scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių „po-“ ir „pa-“ vedinių kirčiavimas

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlių „po-“ ir „pa-“ vedinių kirčiavimas

Author: Aurelija Tamulionienė
Year: 2013
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/964/1054
185s ai sniai a icles /
au eLija aMuLionienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: lexicologie, mo ologie.
neaPib ėŽ ą yPa ybės kiekĮ
ŽyM ca ac é in ysVa dŽies:
P iedėLių POi PA-
Vedinių ki ČiaViMas o Peculia i y: accen ua ion o de i a i es wi h he P e ixes poand
adjec i es deno ing an inde ini e amoun
ano acija dans l'a icle abo dez une neapb ėž ą quan i é de ca ac é is ique žyminčių
būd a džių, . y.dė p iešlių poi pa edinių e leu s pama inių mo s ki čia imas. obje du a ail
son nede iniez e quan i é de ca ac é is ique ma quan adjec i s, donnés académique
élec onique dic ionnai e de la langue Lie u ių. ou le ma é iau es g oupé selon ype de
da ybos. dans des pa ies sépa ées de l'a icle abo dez chaque da ybos ype (p iešdėlių poi
pa-) edinių e leu s ondinių mo s de ki čia anje.
anno a ion demic elec onic Dic iona y o he Li huanian Language. he a icle g oups he o e all
he a icle discusses he accen ua ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o pe-
culia i y, i.e. de i a i es wi h he p e ixes po- and pa- and hei base wo ds. he esea ch
objec is adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he aca-
da a by he ype o o ma ion. indi idual chap e s o he a icle deal wi h accen ua ion o
de i a i es o each ype o o ma ion (p e ixes poand pa-) and hei base wo ds. esMiniai Ve dŽi:
akcen inė dominacija, ki čia imas, ki čiuo ė, ki čia imo a ian es, neapb ėž ą quan i é de
ca ac é is ique signi ian būd a džiai. keyWo ds: accen ual domina ion, accen ua ion, accen ual
pa adigm, accen ua ion a ian s, adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y.
186 ac a Linguis ica Li huanica LXIX ĮVadas a icle, su la base du ma é iel du
au eLija aMuLionienė
dic ionnai e académique de la langue Li uanienne élec onique e sion ( oliau LkŽe), es
analysé une quan i é nede inėž ą ca ac é is ique ma quinčių būd a džių, i. e. p iešdėlių
poi pa edinių, leu s mo s ondamen aux ki čia imas1. LkŽe d'un o al ou é 214
p édélio poi 316 p édélio po edinių, ma quan non dé iniez e ca ac é is ique quan i é2.
dans des chapi es sépa és es analysé des deux da ybos ypes3 a an dėlio poi
a an dėlio pabūd a džių ki čia imas, indiquen des a ian es ki čia imo. déc i omas e
les mo s ondamen aux ki čia imas, analyse, à pa i de quel ki čia imo (šakninio ou
kilnojamojo) les mo s ondamen aux ai e ediniai. danguolė Mikulėnienė appelle c'es
de la o ce a ua i e [Mikulėnienė 2005: 177; plg. s undžia 1995: 10])4. Tous des bases mo s
kamienas son épa is dans s ip iuosius b áuzga, die ó as) e silpnuosius (aš ùs,
Vedinių p iešdėliai pagal po eikį pama iniams kamienams ski s omi į dominacinius
s ip inančiuosius (p iešdėlis po-) i dominacinius silpninančiuosius (p iešdėlis pa-;
baisùs). chapi es son p ésen és des conclusions, déc i es edinių e ondinių mo s
des quali és accen ées.
(
1. P ieŠdėLio POVedinių
ki ČiaViMas
Dans le p emie chapi e analysée 214 a an dėlio po edinių, žyminčių neapé ėž ą quan i é de ca ac é is iques,
e leu s ondinių mo s ki čia anje. p esque ous a an dėlio po ediniai ki čiuojami 1 ki čiuo e [(a); 206 mo s]. ois
ediniai ki čiuojami 3a ki čiuo e [(b); 3 mo s]. son edins, don le ki chiaissemen a ie. Va ijuoja 1 e 3a
ki čiuočių ediniai [(c); 7 cas]5. 1 obje de l'enquê e a an dėlių po-, pa ediniai choisi pa ce que son assez
équen s e his o iquemen poin de ue kininingi. a ec p elinksniu po (< pā) his o iquemen liés deux p édėlys
de la langue li ou ienne ac uelle: poi pa-. les deux peu en ê e considé és d'un e même p édécesseu *p-
alomo ais: paa i inka silpnąjį, po- − s ip ųjį deg é de éalisa ion (Mikulėnienė 1994: 118). Dans l'a icle 2, le e me
non dé ini es u ilisé seulemen pou un ca ac è e de quan i é non dé ini nous di e (plačiau oi amulionienė
2013).
3 Plus loin su ces adjec i s doybes, doybos ypes de l'assignemen e ondemen s mo s de la
dé e mina ion oi . amulionienė 2013: 126−145.
4 domina ionnels s ip inan ieji son a iksa qui sos ien ou main iennen o es ondemen kamieną [...]
domina ionnels a aibninan ieji a iksa, a e sščiai, susilpnina ou main iennen aiblemen ondemen du mo kamieną
(s undžia 1995: 9−10).
5 Un mo LkŽe di es nesuki čiuo as (popilkas). LkŽk būd a džio pód ungnas ou ée une ca eille, dans
laquelle n'es indiqué que la p incipale o me de ce mo i iškos giminės a dininkas, ki čiuojamas
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlių po- i pa- edinių ki čia imas
187s aipsniai a icles /
(a) 1 ki čiuo ė: pó pó póanks is, pó pó póankš is, pó pó póankš okas, póaš is, 2 pó pó pó
póaukš is, pó pó póbaisis, póbal is, pó pó pó base, pó pó póbaugis, pó pó póbaïs, pó póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs,
póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, póbaïs, pó póópalaidis,
pópuikis, pó aganis, 2 pó ainis, pó aišis, pó ambis, pó amis, pó audis, pó audonis, pó e-
pópalaikis, pópasiu is, pópigis, pópik is, pópilkis, pópilnis, pópla is, póplepis, póplikas, póplikis,
pópoliskis, póplokš is, póplonis, póp as is, s as, pó es is, pópo is, pópo e okas, póó udis,
pó ūgš is, 2 pó ūgš is, pó ūgš okas, póó ūpis, pó ūpis, pó ūpis, pó isis, póisaldis, póisaldus,
pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk,
pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk,
pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk,
pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk,
pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk,
pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk,
pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk,
pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pósk, pó póūmis, pó a gšis, 2 pó eikis,
pó ėlis, pó elniškas, pó e ksmis, pó e ksnis, 2 pó ėsis, pó ėsus, pó idu inis, pó ienodis, pó ilgšnis, pó ilkis, pó y iškas, póžalis, 2 póžemis, póžiaud is, póžyd is, póžilis, póžioplis, póž ai is, póž alis.
(b) 3a ki čiuo ė: pob auzgỹs, pód ungnas, pópilkas. (c) pójuodis (1) gd, slm6 − pojuodỹs (3a) jn; 2 pósausis (1)
e ž, ė , g š, k k, slm, s , Vn, Ž − posausỹs (3a) Ž ; ×póskūpis (1) ds − poskūpỹs (3a) Šll; pós o is (1) ė , s,
sb, i ap ade p iegaide, ki čiuo ė nenu odoma. būd a džio popilkas aussi ou é seulemen une
ca eille. y y le mo p incipal n'esuki čiuo as, seulemen ilius acinis ph ase, insc i e nočioje (pie ų
aukš aičių pa a mė) (Vienas é ai popilkas ūkais pas ėdis, e du au e nea simenu), indique que ce edinys
ki čiuojamas 3a ki čiuo e. Dans les dic ionnai es de ce e langue ce adjec i ne ou e pas (Žd 2010). de
LkŽk illus a ion d'exemple peu ê e ai l'hypo hèse, que edinys popilkas doi ê e ki čiuojamas comme
e edinys pód ungnas − 3a ki čiuo e [(b); 2 mo s].
6LkŽle ma e ial p ésen é ne indique pas la aie supe icie de di usion edinių. Ve odyne le mo peu ê e
nonž ixué, mais cela ne signi ie, qu'il ame plo e e non ojamas, donc dans l'a icle analysée géog a inį
edinių papli imą de ai ê e app écié comme apy ikslį. aup ès edinių a icle indiquen les locali és, dans
lesquelles ils son ixés LkŽe. Les ab é ia ions de lieux co esponden LkŽe ou nis ab é ia ions.
déc i an a mes es basé alekso gi denio e Zigmo Zinke ičiaus a mių klasi ikacija Lie u ių kalbos
a lase (Lka i; žml. n . 1).
188 ac a Linguis ica Li huanica LXIX sld, s − pos o ỹs (3a) g g; pósū is (1) d , j,
au eLija aMuLionienė
m, sb − posū ỹs (3a) jn, k ; póš iesis (1) bŽ 506, m − poš iesỹs (3a) l; pó umpis (1)
M.un − po umpỹs (3a) 7. Pama iniai mo s son le plus sou en ki chi iés 4
ki čiuo e [(d); 89 mo s], ečiau 3 ki čiuo e [(e1); 17 mo s], 3b ki čiuo e [(e2); 2 mo s],
2 ki čiuo e [( ); 7 mo s] e 1 ki čiuo e [(g); 13 mo s].
(d) 4 ki čiuo ė: anks ùs, añkš as, aš ùs, baisùs, bãsas, blgas, bugš ùs, 3 bùkas, 1 dỹkas, d uñg
nas, dukslùs, ga sùs, 3 ge as, 1 gẽ as, giẽd as, gilùs, g ažùs, g e as, į ai ùs, kes as, kimùs,
klaikùs, k e as, k aïkdas, kužas, kužas, laiškùs, laišùs, lauks ùs, le a, le a, le a, 1 × amle, lùùùs,
lidnas, lidnas, lom, ûs, snùs, 1 × mâkas, me, mkas, ms, sùs, sûs, naïjas, 3 n, 1 × ps, 1 ps, 1 x, 1 x, 1 x, 1
x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1
x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1
s au nùs, s a ùs, 2 s iùkas, suk ùs, 1 s ekas, šis as, 2 ši as, šiu pùs, šlãpias, š ẽplas,
amp ùs, ingùs, iš as, ižùs, olùs, oškùs, 2 upas, ùščias, ėlùs, e ksnùs, ikas,
x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1
x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x, 1 x (e1) 3 ki čiuo ė: 2 áukš as, d as, 1 lgas, 1 jáuns, 1
ká š as, ke as, mnkš as, 1 plnas, 3 plókš as, 2 plónas, gš as, ūgš ùs, ý as, šýkš as, s ó as, as, žýd as.
(e2) 3b ki čiuo ė: 1 ẽkinas, 2 inginỹs.
( ) 2 ki čiuo ė: mùkšas, pakšas, palakis, pliùškas, slidùs, agšas, moyennis. (g) 1 ki čiuo ė:
ankš ókas, b áuzga, die ó as, glió as, kálno as, ka š ókas, mažókas, 5 mulkùs, 2
skys ókas,2 ùmpa, amsókas, umpókas, 2 ý iškas. accen is ique a ija imas
ca ac é ingueu aux ondemen s mo s que d'eux dédui s būd a dj. Dans ce g oupe de
a ija ion p édominen une di é en e place de ki cium u in ys ediniai.
ou é p incipalemen 1 e 3 ki chiuočių mo s de a ian es8 [(h1); 18 cas]. 7 de LkŽe p ésen ée ilius acine
ma é iel oi , que 1 ki čiuo e ki čiuojami ediniai p incipalemen le mo ine insc i e de hau š aičių ( y es e
aka ų) e žemaičių (pie ų e šiau ės) a mių. Ces adjec i s son ixés Pane ėžio . ė iškyje − 2 pósausis,
pós o is, amygaloje − pósū is, póš iesis; kėdainių . su iliškyje 2 pósausis, uska oje − pós o is; kupiškio .
salamies yje − pójuodis, subačiuje − pósū is, pós o is; u enos . kuk iškėse − 2 pósausis, saldu iškyje −
pós o is; el . Ža ėnuose − 2 pósausis, gadūna e − pó noodis; ju ba ko . e ž ilke − 2 pósausis; k e ingos .
da bėnuose − pósū is; ace − dans pós o is; Šakių . g iškabūdyje − 2 pósausis; Šilu ės . Vainu e − 2 pósausis;
Za asų . duse ose − ×póskūpis. 1 ki čiuo e ediniai ki čiuojami e a. juškos (pósū is), j. ba ono (póš iesis), M.
un ulio (pó umpis). 3a ki čiuo e ediniai ki čiuojami seulemen žemaičių a mės pie ų i šiau ės pa a mėse. els
edinių LkŽe insc i e elšių .: elšiuose poš iesỹs, Va niuose pob auzgỹs, Ža ėnuose posausỹs; Šilalės .:
Šilalėje poskūpỹs, k ėda noje posū ỹs; klaipėdos . ga gžduose pos o ỹs; Plungées . e ues po umpỹs. deux
ce e ki čiuo e ki čiuojami ediniai pojuodỹs e posū ỹs LkŽe записать из kazimie o jauniaus laš ų. 8 les
a ian es de ki chiamen a icle son p ésen és elle o d e qu'elles donnés LkŽe. la même ki čiuo ės des
a ian es de ki čia wo ds son p ésen ées en les sépa an pas i uoju b ūkšniu; ki čiuo ė es éc i e ap ès le
second mo a ian .
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlių po- i pa- edinių ki čia imas
189s aipsniai a icles /
(h1) bál as (3) − bál as (1); b as (3) − b as (1); ddelis (3b) − ddelis (1); didókas (1) didókas (3);
gel ónas (1) − gel ónas (3); júodas (3) − júodas (1); klen (3) − klen (1); lesas (3) − lesas (1);
mlynas (1) − mlynas (3a); plkas (3) − plkas (1); 1 ougeónas (1) − ougeónas (3); ãgana (1) −
aganà (3b); e ókas (1) e ókas (3); ūgš ókas (1) ūgš ókas (3); siau ókas (1)
siau ókas (3); chál as (3) − chál as (1); šil ókas (1) šil ókas (3); élniškas (1) − élniškas
(3a).
À ce g oupe appa iennen non seulemen des di é en es ki čiuo ėmis (1, 3)
ki čiuojami ediniai, mais aussi ceux, don d ejopai ki čiuojami seulemen des o mes du nomnikai uninsai as [(h2);
6 cas].
(h2) b angùs b ángus (3) − b ángus (1); 1 lýgus ligùs (3) − lýgus (1); smùlkus smulkùs (3)
− smùlkus (1); 2 ánkus ankùs (3) − 2 ánkus (1); éikus eikùs (3) − éikus (1); unódas
enodas (1) − unódas (3).
Mažiau as a 3 i 4 ki čiuočių žodžių a ian ų [(i); 15 a ejų], 1, 3 i 4 ki čiuo-
čių žodžių a ian ų [(j1); 6 a ejai]. Šiai g upei p iklauso i būd a dis, ki čiuojamas
selon is acccen ines pa adigmes (1, 3, 4), dans l'un d'eux (3) enco e di è e le lieu de
c o ius du nomnismai uni ocal (j2).
(i) g ýnas (3) − g ỹnas (4); ka ùs (3) − ka ùs (4); láibas (3) − labas (4); ned as (4) −
dó as (3); 2 áinas (3) − anas (4); áišas (3) − ašas (4); skýs as (3) − skỹs as (4);
1 s an gùs (4) − s ángus (3); sū ùs (3) − sū ùs (4); 3 šélmas (3) − šemas (4); š mas (3) −
šimas (4); amsùs (4) − ámsus (3); ėsùs (4) − sus (3); lgšnas (3) − igšnas (4);
nežiplas (4) − žióplas (3).
(j1) humidi é (3) − humidi é (4) − humidi é (1); ūs ùs (3) − ūs ùs (4) − s us (1); saldùs (3) −
saldùs (4) − sáldus (1); sipnas (4) − slpnas (3) − slpnas (1); aikùs (4) − áikus (3) − áikus (1);
ūmùs (3) − ūmùs (4) − mus (1). (j2) sd us sūd ùs (3) − sd us (1) − sūd ùs (4). / Moins ou é e
2 e 4 ki čiuočių mo s de a ian es [k1; 1 cas]. À ce g oupe de a ian es de ki chiau des
adjec i s son classés e di é emmen unaskai os su ininko linksnyje ki čiuojami
adjec i s [(k2); 2 casse].
(k1) ddis (4) − ddis (2).
(k2) sunkùs suñkus (4) − suñkus (2); lumiè esù sh iẽsus (4) − sh iẽsus (2). dé ec é
1 i 4 ki čiuočių žodžių a ian ų as i 3 a ejai (l).
(l) gausùs (4) − gáusus (1); šykš ùs (4) − šýkš us (1); ankùs (4) − ánkus (1).
des mo s de base don di è e la place du ki cium du nomnismai uniaci e [(m); 13
cas] ou ki čiuojés pa di é en s a ian es de la même ki čiuo ės [(n);
1 cas].

ac a 190
au eLija aMuLionienė
Linguis ica Li huanica LXIX
(m) baugùs − baũgus (4); bjau ùs − bjaũ us (4); bud ùs – bùd us (4); pigùs − pgus (4); am-
bùs − abus (4); skaudùs skaũdus (4); ×skūpùs − skpus (4), s ambùs − s abus (4); s ip ùs −
s p us (4); šiu kš ùs − šiukš us (4); eisùs − esus (4); ykùs ỹkus (4); ylùs − ỹlus (4).
(n) paláidas (3) − pãlaidas (3b).
Pama iniai mo s p incipalemen ki chiuojami 3 e 4 ki čiuo e (ka u a ec ki čia imo ma inių žodžių,
a ian ais – 77 %) – jų kamienai akcen iškai laiky ini silpnaisiais; daug mažiau pa-
ki čiuojamų 1 e 2 ki čiuo ėmis (ka u a ec ki čia imo a ian s 23 %) leu s kamienai accen en iquemen
laiky ini s ip iaisiais. p esque oujou s join dominacinis s ip inan isis a an délis9 pogauna ki į e
main iiko o es ou en o ce le ondemen du mo kamieną. aigi indépendammen du ondamen inal mo
accen ées galios p esque de ous edinių kamienai de ien o sieux e ki čiuojami 1-ąja ki čiuo e.
l'excep ion cons i ue seulemen deux 3a ki čiuo e ki čiuojami ediniai: pód ungnas, pópilkas. Vedinys
pód ungnas es dédui du ondamen a i būdwa džio d uñgnas, ki čiuojamo 4 ki čiuo e. 3a ki chiuo e
ki chiu able edinys pópilkas es dé i é de l'adjec i plkas, qui peu ê e ki chiué 3 ou 1 ki chio emen s
comme on le oi de la ma iè e p ésen ée, ous ediniai de ce po ipio e leu s a ian es [2,2] qui
appa iennen au modèle de ki chu inium, ces ediniai, ki čiuojami e dédui e di é emmen des mo s
ondamen aux ki chiu ables: des mo s ondamen aux ki chio ables [d uñgnas] e des mo s
čiuojami pagal du ki čia imo modelius, abiejuose p iešdėlis būna ki čiuo as. Pag in-
dinis šio po ipio ki čia imo modelis y a ediniai, pas o iai ki čiuojami 1 ki čiuo e
(a). ki as ki čia imo modelis y a edinių ki čia imas 3a ki čiuo e [(b), (c)].
ondamen aux s ôlkas, qui on des a ian es de schokninoïque [plkas] d'au es a ian s de
schokninoïque [plkas] (1) (3) (3) (3) non a ian s de schoknïque ondamen aux [s] d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's,
d', d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's,
d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d's, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e,
d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d'e, d' 9 accen ée domina ion
anéan i au es mo emes accen ées p op ié és, indique, kaip a iksai agi onda oi es kamienų
accen ée puissance e da inio mo emų ela ion a ec ki čiu (s undžia 1995: 97). 10 Vedinys pód ungnas
LkŽe es insc i e Plungės ajone, edinys pópilkas insc i e noquée. les deux a même 3a ki čiuo e
ki čia imo liekanų [×skūpùs − skpus (4)].
ki čiuojami mo s insc i s ès éloignés les uns des au es su les su .
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlių po- i pa- edinių ki čia imas
191s aipsniai a icles /
2. P ieŠdėLio PAVedinių ki ČiaViMas dans le second chapi e de l'a icle analyse 316 a an dėlio
pa edinių, žyminčių neap ebėž ą pa icula i é quan i é, e leu s ondemen s mo s de ki čia anje. la
pa ie supé ieu e du p édėlio pa edinių ki čiuojami 4 ki čiuo e [(a); 95 mo s], au an moins 1 ki čiuo e
[(b); 73 mo s]; beaucoup moins edins ki chiée 3 ki čiuo e [(c1); 25 mo s], 3b ki čiuo e [(c2); 68 mo s], 3a
ki čiuo e [(c3); 1 mo ] e 34b [(c4); 1 mo ] e 2 ki čiuo e [(d); 6 mo s]11. (a) 4 ki čiuo ė: paaš ùs,
pabaisùs, pabėgšlùs, pabegždžias, pablznas, pabjau ùs, pabugš ùs, papa čėdùs, padãžnas, pade ẽšas,
padckas, pad uñgnas, pad ungùs, pad ỹlas, pagaižùs, pag ùs, pag as, pag ažñùs, pas iš pagus,
paišlakùs, pažasīs asnas, pa as aulnùs, pajau ùs, pagei am, pagsùs, pagu, pagu,
pagsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùs-
ùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùs-
ùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùs-
ùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùs-
ùsùsùsùsùsùsùsùsùsùsùs (b) 1 ki čiuo ė: paanks ý as, paaš ókas, paáugelė as, pakibūlókas, pa
k e idiknókas, pã×pakudló as, pãdidelio kas, padidelókas, pãdygliuo as, ×pãdik okas, padi siúo as,
pãd ėgnas, pãd ūk as, pajáu iškas, pã g ažokas, pãgudiu k, 2 pailgókas, paka ngas, pakiblókas,
pã ílókas, paã idiknas, pa k e idiknas, papakudló as, sekia, pãdlũ as, paklú as, paklúpiakas, paklúpi,
paku is, pãng ákas, pãlãkas, pãlkas, pãlkas, pa audónas, pa audónas, pa audónas, pa audónas,
pa audónas, pa audónas, pa audónas, pa audónas, pa lãs , pa lã, 2 pauls ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó,
pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó,
pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó, pãs ó,
pãs ó, pãs ó, (c1) 3 ki čiuo ė: pab as, pad as, pag as, pagý as, pag ýnas, pajáuns, paká š as,
paké šas, pakiáu as, paláibas, 2 palnas, palýgus, pamá gas, pamš as, 2 paplkas, pa ūgš ùs, pasaldùs,
paskýs as, pasmùlkus, paskubùs, paso ùs, pas o ùs, paš mas, pažùs, ūmùs. (c2) 3b ki čiuo ė:
paaiškỹs, paaukš ỹs, paaš ỹs, pabjau ỹs, pablogỹs, padailỹs, pada bỹs, pad ėg nỹs, pad ūk ỹs,
pa le ingas, pãlyno as, pãly o as, pamažókas, pãmiglo as, pãmiklokas, pãmi okas, pã ož-
kiš kas, papigókas, papik ù nas, papaka š ókas, papla ókas, pãponiškas, pap as ókas, pa-
padu nỹs, pad ylỹs, paèd ỹs, page ỹs, pagud ỹs, pagus inas, pail gỹs, pas i, pa ijas, 2 pajaunĩs,
paklienlengs, asklengs, paūdpĩs, xpakĩs, palaiskỹs, 2 pẽs, 11 Pažãyms, que nesuki nes edinys
pad ungnis (uki o as ni LkŽe, LkŽk, LkŽk) es le plus éle é.
ac a Linguis ica Li uanica LXIX pa lepšỹs, palė ỹs, paliesỹs, paminkš ỹs, pamukšỹs, papik ỹs, 2
au eLija aMuLionienė
papilnỹs, papla ỹs, paple pỹs, pa plonū s, papuik ×ỹs, papušinas, papu inas, pa e ỹlaps,
pa ūgš ỹs, pasaldỹs, pasenỹs, 2×linkpaskū ỹs, pasilpnỹs, xpãslabnas, paslabnỹs, pasmags,
pasmags, 1 pasmailỹs, pasma kĩs, 2 pasmỹs, paspi ĩs, pasp angs, pasp angs, pas aig, pas aig,
pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu ,
pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu ,
pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu ,
pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu , pas eu
(c3) 3a ki čiuo ė: pamù zinas.
(c4) 34b ki čiuo ė: pã ekinas.
(d) 2 ki čiuo ė: pajus is, palaks is, pa ès is, pas o ùlis, pa idùjis, pa idu nis. son
edins, don le ki chiaissemen a ie. p incipalemen su iennen 1 e 3 edins
ki chiuočių a ian s [(e1); 16 cas]. Dans ce g oupe de mo s ki čia imo se dis ingue un
edinys, don non seulemen ki čiuo ės e ki čio place a ie, mais e d ejopai
ki čiuojama ienaskai os a dininko o me 3 ki čiuo ėje (e2). (e1) paáukš as (3) sl
pãaukš as (1) kl Ž, Lkž, Plng, P k; pabál as (3) dkk, sl pãbal as (1) kl Ž; pab angùs (3) ob
pãb angus (1) Š s; paddelis (1) alks, ds, Pnm − padi delỹs (34b) d , g g, Plng; pãdidis (1) Ms,
P k − augmen éỹs (3b) g g; pajúodas (3) km pã juodas (1) kl Ž; pãjuodis ( ik ku šaičio
aš uose LkŽk) − pajuodỹs (3b) k , Š ; pa ka ùs (3) ob pãka us (1) yl, Mšk, skd; 2paque
(3) alks, ds, ob pãkie as (1) kl Ž, Š s; pakie ỹs (3b) g g, Š pãkie is (1) Vaižg; 1pak e (1)
Š s pãkil as (3b) Š s; paliù bis (1) ob − paliu bỹs (3b) g g, i, jd , jms; paplónas (3) ob pãplo
nas (1) d ; pasma kùs (3b) ob pãsma kus (1) kl Ž, Ms; 2 pas ó as (3) ob pãs o as (1)
kl Ž, Plng, Š s; pašál as (3) ob pãšal as (1) kl Ž. (e2) pa amsùs pa ámsus (3) ob, skp, Vn
pã amsus (1) Vg . / Moins ou é 1 e 4 ki čiuo ės edinių a ian ų [(ė); 12 cas]. 3 e 4
ki čiuo ės edinių a ian ų g oupe se dis ingue. L'un des a ian s p ends le mo de base
ki čia imą 4 ki čiuo e, des au es ki į p ends a an dėlis [( 1); 5 casse]. dans d'au es
cas un des a ian es adop e du mo de base ki čia imą 4 ki čiuo e, e les au es
ki čiuojami galūnėje 3 ki čiuo e [( 2); 2 cas]. Un mo de ki chiaemen (3, 4) a ian de
di é en p iegai- (ė) ×pãbiednas (1) n pabièdnas (4) ad; paėd ùs (4) alks pãėd us (1)
kl Ž; pagi lùs (4) Pnd, skp pãgilus (1) do ; pamãžas (4) sb pãmažas (1) kl Ž; papigùs (4) ob
dės, ma y , pe im os iš pama inio žodžio al e na y aus ki čia imo [( 3); 1 a ejis].
pã pigus (1) Lž; pa iebùs (4) kl Ž pã iebus (1) g g, kl Ž; pasipnas (4) alks, ob pã silpnas (1)
Mžk; pas aigùs (4) ob pãs aigus (1) kl Ž; pas ambùs (4) ds pãs ambus (1) kl Ž; en o ùs
(4) Vg pãs ip us (1) kl Ž; pasunkùs (4) ob, Pnm , Z pã sunkus (1) Ms, Škn; pa ėsùs (4) ob
pã ėsus (1) yl. ( 1) pablgas (4) alks, Žd pãblogas (3b) (ne LkŽe, ni LkŽ k ne conse e, où il es
éc i ); pa é as (4) ob pãg ei as (3b) kl Ž, Š s; pasẽnas (4) ds, Mžk, ob pãsenas (3b) kl Ž;
paskesas (4) ndŽ pãske sas (3b) bŽ401; 1 paši as (4) Lkž, ob pãšil as (3b) n . ( 2) paiškalbùs
(4) paiškalbùs (34b); pasmagùs (3b) 1 pasmagùs (4). ( 3) pabas as (4) k (: bas as (4))
pabáls as (3) ds (: báls as (3)).
neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai:
p iešdėlių po- i pa- edinių ki čia imas
193s aipsniai a icles /
Un edinys peu ê e ci ci ié 1, 3 e 4 ci čiuo ėmis [(g); 1 cas]. Il a i e edins, qui
ki chiuojami la même ki čiuo e, mais di è e le ki čio lieu [(h); 5 cas]. Un de edini
di é emmen ki chiée uniscai as a dininko o me 3 ki čiuo ėje (i). Va ijuoja 1, 2 e
3 ki čiuočių ediniai [(y); 1 cas]. (g) papk as (4) alks pãpik as (1) als, Š s pãpik as (3b)
kl Ž. (h) augmen éókas (1) ds, kl Ž, kn pãdidokas (1) g g, k; page ókas (1) kp
pãge o kas (1) Ms; 2 palgas (3) ds, ob pãilgas (3b) als; pãliesas (1) kl Ž, Vg palesas (1)
Š k; pa olókas (1) Š pã olokas (1) kal.
(i) pa amsùs (3) skp, Vn pa ámsus (3) ob. (y) 2 pasaũsis (2) jnšk, Ps, Všk pasausỹs (3b) g g pãsausis (1)
d . comme u de la men ionnée ma iè e, ca ac è es, ki čiuojami 1 e 3b ki čiuo ėmis, ce ains
peu en ê e ki čiuojami p iešdėlyje ou galūnėje, d'au es pe ima le ond du mo ki čio. les sui an s
son p ésen és LkŽe ixés ediniai, p enan la place du mo de base ki čio e e ki čiuojami 1
ki čiuo e [(j); 50 mo s], p iešdėlyje ki čiuojami 1 ki čiuo ės ediniai [(k); 62 mo s], ediniai, p enan la
place du mo de base ki čio e e ki čiuojami 3 39 ki čiuo e [(l1); mo s], 3b ki čiuo e [(l2); 5 mo s], 3a
ki čiuo e [(l3)]; 1 [b] ki čiuo e [(l4); 1 žodis]. a ibu s, don ki į sou en p ime galūnė e ediniai son
ki čiuojami 3b ki čiuo e [(m1); 66 mo s], a an dėlyje ki čiuojami 3b ki čiuo ės ediniai [(m2); 11 mo s].
(j) 1 ki čiuo ė: paanks ý as Z ; paaš ókas (seulemen en éc i s); paáugelė s imb; ×pabliednókas ds;
paddelis alks, ds, Pnm ; padodelókas kl; augmen éókas ds, kl Ž, kn; padi siúo as ds; amélio ókas
Ms; pajáu iškas g g, Va n; 2 pailgókas (seuls en éc i s); paka ngas Pnm; pakib lókas (seulemen en
éc i s); pak ei ókas ds; ×pakudló as sdk; pakiaũliškas km, Pl ; paklùm piš kas g g; pakūl as ds;
paleng ókas (seulemen dans les éc i s); palesas Š k; pale ing ds; pa liù bis ob; pamajókas ds;
papigókas (seuls en éc i s); papik ù nas ds; papaka š ókas pa sunkókas (seulemen dans les éc i s);
pasū ókas (seulemen en éc i s); pas ambókas ds; pas o ókas (seulemen dans les éc i s);
pašalnó as M j; pašlubókas kp; paūmókas ds; pa ánkus ds; pa ešmennga ds; pa i š ókas ds;
pa olókas Š ; pa umpókas ob; pa idu niškas b , k ž; pa ienódes a l, ds, km, skp; pa ngu as Ms, Š s;
dkk; pa pla ókas ds; pap as ókas ( ik aš uose); papusn as ( ik aš uose); pa audónas
Pnm; pa audónis ( ik aš uose), pa aumenngas km; pasaldókas ė ; pasausókas an z;
a anc ai ókas dgl. (k) 1 ki čiuo ė: pãaukš as kl Ž, Lkž, Plng, P k; pãbal as kl Ž; ×pãbiednas n ;
pãblogšis (seulemen éc i s), pãb angus Š s; pãdideliokas Š s; pãdidis Ms, P k; pãdidokas g g, k;
pãdygliuo Š s; ×pãdik okas (seuls en éc i s); pãd ėgnas jnš, Pl ; pãd ūk as kl Ž, Ms; pãd us kl Ž;
pãge okas Ms; pãgilus do ; pãg ažokas d , g šl; pãgudiškas Š s; pãjuodas kl Ž; pãjuodis ( ik
ku šaičio aš uose (LkŽk); pãka us yl, Mšk, skd; pãkie as kl Ž, Š s; pãkie is (seulemen dans les
éc i s); pãkil as Š s; pãklaikšas end; pãle é kl Ž; pãku is k ; pãliesas kl Ž, Vg ; pãlyno b ž ;
pãly o Š s; pãmažas kl Ž; pãmiglo as sd, Š s; pãmiklokas (seuls en éc i s); pãmi okas Š s;
pãožkiškas kl Ž; pãpigus Lž; pãpik as als, he analysis o he ma e ial e ealed ha almos all
de i a i es wi h he p e ix poa e s essed on he p e ix and almos always ollow a ixed accen ual
pa adigm bu dic iona y o he Li huanian Language eco ds spa se g oups o a ian s o
de i a i es s essed unde he 3a accen ual pa adigm. he p e ix pashows a a iable s eng h. he
de i a i es o his p e ix analyzed in he a icle a e mos ly s essed on he p e ix o he ending;
200 ac a Linguis ica Li huanica LXIX o Peculia i y: accen ua ion o de i a i es wi h he
au eLija aMuLionienė
P e ixes poand pasuMMa y demic elec onic Dic iona y o he Li huanian Language. indi idual
adjec i es deno ing an inde ini e amoun
chap e s o he a icle deal wi h accen ua ion o de i a i es o each ype o o ma ion
(p e ixes poand pa-) and hei base wo ds.
he a icle discusses he accen ua ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o pe-
culia i y, i.e. de i a i es wi h he p e ixes po- and pa- and hei base wo ds. he esea ch
objec is adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he aca-
he endency o ake o e o he s ess om base wo ds is less common.
Mise à disposi ion 2013 m. augpjü ie 7 d.
au eLija aMuLionienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
[email p o ec ed]