193s aipsniai / a icles
iMa bakŠienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is ika, ekspe-
imen inė one ika, onologija.
Vaka Ų aukŠ aiČiŲ
kauniŠkiŲ dViga siai:
kiekybės san ykiai
he diph hongs o Wes highlande s
in kaunas a ea: Quan i a i e a io
ano acija
s aipsnyje ekspe imen iniais me odais analizuojama aka ų aukš aičių kauniškių (Vak)
ijų šnek ų – Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių – miš iųjų d iga sių kiekybė. i iamosioms
šnek oms būdingi ski ingi p iegaidžių alo onai: Ma ijampolės šnek oje ilginami i ap adžių
d iga sių dėmenys i, u, Šakių šnek a u i adinamąją ęs inę p iegaidę, o Vilka iškio šnek a
ne u i nė ieno iš šių požymių, ad jos d iga sinių skiemenų p ozodinė sanda a y a a imiausia
bend inei kalbai. s aipsnyje aip pa ap a iama Vak d iga sių kiekybės in e p e acija i žymė-
jimas lie u ių dialek ologijos adicijoje.
y imo ezul a ai pa odė, kad isose šnek ose ilgiausi y a i ap adžiai d iga siai su dėmenimis
a, e. Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose jie eikšmingai ilgesni už a i inkamus i agalius, o Šakių
šnek oje šis ukmės ski umas ne yškus. d iga sių su dėmenimis i, u bend oji ukmė mažesnė.
Visose šnek ose ski umas a p šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių y a labai mažas.
Pi mojo dėmens ukmė neabejo inai y a s a bus d iga sių su dėmenimis a, e p iegaidžių
požymis Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Šakių šnek oje pi mojo dėmens ukmė nelai-
ky ina esminiu p iegaidžių požymiu. ai susiję su šnek oje egzis uojančia ęs ine p iegaide.
d iga sių su dėmenimis i, u g upėje pi mojo dėmens ukmė aiškiai ski ia p iegaides ik Ma-
ijampolės šnek oje, o Vilka iškio i Šakių šnek ose šis požymis nes a bus.
i ap adžių d iga sių dėmenys a, e isose šnek ose e in ini kaip pusilgiai, o dėmenys i,
u Ma ijampolės i Šakių šnek ose – kaip pusilgiai, Vilka iškio – kaip umpieji. Visų i agalių
d iga sių Šakių šnek os dėmenys e in ini kaip pusilgiai, pailgėję dėl ęs inės p iegaidės.
esMiniai ŽodŽiai: dialek ologija, lie u ių a mės, miš usis d iga sis, p iegaidė, kiekybės
požymis.
keyWo ds: dialec ology, Li huanian dialec s, semi-diph hong, syllable accen , quan-
i a i e ea u e.
194
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
anno a ion
he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland-
e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai.
he esea ched subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė subdialec
elonga es he i s componen s o acu e accen s wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so
called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned
ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language.
he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in
Li huanian adi ion o dialec ology.
he esea ch esul s showed ha he longes diph hongs a e he acu e diph hongs con ain-
ing a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e subs an ially longe in Ma ijampolė
and Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile in Šakiai subdialec his di -
e ence in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i and u is sho e .
he di e ence be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y sligh .
he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e
in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai
subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu-
ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion
o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile
in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance.
he componen s o acu e diph hongs a and e a e conside ed as semi long, and componen s
i and u a y in subdialec s: in Ma ijampolė and Šakiai hey a e conside ed as semi long, mean-
while in Vilka iškis subdialec hey a e sho . all componen s o ci cum lex diph hongs in
Šakiai subdialec a e conside ed as semi long and elonga ed due o con inuous accen .
1. ĮVadinės Pas abos
Vaka ų aukš aičių kauniškių miš iųjų d iga sių1 ekspe imen inių y imų iki šiol
negausu. Lie u ių dialek ologų eikaluose jų ukmės ypa ybės ap ašomos daugiausia
ik iš klausos. aki aizdu, kad d iga sių i jų dėmenų kiekybė p iklauso i nuo suda-
omųjų elemen ų kokybės, i nuo p iegaidės į akos. bend inėje kalboje u ima gana
aiški ko eliacija su p iegaidėmis: iki pusilgių ilgėja i ap adžių d iga sių dėmenys a,
e; dėmenys i, u bei s e imos kilmės , ɔ išlieka umpi2; isų i agalių d iga sių iki
pusilgio ilgėja an asis dėmuo (plačiau ž . Pake ys 2003: 134–135, 220).
dialek ologinėje li e a ū oje daugiausia disku uojama dėl Vak i ap adžių
d iga sių pi mojo dėmens kiekybės. y ėjų su a iama, jog dėmenys a, e isose Vak
1 s aipsnyje analizuojami ik pi miniai d iga siai, apie an inius nekalbama.
2 Vis dėl o eikia p ipažin i, kad oks modelis egzis uoja ik kaip ideali siekiamybė, daugelis bend inės
kalbos a o ojų links a ilgin i i i ap adžių d iga sių dėmenis i, u.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
195s aipsniai / a icles
šnek ose pailgėja, ačiau šis pailgėjimas laikomas ne ienodo laipsnio. anks esniuo-
se da buose labiau įp as a many i, kad ki čiuo i dėmenys a, e Vak ealizuojami
kaip ilgieji (ká·lnas, kǽ·lmas). okį žymėjimą andame daugelyje XX a. an osios
pusės leidinių (zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka 1982: 68 žemėl.; Ma ke-
ičienė 20013). naujesniuose da buose Vak i ap adžiai dėmenys a, e dažniau
laikomi pusilgiais4 (ká.lnas, kǽ.lmas) (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Vakka 2005;
ŠŠ 2006; ga 2008; ja 2013). ik y inės kauniškių dalies eks uose dažniau
žymimi ilgieji a·, e· (ja osla ienė 2010). Šių dėmenų žymėjimas dialek ologų da -
buose dažniausiai y a apibend in as, su ienodin as, ik „Lie u ių kalbos a mių
ch es oma ijos“ (Lk ch 2004) engėjų s eng asi žymė i pagal konk e ų a imą,
joje dominuoja pusilgiai dėmenys a., e., be pasi aiko i ienas ki as ilgasis.
i ap adžių d iga sių dėmenys i, u Vak plo e labiau į ai uoja. jie dialek o-
logų da buose aip pa žymimi ne ienodai. adiciškai many a, kad šiau aka inė-
je kauniškių dalyje šie dėmenys nepakin a nei kiekybiškai, nei kokybiškai. okią
nuomonę i ją a i inkan į žymėjimą (p mas, kú mis) andame daugelyje anks es-
niųjų da bų (zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka 1982: 20 žemėl.; Ma ke i-
čienė 2001). kai ku paminima, jog pak aščiais pasi aiko i ienas ki as pusilgių
dėmenų i., u. a ejis. XXi a. p adžioje, a likus daugiau ekspe imen inių y imų
(apie juos ž . oliau), p adė a kel i min is, kad i šioje kauniškių dalyje dėmenys i,
u a iami ne umpieji, o pusilgiai; ik jie esą labai a i i, odėl kokybiškai aiškiai
ski iasi nuo ilgųjų balsių (p. mas, k. mis). okį žymėjimą andame daugelyje
naujesnių da bų (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Lk ch 2004; ŠŠ 2006; ja
2013). kai ku iuose supap as in a ansk ipcija už ašy uose eks uose, ypač ski uo-
se mokykloms, šis, da diskusijų objek u ebesan is, pailgėjimas ne iksuojamas,
ašomi umpieji dėmenys i, u (Vakka 2005; ga 2008).
anks esnių šal inių duomenimis (zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka
1982: 20 žemėl.), i ap adžių d iga sių dėmenų i, u ilginimas (iki ilgųjų balsių)
p asideda nuo apy ikslės linijos g ažškiai–Šunska–kazlų ūdà–agukiškė–kaũ nas5
(ž . 1 pa .) i apima isą pie y inę Vak dalį. naujesniuose da buose šiose šnek o-
se aip pa isuo inai iksuojamas dėmenų i, u pailgėjimas, ačiau jų ilgumas a-
ijuoja – daugiau pasi aiko ilgųjų a ejų, be už iksuo a i pusilgių (Lk 2003;
Lk ch 2004; Vakka 2005; ja osla ienė 2010).
3 no s leidinys išleis as jau XXi a. p adžioje, ačiau dauguma eks ų į ašy i XX a. pabaigoje, leidinio
au o ė laikosi y esniajai dialek ologų ka ai a imesnių ansk ipcijos p incipų.
4 deja, dauguma naujesnių šal inių kol kas pa eng i ik iš šiau inės Vak dalies, ad jie neilius uoja
isos Vak d iga sių sis emos.
5 Pažymė ina, kad Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijos žemėlapiuose izoglosės b aižy os Lka žemėlapių
pag indu. Lka engėjų žemėlapiai b aižy i ik pagal duomenis, su ink us iš klausos, ekspe imen iniais
y imais uo laiku nesi em a. odėl Lka žemėlapiai (ypač ski i one ikos ypa ybėms) ne isada a spin-
di XX a. idu io ik ąją padė į, aip pa i XXi a. daugelio izoglosių lokalizacija gali bū i paki usi.
a ei yje žemėlapius bus bū ina ikslin i, emian is ekspe imen inių y imų ezul a ais.
196
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
1 P a V. Vak plo as i s a biausios izoglosės6
6 Žemėlapis suda y as s aipsnio au o ės pagal Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijoje (Vilnius, 2004) esan į kauniškių pa a mės žemėlapį.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
197s aipsniai / a icles
Vak i agalių d iga sių a imas i jų žymėjimas dialek ologų da buose aip pa
ne ienodas. P oblemų kelia šiau inė kauniškių dalis, u in i yškų i agalės p ie-
gaidės alo oną – ęs inę p iegaidę (ž . 1 pa .). Šis alo onas ap ašy as daugelyje egio-
nui ski ų da bų, deja, anks esniųjų me ų šal iniuose jo požymiai i gi nusakomi ik
iš klausos. Pab ėžiama, kad i agalė p iegaidė ęsiama pe abu d ibalsio a d iga -
sio dėmenis, ku ių ne ik an asis, be i pi masis gauna am ik ą spūdį i y a pa-
ilginamas (zinke ičius 1966: 36; 1994: 32; Lk 1970: 29; Lka 1982: 125).
dialek ologų da buose ši p iegaidės a maina iki šiol žymė a ejopai: 1) dėmenų
pailgėjimas i a i umas nežymimas7 ( kas, kũpas) (Lk 1970; Ma ke ičienė
2001; Vakka 2005); 2) abu dėmenys žymimi pusilgiai, i, u a i umas nežymimas
( ..kas, kũ..pas) (zinke ičius 1966; 1994); 3) abu dėmenys pusilgiai, žymimas
i, u a i umas ( ..kas, k..pas) (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Lk ch 2004;
ŠŠ 2006; ga 2008; ja 2013). aigi dauguma y ėjų abu šių d iga sių dėmenis
laiko pusilgiais, abejojama ik dėl i, u a i umo (plačiau ž . bace ičiū ė 2005: 42).
Pie inėje Vak dalyje, ku ne u ima ęs inės p iegaidės, i agališkai ki čiuo i
d iga siai a iami daugmaž isu ienodai, pab ėžian i pailginan an ąjį dėmenį,
dažniausiai jis laikomas pusilgiu.
2. eksPe iMen iniai Vaka Ų aukŠ aiČiŲ
kauniŠkiŲ dViga siŲ y iMai
ekspe imen inės one ikos me odais iki šiol išsamiau i i ik Vak šiau inės
dalies (Šaki šnek os) d iga siai. nus a y a, kad čia i ap adžių i i agalių d i-
ga sių ukmės ( iek bend osios, iek a ski ų dėmenų) san ykiai nepas o ūs, no s
šiek iek dažniau linkę bū i ilgesni i ap adžiai d iga siai. ukmės požymiai
negali bū i eikšmingi šios Vak dalies d iga sinių skiemenų p iegaidėms di e en-
cijuo i, jiems s a besni pag indinio ono pa ame ai: diapazonas ( i ap adžių d i-
ga sių jis daug pla esnis) i i šūnės iškilimo laikas ( i ap adžių d iga sių jos iš-
kyla daug anksčiau) (plačiau ž . bace ičiū ė 2004: 86–113).
daugiau ekspe imen ininkų dėmesio ski a šiau inės Vak dalies i ap adžiams
d iga siams su dėmenimis i, u. Šie dėmenys lygin i su a ski ais umpaisiais balsiais
i, u bei ilgaisiais i·, u·. nus a y a, kad d iga sių dėmenys apy iksliai 1,7 ka o ilges-
ni už umpuosius balsius i ik 0,8 ka o umpesni už ilguosius balsius. y ėjų
da oma iš ada, kad didžiajai daliai šiau inių Vak šnek ų (kaip i pie ų žemaičiams
aseiniškiams) įp as esni pusilgiai a i ieji i ap adžių d iga sių dėmenys ., .
(plačiau ž . bace ičiū ė 2001: 12–19; bace ičiū ė 2004: 89; bace ičiū ė, Leskaus-
kai ė 2004: 12–14; Vaišnienė, bace ičiū ė 2005: 292–302).
7 kai ku i š abiejų dėmenų ašomi du ci kum lekso ženklai, kai ku ienas ilgas. ai g eičiausiai ik
dėl spaus u ių echninių galimybių a si adęs a ija imas.

198
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
3. y iMo iksLas, MedŽiaga, Me odika
Šiame s aipsnyje išsamiai analizuojama ijų Vak šnek ų – Ma ijámpolės,
Vilka škio i Šaki – miš iųjų d iga sių kiekybė. y imui pasi ink os šnek os,
ep ezen uojančios Vak a ealus, u inčius ski ingus d iga sinių skiemenų p ozo-
dinius požymius (ž . 1 pa ., 1 len elę).
1 Len eLė. Vak d iga sinių skiemenų p ozodiniai požymiai
Šnek a
PoŽyMis M j
8
Vlk Šk
p dėmenų i, u ilginimas + – –
ęs inė p iegaidė – – +
Pag indinis s aipsnio ikslas – išsamiai ap a i Vak aka inės dalies d iga sinių
skiemenų kiekybinę sanda ą i jos ko eliaciją su p ozodiniais elemen ais (p iegai-
dėmis). smulkesnieji užda iniai: 1) nus a y i i iamųjų Vak šnek ų d iga sių su
dėmenimis a, e kiekybės požymius; 2) nus a y i i iamųjų Vak šnek ų d iga sių
su dėmenimis i, u kiekybės požymius; 3) pa eik i ijų ski ingų a ealų d iga sių
kiekybės san ykius i nus a y i bend uosius Vak aka inės dalies d iga sinių skie-
menų kiekybės dėsningumus.
Medžiaga į ašy a šiose ie o ėse: Ma ijampolės ajone – Ma ijampolės seniū-
nijos s e lcos kaime, esančiame maždaug 10 km į pie aka ius nuo Ma ijampolės;
Vilka iškio ajone – Pãje onio seniūnijos laukio kaime, esančiame maždaug 20
km į pie aka ius nuo Vilka iškio; Šakių . – Lukši mies elyje, esančiame maždaug
8 km y us nuo Šakių (ž . 1 pa .). y ime daly a o po 6 dik o ius iš kiek ienos
ie o ės (po 3 mo e is i 3 y us, mokančius gim ąją šnek ą; s eng asi, kad a p jų
bū ų i jaunesnės, i y esnės ka os a s o ų).
Į ašymo me odika bu o okia: ge ai šnek ą mokan i dik o ė pasakyda o eikia-
mą sakinį9, o dik o ius 3–5 ka us jį paka oda o. umpuose sakiniuose į ašy i šie
žodžiai su eikalingais d iga siais: nuk i o kál as po suolu : jis labai ka as bu o; ma(n)
ká pa išdygo : iską kapo as aikas; u, áms a, a eik : jau p o asą pa ėjo10; s alo
kán as aš us : čia k añ as s a us; čia kél as bu o : mažai epa į / in puodą; ge ai
8 su umpinimai paaiškin i s aipsnio pabaigoje.
9 už pagalbą į ašan medžiagą ačiū kolegei ma ijampoliškei onai alekna ičienei i ilka iškie ei sigi ai
Langai ienei.
10 Ma ijampolės šnek os ie oj šio į ašy as sakinys Megz inį asų nupi ko, nes žodis amsą ma ijampo-
liškių ki čiuojamas i ap adiškai.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
199s aipsniai / a icles
šé as as pa šas : smagiai ke a a(i)s malkas; anks i éms a daba : aka ep as as
šniū as; mano žén as pada ė : ienas ceñ as nuk i o; sulūžo l as pe upę : da( ) ši as
as puodas; jai sk as bu o : udenį skis a os ankos; labai kms a as aikas :
kie ai kiš as as skilandis; aka spn ą pi kom : asa ą spiñ a os musės; iesiog
(už)pùl as11 o b udo : isas pukas a ėjo; jau (pa)kù as as pečius : isas u as p a-
puolė; bu o (pa)s ùm as as s alas : jis isai kupas bu o; pas mus Kùnca a ėjo :
asa ą (a )kuñ a as aikas. kompiu e ine ga sų analizės p og ama P aa ga sai
segmen uo i i skaičiuo a bend oji d iga sio ukmė (ms) bei pi mojo dėmens12
ukmė (ms, p oc.)13. oliau duomenys pe kel i į p og amą ExCEL, ja skaičiuo i
eikiami ukmės idu kiai, b aižy i g a ikai.
4. bend oji ukMė
(absoLiu usis iLguMas)
Pi miausia p a a u paanalizuo i a ski ų Vak šnek ų d iga sių ukmės eiles
(ž . 2 len elę). jose galima pas ebė i d iga sių sa aiminės (p iklausančios nuo
dėmenų kokybės) i unkcinės (lemiamos p iegaidės) ukmės są eiką14 ski ingo-
se šnek ose.
Len elėje ma y i, kad isose šnek ose ilgiausi y a i ap adžiai d iga siai su dė-
menimis a, e. ilgiausias Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ų d iga sis y a él (327,
277 ms), o Šakių – én (240 ms). Len elės i šuje galima įž elg i pi minių, no s i
nežymių, šnek ų ski umų: Ma ijampolės i Vilka iškio są ašų i šuje ik i ap adžiai
d iga siai, o Šakių labai ilgi i kai ku ie i agaliai – e (240 ms), a (230 ms).
suda an šias ukmės eiles, ikė asi, kad isų šnek ų pi mąjį ilgiausių d iga sių
aš uone ą suda ys bū en i ap adžiai d iga siai su dėmenimis a, e, ačiau aš un-
oje ie oje a sidū ė i agaliai – Ma ijampolės i Šakių añ (269, 213 ms), Vilka-
iškio – eñ (236 ms).
11 segmen uojan medžiagą ne eikalingi žodžių p iešdėliai pašalin i.
12 s aipsnyje neap a iama an ojo dėmens ukmė, nes, kaip ma y i iš apž elg os li e a ū os, Vak d i-
ga sių an asis dėmuo nė a p oblemiškas, be o, daugeliu a ejų jo ukmė p iklauso nuo pi mojo
dėmens ukmės.
13 skaičiuojan bend ąją ukmę, ope uo a ik absoliučiosios ukmės dydžiais, nes i iamųjų žodžių po os
daugeliu a ejų nebu o minimalios, ad nebu o galimybės suskaičiuo i san ykinę d iga sio ukmę,
. y., kokią iso žodžio ukmės dalį užima d iga sio ukmė. nesan minimaliųjų po ų, įmanoma
suskaičiuo i ik a ski ų d iga sio dėmenų san ykinę ukmę, . y., kokią dalį d iga sio užima jo dėmuo.
Šis san ykis s aipsnyje eiškiamas i ap a iamas p ocen ais.
14 dėl sa aiminės i unkcinės p ozodijos e minų ž . Pake ys 1982: 10.
200
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
2 Len eLė. Vak d iga sių bend osios ukmės eilės (ms)
eil. n . bend oji d iga sio ukmė (ms)
M j Vlk Šk
1. él 327 él 277 én 240
2. án 305 án 252 e 240
3. én 284 ém 251 él 233
4. ém 283 ám 248 á 232
5. ám 281 én 241 a 230
6. é 279 é 239 án 228
7. á 279 ál 236 ál 216
8. añ 269 eñ 236 añ 213
9. ál 267 á 235 eñ 213
10. ún 260 e 235 ém 211
11. e 251 e 229 n 210
12. n 250 añ 228 a 208
13. eñ 247 iñ 221 e 208
14. l 247 a 214 ún 208
15. a 247 a 212 u 203
16. u 243 i 210 úl 201
17. iñ 238 a 209 uñ 199
18.  233 u 209 e 198
19. úm 232 ún 208 iñ 194
20. m 231 e 207 a 194
21. úl 229 n 207 u 194
22. e 228 u 205 úm 192
23. u 226  196 ú 192
24. uñ 225 u 195 ám 190
25. e 222 m 192 m 174
26. a 220 l 192 u 173
27. ú 219 i 191 é 173
28. i 218 uñ 191 l 169
29. a 208 úl 183 i 168
30 i 206 úm 181  167
31. i 205 i 179 i 147
32. u 198 ú 175 i 141
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
201s aipsniai / a icles
an ajame aš uone e (9–16 eil.) iš yškėja Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ų
ski umas: čia a sidū ė Ma ijampolės šnek os i agaliai d iga siai su dėmenimis
a, e i i ap adžiai su i, u, o Vilka iško – ien ik i agaliai su į ai iais dėme-
nimis. aigi ma y i, kad Ma ijampolės šnek os i ap adžiai d iga siai su dėmeni-
mis i, u ge okai ilgesni. Šakių šnek os an asis aš uone as labai ma gas, kokių no s
aiškesnių endencijų sunku įž elg i. ečiajame aš uone e (17–24 eil.) Ma ijampo-
lės i Vilka iškio šnek ose dominuoja d iga siai su dėmenimis i, u, o Šakių – dau-
giau d iga sių su dėmenimis a, e. Len elės apačioje (25–32 eil.) Ma ijampolės
šnek oje ma y i be eik ien ik i agaliai d iga siai su į ai iais dėmenimis, Vil-
ka iškio i Šakių – i ap adžiai i i agaliai, be ik su dėmenimis i, u. Pa ys
umpiausi y a Ma ijampolės šnek os u (198 ms), Vilka iškio – ú (175 ms), Ša-
kių – i (141 ms).
apibend inan šias pi mines įž algas, galima eig i, kad d iga sių bend osios u-
kmės eilės iš yškino okias endencijas: i ap adžiai d iga siai su dėmenimis a, e
isose šnek ose y a ilgesni negu a i inkami i agaliai, ačiau Šakių šnek oje šis ski -
umas ne yškus; d iga sių su dėmenimis i, u g upėje ilgesni y a ik Ma ijampolės
šnek os i ap adžiai d iga siai, Vilka iškio i Šakių – ski umas ne yškus.
oliau d iga sius e a ap a i a ski ai: su dėmenimis a, e i su i, u. jų kiekybės
san ykiai i p iklausomybė nuo p iegaidės isose ijose lygin ose Vak šnek os
labai ski iasi.
Ž elgian į d iga sių su dėmenimis a, e bend ąją ukmę (ž . 2–4 pa ., 3 len-
elę), galima pas ebė i, kad šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių san y-
kiai panašūs Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose, be isiškai ki okie Šakių šnek-
oje. Ma ijampolės i Vilka iškio i ap adžiai d iga siai neabejo inai ilgesni už
i agalius. Ma ijampolės šnek os šios g upės i ap adžių d iga sių bend osios
ukmės idu kis 288, i agalių – 236 ms (1,22 : 1), ukmės ski umas abiem
a ejais eikšmingas s a is iškai. Vilka iškio šnek os d iga sių ukmės ski umas
mažesnis, a i inkami idu kiai i san ykiai – 247 i 221 ms (1,12 : 1), s a is iškai
pa ikimas ik d iga sių su dėmenimi a ukmės ski umas. Šakių šnek os i ap a-
džių i i agalių d iga sių bend oji ukmė p ak iškai nesiski ia – 215 i 213 ms
(1,01 : 1), ą pa i ina i s a is inis e inimas: abiem a ejais s uden o k i e ijaus
eikšmės mažesnės už k i ines 95 p oc. ikimybės eikšmes.
Visai ki okius san ykius ma ome g a ikuose i len elėje, aizduojančiuose d i-
ga sių su dėmenimis i, u bend ąją ukmę (ž . 5–7 pa ., 4 len elę).
kiekybės a ž ilgiu pagal bend ąją ukmę panašesni a odo Ma ijampolės i
Šakių šnek ų d iga siai. Ma ijampolės šnek os šios g upės i ap adžių i i aga-
lių d iga sių bend osios ukmės idu kiai y a 238 i 219 ms (1,09 : 1), o Šakių –
189 i 177 ms (1,07 : 1). ačiau s a is iškai pa ikimas y a ik Ma ijampolės šnek os
208
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Lyginan i ųjų Vak i ap adžių d iga sių pi mojo dėmens ukmę, pas ebi-
mi du dalykai: isose šnek ose labiau linkę ilgė i i ap adžiai dėmenys a, e negu
i, u; Ma ijampolės šnek os isi i ap adžiai dėmenys linkę ilgė i s ip iau negu
ki ų d iejų šnek ų. Šias endencijas pa i ina ukmės idu kiai i san ykiai. Ma-
ijampolės, Vilka iškio i Šakių i ap adžių d iga sių su dėmenimis a, e pi mojo
dėmens ukmė idu iniškai y a 191, 155 i 135 ms (1,42 : 1,15 : 1), a i inkamų
d iga sių su dėmenimis i, u – 132, 88 i 102 ms (1,5 : 1 : 1,16).
i agalių d iga sių pi mųjų dėmenų ukmės ski umai nedideli isose i o-
se šnek ose. Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių d iga sių su dėmenimis a, e pi -
mojo dėmens ukmės idu kiai y a 124, 116 i 130 ms (1,07 : 1 : 1,12), a i inka-
mų d iga sių su dėmenimis i, u – 108, 91 i 98 ms (1,19 : 1 : 1,08).
6. Pi Mojo dėMens ukMė
(P ocen inis iLguMas)
ikslesnius kiekybės san ykius i i ųjų šnek ų ski umus a skleidžia pi mojo dė-
mens p ocen inio ilgumo y imai. a liekan šiuos y imus skaičiuo a, kiek p ocen ų
iso d iga sio ukmės suda o pi mojo dėmens ukmė. ezul a ai – 10 len elėje.
10 Len eLė. Vak d iga sių pi mojo dėmens ukmė (p oc.)
Pa yzdys
Pi mojo dėmens
ukmė (p oc.) Pa yzdys
Pi mojo dėmens
ukmė (p oc.)
M j Vlk Šk M j Vlk Šk
k<ál> as :
k<a> as
62,9
47,9
60,9
46,9
59,7
64,4
<l> as :
š<i> as
53,5
47,2
41,7
43,6
57,3
57,1
k<á >pa :
k<a>po
68,0
54,1
65,6
53,5
67,6
63,0
sk< > as :
sk<i>s a
59,7
57,6
53,2
54,4
58,6
60,2
<ám>s a :
<a>są/ų
66,7
50,5
59,1
48,4
57,8
54,3
k<m>s a :
k<i>š as
55,5
48,1
43,2
41,8
44,8
43,4
k<án> as:
k <añ> as
64,4
55,1
60,1
54,7
57,8
60,1
sp<n> ą :
sp<iñ> a
54,2
46,9
39,9
43,8
54,7
53,6
k<él> as :
<e>pa
64,7
49,1
62,7
50,4
52,3
62,0
p<úl> as :
p<u>kas
55,7
47,4
52,3
47,7
61,2
70,1
š<é > as :
k<e> a
69,9
60,1
67,6
62,1
78,6
66,7
k<ú > as :
<u> as
61,5
55
53,7
50,3
53,6
58,3
<ém>s a :
<e>p as
67,6
50,8
61,1
47,3
59,2
53,7
s <úm> as :
k<u>pas
48,1
42,6
38,2
40,3
44,2
50,2
ž<én> as :
c<eñ> as
66,4
51,5
64,6
57,3
68,7
64,7
K<ún>ca :
k<uñ> a
57,1
50,3
47,3
43,6
54,3
47,7

Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
209s aipsniai / a icles
d iga sių su dėmenimis a, e g upėje (ž . 14–16 pa ., 11 len elę) panašus pi -
mojo dėmens p ocen inis ilgumas y a Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Ma i-
jampolės šnek os i ap adžių d iga sių pi masis dėmuo suda o 66,4, o i aga-
lių – 52,5 p oc. (1,27 : 1), Vilka iškio a i inkamai – 62,8 i 52,5 p oc. (1,2 : 1),
šiuos ski umus pa emia i s a is inis e inimas. Visai ki okia padė is Šakių šnek-
oje. P ocen inio ilgumo ezul a ai da aiškiau odo, kad pi mojo dėmens ukmė
šioje šnek oje nė a eikšmingas k i e ijus p iegaidėms ski i. Šakių šnek os šios
g upės i ap adžių d iga sių pi masis dėmuo suda o 62,9, o i agalių – 61 p oc.
(1,03 : 1), ski umai ne eikšmingi s a is iškai.
14–16 PaV. Vak i ap adžių i i agalių
d iga sių su pi maisiais dėmenimis a, e
pi mojo dėmens ukmė (p oc.)
17–19 PaV. Vak i ap adžių i i agalių
d iga sių su pi maisiais dėmenimis i, u
pi mojo dėmens ukmė (p oc.)
210
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
11 Len eLė. d iga sių su dėmenimis a, e pi mojo dėmens ukmės s a is inis e inimas
Šnek a d i-
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
M j
<á>R
<a>
24
24
65,5
51,9
2,3
3,3
3,5
6,4
61,9 ÷ 69,1
46,6 ÷ 57,2 = 6,75 > (0,999) = 5,96
<é>R
<e>
24
24
67,2
52,9
2,2
4,9
3,3
9,3
63,7 ÷ 70,6
45,1 ÷ 60,7 = 5,3 > (0,995) = 4,32
Vlk
<á>R
<a>
24
24
61,4
50,9
2,9
3,8
4,7
7,5
56,8 ÷ 66,0
44,8 ÷ 56,9 = 4,42 > (0,995) = 4,32
<é>R
<e>
24
24
64
54,3
2,8
6,7
4,4
12,3
59,6 ÷ 68,5
43,6 ÷ 64,9 = 2,67 > (0,95) = 2,45
Šk
<á>R
<a>
24
24
60,7
60,5
4,7
4,5
7,8
7,4
53,3 ÷ 68,2
53,3 ÷ 67,6 = 0,09 < (0,95) = 2,45
<é>R
<e>
24
24
64,7
61,8
11,5
5,7
17,7
9,3
46,5 ÷ 82,9
52,7 ÷ 70,9 = 0,46 < (0,95) = 2,45
d iga sių su dėmenimis i, u g upėje (ž . 17–19 pa ., 12 len elę) ėlgi išsiski ia
Ma ijampolės šnek a. P ocen inio ilgumo duomenys pa i ina, kad joje i ap a-
džių d iga sių dėmenys ge okai ilgesni. Ma ijampolės šnek os i ap adžių d iga -
sių pi masis dėmuo suda o 55,9, o i agalių – 49,4 p oc. (1,13 : 1). ačiau s a-
is iškai ski umas nė a eikšmingas, aigi šios g upės i ap adžių d iga sių pi -
mųjų dėmenų pailgėjimas neabejo inai y a menkesnio laipsnio negu dėmenų a, e
pailgėjimas. Vilka iškio i Šakių šnek ų padė is panaši, joje eikšmingo ski umo
a p šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių pi mųjų dėmenų nė a. Vilka-
iškio šnek os pi masis dėmuo suda o 46,1 i 45,8 p oc. (1,01 : 1), o Šakių a i in-
kamai – 53,6 i 55 p oc. (1 : 1,03).
12 Len eLė. d iga sių su dėmenimis i, u pi mojo dėmens ukmės s a is inis e inimas
Šnek a D i-
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
M j
<>R
<i>
24
24
55,7
50
2,8
5,1
5,0
10,3
51,3 ÷ 60,1
41,8 ÷ 58,1 = 1,98 < (0,95) = 2,45
<ú>R
<u>
24
24
55,6
48,8
5,6
5,2
10,0
10,6
46,7 ÷ 64,5
40,6 ÷ 57,1 = 1,78 < (0,95) = 2,45
Vlk
<>R
<i>
24
24
44,5
45,9
6,0
5,7
13,4
12,5
35,0 ÷ 54,0
36,8 ÷ 55,0 = 0,34 < (0,95) = 2,45
<ú>R
<u>
24
24
47,9
45,5
7,0
4,4
14,6
9,7
36,7 ÷ 59,0
38,5 ÷ 52,5 = 0,58 < (0,95) = 2,45
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
211s aipsniai / a icles
Šnek a D i-
ga sis nx
(ms)
s
(ms)
(%)
95 % pasikl.
in . (ms) >
< α
Šk
<>R
<i>
24
24
53,9
53,6
6,3
7,3
11,6
13,6
43,9 ÷ 63,8
42,0 ÷ 65,2 = 0,06 < (0,95) = 2,45
<ú>R
<u>
24
24
53,3
56,6
7,0
10,1
13,1
17,8
42,2 ÷ 64,4
40,5 ÷ 72,6 = 0,53 < (0,95) = 2,45
apibend in us p ocen inio ilgumo duomenis ma ome 13 len elėje.
13 Len eLė. apibend in i Vak pi mojo dėmens ukmės idu kiai (p oc.) i san ykiai
d iga sių
ipas
ukmės idu kis (p oc.) ukmės san ykis
M j Vlk Šk M j Vlk Šk
p a, e 66,4 62,8 62,9 1,06 1,00 1,002
p i, u 55,9 46,1 53,6 1,21 1,00 1,160
g a, e 52,5 52,5 61,0 1,00 1,00 1,160
g i, u 49,4 45,8 55,0 1,08 1,00 1,200
Ve inan ijų šnek ų i ap adžių d iga sių p ocen inį ilgumą (ž . 7 len elę),
pasaky ina, kad šiuo a eju ukmės ski umai gau i daug mažesni, negu skaičiuo-
jan absoliu ųjį ilgumą (ž . 5 len elę). d iga sių su dėmenimis a, e g upėje pi mo-
jo dėmens ukmė sky ėsi labai menkai: Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių šnek ų
idu kiai y a 66,4, 62,8 i 62,9 p oc. (1,06 : 1 : 1,002). d iga sių su dėmenimis i,
u g upėje ski umai yškesni. umpiausi pasi odė esą Vilka iškio šnek os šios
g upės d iga sių pi mieji dėmenys, Ma ijampolės i Šakių šnek ų padė is panaši –
55,9, 46,1 i 53,6 p oc. (1,21 : 1 : 1,16).
i agalių d iga sių san ykiai ki okie. Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ų d i-
ga sių su dėmenimis a, e pi mųjų dėmenų ukmė panaši, o Šakių šnek oje jie y a
ge okai ilgesni – 52,5, 52,5 i 61 p oc. (1 : 1 : 1,16), a i inkamų d iga sių su dė-
menimis i, u – 49,4, 45,8 i 55 p oc. (1,08 : 1 : 1,2).
7. ezuL a Ų aPibend iniMas
I IŠVaDOS
• Pagal bend ąją ukmę isose šnek ose ilgiausi y a i ap adžiai d iga siai su
dėmenimis a, e. Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose jie eikšmingai ilgesni už
a i inkamus i agalius d iga sius, o Šakių šnek oje ski ingas p iegaides u in-
čių d iga sių ukmės ski umas ne yškus.
212
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
d iga sių su dėmenimis i, u bend oji ukmė mažesnė. Visose šnek ose ski -
umas a p šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių y a labai mažas.
Ma ijampolės i Šakių šnek ose šiek iek ilgesni linkę bū i i ap adžiai d iga -
siai, Vilka iškio – i agaliai.
Pagal bend ąją ukmę Ma ijampolės šnek os d iga siai y a ilgiausi, o Šakių –
umpiausi. ai g eičiausiai susiję su ne ienodu pi mojo dėmens pailgėjimu
Vak šnek ose.
• d iga sių su dėmenimis a, e g upėje pi mojo dėmens ukmė neabejo inai y a
s a bus p iegaidžių požymis Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Šakių šnek-
oje i ap adžių d iga sių pi masis dėmuo eikšmingai nesiski ia nuo i aga-
lių, ad jo ukmė nelaiky ina esminiu p iegaidžių požymiu. ai susiję su šnek-
oje egzis uojančia ęs ine p iegaide.
d iga sių su dėmenimis i, u g upėje pi mojo dėmens ukmė aiškiai ski ia
p iegaides ik Ma ijampolės šnek oje, o Vilka iškio i Šakių šnek ose šis požy-
mis nesuda o eikšmingo ski umo.
• a pusa yje palyginus ijų i ų Vak šnek ų d iga sių pi muosius dėmenis,
nus a y i okie san ykiai.
i ap adžių d iga sių dėmenys a, e isose šnek ose y a labai panašios uk-
mės (Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių san ykis 1,06 : 1 : 1,002). aigi šie
dėmenys nė ienoje šnek oje eikšmingai nesiski ia, odėl g eičiausiai isi e -
in ini kaip pusilgiai17. i ap adžių d iga sių dėmenų i, u san ykis Ma ijam-
polės, Vilka iškio i Šakių šnek ose 1,21 : 1 : 1,16. aigi Ma ijampolės i Šakių
šnek ose šie dėmenys e in ini kaip pusilgiai, Vilka iškio – kaip umpieji.
i agalių d iga sių dėmenys a, e Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose
isiškai ienodos ukmės, o Šakių – ilgesni (san ykis 1 : 1 : 1,16). aigi šie
Šakių šnek os dėmenys e in ini kaip pusilgiai, pailgėję dėl ęs inės p iegaidės.
i agalių d iga sių dėmenų i, u san ykis Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių
šnek ose y a 1,08 : 1 : 1,2. Šakių šnek oje jie aip pa neabejo inai e in ini
kaip pusilgiai.
su uMPiniMai
M j – Ma ijampolė p – i ap adė p iegaidė
Šk – Šakiai Vak – aka ų aukš aičiai kauniškiai
g – i agalė p iegaidė Vlk – Vilka iškis
17 a ei yje ikslesnei ukmės in e p e acijai eikė ų juos palygin i su kiek ienos šnek os umpaisiais i
ilgaisiais balsiais.
Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai
213s aipsniai / a icles
Li e a Ū a
bace ičiū ė ima 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
bace ičiū ė ima 2005: kele as pas abų dėl Šakių šnek os ansk ipcijos. – Bal ų
kalbų a mės: ašy inis palikimas. Šiauliai: discens, 36–44.
bace ičiū ė ima, L e s kauskai ė a s a 2004: akū inių d iga sių pi mųjų dėme-
nų i, u ukmė aukš aičių šnek ose. – Bal ų i ki ų kalbų one ikos i akcen ologijos p oblemos.
Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e as, 9 –20.
ga 2008: G iškabūdžio apylinkių eks ai, suda ė ima bace ičiū ė, Vilija sakalauskienė.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P ienų šnek os onologija. dak a o di-
se acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
ja 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, suda ė Vilija sakalauskienė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Lka 1982: Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, a s. edak o ius kazys Mo kūnas. Vilnius:
Mokslas.
Lk 1970: Lie u ių kalbos a mės: ch es oma ija. Vilnius: Min is.
Lk ch 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Lk 2003: dai a a kočai y ė, eg ina in k auskienė. Lie u ių kalbos a mių
one ika: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla.
Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si-
e o leidykla.
Pake ys an anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija. Vilnius: Mokslas.
Pake ys an anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilnius: enciklopedija.
ŠŠ 2006: Šakių šnek os eks ai, suda ė ima bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u as.
Vaišnienė dai a, bace ičiū ė ima 2005: dėl pie ų žemaičių aseiniškių i
šiau inių aka ų aukš aičių kauniškių d iga sių [i, u + l, m, n, ]. – Kalbos is o ijos i dia-
lek ologijos p oblemos 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 292–303.
Vakka 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai: mokomoji knyga,
suda ė ima bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė, Vilija salienė. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
zinke ičius zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.
zinke ičius zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo i enciklo-
pedijų leidykla.

214
iMa bakŠienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
he diph hongs o Wes highlande s
in kaunas a ea: Quan i a i e a io
suMMa y
he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland-
e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai.
he analysed subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė subdialec elon-
ga es he i s componen s o acu e accen s wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so
called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned
ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language.
he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in
Li huanian adi ion o dialec ology.
he esea ch esul s showed ha he longes diph hongs a e he acu e diph hongs con aining
a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e subs an ially longe in Ma ijampolė and
Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile in Šakiai subdialec his di e ence
in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i and u is sho e . he di e -
ence be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y sligh in all subdialec s.
he acu e diph hongs end o be sligh ly longe in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s, meanwhile
ci cum lex diph hongs ha e a endency o be sligh ly longe in Vilka iškis subdialec . appa -
en ly, his is due o di e en elonga ion o he i s componen in Vak subdialec s.
he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e
in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai
subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu-
ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion
o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile
in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance.
he componen s o acu e diph hongs a and e a e o simila leng h. he a io o he com-
ponen s o acu e diph hongs i and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is
1.21:1.16. hus, in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s hey a e conside ed as semi long,
meanwhile in Vilka iškis subdialec hey a e sho .
he componen s o ci cum lex diph hongs a and e a e o he same leng h in Ma ijampolė
and Vilka iškis subdialec s, meanwhile in Šakiai subdialec hey a e sho e (a a a io 1:1:1.16).
he e o e, he componen s o diph hongs in Šakiai subdialec a e conside ed as semi long and
elonga ed due o con inuous accen . he a io o he componen s o ci cum lex diph hongs wi h
i and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is 1.08:1:1.2. hey a e undoub edly
conside ed as semi long in Šakiai subdialec .
Į eik a 2014 m. ugsėjo 30 d.
iMa bakŠienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]