212 ac a Linguis ica Li huanica LXX
aLdona PauLauskienė
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: g ama ikos eo ija, g ama ikos moks-
lo is o ija, socialinė ling is ika.
aldonas Pupkis
juoZas baLčikonis i didysis
LiETUViŲ KALBOS ŽODYNAS
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013, 478 p.
isbn 978-609-411-3
Kiek ieną mokslo eikalą p adedame skai y i nuo p a a mės, nes joje au o ius
nu odo sa o da bo ikslą i pasi ink ąjį me odą. čia pasaky a, kaip kilusi min-
is im is pla esnio apibend inamojo lie u ių leksikog a ijos is o ijos y imo. Vis
dėl o au o ius p isipažįs a, kad jam ne iek ūpėję apibend in i, kiek papasako i
Lie u ių kalbos žodyno engimo is o ijos p adžią i ki us su p o . juozo balčikonio
leksikog a ine eikla susijusius da bus bei pa eik i in o macijos apie žodyno edak-
cijai ienaip a ki aip alkinusius žmones. kaip isa ai pa ykę, jis paliekąs sp ęs i
skai y ojui. Šiek iek pe dė as kuklumas: kiek ienas ašo aip, kaip jam a odo in-
kamiausia, o skai o aip, kaip pajėgia sup as i.
balčikonis žodyną įsi aizda o kaip paminklą au ai, i as jo įsi aizda imas nulė-
mė žodyno ipą. y a i kalbo y os mokslo šakų, nesusijusių su au iškumu. čia jų
isų ne a dysiu, pakaks lyginamosios is o inės g ama ikos, nes lie u ių leksikog a-
ijos p adžioje ši kalbo y os k yp is bu o dominuojan i (Lie u oje ne pe ilgai), o
XX a. p adžioje P ancūzijoje kilusi bend osios kalbo y os idėja, ska inan i diach o-
niją ski i nuo sinch onijos i daugiau domė is kalba kaip sis ema, Lie u os da
nebu o pasiekusi. odėl pagal XiX a. an ojoje pusėje Vokie ijoje įsigalėjusią nuo-
monę, kad mokslinė kalbo y a galin i bū i ik is o inė, ilgą laiką i lie u ių kalbi-
ninkai bu o ski s omi į mokslininkus i p ak ikus, o jų da bai – į mokslinius i
p ak inius, nieko bend a ne u inčius su mokslu. Š ai kazimie as jaunius, kazimie as
būga – ik i mokslininkai, o jonas jablonskis, juozas balčikonis – p ak ikai, balči-
konis da i s ilis as (p. 24). Žodynai aip pa bu o ski s omi į mokslinius i p ak i-
nius. oks kalbininkų i kalbo y os da bų ski s ymas iš esmės bu o i y a ydingas.
Pi mosios XX a. pusės lie u iai mokslininkai, s udija ę Vokie ijoje, da nesu-
p a o, kad is o inės lyginamosios kalbo y os apynas is bū ų labai a žęs žodyną.
jiems a odė, kad ik jų įgy a k ali ikacija inkan i plačiam mokslo da bui (p. 24).
aldonas Pupkis
Juozas Balčikonis i didysis Lie u ių kalbos žodynas
213 ecenzijos / e iews
be kas ada laiky a mokslu? Žodžių e imologijos, be abejo, įspūdingas mokslas,
be jas leng a k i ikuo i: būga suk i ika o P eob aženskio e imologinį žodyną, o
daug ėliau Vincas u bu is – kons an ino ka ulio la ių kalbos e imologinį žody-
ną, nes ienodai į ikimos gali bū i ne kelios o pa ies žodžio e imologijos. Pa yz-
džiui, man žinomos ke u ios Lie u os a do e imologijos, i kas pasakys, ku i iš jų
eisinga? g ama inių o mų is o ija, emdamasi ak ais iš į ai ių kalbų, siekian i
ekons uo i g ama ines o mas ne iki indoeu opiečių p okalbės, aip pa gali daug
ku pasi ody i hipo e inė. ge ai pagal okime, kas bū ų bu ę, jeigu iki 2002 m.
bū ų bu ęs ašomas Lie u ių kalbos žodynas is o iniu lyginamuoju me odu su žodžių
e imologijomis? oks žodynas nebū ų u ėjęs nei p ak inės, nei mokslinės eikšmės,
nes, laikui bėgan , mokslas nes o i ie oje, o Lie u ių kalbos žodynas bu o ašomas
dešim mečius i isiems laikams.
jeigu žymėsime žodyno p adžią ne nuo būgos pasisakymo p adėjus jį ašy i
(1212), o nuo balčikonio p ašymo ski i jį y iausiuoju edak o iumi (1930), žo-
dyno ašymas uko maždaug sep yniasdešim me ų su upučiu. Pe ą laiką išgy-
en a i ka as, i okupacijos, i asmenybės kul as su isomis jo pasekmėmis, kei-
ėsi edak o iai, žodyno ašy ojų i žodžių inkėjų ka os, be da bas p ie žodyno
i pačiais sunkiausiais laikais nesus ojo. kas bū ų a si ikę su uo is o iniu žodynu,
kai pa i lyginamoji is o inė kalbo y a išsisėmė, kiek jis bū ų bu ęs eikalingas lie-
u ių au ai? o daba u ime ne d idešim omų „dango aižį“ i „aps a ėme usus“,
kaip ka ą XX a. pabaigoje Li e a ū oje i mene (1991 Vi 13) ašė įžymusis mūsų
au ie is algi das julius g eimas.
usų okupacijos laikais žodyno apim is bu o di b inai ap ibo a: jis negalėjo
bū i didesnis už usų kalbos žodyną. usų kalbos žodyno numa y a sep yniolika
omų, ai šiukš u, mažesnieji, nepe ženki e šios ibos! o juk kalbos u ingumas
p iklauso ne nuo au os dydžio, o nuo jos genijaus i da bo bičių sugebėjimo su-
ink i daugiau medaus. išleidus d idešim omų, kiek gi dė a, ins i u as da u i
apie pusę milijono ko elių, i jau esan i žodyno papildymo p og ama.
ame pačiame s aipsnyje g eimas pa ašė, kad žodynas nea laikąs mokslinės
k i ikos, o jo edak o ius balčikonis bu ęs daugiau da bą negu kalbą mylin is žmo-
gus. Pasi aiko ka ais i ga senybėms pasaky i nei šį, nei ą. ką eiškia mylė i kalbą
a ski ai nuo ja kalbančių žmonių? Visi mokslai, a p jų i humani a iniai, siekia
pažin i pasaulį i eik i uo pažinimu naudą žmogui. Mokslo mokslui p asmę puikiai
išjuokęs džona anas s i as Guli e io kelionėse pa odydamas, kaip mokslininkai
s engiasi iš agu kų gau i saulės š iesą. eikia pasaky i, kad oks Lie u ių kalbos
žodynas, kokį daba u ime, a laiko isas k i ikas, nes jis, no s i pa s dėl objek y-
ių p iežasčių negalėjo iš eng i nemažai ūkumų, eikia pakankamai ak inės me-
džiagos į ai iems mokslo da bams, a p jų i specialiesiems žodynams.
iš aldono Pupkio monog a ijoje ap ašy o balčikonio pasky imo y iausiuoju
žodyno edak o iumi galima sp ęs i, kad jį lėmė ne kokios asmeninės pažin ys su
214
aLdona PauLauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
š ie imo minis u a minis u pi mininku, o išsila inusio, ge ai balčikonį pažįs an-
čio i galią u inčio žmogaus sup a imas, kad ik balčikonis, kalbos moksle einan-
is jablonskio pėdomis, galė ų inkamai ado au i okiam nepap as am i au ai
eikalingam da bui.
jablonskis bu o pakankamai eo iškai pasi engęs kalbininkas, be jis nemanė,
kad į ai ūs (ka ais ne p ieš a ingi) pa ienių kalbininkų samp o a imai apie kalbą
galė ų bū i eikšmingi au ai. jai eikia ne eo ijų, o konk ečių da bų (g ama ikos,
žodyno). odėl 1922 m. g ama ikos p a a mėje i pa ašė: „Man ūpi šiaip a aip,
daugiausia p ak ikos eikalas: u ime moky i mokykloje ne iek g ama ikos e minų
i į ai ių kalbos páinia ų, kiek gy ųjų kalbos dalykų, eikalingų kul ū ingo lie u io
gy enimui, jo da bui Lie u os isuomenėje“ (jablonskis 1957: 183–184). ai ne-
eiškia, kad jablonskio g ama ikoje nė a eo ijos. Mėgin a k i ikuo i jablonskio
eiksmažodžio eikslų, laikų, nuosakų samp a ą, be ilgainiui pasi odė, kad jo g a-
ma ikos eo ija ne aip jau leng ai pasiduoda k i ikai.
balčikonis, pap ašy as ecenzuo i kandida inę dise aciją apie eiksmažodžio
eikslus, būdamas jau ga baus amžiaus, aip pa , kaip i jablonskis, neno ėjo knai-
sio is po „ eo ines painia as“. su ikimas oponuo i bu o su o muluo as okiais žo-
džiais: „kad ams a bū umei ašiusi apie a mę... aš ų eo ijų isai neišmanau, be
ką pada ysi... su inku, nes ams ai eikia p o eso iaus, o ku daba jį gausi?..“ oks
pasakymas, kaip i jablonskio p isipažinimas, isai ne eiškia, kad balčikonis nesi-
domėjo kalbos mokslu. ik as kalbos mokslas, jo sup a imu, u ėjo bū i ne kokie
subjek y ūs eo iniai iš edžiojimai, o iesioginis da bas. a mių ap ašai eikalingi,
nes a mės spa čiai nyks ančios, o kaip sup asi uos eikslus, nelabai s a bu.
1930 m. asa io 23 d. jablonskis paliko šią aša ų pakalnę, o balčikonis da bu o
pakankamai jaunas i ene gingas, kaip sako g eimas, da bą mylin is žmogus, i ik
oks žmogus galėjo jam pa ikė ą didžiulės a sakomybės naš ą užsik au i an sa o
pečių. Pupkis, sukaupęs isa ai, ką adęs a chy uose i spaudoje, pasi inkęs akade-
minį dės ymo būdą, isu labai a sa gus, aiškinimai labai ap akūs, be jo monog a-
ijoje galima pe skai y i, jog „ska džius 1962 m. be užuolankų pa ašė, kad žodynui
ado a o sme onos paski asis balčikonis“ (p. 27). Š ai šioje ie oje su am ik u
apmaudu i susimąs ai: kodėl gi daba aukščiausiuose aldžios pos uose nė a žmonių,
ne ik skambiais žodžiais, be i iš ik ųjų mylinčių Lie u ą, lie u ių au ą, kodėl gi
pe šiuos nep iklausomos Lie u os dešim mečius nepa yko suku i au inės mokyklos,
kodėl sumažėjęs mokinių aš ingumas, kodėl oks smukęs moky ojo i mokyklos
p es ižas, kodėl ne pa ys kalbininkai išduoda kalbą?.. i da ne ieną okį klausimą
galima su o muluo i. a puka io Lie u oje kalbininkų da bo sąlygos nebu o labai
jau pa ogios i leng os, be bū a pasididžia imo sa o au a i jos kalba. odėl, ne-
ilgai ukus, bu o suno min a bend inė kalba i suku a au inė mokykla, ku i išsi-
laikė i pe ka ą, i da pe pi mąjį, k u inąjį, poka io dešim me į.
aldonas Pupkis
Juozas Balčikonis i didysis Lie u ių kalbos žodynas
215 ecenzijos / e iews
ką gi pa eldėjo balčikonis iš būgos, ku į laiškuose aip agino iš yk i ne į
kaimą i a sidė i ien žodyno da bui, o pa s siūlėsi pasiim i isus ūpesčius, susi-
jusius su žodyno inansa imu, i ne būda ęs nepa enkin as, kai negauda ęs iš
būgos g ei ų no imų a sakymų (balčikonis 1982: 256–258). balčikonis, pažinęs i
labai ge bęs būgą kaip mokslininką, 1922 i 1923 m. agindamas jį kuo g eičiau
ašy i žodyną i siūlydamasis isu kuo pa a nau i, u bū ne neįsi aizda o, kokį
žodyną būga sumanęs i kokias u ėjęs galimybes jį uo me u pa eik i spaudai.
P adėdamas ašy i žodyną, būga jau ė pa eigą pasiaiškin i. Lie u ių kalbos žody-
no pi mojo sąsiu inio į ade jis ašė, kad ienam žodynui a sidėjęs 1912 m. čia jis
nu odė i aplinkybes, ku iomis ink a medžiaga, kiek i iš ku jos su ink a. būga
ko elių (laiškelių) neskaičia ęs, be , p adėdamas ašy i žodyną, u ėjęs 14–17 pū-
dų, iš ku ių 10–13 pūdų bu ę su ink a kaune nuo 1921 iki 1923 m. g uodžio
pi mosios dienos. ačiau u imoji medžiaga da žodyno spausdin i neleidusi, nes
ma ęs, kad jis būsian is nepilnas i ne obulas.
„kad aš žodyną su ikau išleis i pasaulio š iesõn okį, koks jis šiandie y a, ai čia
kal a mūsų isuomenė i aldžia, ypač pasku inė, ku i senai mane nenus oja agi-
nusi pe š ie imo minis e į g eičiau p adė i spaudimo da bą.
čia u iu a i sa o i ki ų kalbininkų a du dėkui mūsų y iausybei – įs a ymų
leidžiamajai (seimui) i įs a ymų ykdomajai (minis e ių kabine ui) –, ku i ši am
kul ū os i mokslo da bui nepašykš ėjo didelių išlaidų. dėkui i isiems žodyno
alkininkams!“ (būga 1924: Vi). [ aigi... o mums, s uden ams, uni e si e e bu o
meluojama, kad bu žuazinė aldžia isai nesi ūpinusi žodynu, kad būga iš sku do
susi gęs i anks i mi ęs. uo a pu iš būgos padėkos aldžiai ma y i, kad bu ę
isai ki aip.] oliau būga ašo:
„Šiam mano žodynui p i inkamesnis bū ų ne žodyno, be žodyno medžiagos
a das. Mano žodynas nė a ne sis emingai da y as, nes isa jo medžiaga ink a
p iešokiais, a si ik inai. nemanydamas uojau spausdin i su ink osios žodyno me-
džiagos, nebu au pasida ęs ne žodynui plano“ (1924: Vi).
„Žodyno u iniu eina isi, be jokio ski o, lie u ių kalbos žodžiai. čia anda
sau ie os ne ik bend iniai (appella i a) (...), be i ik iniai (nomina p op ia)
a dai (...). Žodynas isai nežiū i o, a žodis kilimo lie u iškas, a s e imas, nes
jam isi žodžiai lygūs“ (1924: Vii).
„Žodžių aiškinamoji kalba mano žodyne nė a iena. čia skai y ojas as ieną
žodį paaiškin ą lie u iškai, ki ą – okiškai, ečią – usiškai a ba lenkiškai, ke i ą –
lo yniškai a ba da ki aip. kalbų mišinio („babelio“) iš eng i aš negalėjau dėl laiko
s okos. kiau ai iš es i pe isą žodyną ieną-ku ią kalbą, žinoma, bū ų bu ę gali-
ma i ne geis ina, be ik ai bėda su uo, kad šis da bas eikalingas y a daug laiko.
aigi, no ėdamas paskubin i žodyno ašymą i spaudimą, u ėjau palik i žodžiams
paaiškin i ą kalbą, ku ią adau šal iniuose“ (1924: Vii).
216
aLdona PauLauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
no in sužino i, kas i kaip būgos da y a, eikia skai y i žodyno eks ą. čia
paimu ik ieną pa yzdį. da nesusi o ma usi bend inė kalba, ai g e a akmuo
asime i a mybių akmenas, akminas, an aš iniais žodžiais eina i jų mažybinės
o mos akmenėlis i akminėlis. o pa ies žodžio akmuo lizde ap ašy i isi linksniai,
būgos žodžiais a ian , jų is o ija i a mėmokslis, e imologija. okio ipo žodyno
nebū ų pajėgęs pa ašy i joks žmogus (ne gi būga) i joks kolek y as apsk i ai. o
isų spaudžiamas būga pasižadėjo: „nuo an ojo semes o aš galėčiau išs o i iš
uni e si e o me ams iki spėčiau p i eng i spaudai ben i omą (apie 900–1000 psl.).
be ai pada y i galėsiu, kai u ėsiu ik ų ga an ijų, kad mano p agy enimas bus
ap ūpin as be uni e si e o i ki ų da bų“ (1924: 14).
a kime, jeigu Likimas nebū ų ki aip pa a kęs i būga bū ų pa ašęs okį žody-
ną, kokį ma ome iš pi mųjų sąsiu inių, ai kažin a labai ilgai jis bū ų išlaikęs
mokslinę e ę, nes jokiam mokslui, aip pa i ling is ikai, pabaigos nė a i nega-
li bū i. odėl balčikonio, pe daug nesi e žusio į uo me u Lie u oje madingą is-
o izmą, pasky imas y iausiuoju žodyno edak o iumi bu ęs ge ai apgal o as.
P anas ska džius, žinoma, negalėjęs neįsižeis i, kad y iausiuoju edak o iumi bu-
o paski as ne jis, mokslininkas, o p ak ikas balčikonis.
su ikęs bū i y iausiuoju žodyno edak o iumi, balčikonis p isiėmė ne ik ju-
idines i mo alines eises, dėl ku ių aip ūpin asi jo oponen ų, be i isas pa ei-
gas, ku ias kažin a kas ki as bū ų sugebėjęs aip do ai ykdy i. jis bū ų nesiėmęs
okios a sakomybės, jei nebū ų bu ęs ik as dėl sa o mokslinės kompe encijos i
adminis acinių sugebėjimų. „P adėjus da bą, edak o iui eikėjo ūpin is daugeliu
dalykų: pa alpų su a kymu, a nau ojų pa inkimu, ka o ekų pe žiū a, olesnio
da bo plana imu i o ganiza imu“ (32).
skai au šią monog a iją, i daug kas man jau žinoma iš Pupkio suda y ų i iš-
leis ų balčikonio Rink inių aš ų, aip pa jo ūpesčiu išleis ų balčikonio a imųjų,
bend ada bių i mokinių p isiminimų Dėk žodį p ie žodžio – u ėsi žodyną i o, ką
esu pa y usi bend audama su balčikoniu ne ik pe paskai as, iš pokalbių su be eik
nuo pa p adžių žodyno edakcijoje di busiomis b one Vosyly e i an ane kučins-
kai e, su bend aku siu, iš ikimu balčikonio mokiniu Vy au u Vi kausku, g ažiai
pabaigusiu moky ojo p adė ąjį da bą, i namuose, gy endama su jonu Paulausku,
ku io pa a dę galima as i į ašy ą isuose pagal naująją ins ukciją išleis uose Lie-
u ių kalbos žodyno omuose.
nuo 1956 iki 1960 m. su Vosyly e gy enome ame pačiame bend abu yje g e-
imuose kamba iuose. kai dėl sunkios ligos ji nepajėgda o nuei i į ins i u ą, be
da galėjo ašy i i edaguo i žodyną, mūsų kamba iai apo ienu bu u: Paulauskas
iš ins i u o nešda o ka o ekos dėžu es i žodyno eks us į namus, o aš padėda au
bui yje. ka u su da bu į mūsų namus a kelia o i žodyno p oblemos, bu o ne e-
i balčikonio izi ai (su mažais medaus ko iukais) pas namie di bančią Vosyly ę.
aldonas Pupkis
Juozas Balčikonis i didysis Lie u ių kalbos žodynas
217 ecenzijos / e iews
okiomis aplinkybėmis gi dėjau jų pokalbius, mačiau, kaip ašomas i edaguojamas
žodynas, kaip a odo jo ko ek ū os i pa ik os, nes dažnai žodyno skil ys gulėda o
i an Paulausko ašomojo s alo. Žodyno ašy ojai i edak o iai bu o okie žmonės,
ku ie pasiim am da bui negailėjo laiko jėgų: di bda o i si gdami namie, poilsio
alandomis i dienomis, di bda o pe a os ogas. aip elg is jie bu o išmoky i da -
bą mylinčio balčikonio.
Pupkio panaudo a a chy inė medžiaga papildo mūsų žinojimą apie balčikonio
da bą i idėjas, apie na ū alų laipsnišką žodyno ašymo ins ukcijos a si adimą, i
uo būdu monog a ijos eks as pasida o panašus į žodyno ašymo is o iją. gal bū-
en odėl kai ku iems au o iaus kolegoms i pažįs amiems galėjo pasi ody i, kad
bū ų inkamas i monog a ijos pa adinimas „didžiojo „Lie u ių kalbos žodyno“
is o ija“. be juk ai ne isa is o ija. i au o iaus pasi ink asis ge iau a spindi mo-
nog a ijos u inį, nes balčikonio padi bė a aip, kad, i jam pasi aukus iš žodyno
i iš gy enimo, nepaisan isų s a s ymų, laikų kai os, ideologinių išbandymų, jo
d asia pasiliko i ado a o žodyno da bui. ik ge ai balčikonio p adė ą da bą ga-
lėjo ęs i jo išugdy i bend ada biai i mokiniai.
išėjus isai d idešimčiai omų i sumanius leis i žodyno elek oninį a ian ą,
pasida ė įmanoma pa obulin i ai, ko anksčiau negalė a a nemokė a pada y i. Vy-
au as Vi kauskas pe skai ė isą žodyną i , su egis a ęs a minių žodžių i o mų
anspona imo ik us, 2006 m. išleido juos a ski a knyga Lie u ių kalbos žodyno
aisymai. au o iaus žodis: „1964 me ų udenį iš ins i u o dialek ologijos sky iaus
bu au pe kel as į Žodynų sky ių, ku daugiausia i domėjausi a minių žodžių i
o mų anspona imu. ne ik ai mano bu o pas ebė ų abejo inų dalykų, pakalbė-
da om i su žodynininkais, i su a mė y ininkais.
aip iskas i p asidėjo. a nybos galų dienomis iską su ašiau knygu e. ai
ska ino mano didžiausias moky ojas p o . Z. Zinke ičius, doc. a. Laigonai ė, ko-
legos e. g ina eckienė. a. jonai y ė, d. ga gasai ė, j. Paulauskas, Ž. u bana i-
čiū ė-Ma ke ičienė i k . bei p o . balčikonio mokymas bėg i nuo klaidų“ (Vi -
kauskas 2006: 7).
Labai bū ų bu ę ge ai, kad bū ų aip su egis uo os i paaiškin os žodžių g a-
ma inių cha ak e is ikų i leksinių eikšmių hie a chijos nus a ymo klaidos, be
lie u ių kalbos g ama ikos i leksikologijos mokslai bu o nepalygin i silpnesni už
dialek ologiją, i niekas iš šių s ičių specialis ų ne u ėjo okio yšio su žodynu, kaip
dialek ologas Vy au as Vi kauskas.
nekalbėsiu čia apie do os dalykus, aldžios ūpes į au os kul ū a, mokyklos i
moky ojo p es ižą, ai galima pa i i i iš balčikonio Rink inių aš ų, i iš ecenzuo-
jamosios monog a ijos, ku ioje pasaky a, kad balčikonis dešiniąja sa o anka (sek e-
o iumi) pasi inko moky oją napalį g igą i apsk i ai isą žodyno edakciją o ma-
o iš gy osios kalbos jausmą u inčių moky ojų. Pagaliau i isi mūsų didieji kal-
bininkai da bo p adžioje bu ę moky ojai, ėliau apę i uluo ais mokslininkais.
218
aLdona PauLauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
Valdžia negailėjo pinigų žodynui, be iš a chy inių dokumen ų ma y i, kad
s eng asi uo nepik naudžiau i, aupy i. da žinan o laiko ag a inės Lie u os
gy enimą, kai už 100 li ų bu o galima nusipi k i ge ą ka ę, ai edak o iaus
1000 li ų alga, žinoma, labai didelė. Moky ojas, o ėliau mokyklų inspek o ius
i Vilniaus uni e si e o docen as P anas gailiūnas pasakojo, kad baigęs uni e si-
e ą, susiieškojęs da bą p adžios mokykloje. da bo būda ę ne iek daug, o gau-
da ęs 300 li ų a lyginimą. už šim ą li ų jis nuomojęsis kamba į su mai inimu i
ap a na imu. kišenėje da likda ę 200 li ų, ku ių, būdamas iengungis, nežino-
jęs kaip išleis i.
Žemdi biai gy enę isai ki aip, nes ai, ką užauginda ę sa o žemėje, būda ę
labai pigu, o ai, ką eikėję pi k i mies e – b angu. už cen ne į ugių negalėjai
nusipi k i ba ų. be nesileiskime į k aš o ekonomiką, no s ie a chy iniai šal iniai
e čia i apie ai pamąs y i, ypač jei da iš aikys ės a simeni, kaip mama, no ėda-
ma užku i k osnį, s o ą š edišką deg uką skelda o pe pusę, o su di žinėmis a-
delėmis ė as ažiuoda o ik į bažnyčią a į mies ą, kaip y ai es u inį apda ą
išlaikyda ę i laido u ėms (pe sunkius ūkio da bus i ūpesčius negalėda ę nu uk-
i), o šiaip isi nuo mažo iki seno ilkėda o namų da bo d abužiais, aikščiojo
basi a su klumpėmis, i bu o gal ne laimingesni negu daba iniai u uoliai.
Monog a ijos au o iaus įdi bis engian balčikonio Rink inius aš us, žodyno
bend ada bių a siminimai i a chy inė medžiaga, pa eik a ch onologine a ka,
odo ik ą žodyno kū imo aizdą nuo pa p adžių: lais oje Lie u oje, ka o me ais
i poka io a gus ieškan salio išslaps y os ka o ekos. ačiau no ė ųsi kiek ki okio
ašymo sky elyje „bolše ikinės cenzū os gniauž uose“, kad jaunesniems, ais laikais
da negy enusiems kalbininkams nepasi ody ų, jog ada be jokios p iežas ies „sa i
šaudė į sa us“. jie bu o p i e s i ai da y i.
neapsakomai žiau i VkP(b) ideologinė p ie a a pi miausia eiškėsi pačios im-
pe ijos cen e i iš en sklido į isą jos plo ą. balčikonio ado aujamas žodynas ne
dėl Žiugždos šėliojimo įsmuko į bolše ikinės cenzū os gniauž us (šėliojo i kos as
ko sakas, i gen ikas Zimanas, i kalbininkas leidyklos edak o ius jonas kabelka).
jie nebū ų šėlioję, jei 1946 m. „a ominė bomba“ nebū ų sp ogusi i š usų li e a-
ū os i meno. niekas nebū ų eikala ęs ašy i kalbo y os i ki ų mokslų da bų
s alino kalbos mokslo š iesoje, jei 1950 m. P a doje nebū ų ykusi labai ideolo-
gizuo a kalbininkų diskusija su ma is ais, ku iai galą pada ė žymus g uzinų kalbi-
ninkas, pap ašęs s alino in e iu, pa s su o mula ęs klausimus, į juos už s aliną
a sakęs i paskelbęs oje pačioje P a doje (žinoma, da ydamas am ik us e e ansus
i didžia usiškajam šo inizmui, be o s alinas nebū ų leidęs skelb i „genialaus“
kū inio sa o a du).
1946 m. VkP(b) ck s a s ė žu nalus Lening ad i Z ezda, Mu adelio ope ą
Didysis gy enimas, Michailo Zosčenkos, anos achma o os kū ybą i labai g iež ai
aldonas Pupkis
Juozas Balčikonis i didysis Lie u ių kalbos žodynas
219 ecenzijos / e iews
pasme kė juos už apoli iškumą. Pag indinis p anešėjas and ejus Ždano as. gi dė-
a, kad nuo o s a s ymo Zosčenkai ne psichika su ikusi.
Pupkis naudojosi 1991 m. išleis u dokumen ų inkiniu Rašy ojas poka io me ais
i u bū įsidėmėjo, kad uč uojau po o į yko Lie u os ašy ojų su ažia imas,
ku iame a. Ždano o unkcijas a liko LkP(b) ck sek e o ius kazys P eikšas. Šiame
ašy ojų sąjungos su ažia ime eikėjo muš is į k ū inę i pačiam ašy ojų sąjungos
pi mininkui Pe ui c i kai, i da p ieška io komjaunuoliui edua dui Mieželaičiui.
išsaky as baisiausias kal inimas baliui s uogai, ku is, g įžęs iš ieno lage io, sup a-
o, jog nesunkiai gali pa ek i į ki ą, i , os pas o ėdamas an kojų, sakė ilgą „a gai-
los“ kalbą, ku ios nė ienu žodžiu pa s ne ikėjo (Rašy ojas poka io me ais 1991:
72). nesup asdamas komunis inės poli ikos bep o ybės, g įžęs iš o k aupaus susi-
inkimo, s uoga ašė laišką c i kai, manydamas, kad ašy ojų sąjungos pi mininkas
u ėjo da kokią no s galią.
jokios galios ne u ėjo nei c i ka, nei Žiugžda. odėl balčikonis ma ė eisinimų-
si i pasižadėjimų pasi aisy i bep asmiškumą. Poka io me ais balčikoniui bu o daug
duo a ne be Žiugždos inicia y os. „1944–1959 m. balčikonis di bo Vilniaus uni-
e si e e, 1948 m. jam su eikiamas p o eso iaus a das. 1944–1950 m. jis ado a o
lie u ių kalbos ka ed ai. 1945–1952 m. balčikonis bu o L s Ma Lie u ių kalbos
ins i u o di ek o ius, 1946 jis iš ink as L s Ma akademiku, 1945 m. jam su eik-
as L s nusipelniusio Mokslo eikėjo ga bės a das“ (sabaliauskas 1982: 38).
sudėliokime balčikonio paaukš inimų me us iš eilės: 1944, 1945, 1946 i 1948
(įni ingiausių žodyno s a s ymų i k i ikos) me ai, i da p idu kime, kad balči-
konis bu o ap ūpin as puikiu bu u mokslininkų namuose, ai i sup asime san ū ų
balčikonio elgesį žiau ių žodyno s a s ymų i ne eisingų jo da bo e inimų me u,
sup asime i Vi kausko pa ašymą, kad „ a ybinė y iausybė g ažiai į e ino jo
nuopelnus“ (Vi kauskas 1985: 60). o kodėl Žiugžda šėliojo, pa s pasik ie ęs bal-
čikonį di b i į Lie u os aukščiausias mokslo įs aigas, aip pa bus sup an ama, jei
kam pa yks ap ašy i uos baisius s alinizmo laikus. 1948 m. gegužės 21 d. L s
Ma Visuomeninių mokslų sky iaus išplės iniame biu o posėdyje bu o s a s omas
Lie u ių kalbos žodyno ii omas. jame balčikonis kalbėjo apie žodyno pobūdį, da -
bo eigą, apim į i ikslą. i paskui u ėjo išklausy i ų, ku ie išsijuosę k i ika o
žodyną i gal ne pa ys ne ikėjo uo, ką sako.
LkP dze žinskio ajono iV pa inėje kon e encijoje, ykusioje 1950 m. bi želio
3–4 dienomis, Pušinis žiau iai k i ika o Žiugždą, kad jis uo me u, kai „bolše izmas
i a ybinė aldžia šluo e nušluoja nuo sa o kelio ne ik bu žuazinę a ką, be i
apgailė inas bu žuazinių i smulkiabu žuazinių pa ijų liekanas [...], p adėjo ink i į
L s Mokslų akademiją iš isų su ė imų po po ą, . y. į L s Mokslų akade-
miją bu o p iim i a s o ai nuo kiek ienos bu žuazinės pa ijos. daba L s Moks-
lų akademija sa o kolek y e u i bu usių žygei ių, au ininkų, k ikščionių-demo-
220
aLdona PauLauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXX
k a ų, maksimalis ų a iesiog e o is ų, šo inis ų a iesiog kapi alis ų, eologų i
ne gi Visuo inės bažnyčios ado ą“ (Rašy ojas poka io me ais 1991: 251–252).
Plūdo ada Pušinis i ekonomis ą Pe ą Šalčių, poe ą, ašy oją, li e a ū os moks-
lininką Vincą Mykolai į-Pu iną, i ilologijos dak a ą o ien alis ą se ają Šapšalą, i
gydy oją onkologą Vik o ą ku o gą. o apie balčikonį iš ėžė š ai ką:
„ ak as, kad k ikščionių-demok a ų pa ijos eikėjas, bu ęs kauno uni e si e-
o eologijos ka ed os edėjas, bu ęs eologas, eologijos p o eso ius balčikonis
daba da buojasi L s Mokslų akademijoj kaip Lie u ių k. i li e a ū os ins i u-
o di ek o ius.
Leiski e paklaus i Mokslų akademijos pa inės o ganizacijos sek e o iaus d g.
Žiugždos, ką gali duo i a ybiniam mokslui eologas balčikonis, leng a anka pa-
kel as lie u ių k. i li e a ū os akademiku p o eso iumi?“ (1991: 251–253).
ką gi da y i Žiugždai, jei „kon e encija eikalauja iš Mokslų akademijos pa i-
nės o ganizacijos i jos sek e o iaus d g. j. Žiugždos yž ingai baig i su libe alizmu
da be i a iamais mokslininkais – bu usiais bu žuazinių pa ijų na iais, a siž elg i
į kon e encijoje pa eikš ą da bo ūkumų k i iką, o ganizuo i da bą su inkamai su
socialis inės s a ybos užda iniais“? (1991: 253). Žiugžda p ašė naująjį pa ijos ajo-
no komi e ą pa ik in i Pušinio pas abas i padė i Mokslų akademijai sp ęs i iškilusias
p oblemas. jis išd įso ik pasaky i, kad balčikonis ne eologas, o ilologas, be eigė,
kad jis „nea sik a ė bu žuazinio aiko, isas jo požiū is į da bą, jo u inį, o gani-
za imą, į kad ų auklėjimą – isa ai pe sunk a bu žuazinio indi idualizmo, čia isu
pasi eiškia bu žuazinis objek y izmas, apoli iškumas. i ins i u o da bai me ai iš
me ų neį ykdomi, s inga be kokio ado a imo. kaip jau saky a, daba kyla klau-
simas apie kalbos ins i u o ado ybės pakei imą“ (1991: 255).
skai au apie šį baisų laiką i mąs au, a bus jis kada no s eisingai sup as as i
į e in as, mąs au apie balčikonio o ią laikyseną i apie komunis ą Žiugždą, p a-
žudžiusį Žiugždą kalbininką. esu pa ašiusi knygą S a besniosios XX a. lie u ių
kalbos g ama ikos (ji neišleis a, i nežinau, a pajėgsiu išleis i). išs udija au XX a.
g ama ikos mokslą i pamačiau, kad obuliausia i labiausiai inkan i au inei mo-
kyklai y a 1937 me ų ju gio amb aškos i juozo Žiugždos Lie u ių kalbos g ama-
ika (beje, joje pi mą ka ą pa a o as i e minas ki čiuo ė). ai puikus sis eminis
kalbos g ama inės sanda os ap ašas, nea skies as į ai iausiais p a imais. jie p idė i
g ama ikos gale, kad moky ojas pa s galė ų pa ink i pagal einamą emą. i na ū a-
liai kilo klausimas, koks ku io au o iaus indėlis į šią g ama iką? Lie u iškoje a y-
binėje enciklopedijoje galima as i ik ai, kad iš li uanis ikos Žiugžda y a paskelbęs
du eikalus: 1935 m. Žemai ės kū yba i 1937 su amb aška Lie u ių kalbos g ama-
iką. i iskas! Lie u ių kalbos enciklopedijoje asime pa ašy a apie ju gį amb ašką,
be nė žodžio apie juozą Žiugždą. amb aška ašė į ai ius ado ėlius p adžios mo-
kyklai i mi ė 1945 m., o Žiugžda nugy eno ne umpą gy enimą, i jo ieno
aldonas Pupkis
Juozas Balčikonis i didysis Lie u ių kalbos žodynas
227 ecenzijos / e iews
Li e a ū a
balčikonis juozas 1982: Rink iniai aš ai 2, sud. aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslas.
būga kazimie as 1924: Lie u ių kalbos žodynas i i ii sąs. kaunas: Š ie imo minis-
e ija.
g eima s alg i das j. 1991: [bal os lankos]. – Li e a ū a i menas, 1991-Vi-13.
jablonskis jonas 1957: Rink iniai aš ai 1, sud. jonas Palionis. Vilnius: Vals ybinė
poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
Lie u ių kalbos žodynas i, ed. juozas balčikonis. Vilnius: Lie u os Mokslų akademija,
Lie u ių kalbos ins i u as, 1941.
Pupkis aldonas 2010: And ius Ašman as: gy enimas i kū yba. Vilnius: ys ž aigž-
du ės.
Vi kauskas Vy au as 1985: Juozas Balčikonis. Vilnius: Mokslas.
Vi kauskas Vy au as 2006: Lie u ių kalbos žodyno aisymai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Į eik a 2014 m. gegužės 2 d.
aLdona PauLauskienė
Vilniaus uni e si e as
Balio S uogos g. 8-1, LT-10220 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]
