158 ac a Linguis ica Li huanica LXXI
au eLija g i ėnienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, dialek ologija.
augaLinės kiLMės
asMen Va dŽiai
ŠiuoLai kinėje Lie uViŲ
VaikŲ P ozoje
an h oponyms o Plan o igin
in con empo a y Li huanian P ose
o child en
ano acija
s aipsnio y imo objek as – 27 šiuolaikinės lie u ių aikų p ozos au o ių 41 kū inyje
as i 82 augalinės kilmės į ai ių pe sonažų (36 asmenų, 26 mi inių i į ai ių išgal o ų bū ybių,
20 gy ūnų) a dai. s aipsnyje ap a iamas onimizacijos p ocesas – bend inių žodžių i imas
ik iniais a dais; aip pa siekiama iš i i pe sonažų a dų da ybos būdus i o man us, nus a-
y i dažniausias pama iniais žodžiais einančias leksemas, ap a i okių a dų unkciją g ožiniuo-
se eks uose.
anno a ion
he objec o he esea ch a icle is he names o 82 cha ac e s ea u ing plan o igin
(36 names o pe sons, 26 names o my hological and ic i ious c ea u es and 20 names o
animals) which we e ound in 41 piece o li e a u e by 27 con empo a y child en p ose li -
e a u e au ho s. he p ocess o onymisa ion i.e. he con e sion o common wo ds in o p op-
e names is discussed; also, he ways o de i a ion and o man s o cha ac e s’ names a e
analysed, as well as he lexemes se ing as he mos common unde lying wo ds a e iden i ied
and he unc ion o such names in ic ion ex s is discussed.
esMiniai ŽodŽiai: pe sonažo a das, augalo pa adinimas, onimizacija, žodžių da yba, šiuo-
laikinė lie u ių aikų p oza.
keyWo ds: cha ac e ‘s name, he name o a plan , onymisa ion, wo d de i a ion,
con empo a y Li huanian p ose o child en.
augalinės kilmės asmen a džiai
šiuolai kinėje lie u ių aikų p ozoje
159s aipsniai / a icles
ĮVadas
Lie u ių a dyne u ime daugybę asmen a džių, sie inų su augalų pa adinimais.
zigmas zinke ičius monog a ijoje Lie u ių asmen a džiai (2008) nu odo, kad
okių asmen a džių p iskaičiuojama pe 600. augalai, da ę p adžią okiems as-
men a džiams, y a labai į ai ūs. ai medžiai, k ūmai, ja ai, da žo ės, gėlės, uogos,
žolės i k . asmen a džiais eina ne ik pa ys augalų pa adinimai, be i ų pa a-
dinimų ediniai, pa yzdžiui, Rugỹs i Rugái is, Rugnis, Rugẽ ičius (zinke ičius
2008: 516)1. aigi, nieko keis o, kad i šiuolaikinės lie u ių aikų p ozos kū ėjai
sa o knygose a oja nemažai pe sonažų a dų, sie inų su augalų pa adinimais.
y imui ik iniai eikėjų a dai ink i iš XXi a. lie u ių au o ių aikų p ozos
kū inių – pe skaičius be eik 200 aikams i paaugliams ski ų knygų, 27 au o ių
41 p ozos kū inyje as i 82 pe sonažų a dai, sie ini su augalų pa adinimais. di-
džiausią šių a dų dalį suda o asmen a džiai (36 a dai)2. 26 a dais pa adin os
į ai ios mi inės ( aganos, kaukai, undinės) i pačių au o ių sugal o os bū ybės
(gugeliukai, liū ažiu kės, nuo ykiau ojai i k .); 20 a dų pa adin i į ai ūs gy ūnai
(naminiai gy uliai, paukščiai, miško ž ė ys, žu ys, opliai, abzdžiai i k .). sie-
kiama iš i i okių pe sonažų a dų da ybos būdus i o man us, nus a y i dažniau-
sias pama iniais žodžiais einančias leksemas, ap a i onimizacijos p ocesą3 – bend-
inių žodžių i imą ik iniais a dais4.
1 Monog a ijos au o ius okius asmen a džius adina augmeniniais (jiems ski ia i iš g ybų a dų pasi-
da y as pa a des Ba a ykas, Vo e uška i k .). Šiame s aipsnyje apž elgiami ik iš augalų pa adinimų
kilę pe sonažų a dai.
2 as a ik kele as pa yzdžių, kai aikų p ozoje augalo a das i s a asmens pa a de, pa yzdžiui, moky-
ojas Adomas Bu okas (k. saj. 2013), ponas Žanas Pje as de Ch izan emas i jo žmona Ge ūda Ch i-
zan em, biologijos moky oja Miglė Guobienė (n. kliuk.), ūkininkas Pilypas Kanapis (k. gud.). aip pa
iksuo i keli a ejai, kai augalų a dai ampa kū inio pe sonažų p a a dėmis: smalsus be niukas p a a -
džiuojamas sekliu Mo ka (n. kep. 2013); moky ojas adomas bu okas dėl sa o pa a dės gauna Runke-
lio p a a dę (k. saj. 2013); pa ė į umpai ki p ais plaukais aikai p amena Kak usu (k. saj. 2009);
aškinio eido ka alai ės pa a ėjas p a a džiuojamas Bul ės Daigu (k. saj. 2006); mokyklos aly oją isi
adina Bulbele, nes „jeigu p ašnekda o apie sa e – ai ik apie „bulbeles“ (k. saj. 2006: 196).
3 Į y imo objek ą neį aukiami iesioginės onimizacijos a ejai, kai bend inio žodžio pag indinė leksinė
eikšmė i s a naujojo ik inio žodžio leksinės eikšmės dalimi (plg. bušs 2006: 18), . y. okie pa yz-
džiai, kai augalas pe soni ikuojamas, i jo a das uo pačiu ampa ik iniu žodžiu. Įasmeninimo kaip
ieno iš opų galia okia didelė, kad pe soni ikuodami jie moka p ašnekin i ne negy us daik us (ko-
ženiauskienė 2001: 205). Pa yzdžiui, onos jau akės pasakų ink inėje Ponia Pela gonija (2010) ginči-
jasi, liūdi, linksminasi daugybė augalų: koke ė ožė, ponia Pela gonija, išdidieji Pelynas i jazminas,
kuklusis kmynas, ge aši dis Maumedis, mažoji akažolė i ki i įasmenin i augalai; kazio sajos pasakų
inkinyje Vėjo pamušalas (2010) pe soni ikuojamas mo iejukas, kie is, žemuogė, aguona i ki i augalai.
negy ų daik ų animiza imas ypač būdingas nonsenso li e a ū ai.
4 apie p iešingą p ocesą – asmen a džių i imą bend iniais žodžiais – ž . gai enis 1974: 215–216.
160
au eLija g i ėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Lie u ių au o ių g ožiniuose eks uose ik inių a dų a ojama nemažai, ad
u ime i šios s i ies y imų. Pa yzdžiui, apie an oponimus, eonimus i ie o a -
džius Vlado b aziūno i sigi o gedos poezijoje ašė ski man as Valen as (Valen as
2007: 124–133); me akalbinius asmen a džių komen a us neling is iniuose eks-
uose (žiniasklaidoje, g ožiniuose kū iniuose, neling is iniuose mokslo eks uose i
ki u ) ap a ė kazimie as Župe ka (Župe ka 2006: 62–73); kokių kon eks ų ženklais
ampa ik iniai žodžiai ju gos i anauskai ės eilė aščių knygoje Odė džiaugsmui,
analiza o jolan a Vaskelienė (Vaskelienė 2009: 300–310); eikėjų a dus i jų į aką
ku ian eks o s a egiją algi do Landsbe gio no elis ikoje ap a ė Laimu ė adoma-
ičienė (adoma ičienė 2009: 105–111); a dų eikšmę juozo apučio ly iniuose
apsakymuose y ė i ena baliulė (baliulė 2009: 112–117). Pe sonažų pa a des Pe o
c i kos aš uose ap a ė Vi alija Maciejauskienė (Maciejauskienė 1973: 49–53).
jono a yžiaus, al onso bieliausko i Mykolo sluckio penkių omanų eikėjų a -
dų kilmę analiza o Ma y ė azmukai ė ( azmukai ė 1973: 53–56). deja, pe sona-
žų a dai aikų p ozos eks uose bemaž ne y inė i. Minė inas ik nedidelis agnės
učkienės s aipsnelis apie lie u ių liaudies pasakų eikėjų a dų mo y aciją ( uč-
kienė 2013: 3–7) i Leona do saukos y imas apie eikėjų i ie ų a dų kai ą
pasakoje „eglė žalčių ka alienė“ (sauka 2008: 184–193). aigi šis pe sonažų a dų
y imas gali bū i įdomus ne ik li e a ū ologams, be i ling is ams – ai bū ų o-
limesnių pla esnių y imų p adžia. e noling is iniu aspek u ypač įdomus ik inių
a dų mo y acinių požymių nus a ymas5, nes a dyną e noling is ai išski ia kaip
s a bią me a o izacijos s e ą, ieną iš kalbos pasaulė aizdžio sudedamųjų dalių
(guda ičius 2000: 78; 105), odėl i šiame s aipsnyje a si ibojama nuo nemo y-
uo ų a neaiškios mo y acijos pe sonažų a dų. Čia analizuojami pe sonažų a dai
u i aki aizdžius i kalbančiųjų leng ai su okiamus mo y acinius požymius.
s aipsnyje pe sonažų a dai analizuojami sinch oniškai. i ian ik inius a dus
da ybiniu s uk ū iniu požiū iu, emiamasi bend inių žodžių da ybos analizės p in-
cipais (plg. bu kus 1995: 31–34; jakai ienė 2010: 276; apie da ybinės i s uk ū inės
analizės modelio aikymą i ian onimus ž . Maciejauskienė 2001: 185). aigi i
pe sonažų a dai ski iami į pi minius (pap as uosius) i an inius (da inius); pas a-
ieji da smulkiau ski iami į p iesagų i galūnių edinius bei sudu inius a dus.
kad bū ų sup as a ik inio žodžio eikšmė, bū ina nus a y i, kas konk ečiai uo
a du pa adin as: asmuo, gy ūnas, mi inė bū ybė a pan. (jakai ienė 2010: 264;
Mickienė, balčiūnai ė-Lužinienė 2013: 10), odėl i šiame s aipsnyje sup as i kon-
k ečią ik inio a do eikšmę padeda g e a nu odomas bend inis žodis, ku is ne-
iesiogiai susieja a dą su są oka.
5 ašy ojas „ku damas“ ik inį daik a a dį iš iesų laikosi ų pačių mo y acijos aisyklių, kaip i bend i-
nių daik a a džių kū ėjas. jis negali „kopijuo i daik o“, odėl kopijuoja ben būdą, ku iuo pa i kalba
sukū ė am ik us daik a a džius (ba as 1991: 213).
augalinės kilmės asmen a džiai
šiuolai kinėje lie u ių aikų p ozoje
161s aipsniai / a icles
1. Pi Miniai Pe sonaŽŲ Va dai
Pi miniais laikomi okie pe sonažų a dai, ku ie onimizacijos p ocese negauna
papildomų da ybinių o man ų – o maliai jie su ampa su am ik ais augalų pa a-
dinimais, . y. niekuo nesiski ia nuo pama inio mo y uojančio žodžio6. ai adina-
moji ne iesioginė onimizacija, kai bend inio žodžio pag indinė leksinė eikšmė
neįeina į ik inio žodžio leksinės eikšmės sudė į, o ans o muojasi (bušs 2006:
18). be eikšmės ans o macijos, onimizacijos p oceso me u bend iniai žodžiai
įgyja i naujų ypa ybių: nebe eiškia są okų, ne enka u ingo seman inio u inio,
įgyja nomina y inę unkciją (Vanagas 1970: 19).
Lie u ių aikų p ozos kū iniuose as a be eik 70 okių pi minių augalinių pe -
sonažų a dų. 13 bend inėje kalboje a ojamų augalų a dų a ink ose aikų p o-
zos knygose y a apę me gaičių i mo e ų a dais: iena iš d ynių sesučių Ie a
(k. gud.)7, me gai ė Liepa (k. saj. 2008), me gai ės Lelija i Tulpė, senu ė Mi a (V. ažuš.
2009), paauglė Mė a ( . g am.), ponia Mė a (n. kep. 2008), me gai ė Pela gonija (n. Ma č.),
ijūno žmona Pe unija (V. ažuš. 2009), paslap ingoji me gina Pu iena (n. kep. 2013),
mama Ramunė (n. kliuk.), kaimynė Ropė (V. ažuš. 2008), ka alai ė Rožė (j. kel.), paaug-
lė Rožė (a. zu .), d a o šeimininkė Rožė (V. ažuš. 2008), namų ekonomė panelė Ro-
zalija, isų adinama Rože (k. gud.), mokyklos di ek o iaus pa aduo oja Rū a (V. ač.
2008), namų šeimininkė Rū a (V. ažuš. 2008), Liud iko gėlės žmona Rū a (k. gud.)8.
okie a dai populia ūs ne ik aikų li e a ū oje – pas a ųjų me ų populia iausių
a dų d idešim ukai odo, kad me gaičių a dyne pamažu silps a k ikščioniškų
a dų populia umas. daugėja bal iškos kilmės me gaičių a dų, a si adusių iš gam-
inės seman ikos žodžių, me gai ėms is dažniau su eikiami ugilės, Miglės, Liepos
a dai (sinke ičiū ė 2011: 6; 2012: 4; aip pa ž . Maciejauskienė 1992: 17; 1998: 36;
6 kilmės požiū iu ai adinamieji apelia y ai – bend iniai žodžiai, i ę a dais (kuza inis, sa ukynas
1994: 25). gim osios kalbos bend inė leksika i u ė ų bū i ienas s a biausių šal inių, kai eikia „su-
ku i“ naują a dą (Maciejauskienė 1998: 36).
7 P ozos eks ų, ku iuose as a augalinės kilmės pe sonažų a dų, pa adinimai pa eik i s aipsnio gale,
šal inių są aše. s aipsnio eks e nu odomos au o ių pa a džių san umpos. jeigu ci uojami keli o
pa ies au o iaus kū iniai, skai menys g e a pa a dės san umpos odo knygos leidimo me us. ci uojan
a ski us sakinius a didesnes eks o a ka pas, nu odomi i knygos puslapiai.
8 dauguma šių a dų nuo seno papli ę mūsų a dyne, iksuo i kazio kuza inio i b onio sa ukyno Lie-
u ių a dų kilmės žodyne (1994), dalios Pakalniškienės, amunės dab y ės i ū os sakalauskai ės
suda y ame lie u iškų a dų žodyne Rinkis a dą lie u išką (2014) i ki uose a dų są aduose. Populia-
ūs a dai Ie a, Rožė, Vale ijonas laiky ini s e imos kilmės asmen a džiais (kilę iš heb ajų i lo ynų
kalbų), ačiau žiū in o maliai, jų aiška su ampa su a i inkamų augalų pa adinimais, odėl šiame s aips-
nyje jie ap a iami ka u su ki ais augaliniais pe sonažų a dais laikan is nuos a os, kad dauguma čia
ap a iamų pe sonažų a dų kildin ini iš lie u ių kalbos augalinės leksikos, ku ią suda o ne ik sa os
(ąžuolas, pupa, samana i . .), be i skolin os kilmės (lelija, mi a, pe unija, pela gonija i k .) žodžiai.
162
au eLija g i ėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
zinke ičius 2008: 521). Pas a ųjų me ų be niukų a dynas pagal kilmę ge okai
ski iasi nuo me gaičių – be niukų a dyne daugėja k ikščioniškų a dų (sinke i-
čiū ė 2011: 9). Įdomu ai, kad panaši endencija pas ebė a i aikų li e a ū oje – čia
apelia y inių be niukų i y ų a dų as a d igubai mažiau nei me gaičių ( ik 6):
be niukas Ąžuolas (k. saj. 2008), plačiape is y as Ąžuolas (j. Pe .), be niukas Be žas
(j. Žil.), ienas ga siausių plėšikų pasaulyje Bijūnas (P. juod.), šaunus aikinas, na sus
ka ys Bijūnas (V. ažuš. 2008), ijūnas Dagys (V. ažuš. 2009), okusininkas Na cizas (n. kep.
2008), ga siausias poe as isame pasaulyje i isa oje Vale ijonas ( . Še . 2008).
Pasi elkus bend inėje kalboje a ojamus augalų a dus suku i šie gy ūnų
(naminių gy ulių, g aužikų, o agy ių, paukščių i k .) a dai: žiu kinas Dagišius
(u. ul. 2010), o agy is Ke pė (n. Vai . 2014), pelė Liepa (V. ka .), ka ė Mo ka (a. cic.),
iš a Pe unija (L. Žu .), kaly ė Pupa (n. kep. 2013), gand ė Pupa (V. ka .), ožka Rožė
(o. jau . 2004), o agy is Samana (n. Vai . 2014), a inas Vale ijonas (n. kep. 2008), ku-
melė Vyšnia (n. kep. 2013).
bend inėje kalboje a ojami augalų a dai ampa į ai ių mi inių i pačių kū-
ėjų išgal o ų bū ybių a dais: aganai ė A nika (d. Vai . 2004), paslap inga bū ybė-
lė Debesylas ( . Še . 2008), nuo ykiau ojų kapi onas Debesylas (n. Vai . 2013), miško
gy en oja gugelė Eglė (V. alek.), nuo ykiau ojų me aš ininkas
Kiminas
(n. Vai . 2014),
pelkių smuklėje di ban i gugelė Spanguolė (V. alek.), undinė Lelija (u. and .), nuo y-
kiau oja Mi a (n. Vai . 2013), pik a bū ybėlė Pela gonija i bū ys jos aikučių – Jona-
žolė, Kalija, Saulėg ąža i Šal alankis ( . Še . 2008), nuo ykiau ojas Rododend as (n. Vai .
2013)9. kaip ma y i iš pa yzdžių, dalis mi inių bei išgal o ų bū ybių i kai ku ie
gy ūnai pa adin i adiciniais žmonių a dais (Lelija, Rožė, Vale ijonas). ai sena
pasaulio aikų li e a ū os adicija. aip į a dijan pasakų eikėjus, dažniausiai sie-
kiama komiško įspūdžio (u ba 2013: 48). Lie u ių aikų p ozoje pas a uoju me u
ši endencija da osi is dažnesnė; u ime daugybę kū inių, ku iuose į ai iems ei-
kėjams (pap as ai nonsenso pasakų) su eik i ik i žmonių a dai (u ba 2004: 58).
Pasi elkus liaudiškus augalų a dus pasida y i šie asmenų a dai: siu ėjas Ašok-
lis (k. saj. 2010) (ašokliais žemaičių a mėje adinami audonieji se ben ai (Ribes
ub um))10, idu amžių ke na ėje gy enan i me gai ė Luknė (M. Vi k.) (lukne a mė-
se adinama lūgnė (Nupha )), senelė Radas a (V. ažuš. 2009) ( adas omis a mėse
adinamas aukšlė alapis e škė is (Rosa ugosa)), bajo as Ūžalas (d. Vai . 2004) ( a -
minė ąžuolo (Que cus) o ma – y ų aukš aičiai ki čiuo uose skiemenyse ą e čia
9 didelę dalį šiame sky elyje minimų pe sonažų a dų, pa yzdžiui, A nika, Kalija, Lelija, Mi a, Pela go-
nija, Pe unija, Rododend as i k ., galė ume laiky i sulie u in omis lo yniškų a dų A nica, Calla, Lilium,
My us, Pela gonium, Pe unia, Rhododend on o momis.
10 Lie u iški i lo yniški augalų genčių i ūšių a dai nu odomi emian is amunėlės janke ičienės suda-
y u Bo anikos a dų žodynu (1998) i Lie u os espublikos e minų banku (h p:// e minai. lkk.l ).

augalinės kilmės asmen a džiai
šiuolai kinėje lie u ių aikų p ozoje
163s aipsniai / a icles
ilguoju u), li e a ū os moky oja Žibu ė (V. ač. 2001) (žibu ėmis gy ojoje kalboje
adinamos žibuoklės (Hepa ica)).
Liaudiškais augalų a dais mūsų p ozininkai pa adina i į ai ius gy ūnus: ežys
Alijošius
(
V. Land.) (skoliniu alijošius gy ojoje kalboje adinamas ala ijas (Aloe); plg.
le. elijasz, b u. альяс), kamanė Dilgė (u. ul. 2007) (dilgėmis aukš ai ijoje adinamos
dilgėlės (U ica)), uodas Pas e nokas (s. siud.) ( ai mo oneminė a mybė, aip gy-
ojoje kalboje adinamas pas a nokas (Pas inaca)).
as a kele as išgal o ų i mi inių bū ybių a dų, ku ių pama u aip pa eina
liaudiškas augalo a das: bū ybėlės Pela gonijos aikas Alijošius ( . Še . 2008), nuo-
ykiau oja D uskažolė (n. Vai . 2013, 2014) (d uskažole joze o iedo o ičiaus ank aš-
yje (1851) i an ano Lalio žodyne (1915) adinama ‘na y žolė’ (T iglochin)), aga-
nius Lobesylas (išk aipy as debesylo (Inula) pa adinimas) (d. Vai . 2006), da žų die y-
bė Puplaiškis (d. Vai . 2006) (mo oneminė a mybė, bend inėje kalboje a ojama
o ma pupalaiškis (Menyan hes)), liū ažiu kė Raskila (n. Vai . 2013) (mo oneminė
a mybė, plg. bend inės kalbos asakila (Alchemilla)).
Pas ebė a, kad šiuolaikinės aikų p ozos au o iai ne e ai pe sonažus pa adina
lo yniškais augalų a dais ( eks uose lo yniški a dai dažniausiai adap uojami, jie
įgauna lie u iškas galūnes, ka ais šiek iek modi ikuojama a do šaknis). Pa yzdžiui,
dai os Vai ke ičiū ės omane Ma ius Pie a is i juodasis bokš as (2008) šėlioja a-
ganiukė G imona (lo . Ag imonia ‘di uolė’), nedidukė smulku ė aganai ė Be ula
(lo . Be ula ‘be žas’), linksmų, ž i ių akių aganiūkš is Junipe as (lo . Junipe us
‘kadagys’). u ės uliūnės pasakai ėse Miegančios bo užės (2007) umpą smilgos
s iebelį k am o laumži gis Ciko ijus (šis pe sonažo a das gali bū i pasida y as iš
lo yniško ūkažolės a do Cicho ium a ba iš a minio jo pe di binio ciko ija)11.
kazio sajos omane Ku io nieks nemylėjo (2008) aizduojama me gai ė Tilė (plg.
lo ynišką liepos a dą Tilia) (k. saj. 2008).
da bū ina paminė i, kad aikų li e a ū oje as a i daugiana ių eikėjų a dų.
Visi jie iksuo i ena os Še ely ės pasakose. ina iu a du pa adin a pasipū ėlė
senė iš pasakos „k aka ukų pie elė“ (2007). sa o įman iu a du ši eikėja di-
džiuojasi, į aplinkinius k eipiasi išdidžiai, su okdama sa o i a do e ę: A žinai,
kad mano a das – Ma iana Sil ana Ama ilija ( . Še . 2007: 32) (plg. kamba inės
s ogūninės gėlės a dą ama ilė i jos lo ynišką pa adinimą Ama yllis). Puikybės
pilna i ki a . Še ely ės pasakų eikėja ki mėlė: O aš – Šach azada Sil ana Raba
Ba ba ė!.. – išdidžiai a ė Ki mėlė ( . Še . 2008: 125) (šio pe sonažo p ie a dis sie inas
su aba ba o (Rheum) a du; seman iškai jį galima sie i i su iena iš ba ba o eikš-
mių ‘
amsus, žiau us žmogus, kul ū os e ybių naikin ojas’ – ki mėlės kaip
ba ba ai iską sug aužia
).
11 Į a mes šis i onimas g eičiausiai a ėjo pe kaimynines sla ų kalbas: plg. u. цикорий, b u. цыкорыя,
le. cyko ia, aip pa la ių a mių ciko iņs, cīko iņš, o. Zicho ie.
164
au eLija g i ėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
2. an iniai Pe sonaŽŲ Va dai
Šiai g upei p iklauso pe sonažų a dai, onimizacijos me u ga ę kokį no s da y-
bos o man ą – p iesagą, p iešdėlį a galūnę – a ba suda y i sudū imo būdu.
Vediniai
ai palygin i nedidelė a dų g upė. jai ski ina 14 pe sonažų a dų. au o iai
dažniausiai suda o galūnių -a, -ė, -is, -ius a ba p iesagų -elė, -y ė, -u ė edinius.
Galūnių ediniai. okios da ybos pe sonažų a dų p ozos eks uose iksuo a
daugiausia (7). didžiąją jų dalį suda o gy ūnų a dai: a liukas Aje is (: aje as
(Aco us)) (a. Žied.), b u ozau ai ė Baobaba (: baobabas (Adansonia)) (V. Land.), lydeka
Š end ė (: š end as (Typha))12 (u. and .), d ugys Tulpius (: ulpė (Tulipa)) (u. ul. 2010).
as i du okios da ybos asmen a džiai: pagonių ka ys Š end ius (j. Žil.) (: š end as
(Typha) i senelės d augė Usnė13 (: usnis (Ci sium) (V. ažuš. 2009). iksuo as ienas
mi inės bū ybės a das – kaukas Smilgius (: smilga (Ag os is) (j. Žil.).
P iesagų ediniai. P ozos eks uose as i 5 p iesaginės da ybos pe sonažų
a dai. du asmen a džiai: me gai ė Ie u ė (: ie a (Padus) ( . Če ., . Še . 2009) i
piemenukas Ži niukas (: ži nis (Pisum) (V. ažuš. 2008). as a po ieną gy ūno, mi-
inės i išgal o os bū ybės a dą: aganai ė Dilgy ė (: dilgė ‘dilgėlė’ (U ica)) (d. Vai .
2006), maža bū ybėlė Dilgėly ė (: dilgėlė (U ica)) ( . Še . 2008), beb iukė Rū elė
(: ū a (Ru a)) (j. Lin.). ai mažybinę-maloninę eikšmę u inčios a dų o mos.
as i du sudu iniai pe sonažų a dai. Vienas iš jų asmen a dis: dak a as Liep-
žiedis (: liepa (Tilia) i žiedas) (n. Vai . 2013) i ienas mi inės bū ybės a das – a-
gana Viks akampė (: iks a (Ca ex) i kampas) (d. Vai . 2004).
3. Pe sonaŽŲ Va dŲ unkcijos
i gy enime, i li e a ū oje pag indinė a dų unkcija – ski iamoji: a ski i ienus
žmones nuo ki ų, juos iden i ikuo i. Pe sonažo a das – ai jo asmenybės k in esen-
cija, pa i inan i apa ybę i saugan i ją a si amule as ( udai y ė 2000: 29). Va dai
u i galią iš eikš i esmę, nes nu odo ik ai ieną e e en ą (ba as 1991: 208).
g ožinėje li e a ū oje, kaip i gy enime, pe sonažų a dai dažnai u i ne ik
ski iamąją, be i lem ies unkciją. a sekus a dų idinę o mą dažnai galima as i
pag indimą, kodėl pe sonažai aip pa adin i.
12 Š end ėmis šnekamojoje kalboje i a mėse adinamos nend ės (Ph agmi es), ad lydekos a dą Š end ė
galima laiky i i pi miniu a du.
13 galima i ki okia Usnės in e p e acija. ai galė ų bū i onimizuo a a minė usnies o ma.
augalinės kilmės asmen a džiai
šiuolai kinėje lie u ių aikų p ozoje
165s aipsniai / a icles
Vaikų p ozoje andame pa yzdžių, kai pe sonažo a das būna iesiogiai susijęs
su jo gy enamąja ie a. Pa yzdžiui, andens i d ėgnų ie ų gy en ojai ( a lės,
žu ys i k .) pa adinami andens i pak ančių augalų a dais. gy enamoji aplinka
ampa mo y a o iumi suda an a liuko Aje io (a. Žied.) i lydekos Š end ės (u. and .)
a dus: aje ai (Aco us), š end ai (Typha) i š ed ės ( aip gy ojoje kalboje adinamos
nend ės (Ph agmy es)) auga s o inčių a lė ai ekančių andenų pak aščiuose, dumb-
linguose k an uose (Vilkonis 2001: 370, 382).
ka ais augalo a das padeda apibūdin i pe sonažo išo ę, pa yzdžiui, plonas
aukš as kaukas pa adinamas Smilgiumi (j. Žil.) (smilgų s iebai ploni, liauni; plg.
Lie u ių kalbos žodyne pa eik us palyginimus: Anas okis didelis, aukš as, plonas kap
smilga LkkXiii125(g ). Aukš as kaip šaukš as, ilgas kaip smilga L (aln)).
da daugiau as a a dų, sie inų su pe sonažo eikla, p o esija. Pa yzdžiui, gy-
dy ojai i ais ininkai aikų p ozoje dažnai į a dijami ais inių augalų a dais: dak-
a as adinamas Liepžiedžiu (n. Vai . 2013), nes liepų žiedai y a puikus ais as nuo
daugybės pe šalimo, ši dies i k aujagyslių, odos, sąna ių, ne ų i ki okių ligų
( agažinskienė, imkienė, sasnauskas 2005: 202). emian is uo pačiu mo y u
suda y as i ais ininko Alijošiaus a das (V. Land.) (ala ijo, šnekamojoje kalboje
adinamo skoliniu alijošius, p epa a ais gydomos į ai ios odos, i škinimo, pe ša-
limo i ki okios ligos ( agažinskienė, imkienė, sasnauskas 2005: 31). Įdomu ai,
kad oje pačioje pas aipoje Rudnosiuko is o ijų (2010) au o ius Vy au as V. Lands-
be gis šį a dą ašo ai didžiąja, ai mažąja aide. aip kū ėjas demons uoja jau -
umą kalbai i ku ia kalbinį nonsensą, aiškią neįmanomybę, ku ios iena iš ap aiš-
kų – pa adoksalūs eikėjai (u ba 2013: 47). au o ius, ku damas neį ikė inas is o-
ijas, žaidžia ne ik žodžių daugia eikšmiškumu, be i su skai y oju – jis u i bū i
ypač a idus, neapsnūs i i a si ink i, kada eks e kalbama apie ais ininką alijošių,
o kada apie ais ą alijošių: Ežys, ga ęs okią eleg amą, iška nulėkė pas ais ininką
Alijošių, no ėdamas nupi k i bičiuliui piliulių nuo pil o, be kadangi Alijošius jų
ne u ėjo, ai ežys su ynė Alijošių su medum i nu ežė Rudnosiukui. Rudnosiukas,
su algęs alijošiaus su medum, kaipma pas eiko i apsilaižė V. Land.: 61. okiais
a ejais galima kalbė i apie deno a o i ik inio a do su apa inimą, ku is, ju ijaus
Lo mano eigimu, ypač būdingas mi ologiniams aizdiniams (Lo man 2004: 235).
okie pe sonažų a dai ik pa i ina ak ą, kad seno ėje lie u ių i ai ikė a
kai ku ių augalų magiška galia, su eikiančia žmogui ge ų ypa ybių, aip pa ginan-
čių jį nuo pik o i pan. (zinke ičius 2008: 516). Pa yzdžiui, jeigu pe sonažui
eikia kokio no s gydymo a apsaugos, jis dažnai pa adinamas ais inio augalo
a du: a inas adinamas Vale ijonu, nes kažkaip juokingai k e ėjo jo gal a, gal iš
baimės? (n. kep. 2008: 41) ( ale ijonai a ojami ne ik baimei mažin i, be i nuo
į ai ių neu ozių, nemigos, is e ijos, s eso ( agažinskienė, imkienė, sasnauskas
2005: 397)).
166
au eLija g i ėnienė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
aigi aki aizdu, kad g ožiniuose eks uose pe sonažų a dai is dažniau ampa
iena iš pag indinių p iemonių ku ian yškius, ne ikė us eikėjų pa eikslus (Ер-
макова 2009). jie ampa au o ių am ik ų idėjų „a spindžiais“ (ba as 1991: 215).
dažnai iš adingai, sumaniai suku i pe sonažų a dai a ojami ik o au o iaus
konk ečiame kū inyje (pa yzdžiui, D uskažolė, Smilgius, Tulpius, Viks akampė i
pan.). jei pe sonažui pa adin i pe keliamas isiems ge ai pažįs amo augalo a das,
nemaža ikimybė, kad jis bus iksuo as kelių au o ių kū iniuose. Pa yzdžiui, Ali-
jošius eikia V. V. Landsbe gio Rudnosiuko is o ijose (2010), . Še ely ės K aka u-
kų b ūzgynėliuose (2008), oks a das iksuo as i suaugusiųjų p ozoje (pa yzdžiui,
and iaus apino omane Vilko alanda (2013) Vilniaus legiono mašinos p ižiū ė-
ojas a du Alijošius)14.
kaip ma y i iš ap a os medžiagos, ienų pe sonažų a dai labai aiškūs, skaid ūs,
jų mo y acija leng ai a sekama ne aikui (pa yzdžiui, Dilgė, Raskila, Ūžalas i k .).
kai ku ie a dai jauniesiems skai y ojams ka ais skamba kaip mįslės (pa yzdžiui,
Be ula, G imona, Junipe as i pan.) – ieniems įmenamos, o ki iems aip i likusios
paslap imi, be juk li e a ū os kū iniui daug ak ualiau kel i klausimus, min i mįsles,
in iguo i skai y oją, o ne pa eik i leng ai a spėjamus a sakymus, odėl i meninio
eks o ik iniai žodžiai skai y ojui sužadina daugybę asocia y ių eikšmių i p asmių
(Кухаренко 1988, 106, ci . iš Николина 2003, 196).
aPibend iniMas
Pe skaičius apie 200 šiuolaikinės lie u ių aikų p ozos kū inių, 27 au o ių 41
knygoje as a daugiau nei 80 seman iškai mo y uo ų augalinių pe sonažų a dų:
36 asmen a džiai, 26 į ai ių mi inių i pačių au o ių sugal o ų bū ybių a dai, 20
gy ūnų a dų. Žodžių da ybos požiū iu daugiau a ojama pi minių a dų (be eik
70); edinių iksuo a ik 14. Į a dydami kū inio eikėjus, a ink ų eks ų au o iai
dažniausiai enkasi žydinčių, iš aizdžių augalų pa adinimus (pa yzdžiui, bijūnas,
lelija, na cizas, pe unija, amunė, ododend as, ū a, ulpė, žibu ė i pan.). onimiza-
cijos p ocese populia ūs i į ai ių ais ažolių (aje as, alijošius, a nika, debesylas,
dilgėlė, jonažolė, mė a, asakila, ale ijonas i pan.), medžių (ąžuolas, baobabas, eglė,
liepa, yšnia i k .), k ūmų ( ašoklis, adas a, šal alankis i k .), kamba inių augalų
14 da populia esnis li e a ū oje ožės a das: juo aikams ski uose kū iniuose adinamos ne ik me -
gai ės, be i ka alai ės, ožkos i ki i gy i pada ai; šis a das plačiai papli ęs i suaugusiųjų li e a ū oje
( iman o Ša elio apsakyme „Pasima ymas“ eikia algyklos edėja Rožy ė; hen iko Čig iejaus no e-
lėje „Vaidinimas“ – mo e ėlė ožė, a. apino omane Vilko alanda (2013) klajoja pak aišusi Vilniaus
elge a Bėdų Rožė i k .).