193s aipsniai / a icles
iMa bakŠienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is ika, ekspe-
imen ische Phone ika, Phonologie.
Vaka Ų aukŠ aiČiŲ
kauniŠkiŲ dViga siai:
wie iel e häl nisse schnek en cha ak e is isch sind un e schiedliche p iegaidžių alo onen:
he diph hongs o Wes highlande s
in kaunas a ea: Quan i a i e a io
ano acija
s aipsnyje ekspe imen iniais me odais analizuojama aka ų aukš aičių kauniškių (Vak)
ijų šnek ų – Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių – miš iųjų d iga sių kiekybė. i iamosioms
Ma ijampolės šnek oje elginami i ap adžių d iga sien dėmenys i, u, Šakių šnek a ha so genann e
kon inus en liche p iegaidę, und Vilka iškio šnek a ha keine on diesen me kmalen, also ih e
doppa s igen skiemenų p ozodinė sanda a is nächs es gemeinsames Sp achen. auch besp ochen
wi d Vak A ikel doppa sie Quan i ä sin e p e a ion und Bedeu ung li auische Dialek ologies
T adi ionie ung. a, e. Ma ijampolės und Vilka iškio schnek os sie signi ikan es ilgesni als
y imo ezul a ai pa odė, kad isose šnek ose ilgiausi y a i ap adžiai d iga siai su dėmenimis
en sp echenden i agalius, und Šakių schnek ey diese Langkei s Un e schiedum ne yškus.
doppa sie mi dėmenimis i, u gemeinsame daue ung ge inge .
Visose šnek ose ski umas a p šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių y a labai mažas.
Pi mojo dėmens ukmė neabejo inai y a s a bus d iga sių su dėmenimis a, e p iegaidžių
požymis Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Šakių šnek oje pi mojo dėmens ukmė nelai-
ky ina esminiu p iegaidžių požymiu. ai susiję su šnek oje egzis uojančia ęs ine p iegaide.
d iga sių su dėmenimis i, u g upėje pi mojo dėmens ukmė aiškiai ski ia p iegaides ik Ma-
ijampolės šnek oje, o Vilka iškio i Šakių šnek ose šis požymis nes a bus.
i ap adžių d iga sių dėmenys a, e all in den šnek os we e ini als halblangiai, und dėmenys
i, u Ma ijampolės und Šakių šnek ose als halblangiai, Vilka iškio als ku zieji. Allų i agalių
d iga sių Šakių šnek os dėmenys we e ini als halilgiai, pailgėję wegen ęs inės p iegaidės.
esMiniai WodŽiai: dialek ologija, li auischen a mės, miš usis d iga sis, p iegaidė, kiekybės
požymis.
keyWo ds: dialec ology, Li huanian dialec s, semi-diph hong, syllable accen ,
quan i a i e ea u e.
ac a Linguis ica Li uanica 194 LXXI anno a ion elonga es he i s componen s o acu e accen s
iMa bakŠienė
wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so he esea ch esul s showed ha he longes
diph hongs a e he acu e diph hongs con aining a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e
he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland-
e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai.
he esea ched subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė subdialec
subs an ially longe in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile
called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned
ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language.
he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in
Li huanian adi ion o dialec ology.
in Šakiai subdialec his di e ence in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i
and u is sho e . he di e ence be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y
sligh . he componen s o acu e diph hongs a and e a e conside ed as semi long, and componen s i
and u a y in subdialec s: in Ma ijampolė and Šakiai hey a e conside ed as semi long, meanwhile in
Vilka iškis subdialec hey a e sho . all componen s o ci cum lex diph hongs in Šakiai subdialec
he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e
in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai
subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu-
ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion
o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile
in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance.
a e conside ed as semi long and elonga ed due o con inuous accen .
1.ĮVadinės Pas abos
Wes ene höh aičių kauniškių miš iųjų d iga sių1 expe imen ellen Un e suchungen bis je z negausu.
In li auischen dialek ologen Geschä en ih e Daue ens Besonde hei en besch eiben haup sächlich aiški
ik iš klausos. aki aizdu, kad d iga sių i jų dėmenų kiekybė p iklauso i nuo suda-
omųjų elemen ų kokybės, i nuo p iegaidės į akos. bend inėje kalboje u ima gana
ko eliacija mi p iegaidėmis: bis halbilgien längėja i ap adžių d iga sių dėmenys a, e; Lämen i, u
sowie emimas U sp ungs , ɔ bleib umpi2; alle i agalių doppa sien bis halbilgio längėja zwei es
Lämeno (plačiau siehe Pake ys 2003: 134135, 220). dialek ologische Li e a u wi d haup sächlich
disku ie wegen Vak i ap adžių d iga sių e s en dėmens Quan i ä . de o sche einige sich, jog
dėmenys a, e in allen Vak 1 A ikel analysie we den nu p ima y doppa schen, übe sekunda ie nich
gesp ochen wi d. 2 Nich sdes o o z muss ane kann we den, dass solches Modellis exis ie nu als
ideali sehamkei , iele gemeins ines Sp achen Benu ze links a ilgin i und i ap adžių doppa sien
dėmenis i, u.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
195s aipsniai a icles schnek ose pailgėja, jedoch diese Pailge ung gil nich
einihoden G ades. / ühesniuokaip langieji (ká·lnas, k·lmas). solche Kennzeichnung
se da buose labiau įp as a many i, kad ki čiuo i dėmenys a, e Vak ealizuojami
inde man in ielen XX a. zwei en Halbes Publiken (zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka
1982: 68 un e l.; Ma ke ičienė 20013). in neue en A bei en Vak i ap adžiai dėmenys
a, e häu ige als halblang4 (ká.lnas, k.lmas) (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Vakka 2005; ŠŠ
2006; ga 2008; ja 2013). nu y ische kauniškių Teils Tex en häu ige bezeichne imi
längieji a·, e· (ja osla ienė 2010). Šių dėmenų žymėjimas dialek ologų A bei en sind
meis ens apibend in as, su ienodin as, nu Lie u ių kalbos a mių joje dominie
halblangiai dėmenys a., e., abe passei o und ein ande es ilgasis. i ap adžių
ch es oma ijos“ (Lk ch 2004) engėjų s eng asi žymė i pagal konk e ų a imą,
doppa sie Kleidmenys i, u Vak plo e s ä ke e schiede uja. sie dialek onuomonę
und sie en sp echende Kennzeichnung (p mas, kú mis) indenme in ielen
logų da buose aip pa žymimi ne ienodai. adiciškai many a, kad šiau aka inė-
je kauniškių dalyje šie dėmenys nepakin a nei kiekybiškai, nei kokybiškai. okią
ühesniische A bei en (zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka 1982: 20 un e l.;
Ma ke ičienė 2001). wenn wo e wähn wi d, jog pak aščiais passei o und ein ande es
halbilgių dėmenų i., u. Falljis. XXi. a. An ang, nach gemach meh expe imen inen
Fo schungen
(api sie. siehe wei e ), ange angen sich die Idee zu e heben, dass und in diesem kauniškių Teil dėmenys
i, u sag en nich ku zí, und halblangie; nu sie esä seh o en, dahe quali iblich deu lich
un e scheiden on langen. mis (p. mas, k. mis). solche Kennzeichnung inden wi in ielen neue en
We ken (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Lk ch 2004; ŠŠ 2006; ja 2013). in manchen sup esimplie e
ansk ip ion gesch iebenen ex en, besonde s ü die ü schulen o gesehenen, diese , noch
diskusionen Gegens and nochs ehende, pailge ung nich ixie , gesch ieben we den ku zey
ömenys i, u (Vakka 2005; ga 2008). ühe en quellenda en (zinke ičius 1966; 1994; Lk ., 1970; Lka 1982: 20)
nachlänge sich die i ap adischen doppa sien dėmen i, u e länge ung (iki länglichen balsien)
beginn on de unge äh ikslischen linie g ažškiaiŠunskakazlų ūdákiškėkaũ nas5 se auch allgemein
iksu die dėmen i, u e länge ung, jedoch ih e länge a iie meh o kommiko den langen Fällen, abe
(ž . 1 pa .) i apima isą pie y inę Vak dalį. naujesniuose da buose šiose šnek o-
ü ch akka 2004; 2005; ja osla Vja ien 2010). 3 obwohl Ve ö en lichung ausgelassen schon XXi a.
An ang, jedoch die meis en Tex e au gezeichne XX a. Ende, Ve ö en lichungs au o ė häl sich
äl e ihai dialek ologische Ka a a imesnių ansk ip ions p inzipien. 4 leide , die meis en neue en
Quellen bis je z he ges ell nu aus nö dliche Vak Teil, ad sie neillus ie en alle Vak doppa sie
Sys em.
5 Seien Sie beme k , dass li auischsp achige a mių ch es oma ijos ka älpien isoglosės b aižy os Lka
pag indu. Lka engėjų žemėlapiai b aižy i ik pagal duomenis, su ink us iš klausos, ekspe imen iniais
ka ėlapių y imais zu diese Zei nesi em a. dahe Lka Ka en (soga ü phone ikas besonde hei enem)
nich imme spiegeln XX a. mi le e wah e Lage, ebenso und XXi a. de Lokalisa ion iele isoglosien kann
geände sein. Ka enpeien wi d in Zukun no wendig zu ech s ellen, basie end au expe imen ellen Fo schungse gebnissen.
196 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
1 P a V. Vak Fläche und wich igs e isoglosės6
6 Zemėlapis zusammengese z A ikels au o es nach li auischen Sp ache a mių ch es oma ijoje (Vilnius, 2004) esendem kauniškių pa a mės žemėlapį.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
197s aipsniai a icles /
i agalių D a si Vak's a im und ih e Kennzeichnung in dialek ologų A bei en sind
eben alls ne ienodas. P oblem s ell nö dliche kauniškių Teil, ha i i yškų i agalės
p iegaidės alo oną ęs inę p iegaidę (ž . 1 ig.). Diese alo onas besch ieben wi d in
ielen Region zu eine bes imm en We ke, leide , ühesniische Jah e Quellen seine
Zeichen we den auch nu aus dem Klausen unsagomen. P o ė e wi d, dass i agalė
sio dėmenis, ku ių ne ik an asis, be i pi masis gauna am ik ą spūdį i y a pa-
p iegaidė e wei siama pe beide d ibalsio ode d iga ilginamas (zinke ičius 1966: 36; 1994:
32; Lk 1970: 29; Lka 1982: 125). in dialek ologen' A bei en diese p iegaidės abwa e bis
je z bezeichne e d ejopai: 1) dėmenen pailge ung und o enhei nich ymimas7 ( kas,
kũpas) (Lk 1970; Ma ke ičienė 2001; Vakka 2005); 2) beide dėmenys bezeichne imi
halblänglich, i, u o ene umas nich ymimas ( ..kas, kũ..pas) (zinke ičius 1966; 1994); 3)
beide Lämenen halblänglich, ma kie i, u O enhei ( ..kas, k..pas) (Lk 2003; bace ičiū ė
2004; Lk ch 2004; ŠŠ 2006; ga 2008; ja 2013). also die meis en Fo sche beide diese
doppa sien Ledmenen als halblangen hal en, bezwei el nu wegen i, u O enhei (plačiau
siehe bace ičiū ė 2005: 42). In de südlichen Teil Vak, wo keine kon ins ische p iegaidės,
i agaliisch ki čiuo i doppa siai a iami ielmaž isu einodai, emphä end und
paulginand das an iges dėmen, meis ens e be ach e pusilgiu.
2.Pe iExMen iniai Vaka hochŠ aiČi kauniŠki dViga si y iMai expe imen ellen Phone ika Me hodenin
bis je z aus üh liche un e schie i nu Vak nö dlichen Teil (Šaki šnek os) doppa sia. es ges ell ,
dass hie i ap adžių und i agalių doppa sie Längen (sowohl gene ellen, als auch einzelne e
dėmenen) Ve häl nisse nepas o üs, obwohl e was häu ige endü sein ilgesni i ap adžiai
doppa siai. de daue zeichen können nich bedeu end sein doppa s ige skiemenen angaide n diese
Vak-Teil zu di e enzie en, ihnen wich ige e g undigen Tonpa ame e n: Diapazon ( i ap adžių
d iga sių e iel b ei e ) und Gipünzes auss iegezei ( i ap adžių d iga sių ih e auskyla iel
ühe ) (plä ze siehe bace ičiū ė 2004: 86113). meh expe imen a o en Au me ksamkei nö dlichen
Vak des Teils gewidme i ap adjiem doppa siem mi dėmenimis i, u. Diese dėmenys e glichen mi
einzelis umpaisiais S imien i, u und ilgaisiais i·, u·. es ges ell , dass doppa sie Ledmenen
unge äh lich 1,7 mal länge e als umpuosius balsius und nu 0,8 mal kü ze als ilguosius balsius.
esea che s aseiniškiam) übliche en halblängige o i ieji i ap adžių d iga sien Lämenys ., .
(plačiau s bace ičiū ė 2001: 1219; bace ičiū ė 2004: 89; bace ičiū ė, Leskauskai ė 2004: 1214; Vaišnienė,
bace ičiū ė 2005: 292302). 7 manchmal wo übe beidem dėmenen gesch ieben we den zwei ci kum lekso
da oma iš ada, kad didžiajai daliai šiau inių Vak šnek ų (kaip i pie ų žemaičiams
Zeichen, manchmal wo eine langges. es wah scheinlich nu wegen de D ucks u e n echnischen
Möglichkei en au ge e enes a ijie ung.

198
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
3. y iMo iksLas, MedŽiaga, Me odika
Šiame s aipsnyje išsamiai analizuojama ijų Vak šnek ų – Ma ijámpolės,
Vilka škio und Šaki miš iųjų d iga sien Quan i ä . ü die S udie ausgewähl e šnek os,
ep ezen uojančios Vak a ealus, u inčius ski ingus d iga sinių skiemenų p ozo-
dinius požymius (ž . 1 pa ., 1 len elę).
1 Len eLė. Vak iga sinių skiemenų p ozodiniai Zeichen
Šnek a
PoŽyMis M j
8
Vlk Šk
p dėmenų i, u ilginimas + – –
ęs inė p iegaidė +
Das Haup ziel des A ikels de aillie zu besp echen Vak wes a ines Teils
doppa sigen Skiemenen quan i a i e sanda ą und ih e Ko ela ion mi
p ozodinischen Elemen en (p iegaidėmis). Smulkesneie Au gaben: 1) zu bes immen
un e such en Vak schnek ü doppa sie mi dėmenimis a, e quan i ä sme kmale; 2)
su dėmenimis i, u kiekybės požymius; 3) pa eik i ijų ski ingų a ealų d iga sių
zu bes immen un e such en Vak schnek s doppa sie Quan i ä s e häl nisse und
zu bes immen allgemeinse Vak aka ine es Teils doppa sischen skiemens Quan i ä s dėsningumus.
Medžiaga į ašy a šiose ie o ėse: Ma ijampolės ajone – Ma ijampolės seniū-
nijos s e lcos kaime, esančiame maždaug 10 km į pie aka ius nuo Ma ijampolės;
Vilka iškio ajone – Pãje onio seniūnijos laukio kaime, esančiame maždaug 20
km į pie aka ius nuo Vilka iškio; Šakių . – Lukši mies elyje, esančiame maždaug
8 km y us nuo Šakių (ž . 1 pa .). y ime daly a o po 6 dik o ius iš kiek ienos
ie o ės (po 3 mo e is i 3 y us, mokančius gim ąją šnek ą; s eng asi, kad a p jų
wä e und jeunesne es, und äl e es Gene a ions Ve e e ). Au zeichnungsme hodik wa so: gu
šnek ą mokan i dik o ė pasakydae e eikiames sa inį9, und dik o ius 35 mal ihn wiede hol e. in ku zen
Sä zen no ie en diese Wö e mi e o de lichen Ve doppeln: nuk i o kál as po suolu: e seh ka as
wa ; ma(n) ká pa ausdygo: alles kapo das Kind; du, áms a, a eik: schon p o asą pa ėjo10; s alo
kán as aš us: hie k añ as s a us; hie kél es wa : wenig epa in in puodą; 8 gu Abkü zungen
e klä am Ende des A ikels. 9 ü Hil e bei de Au nahme Ma e ial ačiū Kolleei ma ijampoliškei onai
alekna ičienei und ilka iškie ei sigi ai
Langai ienei.
10Ma ijampolės šnek os s a dessen dieses eingesch ieben de Sa z Megz inį asų nupi ko, denn das Wo
liškių ki čiuojamas i ap adiškai.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
199s aipsniai / a icles
amsą ma ijampošé as as pa šas: smagiai ke a a(i)s malkas; F üh eims a je z : ges e n ep es das
šniū as; mano žén as pada ė : ienas ceñ as nuk i o; sulūžo l as pe upę : da( ) ši as
as puodas; jai sk as bu o : udenį skis a os ankos; labai kms a as aikas :
kie ai kiš as as skilandis; aka spn ą pi kom : asa ą spiñ a os musės; iesiog
(už)pùl as11 o b udo : isas pukas a ėjo; jau (pa)kù as as pečius : isas u as p a-
puol; (pa)schüm e wa de Tisch: e ganz kups wa ; bei uns Kùnca kam: asa ą (a )kuñ a das Kind. compu ine
Ge äuschanalyse-P og amm P aa Ge äsai segmen ie en und be echne Gesam zweiga sio-Langzei (ms)
sowie E s ledmens12 Langzei (ms, p oc.)13. wei e e Da en übe agen in das P og amm ExCEL, ja
be echnen zu benö igen Daue mi elungen, b aižy i g a ikai.
4. bend oji ukMė
(absoLiu usis iLguMas)
Pi miausia p a a u paanalizuo i a ski ų Vak šnek ų d iga sių ukmės eiles
(ž . 2 len elę). jose galima pas ebė i d iga sių sa aiminės (p iklausančios nuo
dėmenų kokybės) i unkcinės (lemiamos p iegaidės) ukmės są eiką14 ski ingo-
se šnek ose.
Len elėje sieh , dass in allen šnek os längs e sind i ap adžiai doppa siai mi dėmenimis
a, e. längs es Ma ijampolės und Vilka iškio šnek ų doppa sis is él (327, 277 ms), o Šakių én
(240 ms). Lindelas oben kann man einblicken e s e ine , wenn auch unbekann e ,
schnek üe un e schiedlichkei en: Ma ijampolės und Vilka iškio Lis en zu oben nu
i ap adžiai doppa siai, und Šakių seh lang und einige i agalen e (240 ms), a (230 ms).
bei de zusammens ellung diese länge eiles, e wa e sich, dass alle schnek ų e s es
längs en doppa sie ach uone ą bilden wü de nämlich i ap adžiai doppa sie mi dėmenimi a, e, abe aš un-
oje ie oje a sidū ė i agaliai – Ma ijampolės i Šakių añ (269, 213 ms), Vilka-
iškio – eñ (236 ms).
11 beim Segmen ie en Ma e ial unnö ige Wo p ä älse zu en e nen. A ikel 12 nich ap a ie zwei es
dėmens Daue , weil, wie gesehen aus umgesich e e Li e a u , Vak d iga sien zwei e Dämm is nich
p oblemiisch, auße dem, in ielen Fällen seine Daue häng on e s em dėmens Daue .
13 be echnend die allgemeine Daue , ope ie e nu absolu es Langs ums G ößen, da un e such e Wo paa en
in ielen Fällen keine minimalen wa en, also wa keine Möglichkei zu sammeln ela i kinę doppa sio Daue , i. e.,
welchen Teil des ganzen Wo es Längens nimm doppa sio Daue . ehlend minimalie ende Paa en, möglich zu
e echnen nu einzelne doppelsieau dėmene Beziehkinä Du mę, i. i., welchen Teil doppa sio nimm sein
Šis san ykis s aipsnyje eiškiamas i ap a iamas p ocen ais.
dėmen o. 14 ü selbs imines und unk ional p ozodie e minen siehe Pake ys 1982: 10.
200 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
2 Len eLė. Vaka sien gene elle Daue de Reihe (ms) eil.
n . allgemeji doppa sio Daue (ms)
M j Vlk Šk
1. él 327 él 277 én 240
2. án 305 án 252 e 240
3. én 284 ém 251 él 233
4. ém 283 ám 248 á 232
5. ám 281 én 241 a 230
6. é 279 é 239 án 228
7. á 279 ál 236 ál 216
8. añ 269 eñ 236 añ 213
9. ál 267 á 235 eñ 213
10. ún 260 e 235 ém 211
11. e 251 e 229 n 210 12. n
250 añ 228 a 208
13. eñ 247 iñ 221 e 208
14. l 247 a 214 ún 208
15. a 247 a 212 u 203
16. u 243 i 210 úl 201
17. iñ 238 a 209 uñ 199
18. 233 u 209 e 198 19.
úm ún 232 208 iñ 194 20.
m 231 e 207 a 194
21. 229 úl n 207 u 194
22. e 228 u 205 úm 192 23. u 226 196 ú 192 25. e 222 m 192 m 174 zusammen assend diese
u sp ünglichen Einsich en, kann behaup e we den, dass doppa sien allgemeine
24. uñ 225 u 195 ám 190
u isen schnek os sind ilgese als en sp echamen i agalen, jedoch Šakių schnek e
26. a 220 l 192 u 173
27. ú 219 i 191 é 173
28. i 218 uñ 191 l 169
29. a 208 úl 183 i 168
30 i 206 úm 181 167
31. i 205 i 179 i 147
32. u 198 ú 175 i 141
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
201s aipsniai a icles an ajame ach uone e (916 eil.) aus yškėja Ma ijampolės
und Vilka iškio šnek ų un e schied: hie a sidū ė Ma ijampolės šnek os i agaliai
doppa siai mi dėmenimis a, e und i ap adžiai su i, u, o Vilka iško ein nu
i agaliai mi e schiedenigen dėmemis i, u ge okai ilgesni. Šakių šnek os zwei e
nimis. aigi ma y i, kad Ma ijampolės šnek os i ap adžiai d iga siai su dėmeni-
ach uone seh ma gas, welche i gend kla e Tendenzien schwe einsehen zu
lassen. in de d i en ach uone e (1724 L.) Ma ijampogiau doppa sien mi dėmenimis
lės i Vilka iškio šnek ose dominuoja d iga siai su dėmenimis i, u, o Šakių – dau-
a, e. Len elės apačioje (2532 L.) Ma ijampolės šnek oje as allein gesehen
i agalia doppa siai mi e schiedenen dėmenimis, Vilka iškio und Šakių
i ap adžiai und i agaliai, abe nu mi dėmenimis i, u. Die eignen kü zes en sind
Ma ijampolės šnek os u ms., Vilka i (198o ms. (175), Šaki ms. u i (1 ms.).
diese un e schied ne yškus; doppa sie mi dėmenimis i, u g upėje ilgesni is nu
kmės eilės iš yškino okias endencijas: i ap adžiai d iga siai su dėmenimis a, e
Ma ijampolės šnek os i ap adžiai doppa siai, Vilka iškio und Šakių un e schiedum
ne yškus. wei e doppa sius we zu besp echen ge enn : mi dėmenimis a, e und mi i,
u. ih e quan i ä sbeziehungen und abhängomkei om p iegaidäs in allen ijose
gleichin ene Vak šnek os seh un e scheide .
Ziehend in doppa sien mi dėmenimis a, e gemeinscha liche ukmę (ž . 24 bild., 3
len elę), kann man beme ken, dass diese G uppen i ap adžių und i agalių
doppa sien Ve häl nisse ähnlich Ma ijampolės und Vilka iškio šnek ose, abe öllig
ande e Šakių šnek oje. Ma ijampolės und Vilka iškio i ap adžiai d iga siai
neabejo inai ilgesni ü i agalius. Ma ijampolės šnek os diese G uppe
i ap adžių d iga sien de Gesam länge mi u kis 288, i agalių 236 ms (1,22: 1), die
Längeun e schied in beiden Fällen signi ikan s a is isch. Vilka iškio šnek os
doppa sie Längeun e schied kleine , en sp echende Du chschni e und Ve häl nisse
247 und 221 ms (1,12: 1), s a is isch zu e lässig nu doppa sie mi dėmenimi a
Längeun e schied. Šakių šnek os i ap adžių und i agalių doppa sien gemeinsame
Daue nich un e scheide p ak isch 215 und 213 ms (1,01: 1), das bes ä ig und
s a is ische Bewe ung: beides Fällen S uden enk i ijus Bedeu ungen ge inge als
k i ische 95 p ocen s Wah scheinlichkei s Bedeu ungen. Ganz ande e Ve häl nisse
sehen wi in G a iken und Tabelle, da s ellonganchen in doppa sien mi dėmenimis i, u
gemeinsąją Daue ung (z . 57 Fig., 4 Tabelę). wie iel hinsich lich de gemeinscha sliche
Daue ung ähnliche sieh Ma ijampolės und Šakių šnek ų doppa siai. Ma ijampolės
šnek os diese G uppe i ap adžių und i agalių doppa sien de Gesam länge
Du chschni e sind 238 und 219 ms (1,09: 1) und Šakių 189 und 177 ms (1,07: 1). jedoch s a is isch zu e lässig is nu Ma ijampolės šnek os
208 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
Ve gleich man i lichen Vak i ap adžių doppa sių e s en Kleidems Daue m,
beme k en zwei Dinge: in allen šnek os ehe geneig lang zu gehen i ap adžiai
Kleidemen a, e negu i, u; Ma ijampolės šnek os alle i ap adžiai dėmenys linę
langė i s ä ke iau negu ande e zwei šnek ü. Diesen T ends bes ä igen die
Daue mi elungen und Ve häl nisse. Ma ijampolės, Vilka iškio und Šakių
i ap adžių d iga sių su dėmenimis a, e E s es dėmens Länge du chschni lich is
191, 155 und 135 ms (1,42: 1,15: en sp echenden doppa sių su dėmenimis i, u 132, 88 und
ms (1,5: 1: 1,16)). i agalių doppa sie e s e e Kleidmenen de Länge un e sumai
nich ideli in allen i ose schnek os. Ma ijampolės, Vilka iškio und Šakių d iga sių su
mojo dėmens ukmės idu kiai y a 124, 116 i 130 ms (1,07 : 1 : 1,12), a i inka-
dėmenimis a, e e s en doppa sien su dėmenimis i, u 108, 91 und 98 ms19 (1, 1: 1,08).
6.Pi jo dėMens ukMė
(P ocen inis iLguMas) ikslesne e Quan i ä sbeziehungen und i ųjų šnek ų
Un e sumus o enba e s es Kleidems P ozen ischen Langums Un e suchungen.
bei de Du ch üh ung diese Un e suchungen be echne en, wie P ozen de
gesam en doppa sio Daue bilde E s e em Damens Daue . E gebnisse in Tabelle 10.
10 Len eLė. Zweiga sien E s en Ladmens Daue (p oc)
Beispiele
E s emdens
(p oc.) Pa yzdys
E s emdens Daue
Daue (p oc.)
M j Vlk Šk M j Vlk Šk
k[…]ál> a-
64,4
s: 62,9 60,9
š<i> as
59,7
47,2 43,6
[…]l> as:
57,1
53,5 41,7
k<á >pa:
57,3
68,06
k<a> as
sk[…] > -
47,9 46,9
as:
59,72,58,6
k[…]a[…]po
65, 54,1
67,6
63,0
53,5
ski[…]s a
57,6 54,4
60,2
<ám>s -
k<i>š as
a: 66,7 59,1
48,1 41,8
k<m>s a:
43,4
57,8
54,3
55,5 43,2
44,8
<a>są/ų
50,5 48,4
k[…]án> -
as 55,1
as: 64,4
54,7
60,1
sp<i>ñ>-
57,8
60,1
sp[…]n> -
a 46,9
ą: 54,2 39,9
43,58
54,7
k <añ> -
k<él> as:
p<u>kas
64,7 62,7
47,4 47,7
p<úl> as:
70,1
52,3
62,0
55,7 52,3
61,2
<e>pa
49,1 50,4
sch<é >-
66,7
as: 69,9
<u> as
67,6 78,6
553 50,3
k<ú > a-
ém[…]s -
s: 53,5
a: 58,6 67,1
61,76
59,2
k<e> a
s <úm> -
60,1 57,1
as: 48,1
38,2
žénén[…]-
53,<e>p -
as: 46,4
as 50,8
64, 54,68,7
57,5 47,3
Kúnca:
47,7
57,1 62,3
k<u>pas
47,3
42,6 40,4
c[…] as
50,3 47,2
51,5 64,3
k[…] a3
50,6 47,7
43,7

Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
209s aipsniai / a icles
d iga sių su dėmenimis a, e g upėje (ž . 14–16 pa ., 11 len elę) panašus pi -
mojo dėmens p ocen inis ilgumas y a Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Ma i-
jampolės šnek os i ap adžių d iga sių e s e dėmuo bilde 66,4, o i aga oje.
lių – 52,5 p oc. (1,27 : 1), Vilka iškio a i inkamai – 62,8 i 52,5 p oc. (1,2 : 1),
šiuos ski umus pa emia i s a is inis e inimas. Visai ki okia padė is Šakių šnek-
P ozen sa zlichen Längens E gebnisse noch deu liche zeigen, dass de E s e
šioje šnek oje nė a eikšmingas k i e ijus p iegaidėms ski i. Šakių šnek os šios
g upės i ap adžių d iga sių pi masis dėmuo suda o 62,9, o i agalių – 61 p oc.
(1,03 : 1), ski umai ne eikšmingi s a is iškai.
14–16 PaV. Vak i ap adžių i i agalių
d iga sių su pi maisiais dėmenimis a, e
Ladmens Daue de E s en Ladmens Daue (p oc.) 1719 PaV. i a Vakp adžių und
i agalių doppa sien mi e s en Kleidmenimi i, u e s em Kleidmens Daue (p oc.)
210 ac a
iMa bakŠienė
Linguis ica Li huanica LXXI
11 Len eLė. doppa sien mi dėmenimis a, e E s es dėmenslänge s a is ische Bewe ung
Šnek a d i-
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
M j
<á>R
<a>
24
24
65,5
51,9
2,3
3,3
3,5
6,4
61,9 ÷ 69,1
46,6 ÷ 57,2 = 6,75 > (0,999) = 5,96
<é>R 24
<e> 24
67,2 2,2 3,3
52,9 4,9 9,3
63,7 ÷ 70,6
45,1 ÷ 60,7 = 5,3 > (0,995) = 4,32
Vlk
<á>R 24
<a>
61,4 2,9 4,7
24
50,9
3,8
7,5
56,8 ÷ 66,0
44,8 ÷ 56,9 = 4,42 > (0,995) = 4,32
<é>R
<e>
24
24
64
54,3
2,8
6,7
4,4
12,3
59,6 ÷ 68,5
43,6 ÷ 64,9 = 2,67 > (0,95) = 2,45
Šk
<á>R
<a>
24
24
60,7
60,5
4,7
4,5
7,8
7,4
53,3 ÷ 68,2
53,3 ÷ 67,6 = 0,09 < (0,95) = 2,45
<é>R 24
<e> 24
64,7 11,5
61,8 5,7 9,3
17,7
46,5 ÷ 82,9
52,7 ÷ 70,9 = 0,46 < (0,95) = 2,45
d iga sių su dėmenimis i, u g upėje (ž . 17–19 pa ., 12 len elę) ėlgi išsiski ia
Ma ijampolės šnek a. P ocen inio ilgumo duomenys pa i ina, kad joje i ap a-
džių d iga sių dėmenys ge okai ilgesni. Ma ijampolės šnek os i ap adžių d iga -
sių pi masis dėmuo suda o 55,9, o i agalių – 49,4 p oc. (1,13 : 1). ačiau s a-
is iškai ski umas nė a eikšmingas, aigi šios g upės i ap adžių d iga sių pi -
mųjų dėmenen pailge ung neabejo inai is menkesnie g adens negu dėmenen a, e
pailge ung. Vilka iškio und Šakių šnek ų Lage ähnlich, ih in bedeu enden Un e schieds
zwischen diese G uppe i ap adžių und i agalių doppa sie e s e e dėmene
gib es nich . Vilka iškio šnek os e s e Kleidum bilde 46,1 und 45,8 p ozen (1,01: 1)
und Šakių jeweils 53,6 und 55 p ozen (1: 1,03).
12 Len eLė. doppa sien mi dėmenimis i, u e s em dėmenslänge s a is ische Bewe ung
Šnek a D i-
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
M j
<>R 24
<i> 24 50
55,7 2,8 5,0
5,1 10,3
51,3 ÷ 60,1
41,8 ÷ 58,1 = 1,98 < (0,95) = 2,45
<ú>R 24
<u> 24
55,6 5,6
48,8 5,2
10,0
10,6
46,7 ÷ 64,5
40,6 ÷ 57,1 = 1,78 < (0,95) = 2,45
Vlk
<>R
<i> 24 45,9
24
5,7 12,5
44,5
6,0
13,4
35,0 ÷ 54,0
36,8 ÷ 55,0 = 0,34 < (0,95) = 2,45
<ú>R 24
<u> 24
47,9 7,0
45,5 4,4 9,7
14,6
36,7 ÷ 59,0
38,5 ÷ 52,5 = 0,58 < (0,95) = 2,45
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
211s aipsniai a icles
Šnek a D i- /
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
Šk
<>R 24
<i> 24 53,6
53,9 6,3
7,3 13,6
11,6
43,9 ÷ 63,8
42,0 ÷ 65,2 = 0,06 < (0,95) = 2,45
<ú>R 24
<u> 24
53,3 7,0
56,6 10,1
13,1
17,8
42,2 ÷ 64,4
40,5 ÷ 72,6 = 0,53 < (0,95) = 2,45 beschund en den P ozen längkei sda en sehen wi
in Tabelle 13. 13 Len eLė. zusammenzuo dnen Vak e s enes Kleidems Längkei smi el
(p oc.) und Ve häl nisse doppa sie Längkei smi elkis (p oc.) Längkei s e häl nis
ypas
M j Vlk Šk M j Vlk Šk
p a, e 66,4 62,8 62,9 1,06 1,00 1,002
p i, u 55,9 46,1 53,6 1,21 1,00 1,160
g a, e 52,5 52,5 61,0 1,00 1,00 1,160
g i, u 49,4 45,8 55,0 1,08 1,200
Bei de Bewe ung d eie schnek es i ap adžių doppa sie P ozen länge (z . 7
Tabelę), sagen wi , dass in diesem Fall de Längendi e enumai e hal en iel kleine ,
als be echne end absolu ųjį Länge (z . 5 Tabelę). doppa sie mi dėmenimis a, e
g upėje e s iges dėmens daue mė sky ėsi seh menkai: Ma ijampolės, Vilka iškio
idu kiai y a 66,4, 62,8 i 62,9 p oc. (1,06 : 1 : 1,002). d iga sių su dėmenimis i,
und Šakių šnek ų u g upėje ski umai yškesni. kü zlich e schiene esą Vilka iškio
šnek os diese G uppe doppa sie e s e Lämenen, Ma ijampolės und Šakių šnek ų
Lage ähn 55,9, 46,1 und 53,6 p oc. (1,21: 1: 1,16). i agalių doppa sie Beziehungen
ande sokie. Ma ijampolės und Vilka iškio šnek ų d ige okai ilgesni 52,5, 52,5 und 61
ga sių su dėmenimis a, e pi mųjų dėmenų ukmė panaši, o Šakių šnek oje jie y a
p ozen . (1: 1: 1,16), en sp echenden doppa sien mi dėmenimis i, u 49,4, 45,8 und 55
p ozen .08 (1, 1: 1,2).
7. ezuL a Ų aPibend iniMas
I IŠVaDOS
• Nach de allgemeinen daue in allen schnek os längs en sind i ap adžiai
doppa sie mi dėmenimis a, e. Ma ijampolės und Vilka iškio schnek ose sie
signi ikan es ilgese als en sp echenden i agalius doppa sius, und Šakių
šnek oje un e schiedige p iegaides u inčių d iga sių längkei s un e schied ne yškus.
212 ac a Linguis ica Li huanica LXXI doppa sien mi dėmenimis i, u allgemeji
iMa bakŠienė
Daue ung nied ige . In allen šnek os Un e schied zwischen diese G uppe
i ap adžių und i agalių d iga siü is seh klein. Ma ijampolės und Šakių
šnek ose e was ilgesni endę sein i ap adžiai doppa siai, Vilka iškio
i agaliai.
Nach de gemeinsamen Daue ung Ma ijampolės šnek os doppa siai sind
längs en, und Šakių kü zlichs en. es wah scheinlich e bunden mi nich oduem E s en Kleidems Ve längėjim
Vak šnek ose.
• doppa sie mi dėmenimis a, e g upėje e s e s dėmens daue nis neabejo inai is
wich iges p iegaidžių Zeichen in Ma ijampolės und Vilka iškio šnek ose. Šakių
šnek oje i ap adžių d iga sių e s e dėmuo signi ikan lich nich
un e scheide on i agalių, ad seine Daue nich ikli ina essiniu p iegaidžių
Zeichenu. es be e en mi schnek oje exis uojančia ęs ine p iegaide.
doppa sie mi dėmenimis i, u g upėje e s iges dėmens daue me deu lich
un e scheide p iegaides nu Ma ijampolės šnek e, und Vilka iškio und Šakių
šnek ose dieses Zeichenis nesuda o bedeu endens Un e summ.
• Gegensei ig e gleichus d eie i es Vak šnek ü doppa sie E s e dėmenis,
es s ellen solche Ve häl nisse.
i ap adžių doppa sie klemenn a, e in allen šnek os sind seh ähnlichen
Längen (Ma ijampolės, Vilka iškio und Šakių Ve häl nis 1,06: 1: 1,002). also diese
T äge un e scheiden sich in keinem einzigen Ge ede bedeu end nich , und dahe
wah scheinlich alle zu be ach en als halblängig17. i ap adžių doppa sie
Hämenen i, u Ve häl nis Ma ijampolės, Vilka iškio und Šakių šnek ose 1,21: 1: 1,16.
aigi Ma ijampolės und Šakių šnek os diese Hämenen we e ini als halblengiai,
Vilka iškio als ku zieji. i agalių doppa sie dėmenn a, e Ma ijampolės und
Vilka iškio šnek ose öllig gleiche Länge, und Šakių ilgesni (san ykis 1: 1: 1,16). so
Šakių šnek os dėmenys e in ini kaip pusilgiai, pailgėję dėl ęs inės p iegaidės.
sind diese i agalių doppa sie de dėmene i, u Ve häl nis Ma ijampolės,
Vilka iškio und Šakių šnek ose 1,08: 1: 1,2. Šakių schnek e sie auch neubejo inai
zu we en als halblangie.
su uMPiniMai
M j Ma ijampolė p i ap adė p iegaidė Šk Šakiai Vak aka ų aukš aičiai kauniškiai g i agalė
p iegaidė Vlk Vilka iškis 17 in de Zukun genaules de Daue soll e de In e p e a ion sie mi jede
Schnek os ku umpaisiais und langgaisiais S immen e gleichen.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
213s aipsniai a icles /
Li e a Ū a bace ičiū ė ima 2004: Šakių šnek os p ozodija und Vokalismus. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
bace ičiū ė ima 2005: einige Anme kungen wegen Šakių šnek os ansk ip ionen. Bal ische
Sp achen a mės: sch i liche Ve mäch nis. Schiauliai: discens, 3644. bace ičiū ė ima, L e s
kauskai ė a s a 2004: akū inių d iga sių pi mųjų dėmenų i, u du mė aukš aičių šnek ose.
Bal ische und ande e Sp achen Phone ika und Akzen ologies P oblemen. Vilnius: Vilniaus
pedagogische Uni e si ä , 9 20. 2008: G iškabūdžio apylinkių eks ai, bilde e ima bace ičiū ė,
Vilija sakalauskienė.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P ienų šnek os onologija. dak a o
disse a ion. Vilnius: Vilniaus Uni e si ä . 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, bilde e Vilija
sak ja alauskienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Lka 1982: Lie u ių kalbos a las 2. Fone ika, a s. edak o ius kazys Mo kūnas. Vilnius:
Le n.
Lk 1970: Lie u ių kalbos a mės: ch es oma ija. Vilnius: Min is. Lk ch 2004: Lie u os
kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lk 2003: dai a
a kočai y ė, eg ina in k auskienė. Lie u ių kalbos a mių Fone ika: mokomoji knyga.
Vilnius: Vilniaus pedagogischen Uni e si ä s Ve lag. Ma ke ičienė Žane a 2001:
Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag.
Pake ys an anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija. Vilnius: Mokslas. Pake ys
an anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos Fone ika. Vilnius: enzyklopädie. Š 2006: Šakių
šnek os eks ai, bilde e ima bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Vaišnienė dai a, bace ičiū ė ima 2005: wegen südliche nied ig e aseiniškių und nö dlichen
wes liche hochsch aičių kauniškių d iga sių [i, u + l, m, n, ]. Sp achgeschich e und
Dialek ologiep oblemen 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 292303. Vakka 2005: Vaka ų
aukš aičiai kauniškiai und Klaipėdos k aš o aukš aičiai: lehmoji knjiga, suda ė ima
bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė, Vilija salienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
zinke ičius zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. zinke ičius zigmas
1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社.

214
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
he diph hongs o Wes highlande s
in kaunas a ea: Quan i a i e a io
suMMa y he analyzed subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė
he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland-
e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai.
subdialec elon he esea ch esul s showed ha he longes diph hongs a e he acu e diph hongs
ga es he i s componen s o acu e accen s wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so
called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned
ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language.
he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in
Li huanian adi ion o dialec ology.
con aining a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e subs an ially longe in Ma ijampolė
and Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile in Šakiai subdialec his di e ence
in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i and u is sho e . he di e ence
be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y sligh in all subdialec s.
ci cum lex diph hongs ha e a endency o be sligh ly longe in Vilka iškis subdialec . appa en ly,
he acu e diph hongs end o be sligh ly longe in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s, meanwhile
his is due o di e en elonga ion o he i s componen in Vak subdialec s. he componen s o
acu e diph hongs a and e a e o simila leng h. he a io o he componen s o acu e diph hongs i
he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e
in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai
subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu-
ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion
o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile
in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance.
and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is
1.21:1.16. hus, in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s hey a e conside ed as semi long, meanwhile in
Vilka iškis subdialec hey a e sho . he componen s o ci cum lex diph hongs a and e a e o he
same leng h in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s, meanwhile in Šakiai subdialec hey a e
sho e (a a a io 1:1:1.16). he e o e, he componen s o diph hongs in Šakiai subdialec a e
conside ed as semi long and elonga ed due o con inuous accen . he a io o he componen s o
ci cum lex diph hongs wi h conside ed as semi long in Šakiai subdialec .
i and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is 1.08:1:1.2. hey a e undoub edly
Į eik a 2014 m. ugsėjo 30 d.
iMa bakŠienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanien
[email p o ec ed]