269s aipsniai / a icles
esMiniai ŽodŽiai: au o ys ė, okiečių–lie u ių kalbų žodynas, Obse a io de o igine Ve -
bo um Li whanio um, y ų P ūsijos leksikog a ija, ied ichas Wil-
helmas haackas, baumga enas.
keyWo ds: au ho ship, ge man–Li huanian dic iona y, Obse a io de o igine Ve -
bo um Li whanio um, lexicog aphy o eas e n P ussia, ied ich Wil-
helm haack, baumga en.
iLja LeMeŠkin
P ahos ka olio uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: senoji bal ų li e a ū a i aš ija, lygi-
namoji olklo is ika, leksikog a ija, bal is ikos is o ija.
P ahos VokieČių–Lie uVių
ank aŠ inio Žodyno
au o ys ės kLausiMu1
on he issue o au ho ship o he P ague
manusc ip ge man–Li huanian dic iona y
ano acija
P ahos žodynu adinamas ank aš inis XViii a. ečiuoju–ke i uoju dešim mečiais da uo-
jamas leksikog a ijos da bas šiuo me u saugomas klemen inume, Čekijos espublikos naciona-
linės biblio ekos ank aščių i senųjų leidinių sky iuje (Ná odní kniho na Oddělení ukopisů a
s a ých isků), signa ū a XVi. .30. Li uanis ų bend uomenei pi mą ka ą jis bu o p is a y as se-
mina e Ak ualiausios Šiau ės i Ry ų Eu opos kalbų y imų k yp ys, ku į 2011 m. sausio 27 d.
su engė eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacija. P anešime „Lie u ių leksikog a ijos
paminklai Čekijoje: ied ichui Wilhelmui haackui p iski iamas P ahos ank aš inis okiečių
lie u ių kalbų žodynas“ su iki ol nežinomu li uanis iniu paminklu daugiausia bu o supažindin-
a a cheog a iniu požiū iu, aip pa kalbė a apie knygos u inį, s a s y as eks ologinis yšys su
adinamuoju k auzės žodynu. 2012 m. eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų asociacijos išleis-
ame 3-jame Kalbų i kul ū ų sanki ų a chy ų ome pasi odė pi mas s aipsnis (Lemeškin 2012),
ski as šiam y ų P ūsijos leksikog a iniam da bui. jame bu o g ildenami du aspek ai: 1) leksi-
kog a ijos paminklo adimo aplinkybės i jo ie a XiX a. čekų li uanis ikoje i 2) bend as a che-
og a inis žodyno ap ašas. Minė as s aipsnis baigėsi kons a a imu, kad žodyno pažinimas ik
1 s aipsnis pa eng as pagal Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inansuojamą p ojek ą F ied ichui Wil-
helmui Haackui p iski iamo ank aš inio okiečių–lie u ių kalbų žodyno (XVIII a. p .) y imas i engimas
spaudai (su a ies n . k-4/2012, suda y a 2012-02-01).
270
iLja LeMeŠkin
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
p asideda i į daugelį klausimų kol kas galima a saky i ik p elimina iai. a p ak ualių a ei ies
užda inių bu o paminė a žodyno au o ys ės p oblema ika, ku i y a glaudžiai susijusi su ienos
p o eniencijos in e p e acija. Minė a k yp imi siekiama kiek į p iekį paženg i šiame s aipsnyje.
anno a ion
an a icle is de o ed o he lexicog aphical he i age o he hi d and ou h decades o he
18 cen u y, in pa icula o he ques ion o he au ho ship. Main accen is pu on he s uc u e
o he codex including wo independen pa s which – om he poin o he au ho ship – should
be conside ed sepa a ely. as o he ge man–Li huanian dic iona y we canno speak abou he
au ho ship because i is only ano he copy o an olde documen . bu Obse a io de o igine
Ve bo um Li whanio um can be desc ibed as c ea i e and o iginal. i is supposed ha ew i e
o *P Pk (i.e. p o og aph o he ge man–Li huanian dic iona y ound in P ague) and he
au ho o „obse a ion o o igins o Li huanian wo ds“ is he same pe son ha ing deep lin-
guis ic knowledge. i is qui e possible ha i was he eason why in he 18 cen u y ied ich
Wilhelm haack was ecognized as he au ho . howe e he close analysis o he oldes wo ks
sugges s ha he abo e men ioned conclusion was no co ec . o ha eason he i le Hacke.
Lexicon Li huanicum w i en on he back o he codex should be e i ied oo.
P adėkime nuo P ahos žodyno apib ėž ies. Pa adinimas iška eikalauja pa iksli-
nimo i sukonk e inimo, nes isų pi ma p a a u išaiškin i, apie ku io i kokio
pobūdžio ling is inio da bo au o ys ę kalbama? P ahoje saugomas li uanis inis lek-
sikog a ijos paminklas žan o požiū iu ne ienaly is. iš ik ųjų jis y a ko dek sas, ku į
suda o d i sa a ankiškos leksikog a inės dalys.
Pi moji i didesnioji dalis (2 –344 ) y a okiečių–lie u ių kalbų žodynas, a imai
giminingas mūsų dienas pasiekusiems Lexicon Li huanicum2, k auzės žodynui3, ich-
e io (a ba klaipėdiškių) žodynui4, Cla is Ge manico–Li h ana5. ji ne u i sa o au en iš-
ko pa adinimo, . y. okio, apie ku į i ai žino ume, kad jis bu o su eik as žodyną
ku ian ( . y. pe ašan bei papildan ) a ba ne ukus po o. Ši dalis p asideda įp as a
e ike ine o mule Su Diewo Pagalba, oliau jau pa eikiami pi mieji žodyno s aipsniai.
jai naudo as popie ius (sąs. 1–43) da uo inas 1683–1712 m. (Lemeškin 2012: 52–53).
an a dalis, ku iai suda an kodeksą bu o ūpes ingai numa y a ne iek mažai
ie os (sąs. 44–46), pa adinimą u i: „obse a io de o igine Ve bo um Li whanio-
um“. „Pas ebėjimai apie lie u iškų žodžių kilmę“ susideda iš po os leksikog a inių
2 XVii a. idu ys; saugomas LMab s: . 137–10; aksimilė: Lexicon Li huanicum 1987.
3 XViii a. ečiasis–ke i asis dešim mečiai; saugomas LL ib : . 1–5792. dėl ank aščio da a imo
ž . d o inas 1984.
4 da uojamas 1728 m.; saugomas ancke įs aigų a chy e halėje: a s j 84.
5 saugomas LMab s: . 137 13–14; išleis as Vincen o d o ino 1995–1997 m. – Cla is Ge manico–
Li h ana 1995–1997.
271s aipsniai / a icles
P ahos okiečių–lie u ių ank aš inio žodyno
au o ys ės klausimu
s aipsnių, ku iuose a pusa yje g e inama lie u ių i g aikų kalbų leksika. „Pas ebė-
jimams“, p iešingai nei pi majai daliai, ko ge o, el ui ieško ume kilme giminingų
kū inių, pasi a na usių pama u. Šią dalį suda an ys sąsiu iniai u i andenženk lių,
da uo inų nežymiai ėlesniu (nuo 1701 m.) laiku (Lemeškin 2012: 53).
aigi pi mąją dalį galima laiky i pilna i užbaig a, ki a y a agmen iška. Pi moji –
kolek y inis, am ik a p asme mechaninis ling is inis da bas, o an osios lyginimo
kalbinis sumanymas naujo iškas (palyginus su pi mąja kodekso dalimi) i au en iškas.
dėl o i iš a dy ų kodekso sudedamųjų dalių au o ys ė oli g ažu nė a lygia e ė i
u i bū i ap a iama a ski ai. aikydami P ahos žodyno są oką isam kodeksui, u ė-
ume nepami š i sa a ankiškų „Pas ebėjimų“, ku ie, no s i nedidelės apim ies, šiuo-
laikinio y ėjo dėmesį pa aukia kaip pažangi sa o laikmečio mokslo s udija.
1987 m. Vincas u bu is labai a sa giai pasisakė giminiško ich e io (a ba klai-
pėdiškių) žodyno au o ys ės klausimu: „1728 m. žodynas glaudžiausiai susijęs su
P ūsų k aš o ašy inės lie u ių leksikog a ijos adicija, [...] jame bemaž iskas pe -
im a iš ki u , o o iginalusis sluoksnis isai nes o as, i [...] dėl o šį ank aš į gal ne
labiau ik ų laiky i ne sa a ankišku žodynu, o ik jau bu usio žodyno ienu iš pako-
eguo ų bei papildy ų nuo ašų. [...] ne au o iaus p oblema, paaiškėjus, kad ji iš
ik ųjų liečia ne isą žodyną, o ik palygin i nedidelę jo dalį, u ė ų bū i sp endžiama
kiek ki aip i nebea ody i okia s a bi“ (u bu is 1987: 58–59). ą pa į eikia pasaky i
i apie P ahos žodyną, . y. apie pi mąją kodekso dalį. ik ai, kalban apie ėlesnius
nuo ašus, ku ie daugiau a mažiau obulai a ka oja p o og a ą, dažniausiai enka s a s-
y i apie pe ašy ojus, . y. ne pa ies žodyno, o jo pa ienių nuo ašų au o ius. ačiau aip
pa aki aizdu, kad esamų modi ikacijų sluoksnis kiek iename iš nuo ašų ki oks i kad
jo dydis i pobūdis (papildymai į auk i pa ies nuo ašo au o iaus kalbine kompe enci-
ja a ba pa ekę į kompiliaciją iš kokio no s ečiojo šal inio) nulemia au o ys ės p oble-
mą. na ū alu, kad kuo as sluoksnis žodingesnis, au en iškesnis, uo didesnė y a eisė
pe ašiusiame i papildžiusiame asmenyje įž elg i bend aau o iaus požymių.
nuo ašų šeima, ku ią suda o minė ieji ich e io, P ahos, k auzės žodynai, Cla-
is Ge manico–Li h ana i neišlikusiu laikomas žodynas signa ū a Msc. 84 4° (iki
an ojo pasaulinio ka o bu ęs ka aliaučiaus slap ajame ka ališkajame a chy e ėzos
onde), kildinama iš bend o p o og a o, u bučio žymimo su umpinimu *Q. ch is-
iane schille jį žymi – *k a ba *P k (P ä-Rich e / K ause) (schille 2005, 2002).
Šio su umpinimo, jį p aplė us nuo oda į P ahos žodyną – *P Pk (P ä-Rich e /
P age / K ause) – p asminga laiky is. Į li uanis inio mokslo apy a ą 2011 m. g ą-
žin as P ahos žodynas ligšiolinėje y ų P ūsijos ank aš inių okiečių–lie u ių kal-
bų žodynų g andinėje užima s a bią g andį. jo egzis a imą ik iausiai bu o numa-
ęs u bu is, ku is sa o išsamiame eks ologiniame y ime jį adina „anks ėlesniu
(neišlikusiu) Q a ian u“ (u bu is 1987: 65). u bučio a ojamas apibūdinimas
nė a ykęs, nes a ian ais galima laiky i iš bend o šal inio kilusius eks us a ba
nuo ašą jo o iginalo a ž ilgiu. san ykis a p P ahos i k auzės žodynų, a odo, y a
272
iLja LeMeŠkin
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ki oks. ko ge o, ai o iginalo i nuo ašo san ykis, dėl o žiū in iš o iginalo, . y.
P ahos žodyno, pusės, a ian u galima adin i ik Lie u ių li e a ū os i au osakos
ins i u o biblio ekoje saugomą leksikog a inį paminklą.
kad k auzės žodynas nu ašy as nuo P ahos žodyno, ody ų a ejai, kai o igina-
lo papildymai, an P ahos nuo ašo lapų išsiski ian ys spal a bei g a iškai (į ašomi
a p eilučių, pa aš ėse, ki okiu ašalu, ki u kampu i pan.), k auzės žodyne pa en-
ka į pag indinį eks ą. Palyginimui kele as okių pa yzdžių:
PŽ 78
kŽ 165
PŽ 3
kŽ 7
273s aipsniai / a icles
P ahos okiečių–lie u ių ank aš inio žodyno
au o ys ės klausimu
PŽ 61
kZ 134
iš šios aizdo medžiagos aiškėja „baili“ k auzės žodyno pe ašy ojo s a egija: nu-
ašomojo šal inio in a pus jis a ka oja pag indiniame eks e, be da o ai (gal dėl sa o
menkos kompe encijos) sa o iškai. P ahos žodyne esančius in a pus jis pa eikia, lyg
bū ų ašęs a p eilučių, ačiau pe dė a o iginalo s ilizacija ampa aki aizdi, kai palygi-
name a s umus a p eilučių (įp as us i kai į ašomi P ahos žodyno papildymai).
aigi P ahos žodynas padeda ge iau sup as i k auzės žodyno pobūdį bei jo
ie ą minė oje ank aš inių žodynų g andinėje, ypač au o ys ės aspek u. aiškėja,
jog s y a imas a p pe ašy ojo i bend aau o iaus aidmenų links a į pi mojo
pusę. Va gu a iš is čia bū ų įmanoma kalbė i apie kokį no s ino acinį sluoksnį –
be eik nieko nuo sa ęs nep idėdamas (lie u iškų a liepimų dalyje) i , deja, šį ą
išk aipydamas nuo ašo au o ius aklai laikosi nu ašomojo o iginalo. dėl o p o o-
g a o *P Pk ekons ukcijai k auzės žodynas, ko ge o, ampa nedaug kuo nau-
dingas. a odo, kad panašiai da ba osi i ich e io nuo ašo kū ėjas. i jis mažai
kuo u ėjo p a u in i i p aplės i o iginalą, . y. neišlikusį *P Pk.
Šiuo me u, kol spaudoje da nepasi odė schille engiamas ich e io nuo ašas
i sa o s a ios nuomonės šiuo klausimu nė a pa eiškę specialis ai, a idžiai y inėję
Mažosios Lie u os leksikog a ijos paminklus, e čiau susilaiky i nuo g iež ų iš adų
apie nuo ašų a pusa io yšius. ačiau uo a eju, jeigu o iginalo i nuo ašo san-
ykis a p P ahos i k auzės žodynų y a pag įs as, galima kalbė i apie didesnį
P ahos žodyno au o inį p adą. a odo, pe ašy ojas bus u ėjęs apčiuopiamesnę
leksikog a inę pas angą – s engėsi pa obulin i i p aplės i u imą senesnį šal inį. Ši
pas anga nulėmė P ahos kodekso pi mosios dalies daugiasluoksniškumą (jį ge ai
274
iLja LeMeŠkin
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
1 PaV. P ahos kodekso i ulinis puslapis
a skleidžia čia pa eikiamo i ulinio puslapio kopija). Ši pas anga sa o uož u ge ai
de a i a i inka an osios kodekso dalies pobūdį.
a okiečių–lie u ių kalbų žodyno i o pa ies kodekso „Pas ebėjimų“ au o ius
y a as pa s asmuo? Į šį klausimą ik iausiai galima a saky i eigiamai. kodekso an ai
daliai naudo as y ų P ūsijoje maždaug uo pačiu laiku pagamin as popie ius. an a,
„Pas ebėjimai“ į kodeksą pa eko p ieš knygos į išimą, o pa s į išimas nea odo esąs
ėlesnis. galima many i, kad žmogus, a likęs senesnio leksikog a inio šal inio pe -
275s aipsniai / a icles
P ahos okiečių–lie u ių ank aš inio žodyno
au o ys ės klausimu
ašymą i papildymą, p ie sa o nuo ašo p idėjo uščią ijų sąsiu inių dalį (an ą
kodekso sanda os požiū iu), isą knygos bloką su išo i p adėjo ašy i sa o „Pas e-
bėjimus“. „Pas ebėjimų“ agmen iškumą, neužbaig umą galė ume paaiškin i p a-
gma iniais pa ogumo sume imais. Plė o i s udiją apie lie u iškų žodžių kilmę s o os,
jau su iš os knygos sudė yje, ko ge o, pasi odė nep ak iška, nes ašymą eikėjo nuo-
la pe aukinė i ieškan naujų paaiškinimo e ų leksemų. be o, „Pas ebėjimų“
lie u iško egis o lemų ašymas p imena žodyno pag indinės dalies lie u iškų a lie-
pimų b aižą. samp o a imai, odan ys, kad „Pas ebėjimų“ i pi mos kodekso dalies
kū ėjas y a as pa s asmuo, sa aime sup an ama, pakelia žodyną nu ašiusio žmogaus
au o i e ą. kaimynys ė su „Pas ebėjimais“ liudy ų, jog P ahos nuo ašo au o ius ik ai
galėjo bū i au o ius. uo jis sky ėsi nuo a si ik inio pe ašy ojo, . y. nuo kalbos
mokslui olimo žmogaus, ku is už užmokes į ien kopijuoja jam duo ą šal inį.
u bu is bu o eisus, sakydamas, kad au o iaus p oblema nuo p o og a o mažai
nu olusių nuo ašų a eju nė a okia s a bi. ačiau P ahos žodyno au o ys ės klau-
simas ik ai e as dėmesio. ko ge o, eikė ų ieško i žmogaus, u ėjusio ik ai neei-
linių kalbininko gebėjimų. aš ininkų s okos y ų P ūsijoje XViii a. pi moje pu-
sėje ik ų ik iausiai nebu o; gabių leksikog a ų pasi aikyda o mažai; o au o ių,
ku ie sugebė ų i im ųsi pa ašy i li uanis inę e imologinę s udiją, da mažiau. i
ik iausiai bū en oks žmogus pe di bo *P Pk P ahos žodyno pa idalu. a ik ne
ši aplinkybė paska ino ieną amžininką p iski i knygą ied icho Wilhelmo haac-
ko asmenybei? ačiau da g įžkime p ie an osios P ahos kodekso dalies.
„Pas ebėjimų apie lie u iškų žodžių kilmę“ agmen as nedidelės apim ies. smul-
kų eks ą nė a leng a pa ikimai pe skai y i, ypač į adinį au o iaus pas a s ymą
okiečių kalba. Pa yko išši uo i okį eks ą (345 ):
PŽ 345
obſe a : de o igine Ve bo um Li whanio um
es wi d on denen meiſ en geleh en d. li auſche sp ache o ein Miſch Maſch ge-
hal en: da ſoll ǁ nu eine collec ion on Wö e [n] angeſ elle we d[en], d. aus emb-
den ſp ache[n] genoen:
Me as. heiſ . annus: de i : ετῶν. Luc 8. 42. n. . 120. τὸ ἕτος ετεος. annus. ǁ το
ἔτος: {es kan} leich das M. hinʒugeſe ʒ ſeÿn.
Meli. lieben: i. e dilec us: a g æc: το μέλι, τος Mel,
276
iLja LeMeŠkin
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
enka labai apgailes au i, kad s udija nu ūks a os p asidėjusi. bū ų galima pa-
saky i daugiau, jei u ė ume po ą a ba ben ieną pilną lapą. deja, disponuojame
d iem lakoniškais s aipsniais. ačiau i iš jų aišku, jog y imas u ėjo u ė i leksi-
kog a inio da bo požymių. kai ėje pa eikiamas iš enkamų lie u iškų žodžių egis as,
dešinėje jį a i inka g aikų kalbos medžiaga, ku i, sp endžian pagal y imo pa adi-
nimą, u ėjo a skleis i i paaiškin i lie u iškų leksemų kilmę.
Lakoniškuose s aipsniuose au o ius mažai ką aiškina, nenu odo, kodėl lie u ių
lemas g e ina bū en su šiomis g aikų leksemomis, i ai ėl ska ina in e p e uo i.
iš pa eik ų pa yzdžių susida o įspūdis, kad au o ius di ba kokybiškai ki aip, negu
galė ume ikė is. na ū alu bū ų lauk i lyginamojo y imo, pag įs o a omis iniu
me odu. išo inis, o malusis panašumas ( esp. apa us leksemų one inis sąskambis)
ska in ų g . μέθυ ‘alkoholinis gė imas’ sug e in i su lie. medus i midus. „Pas ebė-
jimų“ au o ius šios, ma y , jam aki aizdžios, pa alelės nenu odo. egis, jam ūpi
pa ody i, kad i ki as g aikų žodis, a ojamas medui žymė i, aip pa anda a spin-
dį lie u ių kalboje, dėl o g . μέλι, lo. mel g e ina su lie. mieli. ki ame s aipsnyje
šalia lie. me as pa eikia g . έτος ‘me ai’. okį leksemų g e inimą galima laiky i
pag įs u dalyku i šiuolaikinės kalbo y os požiū iu. oswaldas szeme ényi nag inė-
damas bal ų medžiagą ašo apie d iejų apelia y ų, eikšme ‘me ai’ (*əm os i
*we os), kon aminaciją, o s eikus apelia y us anda g . μητος ‘de lius, ienka i-
nis de liaus su inkimas’ i g . (ϝ)έτος ‘me ai’ (szeme ényi 1962: 198–199). jeigu
„Pas ebėjimai“ nenu ūk ų, o i oliau ęs ųsi panašiais dalykiškais g e inimais, ai
daba u ė ume eikšmingą bei neeilinį eikalą. au o ius daugiausia ope uoja g ai-
kų bei lo ynų kalbų iš ekliais. deja, dėl eks o agmen iškumo lieka neaišku, kiek
au o ius bu o kompe en ingas ki ų kalbų a ž ilgiu.
Pabaigai lieka ap a i XViii a. idu io p o enienciją, ku ioje siekiama iden i i-
kuo i P ahos žodyno au o ių. kalbame apie donacinį į ašą knygos p adžioje (1 ):
277s aipsniai / a icles
P ahos okiečių–lie u ių ank aš inio žodyno
au o ys ės klausimu
auc o hacke
Wa P edige in Li hauen. ha zu
halle s udi . seine sp ach=
leh e soll au dem Weisenhause
ged uck seyn. dono dedi
[d]. baumga en
P o enienciją galė ume iš e s i: „au o ius hacke bu o pamokslininkas Lie u-
oje. Mokėsi halėje. jo kalbinis da bas u i bū i / u bū išleis as Weisenhause
spaus u ėje. Pado anojo baumga enas“. daugiausia neaiškumo kelia į ašo pabaiga
i jos in e p e acija. aidę šalia pa a dės Baumga en galima in e p e uo i ski ingai,
kaip J a ba D. Pi muoju a eju ai žymė ų sa ininko a dą. D aidės a eju pe ša-
si kelios galimybės. ją galima sup as i kaip pas o aus lo ynų donacinio į ašo užbai-
gimą: Dono dedi dedica i . uo a eju, jeigu lo yniškas donacinis į ašas panaudo as
su umpin a o ma (o okių pa yzdžių – Dono dedi ‘do anai da ė’ – pakanka),
aide D galėjo bū i nusaky as sa ininko baumga eno i ulas: Doc o . Pagaliau D
galima in e p e uo i i kaip dominus ‘ponas’. uome ai eikš ų, kad į ašą paliko
ne pa s baumga enas, o kažkoks ečias asmuo, ku is laikė e u dėmesio nuš ies-
i knygos pa eikimo is o iją. be o, a p eilučių i š pa a dės Baumga en ma y i
a ba neišskai omas žodis, a ba iesiog už iškęs ašalo lašas.
aigi su pa aukliu liudijimu, ku is apa ina P ahos žodyno au o ių su ied ichu
Wilhelmu haacku, ma y , eikė ų elg is a sa giai. negalime bū i ik i ne gi dėl o,
kad jis palik as žodyno sa ininko s. j. baumga eno, . y. žmogaus, ku is galėjo kiek
ge iau išmany i su knygos a si adimu susijusius dalykus. ch is iane schille i bi u-
ė iškai ė mielai pasidalijo e ingomis pas abomis, s a biomis in e p e uojan bei
da uojan ap a iamą p o enienciją. d įsčiau jas umpai paminė i. schille a k eipė
dėmesį, kad sakydamas soll au dem Weisenhause ged uck seyn ašan ysis iš ik ųjų
nė a ik as, a haacko kalbinis da bas ik ai išleis as halėje našlaičių namų spaus u-
ėje. jis ik spėlioja. y ėja pab ėžė i bū ojo ka inio laiko wa a ojimą, ku is odo,
kad į ašas pada y as jau po haacko mi ies. iškai ė sa o uož u dalykiškai pas ebi,
jog pamokslininko (P iedige ) pa eigas haackas ik iausiai galėjo ei i ik po s udijų
halėje. ai emia p ielaidą, kad į ašas pada y as haackui g įžus į y ų P ūsiją i ,
ma y , po 1754 m. kiek ėlesnis į ašo da a imas ska ina e i ikuo i knygos nuga ė-
lėje už ašy ą pa adinimą Hacke. Lexicon Li huanicum. išeina, kad šis pa adinimas
an inis, sie inas ne su kodekso a si adimo, be su p o eniencijos į ašymo laiku.
odėl kodekso au o ys ės p isky imą haackui eikia laiky i nepag įs u.
aigi į klausimą, a P ahos žodynas p iski inas haackui (p iski iamas jam amži-
ninko), enka a saky i neigiamai. P o eniencija, p ie ku ios igū uoja knygos sa i-
ninko baumga eno pa a dė, kelia nemažai abejonių. nepa ikimas a odo i jos da-
a imas, i šį į ašą palikusio asmens apib ėžimas. donacinio į ašo analizė ska ina
a sa giai elg is i su kodekso Hacke. Lexicon Li huanicum pa adinimu. g eičiausiai jis
