99s aipsniai / a icles
keyWo ds: unique deno a ion, e e ence, name lemma, p esupposi ion, de ini eness,
pag indinė eikšmė, nus a y a kalbinė kon encija, g ama ika, e imas.
esMiniai Žodžiai: unikali deno acija, e e encija, ik inio žodžio lema, p ielaida,
apib ėž umas, p adinė eikšmė, nus a y a ling is inė kon encija, g ama ika, e imas.
WiLLy Van Langendonck
Leu eno uni e si e o mokslinių y imų s i ys: sinch oninė ling is ika,
kons ukcinė g ama ika i p iklausomybės sin aksė, nuo oda i
seman ika, onomas ika, a dų eo ija, žymumas, p o o ipingumas,
ikoningumas, žodžių a ka, g ama inės ka ego ijos, okios kaip
apib ėž umas, bend inimas, skaičius, g ama iniai san ykiai, p epozicijos.
Seman inės-p agma inės eo ijos apie nuosa us a dus (angl. Seman ic-P agma ic heo y o
P ope Names, seman inė p agma inė ik inių žodžių eo ija) (angl. Seman ic-P agma ic heo y o
P ope Names, seman inė-p agma inė eo ija) (angl. P agma ic Theo y o P ope Names, a.L.
Manoma, kad a dai u i ben d iejų ūšių p ielaidas: g ama inius b uožus (ypač apib ėž umą) i
ka ego inę (pag indinį lygį) p ielaidą, ku i leidžia pa adinimus subka ego izuo i. Visa ai y a susijusi
su eiginiu, kad pa adinimai ne ik unikaliai nu odo kalbos naudojimą (dažna unkcija, no s i ne
ienin elė), be aip pa unikaliai nu odo nus a y os ling is inės kon encijos lygiu. Kad ai bū ų
p iim ina, bū ina a ski i a dą i a dą lemą. šis ski umas aip pa s a bus galimų kono acijų
s e ai i a dų e imo klausimui. pa eikiami g ama iniai, iloso iniai, psicho- i neu oling is iniai
į odymai.
ano acija Šio s aipsnio ikslas pa eik i išsamią seman inę p agma inę ik inių žodžių analizę
eaguojan į edukcionis inį požiū į, ku į icha das coa esas išdės ė p agma inėje ik inių
žodžių eo ijoje (aLL 2012). siekiama į ody i, kad ik iniai žodžiai emiasi ben d iejų ūšių
p ielaidomis: g ama iniais požymiais (ypač apib ėž umu) i ka ego ine (p adinio lygmens) p ielaida,
ku i suda o sąlygas ik inių žodžių subka ego iza imui. Tai y a susiję su eiginiu, kad ik iniai
100 ac a
WiLLy Van Langendonck
Linguis ica Li huanica LXIX
žodžiai ne ik nu odo unikalų objek ą kalbos a osenoje (dažna, ačiau ne iep iim ina, s a bu
išski i ik inį žodį i ik inio žodžio lemą. Šis išsky imas aip pa susijęs su įmanomų kono acijų
nin elė unkcija), ačiau i pažymi jį nus a y os ling is inės kon encijos lygiu. kad ai ap ų
s i imi bei ik inių žodžių e imo klausimu. pa eikiami s aipsnyje g a-
ma iniai, iloso iniai, psicholing is iniai i neu oling is iniai į odymai.
0. įžanga […] naudojimas […] a odo mados ema, ski a sup as i nuosa us pa adinimus
in ce ain onomas ic qua e s, p agma ics – mos ly in he na ow sense o lan-
[da iau […] pa adinimai]. Tada pa adinimai nebė a apib ėžiami a p io i, be in e ak y iai,
iš disku so, iš pokalbio (de s e ani i Pepin 2006: 131). Coa es (2006b: 38) eigia: […]... be
kokiu a eju, ai, kas y a a das ienai kalbos naudo ojai, gali bū i ne ki am […]. A odo,
kad ai eiškia, kad kalbė ojas nusp endžia, kaip apibūdin i " inkamumą". Tačiau, no s
y a iesa, kad p agma iškas kalbos i a dų y imų požiū is apima kon eks o,
disku so, pokalbio są eikos i . . y imą, ai nebū inai eiškia, kad kalbos naudo ojas
u ė ų nusp ęs i apie nuosa ų a dų s a usą. eks emalioje o moje šis
pos mode nis inis požiū is eiškia, kad a das eo e ikas y a g asinamas neda bo.
Aki aizdu, kad mūsų baimė pasi odė anks y a, nes Coa esas (2000; 2005; 2006a; 2006b; 2009;
2012) a skleidė pilna e ę p agma inę a dų eo iją, ku i iš ik ųjų y a a p io i kaip i
ki os eo ijos: P agma inė "Tinkamumo" eo ija (PTP). (ž . Van Langendonck 2007a:
65[…]71). P P in e p e uoja p agma iką kaip kalbos naudojimo y imą i a dų eo iją
kaip a dų naudojimo y imą, abu gana siau ąja p asme. Dėl o g ama ikos i ne
seman ikos s a ba be eik nea siž elgiama. Taigi, a odo, kad P P no i sumažin i a dų
apibūdinimui eikalingų są okų skaičių.
Tačiau li e a ū oje bu o pa eik i išsamesni p agma ikos są okos apib ėžimai,
ku iems ne eikia naudo i Okamo skus u o. Apsk i ai a odo saugiau kalbė i apie
ling is inę eo iją, į ku ią į auk os seman ikos, p agma ikos i g ama ikos. Šiuo
a eju p agma ika i seman ika y a gana a pusa yje susie i, kai ku iems
ling is ams ne gi nea ski iami. Pa yzdžiui, ski umas a p i inamos i numa y os
eikšmės y a p agma inis, aip pa seman inis. Paimkime daug ap a iamą sakinį
"P ancūzijos ka alius y a plikas", ku ka aliaus egzis a imas y a iš anks o
numa y as (no s i men aliame, išgal o oje pasaulyje), be plikas y a i inamas.
seman iniame požiū yje egzis a imo p ielaida y a išsaugo a neigimo sąlygomis, o
eiginys - ne: P ancūzijos ka alius nė a plikas. Y a p agma iškesnė p ielaidos
są okos e sija, pap as ai sude inama su seman ine (Ho n 1996).1 Galiausiai, be ne
a seman ic-P agma ic heo y o P ope names
101s aipsniai / a icles
mažiau s a bu, g ama ikos nebe eikia bū i p as os p agma ikos pusb oliu, nei
a dams, nei ki oms žodžių klasėms.
Šioje knygoje aš ypač ap a iu seman iškai-p agma inius "p op ie umo" aspek us i
s engiuosi pasiek i pa enkinamą a dų eo iją, ku i leis ų in eg uo i isų ijų
komponen ų eo iją: p agma iką, seman iką i g ama iką, nes jos y a pag įs os
was i s p oposed o he whole o linguis ics by he philosophe Mo is (1938).
o his end, i will discuss he P P, poin ou i s weaknesses, and p opose solu ions
seman iškais i p agma iniais s a s ymais i pa i in os mo osin ak iniais
k i e ijais. Mo osin axis bus plačiai ap a iama Van
Langendonck (g įž a).
Pi miausia eikia a k eip i dėmesį į ski umą a p a do i a do lemos. Van Langendonck (1999; 2007a: 7[…]8,
95[…]102) p is a ė i išsiaiškino ski umą a p pa adinimo i nuosa os lemmos.2 Pa adinimas y a iš aiška,
unikaliu būdu p iski iama subjek ui pagal nus a y ą onomas iką i ling is inę kon enciją (bu usią langue, ž .
žemiau), p z., sakinių kons ukcijose a ba biog a inėje, enciklopedinėje šeimos a ki ų a dų leksikone (p.
Le Pe i Robe des noms p op es, 2000). P iešingai, nuosa as lemma y a ik onomas ikos žodynų į ašas,
ku iame da nė a nu ody as konk e us subjek as. Daugeliu a ejų okių žodynų ikslas (kaip i a dų lemų
są ašai) y a pa eik i e imologijas. Šios lemos, "paim os iš a sa gų" (Coa es 2006b: 39), u i sukel i
ski ingus pa adinimus, iš ku ių kiek ienas p iski iamas am ik am deno a ui ad hoc unikaliu būdu. Sa osios
lemos sa aime nei nu odo, nei nu odo. be jie u i šį po encialą, ku is dažniausiai aip pa u i p o o ipinę
ka ego iją, pa yzdžiui, "mo e į" Ma ijos a eju. Čia gali bū i aikomi Coa es žodžiai: jie "ka ego izuojami
pagal lūkesčius"... (Coa es 2012: 132, 16 p. 16). ačiau u ė ų bū i aišku, kad ai ne aikoma a dams, ku ie y a
nus a y i pagal onomas ikos kon enciją. jie unikaliai apibūdina i klasi ikuoja, pasi uošę bū i naudojami
disku se, kad bū ų galima nu ody i, a ba galbū k eip is į ką no s. 1 Ho n (1996: 305) pas aba apibūdina
išanks inę eikšmę okiu būdu: "kažko išanks inė p ielaida y a ai, kad ji laikoma sa aime sup an ama okiu
būdu, ku is kon as uoja su jos i inimu". a ba: "p opozicija y a iš anks o numa y a, jei i ik jei ji y a
(laikoma) nekon o e siškai eisinga kiek iename pasaulyje da bo kon eks o inkinyje". […] S awson (1950
[1971: 12, 25] kalba apie […]implikacijas[…], o ėliau (1959) apie […]p adė ines p ielaidas[…]. 2 coa es (2006b: 28; 2012:
132, n. 16) a odo, kad supainioja pa adinimo o mą ( . y. onologinę o mą), nuosa ą lemą i nuosa ą a dą.
Š ai kodėl šiam au o iui deno acija nelaikoma unikali, o a dai nė a ka ego izuojami absoliučiai. […] b endle
(2008) da o ski umus, panašius į Van Langendonck (2007a): nuosa as a das = nomema; nuosa inė lemma =
a chinomema; a das kalba […] nome. Todėl jis ne iesiogiai ski ia unikalų žymėjimą i nuo odą. […] ne
iš aiška […], ku iš aiška y a panaši į lemą, nes sakoma, kad ji da nė a nuo oda.
language philosophe s awson (1950 [1971: 6-8]) dis inguishes be ween ‘an exp ession’ and ‘a use o
102 ac a
WiLLy Van Langendonck
Linguis ica Li huanica LXIX
kad ne isos lemos y a nuosa os. kai ku ie y a apeliaciniai, p z., gladia o ius, iš
ku io bu o kilęs ilmo pa adinimas Gladia o ius. Todėl aš kalbėsiu apie " a dų
lemmas", kad į aukčiau isas galimas lemmas.
he P P is buil a ound wo ideas (coa es 2012: 119; 120), which a e implic-
Filoso iniai da bai, okie kaip Mill (1843) i S awson
(1950 [1971] espec i ely, quo ed in coa es (2012: 119–120):3
1) Tinkami a dai ne u i p asmės
2) pa adinimo esmė y a nuo oda, o ne deno acija. No s pi masis eiginys nė a
neįp as as, no s i pe nelyg absoliu us, an asis y a gana p ieš a ingas i u i olimų
pasekmių. Aš ap a iu abu eiginius i pe žiū ėsiu ke u is specialius P P pasekmes: -
Tinkami pa adinimai nesuku ia am ik o inkinio - Tinkami pa adinimai nepa enka į
logiškai saugias ka ego ijas
- Tinkamų a dų negalima iš e s i.
- inkamų i ne inkamų iš aiškų sąsajos eo ija u i neu o iziologinių (i
psicholing is inių) pasekmių
"S ephen Ullmann i ki i mokslininkai užduoda konk ečius klausimus, pa yzdžiui: ""Ką
eiškia žodis ""s alas""?" A ba ką jūs sup an a e kaip "s alas"? jei ai y a p asmingi
klausimai, ada žodis u i "p asmę", . y. apib ėž inę leksikinę eikšmę. Tiesą sakan ,
mes galime duo i žodžio len elė apib ėžimą, kaip galima as i žodynuose. Pap as ai
okie žodžiai, šiuo a eju bend as a dų len elė, odo polisemiją, . y. nuoseklų
seman inių b uožų inkinį, iš ku ių dažnai ienas y a p o o ipas. Pa yzdžiui, "Webs e "
žodynas apib ėžia s alą kaip baldų, suda y us iš sklandžios plokš os plokš ės,
p i i in os p ie kojų; ši p asmė y a panaši į plokš ės a u inio są ašo i . .
a
p asmę. Remian is šiais pojūčiais, mes galime as i nuo odas. P iešingai, a dų a eju
pa adinimas y a s a besnis už eikšmes, apie ku ias bus kalbama oliau.
as
Ullmann (1969: 33) i ina: "Negalima saky i, kad žmogus sup an a 3 a k eipki e dėmesį, kad nei S awson (1950)
nei Bu ge (1973) ne aikoma galimas ski umas a p nuo odos i deno acijos, odėl aki aizdu, kad jie "iš enka"
konk e ų nuo odos są oką, o ne abs akčią deno acijos są oką. ai y a labiau aki aizdu Bu ge, ku is ma o
a dus kaip p edika y ias s uk ū as su lais u kin amuoju, aigi aip pa p iima "modi ikuo us nuosa us
a dus" kaip Al edas (p. 429). Tačiau okiose aplinkybėse a dų negalima adin i bep asmiškais.
a seman ic-P agma ic heo y o P ope names
103s aipsniai / a icles
a das i pa a dė; Galima ik pasaky i, kad žinome, kam jis eiškia, ku io a das jis
y a. Nė a p asmės klaus i: ką eiškia žodis "Londonas"? a ba: Ką jūs sup a o e
žodžiu "Londonas"? Tai aikoma i pa a dėms: ne u i p asmės klaus i: ką jūs
sup an a e žodžiais "jis" a ba " ai"? Taigi, nei pa adinimai, nei pa a dės, a odo,
ne u i p asmės, . y. apib ėžimo leksikos eikšmės, o be o, polise-
mous s uc u e.5
1.1. P adedamosios eikšmės pa adinimuose
No s a dų apib ėžimo eikšmė (a ba p asmė) y a išb auk a, jie gali u ė i
išanks ines eikšmes. Tai u i bū i a ski a nuo kono acijų a asociacijų. No s
kono acijos y a a dų a a dų lemų sąlyginiai a ibu ai (ž . žemiau), išanks inės
eikšmės y a isoms a dams būdingos sa ybės i a sispindi jų mo osin ak iniuose
b uožuose. Ski iu g ama inę i ka ego inę eikšmę.
G ama inė eikšmė: i a dai, i (ben jau asmeniniai i demons aciniai) pa a dės u i adinamąsias
g ama ines eikšmes (Coa es 2006b: 39; 2012: 124), okias kaip apib ėž umas, ku is odo egzis a imo i
unikalumo p ielaidą ealiame a men aliame pasaulyje. pa yzdžiai: Londonas, Reino upė; Jis, ji, ai p ieš
neapib ėž ą ką no s, ką no s. Apib ėž umas gali bū i adinamas silpna deixis o ma (ž . aip pa La
Palme- eyes 1993 žemiau pa adinimus). mano nuomone, no s i a dai, i (asmeniniai i demons aciniai)
pa a dės u i unikalią nuo odą disku se, a dai aip pa u i unikalią deno aciją, be pa a dės u i ik
ne unikalią deno aciją. kaip ma ysime, P P a me a unikalų be ku ios ka ego ijos žymėjimą.
a k eipki e dėmesį, kad d igubas a dų i pa a džių panašumas, susijęs su deixis (apib ėž umu) i
apib ėžimo p asmės nebu imas, o P P aip pa unikalios deno acijos, lemia, kad šiuos ke u is panašius
pas ebėjimus pada ė nicolaisen (1995: 391); okiečių kalba: boesch (1957: 32) i debus (1980: 194). Bu le is
(2005: 108 […] 109) a me a okių eiginių s a bą, nes jis laikosi am ik os a dų maksimalios eikšmės
eo ijos. 5 Coa es (2012: 121) paminė a in ension e minas, be aš manau, kad mes galime a sisaky i šio
e mino, ben jau kaip įsi aizduojama P P. Šiuo požiū iu ši są oka a odo panaši į ai, ką daugelis
y ėjų, įskai an mane, adina ka ego ine p asme. […] oje pačioje pas aipoje Coa es sako:
[…] a džiai negali ne u ė i p asmės[…] pagal Lyons[…] (1977) apib ėžimą. ai u i bū i spausdinimo klaida
i u ė ų bū i: " a džiai negali u ė i p asmės".

104
WiLLy Van Langendonck
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
Teo ija negali a ski i šių d iejų a dinių klasių (ž . žemiau nuo odą i deno aciją).6
Ki os g ama inės eikšmės, bend os a dams i (asmeniniams i demons aciniams)
pa a dėms, y a skaičius (Ruwenzo i p ieš Andus; ji p ieš juos) i ly is (la iniška Julius
p ieš Juliją; anglų kalba jis p ieš ją). Be o, ski ingai nuo pa a džių, a dai u i daugiau
išanks inių eikšmių. ka ego inis (pag indinis lygis) eiškia pa adinimus, be ne a dų
ing han jus g amma ical ea u es.
lemmas (palyginki e Coa es 2012: 125) u i p igim inę ka ego inę a ba, iksliau, pag indinio
lygio p ielaidą. Geach (1957, 16 sky ius) i Sea le (1958) i ina, kad šis ka ego inis
žinojimas y a bū inas isiems pa adinimo naudojimo būdams, kad bū ų išsaugo a
nuo odininko apa ybė. Ilgoje išnašoje ne i "žymės" eo e ikas K ipke (1972,
komen a ai, 351-352, p. 58) nu odo ka ego inę eikšmę a dais. S awson (1959: 171, 198)
ma o "so al uni e sals" sakinyje, pa yzdžiui, Fido y a šuo, gy ūnas, e ie is, i kalba
apie "empi inio ak o p ielaidą". Kai ku ie ling is ai aip pa i ina: Van Langendonck
(1968), kal e kämpe (1978: 89,2; painiojan is a das i a das lemma), kleibe (1996: 58 2004,
4.4. sky ius), ku yłowicz (1980), cisla u (2006; 2012), Le oy (2012). Pa yzdžiui, Pa yžius y a
mies as, o Temza - upė. Tiesa, galima saky i, kad Temza nė a upė, be ai eiškia
p ieš a a imą a p p ielaidos, kad Temza y a upė, i i inimo, kad ji nė a. Tokios
ka ego inės p ielaidos leidžia subka ego izuo i pa adinimus (o ne a dų lemmas)
(palygin i b endle 2004; debus 2012, i ž . žemiau). Psicholing is ai aip pa ma o
ka ego inę, iksliau sakan , pag indinę a dų eikšmę. La Palme eyes e al. (1993: 445)
nus a ė o mulę: [ eddie: šuo] = [ši as: šuo], ku i u i bū i skai oma aip: […] eddie in
he kind dog[…] y a […] his in he kind dog[…].
Todėl a duose ( ai) y a deik inis komponen as, kaip i pa a dėse, be aip pa y a ka ego inė eikšmė
(šuo), ku is ki aip y a bend as a das. Tai p iski ia a dus a p pa a džių i bend ųjų a dų (ž . aip pa
Molino 1982: 19, i olesnius į odymus, Van Langendonck 2007a: 169 […] 171). 6 coa es (2006b: 41) i ina, kad
pa a dės u i p asmę. Pa yzdžiui, šiame i ame i ame i ame, a umo są oka odo ski umą. Pi ma,
ai nė a (de inuojan i) p asmė, be g ama inė eikšmė, kai ai i ai y a p iešingai, p z., ai, o ne ai!
Palyginki e azę, kad Džo džas Bušas sakinyje (4), ku ai naudojama emociškai. T ečia, ki uose
ea u e. i canno easonably ask: “Wha do i unde s and by his?” second, p oximi y is almos only
pa a dėse, a umas ne u i eikšmės.
a seman ic-P agma ic heo y o P ope names
Neu oling is inius į odymus pa eikia Baye (1991). okiečių a azikas, u in is okių
b uožų kaip " y as", "mo e is", "mies as" a ba " als ybė", p iklausančių a dui.
deep dyslexia could no ead names aloud, bu she was able o speci y elemen a y
Nyde landų kalboje "en e m" iš asociacijų (kono acijos, ž . oliau). jis i ina, kad
ac , hese a e basic le el p esupposi ions. baye dis inguishes hem (wi h a di e -
asociacijos p iklauso "episodinei a minčiai", o ka ego inė eikšmė p iklauso
"seman inei a minčiai" (ž . Van Langendonck 2007a: 110[…]113). bus aišku, kad g iež ai
Millian požiū is (Coa es 2009) negali paaiškin i iš adų, iš auk ų iš šių neu oling is inių
eiškinių. g ama inius į odymus, susijusius su ka ego ine eikšme, ž . 3 ski snį b). Tai
gali pakak i p ielaidoms. ki okios oniminės eikšmės y a susijusios su kono a y inėmis
eikšmėmis. 1.2 kono a y inės a p agma iškos eikšmės pa adinimuose a ba
pa adinimų lemose.
Van Langendonck (2007a: 81 .) ski ia d iejų ūšių kono a y ias eikšmes: kai ku ios
iš jų y a susijusios su nuo oda i ki os su pa adinimu lemma a ba e imologija.
Kono a y inės a asociacinės eikšmės, susijusios su a dų e e en u, y a
sąlyginės (pagalbinė, ž . Coa es 2012: 133 […] 138). Kokios eikšmės, jei okios y a, y a
ak y uojamos, p iklauso nuo kon eks o i ealaus pasaulio žinių. Ki os asociacinės
eikšmės p iklauso nuo pa adinimo "Lemma" sinch oniniu pag indu a ba
e imologijos pag indu, kiek ai is da y a skaid us. Abi kono a y inės eikšmės y a
p agma iškos.
a. P agma inė eikšmė, susijusi su pa adinimu lemma a ba e imologija Y a a dų,
ku ių lemma eikšmė y a sinch oniniu būdu skaid i, kaip i a dų, li e a ū oje a
magiškose a duose. šis skaid umas galėjo palaipsniui išnyk i, odėl u ime kalbė i
apie e imologinę, is o inę eikšmę. - neu alios kono acijos gali bū i sinch oniniu būdu
esančios a dų lemose. Pa yzdžiui, pa adinimas "Rocky Moun ains" is da sako, apie
ką jis y a. eikšmė "akmeniniai kalnai" gali bū i ak y uo a kon eks e a ba ne. -
emocinė eikšmė pasi odo kaip am ik ų sinch oniniu būdu skaid ių a dų lemmų
b uožas, p z., mažinimo (p z., olandų Jan- je, Ma ie-ke) i papildomų o mų (p z.,
lamandų-olandų dialek inės Be -en, Miel-e) a dų, iš aiškingų al e na y ių a dų
lemmų, ypač slapy a džių a slapy a džių, okių kaip lamandų-olandų den Dikke […] […]
106
WiLLy Van Langendonck
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
[…] de Wi e […] […], den IJze en […] […], Belgija […] ie oj […], Absu dis anas kaip
A ganis ano slapy a dis (ž . Van Langendonck 2007a: […] 197; Palme 1976). Aš čia
pas ebėjau, kad žmonės gali įdė i emocines kono acijas į a dų o mą, nes, kaip ge ai
žinoma, šiandien aka ie iški pi mieji a dai u ė ų skambė i g ažiai (ž . Van
name lemmas, such as i s name lemmas. o ins ance, some name-gi e s like
i alian names o gi ls, e.g. Gigliola; o he s dislike name- o ms such as De le , e c.
Langendonck 2010b).
- li e a ū a i a dai. Cha ac onyms kono acijos, susijusios su pa adinimu
lemma, dažnai naudojamos li e a ū oje, p z. Snieguolė. Ypač u ė ume gal o i
apie li e a ū os cha ak e ionimus, okius kaip "doll Tea shee ", "becky
Sha p", " i us G oan" i . . (coa es 2012: 136).
- a dai i magiškos senosios ge manų asmeninės pa a dės, okios kaip "Be n-ha d"
"s ip us kaip lokys", odo magišką pageida imo cha ak e į. čia ypač aišku, kad
eikšmė p iklauso lemmai, nes daugybė asmenų gali u ė i ą pa į a dą lemma. Be o,
mes žinome, kad šios eikšmės palaipsniui išnyko nuo maždaug 1000 m. Šiuo me u ik
e imologas žino, ką pi masis a das Be na das eiškė p ieš ūks an į me ų. y a i
ki ų e imologinės eikšmės a ejų.
- e imologinė eikšmė y a kono acijos, susijusios su e imologiškai skaid iu žodžiu, p z.,
pa a dė "Bake " gali p imin i mums kepėją, be ne bū inai. Žinoma, e imologinės eikšmės
gali bū i klaidingos: Longb idge nebė a il as, o ie a (Coa es 2012: 135). Peiko unelis
nebė a unelis, o il as (ž . žemiau). b. P agma inė eikšmė, susijusi su deno a u a ba
e e en u, y a kono acijos, susijusios su deno a u a e e en u. Mes s ebime
kon inuumą nuo enciklopedinių a ibu ų iki mažiau objek y ių, subjek y ių kono acijų.
eikšmės "pusės" p iklauso objek y ių kono acijų inkiniui. - Mes s ebime kon inuumą iš
enciklopedinių kono acijų, p idedamų p ie deno a umo, pa yzdžiui, Napoleonas p alaimėjo
Wa e loo mūšį, dėl ik ai subjek y ių asociacijų, ku ios pap as ai p iklauso nuo disku so
a skai os, p z. A odo, kad Anui nepa inka Obama. Neu opsychologas Semenza (2009)
pab ėžia ski umą a p bend ųjų a dinių są okų nuoseklių eikšmių inkinių i galimų
nesusijusių a dų są okų inkinių. Tačiau iš pi miau pa eik o a gumen a imo bus aišku,
kad y a labai neį ikė ina isus eikšmes, jų ski ingose p asmės, p ielaidų a kono acijų
unkcijose, išdės y i ame pačiame lygyje.
a seman ic-P agma ic heo y o P ope names
107s aipsniai s aipsniai eiginiai: Obama y a Jung inių Vals ijų p eziden as, Obama u i
žmoną i aikus, - pagaliau, y a šie "žodžių" eikšmės, kaip juos adina cisla u (2006; 2012)
Obama does no ea hambu ge s, e c. Polysemy as in appella i es is lacking he e.
naudojan p ancūzų, umunų i usų medžiagą. No s pag indinė mies o pa adinimų eikšmė
y a "mies as", o šalies pa adinimų eikšmė y a " als ybė", šie geog a iniai (1) Pa yžiaus
gy en ojai iš inko naują me ą […] Pa yžiaus gy en ojai iš inko naują me ą Ame ika
names o en adop addi ional meanings induced by me onymy. english examples:
nusp endė paskelb i ka ą e o ui Asmeniniai pa adinimai, ypač menininkų, gali a s o au i
(2) Ame ica decided o decla e wa on e o < The go e nmen o The Uni ed S a es o
menininkų kū iniams: (3) Rodin se ou e dans la oisième salle du musée (Lemgha i 2011)
[…](da bas) odin y a muziejaus ečiajame kamba yje[…] Kai ienas išima isus šiuos […]
eikšmes (p adė ines p ielaidas i kono acijas) i padeda juos į lygias ka ego ijas, y a
sup an ama, kad kai ku ie žmonės laiko a dus ka ego ijomis. Maksimalus eikšmingumo
eo ija (Van Langendonck 2007a: 39 ., 51, 58; coa es 2012: 137[…]138) y a as a jau Jespe sen
(1924: 66) i neseniai kogni y inėje ling is ikos (plačiausia p asme). Langacke (1991) i gana
ki okiose kogni y inėse sis emose, hansack (2004) i b endle (2008) y a šiuolaikiniai šio
požiū io gynėjai.
Galime da y i iš adą, kad pe pi mąją didelę diskusiją apie a dų iloso iją a p Džono
S ua o Milo i Be ando Raselo (po Go lobo F ege'o) jie abu klys a: Mill's (3) i
Coa es' […] ag[…] eo ijos eisingai a me a (de inicinę) p asmę, be igno uoja
p ielaidas (nepažįs amas XIX amžiuje), ypač būdingą ka ego inę a dų p ielaidą (ne
a dų lemmas), o Raselo ap ašymo eo ija, a odo, leidžia a dams ( […]
umpalaikiams ap ašymams […]) u ė i de inicinę p asmę (1848). No s pa adinimai gali
u ė i eikšmes, susijusias su deno a u a ba e e en u, a ba su pa adinimo lemma i
e imologija, isi jie p iklauso p agma iniam a dų naudojimui disku se. No s aš
neigiau a dų apib ėžimo p asmės, pi miau minė os g ama inės i ka ego inės
p ielaidos, i ne kono a y ios eikšmės, a ski ia a dus nuo bep asmiškų žodžių.
A me an be kokią p asmę a išanks inę eikšmę, bus sunku seman iškai a ski i
a dus nuo nesąmonių žodžių. Coa es'o išei is y a a ski i p asmę nuo eikšmės gana
plačia p asme. Taigi pa adinimai u i eikšmę uo, kad […] jie […] eiškia […] asmenis, kai
jie naudojami […] (Coa es 2006b: 41[…]42). Coa es (2012: 133) skai ome, kad […] be kokio
a do eikšmė nus a oma pe en disku są. Pap as ai be deno a umo negalima
nu ody i (be ž . oliau). Tačiau, be abejo, nauji pa adinimai gali leng ai išsi ys y i, nes
114
WiLLy Van Langendonck
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
pa adinimai suda o a i ą klasę ( p ieš Ande son 2004: 457; palyginki e Coa es 2006b: 30).
Jei jie lieka, jie pa enka į onomas ikoną kaip deno a a, o disku są kaip nuo odas a ba
kaip ad eso o mas.
3.Memes, Es ablished Linguis ic požiū is, kad pa adinimai u i unikalią deno aciją i gali
conVen ion, and g aMMa
bū i a ojami disku se, a i inka Langacke (1987) apib ėž į, kad nus a y a ling is inė
kon encija (anksčiau langue a ba kompe encija) suda o kon inuumą su kalbos
naudojimu (anksčiau pa ole a ba pe o mance). Kaip i deno acija y a abs akcija iš
nuo odos i . ., aip i nus a y a ling is inė kon encija y a abs akcija iš kalbos
naudojimo. Tik pagal įsi i inusią ling is inę kon enciją y a p asminga kalbė i apie
g ama iką a mo osin aksą, ku ią dauguma ling is ų adina ling is inės sis emos
ši dimi. Tokiu būdu pa adinimai gali bū i su eik i ik a ie a g ama ikos kaip
s uk ū inė ka ego ija, kaip i isos ki os žodžių klasės. Apž elkime šiuos ski umus.
a) nus a y a ling is inė kon encija Langacke io nus a y a ling is inė kon encija y a
lanks i i naudinga, aip pa i a dams. kaip jo dalį, mes a pažįs ame nus a y ą
onomas ic kon enciją. pa adinimai įeina į nus a y ą onomas ic kon enciją pe
su eikimą a ba pe palaipsniui onymizaciją. Tai leidžia mums pada y i is pas abas. 1)
no s P P p ipažįs a, kad nuo odų ak ai nus a o sa ųjų a dų žymes (Coa es 2006b: 39;
2012: 121), neaišku, ku ši žymė y a, jei pa adinimai y a apib ėž i nuo odų požiū iu kalbos
naudojime. Aki aizdu, kad unikalus žymėjimas p iklauso nuo įsi i inusios ling is inės
kon encijos. P P a me imas šio unikalumo ėl d audžia a ski i a dus i pa a des,
nes šioje sis emoje abu iš esmės nu odo kalbos naudojimą, ne jei jie a odo aip pa ,
be ne unikaliu būdu P P. Įgy endin os ling is inės kon encijos są okos ūkumas
p i e ė okius iloso us kaip Be andas Raselas (Be and Russell) (1918-1964) eig i,
kad ik i a dai y a "loginiu požiū iu inkami a dai", . y. jie nu odo okius žodžius kaip
šis a as (palygin i K ipke 1972: 345, 16; ž . aukščiau). Raselas pap as us pa adinimus
adino "sumažin ais ap ašymais". Žinoma, okie žodžiai, kaip šis a as, y a unikalūs
am ik uose kon eks uose, be ki ame kon eks e nuo oda bus ki okia. Tačiau, im ai
a siž elgian į K ipke'o e miną "kie as žymeklis", pa adinimai be kokiame kon eks e
eiškia unikalią eikšmę.

a seman ic-P agma ic heo y o P ope names
115s aipsniai / a icles
2) y a kon inuumas nuo įku os onomas ikos kon encijos iki a dų naudojimo
kalban i ašan . Mes galime naudo i a dą ik ieną ka ą, o paskui jį pami š i,
odėl jis neįžengia į nus a y ą onomas ikos kon enciją. Pa yzdžiui, kalbėdami apie
nepopulia ią s ečią, galė ume pasaky i: "Šį aka a yks Hi le is". Šiame pa yzdyje
Hi le is y a naujas nuo oda ik disku se, o ne deno a um įs eig a onomas ikos
con en ion, ye . ha is one ex eme. he o he ex eme o names is ha many
eikia isuomenėje šim mečius, pa yzdžiui, šeimos a dai, a mies o, šalies, upės
a dai, i panašiai. 3) įsi i inusios onomas ikos kon encijos są oka leidžia mums
p ipažin i, kad y a ge ai įsi i inusių a dų, žinomų i naudojamų ik mažose
bend uomenėse, pa yzdžiui, slapy a džių šeimoje, p z., olandų Ons Pop […] mūsų
lėlė[…], ku ią aip adino jos ė as. ai y a įsi i inęs a das šioje minimalioje
lamandų bend uomenėje (Van Langendonck 2007a: 286). ki as k aš u inumas y a ai,
kad egzis uoja isame pasaulyje žinomi a dai, okie kaip A ika a Mandela.
b) g ama ikos i a dų
P P sis emoje, ku ioje a dų esmė y a nuo oda į disku są, a dų g ama ika a gu a
gali as i sa o ie ą. Coa es i ina: "Tinkamumas ge iausiai sup an amas kaip
p agma iška, o ne g ama inė a s uk ū inė są oka" (Coa es 2000: 1166; 2005: 3; 2006a:
369). No s Coa esas (2006b: 39) p ipažįs a, kad egzis uoja " inkami a diniai" (kaip
Ma ija, Jonas), ši są oka adinama "epi enomenine" an oniminės nuo odos są okos, ku
oniminė nė a oliau apib ėž a. pagal "Webs e " "epiphenomenon" apib ėžimą ai
eikš ų, kad nuosa as a das […] a ba nuosa as a das azė (Coa es 2006a) […] y a
an inis eiškinys, lydin is nuo odą, naudojan pa adinimus i sukel as šios nuo odos.
Be kadangi Coa esas (2006a) kon as uoja onimą su seman ine nuo oda, pa a dės aip
pa y a oniminės, nes joms ūks a apib ėžimo p asmės, kaip i a dams. Ki aip a ian ,
są okoms "oniminis" i " a das" bei "pačiam pa adinimui ( azei) " is da eikia ik o
apib ėžimo (ž . aip pa Ande son 2007: 120, ci uo a Coa es 2006b: 39). Tinkami a dai y a
žodžiai, kaip i ki i ( aip pa ande son 2003: 360; aip pa ž . nübling, ahlbusch and heuse
2012). nuk yp i nuo bend os žodžių klasės są okos, į odymų naš a enka nuk ypusiam
asmeniui.
on he o he hand, i we assume he
P P iš esmės eisus, kodėl panaši analizė nebū ų aikoma isoms leksemoms, kai ai y a
kalbos naudojimo epi enomenas, a ba ge esniais kon enciniais e minais: nus a y a
language: nouns, e bs, e c.? i so, we a e saying ha es ablished linguis ic con en-
ling is inė kon encija y a abs akcija iš kalbos naudojimo, i ai a gu a gali bū i
apibend inama į ai, kad pab ėžiama nuo odos i kalbos naudojimo aidmuo i
be called a new insigh . Wha ha e we gained in he P P’s easoning? Wha i p o-
116 ac a
WiLLy Van Langendonck
Linguis ica Li huanica LXIX
sumažinamas deno acijos i nus a y os ling is inės kon encijos aidmuo. Tačiau ai
neiš engiamai eda p ie g ama ikos aidmens, apib ėžiančio a dus i ki as ling is ines
ka ego ijas, aplaidumo. P P a ž ilgiu pa adinimai ne nė a s uk ū inė ka ego ija (ž .
aukščiau), no s juos y a labai sunku a ski i nuo ki ų a dinių pa adinimų: įp as ų a dinių
pa adinimų i pa a džių. Vie oj o, mes u ė ume ęs i požiū į, kad g ama ika apibūdina
įku ą ling is inę kon enciją, apib ėžia a dus kaip u in į unikalų deno a umą, be
pag indinės a do lemmos, i kaip a dinių a dų, ku ie imasi de e mina o ių anglų kalba, o
pa a dės - ne, p z., modi ikuojan Geo ge'ą Bushą (4), i modi ikuojan Je emy I onsą (5):
4) kad Džo džas Bušas y a ge as aikinas. (Vandelano e i Willemse 2002: 22) (5) Didžiosios
B i anijos ežisie ius Je emy I ons daly a o p emje oje Niujo ke. (Vandelano e i
Willemse 2002: 25) be o, mes galime a ski i a dus nuo įp as ų a dinių. glaudūs appozicijos
modeliai [( apib ėž as s aipsnis) + a das + ( apib ėž as s aipsnis) + a das], p z. Fido, šuo,
y a susiję su a dų apib ėžimu anglų kalba i aip pa su ka ego ine a do eikšme (Van
Langendonck 2007a: 4, 131).13 iene as, ku is neapib ėžia, be iden i ikuoja, y a a das, . y.
Fido. Apeliacinis šuo odo ka ego inę p ielaidą.
G ama iniai, . y. mo osin ak iniai b uožai, žinoma, p iklauso nuo kalbos.14 No s
dauguma indoeu opiečių kalbų, egis, u i glaudžius appozicijas (p z., p ancūzų kalba
la ille de Pa is, olandų kalba de s ad Ams e dam a ba lenkų kalba mias o K aków […]
(c) ci y (o ) c acow[…]), kai ku iose ki ose kalbų g upėse nė a lygiag ečių s uk ū ų.
15
Nė a jokių p oblemų su uo, kol mes u ime omenyje ą pa į " a dą", . y. lyginamąją są oką (ž . haspelma h
2010 dėl šios są okos) " ienin eliai eiškiančią nominalų iš aišką su pag indinio lygio p ielaida, be be apib ėžimo
p asmės". Kiek iena kalba naudojasi u imomis s uk ū omis. Taigi, ban u kalbos naudoja a dines klases i
su a ies ženklinimą kaip inkamumo požymius. 1a (Van de Velde 2006; 2008). mėnesio pa adinimai pasi odo
glaudžiai appozicijoje, p z., 13 Mol mann (2013) nag inėja "so als" i glaudžius appozicijas su a dais iš ki os
o example, in he ban u language e on, “p ope names, whe he hey a e ancien
hyd onyms, oponyms o clan names, o imp o ised nicknames, a e always o class
pe spek y os. 14 aip pa ž . haspelma h (2010): "ap ašomosios o malios ka ego ijos negali bū i lyginamos
į ai iose kalbose, nes ka ego ijų p isky imo k i e ijai ski iasi p iklausomai nuo kalbos". 15 Žinoma, ne isos
glaudžios appozicijos su eikia mums pag indinį eikšmę, p z., P eziden as Obama nesako, kad Obama bū inai
y a p eziden as. Daugeliu a ejų pag indinio lygio eikšmė nė a aiškiai iš eiškiama, ypač
cially no in p o o ypical names such as pe sonal names, whe e i is aken o g an ed.
a seman ic-P agma ic heo y o P ope names
117s aipsniai s aipsniai bi želio mėnesį. Tai eiškia, kad ai a dai. ai pa i ina i ki os
kalbos. Aus onezijos kalboje u alu, mėnesių pa adinimai u i oniminį s a usą: kai kas
no s klausia apie mėnesio pa adinimą, iš eiškiamas klausimo pa a das, naudojamas
a dams. Panašiai i Rapa Nui, ku ia kalbama Velykų saloje, mėnesių pa adinimai pažymė i
"asmeniniu žymekliais", odančiais oniminį s a usą, p z., i a ho a i i […]in augus […] (idia o
2007, pe im as Van Langendonck i Van de Velde 2007: 459[…]461). Unikalus a dų žymėjimas
a spindi g ama ikos ak ą, kad a dai ne u i ibojančių san ykinės sąlygos, kaip bu o
eigiama ne ka ą (ž . aip pa Van Langendonck 2007a: 143). Paimkime olandų pa yzdį.
G ama ika neleidžia pasaky i:
* Ka elis mi s Londone, a eis y e. […]Cha les,
ku is gy ena Londone, a eina y oj[…] p iešingai,
aš galiu pasaky i:
(7) De Ka el mi i Londone woon , kom mo gen. […]Cha les, ku is gy ena Londone,
a eina y oj[…] No s (6) nuo oda į ka el negali bū i ap ibo a, nes y a susijęs a das su
unikaliu deno acija, (7), ap ibojimas y a įmanomas, nes a dinis azė de Ka el u i
appella i ized p op ial lemma. Kaip jau minėjau aukščiau, ne i pag indinio lygio
p ielaida y a pa i in a mo ologiškai i (a ba) sin ak iškai. šalių pa adinimuose
pap as ai nu odomas šalies s a usą nu odan is su iksas, p z., Suomija, okiečių
kalba, kinų kalba (ž . Van Langendonck 2007a: 202-206). No s glaudūs appozicijos
daugumoje indoeu opiečių kalbų gali su eik i mums pag indinę eikšmę (p z., Fido šuo,
Temza), am ik ose ban u kalbose pag indinė eikšmė nu odoma susi a imu. Van de
Velde (2009: 224) eigia: "Tinkami a dai ki undi kalba sukelia ą pa į susi a imo modelį
kaip i bend as a das, ku is naudojamas jų pag indinės pakopos ka ego ijai
nu ody i". Van Langendonck (g įžan is) pa eikiami olesni g ama iniai į odymai apie
a dų s a usą i pag indinio lygio p ielaidas a duose.
4. co oLLa ies o he P P
Tu in omenyje, kad nuosa ieji pa adinimai nesuku ia am ik o inkinio, galima eig i, kad
šis požiū is y a pag įs as ik uo, kad nė a leksikos ka ego ijos i kad y a p o o ipinių
s i u es a de e mina e se . he main eason o he uzzy bounda y be ween name
pa adinimų, okių kaip a das i pa a dė, i ie o ių pa adinimų (abiejų pag indas
daugiausia y a nuosa ybės lemos), i mažiau p o o ipinių pa adinimų, okių kaip kalbų
118 ac a
WiLLy Van Langendonck
Linguis ica Li huanica LXIX
pa adinimai, kai ai isiškai p iklauso nuo (a) Kalka ungu y a egzo iška kalba; (b) Aš niekada
cons uc ion whe he a noun unc ions as a name o as a common noun, compa e
neišmoksiu jokių Kalka ungu (Van Langendonck 2007a: 65, 70, 243). a) kalbos pa adinimas y a
ik ai oniminis, b) jis elgiasi kaip kiekybiškai nus a y as bend as a das. p ekybiniai i
p ekės ženklai y a panašus a ejis (Van Langendonck 2007a: 235[…]238; 2007b). Skaičiai gali
bū i laikomi a dais, apela i ais a būd a džiais, aip pa p iklausomai nuo kons ukcijos
(Van Langendonck 2007a: 239 .), palyginki e: (a) T ys y a š en as skaičius; b) skaičius ys
[appozicija]; (c) Aš mačiau is liū us. (a) i (b) ys y a a das, be (c) jis eikia kaip
būd a dis. Taigi, g ama ika gali mums padė i, no s P P niekada nepa eikia jokių o malių,
. y. mo osin ak inių į odymų, nes g ama ika a odo ik šios eo ijos epi enomenas (ž .
aukščiau). mėnesių pa adinimai suda o da ieną ma ginalinę oniminę ka ego iją. No s šie
pa adinimai dažnai pasi aiko appozicijoje, jų žymėjimas ne isada a odo unikalus dėl
ciklinės mėnesių cha ak e io, palyginki e: (a) bi želis bu o gana ka š as (ne ciklinis) i (b)
bi želis isada ka š as (ciklinis). Š ai kodėl mėnesio pa adinimų s a usas y a labai
ginčy inas (ž . Van Langendonck 2007a: 55, 64). Negalima neįsi aizduo i, kad okie ibiniai
pa adinimai ski ingomis kalbomis y a in e p e uojami ski ingai, p z., kaip pa adinimai
a ba kaip apeliaciniai žodžiai (ž . aukščiau). G ama ika aip pa gali mums padė i okių
iš aiškų, u inčių nep op ialų, ypač appella y ų pag indu suku ų lemų, okių kaip Old
Vica age (coa es 2006a). Žinoma, kai šis iš aiška naudojama kalboje, kon eks as nusp ęs
apie jos s a usą, kaip i įp as o homonimijos a eju. Tačiau, a siž elgian į įsi i inusią
ling is inę kon enciją (niekaip nepaminė a P P), y a du iš aiškos: pa adinimas "Old
Vica age" i appella i e pag įs as a dinis azė "old ica age". pasku iniame a eju
iš aiška y a ik a azė, nes į ją gali pa ek i ki i elemen ai, p z., senas, be is da g ažus
ika ia as. Tai neįmanoma pa adinimu "Old Vica age", ku is elgiasi kaip [a iklas + oniminis
žodis "Old-Vica age". Be o, čia mes galime pa adin i pa adinimą sakydami: Aš nežinau ki o
senosios ika ijos. Galiausiai, pa adinimuose kaip Kalnų kalnai, Šiau ės jū a, A lan o
andenynas, pag indinė eikšmė y a o icialiai iš eikš a. Tai ne isada y a aip, pa yzdžiui,
P P mėgs amiausiame pa yzdyje "Peak's Tunnel", ku is iš ik ųjų y a il as, o ne unelis
(coa es 2012: 125). Todėl galime da y i p ielaidą, kad iš Sinas pasku inis aškas y a ai, kad
žmonės a odo d ejoja, kai kalbama apie okias iš aiškas kaip isa a, a in e ne as. Iki šių
dienų jie y a ik i ienin eliai deno a ai, . y. single onai, be aš jų pa adinčiau
pa adinimais, nes nė a ka ego inės p ielaidos. ai, kad jie pap as ai nė a didžiosios
ch onically anspa en names like he No h Sea o names wi h an e ymologically
anspa en bu synch onically misleading conno a ion, like Peak’s Tunnel.
aidės, y a apeliacinio s a uso požymis, no s i nė a ealaus į odymo.
a seman ic-P agma ic heo y o P ope names
119s aipsniai s aipsniai
Tinkami pa adinimai nepa enka į logiškai saugias ka ego ijas. Šis ezas ėl supainioja
a dą (p iski ą subjek ui) i a dą lemą (da nep iski ą). S a bu su ok i, kad
unikalumas i pag indinio lygio eikšmė p iski iami ne pa adinimo lemmos lygiu, o
pa adinimo, nu odančio unikalų deno a umą, lygiu. Nė a nieko nelogiško. Ma ija y a
nuosa as lemma, ku i gali bū i p iski a mo e ims, be ik ai aip pa i ki iems
subjek ams, pa yzdžiui, lai ams. Tačiau Ma ija eiškia unikalų asmenį po o, kai lemma
bu o su eik a ad hoc konk ečiai mo e iai kaip a das. Ne a das, be a das lemma gali
u ė i daugiau nei ieną deno a ą (ž . aukščiau; palyginki e Coa es 2006b; 2012: 125).
Tikimybės ka ego izacija (coa es 2012: 121; 125[…]129) y a susijusi su lemma su jos
daugialypės eikšmės po encialu, o ne pa adinimu. Tikė ina, . y. p o o ipiniu būdu,
lemma Ma ija eiškia am ik ą mo e į, i aki aizdžiai daugiau nei ieną, be kiek ieną
ka ą ad hoc i unikaliai. mano nuomone, pa adinimai ne ik nu odo disku se, be suda o
iš aiškų ka ego iją, ku i eiškia unikaliai, i subka ego ijuoja pagal ling is ines
ka ego ijas pagal sinch oninį pag indinį eikšmės lygį. Tai aip pa y a p iežas is, kodėl
"Peak" unelis nebū inai y a unelis (Coa es 2012: 125). Šiandien šis a das eiškia il ą.
seman iškai skaid ūs is o iniai bend iniai žodžiai gali bū i klaidingi. Taigi, dėl pa adinimo
i ka ego iza imo pa adinimai ski iasi nuo pa a džių i bend ųjų a dinių ( . y.
apib ėž ų ap ašymų), o ai nė a aišku P P.
Pagal P P negali bū i e čiami inkami a dai, a dai negali bū i e čiami, nes jiems
ūks a p asmės. Tačiau bus aišku, kad iskas p iklauso nuo o, kas y a e imas.
"Webs e " žodynas apib ėžia " e i" kaip " e s i į sa o a ki ą kalbą". Daugumoje
ki ų kalbų žodynų aip pa pa eikiama ši pla i apib ėž is. Taigi ispanų kalbos
e imui "Dicciona io cas ellana (1987)" y a " ol e una cosa de una lengua en
o a". Olandas Van Dale (2005) e alen […] e s i[…] apib ėžia kaip […] an de ene aal
in de ande e o e b engen[…] (pe kel i iš ienos kalbos į ki ą). Panašiai i
koenen-endepols (1970): "in een ande e aal o e ze en". The Ge man Duden (1999)
apib ėžia übe se zen […] o ansla e[…] kaip […]in eine ande en sp ache
[wo ge eu] wiede geben[…] ( e s i į ki ą kalbą). kai ku iuose žodynuose są oka
(a ba eikšmė) į auk a į apib ėžimą. p ancūzų Nou eau Pe i Robe de la langue
ançaise (2010) pa eikia išsamų apib ėžimą: adui e = ai e que ce qui é ai énoncé
dans une langue na u elle le soi dans une au e, en endan à léqui alence
séman ique e exp essi e des deux énoncés (už ik in i, kad ai, kas bu o pasaky a
ienoje

120
WiLLy Van Langendonck
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
na ū ali kalba sakoma ki a kalba, siekian seman inės i iš aiškos lygia e iškumo
abiem iš a imams). Oks o do anglų kalbos žodynas (1991) y a d ip asmis: iš e s i =
" e s i iš ienos kalbos į ki ą" a ba "keis i į ki ą kalbą išlaikan p asmę". Jei
laikysimės pla esnio i dažnesnio e imo apib ėžimo, ne jei ai y a "lais as būdas"
jį apib ėž i, an oji "Oed" e sija, ma y , ski a sakiniams. Tokiu a eju,
(coa es 2012: 129), we can easily include names. he ench de ini ion and
pa adinimai sakinyje nė a p oblema, ne jei jie nė a iš e s i. Šiuo me u eikia a lik i
papildomus ski umus. Visų pi ma, mes ėl u ė ume a ski i a dus nuo nuosa ų a
ki ų a dų lemų. Ka ais y a e čiami pa adinimai, ka ais ik a dų lemos. 1) dėl
pa adinimų eikia a lik i da ieną ski umą. Pa adinimai su pag indine nuosa ybės
lemma ne u i e imo a ba ad hoc e imo, be p asmės įsikišimo, be su "deno acine
lygia e iškumu" (už šį e miną ž . Coa es 2012: 130). Pa yzdžiui, okiečių
Mönchengladbach a das g eičiausiai niekada nė a iš e s as; Belgijos mies o
pa adinimas Liège į okiečių kalbą e čiamas kaip Lü ich, į olandų kalbą - Luik, . y.
Coa es e minologijoje jie […] u i ą pa į deno a umą[…]. A k eipki e dėmesį, kad šie
deno a ai u i bū i laikomi unikaliais. Jei bū ų da ienas Liège, ik iausiai bū ų ki oks
a ba nė ieno e imo
(palygin i pi miau minė ą Mecheleną). pa adinimai su skaid ia pag indine pa adinimo
lemma gali bū i a ba negali bū i e čiami naudojan skaid ų u inį. Toks pa adinimas
kaip Kalnų kalnai e ai y a e čiamas į okiečių i olandų kalbas, be isada į p ancūzų
kalbą: les Mon agnes Rocheuses (Michel a eau, p.c.). Tačiau okiečių oponimas de
Schwa zwald angliškai e čiamas kaip Juodasis miškas, p ancūzų kalba - la Fo ê
Noi e, o olandų kalba - he Zwa e Woud. galima ikė is, kad skaid ų pag indinių
elemen ų " e imas" iš iesų y a gana sa a ališkas i gali ski is p iklausomai nuo
kalbos. Niujo kas nė a iš e s as į p ancūzų, okiečių a olandų kalbas, o į ispanų
kalbą skaid us elemen as "New" y a "iš e s as": Nue a Yo k; aip pa lenkų kalba:
Nowy Yo k. Lyons (1977) ski ia asmeninius a dus i ie o ių pa adinimus. Pap as ai
asmeniniai a dai nė a e čiami, p z., John Majo p ancūziškai nė a iš e s as kaip
Jean (le) Majeu . Tačiau s a bių is o inių eikėjų a dai y a iš e s i, p z., Ca olus
Magnus (la . Cha lehumanis s) iš e ė sa o pa a dę į lo ynų kalbą. Me ka o ius iš
magne ( ) = Cha lemagne (e) = Ka l de G osse (g) = Ka el de G o e (du.).
p adžių bu o adinamas De C eme (ž . aukščiau). liaudies e imologija y a ne imą
kelian is eiksnys e čian "Hai y Foo " į XX a. p adžios ai ių čigonų kalbą.16
names. coa es (2012: 131) ci es he example o He e o d, which was ende ed as
16 socioling is inių aspek ų, susijusių su daugia unkciniais ie o ių pa adinimais, ž . Wal he (1968)
a seman ic-P agma ic heo y o P ope names
121s aipsniai s aipsniai
2) by con as , i is some imes jus p op ial lemmas ha a e ansla ed. his
kai ku ie pi mieji a dai, p z., John, Jean, Johann, Jan, a ba Juan g įž a p ie
o iginalios nuosa os lemos Johannes. Fland ijoje as pa s y as ka ais gali
bū i adinamas Jan (olandų) a ba Jean (p ancūzų). Panašiai i daugybė y ų,
adinamų Pie (olandų kalba), aip pa adinami Pie e (p ancūzų kalba). Ki as
pa yzdys y a Mi jam, iš ku ios kilę Ma ija, Ma ija, Ma ija i . . Žinoma, ai
p iklauso nuo žmonių žinių, ku baigiasi sup an ama sinch onija i p asideda
nesup an ama diak onija (palyginki e su B endle 2008). Taigi, naudojan
ski umą a p a do i a do lemos, galima suku i išsamesnį a do e imo
aizdą. p asmė (a ba eikšmė) nė a p oblema e imui.
P P i ina, kad inkamų i ne inkamų iš aiškų sąsajos eo iza imas u i
neu o iziologinių (i psicholing is inių) pasekmių: "seman inė nuo oda y a a pininkaujama
leksikos i g ama ikos p asme, odėl jos apdo ojimo išlaidos y a didesnės" (Coa es 2012:
124); Todėl bend uose a diniuose y a daugiau nei a diniuose. oliau (p. 132): " a džiai u i
mažesnes apdo ojimo sąnaudas nei isiškai a ikuliuojamos seman iškai nuo odinės
iš aiškos". Tai eda p ie Oniminio nuo odos numa y o p incipo (ORDP), ku is sako, kad "be
ku ios ling is inės eilu ės numa y uoju e inimu y a a das ( . y. jis y a be p asmės)".
Tačiau ką eikia aiškin i, jei nė a jokios p asmės? Kalban apie bep asmiškus žodžius,
Coa esas (2006b: 41) i ina: "Jūs negalėsi e nu ody i nieko, naudodami žodį " egumai", kol
aš jums nepasakysiu, kokia jo p asmė". I bū en ai žmonės no i žino i. Be kokiu a eju
o dP eiginių pa i in i nė a jokių ekspe imen inių a ki ų į odymų. Jei pa adinimai u i
ka ego inę eikšmę, kaip aš i daugelis ki ų i ina, ai eiškia, kad bend ieji a diniai y a
pag indiniai, nes nag inėjamos ka ego ijos y a kilusios iš bend ųjų a dinių. Tiesą sakan ,
Langacke (1991) bend ieji a diniai y a pag indiniai a diniai (palyginki e Van Langendonck
2007a: 51, 117). Coa esas (2012: 132) ne spėliuoja, kad " inkamas/oniminis nuo oda y a
pag įs a umpesne neu onų g andine a ba e ek y iau paleidžiančiomis sinapsėmis"
seman inėje sis emoje. nė a paminė a pe di bimo sąnaudų. Iš psichologijos ge ai žinoma,
kad žmonės au oma iškai bando sup as i be kokią ga sų a aidžių eilu ę, o ai pa i ina
bend iųjų a dinių a dų ling is inį p anašumą su jų apib ėžiančia p asme. Kalban apie
al hough neu opsychologis s like semenza and Ze in (1988: 718) jus sugges “ ha
p ope names, like ce ain o he ca ego ies, migh be p ocessed independen ly
pa adinimus, jei eikia a gau i a dą, ienin elis užuominą y a pag indinis lygis jausmas
(ne nė a P P), i pasi ink inis, a ba be kokiu a eju, bend i a diniai, ačiau y a
nuoseklus, polysemous ju imų inkinys, ku is gali daug leng iau sukel i apa ybės
subjek as. Tiesą sakan , psicholing is ai daba mano, kad […]palyginus su įp as ais a dais
[ . y. įp as ais a diniais, WVL], žmonių a dus sunku išmok i i p isimin i […] (hollis and
122 ac a
WiLLy Van Langendonck
Linguis ica Li huanica LXIX
an incohe en se o conno a ions, he e ie ing p ocess will be ha d. in he case o
Valen ine 2001: 99). Ši idėja kilusi iš psichologinių ekspe imen ų, okių kaip Bake -bake
pa adoksas (Valen ine, b ennen and b éda 1996: 39). T umpai a ian , šis pa adoksas
sako, kad, kaip aisyklė, žmonės, susidū ę su y o nuo auka, gana leng ai sieja su juo
apeliacinį a dą, okį kaip kepėjas, be homo oninę pa a dę "Bake " su žymiai didesniais
sunkumais. Valen ine, b ennen i b éda (1996: 39) eigia: " a džiai bu o p isimin i ečiau
nei p o esijos, ne kai bu o susiję su ais pačiais dalykais", kaip B/bake (pa a dė i
apeliacinis a das). Manoma, kad y a iesioginis yšys smegenų a p y o i pa a dės, be
y a susijusių eikšmių inklas (duona, kepykla i . .), ku is leidžia subjek ui išlaiky i yšį
a p y o i p o esijos kepėjas ge iau nei yšys a p y o i pa a dės kepėjas. Tai aip
pa paaiškina, kodėl, kai žmonės senėja, jie daug leng iau pami š a a dus nei įp as us
a dinius a dus (James 2004). Tokie psicholing is iniai a adimai p ieš a auja Oniminio
nuo odos s anda iniam p incipui, ben jau aip, kaip jis su o muluo as P P. P iešingai,
eikia pasaky i, kad šie psichologiniai a adimai negali paneig i eiginio, kad oniminis nuo oda
y a "iš anks o nus a y as nuo odos būdas" (Coa es 2012: 132). Panašiai Van Langendonck
(2007a: 51, 117 .; 2008) i ina, kad a dai y a p o o ipiniai pa adinimai nuo odai
(deno acijai), odan ys neapžymė us g ama inius b uožus, okius kaip apib ėž as, i
daugiausia ienka inis, konk e us i ne gene inis. A siž elgdami į ai, paaiškės, kad mes
susidu iame su pa adoksu, kad pa adinimai y a p o o ipinis, pa ogiausias į ankis
apibūdinimui i nuo odoms, ačiau juos y a sunkiau a gau i nei seman iškai isiškai
a ikuliuo as bend as a dinis azas, nes pa adinimuose ūks a apib ėžimo p asmės.
Šiuo a ž ilgiu Coa esas (2012: 132) mano, kad "kai iš aiškos oniminis nuo oda y a nus a y a,
. y. kai ji apo pa adinimu, nebegalima g įž i a gal...", ai ik iausiai y a aip. Leng iau
p a as i am ik ą pojū į, nei jį a gau i. Šis eiginys panašus į g ama ikos mo emas,
p a ado sa o leksikinę p asmę i negali g įž i p ie sa o leksikinės kilmės (ž . be ki a ko,
B in on i T augo 2005). Kalban apie pa adinimus, leksikalizuo as apeliacines a
neonimines kons ukcijas ..., be kad ben jau "e olucijos pa adinimai", . y. pa adinimai,
ku ie nė a kilę iš ilokucinio eiksmo iš nuosa os (a ki os) lemmos (p adiniai pa adinimai,
ilmų pa adinimai i . .) y a deseman izizuo i g ama inės ka ego ijos, ku iose aip pa
yks a deseman izacija.
he one in he huge li e a u e on g amma icaliza ion, whe e i has been a gued ha
Van Langendonck (2009) concludes “ ha names a e nei he g amma icalized no
ciza ion p ocess ha may igge a numbe o o mal p ocesses, jus as in he case o
a seman ic-P agma ic heo y o P ope names
123s aipsniai s aipsniai
5. Smūgių sužalojimai
Mano bend os iš ados y a okios: P P eza, kad pa adinimai ne u i p asmės, u ė ų bū i pa obulin a. Jie
ne u i apib ėžimo p asmės, be y a p ielaidos, . y. g ama inė eikšmė i ka ego inis a pag indinis lygio
p ielaida, i kono a y inės, p agma inės eikšmės a dų lemose, okios kaip emo i umas, li e a ū inis i
magiškas u inys, i galiausiai, kono a y inės, pagalbinės eikšmės, susijusios su pa adinimo deno a u
a ba e e en u, okios kaip enciklopedinė a subjek y i in o macija, i eikšmės aspek ai. Į a imas, kad
esama ka ego inė (pag indinė) p ielaida, labai p iklauso nuo ski umo a p a dų i a dų lemų, iš ku ių
labiausiai pas ebimos y a nuosa os lemos. a dų lemos u i ik deno acijos i p isky imo ka ego ijai
po encialą. Kai iloso ai i psichologai gal oja apie ka ego inę eikšmę, jie, ma y , ai p iski ia pačiam
pa adinimui, o ne jo lemmai. Teiginys, kad pa adinimo esmė y a nuo oda, o ne deno acija, u ė ų bū i
a i kš inis: deno acija y a p adinė i unikali. P iešingu a eju mes ne negalime a ski i a dų nuo
apib ėž ų apibūdinimų i apib ėž ų pa a džių. Kalbos naudojime nuo oda, pašaukimas, pa adinimas i
iš aiška u ė ų bū i lygia e čiai. Todėl nuo oda kaip okia negali apib ėž i a dų. Tik p iimdami unikalų
žymėjimą, mes galime kalbė i apie a dus, ku ie eikia įs eig os ling is inės kon encijos sis emoje i
nu odo kalbos naudojimą. Mo osin axija a spindi šią si uaciją, p z., pa adinimai ne u i ibojančių
san ykinės sąlygos, i odo sa o ka ego inę eikšmę am ik uose a imuose appozicijose, ben jau
daugelyje indoeu opie iškų kalbų, i aip pa susi a imo modeliuose ben jau ban u kalba ki undi. Šią analizę
pa i ina psicho- i neu oling is ika. Nep iklausomai nuo o, a pa adinimai pa enka į onomas ikoną
su eikimu, a paka o inai nu odan apeliacinę a ki as kons ukcijas, iskas nepasikeičia. saugus
sinch oninis a dų ka ego iza imas y a įmanomas dėl jų p igim inės pag indinės lygmens eikšmės i
p ielaidos, kad jų žymėjimas apima unikalumą. nei pap as a e imo apib ėž is, nei apib ėž is, susijusi su
eikšme, neleidžia mums da y i p ielaidos, kad daug a dų, a ba galbū jų a dų lemos, gali bū i e čiamos,
no s i ski ingais būdais. Galiausiai, no ėčiau pab ėž i, kad g ama ikos pa i ina seman inių-p agma inių
są okų i šios eo ijos ezių pa ikimumą. Tačiau čia aš su elkiau dėmesį į ski umą a p unikalios
deno acijos i unikalios nuo odos, a inuodamas ki as są okas, okias kaip pa adinimo lemma, p ielaida i
kono acija, i pa eikdamas kele ą
Re e ence De aul P inciple, al hough onymic e e ence appea s o be “ he de aul mode
o e e ence”, p o ided ‘unique deno a ion’ unde lies he ‘ e e ence’.
ideas on name ansla ion.