193s aipsniai / a icles
iMa bakŠienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is ika, ekspe-
imen ina one ica, onologia.
Vaka Ų aukŠ aiČiŲ
kauniŠkiŲ dViga siai:
quan o alle elazioni schnek om sono ca a e is ici di e si p iegaidžių alo onai: Ma ijampolės
he diph hongs o Wes highlande s
in kaunas a ea: Quan i a i e a io
ano acija
s aipsnyje ekspe imen iniais me odais analizuojama aka ų aukš aičių kauniškių (Vak)
ijų šnek ų – Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių – miš iųjų d iga sių kiekybė. i iamosioms
šnek oje ilginami i ap adžių d iga sių dėmenys i, u, Šakių šnek a ha la cosidde a con inua
con inui a ia p iegaidę, a Vilka iškio šnek a non ha nessuna di ques e ca a e is iche, quindi la sua
doppa skich skiemenų p ozodinė sanda a è più icina alla comune lingua. anche discussa nell'a icolo
Vak doppa sių kiekybės in e p e azione e segnalazione adizioni della diale ologia Li uania. a, e.
Ma ijampolės e Vilka iškio šnek ose essi signi ica i amen e ilgesni pe i co isponden i i agalius,
y imo ezul a ai pa odė, kad isose šnek ose ilgiausi y a i ap adžiai d iga siai su dėmenimis
a Šakių šnek oje ques o di e enza di du a a ne yškus. doppa si con dėmenimi i, u la du a a
complessi a mino e.
Visose šnek ose ski umas a p šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių y a labai mažas.
Pi mojo dėmens ukmė neabejo inai y a s a bus d iga sių su dėmenimis a, e p iegaidžių
požymis Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Šakių šnek oje pi mojo dėmens ukmė nelai-
ky ina esminiu p iegaidžių požymiu. ai susiję su šnek oje egzis uojančia ęs ine p iegaide.
d iga sių su dėmenimis i, u g upėje pi mojo dėmens ukmė aiškiai ski ia p iegaides ik Ma-
ijampolės šnek oje, o Vilka iškio i Šakių šnek ose šis požymis nes a bus.
i ap adžių d iga sių dėmenys a, e in u e šnek ose alu a iini come semilghi, e dėmenys i,
u Ma ijampolės e Šakių šnek ose come semilghi, Vilka iškio come umpieji. Visų i agalių
d iga sių Šakių šnek os dėmenys alu a ini come semilgiai, pailgėję dėl ęs inės p iegaidės.
esMiniai Ve odŽiai: dialek ologija, lie u ių a mės, miš usis d iga sis, p iegaidė, kiekybės
požymis.
keyWo ds: dialec ology, Li huanian dialec s, semi-diph hong, syllable accen ,
quan i a i e ea u e.
ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXI anno a ion elonga es he i s componen s o acu e accen s
iMa bakŠienė
wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so he esea ch esul s showed ha he longes
diph hongs a e he acu e diph hongs con aining a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e
he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland-
e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai.
he esea ched subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė subdialec
subs an ially longe in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile
called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned
ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language.
he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in
Li huanian adi ion o dialec ology.
in Šakiai subdialec his di e ence in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i
and u is sho e . he di e ence be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y
sligh . he componen s o acu e diph hongs a and e a e conside ed as semi long, and componen s i
and u a y in subdialec s: in Ma ijampolė and Šakiai hey a e conside ed as semi long, meanwhile in
Vilka iškis subdialec hey a e sho . all componen s o ci cum lex diph hongs in Šakiai subdialec
he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e
in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai
subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu-
ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion
o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile
in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance.
a e conside ed as semi long and elonga ed due o con inuous accen .
1. ĮVadinės Pas abos
Occiden ali alš aičių kauniškių miš iųjų d iga sių1 delle ice che spe imen ali ino adesso negausu. Nei
negozi die ologhi Li uani i lo o pa icola i di du a a desc i ono p incipalmen e aiški ko eliacija con
ik iš klausos. aki aizdu, kad d iga sių i jų dėmenų kiekybė p iklauso i nuo suda-
omųjų elemen ų kokybės, i nuo p iegaidės į akos. bend inėje kalboje u ima gana
p iegaidėmis: ino semilgių ilgėja i ap adžių d iga sių dėmenys a, e; dėmeni i, u bei s aniima o igine ,
ɔ imane umpi2; di u i i agalių doppa sių ino a semilgio lungėja il secondo dėmen o (plačiau ž .
Pake ys 2003: 134135, 220). nella le e a u a diale ologica p incipalmen e si discu e pe Vak
i ap adžių d iga sių p imo dėmens quan i à. dei ice ca o i si conco da, che dėmensi a, e in u e
Vak 1 a icolo analizza ia i solo p ima i doppa sie, su seconda i non si pa la. 2 Tu a ia bisogna
iconosce e che ale modello esis a solo come ideali aspi ami à, mol i comun inè dei consuma o i della
lingua links a ilgin i e i ap adžių d iga sių dėmenis i, u.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
195s aipsniai a icles šnek ose pailgėja, u a ia ques o pailgamen o è
conside a o non uniodo g ado. / p ecoesniuokaip lungii (ká·lnas, k·lmas). ale
se da buose labiau įp as a many i, kad ki čiuo i dėmenys a, e Vak ealizuojami
ma camen o o iamo in mol e edizioni della seconda pa e del XX a. (zinke ičius 1966;
1994; Lk 1970; Lka 1982: 68 žemėl.; Ma ke ičienė 20013). nei più ecen i la o i Vak
i ap adžiai dėmenys a, e più spesso sono conside a i semilgiais4 (ká.lnas, k.lmas)
(Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Vakka 2005; ŠŠ 2006; ga 2008; ja 2013). solo y inės
kauniškių pa e nei es i più spesso segnalimi lungii a·, e· (ja osla ienė 2010). Šių
dėmenų žymėjimas dialek ologų la o i in maggio pa e è apibend in as,
su ienodin as, solo Lie u ių kalbos a mių joje domina semilgamen e dėmenys a., e.,
ch es oma ijos“ (Lk ch 2004) engėjų s eng asi žymė i pagal konk e ų a imą,
ma pascolico e uno al o ilgasis. i ap adžių d iga sių dėmenys i, u Vak plo e
maggio men e a iai uoja. essi diale onuomonę e ella co isponden e ma camen o
logų da buose aip pa žymimi ne ienodai. adiciškai many a, kad šiau aka inė-
je kauniškių dalyje šie dėmenys nepakin a nei kiekybiškai, nei kokybiškai. okią
(p mas, kú mis) i eniamo in mol i p eceden i la o i (zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970;
Lka 1982: 20 mapėl.; Ma ke ičienė 2001). quando do e iene menziona o, che pak aščiais
appaio e uno al o pusilgių dėmenų i., u. casojis. XXi a. inizio, dopo a e a o più
ice che spe imen ali
(api lo o. c . successi amen e), inizia a a solle a e l'idea, che e in ques a pa e kauniškių dėmenys i,
u si dicono non co iieji, e semilunghi; solo essi esą mol o ape i, quindi quali a i amen e chia amen e
di e si dai lungųjų osių (p. mas, k. mis). ale ma camen o lo o iamo in mol e ope e più ecen i
(Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Lk ch 2004; ŠŠ 2006; ja 2013). in alcuni sop assimi a a ansk ipzione in
sc i i sc i i, specialmen e des ina i alle scuole, ques o, anco a ogge o diba izioni u o aan e,
pailgamen o non isqua o, sc i ono b e ie dėmenys i, u (Vakka 2005; ga 2008). secondo le on i più
p eceden i (zinke ičius 1966; 1994; Lk ., 1970; Lka 1982: 20 mappa o i ap adžių d iga sių dėmenų i, u
allungamen o (ki ilgųjų balsių) inizia dalla linea app ossimikslės g ažškiaiŠunskakazlų ūdákiškėka
nasũ5 se anche uni e salmen e issu dėmenų i, u p olungamen o, u a ia la lo o lunghezza a ia più
si sono e i ica i casi di lunghi, ma si è egis a a anche pusilgia (Lk 2003; Lk ch akka 2004; 2005;
(ž . 1 pa .) i apima isą pie y inę Vak dalį. naujesniuose da buose šiose šnek o-
ja osla V. 3 sebbene pubblicazione esleu a già XXi a. inizio, u a ia maggio anza es i dei egis a i
XX a. ine, pubblicazione au o ė iene senio jai ca a diale ologų a imesnių ansk ipcijos
p incipų. 4 pu oppo, la maggio pa e delle on i più ecen i ino a p epa a i solo dalla
se en ionale Vak pa e, ad essi neillus ano u e Vak doppa siì sis ema.
5 Fa no a e che nei mappedii ch es oma ijos a mian della lingua Li uania isoglosės b aižy os Lka mapėlapių
pag indu. Lka engėjų žemėlapiai b aižy i ik pagal duomenis, su ink us iš klausos, ekspe imen iniais
y imais a quel empo noni em a. Lka mappe (in pa icola e des ina e alle ca a e is iche one iche) non
i le ono semp e la e a si uazione del XX a. medio, anche quindi e XXi a. la localizzazione di mol i isoglosi può
esse e cambia a. le mappe in u u o sa à necessa io p ecisa e, sulla base dei isul a i delle ice che spe imen ali.
196 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
1 P a V. Vak a ea e più impo an i isoglosès6
6 Mapėlapis compila o dell'a icolo au o ė secondo Li u ians kalbos a mių ch es oma ijoje (Vilnius, 2004) esi a o kauniškių pa a mės žemėlapį.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
197s aipsniai a icles /
i agalių d iga si Vakų a im e la lo o ma cazione nei la o i di dialek ologų anche
incomoda. P oblemi pone no dinė kauniškių pa e, coni i yškų i agalės p iegaidės
alo oną ęs inę p iegaidę (ž . 1 ig.). Ques o alo onas desc i o in mol e egione
des ina a di la o i, pu oppo, p eceden i anni on i suoi segni anche nuscolomi solo dal
umo e. Pienė iene so olinea o che i agalė p iegaidė p ossiama pe en ambi
sio dėmenis, ku ių ne ik an asis, be i pi masis gauna am ik ą spūdį i y a pa-
d ibalsio o d iga ilginamas (zinke ičius 1966: 36; 1994: 32; Lk 1970: 29; Lka 1982: 125). nei
la o i dei diale ologi ques a p iegaidè a maa ino adesso segnala a ejopai: 1)
dėmenų pailgamen o e ape u a nonymimas7 ( kas, kũpas) (Lk 1970; Ma ke ičienė 2001;
Vakka 2005); 2) en ambi dėmenni segnalimi semilunghi, i, u ap i umas nežymimas ( ..kas,
kũ..pas) (zinke ičius 1966; 1994); 3) en ambi dėmenni semilunghi, segnala o i, u ape u a
( ..kas, k..pas) (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Lk ch 2004; ŠŠ 2006; ga 2008; ja 2013). aigi
maggio pa e degli ice ca o i en ambi ques i doppa sii dėmeni conside ano
semilunghi, dubi a o solo pe i, u ape amen e (plačiau ž . bace ičiū ė 2005: 42). Nella
pa e me idionale Vak, do e ne u ima con inus ine p iegaidės, i agaliamen e
ki čiuo i doppa sia a iami mol imaž isu uni o modai, en a izzando e pailginando
l'al o dėmenì, spesso egli conside a o pusilgiu.
2.Pe iExMen iniai Vaka aukŠ aiČi kauniŠki dViga si y iMai me odi di one ica spe imen ali ino
adesso app o ondi e s udi solo la pa e se en ionale (Šaki šnek os) del Vak. de e mina o che qui
i ap adžių e i agalių doppa sií di lunghezze ( an o gene ale, sia singolà dėmenų) appo i
nonas o ūs, sebbene legge men e più spesso endono esse e ilgesni i ap adžiai doppa siai. le
ca a e is iche della du a a non possono esse e signi ica i e di ques a Pa e Vak a di e enzia e
agli accgaidì dei doppa sini skiemen, lo o impo an io i pa ame i del ono p incipale: diapazone
( i ap adžių d iga sių esso mol o più la go) e e ùne empo di eme sione ( i ap adžių d iga sių
la p oie la mol o p ima) (plačiau ede e bace ičiū ė 2004: 86113). più a enzione degli spe imen a o i
no d della Vak pa e dedica a i ap adji doppa siam su dėmenimi i, u. Ques i dėmenys pa agona e
con isoli ais umpaisiais balsiais i, u bei ilgaisiais i·, u·. de e mina o che leggmenì di doppa si sono
app ossima i amen e 1,7 ol e più lunghe ispe o umpuosius balsius e solo 0,8 ol e più b e i
ispe o ilguosius balsius. y ėjų aseiniškiam) abi uesni semilunghiamen e ape iieji i ap adžių
d iga sių dėmenys ., . (plačiau ž . bace ičiū ė 2001: 1219; bace ičiū ė 2004: 89; bace ičiū ė, Leskauskai ė
2004: 1214; Vaišnienė, bace ičiū ė 2005: 292302). 7 qualche do e sop a en ambe dėmenà sc i ono due
da oma iš ada, kad didžiajai daliai šiau inių Vak šnek ų (kaip i pie ų žemaičiams
segni ci kum lekso, qualche do e uno elgas. ques o p obabilmen e solo a causa delle possibili à
ecniche delle ipog a ie appa sa a ijazione.

198
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
3. y iMo iksLas, MedŽiaga, Me odika
Šiame s aipsnyje išsamiai analizuojama ijų Vak šnek ų – Ma ijámpolės,
Vilka škio e Šaki mis ių d iga sių kiekybė. pe la ice ca seleziona e šnek os,
ep ezen uojančios Vak a ealus, u inčius ski ingus d iga sinių skiemenų p ozo-
dinius požymius (ž . 1 pa ., 1 len elę).
1 Len eLė. Vak d iga sinių skiemenų p ozodiniai segni
Šnek a
PoŽyMis M j
8
Vlk Šk
p dėmenų i, u ilginimas + – –
ęs inė p iegaidė +
L'obie i o p incipale dell'a icolo discu e e in de aglio la sanda à quan i a i a dei
doppa sini skiemen della pa e occiden ale e la sua co elazione con p ozodinie
elemen i (p iegaidėmis). So olkesni i compi i: 1) s abili e degli s udi Vak šnek ų
d iga sių su dėmenimi a, e quan i i à ca a e is iche; 2) s abili e in es iga i i Vak
su dėmenimis i, u kiekybės požymius; 3) pa eik i ijų ski ingų a ealų d iga sių
šnek ų d iga sių kiekybės san ykus e s abili e comuniosius Vak aka inės dalies
d iga sinių skiemenų kiekybės dėsningumus.
Medžiaga į ašy a šiose ie o ėse: Ma ijampolės ajone – Ma ijampolės seniū-
nijos s e lcos kaime, esančiame maždaug 10 km į pie aka ius nuo Ma ijampolės;
Vilka iškio ajone – Pãje onio seniūnijos laukio kaime, esančiame maždaug 20
km į pie aka ius nuo Vilka iškio; Šakių . – Lukši mies elyje, esančiame maždaug
8 km y us nuo Šakių (ž . 1 pa .). y ime daly a o po 6 dik o ius iš kiek ienos
ie o ės (po 3 mo e is i 3 y us, mokančius gim ąją šnek ą; s eng asi, kad a p jų
sa ebbe e giunesnè, e anzianè gene azione di app esen ). La me odica di isc izione e a ale: bene
šnek ą mokan i dik o ė acconyda a il eikiamo sen inio9, e dik o ius 35 ol e lo ipe e a. nelle b e i
asi iche egis a e ques e pa ole con le necessa ie doppie ocali: nuk i o kál as po suolu: egli mol o
ka as e a; ma(n) ká pa išdygo: u o kapo quel bambino; u, áms a, a eik: già p o asà pa ėjo10; s alo
kán as aš us: qui k añ as s a us; qui kél as e a: poco epa in in puodą; 8 bene abb e iazioni spiega e
alla ine dell'a icolo. 9 pe assis enza egis ando ma e iale aciū collegaei ma ijampoliškei onai
alekna ičienei e ilka iškie ei sigi ai
Langai ienei.
10Ma ijampolės šnek os in ece di ques o egis a a ase Megz inį asų nupi ko, pe ché la pa ola amsą
liškių ki čiuojamas i ap adiškai.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
199s aipsniai / a icles
ma ijampošé as as pa šas: smagiai ke a a(i)s malkas; Tem i p es os a o a: ie i ep us as puolė;
šniū as; mano žén as pada ė : ienas ceñ as nuk i o; sulūžo l as pe upę : da( ) ši as
as puodas; jai sk as bu o : udenį skis a os ankos; labai kms a as aikas :
kie ai kiš as as skilandis; aka spn ą pi kom : asa ą spiñ a os musės; iesiog
(už)pùl as11 o b udo : isas pukas a ėjo; jau (pa)kù as as pečius : isas u as p a-
(pa)s ù u o u quel a olo: e a u o cupo e a; da noi Kùnca è enu o: asa ą (a )kuñ a quel bambino.
compu e ine p og amma di analisi dei suoni P aa susai segmen a i e calcola a complessi a du a a
doppa sio (ms) e p imo ledmen12 du a a (ms, p oc.)13. i da i ul e io men e spos a i in p og amma ExCEL, ja
calcola e ichiami medie di du a a, b aiži i g aikai.
4. bend oji ukMė
(absoLiu usis iLguMas)
Pi miausia p a a u paanalizuo i a ski ų Vak šnek ų d iga sių ukmės eiles
(ž . 2 len elę). jose galima pas ebė i d iga sių sa aiminės (p iklausančios nuo
dėmenų kokybės) i unkcinės (lemiamos p iegaidės) ukmės są eiką14 ski ingo-
se šnek ose.
Len elėje si ede che in u i gli šnek os più lunghi sono i ap adžiai doppa siai con
dėmenimis a, e. più lungo Ma ijampolės e Vilka iškio šnek ų doppa sis è él (327, 277 ms), o
Šakių én (240 ms). L'a es azione della abella può esse e in a is a dei p imi, sebbene e
insomini, šnek ų ski umų: Ma ijampolės e Vilka iškio lis eų sop a solo i ap adžiai
doppa sia, e Šakių mol o lungo e alcuni i agalli e (240 ms), a (230 ms). nella composizione di
ques a du a a eiles, si spe a a che di u i šnek ų p imo quello più lunga si delle
o o uone ą cos i uisse o p ecisamen e i ap adžiai doppa sia con dėmenimi a, e, pe ò aš un-
oje ie oje a sidū ė i agaliai – Ma ijampolės i Šakių añ (269, 213 ms), Vilka-
iškio – eñ (236 ms).
11 segmen ando ma e iale non necessa i p e esso i di pa ole imuo e e. nell'a icolo 12 non apa ima il
secondo dėmen du a a, pe ché, come is o da abbozza a le e a u a, Vak d iga sių secondo dėmen non è
p oblemiškas, inol e, in mol i casi la sua du a a dipende dal p imo dėmen du a a.
13 calcolando la du a a comune, ope a a solo dimensioni della du a a assolu i a, pe ché le paia di pa ole
s udiabili in mol i casi non e ano minimi, ad non esis e a possibili à di con a e la du a a ela i a doppa sio, i.
e., quan a pa e della du a a o ale della pa ola occupa doppa sio. in assenza minimali delle paes, possibile
calcola e solo singolų d iga sio dėmenų san ykinę du mę, i. i., quale pa e d iga sio occupa il suo dėmen o. 14
Šis san ykis s aipsnyje eiškiamas i ap a iamas p ocen ais.
pe p op iaiminese e unzionale p ozodia e mini dei c. Pake ys 1982: 10.
200 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
2 Len eLė. Vaka si doppia di du a a complessi a ile (ms)
eil. n . complessi a du a a del doppa sio (ms)
M j Vlk Šk
1. él 327 él 277 én 240
2. án 305 án 252 e 240
3. én 284 ém 251 él 233
4. ém 283 ám 248 á 232
5. ám 281 én 241 a 230
6. é 279 é 239 án 228
7. á 279 ál 236 ál 216
8. añ 269 eñ 236 añ 213
9. ál 267 á 235 eñ 213
10. ún 260 e 235 ém 211
11. e 251 e 229 n 210 12. n
250 añ 228 a 208
13. eñ 247 iñ 221 e 208
14. l 247 a 214 ún 208
15. a 247 a 212 u 203
16. u 243 i 210 úl 201
17. iñ 238 a 209 uñ 199
18. 233 u 209 e 198 19.
úm ún 232 208 iñ 194 20.
m 231 e 207 a 194
21. 229 úl n 207 u 194
22. e 228 u 205 úm 192 23. u 226 196 ú 192 25. e 222 m 192 m 174 iassumendo ques e p imi e
insigh he, si può a e ma e che doppa sių gene ale u isos šnek os hanno ilgesci più
24. uñ 225 u 195 ám 190
co ispondami i agalli, pe ò Šakių šnek oje ques o di e enzio ne yškus; doppa si
26. a 220 l 192 u 173
27. ú 219 i 191 é 173
28. i 218 uñ 191 l 169
29. a 208 úl 183 i 168
30 i 206 úm 181 167
31. i 205 i 179 i 147
32. u 198 ú 175 i 141
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
201s aipsniai a icles an ajame aš uone e (916 eil.) es yškėja Ma ijampolės i
Vilka iškio šnek ų ski um: qui a sidū ė Ma ijampolės šnek os i agaliai d iga siai
su dėmenimi a, e e i ap adžiai su i, u, o Vilka iško ien solo i agaliai con a iei ie
dėmemis i, u ge okai ilgesni. Šakių šnek os secondoasis o uone as mol o ma gas,
nimis. aigi ma y i, kad Ma ijampolės šnek os i ap adžiai d iga siai su dėmeni-
qualcheųs più chia o endenzioni di icile insegui i. e zaiaia o uone e (1724 e si.)
Ma ijampogiau doppa si di su dėmenimis a, e. Len elės apačioje (2532 e si)
lės i Vilka iškio šnek ose dominuoja d iga siai su dėmenimis i, u, o Šakių – dau-
Ma ijampolės šnek oje is o quasi solo i agaliai doppa siai con a i ipi di
dėmenimis, Vilka iškio e Šakių i ap adžiai e i agaliai, ma solo con dėmenimis i, u.
I s essi più b e i sono Ma ijampolės šnek os u ms., Vilka i (198o ms. (175), Šakių i u (1
ms.).
dei con dėmenimis i, u g upėje ilgesni è solo Ma ijampolės šnek os i ap adžiai
kmės eilės iš yškino okias endencijas: i ap adžiai d iga siai su dėmenimis a, e
d iga siai, Vilka iškio e Šakių di e enuma ne yškus. ul e io men e doppa sius ale
discu e e sepa a amen e: con dėmenimi a, e e su i, u. le lo o quan i ali à elazioni e
dipendomezza dal p iegaidès in u e ijose ligin ose Vak šnek os mol o di e isce.
Spiegando in doppa si di con dėmenimis a, e comunąją ukmę (ž . 24 ig., 3 abelę), si può
no a e che ques a g uppo i ap adžių e i agalių doppa sių appo i simili
Ma ijampolės e Vilka iškio šnek ose, ma comple amen e di e si Šakių šnek oje.
Ma ijampolės e Vilka iškio i ap adžiai d iga siai neabejo inai ilgesni pe
i agalius. Ma ijampolės šnek os ques a g uppo i ap adžių d iga sių complessi a
du a a mediau kis 288, i agalių 236 ms (1,22: 1), la di e enza della du a a in en ambi i
casi signi ica i a s a is icamen e. Vilka iškio šnek os doppa sių du a a di e enza è
mino e, co isponden i medie e appo i 247 e 221 ms (1,12: 1), s a is icamen e a idabile
solo doppa sių con dėmenimi a du a a di e enza. Šakių šnek os i ap adžių e
i agalių d iga sių o ale du a a in p a ica non di e isce 215 e 213 ms (1,01: 1), quella
con e ma e s a is ica alu azione: in en ambi i casi c i e ius signi ica i i dello
s uden e mino i di c i iche 95 p oc. signi ica i i. Quasi di e si appo i li ediamo in
g a ici e abella, a igu an ichi doppa sių con dėmenimi i, u comunąją du a a (c . 57
ig., 4 abelę). quan o igua do pe la du a a comune semb a più simili Ma ijampolės e
Šakių šnek ų d iga siai. Ma ijampolės šnek os ques a g uppo i ap adžių e
i agalių d iga sių della du a a complessi a le medie sono 238 e 219 ms (1,09: 1), e Šakių
189 e 177 ms (1,07: 1). pe ò s a is icamen e a idabile è solo Ma ijampolės šnek os
208 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
Con on ando i i ųjų Vak i ap adžių d iga sių p imo dėmenmu du a a, si
no ano due cose: in u e šnek os più endę ilgė i i ap adžiai dėmenys a, e negu i,
u; Ma ijampolės šnek os u i i ap adžiai dėmenys endę ilgė i più o emen e
negu al i due šnek ų. Ques e endenze sono con e ma e dalle medie di du a a e
dalle elazioni. Ma ijampolės, Vilka iškio e Šakių i ap adžių d iga sių su
dėmenimis a, e la du a a del p imo dėmenimo è in media 191, 155 e 135 ms (1,42: 1,15: dei
co isponden i d iga sių su dėmenimi i, u 132, 88 e ms (1,5: 1: 1,16). i agalių
doppa sií p imi dei dėmen della du a a di e enumai nonidelli in u e le i ose
šnek os. Ma ijampolės, Vilka iškio e Šakių d iga sių su dėmenimis a, e pi mų
mojo dėmens ukmės idu kiai y a 124, 116 i 130 ms (1,07 : 1 : 1,12), a i inka-
d iga sių su dėmenimis i, u 108, 91 e 98 ms19 (1, 1: 1,08).
6.pi jo dėMens ukMė
(P ocen inis iLguMas) ikslesnius appo i quan i a i i e i ųjų šnek ų
di e enziumi i elano p imo dėmensimo s udi del lunghezza pe cen uale. eseguendo
ques e ice che calcola a, quan i pe cen uali del o ale doppa sio du a a
cos i uisce la du a a del p imo dėmen o. isul a i in abella 10. 10 Len eLė. Duga si di
Vaka si la du a a del p imo dėmen o (p oc)
Esempioys
P imo indegno P imo
(p oc.) Pa yzdys
indegno du a a
du a a (p oc.)
M j Vlk Šk M j Vlk Šk
k[…]ál> a-
64,4
s: 62,9 60,9
š<i> as
59,7
47,2 43,6
[…]l> as:
57,1
53,5 41,7
k<á >pa:
57,3
68,06
k<a> as
sk[…] > -
47,9 46,9
as:
59,72,58,6
k<a>>po
65, 54,1
67,6
63,0
53,5
ski>s a
57,6 54,4
60,2
<ám>s -
k<i>š as
a: 66,7 59,1
48,1 41,8
k<m>s a:
43,4
57,8
54,3
55,5 43,2
44,8
<a>są/ų
50,5 48,4
k[…]án> -
as 55,1
as: 64,4
54,7
60,1
sp<iñ> a
57,8
60,1
sp[…]n> -
46,9 43,58
ą: 54,2 39,9
54,7
k <añ> -
k<él> as:
p<u>kas
64,7 62,7
47,4 47,7
p<úl> as:
70,1
52,3
62,0
55,7 52,3
61,2
<e>pa
49,1 50,4
š<é > a-
66,7
s: 69,9 67,6
<u> as
78,6
553 50,3
k<ú > a-
ém<>s -
s: 53,5
a: 58,6 57,1
61,76
61,52,52,4-
k<e> a
2,3
60,1 66,1
<e>p as
50,8 57,3
c<e> as
47,7
51,5 64,7
k<u>pas
k[…] a5
42,6 40,4
50,6 47,7
50,3 47,4
43,7
64,58,7
K[…] as:
57,4 64,53,3

Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
209s aipsniai / a icles
d iga sių su dėmenimis a, e g upėje (ž . 14–16 pa ., 11 len elę) panašus pi -
mojo dėmens p ocen inis ilgumas y a Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Ma i-
jampolės šnek os i ap adžių d iga sių il p imo dėmuo cos i uisce 66,4, o
lių – 52,5 p oc. (1,27 : 1), Vilka iškio a i inkamai – 62,8 i 52,5 p oc. (1,2 : 1),
šiuos ski umus pa emia i s a is inis e inimas. Visai ki okia padė is Šakių šnek-
i aga oje. I isul a i della pe cen uale di lunghezza anco a più chia amen e
šioje šnek oje nė a eikšmingas k i e ijus p iegaidėms ski i. Šakių šnek os šios
g upės i ap adžių d iga sių pi masis dėmuo suda o 62,9, o i agalių – 61 p oc.
(1,03 : 1), ski umai ne eikšmingi s a is iškai.
14–16 PaV. Vak i ap adžių i i agalių
d iga sių su pi maisiais dėmenimis a, e
indicano che la du a a del p imo ledmen du a a del p imo ledmen (p oc.) 1719 PaV.
i a Vakp adžių i i agalių d iga sių su p imie i dėmenimi i, u p imo dėmenio
du a a (p oc.)
210 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
11 Len eLė. doppa si dei con dėmenimis a, e du a a della p ima dėmenio s a is ica
alu azione Šnek a d i-
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
M j
<á>R
<a>
24
24
65,5
51,9
2,3
3,3
3,5
6,4
61,9 ÷ 69,1
46,6 ÷ 57,2 = 6,75 > (0,999) = 5,96
<é>R 24
<e> 24
67,2 2,2 3,3
52,9 4,9 9,3
63,7 ÷ 70,6
45,1 ÷ 60,7 = 5,3 > (0,995) = 4,32
Vlk
<á>R 24
<a>
61,4 2,9 4,7
24
50,9
3,8
7,5
56,8 ÷ 66,0
44,8 ÷ 56,9 = 4,42 > (0,995) = 4,32
<é>R
<e>
24
24
64
54,3
2,8
6,7
4,4
12,3
59,6 ÷ 68,5
43,6 ÷ 64,9 = 2,67 > (0,95) = 2,45
Šk
<á>R
<a>
24
24
60,7
60,5
4,7
4,5
7,8
7,4
53,3 ÷ 68,2
53,3 ÷ 67,6 = 0,09 < (0,95) = 2,45
<é>R 24
<e> 24
64,7 11,5
61,8 5,7 9,3
17,7
46,5 ÷ 82,9
52,7 ÷ 70,9 = 0,46 < (0,95) = 2,45
d iga sių su dėmenimis i, u g upėje (ž . 17–19 pa ., 12 len elę) ėlgi išsiski ia
Ma ijampolės šnek a. P ocen inio ilgumo duomenys pa i ina, kad joje i ap a-
džių d iga sių dėmenys ge okai ilgesni. Ma ijampolės šnek os i ap adžių d iga -
sių pi masis dėmuo suda o 55,9, o i agalių – 49,4 p oc. (1,13 : 1). ačiau s a-
is iškai ski umas nė a eikšmingas, aigi šios g upės i ap adžių d iga sių pi -
mės dėmenų pailgamen o neabejo inai è menkesnio g ado negu dėmenų a, e
pailgamen o. Vilka iškio e Šakių šnek ų si uazione simile, in cui signi ica i a
di e enza a ques a g uppo i ap adžių e i agalių d iga sių pi mųjų dėmenų
non. Vilka iškio šnek os p imo dėmen o cos i uisce 46,1 e 45,8 pe cen o (1,01: 1) e
Šakių ispe i amen e 53,6 e 55 pe cen o (1: 1,03).
12 Len eLė. doppa si dei con dėmenimis i, u du a a s a is ica del p imo dėmenio Šnek a
D i-
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
M j
<>R 24
<i> 24 50
55,7 2,8 5,0
5,1 10,3
51,3 ÷ 60,1
41,8 ÷ 58,1 = 1,98 < (0,95) = 2,45
<ú>R 24
<u> 24
55,6 5,6
48,8 5,2
10,0
10,6
46,7 ÷ 64,5
40,6 ÷ 57,1 = 1,78 < (0,95) = 2,45
Vlk
<>R
<i> 24 45,9
24
5,7 12,5
44,5
6,0
13,4
35,0 ÷ 54,0
36,8 ÷ 55,0 = 0,34 < (0,95) = 2,45
<ú>R 24
<u> 24
47,9 7,0
45,5 4,4 9,7
14,6
36,7 ÷ 59,0
38,5 ÷ 52,5 = 0,58 < (0,95) = 2,45
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
211s aipsniai a icles
Šnek a D i- /
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
Šk
<>R 24
<i> 24 53,6
53,9 6,3
7,3 13,6
11,6
43,9 ÷ 63,8
42,0 ÷ 65,2 = 0,06 < (0,95) = 2,45
<ú>R 24
<u> 24
53,3 7,0
56,6 10,1
13,1
17,8
42,2 ÷ 64,4
40,5 ÷ 72,6 = 0,53 < (0,95) = 2,45 sommend i i i da i pe cen uali di lunghezza ediamo in
abella 13. 13 Len eLė. somma in i Vak p imoio es emen o du a a medie (p oc.) e
appo i doppa sií du a a media (p oc.) du a a appo ois ipas
M j Vlk Šk M j Vlk Šk
p a, e 66,4 62,8 62,9 1,06 1,00 1,002
p i, u 55,9 46,1 53,6 1,21 1,00 1,160
g a, e 52,5 52,5 61,0 1,00 1,00 1,160
g i, u 49,4 45,8 55,0 1,08 1,200
Valu ando e šnek ų i ap adžių d iga sių pe cen uale lunghezza (ž . abelę 7),
di ei che in ques o caso le di e enze di du a a o ene e mol o mino i, che
calcolando il lunghezza a assolu o (ž . abelę 5). doppa si di con dėmenimis a, e
g uppe o il p imo dėmen du a a sky ėsi mol o menkai: Ma ijampolės, Vilka iškio e
idu kiai y a 66,4, 62,8 i 62,9 p oc. (1,06 : 1 : 1,002). d iga sių su dėmenimis i,
Šakių šnek ų u g uppe o ski umai yškesni. più b e i appa ì esą Vilka iškio
šnek os ques i g uppo doppa sių p imi dėmeni, Ma ijampolės e Šakių šnek ų
si uazione simile 55,9, 46,1 e 53,6 pe c. (1,21: 1: 1,16). i agalių doppa sių elazioni
di e se. Ma ijampolės e Vilka iškio šnek ų d ige okai ilgesni 52,5, 52,5 e 61 pe c. (1: 1:
ga sių su dėmenimis a, e pi mųjų dėmenų ukmė panaši, o Šakių šnek oje jie y a
1,16), dei co isponden i doppa sių con dėmenimi i, u 49,4, 45,8 e 55 p oc.08 (1, 1: 1,2).
7. ezuL a Ų aPibend iniMas
I IŠVaDOS
• Secondo la comune du a a in u i gli šnek os più lunghi sono i ap adžiai
doppa siai con dėmenimis a, e. Ma ijampolės e Vilka iškio šnek os essi
signi ica i amen e ilgesni che co isponden i i agalius d iga sius, a Šakių
šnek oje di e en e p iegaides u inčių d iga sių du a a di e enza ne yškus.
212 ac a Linguis ica Li huanica LXXI doppa sių su dėmenimis i, u complessija
iMa bakŠienė
du a a in e io e. In u e šnek ose la di e enza a ques a squad a
i ap adžių e i agalių d iga sių è mol o piccola. Ma ijampolės e Šakių
šnek ose legge men e ilgesni endono esse e i ap adžiai d iga siai,
Vilka iškio i agaliai.
Secondo la du a a comune Ma ijampolės šnek os doppa sia sono più lunghi, e
Šakių più b e i. ques o più p obabilmen e co ela o con i egodu del p imo dėmen paolgėjim
Vak šnek ose.
• doppa sių con dėmenimis a, e g upē il p imo dėmen du a a neabejo inai è
impo an e p igionis p iegaidžių Ma ijampolės e Vilka iškio šnek ose. Šakių
šnek oje i ap adžių d iga sių il p imo dėmen o signi ica i amen e non
di e isce da i agalių, ad sua du a a non liqui aina essenziale p iegaidžių
segno. ques o co ela i con šnek oje esis uojančia ęs ine p iegaide.
doppa si con dėmenimi i, u g uppe o p imo dėmenno du a a dis ingue
chia amen e p iegaides solo Ma ijampolės šnek oje, a Vilka iškio e Šakių
šnek ose ques o segnois non cos i uisce di signi ica i a di e enza.
• Mu uamen e compa usus dei e i as Vak šnek ų d iga sių p imuosius
dėmenis, s abili e ali elazioni.
i ap adžių d iga sių dėmenni a, e in u e le šnek os sono mol o simili di
du a a (Ma ijampolės, Vilka iškio e Šakių appo ois 1,06: 1: 1,002). pe ciò ques i
essie non in nessuna nessoce di e iscono signi ica i amen e, e quindi mol o
p obabilmen e u i debbono esse e conside a i come semilunghi17.
i ap adžių d iga sių dėmenų i, u appo ois Ma ijampolės, Vilka iškio e Šakių
šnek ose 1,21: 1: 1,16. aigi Ma ijampolės e Šakių šnek ose ques i dėmenys
alu a iini come semilgiai, Vilka iškio come co oieji. i agalių doppa sių
dėmenys a, e Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose comple amen e della s essa
Šakių šnek os dėmenys e in ini kaip pusilgiai, pailgėję dėl ęs inės p iegaidės.
lunghezza, e Šakių ilgesni (san ykis 1: 1: 1,16). quindi ques i i agalių doppa sias
dėmenă i, u appo o Ma ijampolės, Vilka iškio e Šakių šnek ose è 1,08: 1: 1,2. Šakių
šnek oje essi sono anche neabejo inai alu a i come semilghi.
su uMPiniMai
M j Ma ijampolė p i ap adė p iegaidė Šk Šk Šakiai Vak aka ų aukš aičiai kauniškiai g i agalė
p iegaidė Vlk Vilka iškis 17 nella p ossima accu a e du a a dell'in e p e azione sa ebbe necessa io
con on a li con le oci b e ie e lunghe di ogni šnek os.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
213s aipsniai a icles /
Li e a Ū a bace ičiū ė ima 2004: Šakių šnek os p ozodija e ocalismo. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
bace ičiū ė ima 2005: qualche no a di igua do Šakių šnek os ansk ipcijos. Bal ų kalbų
a mės: sc i i ico lascimo. Schiauliai: discens, 3644. bace ičiū ė ima, L e s kauskai ė a s a 2004:
akū inių d iga sių pi mųjų dėmenų i, u du mė aukš aičių šnek ose. Bal ų e al i linguaggi one ica
e accen ologia p oblemi. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e , 9 20. 2008: ga G iškabūdžio
apylinkių eks ai, cos i uì ima bace ičiū ė, Vilija sakalauskienė.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P ienų šnek os onologija. do o o
disse azione. Vilnius: Vilniaus uni e si à. 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, cos i uì Vilija
sakalaus ja kienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Lka 1982: A laso della lingua Lie u ių 2. Fone ica, a s. eda o eus kazys Mo kūnas. Vilnius:
Scuola.
Lk 1970: Lie u ių kalbos a mės: ch es oma ija. Vilnius: Min is. Lk ch 2004:
Ch es oma ija a mian della lingua Li uania. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lk
2003: dai a a kočai y ė, eg ina in k auskienė. Fone ica dei a mini delle lingue Lie u ių:
mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si à edi ice. Ma ke ičienė Žane a
2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si ys edikla.
Pake ys an anas 1982: Li u ians bend inės kalbos p ozodija. Vilnius: Mokslas. Pake ys
an anas 2003: Fone ica della Li uanian bend inės kalbos. Vilnius: enciclopedia. Š 2006:
Šakių šnek os eks ai, cos i uì ima bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Vaišnienė dai a, bace ičiū ė ima 2005: pe i me idioni žemaičių aseiniškių i šiau inių aka ų
aukš aičių kauniškių d iga sių [i, u + l, m, n, ]. P oblemi di s o ia della lingua e di diale ologia
1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 292303. Vakka 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i
Klaipėdos k aš o aukš aičiai: docomoji knyga, suda ė ima bace ičiū ė, danguolė
Mikulėnienė, Vilija salienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
zinke ičius zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. zinke ičius zigmas
1994: Li u ians kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų
pubblica o ia.

214
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
he diph hongs o Wes highlande s
in kaunas a ea: Quan i a i e a io
suMMa y he analysed subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė
he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland-
e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai.
subdialec elon he esea ch esul s showed ha he longes diph hongs a e he acu e diph hongs
ga es he i s componen s o acu e accen s wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so
called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned
ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language.
he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in
Li huanian adi ion o dialec ology.
con aining a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e subs an ially longe in Ma ijampolė
and Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile in Šakiai subdialec his di e ence
in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i and u is sho e . he di e ence
be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y sligh in all subdialec s.
ci cum lex diph hongs ha e a endency o be sligh ly longe in Vilka iškis subdialec . appa en ly,
he acu e diph hongs end o be sligh ly longe in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s, meanwhile
his is due o di e en elonga ion o he i s componen in Vak subdialec s. he componen s o
acu e diph hongs a and e a e o simila leng h. he a io o he componen s o acu e diph hongs i
he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e
in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai
subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu-
ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion
o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile
in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance.
and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is
1.21:1.16. hus, in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s hey a e conside ed as semi long, meanwhile in
Vilka iškis subdialec hey a e sho . he componen s o ci cum lex diph hongs a and e a e o he
same leng h in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s, meanwhile in Šakiai subdialec hey a e
sho e (a a a io 1:1:1.16). he e o e, he componen s o diph hongs in Šakiai subdialec a e
conside ed as semi long and elonga ed due o con inuous accen . he a io o he componen s o
ci cum lex diph hongs wi h conside ed as semi long in Šakiai subdialec .
i and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is 1.08:1:1.2. hey a e undoub edly
Į eik a 2014 m. ugsėjo 30 d.
iMa bakŠienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email p o ec ed]