S aipsniai / A icles 151
HARALD BICHLMEIER
Sächsische Akademie de Wissenscha en zu Leipzig
Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g Resea ch ields:
onomas ics ( oponymy), his o ical phonology o he Ge manic
languages, Indo-Eu opean linguis ics, Aljamiado- ex s.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-07
PASTABIOS TU DEN
FLUSSNAMEN LIT. LIK,
LIEKÀ UND IHRER SIPPE
Kele as pas abų dėl Liẽkė, Liekà i ki ų
bend ašaknių upė a džių
ANNOTATION
Flussnamen li . Liẽkė, Liekà (i jos sippe) susi inka ka ais pe y imus p ie ‘al eu opiečių
hid onimijos. T adiciškai jiems ampa e ymokeine indoge maninių kalbos į odyma. Todėl gali
logie au G undlage de Wu zel u idg. *(h1)leik- ‘k ümmen, biegen’ zugesch ieben. Diese
Wu zel ha es alle dings wohl nie gegeben, sie is zumindes im appella i ischen Wo scha z
jos u ė ų ai šaknis u idg. *(h1)leikübe haup da ę iš ik ųjų aip pa isai jokios eikšmės
p iski i bū i. Tai pasi odo aip kaip p asmingiau, abu lie u iški upės pa adinimai nuo šaknies
u idg. *uleiku- ‘skys is bū i, įk ėp i he duo i. Anküp a imas į bal ų žodžio medžiagą y a sunkus,
be įmanoma. Tuo pačiu me u y a už upės Lech pa adinimą, už ku io e ymologiza imą abu
nu ody i šaknys aip pa bu o a ež i į Anschlag, i in i, kad jis sa e nuo šaknys u idg.
*(h1)leiknich iš es i leidžia, nes ai jos u bū ne nebu o, kad be aip pa šaknis u idg.
*uleiku- išsiski ia, nes am onologiniai p iežas ys p ieš a auja. Vie oj o, ai y a p ie šio
a do į kel inę o ma imą su eikšme ‘de su S ein(pla )en, de S einige: u idg.
*pl(h2)k-(m)néh2- > anks u kel .
*φlikkā- > u kel . *likkā.
Kaip ezul a as y a į i in i, kad li . Liẽkė, Liekà e c. i d . Lech e ymologiškai nieko
a pusa yje da y i u ė i.
HARALD BICHLMEIER
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
SCHLÜSSELWÖRTER: al eu opäische hyd onymie, kel inės andenų pa adinimai, li auische
Vandens a de n, ‘ alsche F eunde.
ANNOTATION
The i e -names Li h. Liẽkė, Liekà (and hei siblings) a e some imes men ioned in pape s
dealing wi h he so-called ‘Old-Eu opean hyd onymy. T adi ionally hey a e e ymologized
on he basis o a oo PIE *(h1)leik- ‘bend. This oo , howe e , p obably
ne e exis ed, a leas he e seem o be no descenden s om i in he appella i al lexicon
o any IE language. Thus he oo – i i e e exis ed – canno be asc ibed a meaning. So
i seems mo e app op ia e o de i e he Li huanian i e -names om he oo PIE *uleiku-
‘mois en, be liquid.
Pa allelly he i e -name Lech (a i e in Aus ia and Ba a ia) was also analyzed based
on he wo oo s men ioned, PIE *(h1)leik- ‘bend’ and PIE *uleiku- ‘mois en, be liquid’. As
jus men ioned, he i s one, howe e , ne e exis ed – and he second one canno be he
s a ing poin because o phonological easons. The i e -name Lech is based on a Cel ic
o ma ion ‘ he one wi h s one(-pla e)s: PIE *pl(h2)k-(m)néh2- > PCel . *(φ)likkā-. Thus i is
clea ha he i e -names Li h. Liẽkė, Liekà e c. and Ge m. Lech do no ha e a common
e ymology.
KEY-WORDS: Old Eu opean hyd onymy, Cel ic hyd onyms, Li huanian
hyd onyms, ‘ alse iends.
1. IŠVADAS
Abu lussnamen li . Liẽkė, Liekà i jos sippe susi inka į ai iais a ejais
li e a ū oje p ie y esnių sluoksnių andenų a dų Eu opoje, mi hin p ie
‘al eu opiečių hyd onymie. Pagal am ik as sąlygas aip pa galė ų yšys šių
pa adinimų su pa adinimu iš Aus ijos į Ba a iją ekančio i en į Donau išliejančio
upės Lech bū i pagamin as, kas senesnėje li e a ū oje aip pa a si iko. Šio
s aipsnio ikslas y a ai iš i i, a oks yšys eisingai egzis uoja.1
1 Aš dėkoju d iem anonimiškiems į ašo ecenzen ams už jų pas abas i pasiūlymus, ku ie padėjo,
nesup a imus iš aly i i bend ai į ašą page in i.
S aipsniai A icles 153 /
Anme kungen zu den Flussnamen li . Liẽkė, Liekà
und ih e Sippe
2. DIE LITUASCHE NAMENSIPPE
2.1. Iš yk i y a a siž elgian į e ymologiza imą i oliau anzuknüp ende
pa adinimą galu inai iš li . leknas (auch liẽknas) m. ‘Mo as , sump iges,
moo iges wiesengelände, lekna (auch lieknà) . ‘ ie gelegene sump ige wiese.
Toliau p iski iamas y a u bū li . láikšės (1) . ‘didesnis, nuo buschwe k
pe augsene Sump (Lei e es į E ymologiją s.u. § 3.).
2.2. Kas susiję su a dais, ku ie p iklauso p ie šios sipės, aip y a keli
Į ašymus a pusa yje ablygin i: Be ‘klasinių lie u iškos li e a ū os (ypač
Sa ukynas e al. 1963, Vanagas 1970, 1981, 1970a) y a apie ieną išdės ymą
pa adin i, ku i SEJL2 (20182020) s. . láikšės adinama (LED 656 s. . láikšės bus
p ie ablyginimo su Lie u os ie o a džių geoin o macinė duomenų bazė
die Gewässe namen indes nich ange üh , sonde n LED 696 s. . leknas), wo-
(h ps: www.l kiis.lki. l ie u os o a dzi geoin o macine-duomenu-baze;
oliau LVDBG) en p iim as pa adinimas
jek en als bisweilen aglich e scheinen läss .
2.3. Lau Smoczyński gib es olgende Namen au bauend au de Wu zel li .
leik-/liek-:
2.3.1. Fluss a džiai iš ienos bazės leik-/liek-:
a) Ablei ungen:
Liẽkė (2),2 Liek (4),3 Leikà (4); 4
b) Komposi a:
Lekupis (1).5
2.3.2. Flussnamen iš ienos bazės leikn-/liekn-:
a) Ablei ungen:
2 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; ne in Vanagas 1970; gl. 1981 Vanagas: 189; Vanagas 1981a: 59;
nich in LVGDB.
3 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; ne in Vanagas 1970; gl. 1981 Vanagas: 189; Vanagas 1981a: 59;
nich in LVGDB.
4 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 89; Vanagas 1970: 46; Vanagas 1981: 185, 189; Vanagas 1981a: 59;
nich in LVGDB.
5 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 89; Vanagas 1970: 241; Vanagas 1981: 189; Vanagas 1981a: 59; ne in
LVGDB.
HARALD BICHLMEIER
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 154
Lekna (1); 6 7x in LVGDB, a p jų nė a andens a de nama:
1165977 (Wiese), 116664 (Wiese), 116866 (Wiese), 117072 (Wiese), 117766
(Wiese), 117807 (Wiese), 118043 (Wald).
Leknas (1; 4x)8.
Liẽknas (2; 3x); 9 5x in LVGDB, a p ku ių nė a andens a do:
116808 (Wiese), 117138 (Wiese), 117244 (Wiese), 117700 (Wiese),
117767 (Wiese).
b) Komposi a:
Liẽknupalis,10 Liẽknupis,11 Pusiáulieknis.12
2.3.2. O s a džiai iš ienos bazės leikn-/liekn-:
a) Ablei ungen:
Lieknia13 (LVGDB kaip Ho eilname [118387]); Lieknẽlis,14 žlieknė
(o enba miškinis a das),15 žlieknis,16 žliekniai (1)17 (117748);
b) Komposi a:
Leknagala,18 Júodlieknis,19 Šlialieknis.20
2.4. In he o.a. Smoczyńskis są ašas y a as hid oniminėje li e a ū oje
egulia iai minė as Liekà ne nu ody as i aip pa LVGDB i […]klasinių[…]
lie u iškos li e a ū os į emą jis nė a už ašy as. Pagal daba inį s a usą kalba
daug kas už ai, kad ai pasisa ino p ie andenynų pa adinimo li . Liekà ga a en
6 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; Vanagas 1970: 36; Vanagas 1981: 190.
7 Die hie und im Wei e en ange üh en Zahlen sind die den einzelnen Geoobjek en in LVGDB zu-
Geocodes.
8 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; Vanagas 1970: 36, 115; Vanagas 1981: 190; Namen o m mi Aku
nich in LVGDB.
9 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; Vanagas 1970: 36; Vanagas 1981: 190. 10 Vgl. Sa ukynas e al. 1963:
91; Vanagas 1970: 89; Vanagas 1981: 190; ne in LVGDB. 11 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; Vanagas
1970: 235; Vanagas 1981: 190; ne in LVGDB. 12 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 130; Vanagas 1970: 254, 256;
Vanagas 1981: 269; ne LVGDB. 13 Ne in Sa ukynas e al. 1963; ne in Vanagas 1970; ne in Vanagas
1981. 14 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; Vanagas 1970: 115; Vanagas 1981: 190; ne in LVGDB. 15 Vgl.
Sa ukynas e al. 1963: 181 (žlieknės ùpis); Vanagas 1970: 272 (žlieknės ùpis); 1981 Vanagas: 356
(žlieknės ùpis): į waldnamen žlieknė; ne LVGDB. 16 Ne in Sa ukynas e al. 1963; ne in Vanagas
1970; ne in Vanagas 1981; ne in LVGDB. 17 Ne in Sa ukynas e al. 1963; ne in Vanagas 1970; ne in
Vanagas 1981. 18 Ne in Sa ukynas e al. 1963; ne in Vanagas 1970; ne in Vanagas 1981; ne in LVGDB.
19 Ne in Sa ukynas e al. 1963; gl. Vanagas 1970: 251, 256; ne Vanagas 1981; ne in
LVGDB.
20 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 185; Vanagas 1970: 239, 247; Vanagas 1981: 331; ne in LVGDB.
S aipsniai A icles 155 /
Anme kungen zu den Flussnamen li . Liẽkė, Liekà
und ih e Sippe
apie ieną ghos name y a, ku is galbū an ienos Leikà ecep ū os pag įs as. Kas
šį pi mą į mokslinę diskusiją į edė, y a p elimina iai ne iš i i.
E gaminis į o.a. są ašas y a LVGDB da šios iš es inės a i inkamai.
Onymizacija de Appella i a li . leknas, lekna e imas: 2x Lieknãlis (2):21
116716 (Wiese), 116824 (Wiese);
Lieknãlė (2) 116:22997 (Acke );
Liẽknai (2):23 116697 ( iehpaide);
Liẽkiai (2):24 76426 (Vil is);
4x Leknos (1):25 117693 (Wiese), 117701 (Wiese), 117506 (Sump ), 117507
(Wiese);
Lieknniai pãsėdžiai:26 116394 (Wiese); 3x Liẽknė (2):27 116370
(Wiese), 116395 (Wiese), 116613 (Wiese);
Liẽknės (2):28 116711 (Wiese).
2.5. Be o, li e a ū oje į andenynų pa adinimus Li auens da kai ku ie nei nuo
Smoczyński nei LVGDB siūlomi andenynų pa adinimai nu odomi, bū en d igubai
Lekupis29 aip pa kas ka ą Liekái is,30 Liekái ė,31 Liẽkno upãlis32 i Lieknẽ ã as.33
2.6. Tai y a p elimina iai neaišku, kaip disk epancija a p duomenų
de Da enbank und den Angaben (so e n sie Gewässe namen be e en) in den
Pa adinbüche n a si ado.
2.7. Be o, y a u.a. iš Udolph (1990: 116) aip pa da du andenynų pa adinimai su
schwunds u ige šaknis o ma, li . Lkupis, Likupỹs,34 čiahe ge22 Ne in Sa ukynas
s ell . Udolph zi ie dazu (und zu Namen mi Liek-, Leik-) u.a. auch Vanagas
21 Nich in Sa ukynas e al. 1963; nich in Vanagas 1970; nich in Vanagas 1981.
e al. 1963; ne in Vanagas 1970; ne in Vanagas 1981. 23 Ne in Sa ukynas e al. 1963; ne
in Vanagas 1970; ne in Vanagas 1981. 24 Ne in Sa ukynas e al. 1963; ne in Vanagas
1970; ne in Vanagas 1981. 25 Ne in Sa ukynas e al. 1963; ne in Vanagas 1970; ne in
Vanagas 1981. 26 Ne in Sa ukynas e al. 1963; ne in Vanagas 1970; ne in Vanagas 1981.
27 Ne in Sa ukynas e al. 1963; ne in Vanagas 1970; ne in Vanagas 1981. 28 Ne in
Sa ukynas e al. 1963; ne in Vanagas 1970; ne in Vanagas 1981. 29 Vgl. Sa ukynas e
al. 1963: 91; Vanagas 1981: 189. 30 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; Vanagas 1970: 76;
Vanagas 1981: 189. 31 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; Vanagas 1970: 76; Vanagas 1981:
189. 32 Vgl. Sa ukynas e al. 1963: 91; Vanagas 1970: 270; Vanagas 1981: 190. 33 Vgl.
Sa ukynas e al. 1963: 91; Vanagas 1970: 272; Vanagas 1981: 190. 34 Vgl. Sa ukynas e
al. 1963: 92; Vanagas 1970: 241, 244; ne in LVGDB.

HARALD BICHLMEIER
156 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
1981: „185, 189 .“ – die Fo men mi Lik- inden sich alle dings au S. 191 und
en y a jokiu būdu su a dais su Liek-, Leikin yšys; ebenso engiai bus jung is su
asmens a du li . Lkas už ikė iną laiky as; p iešingai pasi odo ebenda jung is su
eiksmažodžiu li . lk i kaip įmanoma. Tačiau y a, be abejo, jung is andenų a dų su
li . lk i ‘lik i, lik i lik i, išgy enig lik i, palik i, palik i da ne ypa ingai aki aizdių
pasiūlymas. Toks pasi ody ų ie o ėje plausible , ku ioje upės sausojo laiko a pio
išnyks a en bū ų ‘de ūs, ku is ( oškumo nepaisan ) lieka ( aip oliau eda
andenį) p asmingas pa adinimo mo y as. Dėl Bal ikum ai y a p elimina iai labiau
ne ikė inas ssena ijus.
Susijungimas gali aip isų a eju kaip olimos galimybė bū i į a dijamas.
2.8. Vienoje len elėje apibend in a aip a si anda oks aizdas:
Name SEJL² LVGDB Sa ukynas
e al. 1963
Vanagas
1970
Vanagas
1981
Vanagas
1981a
Júodlieknis + (ON)
Leikà + (FlN) 89 46 185, 189 59
Liekái ė 91 76 189
Liekái is 91 76 189
Lekupis + (FlN) 89 241 189 59
Liẽkė + (FlN) 91 189 59
Liekė +(FlN) 91 189 59
Liẽkiai 76426 (Vilas)
Lekna + (FlN) 116597
1166 (Wi),
116866 (Wi),
117072 (Wi),
117766 (Wi),
117807 (Wi),
118043 (Wa)
(Wi), 91 36, 115 190
Leknagala + (ON)
Liẽknai 116697 (Vw)
Lieknãlė 116997 (A)
Lieknãlis
116824 (Wi)
116716 (Wi),
Liẽknas + (FlN)
117138 (Wi),
117244 (Wi),
117700 (Wi),
117767 (Wi)
116808 (Wi), 91 36 190
S aipsniai 157 A icles /
Anme kungen zu den Flussnamen li . Liẽkė, Liekà
und ih e Sippe
Name SEJL² LVGDB Sa ukynas
e al. 1963
Vanagas
1970
Vanagas
1981
Vanagas
1981a
Liẽknė
116395 (Wi),
116613 (Wi)
116370 (Wi),
Lieknẽlių ã as 91
272 190
Lieknẽlis + (ON) 91 115 190
Liẽknės 116711 (Wi)
Lieknia + (ON) 118387 (H )
Lieknniai pãsėdžiai 116394
(Wi)
Liẽkno upãlis 91 270 190
Leknos
117701 (Wi),
117506 (Su),
117507 (Wi)
117693 (Wi),
Liẽknupalis + (FlN) 91 89 190
Liẽknupis + (FlN) 91 235 190
Lekupis – – 91 –189 –
Pusiáulieknis + (FlN) – 130 254, 256 269 –
Šlialieknis + (ON) 185 239, 247 331
žlieknė +
(žlikenės
Wa ùpis)
(ON), 181
(žlikenės
ùpis)
272 356
ùpis)
iksliau:
(žlikenės
žliekniai + (ON) 117748
žlieknis + (ON)
Abb e iacijos: A Acke , FlN Flussname, H Ho eil, ON O sname, Su
Sump , Vw Viehweide, Wa Wald, Wi Wiese
2.9. Tabella inėje apž algoje ampa olesni disk epancijos aiškiai:
Es e s aun a, kiekgiele oponyme (išplės inėje p asme) LVGDB ne e s as y a.
Ve einzel y a ski ingi p isky imai, aip aikoma ėse name. Čia y a u bū da
e wa Lieknẽlis dem SEJL² als O sname, in de li auischen Fachli e a u als Ge-
nemažai da ka ą k uopščiai pa ik in i, galbū pa odosi iena a ki a pa adinimo
o ma aip pa da kaip abiejų umpiausių o mų, li . Liẽkė, Liekà, pa adin as.
Ghos name.
HARALD BICHLMEIER
158 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
3. ZUR ETYMOLOGIE VON LIT. LIẼKĖ,
LIEKÀ ETC.
3.1. Im Kon ex de ‘al eu opäischen Hyd onymie’ we den meis nu die
Diesenų pa adinimai y a bis o ges ell i p ieš a ingai abs a giami: iena
lang zwei e schiedene E ymologien zugesch ieben wo den, die im Folgenden
adicinė i iena jaunesnės.
Eng mi de E ymologie diese beiden Flussnamen e woben is eine sei s
klausimas po pa adinimo e imologijos iš Aus ijos į Ba a iją wische
ließenden Flusses Lech, ande e sei s die nach de E ymologie eine Reihe sla-
Flussund e i o ijos a dis.
3.2. Als Ablei ungsg undlage konku ie en hie in allen Fällen zwei u indo-
ge maninės šaknys a pusa yje, *uleiku- ‘ lūssig bū i,./ įk ėp i (jünge e
Vo schlag) und *(h1)leik- ‘k ümmen, biegen’ ( adi ionelle Ansich ). Aus se-
man ische pe spek y a pasi odo iš es inės iš abiejų šaknų į pa adinimą iš
ließgewässe n kaip du chaus inkamas: pagal ienos cha ak e is i- (ahd. ← [1058]; <
schen K ümmung bzw. ih em Ku en eich um benann sind siche de Chamb
ahd. * kamp- gallu kel . *kambo- ‘gek ümm 35),36 u bū Bogenbach (auch O sname
Bogen; Kamb Niede baye n; < ahd. Pogana, Bogana [ON: ca. 790 (kopie 1254)], GewN ahd.
Bogana [882])37, galbū Memel (li . Nẽmunas), jei adicinė e ymologija a i inka,38 i
galbū Elbe, jei ji is iek kaip u idg. *h2elh2-bh(h2)-o- ‘die Mäand ie ende i ne
adicinėje manie e kaip ‘die Weiße u ė ų bū i e imologizuo i.39 I pa adinimai an
šaknų pag indo, ku ie ‘d ėgn , nass, lüssig eiškia, y a žinoma labai gausūs, c .
į ai ias Vokie ijos Gewässind,40 Aus ijoje Ma ig (labai iš [ o -]kel . *madu-kozu
šaknis
se namen Nee ze, Ne e, Ne ze, die zu Wu zel u ge m. *na - ‘nass’ zu s ellen
35 Vgl. EDPC 186.
36 Vgl. DGNB 81 .
37 Vgl. P inz 2007: 158164; DGNB 67; Wiesinge , G eule 2019: 101 . 38 Vgl. ai Bichlmeie 2019: 49 . ;
2020: 130 . a i inkamai su y esne li e a ū a. Änkliai aip pa jau
un e An üh ung de beiden bei Bichlmeie genann en e ymologischen Vo schläge Vanagas 1988:
28 .
39 Vgl. ai Bichlmeie 2012, 2013; Bichlmeie , Blažek 2014, 2015; Scheung abe , G ünzweig
2014: 4346 (jei iš is su olesne li e a ū a).
40 Vgl. DGNB 372, 374 .
S aipsniai A icles 159 /
Anme kungen zu den Flussnamen li . Liẽkė, Liekà
und ih e Sippe
u idg. *mad- ‘nass bū i bus [LIV2 421])41 i u bū aip pa Sa a Sa e, / /
die am ehes en zu – *sh2eu ‘schü en, egnen’ ( gl. IEW 912; LIV² 545) gebil-
de sein dü e,42 e c.
3.3. P ieš be į išo bal inius po encialius giminaičius gali bū i įženg a, bū ų
pi miausia idausbal inė giminys ė a dų išlo a.
3.3.1. Visuo inai y a abu li auiškieji upės a džiai i jų sippe su li . leknas (auch
liẽknas) m. ‘Mo as , sump iges, moo iges wiesengelände, le . liekns m.
‘Niede ung, žem lygeene d ėgne wiese, li . lekna (auch lieknà) . ‘ ie gelegene
sump ige wiese, le . liẽkna . ‘Sump , Niede ung a p d iejų Anhöhen, d ėgna
sump ige ie a miške, sump ige miškas, didelė, d ėgna wiese, le . liekne . ‘be
galo miese palei upėssmėdy į yšį sus a y as. Toliau p iski iamas bū ų li . láikšės
(1) . ‘didesnis, nuo Buschwe k pe augsene Sump .43
3.3.2. Iš liudy ų žodžių o mų lie u iško i la ių y a šios p e o mos įž elg i: u bal .
*leiknā-/*laiknā-, *leikna-/*laikna-, *leikniiā/*laikniiāun galiausiai *laik-s-iiā. 3.3.3. Seman iškai šis
yšys nė a p oblema. P oblema iškai genube s a. Ski umą galima ada leng ai paaiškin i, jei
aku inis iš p adžių y a i ienas iš u bal . *lek-(/*lak-) > u os bal . *lkausgeh . Šiuo a eju galė ų
is abe zunächs die In ona ion de Wu zelsilbe, da dem (meis en eils begeg-
nenden) Aku des Appella i ums ein Zi kum lex in den Gewässe namen ge-
zi kum lex andenyno a duose aip bū i paaiškin a, kad jis pe Me a onie (mé a onie douce)
andenyno a duose li . Liẽkė < u bal . *Leikiā a si ado i ada an andens a de namen li .
Liekà bu o pe duo as, ku me a onija iš ik ųjų negalėjo yk i. Klausimas daba y a: Iš ku u i
šaknis į Appella i a pi minį aku ą? Tiesą sakan y a čia ik d i al e na y os: a ba u ėjo šaknį 41
Vgl. 340 DGNB ., Wiesinge , G eule 2019: 126. 42 Vgl. Bichlmeie 2011: 6574; Repanšek 2016: 121 .,
Bichlmeie 2017, a i inkamai su y esne li e a ū a.
43 Vgl. Li EW 1: 332, 364 . ; Ka ulis 1992/2001: 523 . (su pasenusia e imologija). In SEJL 350 ašys
Smoczyński p ie o da : Bez e ymologii.. G undsä zlich dazu nun SEJL2 (2018 2020) s. . leknas, láikšės,
ku daba iš ik ųjų e imologija an u idg pag indo. *uleikubep i al a. Šis e imologinis sujungimas y a
galu inai jau apie šim me į senas (kas aip pa nuo Bichlmeie 2010 nebu o p ipažin as), gl. Li EW 1:
332, ku F aenkel senesnę li e a ū ą adina, šį pasiūlymą be a me a. Už aku ą y a žinoma aip pa
nuo Smoczyński jokio paaiškinimo; SEJL2 (20182020) s. . láikšės skais a: Aku bez his o ycznego
uzasadnienia., LED 656, 696 (ku daba aip pa u idg. *uleiku- kaip pag indas aikoma) p oblema ne ne
pi mą ka ą iškel as.
HARALD BICHLMEIER
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ec e be och en iš ei i no i, kad
o kel isch-indooge manische kalba, iš ku ios kel isches pe ėmė pa adinimą,
de ges al bu o, kad ji den sche, I alische 166). Vienas a eina čia į ieną s i į, ku ioje
Labio ela e lo en bzw. zum Vela gewandel ha e (wie e wa die Sa emsp a-
chen) und anlau endes *ul- zu *l- e ein ach hä e (wie das Bal ische, Slawi-
be eik daugiau ką kalbos ėžiniu-a gumen a y ai abisuo i y a.52 Be o ada
a si anda čia klausimas: jei lussname daba o kel isch y a (idg.- sp .), a galima
ada liaudies a dą Lica es Lika en da kaip kel inis pažymė i, kaip ai ci a ja
į yks a? A ba jis ada kel inis an o kel inio pag indo, nes jis ai (kel ische?)
su iks (*)a en uoja? Nepaisan o, y a ci a e aki aizdžiai p iešpe im a jung is iš
u idg. *leiH- ‘gießen, ließen (LIV2 405 ., Poko ny 1959: 664 .) su u idg. *uleiku-
‘bešil in i (LIV2 696 .; ne in Poko ny 1959) nachge ade aben eue ingai i andasi
o moje ne ne p ie ebenda ci uo o Udolph
(1990: 115 .).
4.7. G įžkime da ka ą p ie d iejų ki ų e imologijų:
4.7.1. Zunächs zu angeblichen Wu zel *h1leik- ‘biegen:53); S a biausia
li e a ū a, ku i šią e imologiją u i, y a u bū IEW 669; Snyde 1967: 161
(Zug unde lieg wohl idg. *leik- ‘biegen. Kel inė šių a dų kilmė ... y a ...
mažiau ikė ina. 54 be nuo odos į
IEW; An ei e (2008: 150).
Kad e imologija išėjus iš šio šaknio abejo i y a, bu o i š 3.4.1. jau
išdės y a.
4.7.2. ‘S ein-e ymologija y a isų pi ma p ancūzų kalbančioje li e a ū oje a s o aujama, ku i be
pa yzdžiui nuo Wiesinge , G eule (2019) aip pa en ci uo ų anks esnių da bų nė a ecipiuojama a ba
ci uojama. Ji y a p ancūziškai kalbančioje li e a ū oje aip pa pap as ai kaip ienin elė už Lech 52
Be o implikuoja ši pažiū a no a bene, kad p ieš kalbos, iš ku ios ėliau kilė kel iškas, nešėjus,
kalbė ojai ki o indoge manų idiomo u i bū i įsi e žę į Vo alpenland aigi a i inkamai su mažiausiai
d iem indoge manų imig acijos bangomis eikėjo bū i skaičiuojama: iena ada galbū 2. J . . Ch . (iš
ku ių nešėjų andens a das bū ų bu o su o muo as ai bū ų ada u bū klasikinėje
e minologijoje ‘al eu opäisch) i ku ios su ėliau į kel us ys osiomis kalbos nešėjais 1. J . . Ch . 53
Abi e imologijos y a Sims-Williams (2006: 185, Anm. 78) pa adin os, be sp endimo p iim i.
54 Snyde (1965: 187 .) siūlo uo a pu da abu sp endimus, ku ie pe u kel . *lik(k)- ‘S ein i
ku ios į u idg. *leik- ‘biegen (po IEW 669), a odo be jau pas a osios zuzuneigin. Ka ego iniu uo
a pu jis jau y a a me ime (iš ga sinių p iežasčių) e ymologiza imo pagal šaknį *uleiku-.

S aipsniai / A icles 167
Anme kungen zu den Flussnamen li . Liẽkė, Liekà
und ih e Sippe
pa adin as, ačiau dažniausiai į ai nu odoma, kad lussname pap as as u kel . *k
u ėjo, palyginę Lexeme be geminie as u kel . *kk ( aip maždaug DLG2 200; DLG3
201; Delama e [2007: 177]; Delama e [2012: 117]). DTNG 2, s. . licco-, liccā ‘pie e
pla e, dalle, alaise, oche ‘slab, la s one, cli eina daba impliki y ai
aki aizdžiai iš o, kad gemina e iš esmės egzis a o, į odyme dažniausiai be
nebu o pa ašy a, su išim imi Licca pas Venan ius Fo una us. No s ai čia nebė a
paminė a, laikoma gemina e DLG2 200; DLG3 201 (i senesnėje li e a ū oje) kaip
exp essi ( aip maždaug da IEW 832, Poko ny 1960: 170, be aip pa da
Bichlmeie 2010: 43).55
4.7.3. Šis į e inimas y a s ebė inas, nes sp endimas šioms gemina es jau nuo
S okes (1893 passim, čia: 170) a pažin as i šį įž elgdamas nuo Lüh (1985 passim, čia
293, 337) bu o pa i in as: Bu o U kel inėje *pp/ /kk e gaben, ku ios iš u idg.
de Lex Kluge im Ge manischen e gleichba es Lau gese z, das bewi k e, dass
(zumindes o dem Wo akzen ) die G uppen aus u idg. *p/ /k + *n u kel .
*b(h)/d(h)/g(h) + *n edė į u kel . *bbdd/gg. Jau pas S okes (1893) andama aip ge ai
eisinga e imologija: Kel inis ‘S ein-žodis appella y iniame žodže z eina į u idg.
*plknā-, in mode ne no a ion u idg. *plk-néh2- > anks u kel . *φlikkā- > u kel .
*likkā- > mi . lecc ‘S einpla e, kym . llech ‘S einpla e, b e . lech ‘G abs ein
a gal. Tai y a požiū is Schwunds u e ekons uk yje ik ada bū ina, jei bū en
a das des Lech su sa o į odymais Ges al lik(k/)- su uo u i bū i susijęs.
4.7.5. Anksčiau gali: Šie kel iniai žodžiai galė ų aip pa į kel .
*(p)lekkāzu ückge üh bū i, iena iš p adžių pilns u inė o ma. P oblema iška
p ie šio požiū io y a oliau, kad ai sau, ma y umės eikšmes ki ų iš šio šaknio
iš es ų žodžių, saugiai į seman inę ypa ingą ys ymąsi kel ų kalboje u ė ų eik i,
ku išėjus iš pa ies eikšmės ‘ lach, ‘Fläche bū en ap ibojimas į
‘S ein lä o u kel . *plek-nā- galė ų į pa eg enus kel inius appella i us sukel i.
che’ s a ge unden ha ( gl. Bichlmeie 2010: 43). Mi ande en Wo en: auch
4.7.6. Iš pasaky o daba a si anda aip oliau: Ei man iš u idg./ o u kel . *plk-néh2- > anks u kel .
*φlikkā- > u kel . *likkāaus, gali 55 Į asmenų a dus, ku ie elemen ą Liccen išlaiky i, c . da OPEL 3:
26. Į ki as mėglybes geminina ų a si adimo žemlandkel iniuose gl. de Be na do S empel 2010.
Skep iškai ma o šį sp endimą Isaac 2004 (> Possibly Cel ic Elemen s, s. . lico-); ačiau nes jis ebenda
ik išskaičiuojančią e imologiją po An ei e (e al.) į Wz. *(h1)leik- ‘suk i kaip
Al e na i e e wäg , b ing diese Ein ag keine neuen A gumen e, die die Kel izi ä des Lexems
wi klich in age s ellen wü den.
HARALD BICHLMEIER
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ieną andense namenbeleg?) anse zen, uo
die appella i ischen Fo men und die Belege des Gewässe namens zusammen
e klä we den, man muss abe annehmen, dass beim Gewässe namen die Ge-
mina e o nich gesch ieben wo den is . Al e na i kann man u idg./ o u -
kel . *plk-néh2- > ühu kel . *φlikkā- > u kel . *likkā- ü die Appella i a (und
a pu u idg./ o u kel . *plk-éh2- > anks u kel . *φlikā- > u kel . *likā ü ie
andense namenbelege. 4.7.7. Da, kaip i š jau išleis , pag indbū is šaknies u idg.
*plekam ehes en ‘ lach bu ę dü k ( gl. galbū le . plaks ‘ lach, jei iš o u bal .
*plok-o- [jau ne iš *plk-o- ← *plh2k-o-; s.u. 4.7.9], li . plã. kanas […] lach[…] aip pa kai
ku ios ki os Anschlüsse p ie Poko ny 1959: 831 .56),57 y a už no-Ablei ung
u idg o u kel . *plk-nówohl aip pa labiausiai ehes iš šios eikšmės iš yk i. I kaip
jau nuo Bichlmeie (2010: 44) aizduojamas, u i galima nė ki os galimybės, kaip oliau
eikšmės ys ymosi p iim i: už Appella i a be ku iuo a eju galbū ‘ lach,
subs an i ie ada ‘Fläche > ‘S ein läche > ‘S einpla e > ‘G abpla e, už upės
a dą ‘die Flache, Seich e, ku iame sekundä pagal p ielaidą, kad už Gallų
už egis uo a eikšmės ys ymasis aip pa į yko eikšmė ‘S einpla e gali bū i ėl
į a dy a. Viena eikšmė ‘s einig o.ä. gali a si as i, y a be iš pasaky o iš p adžių ne
iš es inas i bū ų be kokiu a eju mo ologiškai ne ienoje šios eikšmės
pe kėlimas p iski iamos io p is a y as, ku is be bū en šiems andens
pa adinimams bū en šią eikšmę ‘s einig galė ų paaiškin i:
Ablei ungsp ozess wide spiegeln.
4.7.8. Es sei abe doch noch ein zunächs komplizie e scheinendes Szena-
Paim a ienas kaip p adžia ieną ablau an į p o e odynaminių nS amm u idg./ o u kel . *plék-n n.
(a ba *plék-ōn m.), Gen. *plk-én-s → *plkn-és ‘Flachhei , Fläche a ba ieną amphikine inių n-s amm u idg./
o u kel . *plék-n n. (a ba *plék-ōn m.), Gen. *plk-n-és an, bū ų ienas su possessi em u idg. *-óda on
iš es is adjek i u idg./ o u kel . *plk-n-óeben ‘Fläche lachhei habend, aigi ‘ lach eikš i. / Soll e
eikšmės ys ymasis 56 Vgl. su nuk ypinančia e ymologija (zu Wu zel u idg. *pleh2k) Li EW 602 . ; LEV 2:
58; SEJL 467 . ; ALEW 2: 785 . ; SEJL2 s. . plãkanas; LED 978 . 57 A ai p ie šaknies iš ik ųjų į ezul a ą
ieno p oceso iš Wu zele wei e ung le. Tu ė ų ši spėliojimas a i ik i, y a u bū labiausiai ikė ina iš
ienos u wu zel *pelauszugehen, ku i ada u.a. iena e us į *pl-eh2- ‘plau , pasklis i, ki a e us į
*pl-ek- ‘ lach bū ų bu o išplės as. Man a eina čia be į glo ogoninių spekulėjimų s i į.
gehandel ha , wie ebenda implizie , spiel ü die wei e e Diskussion in unse em Fall keine Rol-
S aipsniai / A icles 169
Anme kungen zu den Flussnamen li . Liẽkė, Liekà
und ih e Sippe
nuo ‘Fläche hin o ‘S ein( läche) jau u kel isch į ykęs bū i, galė ų aip aip i
eine Bedeu ung ‘s einig’ mo i ie we den.
Lygiai as pa s galioja aip pa , jei ienas iš ieno men-s amm u idg./ o u kel . čia
*plék-mn n., Gen. *plk-mén-s, Ins . *plk-mn-éh1 ‘Flachhei , Fläche’ ausgeh ,
bū ų ik papildomai da i aip pa ki aip s ebima supap as inimas
eie konsonansą ins umen al58 *-kmn- > *-kn- (da pi mu kel imeine bū i u i,
schen) s a ge unden haben und ü das Gesam pa adigma des Wo s e allge-
sodass aip pa ai iš o iš es as posses-
si e Adjek i o u kel . *plk-mn-ó- > *plk-n-ó- e gib .
4.7.9. Baigdamas bū ų be da į p oblemą susijusią su dungen, ku i IEW 831 .
dem Ansa z de Wu zel u idg. *plek- hingewiesen: Diese kann einigen de Bil-
suda y os y a, du chaus zug undeliegen; ačiau ‘schlagen (LIV2 485) numa y i, an
is ü die meis en do ange üh en Fo men ehe eine Wu zel u idg. *pleh2k-
ku ių pag indo eben aip pa o.a. bal inės Sippe um le . plaks, li . plãkanas ‘ lach (<
*‘[pla ] geschlagen) e u idg. *plh2k- > u bal . *plk-/*púlk) skaičiuojama.59 Daba
klä we den kann, indem mi geneue em Vokalismus plak- < *plǝk- (s a
y a šaknis iš ik ųjų (i išski inai) kaip u idg. *pleh2kanzuse zen, kyla klausimas,
a an šio pag indo da y a u kel inių galų o mos *likkāmöglich iš edimas. Anzė i
bū ų po pi miaujuose pa ody ų a leidimo p ocesų iena o o ma išu kel .
*plh2k-(m)n-ó-.
Tačiau aip pa ši o ma bū ų galu inai iksliai p ie aukščiau pa ody ojo
ezul a o, eben u kel . *likk-o, sukel i, nes ši o ma s uk ū ą pasižymi, ku i
den Inpu ü das Wi ken de ‘We e -Regel’ bilde :
pagal ‘We e -Regel į yko ieno la yngalo p a adimas p ieš kombinaciją iš
užda lau i unsilbischem sono an p ie pasekusio akcen a imo
de Endsilbe. Vgl. dazu Ne i (2017: 343), de die ‘We e -Regel’ olgende ma-
ßen p ecizizuo a:
De La yngalschwund ollzog sich egulä (d.h. kaip išim sloses Lau gese z)
nu in de S ellung hin e unbe on em Vokal ode unbe on em silbischem Re-
sonan und o jegliche Ve bindung on mindes ens einem Obs uen en +
unsilbischem esonan en a ba Halb okal (VHKnR/UV > VKnR/UV, RHKnR/UV > RKnR/UV
a ba ReKnRUV). Ga so kin amasis į yko uo me u, kai schwundablau i pe
spal inimas umpo e jau įžengė, be da p ieš gene alinį ienelsakinį
la yngalschwund, ku is su
58 Eines de schlagends en Beispiele hie ü lie e ai. áśman- ‘S ein’: Nom. áśmā, Gen. aśnáḥ, Ins .
aśnā.
59 C . li e a ū ą 56 pėdsakyje.
HARALD BICHLMEIER
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
E sa z ehnung išanks inio sono an inio segmen o einhe ged, i y a okiu būdu kaip
u indoge manisch įklassi ikuo i. Su ki ais žodžiais: ys ymasis aip pa emian is
už daugumą liudijamų žodžių o mų pag indu legančia šaknis o ma y a egulia us
i eda p ie liudijamo ezul a o: u idg. *plh2k-(m)n-ó- > o u kel . *plk-(m)n-ó- >
anks u kel . *φlik-nó- > u kel ./(u -)gall. *likko.
4.8. Iš čia į ykdy os isų galimybių pe žiū os a si anda šios iš ados:
4.8.1. Da he seman ically eilich well sui able oo u idg. *uleiku- ‘bešil in i p ie
lecho a do e ymologiza imo kaip kel inis a das aidmenį žaidė, y a išb auk as. Jei
lech u i ieną o kel isch e beseną pa adinimą, ai y a eo e iškai įmanoma, kad
šis šaknis čia suda o pag indą, eikalauja be e inės papildomos p ielaidos kaip os,
kad ga smandel u i yk i, ku ios už Mi eleu opą a i inkamai Alpen aum 4.8.2. Dass
iena šaknis u idg. *h1leik- ‘begen aidmenį žaidė, y a aip pa išb auk a. Ši u bū
sons nich nachzuweisen sind (sonde n nu im I alischen bzw. in Sa emsp a-
chen wie e wa dem Bal ischen und Slawischen begegnen).
pap asčiausiai niekada egzis a o: Vienin elė (bal inės) apella i pa a, ku i už ją bu o
panaudo a, y a ki aip paaiškin i (p iklauso eben u bū p ie šaknies u idg. *uleiku-
‘bešildy i). g ynai onyminiai ki i į a iami liudijimai už šaknies egzis a imą y a
e ingi, nes iš g ynai onyminio ma e ialo niekada negali bū i užda y os į kokius no s
eikšmes iš kažko. 4.8.3. Pagal pag indą šaknio u idg. *plek- ‘ lach a ba *pleh2k-
‘(pla ) šlagen galima iek andenų a do o mas kaip i kel inius appella i us
p oblemingai iš es i. Die į beleg u žodund a dų o mas ęs inės u kel inės Gemina e
y a lau įs a škai iš u idg. *-kn- ́ > u kel . *-kken s anden. Nes paaiškin i y a
p elimina iai, a andense namen belege be gemina e g indžiasi nuk yps ančia
s amm o macija (u idg. *pl(h2)k-ó/éh2-) a ba ik į ne ikslų a spindėjimą kel ų žodžio.
Sąmoninga eikšmė už ieną upės a dą a si anda p iėmus adjek inio nó-s amms
o u kel . *pl(h2)k-nó- ‘ lach (> ‘seich ), jau anksčiau des Daž e en p iim a eikšmė
‘die S einige gali bū i iš es as, jei ienas o u kel . *pl(h2)k-(m)n-óals possessi ische
ó-A-de i a imas į (me)n-s amm u idg./ o u kel . *plé(h2)k-(m)n n., po o, kaip oli ada
p ie adjek i o o ma imo laiko seman inis (me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso
(me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso
(me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso
(me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso (me)n-s amso) (me) (me)n-s amso) (me)
(me)n-s amo) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me)
*pl(h2)k-(m)n- ‘Flachhei , Fläche’ > ‘S ein läche’ > ‘S ein( läche)’ au ass . Je
(me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me)
(me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) )) (me) (me) (me) (me)
S aipsniai A icles 171 /
Anme kungen zu den Flussnamen li . Liẽkė, Liekà
und ih e Sippe
(me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) )) (me) (me) (me) (me) (me)
(me) (me) (me) (me) (me) (me) (me) )) (me) (me) (me) (me) (me) (me)
4.8.4. Kokia daba iksli pa adinimo eikšmė bu o, bus sa a ankiškai
niekada nusp ęs i.
5. REKMIS
Iš pa eik o y imo a si anda aip: Die Wu zel u idg. *(h1)leikis appella y iai ne
į ody i, egzis a o pasekmė u bū i niekada. Jei ji is dėl o u ėjo egzis uo i, ji
pada ė ai ik oniminėse žodžių o mose, dėl ko a i inkamai jų eikšmė negali bū i
nus a y a.
Thus y a už sippe andense namen um li . Liẽkė, Liekà am ehes en nuo šaknies
u idg. *uleiku- ‘bešildy i kaip pag indą iš yk i. Šios gali aip pa sla inių andenų
pa adinimai kaip k oa . Lika, Slo ak. Lika a e c. zug undeliegen iek kai šios ech
sla ische o macijos y a kaip i kai jos ik slawisie ende pe o ma imo
o sla ische o macijų u ė ų bū i. Už pa adinimą Lech p iešingai y a iš edimas
iš šaknies u idg. *uleiku- ‘bešildy i neįmanoma; okia paaiškinimas eikalauja
Sonde annahmų, ku ios nuga as pa aleles u i. Vie oj o, y a a das iš g ynai
kel inio o ma imo išpi kęs, ku is labiausiai ikė inai an ienos o o m u idg.
*pl(h2)k-(m)n-ó- > u kel . *(φ)likko- ‘s einig emiasi; daneben gali ai pa alelinė
o ma u idg. *plk-ó- > u kel . *(φ)liko- (bzw. u idg. *pl(h2)k-ó- → u kel . *(φ)liko- [su
geneue em okalizmu]) da ę. Iš o kyla, kad senesnėje li e a ū oje dažniau
susidu ian is yšys iš li . Liẽkė, Liekà su kel iniu andenynų pa adinimu
*Lik(k)o/ānich a ba y a. Abu pa adinimai(sippen) g indžiami o ma imais iš
d iejų ski ingų u indoge maninių šaknų ik ienelsakiniai ezul a ai y a sau
panašūs.
Tai y a aip apie klasikinį a ejį iš ‘ alsinių d augų a ba apie p ažū ingą po eikį iš ‘Si ene o he
Gleichklangs. 60 Galimybė, šią eikšmę ‘s einig už už egis uo as pa adinimo o mas вообще
iš es i galė i, bu o Bichlmeie (2010: 44) da žymiai skep iškiau e inama; ie Skepsis y a po čia
daba pa eik ų s a s ymų ne daugiau įgalio as.

HARALD BICHLMEIER
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
LITERATUR
ALEW Al li auisches e ymologisches Wö e buch (ALEW). Vol. 1: AM. Vol. 2: NŽ. Po Wol gang Hock
ado a imu i bend ada bia imu El i a-Julia Buke ičiū ė i Ch is iane Schille bea b. Raine
Fech , Anna Helene Feulne , Eugen Hill i Dagma S. Wod ko. Bd. 3: Ve ikniai i Indices. Po Wol gang
Hock ado a imu i daugelio ki ų bend ada bia imu bea b. nuo Raine Fech . (S udien zu
his o isch- e gleichenden Sp achwissenscha 7), Hambu g: Baa , 2015. An ei e Pe e 2005:
Ti ole io andenynų pa adinimų sluoksnis. G eule Alb ech , Janka Wol gang, P inz Michael (H sgg.):
andenynų pa adinimai Ba a ijoje i Aus ijoje. 3. Kolloquium des A bei sk eises ü
baye isch-ös e eichische Namen o schung. Regensbu g, 27./ 28. 2004 asa is. (Regensbu ge
s udijos į pa adinimo mokslą 1), Regensbu g:
Vulpes, 3549. Edi ion
An ei e Pe e 2005a: Ein Wunschgedanke: The deepe in e disciplina y e ank ing
o he Onomas ics. B endle And ea, B endle Sil io (H sgg.): pa adinimo y imas
mo gen. Ideen, Pe spek i en, Visionen, Hambu g: Baa , 13–21.
An ei e Pe e 2008: [Rez. zu:] Rei zens ein 2006. – Ös e eichische Namen o schung
36, 145–153.
An ei e Pe e , Haslinge Ma ialuise, Roide Ul ike 2000: The Names o he Eas e n Alpine
Region men ioned in P olemy. Pa sons Da id N., Sims-Williams Pa ick (H sgg.): P olemy.
Towa ds a linguis ic a las o he ea lies Cel ic place-names o Eu ope. Pape s om a
wo kshop, sponso ed by he B i ish Academy, in he Depa men o Welsh, Uni e si y o
Wales, Abe ys wy h, 1112 Ap il 1999, Abe ys wy h: CMCS. Bichlmeie Ha ald 2010:
Bai isch-ös e eichische O sund andense namen iš indoge manis inio požiū io. Blä e ü
obe deu sche Namen o schung 46 (2009)[2010]), Bichlmeie Ha ald 2011: Mode ne
3–63.
Indoge manis ik s. adi ionelle Namenkunde (Teil 2). Sa e, D au, Zöbe n. Ziegle A ne,
Windbe ge -Heidenkumme E ika (H sgg.): Me odai pa adinimoy ybos. Me odologija, me odika
i p ak ika, Be lin:
Akademie Ve lag, 6387.
Bichlmeie Ha ald 2012: Anoma os apie e minologinę p oblemą ‘al Elbe. Įnašai į a dų
eu opäischen Hyd onymie’ sam indoge manis ischen E gänzungen zum Namen de
mokslą, Neue Folge 47/4, 365395. Bichlmeie Ha ald 2013: Kai ku ios indoge manis inės
pas abos apie į a iamą iš edimo pag indą mies o a do Leipzig: upės pa adinimui
u ge m. *Līō a ba. e i o ijos pa adinimui u ge m. *Līia- (su ienu eksku su p ie
Rhön pa adinimo i ienu p iede su olesniais s a s imais p ie Elbos pa adinimo).
Pa adinkundinės in o macija 101/102, 4975.
S aipsniai A icles 173 /
Anme kungen zu den Flussnamen li . Liẽkė, Liekà
und ih e Sippe
Bichlmeie Ha ald 2017: Néhány megjegyzés a pannóniai zne ek leg égibb é e-
géhez 1. Sá a/Szá a/Sa e. [Kai ku ios pas abos į ėldiausią sluoksnį andenųBichlmeie
namen in Pannonien – Teil I: Sá a/Szá a/Sa e.] – Né ani É es ő 38 (2016[2017]),
131–142.
Bichlmeie Ha ald 2019: Mo phologische und seman ische Analyse de Gewässe -
namen des wes lichen Südaukš ai en (Teil 2). – Ac a Linguis ica Li huanica 80, 195–263.
Ha ald 2020: The Mo phology o Li huanian Toponyms Di e ences and Pa allels o
Di e en Classes o Names. Ac a Linguis ica Li huanica 82, 118139. Bichlmeie Ha ald
2020a: Addenda i Co igenda į du naujus a aizda imus upės pa adinimo Lech
e imologijos. Aus ijos pa adinimo y imai 48. [im
Spaudimas]
Bichlmeie Ha ald, Blažek Václa 2014: Labe ‒ k p amenům hyd onyma.
Linguis ica B unensia 62/2, 17‒28.
Bichlmeie Ha ald, Blažek Václa 2015: Elbe p ie hid onyms šal inių. Ac a Linguis ica
Li huanica 71 (2014[2015]), 125146. Bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba.
P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
B äue He be 1961: Sla ische sp achwissenscha . I: į edimas, Lau leh e. (Sammlung
Göschen 1191/1191a/1191b), Be lin: Wal e de G uy e & Co. de Be na do S empel Pa izia
2010: Die gemina en des Fes landkel ischen. S übe Ka in, Zehnde Thomas, Bachmann
Die e (H sgg.): Ak en des 5. Vokie akalbių Kel ologensymposiums. Zü ich, 7.10. Rugsėjis
2009. (Kel ische Fo schungen, Allgemeine Buch eihe 1), Viena: P aesens, 6587. Delama e
Xa ie 2012: Noms de lieux cel iques de lEu ope ancienne. (– 500 / + 500). Dic ionnai e, Pa is:
Delama e Xa ie 2007: Noms de pe sonnes cel iques dans l’épig aphie classique. No-
mina Cel ica an iqua selec a insc ip ionum, Pa is: Edi ion E ance.
Edi ion E ance. (Collec ion les Hespe ides). DLG2 Delama e Xa ie 2003: Dic ionnai e de la
langue gauloise. Une app oche linguis ique du ieux-cel ique con inen al. P é ace:
Pie e-Y es Lambe , 2e édi ion e ue e augmen ée, Pa is: Edi ion E ance.
DLG3 Delama e Xa ie 2018: Dic ionnai e de la langue gauloise. Une app oche linguis ique du
ieux-cel ique con inen al. P é ace: Pie e-Y es Lambe , 3e édi ion e ue e augmen ée,
Pa is: Edi ion E ance.
DTNG Delama e Xa ie 20192021: Dic ionnai e des hèmes nominaux du gaulois. A
Dic iona y o Gaulish Nominal S ems. Volume I: Ab/ Iχs(o)-. Volume II: Lab/ Uχspe o-.
(Collec ion Linguis ique 5, 6), Pa is: Édi ions Les Cen Chemins.
HARALD BICHLMEIER
174 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
EDBIL De ksen Rick 2014: E ymological Dic iona y o he Bal ic Inhe i ed Lexicon. (Leiden
Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 13), Leiden, Bos on: B ill. do-Eu opean
EDIV – Cheung Johnny 2007. E ymological Dic iona y o he I anian Ve b. (Leiden In-
do-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 2), Leiden, Bos on: B ill.
EDPC – Ma aso ić Ranko 2009: An E ymological Dic iona y o P o o-Cel ic. (Leiden In-
E ymological Dic iona y Se ies 9), Leiden, Bos on: B ill. schich e s anda dinės kalbos.
Holze Geo g 2007: His o ische G amma ik des K oa ischen. Einlei ung und Lau ge-
(Sch i en übe Sp achen und Tex e 9), F ank u , Be n
e c.: Pe e Lang.
IEW Poko ny Julius 1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch. 1 Bd.,
München, Be n: F ancke.
Isaac G aham R. 2004: Place-Names in P olemy’s Geog aphy. CD-ROM, Abe ys -
wy h: CMCS.
LED – Smoczyński Wojciech 2018: Li huanian E ymologial Dic iona y, ed. by Axel
Hol oe , S e en Young wi h he assis ance o Wayles B owne, Be lin, Be n, B uxelles,
New Yo k, Ox o d, Wa szawa, Wien: Pe e Lang.
LEV Ka ulis Kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca. 2 Bde., Rīga: A o s.
[²2001: Nachd uck in 1 Bd.]
Li EW F aenkel E ns 19621965: Li auisches e ymologisches Wö e buch. 2 Bde.
(Indoge manische Biblio hek: 2. Reihe Wö e büche ), Heidelbe g: Ca l Win e
Uni e si ä s e lag.
LIV2 Rix Helmu e al. 2001: Lexikon de indoge manischen Ve ben. Šaknys i jų
p imä s amm o macijos. An asis, e b. u. e w. Leidimas, Wiesbaden: Reiche .
Lüh Rosema ie 1980: Fälle on Doppelkonsonanz im Kel ischen. Apie klausimą jų
genese. Kalbos ėžys ė 10, 274346.
Me lingen We iand 1978: Apie ieną eikšmės suski s ymą indoge manų leksikon.
Indoge maninės mokslinės s udijos 83, 40106. Ne i Se gio 2017: Ve e . E ymologija i
Lau gese z. (Cul u e Te i o i Linguaggi 14), Pe ugia: Uni e si à degli S udi di
Pe ugia. ge manischen Lexikon, Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag. OPEL
NIL – Wod ko Dagma S., I slinge B i a, Schneide Ca olin 2008: Nomina im Indo-
Onomas icon P o incia um Eu opae La ina um. dapes : A chaeolingua.
(A chaeolingua 3).
Lő incz Ba nabás, Redő F anciscus (H sgg.) 1994: Vol. I: Aba – Bysanys, Bu-
S aipsniai 175 A icles /
Anme kungen zu den Flussnamen li . Liẽkė, Liekà
und ih e Sippe
Lő incz Ba nabás (H sg.) 1999: Vol. II: Cabalicius Ixus, Viena:
Fo schungsgesellscha Wiene S ad a chäologie.
Lő incz Ba nabás (H sg.) 2000: Vol. III: Laba eus Py hea, Viena:
Fo schungsgesellscha Wiene S ad a chäologie.
Lő incz Ba nabás (H sg.) 2002: Vol. IV: Quad a ia – Zu es, Wien: Fo schungsge-
sellscha Wiene S ad a chäologie.
Poko ny Julius 1960: Kel inės e ymologijos. Zei sch i ü kel ische Philologie 65,
161–171.
P inz Michael 2007: Regensbu g – S aubing – Bogen. S udien zu mi elal e lichen Na-
menübe lie e ung im os baye ischen Donau aum. Pi moji dalis: unkomponiuo i pa adinimai.
(Ma e ialien zu baye ischen Landesgeschich e 20), München: Baye ische Akademie de
Mokslų.
Raybould Ma ilynne E., Sims-Williams Pa ick 2009: In oduc ion and Supplemen o he Co pus
o La in Insc ip ions o he Roman Empi e con aining Cel ic Pe sonal names, Abe ys wy h:
CMCS.
Rei zens ein Wol -A min F h . nuo 2006: Lexikon baye ische O snamen. Kilmė i
eikšmė. Obe baye n, Niede baye n, Obe p alz, München: C. H. Beck. Repanšek Luka 2016:
Kel ska dediščina oponimiji jugo zhodnega alpskega p os o a. (Linguis ica &
philologica 33), Ljubljana: Založba ZRC. Sa ukynas B onys, Vanagas Aleksand as,
Vi kaukas Vy au as, Vosyl y ė Klemen ina, E many ė I ena 1963: Lie u os TSR upių i
eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Wol gang
Schmid P. 1975: I aninės žods udijos 1. Indoge maninės y imai 80, 8084.
Scheung abe Co inna, G ünzweig F ied ich E. 2014: Die al ge manischen
Toponyme sowie unge manische Toponyme Ge maniens. Ein Handbuch zu ih e E ymologie.
Naudojan ienos bibliog a ijos iš Robe Nedoma išleis as iš He mann Reiche . (Philologica
Ge manica 34), Viena: Fassbaende . Sch amm Go ied 1981: E obe e i Eingesessene.
Geog a iniai Lehnnamen kaip liudy ojai Geschcich e Pie ųos eu opos pi moje me ų
ūks an me yje n. Ch , S u ga : An on
Hie semann.
SEJL Smoczyński Wojciech 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno:
Uniwe sy e Wileński.
SEJL2 Smoczyński Wojciech 2018: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. Wydanie
d ugie, pop awione i znacznie ozsze zone. o.O. Ve sija nuo 20.1.2018 (www.