S aipsniai / A icles 53
CHITSUKO FUKUSHIMA
Niiga os p e ek ū os uni e si e as,
Japonija Ty imų s i is: dialek ų geog a ija.
Pe žiū ė i pakei imą
Žodžių są okų są okos
TOKUNOSHIMA sis emos
Dialek ai: d audimas
Fo ma kaip ki as į odymas
Veiksmažodžio asmena imo sis emų kai a
Tokunošimos a mėse: d audimą eiškian i
o ma kaip da ienas į odymas
Ano acija
Au o ius daly a o Tokunoshimos dialek o, p iklausančio Ryukyu japonų kalbos dialek ams,
žodinės konjugacijos sis emos analizėje. Šis y imas y a Tokunoshimos dialek ų žodynų kū imo
y imų dalis. Fukushima (2017) ap a ė žodinių konjugacijų sis emų eo ganizaciją Tokunoshimos
salos dialek uose, lyginan d i ie ines sis emas i nag inėjan am ik os eiksmažodžio o mos
geog a inį pasiski s ymą. Ad e bialinė o ma bu o naudojama kaip ak as, odan is yks ančius
pokyčius. Šiame s aipsnyje d audžiamoji o ma naudojama kaip da ienas į odymas, kad bū ų
pa ody a salos a iacija i ap ašy a žodinių konjugacijų sis emų eo ganizacija dialek uose.
1977 m. Okamu a apklausos duomenų eo ganizacijos p ocesas odo aiškiai a ski us
o e bal conjuga ion sys ems in Tokunoshima is illus a ed by using linguis ic maps wi h
a ocus on he p ohibi i e o m as well as he ad e bial o m. The newly d awn maps based
pasiski s ymus, ku ie odo, kad o mos su okalu baigiamu eiksmažodžio s iebu y a senesnės
nei os su -baigiamu eiksmažodžio s iebu.
RAKSTELI: sis emų pasikei imas, žodinis konjuga imas, Ryukyu dialek ai,
d audžiamoji o ma, dialek ų žemėlapiai.
CHITSUKO FUKUSHIMA
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
ANOTACIJA
S aipsnio au o ė daly a o a liekan japonų kalbos Riūkiū a mėms p iklausančios
Tokunošimos a mės eiksmažodžio asmena imo sis emos analizę. Šis da bas su Tokunošimos
a mės žodyno engimu susijusio y imo dalis. 2017 m. au o ė ap a ė Tokunošimos salos a mių
eiksmažodžio asmena imo sis emos kai ą: lygino d i ie ines sis emas i išsiekiama emian is
y ė geog a inį ienos konk ečios eiksmažodžio o mos papli imą. Pa ody i pokyčius bu o
p ie eiksmine o ma. Šiame s aipsnyje kaip da ienas į odymas pasi elkiama d audimą
eiškian i o ma ja siekiama a skleis i kalbos į ai o ę saloje i ap ašy i a mėse yks ančią
eiksmažodžio asmena imo sis emų kai ą. Tokunošimos eiksmažodžio asmena imo sis emos
kai os p ocesas ilius uojamas ling is iniais žemėlapiais, dėmesys su elkiamas į d audimą
eiškiančią o mą i p ie eiksminę o mą. 1977 m. Okamu os y imo duomenų pag indu suda y i
iš naujo žemėlapiai a skleidžia aki aizdų geog a inį pasiski s ymą, ku is odo, kad balse
besibaigiančių eiksmažodžio kamienų o mos y a senesnės nei besibaigiančio eiksmažodžio
kamieno o mos. ESMINIAI ŽODŽIAI: sis ema kai a, eiksmažodžio asmena imas, Riūkiū a mės,
d audimą eiškian i o ma, a mių žemėlapiai.
1. Įžanga: poky is
Ve balinio konjuga imo sis ema
Au o ius p anešė apie žodinių konjugacijų sis emų pasikei imą Tokunoshimos dialek uose,
daugiausia dėmesio ski ian ad e bialinės o mos (Fukushima 2017). Šiame s aipsnyje
i inama, kad d audžiamoji o ma aip pa y a susijusi su pokyčiais. Tokunoshima y a Ryukyu
a chipelago sala (ž . 1 pa eikslą) i au o ius daly a o žodinės konjugacijos sis emos analizėje
2010 m. Asamos i Inu abu y esnio amžiaus in o ma o ių dialek ų y imas (ž . 1 pa eikslą)
o Asama dialec on he island. This is pa o he esea ch o making a dia-
lec dic iona y (Sawaki, Fukushima, Nakajima 2003, 2006, 2012; Fukushima
a skleidė, kad jie u i ski ingus žodinių konjugacijų modelius. Asamos dialek o žodinės
konjugacijos sis ema susideda iš ijų konjugacijos modelių: egulia ios konjugacijos I
(konsonan ų baigiančių eiksmažodžių kamienų ipas), egulia ios konjugacijos II ( okalų
baigiančių eiksmažodžių kamienų ipas) i ne egulia ios konjugacijos (ž . 1 len elę), o Inu abu
dialek o žodinės konjugacijos sis ema susideda iš d iejų konjugacijos modelių: egulia ios
konjugacijos (konsonan ų baigiančių eiksmažodžių kamienų ipas) i ne egulia ios konjugacijos
(ž . Pagal konjugacijos modelių palyginimą 1 Šis y imas bu o emiamas mokslinių y imų
do acijos (B) 23320095, (C) 25370487 i (C) 16K02688.
S aipsniai 55 s aipsnis
Reconside ing he Change o Ve bal Conjuga ion Sys ems in
Tokunoshima Dialec s: The P ohibi i e Fo m as Ano he P oo
S anda inėje japonų kalboje i abiejuose dialek uose laikoma, kad egulia ios
konjugacijos II eiksmažodžiai į aukiami į egulia ią konjugaciją I (ž . 3 len elę). 1
pa eikslėlis. Apklausos e i o ija i ie o ės 1. Asamos dialek o žodinės konjugacijos
modeliai Tokunoshimoje
Headwo d Main conjuga ion o ms
Lygia e ė
S anda inis
Japonij-
os
pag indinė kamiena
(BS)
sujung -
as s iebas
(FS)
eu oninis
s iebas
(ES)
-jui o m ad e bial
o m
nega i e
o m
- e o m
(euphonic
o ma)
FS + ui BS + i BS + aN ES + I
Regulia us konjuga imas I (konsonan ų baigiamasis
s iebas) asobu ‘play asIb-asIbj-asId-asIbjui asIbi: asIbaN
asI:dI kiku ‘hea Kik-Kikj-Kicj-Kikjui Kiki: KikaN KicjI: na u
‘become na -naj-na jui-na nai na aN na aN na: I
Regulia us konjuga imas II ( okalų baigiamasis s iebas)
oki ujui: up sja wI wI j-wI: -wI: -wI:wI wI: wI: wI:
I egula Conjuga ion
I:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s:s
CHITSUKO FUKUSHIMA
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
2 len elė. Inu abu dialek o žodinės konjugacijos modeliai Tokunoshimoje
Headwo d Main conjuga ion o ms
Lygia e ė
S anda inis
Japonij-
os
pag indinė kamiena
(BS)
susiliej-
ęs s iebas
(FS)
eu oninis
s iebas
(ES)
-jui o m ad e bial
o m
nega i e
o m
- e o m
(euphonic
o ma)
FS + ui BS + i BS + aN ES + I
Regulia us konjuga imas (konsonan ų baigiamasis s iebas)
asobu play asIb-asIbj-asId-asIbju i asIbi asIbaN asId sjaI kiku
hea Kik-Kikj-Kicj-Kikju i Kiki KikjaN KicjI na u become na -
na j-na -naju i na aN na: i u ok ‘up
wI: -wI: j-wI: j-wI: -wI: ju i
I egula Conjuga ion
wI: : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : : :
I, E: cen iniai okalai [ï], [ë]; […]: glo al s op []; K: glo alizuo ask [k]; i N: silabinis nosies
3 len elė. Žodžių g upės i konjugacijos modeliai: egulia aus II į aukimas į egulia ų I
S anda inis japonų Asama dialek as Inu abu dialek as konjugacija ad e bial
konjugacija ad e bial konjugacija ad e bial modelis o ma modelis o ma modelis
eiksmažodžių baigiamasis kamienas eiksmažodžiai ad e bialinė o ma: okalų
o ma na u ‘become Regula I‘ Regula I nai Regula (I) na i ki u ‘wea Regula II ki
baigiamasis kamienas Pe ėjimas nuo egulia aus konjugacijos modelio II į
Regula I Ki I: Regula (I) Ki i iki u ‘li e Regula II iki Regula I iki i: Regula (I) iki i
egulia ų konjugacijos modelį I lėmė sis emų pasikei imą. Asamos dialek as u i
na i ok ‘wake up Regula II oki Regula IwI: Regula (I) wI: i i de u go ou Regula II
a pinę sis emą, palygin i su s anda ine kalba i Inu abu dialek u. Tai, kas iš
Regula II de Regula II Regula II j: Regula (I) iz (I) Regula I: - baigiančios šaknų
ik ųjų yks a šiame p ocese, y a o mos " i" p idėjimas p ie o iginalios
eiksmažodžių ad e bio o ma: - baigiamasis kamienas + i Regulia us II:
ad e bio o mos. Taigi, šios - i p idė os o mos plė a, pa ody a žemiau, bu o
dėmesio cen as
Fukušima (2017).
[…]wI:>[…]wI: i ad e bialinė oki u […]wake up[…] […]izjI:,[…]izji:>[…]izji i
ad e bialinė de u […]go ou […] p ohibi i e o ma y a į edama kaip da ienas
į odymas paaiškin i sis emų pasikei imą šiame s aipsnyje.
S aipsniai 57 s aipsnis
Reconside ing he Change o Ve bal Conjuga ion Sys ems in
Tokunoshima Dialec s: The P ohibi i e Fo m as Ano he P oo
2. Žodžių są okų są okų są okų są okų są okų są okų są okų są okų są okų są okų są okų są okų są okų są okų
TEM Japonijos dialek uose
Kobayashi (2004: 540) apibend ino žodinių konjugacijų sis emos pokyčius am ik oje
eiksmažodžių g upėje, įskai an oki u "a sibus i", išnag inėdamas japonų dialek ų
duomenis. Pakei imai yks a imis e apais. Pi moje s adijoje y a du okalų laipsniai,
okie kaip okuo okiin, okalų baigian is eiksmažodžio kamienas. Šis e apas bu o
pas ebė as klasikinėje japonų kalboje i is da pas ebimas Kyushu dialek uose.
An ame e ape y a ik ienas okalo laipsnis okiin, okalo baigian is eiksmažodžio
kamienas. Šis e apas pasi eiškia s anda inėje japonų kalboje. T ečiajame e ape
a si anda - baigian is eiksmažodžio kamienas oki -. Šis e apas pasi eiškia daugelyje
Japonijos dialek ai.
Galu inės o mos oki u i oku u i a ibu inės o mos oki u i oku u y a seniausios
o mos su - baigiamuoju s iebu, ku ios naudojamos s anda inėje japonų kalboje
i daugumoje dialek ų. Be o, y a daug o mų su - baigiamuoju s iebu: neigiamos
o mos oki a-, oke a-, oki ja- i oke ja-, p iežas inės o mos oki a i oke a-,
sa ano iškos o mos oki o i oki a-, hipo e inės o mos oki e-, oke e i oku e-, i
impe a y inės o mos oki o, oki e, oke o i oke e (Kobayashi 2004: 543, 545). Tačiau
oki i a ojimas kaip ad e bialinė o ma y a e as a ejis. Tokunoshimoje
naudojama oki i o ma su p idė a - i. Taip pa y a d audžiančios o mos, oki una i
jos a ian ai, ku ie ap a iami ėliau šiame s aipsnyje.
3. Ad e bialinės o mos: geog a inės
RYUKYU dialek ų į ai o ė
I ka os pokyčiai
TOKUNOSHIMA
Remian is oki u […]wake up[…] ad e bial o mų žemėlapiu, pag įs u duomenimis iš
Nakamo o (1988) (ž . 2 pa eikslas, Fukushima 2017), - i p idedamos ad e bial e b
o mos (juodi apsk i imai) andamos Šiau ės Ryukyu dalyje, įskai an Okina os
pag indinę salą, be ne Pie ų Ryukyu. T adicinės eiksmažodžių o mos be - i
(pilkų k ad a ų) naudojamos Šiau ės Ryukyu i Pie ų Ryukyu dalyje. Šis
geog a inis pasiski s ymas pa i ina, kad p idedamos - i ad e bialinės
eiksmažodžių o mos y a naujos.
Remian is Tokunoshimos ski ingų ka ų duomenimis, odomi salos ka ų
pokyčiai (ž . 3 pa eikslą; Fukushima 2017). Duomenys apima anks esnius leidinius
"Hi ayama (ed.) (1966) i "Nakamo o" (1986) bei naujausius "Fukushima" 2012-2015
i "Sawaki e al".

CHITSUKO FUKUSHIMA
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
2012-2013 m. (ž . 3 diag amą). T adicinės o mos iš eiškiamos pilkais k ad a ais, o
- i p idė os o mos - juodais apsk i imais. Pakei imai į yko iki šešiasdešim ojo
dešim mečio i daba be eik baig i. Gali bū i, kad plė a p asidėjo iš pie inio Iseno
mies o saloje. Neseniai a lik as idu inio amžiaus in o ma o ių y imas odo, kad
ik ys iš ke u iasdešim ies in o ma o ių išlaikė adicinę o mą be - i.
2 pa eikslas. Oki u žodžių o mos 3.
"A sibuski e" iš Nakamo o
Ad e bialo ka os pokyčiai
(1988) o mų, ku ias odo į ai ūs duomenys
4. Ad e bialo i žodžio a iacija
TOKUNOSHIMA d audžiamos o mos
Dialek ai
Geoling is iniai duomenys apie pagy enusius in o ma o ius, ku iuos 1977 m. apklauso ie inių kalbų
dialek ologas Takahi o Okamu a, apėmė egioninius p iedėlio i d audžiamosios o mos duomenis. Iš
Okamu os duomenų iš auk i ling is iniai žemėlapiai odo aiškiai apib ėž us ski umus, ku iuose y a
52 ie o ės isoje saloje.2 2 4, 5 i 6 pa eikslai bu o suku i naudojan Fukušimos i Fukušimos
suku ą SEAL e siją 618J. Okamu os y imo duomenys y a s a būs, nes apžiū imas ajonas apima
šiau inę salos dalį, ku i nebu o apžiū ima Hi ayamoje ( ed.) (1966) i Nakamo oje (1988).
S aipsniai 59 s aipsnis
Reconside ing he Change o Ve bal Conjuga ion Sys ems in
Tokunoshima Dialec s: The P ohibi i e Fo m as Ano he P oo
Ad e bialinių o mų žemėlapyje (ž . 4 pa eikslą) o mos su okalu baigiančiu
eiksmažodžio s iebu (juodi k ad a ai) y a a ski ose ie ose, o o mos su
-baigiančiu eiksmažodžio s iebu (bal i apsk i imai) uždengia salą. Taigi o mos su
okalu baigiančiu eiksmažodžio s iebu y a senesnės už o mas su -baigiančiu
eiksmažodžio s iebu. Pi miau pa eik oje dalyje pa eik as aiškinimas
In he map o p ohibi i e o ms (see Figu e 5), he egional a ia ion looks
pa i inamas. Panašiai, no s okalų baigiančių eiksmažodžių s iebo (juodų
k ad a ų) plo as y a didesnis, palygin i su -baigiančių eiksmažodžių s iebo plo u 4
pa eiksle. Taigi, ad e bio o mų pasikei imas y a šiek iek pažengęs, palygin i su
d audžiamosiomis o momis. 4 pa eikslas. Ad e bialinės o mos iš 1977 m. Okamu a
apklausos. P ohibicinės o mos nuo 1977 m. Užd audimo o mos (išsamios)
Okamu a y imas
1977 Okamu a y imas
CHITSUKO FUKUSHIMA
60 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX
4 len elė. Šiuo me u naudojamos d audžiamos o mos
ASAMA INUTABU
Žodžio šaknis, baigian is okalu *wI:na
[…]wINna -baigian is
eiksmažodis 1 […]wI: ina
[…]wI: iNna -baigian is
eiksmažodžio kamienas 2 *[…]wI: una
"wI: uNna
"WI:juNna ""wI: juNna" P ohibicinių o mų žemėlapyje (išsamiai) (ž . 6 pa eikslą)
pa ody a am ik ų o mų pasiski s ymas, ku is y a naudingas pokyčių eigai
in e p e uo i. Šiuo me u Asamoje i Inu abuje naudojamos o mos pa eikiamos 4
len elėje (au o ė iš y ė). Toliau pa eik as pokyčių ku sas gaunamas iš 6 pa eikslo i
4 len elės in e p e acijos.
7 pa eikslas. Nakamo o (1998) užd audžiančios o mos
S aipsniai 61 s aipsnis
Reconside ing he Change o Ve bal Conjuga ion Sys ems in
Tokunoshima Dialec s: The P ohibi i e Fo m as Ano he P oo
Žodis, baigian is -baigian is
-baigian is eiksmažodžio kamienas eiksmažodžio kamienas 1 eiksmažodžio kamienas 2
wI:na → wI: ina → wI: una
↓ 　　↓ ↓
[…]wINna […]wI: iNna […]wI: uNna
↓ 　　↓
Susiliejęs s iebas
[…]wI:juNna […]wI: juNna
Taigi o ma su okalu baigiančiu eiksmažodžio s iebu y a senesnė nei su
-baigiančiu eiksmažodžio s iebu. Tai aip pa pa i ina 7 pa eikslas, Ryukyu
dialek ų d audžiamų o mų žemėlapis, pag įs as Nakamo o (1998) duomenimis.
5. CONCLUSIONS
The ongoing change o e bal conjuga ion sys ems in Tokunoshima is pa o
endencija eo ganizuo i eiksmažodžių konjugacijos sis emas japonų
dialek uose. Šiame s aipsnyje p is a omi naujai nupieš i ling is iniai žemėlapiai,
pag įs i 1977 m. Okamu a apklausa, i eigiama, kad y a da ienas poky is, ku is y a
d audžian i o ma. Ad e bialinės o mos i d audžiamosios o mos žemėlapiai odo
simila dis ibu ions in which he o ms wi h an -ending e b s em a e co e-
salos žiedą, o o mos su okalu baigiančiu eiksmažodžio s iebu y a palik os
a ski os saloje. Taigi o mos su okalu baigiančiu eiksmažodžio s iebu y a
senesnės už o mas su -baigiančiu eiksmažodžio s iebu. Šis aiškinimas ge ai
su ampa su Ryukyu dialek ų pasiski s ymu, aip pa su japonų kalbos is o ija.
Nuo odos
Fukushima Chi suko 2010: Žodžių i būd a džių pa adigmų kū imas naudojan dialek ų
ko pusą. […] Sla ia Cen alis 1, 124[…]131. Fukushima Chi suko 2017: Žodžių konjugacijos
sis emos eo ganizacija japonų dialek uose: Tokunoshima dialek o a ejo y imas. […]
VII Ta p au inės dialek ologijos i geoling is ikos d augijos kong esas: a ink i
da bai, 9 […] 18. Hi ayama Te uo ( ed.) 1966: Ryukyu Hogen no Sogo- eki Kenkyu. Išsamus
Ryukyu dialek ų y imas. Tokijas: Meiji-Shoin.
Kobayashi Takashi 2004: Hogen-gaku- eki Nihon-shi no Kenkyu. Dialec ological
s udy o Japanese language his o y. Tokyo: Hi suji Shobo.