Go to originalLocalized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…
Page 1
CHITSUKO FUKUSHIMA
Niigatos prefektūros universitetas, Japonija
TYRIMŲ SRITIS: dialektų geografija.
TOKUNOŠIMOS TARMĖSE VYKSTANČIOS VEIKSMAŽODŽIŲ ASMENUOČIŲ SISTEMŲ KAITOS PERSVARSTYMAS: DRAUDŽIAMOSIOS FORMOS REIKŠMĖ KAIP DAR VIENAS ĮRODYMAS
Veiksmažodžio asmenavimo sistemų kaita Tokunošimos tarmėse: draudimą reiškianti forma kaip dar vienas įrodymas
ANOTACIJA
Autorė dalyvavo analizuojant Tokunošimos tarmės, priklausančios japonų kalbos Riūkiū tarmėms, veiksmažodžių asmenuotės sistemą. Šis tyrimas yra Tokunošimoje rengiamo tarmių žodyno projekto dalis. Fukushima (2017) aptarė veiksmažodžių asmenuotės sistemų pertvarką Tokunošimos salos tarmėse, palygindama dvi vietines sistemas ir nagrinėdama tam tikros veiksmažodžio formos geografinį paplitimą. Kaip pagrindinis požymis vykstančiai kaitai parodyti buvo pasitelkta prieveiksminė forma. Šiame straipsnyje draudžiamoji forma naudojama kaip dar vienas įrodymas, leidžiantis parodyti saloje esamą variaciją ir aprašyti tarmių veiksmažodžių asmenuotės sistemų pertvarką. Veiksmažodžių asmenuotės sistemų pertvarkos procesas Tokunošimoje vaizduojamas kalbiniais žemėlapiais, daugiausia dėmesio skiriant draudžiamajai ir prieveiksminėms formoms. Pagal 1977 m. Okamuros tyrimo duomenis naujai sudaryti žemėlapiai aiškiai parodo paplitimo ribas ir atskleidžia, kad formos su balsiu pasibaigiančiu veiksmažodžio kamienu yra senesnės už formas su r pasibaigiančiu veiksmažodžio kamienu.
RAKTAŽODŽIAI: sistemų kaita, veiksmažodžių asmenuotė, Riūkiū tarmės, draudžiamoji forma, tarmių žemėlapiai.
Straipsniai / Articles
53
Page 2
CHITSUKO FUKUSHIMA
ANOTACIJA
Straipsnio autorė dalyvavo atliekant japonų kalbos Riūkiū tarmėms priklausančios Tokunōšimos tarmės veiksmažodžio asmenavimo sistemos analizę. Šis darbas – su Tokunōšimos tarmės žodyno rengimu susijusio tyrimo dalis. 2017 m. autorė aptarė Tokunōšimos salos tarmių veiksmažodžio asmenavimo sistemos kaitą: lygino dvi vietines sistemas ir ištyrė geografinį vienos konkrečios veiksmažodžio formos paplitimą. Parodyti pokyčius buvo siekiama remiantis prieveiksminę forma. Šiame straipsnyje kaip dar vienas įrodymas pateikiama daugiareikšmę formą – ja siekiama atskleisti kalbos įvairovę saloje ir aprašyti tarmėje vykstančią veiksmažodžio asmenavimo sistemų kaitą. Tokunōšimos veiksmažodžio asmenavimo sistemų kaitos procesas iliustruojamas lingvistiniais žemėlapiais, dėmesys sutelkiamas į draudimą reiškiančią formą ir prieveiksminę formą. 1977 m. Okamuros tyrimo duomenų pagrindu iš naujo sudaryti žemėlapiai atskleidžia akivaizdų geografinį pasiskirstymą, kuris rodo, kad balse besibaigiančių veiksmažodžio kamienų formos yra senesnės nei r besibaigiančio veiksmažodžio kamieno formos.
ESMINIAI ŽODŽIAI: sistemų kaita, veiksmažodžio asmenavimas, Riūkiū tarmės, draudimą reiškianti forma, tarmių žemėlapiai.
1. ĮVADAS: VEIKSMAŽODŽIŲ ASMENAVIMO SISTEMOS KAITA
Autorius aprašė Tokunošimos tarmių veiksmažodžių asmenavimo sistemų kaitą, daugiausia dėmesio skirdamas prieveiksminei formai (Fukushima 2017). Šiame straipsnyje teigiama, kad į šią kaitą įtraukta ir draudžiamoji forma.
Tokunošima yra Riūkiū salyno sala (žr. 1 pav.), o autorius tyrinėja salos Asamos tarmės veiksmažodžių asmenavimo sistemą. Tai dalis tarmės žodyno rengimo tyrimų (Saki, Fukushima, Nakajima 2003, 2006, 2012; Fukushima 2010).1 Asamos ir Inutabu (žr. 1 pav.) tarmių vyresnio amžiaus informantų apklausa atskleidė, kad šiose tarmėse vartojami skirtingi veiksmažodžių asmenavimo modeliai. Asamos tarmės veiksmažodžių asmenavimo sistemą sudaro trys asmenavimo modeliai: reguliarusis I asmenavimas (priebalsiu besibaigiančio veiksmažodžio kamieno tipas), reguliarusis II asmenavimas (balsiu besibaigiančio veiksmažodžio kamieno tipas) ir nereguliarusis asmenavimas (žr. 1 lentelę), o Inutabu tarmės veiksmažodžių asmenavimo sistemą sudaro du asmenavimo modeliai: reguliarusis asmenavimas (priebalsiu besibaigiančio veiksmažodžio kamieno tipas) ir nereguliarusis asmenavimas (žr. 2 lentelę). Remiantis asmenavimo modelių palyginimu
1 Šį tyrimą parėmė mokslinių tyrimų dotacijos (B) 2330095, (C) 25370487 ir (C) 16K02688.
54
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 3
Reconsidering the Change of Verbal Conjugation Systems in Tokunoshima Dialects: The Prohibitive Form as Another Proof
Standartinės japonų kalbos ir abiejų tarmių, manoma, kad reguliarųjį II asmenavimą turintys veiksmažodžiai pereina prie reguliariojo I asmenavimo (žr. 3 lentelę).
3 LENTELĖ. Veiksmažodžių grupės ir kaitymo modeliai: reguliariojo II modelio įtraukimas į reguliarųjį I
Standartinės japonų kalbos kaitymo modelis adverbinė forma Asamos tarmės kaitymo modelis adverbinė forma Intabu tarmės kaitymo modelis adverbinė forma naru „tapti“ Reguliarusis I nari Reguliarusis I nai Reguliarusis (I) nari kiru „dėvėti“ Reguliarusis II ki Reguliarusis I KirI: Reguliarusis (I) Kiri ikiru „gyventi“ Reguliarusis II iki Reguliarusis I ’ikiri: Reguliarusis (I) ’ikiri okiru „pabusti“ Reguliarusis II oki Reguliarusis II ’wl: Reguliarusis (I) ’wl:ri deru „išeiti“ Reguliarusis II de Reguliarusis II ’izjI: Reguliarusis (I) ’izjiri
Reguliarusis I: veiksmažodžiai su kamienu, besibaigiančiu -r; adverbinė forma: kamienas, besibaigiantis -r, + i
Perėjimas nuo reguliariojo kaitymo II modelio prie reguliariojo kaitymo I modelio lėmė sistemų pasikeitimą. Asamos tarmė yra tarpinė sistema, palyginti su standartine kalba ir Intabu tarme. Šiame procese iš tikrųjų prie pradinės adverbinės formos pridedama forma –ri. Taigi Fukushima (2017) dėmesio centre buvo šios išplėstos formos su –ri paplitimas, parodytas toliau.
’wl: > ’wl:ri veiksmažodžio okiru „pabusti“ adverbinė forma
’izjI: ’izji: > ’izjiri veiksmažodžio deru „išeiti“ adverbinė forma
Draudžiamoji forma šiame straipsnyje pasitelkiama kaip dar vienas įrodymas sistemų pasikeitimui paaiškinti.
56
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 5
Reconsidering the Change of Verbal Conjugation Systems in Tokunoshima Dialects: The Prohibitive Form as Another Proof
2. VEIKSMAŽODŽIŲ ASMENUOČIŲ SISTEMOS ISTORIJA JAPONŲ TARMĖSE
Kobayashi (2004: 540) summarized the changes in verbal conjugation system in the particular verb group including okiru ‘wake up’ by examining the data of Japanese dialects. The changes have three stages. On the first stage, there are two vowel grades such as oku- or oki- in the vowel ending verb stem. This stage was observed in Classical Japanese and is observed in Kyushu dialects still now. On the second stage, there is just one vowel grade oki- in the vowel ending verb stem. This stage is observed in Standard Japanese. On the third stage, there emerges the -r ending verb stem okir-. This stage is observed in many Japanese dialects.
Galūninės formos okiru ir okuru bei atributinės formos okiru ir okuru yra seniausias formų su -r kamienu tipas, vartojamas bendrinėje japonų kalboje ir daugumoje tarmių. Be to, esama daugybės formų su -r kamienu: neigiamųjų formų okira-, okera-, okirja- ir okerja-; kauzatyvinių formų okira- ir okera-; volityvinių formų okiro- ir okira-; hipotetinių formų okire-, okere- ir okure-; liepiamųjų formų okiro, okire, okero ir okere (Kobayashi 2004: 543, 545). Tačiau okiri vartojama kaip prieveiksminė forma retai. Ši forma okiri, sudaryta pridedant -ri, vartojama Tokunošimoje. Taip pat esama draudžiamųjų formų okiruna ir jų variantų, kurie aptariami vėliau šiame straipsnyje.
3. PRIEVEIKSMINĖS FORMOS: GEOGRAFINĖ RYŪKYŪ Tarmių ĮVAIROVĖ IR KARTŲ KAITA TOKUNOŠIMOJE
Pagal prieveiksminių formų okiru „pabusti“ žemėlapį, sudarytą remiantis Nakmoto (1988) duomenimis (žr. 2 pav.; Fukushima 2017), prieveiksminės veiksmažodžių formos su pridėtu -ri (juodi apskritimai) aptinkamos dalyje Šiaurės Ryūkyū, įskaitant pagrindinę Okinavos salą, bet ne Pietų Ryūkyū. Tradicinės veiksmažodžių formos be -ri (pilki kvadratai) vartojamos dalyje Šiaurės Ryūkyū ir Pietų Ryūkyū. Šis geografinis pasiskirstymas patvirtina, kad prieveiksminės veiksmažodžių formos su pridėtu -ri yra naujos.
Remiantis skirtingų Tokunošimos kartų duomenimis, parodyta saloje vykstanti kartų kaita (žr. 3 pav.; Fukushima 2017). Duomenys apima ankstesnes publikacijas – Hirayama (red.) (1966) ir Nakmoto (1988) – bei naujausius Fukushima 2012–2015 m. ir Sawaki ir kt. 2012–2013 m. tyrimus.
Stripsni / Articles
57
Page 6
CHITSUKO FUKUSHIMA
(žr. 3 pav.). Tradicinės formos žymimos pilkais kvadratais, o formos su pridėtu –ri – juodais apskritimais. Kaita prasidėjo iki 1960-ųjų ir dabar beveik baigėsi. Plitimas galėjo prasidėti salos pietuose, Iseno mieste. Naujausia vidutinio amžiaus informantų apklausa rodo, kad tradicinę formą be –ri išlaikė tik trys iš 40 informantų.
2 PAV. Prieveiksminės formos okiru „pabusti“, pagal Nakomoto (1988)
3 PAV. Prieveiksminių formų kartų kaita, parodyta remiantis įvairiais duomenimis
4. ADVERBINIŲ IR DRAUDŽIAMŲJŲ FORMŲ VARIACIJA TOKUNOSHIMOS TARMIŲ GRUPĖJE
1977 m. gimtakalbio dialektologo Takahiro Okamuros apklaustų vyresnio amžiaus informantų geolingvistiniai duomenys apėmė regioninius adverbinių ir draudžiamųjų formų duomenis. Remiantis Okamuros duomenimis sudaryti lingvistiniai žemėlapiai rodo aiškiai apibrėžtą variaciją 52 vietovėse visoje saloje.2
2 4, 5 ir 6 paveikslai sudaryti naudojant SEAL 618J versiją, kurią sukūrė Fukushima ir Fukushima. Okamuros apklausos duomenys svarbūs, nes tirta teritorija apima šiaurinę salos dalį, kuri nebuvo tirta Hirayama (ed.) (1966) ir Nakomoto (1988).
58
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 7
Tokushimos tarmių grupės veiksmažodžio kaitybos sistemų kaita: draudžiamoji forma kaip dar vienas įrodymas
Adverbinių formų žemėlapyje (žr. 4 pav.) formos su balsiu besibaigiančiu veiksmažodžio kamienu (juodi kvadratai) aptinkamos atskirose vietovėse, o formos su r besibaigiančiu veiksmažodžio kamienu (balti apskritimai) paplitusios visoje saloje. Taigi formos su balsiu besibaigiančiu veiksmažodžio kamienu yra senesnės už formas su r besibaigiančiu veiksmažodžio kamienu. Pirmesniame skyriuje pateikta interpretacija pasitvirtina.
Draudžiamųjų formų žemėlapyje (žr. 5 pav.) regioninė variacija atrodo panaši, nors balsiu besibaigiančio veiksmažodžio kamieno formų (juodi kvadratai) paplitimo plotas yra didesnis nei r besibaigiančio veiksmažodžio kamieno formų 4 paveiksle. Taigi adverbinės formos pakito šiek tiek labiau nei draudžiamosios formos.
4 PAVEIKSLAS. Adverbinės formos pagal 1977 m. Okamuros apklausą
5 PAVEIKSLAS. Draudžiamosios formos pagal 1977 m. Okamuros apklausą
6 PAVEIKSLAS. Draudžiamosios formos (išsamiai) pagal 1977 m. Okamuros apklausą
Straipsniai / Articles
59
Page 8
CHITSUKO FUKUSHIMA
4 LENTELĖ. Šiuo metu vartojamos draudžiamosios formos
ASAMA
INUTABU
Veiksmažodžio su balsiniu kamiengalio garsu kamienas
*’wɪ:na ‘wɪNna
Veiksmažodžio su kamiengalio r kamienas 1
’wɪ:na ‘wɪ:ɪna
Veiksmažodžio su kamiengalio r kamienas 2
*’wɪ:ɾuna ‘wɪ:ɾuNna
Sulietas kamienas
‘wɪ:juNna
‘wɪ:juNna
Draudžiamųjų formų (išsamus) žemėlapyje (žr. 6 pav.) parodytas atskirų formų pasiskirstymas, kuris padeda interpretuoti kaitos eigą. Šiuo metu Asamoje ir Inutabu vartojamos formos pateiktos 4 lentelėje (tyrė autorius). Interpretuojant 6 pav. ir 4 lentelę nustatoma tokia kaitos eiga.
7 PAV. Draudžiamosios formos pagal Nakamoto (1998)
60
Acta Linguistica Lithuanica LXIX
Page 9
Reconsidering the Change of Verbal Conjugation Systems in Tokushima Dialects: The Prohibitive Form as Another Proof
Taigi, veiksmažodžio kamienas, kuris baigiasi balsiu, yra senesnis už kamieną, kuris baigiasi r. Tai patvirtina ir 7 pav. – draudžiamųjų formų Ryukiu salų tarmėse žemėlapis, sudarytas remiantis Nakamoto (1998) duomenimis.
5. IŠVADOS
Vykstantis Tokunošimos veiksmažodžių kaitybos sistemų pokytis yra bendros japonų tarmių veiksmažodžių kaitybos sistemų pertvarkymo tendencijos dalis. Šiame straipsnyje pateikiami naujai sudaryti kalbiniai žemėlapiai, pagrįsti 1977 m. Okamuros apklausa, ir teigiama, kad šį pokytį patvirtina dar vienas įrodymas – draudžiamoji forma. Prieveiksmio formos ir draudžiamosios formos žemėlapiai rodo panašų pasiskirstymą: r besibaigiančio veiksmažodžio kamieno formos apima visą salą, o balsiu besibaigiančio veiksmažodžio kamieno formos saloje išlieka atskiros. Taigi, balsiu besibaigiantys veiksmažodžių kamienai yra senesni už r besibaigiančius veiksmažodžių kamienus. Šis aiškinimas dera ir su Ryukiu salų tarmių pasiskirstymu, ir su japonų kalbos istorija.
REFERENCES
Fukushima Chitsuko 2010: Making paradigms of verbs and adjectives using a dialect corpus. – Slavia Centralis 1, 124–131.
Fukushima Chitsuko 2017: Reorganization of verbal conjugation system in Japanese dialects: A case study in Tokunoshima dialect. – VII Congress of International Society for Dialectology and Geolinguistics: Selected Papers, 9–18.
Hirayama Teruo (ed.) 1966: Ryukyu Hogen no Sogeki Kenkyu. Comprehensive study of Ryukyu dialects. Tokyo: Meiji-Shoin.
Kobayashi Takashi 2004: Hogen-gaku-teki Nihon-shi no Kenkyu. Dialectological study of Japanese language history. Tokyo: Hitsuji Shoho.
Straipsniai / Articles
61
Page 10
CHITSUKO FUKUSHIMA
Nakamoto Masachie 1988: Ryukyu-go nidan-kei doushi obiru no katsuyo. Conjugation of the two grade verb obiru in Ryukyu dialects. – Dialects in Ryukyu (Ryukyu no hogen) 13, 106–130.
Sawaki Motoei, Chitsuko Fukushima, Yumi Nakajima 2003: Dialect corpus as a resource for dialect dictionary. Paper presented at the 4th International Congress of Dialectologists and Geolinguists, University of Riga, 28 July–2 August.
Sawaki Motoei, Yumi Nakajima, Chitsuko Fukushima 2006: Making multimedia dialect dictionary as a database with indexes and cross-references. Paper presented at the 5th International Congress of Dialectologists and Geolinguists, University of Minho, 4–8 September.
Sawaki Motoei, Yumi Nakajima, Chitsuko Fukushima 2012: Making the most of a dialect corpus: Development of the Tokunoshima Dialect Dictionary of two thousand sentences. Paper presented at the 6th International Congress of Dialectologists and Geolinguists, the Austrian Academy of Sciences, 23–28 July.
Sawaki Motoei, Yumi Nakajima, Chitsuko Fukushima 2013: Standardization and dialect leveling in Tokunoshima. Working Papers from the 2nd Meeting of NWAV Asia-Pacific Region (NWAV-AP2): http://www.ninjal.ac.jp/socioling/nwavap02/working-papers.html.
Veiksmažodžio asmenavimo sistemų kaita Tokunōšimos tarme: draudimą reiškianti forma kaip dar vienas įrodymas
SANTRAUKA
Straipsnyje aptariamas tarmės geografijos tyrimas, prasidėjęs nuo morfologinės veiksmažodžio asmenavimo sistemų analizės Riūkiū archipelago Tokunōšimos saloje. Tyrimo tikslas – ištirti Tokunōšimos veiksmažodžio asmenavimo sistemoje vykstančią kaitos procesą. Ši kaita rodo polinkį pertvarkyti japonų tarmių veiksmažodžio asmenavimo sistemas. Diejų vietinių sistemų palyginimas atskleidė, kad šios kaitos dalis buvo nauja, susijusi su prieiksminėmis formomis, konkrečiai su -ri pridėjimu prie originalios formos, o skirtingų duomenų pagrindu sudaryti lingvistiniai žemėlapiai atskleidė istorinius pokyčius ir kartu lemiamą kaitą (Fukushima 2017). Šiame straipsnyje pateikiami 1977 m. Okamūros tyrimo pagrindu iš naujo nubraižyti lingvistiniai žemėlapiai ir teigiama, kad draudimą reiškianti
62
Acta Linguistica Lithuanica LXXIX
Page 11
Reconsidering the Change of Verbal Conjugation Systems in Tokushima Dialects: The Prohibitive Form as Another Proof
forma yra dar vienas kaitos įrodymas. Prejeksminės formos ir draudimą reiškiančios formos žemėlapiai atskleidžia panašų geografinį pasiskirstymą: formos su r besibaigiančiu veiksmažodžio kamienu dengia visą salą, o formos su balse besibaigiančiu veiksmažodžio kamienu užima pavienius salos plotelius. Taigi, formos su balse besibaigiančiu veiksmažodžio kamienu yra senesnės nei formos su r besibaigiančiu veiksmažodžio kamienu. Ši išvada dera su Rūkių tarmių pasiskirstymu bei japonų kalbos istorija.
Įteikta 2018 m. lapkričio 14 d.
C H I T S U K O F U K U S H I M A
University of Niigata Prefecture
471 Ebigase, Higashi-ku, Niigata, Niigata 950-8680, Japan
