Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai

193s aipsniai / a icles iMa bakŠienė Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is ika, ekspe- imen inė one ika, onologija. Vaka Ų aukŠ aiČiŲ kauniŠkiŲ dViga siai: kiekybės san ykiai he diph hongs o Wes highlande s in kaunas a ea: Quan i a i e a io ano acija s aipsnyje ekspe imen iniais me odais analizuojama aka ų aukš aičių kauniškių (Vak) ijų šnek ų – Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių – miš iųjų d iga sių kiekybė. i iamosioms šnek oms būdingi ski ingi p iegaidžių alo onai: Ma ijampolės šnek oje ilginami i ap adžių d iga sių dėmenys i, u, Šakių šnek a u i adinamąją ęs inę p iegaidę, o Vilka iškio šnek a ne u i nė ieno iš šių požymių, ad jos d iga sinių skiemenų p ozodinė sanda a y a a imiausia bend inei kalbai. s aipsnyje aip pa ap a iama Vak d iga sių kiekybės in e p e acija i žymė- jimas lie u ių dialek ologijos adicijoje. y imo ezul a ai pa odė, kad isose šnek ose ilgiausi y a i ap adžiai d iga siai su dėmenimis a, e. Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose jie eikšmingai ilgesni už a i inkamus i agalius, o Šakių šnek oje šis ukmės ski umas ne yškus. d iga sių su dėmenimis i, u bend oji ukmė mažesnė. Visose šnek ose ski umas a p šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių y a labai mažas. Pi mojo dėmens ukmė neabejo inai y a s a bus d iga sių su dėmenimis a, e p iegaidžių požymis Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Šakių šnek oje pi mojo dėmens ukmė nelai- ky ina esminiu p iegaidžių požymiu. ai susiję su šnek oje egzis uojančia ęs ine p iegaide. d iga sių su dėmenimis i, u g upėje pi mojo dėmens ukmė aiškiai ski ia p iegaides ik Ma- ijampolės šnek oje, o Vilka iškio i Šakių šnek ose šis požymis nes a bus. i ap adžių d iga sių dėmenys a, e isose šnek ose e in ini kaip pusilgiai, o dėmenys i, u Ma ijampolės i Šakių šnek ose – kaip pusilgiai, Vilka iškio – kaip umpieji. Visų i agalių d iga sių Šakių šnek os dėmenys e in ini kaip pusilgiai, pailgėję dėl ęs inės p iegaidės. esMiniai ŽodŽiai: dialek ologija, lie u ių a mės, miš usis d iga sis, p iegaidė, kiekybės požymis. keyWo ds: dialec ology, Li huanian dialec s, semi-diph hong, syllable accen , quan- i a i e ea u e. 194 iMa bakŠienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI anno a ion he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland- e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai. he esea ched subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė subdialec elonga es he i s componen s o acu e accen s wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language. he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in Li huanian adi ion o dialec ology. he esea ch esul s showed ha he longes diph hongs a e he acu e diph hongs con ain- ing a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e subs an ially longe in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile in Šakiai subdialec his di - e ence in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i and u is sho e . he di e ence be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y sligh . he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu- ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance. he componen s o acu e diph hongs a and e a e conside ed as semi long, and componen s i and u a y in subdialec s: in Ma ijampolė and Šakiai hey a e conside ed as semi long, mean- while in Vilka iškis subdialec hey a e sho . all componen s o ci cum lex diph hongs in Šakiai subdialec a e conside ed as semi long and elonga ed due o con inuous accen . 1. ĮVadinės Pas abos Vaka ų aukš aičių kauniškių miš iųjų d iga sių1 ekspe imen inių y imų iki šiol negausu. Lie u ių dialek ologų eikaluose jų ukmės ypa ybės ap ašomos daugiausia ik iš klausos. aki aizdu, kad d iga sių i jų dėmenų kiekybė p iklauso i nuo suda- omųjų elemen ų kokybės, i nuo p iegaidės į akos. bend inėje kalboje u ima gana aiški ko eliacija su p iegaidėmis: iki pusilgių ilgėja i ap adžių d iga sių dėmenys a, e; dėmenys i, u bei s e imos kilmės , ɔ išlieka umpi2; isų i agalių d iga sių iki pusilgio ilgėja an asis dėmuo (plačiau ž . Pake ys 2003: 134–135, 220). dialek ologinėje li e a ū oje daugiausia disku uojama dėl Vak i ap adžių d iga sių pi mojo dėmens kiekybės. y ėjų su a iama, jog dėmenys a, e isose Vak 1 s aipsnyje analizuojami ik pi miniai d iga siai, apie an inius nekalbama. 2 Vis dėl o eikia p ipažin i, kad oks modelis egzis uoja ik kaip ideali siekiamybė, daugelis bend inės kalbos a o ojų links a ilgin i i i ap adžių d iga sių dėmenis i, u. Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai 195s aipsniai / a icles šnek ose pailgėja, ačiau šis pailgėjimas laikomas ne ienodo laipsnio. anks esniuo- se da buose labiau įp as a many i, kad ki čiuo i dėmenys a, e Vak ealizuojami kaip ilgieji (ká·lnas, kǽ·lmas). okį žymėjimą andame daugelyje XX a. an osios pusės leidinių (zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka 1982: 68 žemėl.; Ma ke- ičienė 20013). naujesniuose da buose Vak i ap adžiai dėmenys a, e dažniau laikomi pusilgiais4 (ká.lnas, kǽ.lmas) (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Vakka 2005; ŠŠ 2006; ga 2008; ja 2013). ik y inės kauniškių dalies eks uose dažniau žymimi ilgieji a·, e· (ja osla ienė 2010). Šių dėmenų žymėjimas dialek ologų da - buose dažniausiai y a apibend in as, su ienodin as, ik „Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijos“ (Lk ch 2004) engėjų s eng asi žymė i pagal konk e ų a imą, joje dominuoja pusilgiai dėmenys a., e., be pasi aiko i ienas ki as ilgasis. i ap adžių d iga sių dėmenys i, u Vak plo e labiau į ai uoja. jie dialek o- logų da buose aip pa žymimi ne ienodai. adiciškai many a, kad šiau aka inė- je kauniškių dalyje šie dėmenys nepakin a nei kiekybiškai, nei kokybiškai. okią nuomonę i ją a i inkan į žymėjimą (p mas, kú mis) andame daugelyje anks es- niųjų da bų (zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka 1982: 20 žemėl.; Ma ke i- čienė 2001). kai ku paminima, jog pak aščiais pasi aiko i ienas ki as pusilgių dėmenų i., u. a ejis. XXi a. p adžioje, a likus daugiau ekspe imen inių y imų (apie juos ž . oliau), p adė a kel i min is, kad i šioje kauniškių dalyje dėmenys i, u a iami ne umpieji, o pusilgiai; ik jie esą labai a i i, odėl kokybiškai aiškiai ski iasi nuo ilgųjų balsių (p. mas, k. mis). okį žymėjimą andame daugelyje naujesnių da bų (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Lk ch 2004; ŠŠ 2006; ja 2013). kai ku iuose supap as in a ansk ipcija už ašy uose eks uose, ypač ski uo- se mokykloms, šis, da diskusijų objek u ebesan is, pailgėjimas ne iksuojamas, ašomi umpieji dėmenys i, u (Vakka 2005; ga 2008). anks esnių šal inių duomenimis (zinke ičius 1966; 1994; Lk 1970; Lka 1982: 20 žemėl.), i ap adžių d iga sių dėmenų i, u ilginimas (iki ilgųjų balsių) p asideda nuo apy ikslės linijos g ažškiai–Šunska–kazlų ūdà–agukiškė–kaũ nas5 (ž . 1 pa .) i apima isą pie y inę Vak dalį. naujesniuose da buose šiose šnek o- se aip pa isuo inai iksuojamas dėmenų i, u pailgėjimas, ačiau jų ilgumas a- ijuoja – daugiau pasi aiko ilgųjų a ejų, be už iksuo a i pusilgių (Lk 2003; Lk ch 2004; Vakka 2005; ja osla ienė 2010). 3 no s leidinys išleis as jau XXi a. p adžioje, ačiau dauguma eks ų į ašy i XX a. pabaigoje, leidinio au o ė laikosi y esniajai dialek ologų ka ai a imesnių ansk ipcijos p incipų. 4 deja, dauguma naujesnių šal inių kol kas pa eng i ik iš šiau inės Vak dalies, ad jie neilius uoja isos Vak d iga sių sis emos. 5 Pažymė ina, kad Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijos žemėlapiuose izoglosės b aižy os Lka žemėlapių pag indu. Lka engėjų žemėlapiai b aižy i ik pagal duomenis, su ink us iš klausos, ekspe imen iniais y imais uo laiku nesi em a. odėl Lka žemėlapiai (ypač ski i one ikos ypa ybėms) ne isada a spin- di XX a. idu io ik ąją padė į, aip pa i XXi a. daugelio izoglosių lokalizacija gali bū i paki usi. a ei yje žemėlapius bus bū ina ikslin i, emian is ekspe imen inių y imų ezul a ais. 196 iMa bakŠienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI 1 P a V. Vak plo as i s a biausios izoglosės6 6 Žemėlapis suda y as s aipsnio au o ės pagal Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijoje (Vilnius, 2004) esan į kauniškių pa a mės žemėlapį. Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai 197s aipsniai / a icles Vak i agalių d iga sių a imas i jų žymėjimas dialek ologų da buose aip pa ne ienodas. P oblemų kelia šiau inė kauniškių dalis, u in i yškų i agalės p ie- gaidės alo oną – ęs inę p iegaidę (ž . 1 pa .). Šis alo onas ap ašy as daugelyje egio- nui ski ų da bų, deja, anks esniųjų me ų šal iniuose jo požymiai i gi nusakomi ik iš klausos. Pab ėžiama, kad i agalė p iegaidė ęsiama pe abu d ibalsio a d iga - sio dėmenis, ku ių ne ik an asis, be i pi masis gauna am ik ą spūdį i y a pa- ilginamas (zinke ičius 1966: 36; 1994: 32; Lk 1970: 29; Lka 1982: 125). dialek ologų da buose ši p iegaidės a maina iki šiol žymė a ejopai: 1) dėmenų pailgėjimas i a i umas nežymimas7 ( kas, kũpas) (Lk 1970; Ma ke ičienė 2001; Vakka 2005); 2) abu dėmenys žymimi pusilgiai, i, u a i umas nežymimas ( ..kas, kũ..pas) (zinke ičius 1966; 1994); 3) abu dėmenys pusilgiai, žymimas i, u a i umas ( ..kas, k..pas) (Lk 2003; bace ičiū ė 2004; Lk ch 2004; ŠŠ 2006; ga 2008; ja 2013). aigi dauguma y ėjų abu šių d iga sių dėmenis laiko pusilgiais, abejojama ik dėl i, u a i umo (plačiau ž . bace ičiū ė 2005: 42). Pie inėje Vak dalyje, ku ne u ima ęs inės p iegaidės, i agališkai ki čiuo i d iga siai a iami daugmaž isu ienodai, pab ėžian i pailginan an ąjį dėmenį, dažniausiai jis laikomas pusilgiu. 2. eksPe iMen iniai Vaka Ų aukŠ aiČiŲ kauniŠkiŲ dViga siŲ y iMai ekspe imen inės one ikos me odais iki šiol išsamiau i i ik Vak šiau inės dalies (Šaki šnek os) d iga siai. nus a y a, kad čia i ap adžių i i agalių d i- ga sių ukmės ( iek bend osios, iek a ski ų dėmenų) san ykiai nepas o ūs, no s šiek iek dažniau linkę bū i ilgesni i ap adžiai d iga siai. ukmės požymiai negali bū i eikšmingi šios Vak dalies d iga sinių skiemenų p iegaidėms di e en- cijuo i, jiems s a besni pag indinio ono pa ame ai: diapazonas ( i ap adžių d i- ga sių jis daug pla esnis) i i šūnės iškilimo laikas ( i ap adžių d iga sių jos iš- kyla daug anksčiau) (plačiau ž . bace ičiū ė 2004: 86–113). daugiau ekspe imen ininkų dėmesio ski a šiau inės Vak dalies i ap adžiams d iga siams su dėmenimis i, u. Šie dėmenys lygin i su a ski ais umpaisiais balsiais i, u bei ilgaisiais i·, u·. nus a y a, kad d iga sių dėmenys apy iksliai 1,7 ka o ilges- ni už umpuosius balsius i ik 0,8 ka o umpesni už ilguosius balsius. y ėjų da oma iš ada, kad didžiajai daliai šiau inių Vak šnek ų (kaip i pie ų žemaičiams aseiniškiams) įp as esni pusilgiai a i ieji i ap adžių d iga sių dėmenys ., . (plačiau ž . bace ičiū ė 2001: 12–19; bace ičiū ė 2004: 89; bace ičiū ė, Leskaus- kai ė 2004: 12–14; Vaišnienė, bace ičiū ė 2005: 292–302). 7 kai ku i š abiejų dėmenų ašomi du ci kum lekso ženklai, kai ku ienas ilgas. ai g eičiausiai ik dėl spaus u ių echninių galimybių a si adęs a ija imas. 198 iMa bakŠienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI 3. y iMo iksLas, MedŽiaga, Me odika Šiame s aipsnyje išsamiai analizuojama ijų Vak šnek ų – Ma ijámpolės, Vilka škio i Šaki – miš iųjų d iga sių kiekybė. y imui pasi ink os šnek os, ep ezen uojančios Vak a ealus, u inčius ski ingus d iga sinių skiemenų p ozo- dinius požymius (ž . 1 pa ., 1 len elę). 1 Len eLė. Vak d iga sinių skiemenų p ozodiniai požymiai Šnek a PoŽyMis M j 8 Vlk Šk p dėmenų i, u ilginimas + – – ęs inė p iegaidė – – + Pag indinis s aipsnio ikslas – išsamiai ap a i Vak aka inės dalies d iga sinių skiemenų kiekybinę sanda ą i jos ko eliaciją su p ozodiniais elemen ais (p iegai- dėmis). smulkesnieji užda iniai: 1) nus a y i i iamųjų Vak šnek ų d iga sių su dėmenimis a, e kiekybės požymius; 2) nus a y i i iamųjų Vak šnek ų d iga sių su dėmenimis i, u kiekybės požymius; 3) pa eik i ijų ski ingų a ealų d iga sių kiekybės san ykius i nus a y i bend uosius Vak aka inės dalies d iga sinių skie- menų kiekybės dėsningumus. Medžiaga į ašy a šiose ie o ėse: Ma ijampolės ajone – Ma ijampolės seniū- nijos s e lcos kaime, esančiame maždaug 10 km į pie aka ius nuo Ma ijampolės; Vilka iškio ajone – Pãje onio seniūnijos laukio kaime, esančiame maždaug 20 km į pie aka ius nuo Vilka iškio; Šakių . – Lukši mies elyje, esančiame maždaug 8 km y us nuo Šakių (ž . 1 pa .). y ime daly a o po 6 dik o ius iš kiek ienos ie o ės (po 3 mo e is i 3 y us, mokančius gim ąją šnek ą; s eng asi, kad a p jų bū ų i jaunesnės, i y esnės ka os a s o ų). Į ašymo me odika bu o okia: ge ai šnek ą mokan i dik o ė pasakyda o eikia- mą sakinį9, o dik o ius 3–5 ka us jį paka oda o. umpuose sakiniuose į ašy i šie žodžiai su eikalingais d iga siais: nuk i o kál as po suolu : jis labai ka as bu o; ma(n) ká pa išdygo : iską kapo as aikas; u, áms a, a eik : jau p o asą pa ėjo10; s alo kán as aš us : čia k añ as s a us; čia kél as bu o : mažai epa į / in puodą; ge ai 8 su umpinimai paaiškin i s aipsnio pabaigoje. 9 už pagalbą į ašan medžiagą ačiū kolegei ma ijampoliškei onai alekna ičienei i ilka iškie ei sigi ai Langai ienei. 10 Ma ijampolės šnek os ie oj šio į ašy as sakinys Megz inį asų nupi ko, nes žodis amsą ma ijampo- liškių ki čiuojamas i ap adiškai. Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai 199s aipsniai / a icles šé as as pa šas : smagiai ke a a(i)s malkas; anks i éms a daba : aka ep as as šniū as; mano žén as pada ė : ienas ceñ as nuk i o; sulūžo l as pe upę : da( ) ši as as puodas; jai sk as bu o : udenį skis a os ankos; labai kms a as aikas : kie ai kiš as as skilandis; aka spn ą pi kom : asa ą spiñ a os musės; iesiog (už)pùl as11 o b udo : isas pukas a ėjo; jau (pa)kù as as pečius : isas u as p a- puolė; bu o (pa)s ùm as as s alas : jis isai kupas bu o; pas mus Kùnca a ėjo : asa ą (a )kuñ a as aikas. kompiu e ine ga sų analizės p og ama P aa ga sai segmen uo i i skaičiuo a bend oji d iga sio ukmė (ms) bei pi mojo dėmens12 ukmė (ms, p oc.)13. oliau duomenys pe kel i į p og amą ExCEL, ja skaičiuo i eikiami ukmės idu kiai, b aižy i g a ikai. 4. bend oji ukMė (absoLiu usis iLguMas) Pi miausia p a a u paanalizuo i a ski ų Vak šnek ų d iga sių ukmės eiles (ž . 2 len elę). jose galima pas ebė i d iga sių sa aiminės (p iklausančios nuo dėmenų kokybės) i unkcinės (lemiamos p iegaidės) ukmės są eiką14 ski ingo- se šnek ose. Len elėje ma y i, kad isose šnek ose ilgiausi y a i ap adžiai d iga siai su dė- menimis a, e. ilgiausias Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ų d iga sis y a él (327, 277 ms), o Šakių – én (240 ms). Len elės i šuje galima įž elg i pi minių, no s i nežymių, šnek ų ski umų: Ma ijampolės i Vilka iškio są ašų i šuje ik i ap adžiai d iga siai, o Šakių labai ilgi i kai ku ie i agaliai – e (240 ms), a (230 ms). suda an šias ukmės eiles, ikė asi, kad isų šnek ų pi mąjį ilgiausių d iga sių aš uone ą suda ys bū en i ap adžiai d iga siai su dėmenimis a, e, ačiau aš un- oje ie oje a sidū ė i agaliai – Ma ijampolės i Šakių añ (269, 213 ms), Vilka- iškio – eñ (236 ms). 11 segmen uojan medžiagą ne eikalingi žodžių p iešdėliai pašalin i. 12 s aipsnyje neap a iama an ojo dėmens ukmė, nes, kaip ma y i iš apž elg os li e a ū os, Vak d i- ga sių an asis dėmuo nė a p oblemiškas, be o, daugeliu a ejų jo ukmė p iklauso nuo pi mojo dėmens ukmės. 13 skaičiuojan bend ąją ukmę, ope uo a ik absoliučiosios ukmės dydžiais, nes i iamųjų žodžių po os daugeliu a ejų nebu o minimalios, ad nebu o galimybės suskaičiuo i san ykinę d iga sio ukmę, . y., kokią iso žodžio ukmės dalį užima d iga sio ukmė. nesan minimaliųjų po ų, įmanoma suskaičiuo i ik a ski ų d iga sio dėmenų san ykinę ukmę, . y., kokią dalį d iga sio užima jo dėmuo. Šis san ykis s aipsnyje eiškiamas i ap a iamas p ocen ais. 14 dėl sa aiminės i unkcinės p ozodijos e minų ž . Pake ys 1982: 10. 200 iMa bakŠienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI 2 Len eLė. Vak d iga sių bend osios ukmės eilės (ms) eil. n . bend oji d iga sio ukmė (ms) M j Vlk Šk 1. él 327 él 277 én 240 2. án 305 án 252 e 240 3. én 284 ém 251 él 233 4. ém 283 ám 248 á 232 5. ám 281 én 241 a 230 6. é 279 é 239 án 228 7. á 279 ál 236 ál 216 8. añ 269 eñ 236 añ 213 9. ál 267 á 235 eñ 213 10. ún 260 e 235 ém 211 11. e 251 e 229 n 210 12. n 250 añ 228 a 208 13. eñ 247 iñ 221 e 208 14. l 247 a 214 ún 208 15. a 247 a 212 u 203 16. u 243 i 210 úl 201 17. iñ 238 a 209 uñ 199 18.  233 u 209 e 198 19. úm 232 ún 208 iñ 194 20. m 231 e 207 a 194 21. úl 229 n 207 u 194 22. e 228 u 205 úm 192 23. u 226  196 ú 192 24. uñ 225 u 195 ám 190 25. e 222 m 192 m 174 26. a 220 l 192 u 173 27. ú 219 i 191 é 173 28. i 218 uñ 191 l 169 29. a 208 úl 183 i 168 30 i 206 úm 181  167 31. i 205 i 179 i 147 32. u 198 ú 175 i 141 Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai 201s aipsniai / a icles an ajame aš uone e (9–16 eil.) iš yškėja Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ų ski umas: čia a sidū ė Ma ijampolės šnek os i agaliai d iga siai su dėmenimis a, e i i ap adžiai su i, u, o Vilka iško – ien ik i agaliai su į ai iais dėme- nimis. aigi ma y i, kad Ma ijampolės šnek os i ap adžiai d iga siai su dėmeni- mis i, u ge okai ilgesni. Šakių šnek os an asis aš uone as labai ma gas, kokių no s aiškesnių endencijų sunku įž elg i. ečiajame aš uone e (17–24 eil.) Ma ijampo- lės i Vilka iškio šnek ose dominuoja d iga siai su dėmenimis i, u, o Šakių – dau- giau d iga sių su dėmenimis a, e. Len elės apačioje (25–32 eil.) Ma ijampolės šnek oje ma y i be eik ien ik i agaliai d iga siai su į ai iais dėmenimis, Vil- ka iškio i Šakių – i ap adžiai i i agaliai, be ik su dėmenimis i, u. Pa ys umpiausi y a Ma ijampolės šnek os u (198 ms), Vilka iškio – ú (175 ms), Ša- kių – i (141 ms). apibend inan šias pi mines įž algas, galima eig i, kad d iga sių bend osios u- kmės eilės iš yškino okias endencijas: i ap adžiai d iga siai su dėmenimis a, e isose šnek ose y a ilgesni negu a i inkami i agaliai, ačiau Šakių šnek oje šis ski - umas ne yškus; d iga sių su dėmenimis i, u g upėje ilgesni y a ik Ma ijampolės šnek os i ap adžiai d iga siai, Vilka iškio i Šakių – ski umas ne yškus. oliau d iga sius e a ap a i a ski ai: su dėmenimis a, e i su i, u. jų kiekybės san ykiai i p iklausomybė nuo p iegaidės isose ijose lygin ose Vak šnek os labai ski iasi. Ž elgian į d iga sių su dėmenimis a, e bend ąją ukmę (ž . 2–4 pa ., 3 len- elę), galima pas ebė i, kad šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių san y- kiai panašūs Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose, be isiškai ki okie Šakių šnek- oje. Ma ijampolės i Vilka iškio i ap adžiai d iga siai neabejo inai ilgesni už i agalius. Ma ijampolės šnek os šios g upės i ap adžių d iga sių bend osios ukmės idu kis 288, i agalių – 236 ms (1,22 : 1), ukmės ski umas abiem a ejais eikšmingas s a is iškai. Vilka iškio šnek os d iga sių ukmės ski umas mažesnis, a i inkami idu kiai i san ykiai – 247 i 221 ms (1,12 : 1), s a is iškai pa ikimas ik d iga sių su dėmenimi a ukmės ski umas. Šakių šnek os i ap a- džių i i agalių d iga sių bend oji ukmė p ak iškai nesiski ia – 215 i 213 ms (1,01 : 1), ą pa i ina i s a is inis e inimas: abiem a ejais s uden o k i e ijaus eikšmės mažesnės už k i ines 95 p oc. ikimybės eikšmes. Visai ki okius san ykius ma ome g a ikuose i len elėje, aizduojančiuose d i- ga sių su dėmenimis i, u bend ąją ukmę (ž . 5–7 pa ., 4 len elę). kiekybės a ž ilgiu pagal bend ąją ukmę panašesni a odo Ma ijampolės i Šakių šnek ų d iga siai. Ma ijampolės šnek os šios g upės i ap adžių i i aga- lių d iga sių bend osios ukmės idu kiai y a 238 i 219 ms (1,09 : 1), o Šakių – 189 i 177 ms (1,07 : 1). ačiau s a is iškai pa ikimas y a ik Ma ijampolės šnek os 208 iMa bakŠienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI Lyginan i ųjų Vak i ap adžių d iga sių pi mojo dėmens ukmę, pas ebi- mi du dalykai: isose šnek ose labiau linkę ilgė i i ap adžiai dėmenys a, e negu i, u; Ma ijampolės šnek os isi i ap adžiai dėmenys linkę ilgė i s ip iau negu ki ų d iejų šnek ų. Šias endencijas pa i ina ukmės idu kiai i san ykiai. Ma- ijampolės, Vilka iškio i Šakių i ap adžių d iga sių su dėmenimis a, e pi mojo dėmens ukmė idu iniškai y a 191, 155 i 135 ms (1,42 : 1,15 : 1), a i inkamų d iga sių su dėmenimis i, u – 132, 88 i 102 ms (1,5 : 1 : 1,16). i agalių d iga sių pi mųjų dėmenų ukmės ski umai nedideli isose i o- se šnek ose. Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių d iga sių su dėmenimis a, e pi - mojo dėmens ukmės idu kiai y a 124, 116 i 130 ms (1,07 : 1 : 1,12), a i inka- mų d iga sių su dėmenimis i, u – 108, 91 i 98 ms (1,19 : 1 : 1,08). 6. Pi Mojo dėMens ukMė (P ocen inis iLguMas) ikslesnius kiekybės san ykius i i ųjų šnek ų ski umus a skleidžia pi mojo dė- mens p ocen inio ilgumo y imai. a liekan šiuos y imus skaičiuo a, kiek p ocen ų iso d iga sio ukmės suda o pi mojo dėmens ukmė. ezul a ai – 10 len elėje. 10 Len eLė. Vak d iga sių pi mojo dėmens ukmė (p oc.) Pa yzdys Pi mojo dėmens ukmė (p oc.) Pa yzdys Pi mojo dėmens ukmė (p oc.) M j Vlk Šk M j Vlk Šk k<ál> as : k<a> as 62,9 47,9 60,9 46,9 59,7 64,4 <l> as : š<i> as 53,5 47,2 41,7 43,6 57,3 57,1 k<á >pa : k<a>po 68,0 54,1 65,6 53,5 67,6 63,0 sk< > as : sk<i>s a 59,7 57,6 53,2 54,4 58,6 60,2 <ám>s a : <a>są/ų 66,7 50,5 59,1 48,4 57,8 54,3 k<m>s a : k<i>š as 55,5 48,1 43,2 41,8 44,8 43,4 k<án> as: k <añ> as 64,4 55,1 60,1 54,7 57,8 60,1 sp<n> ą : sp<iñ> a 54,2 46,9 39,9 43,8 54,7 53,6 k<él> as : <e>pa 64,7 49,1 62,7 50,4 52,3 62,0 p<úl> as : p<u>kas 55,7 47,4 52,3 47,7 61,2 70,1 š<é > as : k<e> a 69,9 60,1 67,6 62,1 78,6 66,7 k<ú > as : <u> as 61,5 55 53,7 50,3 53,6 58,3 <ém>s a : <e>p as 67,6 50,8 61,1 47,3 59,2 53,7 s <úm> as : k<u>pas 48,1 42,6 38,2 40,3 44,2 50,2 ž<én> as : c<eñ> as 66,4 51,5 64,6 57,3 68,7 64,7 K<ún>ca : k<uñ> a 57,1 50,3 47,3 43,6 54,3 47,7 Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai 209s aipsniai / a icles d iga sių su dėmenimis a, e g upėje (ž . 14–16 pa ., 11 len elę) panašus pi - mojo dėmens p ocen inis ilgumas y a Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Ma i- jampolės šnek os i ap adžių d iga sių pi masis dėmuo suda o 66,4, o i aga- lių – 52,5 p oc. (1,27 : 1), Vilka iškio a i inkamai – 62,8 i 52,5 p oc. (1,2 : 1), šiuos ski umus pa emia i s a is inis e inimas. Visai ki okia padė is Šakių šnek- oje. P ocen inio ilgumo ezul a ai da aiškiau odo, kad pi mojo dėmens ukmė šioje šnek oje nė a eikšmingas k i e ijus p iegaidėms ski i. Šakių šnek os šios g upės i ap adžių d iga sių pi masis dėmuo suda o 62,9, o i agalių – 61 p oc. (1,03 : 1), ski umai ne eikšmingi s a is iškai. 14–16 PaV. Vak i ap adžių i i agalių d iga sių su pi maisiais dėmenimis a, e pi mojo dėmens ukmė (p oc.) 17–19 PaV. Vak i ap adžių i i agalių d iga sių su pi maisiais dėmenimis i, u pi mojo dėmens ukmė (p oc.) 210 iMa bakŠienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI 11 Len eLė. d iga sių su dėmenimis a, e pi mojo dėmens ukmės s a is inis e inimas Šnek a d i- ga sis nx (ms) s (ms) (%) 95 % pasikl. in . (ms) > < α M j <á>R <a> 24 24 65,5 51,9 2,3 3,3 3,5 6,4 61,9 ÷ 69,1 46,6 ÷ 57,2 = 6,75 > (0,999) = 5,96 <é>R <e> 24 24 67,2 52,9 2,2 4,9 3,3 9,3 63,7 ÷ 70,6 45,1 ÷ 60,7 = 5,3 > (0,995) = 4,32 Vlk <á>R <a> 24 24 61,4 50,9 2,9 3,8 4,7 7,5 56,8 ÷ 66,0 44,8 ÷ 56,9 = 4,42 > (0,995) = 4,32 <é>R <e> 24 24 64 54,3 2,8 6,7 4,4 12,3 59,6 ÷ 68,5 43,6 ÷ 64,9 = 2,67 > (0,95) = 2,45 Šk <á>R <a> 24 24 60,7 60,5 4,7 4,5 7,8 7,4 53,3 ÷ 68,2 53,3 ÷ 67,6 = 0,09 < (0,95) = 2,45 <é>R <e> 24 24 64,7 61,8 11,5 5,7 17,7 9,3 46,5 ÷ 82,9 52,7 ÷ 70,9 = 0,46 < (0,95) = 2,45 d iga sių su dėmenimis i, u g upėje (ž . 17–19 pa ., 12 len elę) ėlgi išsiski ia Ma ijampolės šnek a. P ocen inio ilgumo duomenys pa i ina, kad joje i ap a- džių d iga sių dėmenys ge okai ilgesni. Ma ijampolės šnek os i ap adžių d iga - sių pi masis dėmuo suda o 55,9, o i agalių – 49,4 p oc. (1,13 : 1). ačiau s a- is iškai ski umas nė a eikšmingas, aigi šios g upės i ap adžių d iga sių pi - mųjų dėmenų pailgėjimas neabejo inai y a menkesnio laipsnio negu dėmenų a, e pailgėjimas. Vilka iškio i Šakių šnek ų padė is panaši, joje eikšmingo ski umo a p šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių pi mųjų dėmenų nė a. Vilka- iškio šnek os pi masis dėmuo suda o 46,1 i 45,8 p oc. (1,01 : 1), o Šakių a i in- kamai – 53,6 i 55 p oc. (1 : 1,03). 12 Len eLė. d iga sių su dėmenimis i, u pi mojo dėmens ukmės s a is inis e inimas Šnek a D i- ga sis nx (ms) s (ms) (%) 95 % pasikl. in . (ms) > < α M j <>R <i> 24 24 55,7 50 2,8 5,1 5,0 10,3 51,3 ÷ 60,1 41,8 ÷ 58,1 = 1,98 < (0,95) = 2,45 <ú>R <u> 24 24 55,6 48,8 5,6 5,2 10,0 10,6 46,7 ÷ 64,5 40,6 ÷ 57,1 = 1,78 < (0,95) = 2,45 Vlk <>R <i> 24 24 44,5 45,9 6,0 5,7 13,4 12,5 35,0 ÷ 54,0 36,8 ÷ 55,0 = 0,34 < (0,95) = 2,45 <ú>R <u> 24 24 47,9 45,5 7,0 4,4 14,6 9,7 36,7 ÷ 59,0 38,5 ÷ 52,5 = 0,58 < (0,95) = 2,45 Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai 211s aipsniai / a icles Šnek a D i- ga sis nx (ms) s (ms) (%) 95 % pasikl. in . (ms) > < α Šk <>R <i> 24 24 53,9 53,6 6,3 7,3 11,6 13,6 43,9 ÷ 63,8 42,0 ÷ 65,2 = 0,06 < (0,95) = 2,45 <ú>R <u> 24 24 53,3 56,6 7,0 10,1 13,1 17,8 42,2 ÷ 64,4 40,5 ÷ 72,6 = 0,53 < (0,95) = 2,45 apibend in us p ocen inio ilgumo duomenis ma ome 13 len elėje. 13 Len eLė. apibend in i Vak pi mojo dėmens ukmės idu kiai (p oc.) i san ykiai d iga sių ipas ukmės idu kis (p oc.) ukmės san ykis M j Vlk Šk M j Vlk Šk p a, e 66,4 62,8 62,9 1,06 1,00 1,002 p i, u 55,9 46,1 53,6 1,21 1,00 1,160 g a, e 52,5 52,5 61,0 1,00 1,00 1,160 g i, u 49,4 45,8 55,0 1,08 1,00 1,200 Ve inan ijų šnek ų i ap adžių d iga sių p ocen inį ilgumą (ž . 7 len elę), pasaky ina, kad šiuo a eju ukmės ski umai gau i daug mažesni, negu skaičiuo- jan absoliu ųjį ilgumą (ž . 5 len elę). d iga sių su dėmenimis a, e g upėje pi mo- jo dėmens ukmė sky ėsi labai menkai: Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių šnek ų idu kiai y a 66,4, 62,8 i 62,9 p oc. (1,06 : 1 : 1,002). d iga sių su dėmenimis i, u g upėje ski umai yškesni. umpiausi pasi odė esą Vilka iškio šnek os šios g upės d iga sių pi mieji dėmenys, Ma ijampolės i Šakių šnek ų padė is panaši – 55,9, 46,1 i 53,6 p oc. (1,21 : 1 : 1,16). i agalių d iga sių san ykiai ki okie. Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ų d i- ga sių su dėmenimis a, e pi mųjų dėmenų ukmė panaši, o Šakių šnek oje jie y a ge okai ilgesni – 52,5, 52,5 i 61 p oc. (1 : 1 : 1,16), a i inkamų d iga sių su dė- menimis i, u – 49,4, 45,8 i 55 p oc. (1,08 : 1 : 1,2). 7. ezuL a Ų aPibend iniMas I IŠVaDOS • Pagal bend ąją ukmę isose šnek ose ilgiausi y a i ap adžiai d iga siai su dėmenimis a, e. Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose jie eikšmingai ilgesni už a i inkamus i agalius d iga sius, o Šakių šnek oje ski ingas p iegaides u in- čių d iga sių ukmės ski umas ne yškus. 212 iMa bakŠienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI d iga sių su dėmenimis i, u bend oji ukmė mažesnė. Visose šnek ose ski - umas a p šios g upės i ap adžių i i agalių d iga sių y a labai mažas. Ma ijampolės i Šakių šnek ose šiek iek ilgesni linkę bū i i ap adžiai d iga - siai, Vilka iškio – i agaliai. Pagal bend ąją ukmę Ma ijampolės šnek os d iga siai y a ilgiausi, o Šakių – umpiausi. ai g eičiausiai susiję su ne ienodu pi mojo dėmens pailgėjimu Vak šnek ose. • d iga sių su dėmenimis a, e g upėje pi mojo dėmens ukmė neabejo inai y a s a bus p iegaidžių požymis Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose. Šakių šnek- oje i ap adžių d iga sių pi masis dėmuo eikšmingai nesiski ia nuo i aga- lių, ad jo ukmė nelaiky ina esminiu p iegaidžių požymiu. ai susiję su šnek- oje egzis uojančia ęs ine p iegaide. d iga sių su dėmenimis i, u g upėje pi mojo dėmens ukmė aiškiai ski ia p iegaides ik Ma ijampolės šnek oje, o Vilka iškio i Šakių šnek ose šis požy- mis nesuda o eikšmingo ski umo. • a pusa yje palyginus ijų i ų Vak šnek ų d iga sių pi muosius dėmenis, nus a y i okie san ykiai. i ap adžių d iga sių dėmenys a, e isose šnek ose y a labai panašios uk- mės (Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių san ykis 1,06 : 1 : 1,002). aigi šie dėmenys nė ienoje šnek oje eikšmingai nesiski ia, odėl g eičiausiai isi e - in ini kaip pusilgiai17. i ap adžių d iga sių dėmenų i, u san ykis Ma ijam- polės, Vilka iškio i Šakių šnek ose 1,21 : 1 : 1,16. aigi Ma ijampolės i Šakių šnek ose šie dėmenys e in ini kaip pusilgiai, Vilka iškio – kaip umpieji. i agalių d iga sių dėmenys a, e Ma ijampolės i Vilka iškio šnek ose isiškai ienodos ukmės, o Šakių – ilgesni (san ykis 1 : 1 : 1,16). aigi šie Šakių šnek os dėmenys e in ini kaip pusilgiai, pailgėję dėl ęs inės p iegaidės. i agalių d iga sių dėmenų i, u san ykis Ma ijampolės, Vilka iškio i Šakių šnek ose y a 1,08 : 1 : 1,2. Šakių šnek oje jie aip pa neabejo inai e in ini kaip pusilgiai. su uMPiniMai M j – Ma ijampolė p – i ap adė p iegaidė Šk – Šakiai Vak – aka ų aukš aičiai kauniškiai g – i agalė p iegaidė Vlk – Vilka iškis 17 a ei yje ikslesnei ukmės in e p e acijai eikė ų juos palygin i su kiek ienos šnek os umpaisiais i ilgaisiais balsiais. Vaka ų aukš aičių kauniškių d iga siai: kiekybės san ykiai 213s aipsniai / a icles Li e a Ū a bace ičiū ė ima 2004: Šakių šnek os p ozodija i okalizmas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. bace ičiū ė ima 2005: kele as pas abų dėl Šakių šnek os ansk ipcijos. – Bal ų kalbų a mės: ašy inis palikimas. Šiauliai: discens, 36–44. bace ičiū ė ima, L e s kauskai ė a s a 2004: akū inių d iga sių pi mųjų dėme- nų i, u ukmė aukš aičių šnek ose. – Bal ų i ki ų kalbų one ikos i akcen ologijos p oblemos. Vilnius: Vilniaus pedagoginis uni e si e as, 9 –20. ga 2008: G iškabūdžio apylinkių eks ai, suda ė ima bace ičiū ė, Vilija sakalauskienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ja osla ienė ju gi a 2010: Ry inių kauniškių P ienų šnek os onologija. dak a o di- se acija. Vilnius: Vilniaus uni e si e as. ja 2013: Ju ba ko apylinkių eks ai, suda ė Vilija sakalauskienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lka 1982: Lie u ių kalbos a lasas 2. Fone ika, a s. edak o ius kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas. Lk 1970: Lie u ių kalbos a mės: ch es oma ija. Vilnius: Min is. Lk ch 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lk 2003: dai a a kočai y ė, eg ina in k auskienė. Lie u ių kalbos a mių one ika: mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si- e o leidykla. Pake ys an anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija. Vilnius: Mokslas. Pake ys an anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika. Vilnius: enciklopedija. ŠŠ 2006: Šakių šnek os eks ai, suda ė ima bace ičiū ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as. Vaišnienė dai a, bace ičiū ė ima 2005: dėl pie ų žemaičių aseiniškių i šiau inių aka ų aukš aičių kauniškių d iga sių [i, u + l, m, n, ]. – Kalbos is o ijos i dia- lek ologijos p oblemos 1. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 292–303. Vakka 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai: mokomoji knyga, suda ė ima bace ičiū ė, danguolė Mikulėnienė, Vilija salienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. zinke ičius zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. zinke ičius zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija. Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidykla. 214 iMa bakŠienė ac a Linguis ica Li huanica LXXI he diph hongs o Wes highlande s in kaunas a ea: Quan i a i e a io suMMa y he a icle analyses he quan i y o semi-diph hongs in h ee subdialec s o Wes highland- e s in kaunas a ea (he eina e e e ed o as Vak) namely: Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai. he analysed subdialec s ea u e a ious syllable accen allo ones: Ma ijampolė subdialec elon- ga es he i s componen s o acu e accen s wi h i and u; Šakiai subdialec possesses he so called con inuous accen , meanwhile Vilka iškis subdialec has none o he a o emen ioned ea u es hus he p osodic composi ion o diph hong syllables is closes o he s anda d language. he a icle also discusses he he in e p e a ion o Vak diph hongs quan i y and ma king in Li huanian adi ion o dialec ology. he esea ch esul s showed ha he longes diph hongs a e he acu e diph hongs con aining a and e and i is ypical o all subdialec s. hey a e subs an ially longe in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s han ci cum lex a ian s; meanwhile in Šakiai subdialec his di e ence in leng h is no so sha p. he common leng h o diph hongs wi h i and u is sho e . he di e - ence be ween he acu e and ci cum lex diph hongs o his g oup is e y sligh in all subdialec s. he acu e diph hongs end o be sligh ly longe in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s, meanwhile ci cum lex diph hongs ha e a endency o be sligh ly longe in Vilka iškis subdialec . appa - en ly, his is due o di e en elonga ion o he i s componen in Vak subdialec s. he leng h o he i s componen o diph hongs wi h a and e is an impo an accen ea u e in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s. he du a ion o he i s componen in Šakiai subdialec is no conside ed as a c ucial ea u e o accen . i is ela ed o he exis ing con inu- ous accen p e ailing in he subdialec . in he g oup o diph hongs wi h i and u he du a ion o he i s componen clea ly dis inguishes accen s only in Ma ijampolė subdialec , meanwhile in Vilka iškis and Šakiai subdialec s his ea u e loses impo ance. he componen s o acu e diph hongs a and e a e o simila leng h. he a io o he com- ponen s o acu e diph hongs i and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is 1.21:1.16. hus, in Ma ijampolė and Šakiai subdialec s hey a e conside ed as semi long, meanwhile in Vilka iškis subdialec hey a e sho . he componen s o ci cum lex diph hongs a and e a e o he same leng h in Ma ijampolė and Vilka iškis subdialec s, meanwhile in Šakiai subdialec hey a e sho e (a a a io 1:1:1.16). he e o e, he componen s o diph hongs in Šakiai subdialec a e conside ed as semi long and elonga ed due o con inuous accen . he a io o he componen s o ci cum lex diph hongs wi h i and u in Ma ijampolė, Vilka iškis and Šakiai subdialec s is 1.08:1:1.2. hey a e undoub edly conside ed as semi long in Šakiai subdialec . Į eik a 2014 m. ugsėjo 30 d. iMa bakŠienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]