S aipsniai 27 s aipsnis
HARALD BICHLMEIER
Sächsische Akademie de Wissenscha en zu Leipzig
Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g Mokslinių
y imų s i ys: onomas ika ( oponimija), ge manų kalbų
is o inė onologija, indoeu opie iškos ling is ikos,
Aljamiado eks ai.
VÁCLAV BLAŽEK
Masa yko uni e si e o, B no, kalbininkys ės i
Bal ijos šalių s udijų ka ed a
Ty imų s i ys: onomas ika i is o inė geog a ija, indoeu opie inė
e imologija, lyginamasis a oazijos, u alų, al ajų laguagų y imas;
lyginamoji mi ologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-02
CIMBRI ET TEUTONI
Kimb ai i eu onai
Ano acija
Ge ai žinomi pa adinimai Cimb i i Teu oni Teu oni adiciškai adinami d iem ski ingomis
ge manų gen imis. Čia siūloma nauja idėja, . y. kad jie iš p adžių suda ė sin agmą, suda y ą iš
abiejų žodžių, PGmc. *þeuđanōz kum iiōn […]giminės adai[…], ku ie ėliau seno iniuose šal iniuose
bu o padalin i į du gen inius pa adinimus: Teu oni Cimb ique a ba Τευτόνοι καὶ Κίμβροι. Tuo
a pu "PGmc". * kum u i bū i ekons uojamas, lo ynų i g aikų šal iniuose a das y a
iš e s as ski ingais būdais, ku adinio okaloje andame a iaciją u/y i. Tai gali bū i dėl o, kad
y a am ik as s y a imas a p u i i pa eldė ų žodžių lo ynų kalba iš ienos pusės i
s y a imas a p isų šių okalų pasiskolin ų žodžių i a dų abiejose kalbose. O iginali Cimb i
a do o ma, PGmc. * […]kum ii[…]a, gali ęs i už emdy ą šaknų PIE junginį * gem- […]p ess,
squeeze, g ab[…] i * bhe - […]ca y[…]. PGmc. *þeuđanōz y a egulia us daugiskai a *þeuđanaz
[…]giminės adas[…], ėliau […]ka alius[…]. Jo kilmė y a PGmc. *þeuđō […] ibe[…] y a pap as ai
p iim as. Ta p į ai ių e imologinių bandymų analizuo i "Vaka ų indoeu opiečių" * eu ā mes
labiau mėgs ame de V ies idėją, kad žodis kilęs iš kel o-ge manų izogloso į * eu o- "ge as,
d augiškas". He i ų giminaičiai eiškia šaknų * eu[…] egzis a imą - […]bū i malonus,
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER, VÁCLAV BLAŽEK
d augiškas[…]. Pag indiniai žodžiai: ge manų e nonimai, esamų e imologijų diskusija, nauji
e imologiniai sp endimai, už em i junginiai, seman inė ipologija.
ANOTACIJA
T adiciškai manoma, kad ge ai žinomi a dai kimb ai i eu onai į a dija d i ski ingas
okiečių gen is. S aipsnyje keliama min is, kad šie a dai iš p adžių suda ė sin agmą iš abiejų
žodžių PGmc. *þeuđanōz kum iiōn ‘genčių adai, iš ku ios išsi u uliojo jau senuosiuose
šal iniuose paliudy i d iejų genčių a dai: Teu oni Cimb ique, a ba Τευτόνοι g aikiškuose
καὶ Κίμβροι. No s PGmc. *kumƀ - u i bū i ekons uo as, šis a das lo yniškuose i
šal iniuose a ku as pa eikiamas į ai iai. Juose andami u/y i šaknies balsio a ian ai. Taip
galėjo nu ik i dėl o, kad pa eldė uose lo ynų kalbos žodžiuose, iena e us, y a am ik a u
i i kai a i , ki a e us, abiejų kalbų skolin uose žodžiuose bei a duose y a šių balsių kai a.
Pi minė Cimb i a do o ma PGmc. * iiagalėjo išlaiky i užslėp ą šaknų junginį PIE *gem-
‘spaus i, slėg i, g ieb i kum pasisa in i i *bhe - ‘neš i. PGmc. *þeuđanōz y a aisyklingoji
daugiskai a iš *þeuđanaz ‘gen ies adas, ėliau ‘ka alius. Šio žodžio kilmė iš PGmc. *þeuđō
‘gen is nekelia abejonių. Iš į ai ių bandymų e imologiškai išnag inė i Vaka ų indoeu opiečių
* eu ā, s aipsnio au o iams labiausiai p iim inas de V ieso pasiūly as šio žodžio kildinimas iš
kel ų-ge manų izoglosės * eu o- ‘ge as, d augiškas. Kogna ai he i ų kalboje leidžia many i,
kad y a bu usi šaknis * eu- ‘bū i maloniam, d augiškam. ESMINIAI ŽODŽIAI: ge manų e nonimai,
esamų e imologijų ap a imas, nauji e imologiniai sp endimai, neskaid ios s uk ū os da iniai,
seman inė ipologija.
1. CIMBRI
E nonimas "Cimb i" bu o pa i in as keliais a ian ais (ž . Schön eldas
1911: 63 . ):
Kimb ai (Posidonius {135512.4 BCE} apud S abo, Geog aphica 2.3.6, 7.2.2;
oliau S abo {63 BCE 23 CE} 4.3.3, 4.4.3, 5.1.8, 7.1.3, 7.2.1, 7.2.3, 7.8;
Diodo us Siculus {9030 BC}, Biblio heca His o ica 5.32.4) Κίμβριοι
(Polyaenus {2nd cen . CE}, S a egema um 8.10.1, 8.10.2, 8.10.3) Κίμβροι
(P olemy {c. Κύμ}, Geog aphia 2.16 in ms. X) Cimb i (Cice o {10643 BC},
Tusculanae Dispu a iones 2.65; De O iciis 1.38; Caesa {10044 BC}, De
Gallico bello 1.33.3, 1.43.5, 2.4.2, 7.77.12
S aipsniai 29 s aipsnis
Cimb i e Teu oni
7.77.14; Vale ius An ias (1 cen . Apud O osius, His o iae ad e sum paganos
5.16)
Cymb i (Vale ius Maximus { ašė a p 14[…]37 CE}, Fac a e Dic a {30[…]103
Memo abilia 2.11: Cymb o um in ms. L; 3.6. Cymb icumque in ms. A; F on inus
CE}, S a egema on 1.5.3: Cymb is, Cymb i in ms. H; 2.5.8: Cymb ico, Cymb is
in ms. HP; Aulus Gellius (125-180 m. e. m.), Noc ium A ica um 16.10.14:
Cymb ico ms. X)
Cumb i (Aulus Gellius {125–180 CE}, Noc ium A ica um 16.10.14:
Cumb ico in ms. Z)
Conb i (Eu opius {baig as 364 m. e. m.}, B e ia ium ab u be condi a 5.1.4:
Conb is Ms. G1).
2. E imologiniai bandymai
Pi masis bandymas paaiškin i e nonimą pasi odė jau seno ėje. 2.1. Fes us (2 a.
c.). C}, De signi ica ione e bo um, p. 43, manė, kad jis pa adino "plėšėjus" galų
kalba: Cimb i lingua Gallica la ones dicun u […]Cimb i Sex us Pompeius Fes us,
a e called ‘ obbe s’ in he Gaulish language.”
De e bo um signi ica u que supe sun cum Pauli epi ome, edidi Aemilius
Thew ewk de Pono . Budapeš as: Li e a umo akademija
Hunga icae 1889 m.
"Plu a chas (Caius Ma ius, 113, p. 127) aip pa ašė, ik su uo ski umu, kad jis pasiūlė ge manišką šio
e nonimo kilmę: ""Daba pi mojo amžiaus idu yje.""" C.E. Plinius [NH 4.28-40/99] p is a ė pi mąją
ge manų genčių klasi ikaciją, ku ioje jis aiškiai į aukė i cimb ius, i eu onus į inguaeonus:
ge mano um gene a quinque: andili, quo um pa s bu godiones, a innae, cha ini, gu ones. al e um
gen ies inguaeones, quo um pa s cimb i, eu oni ac chauco um gen es. p oximi au em heno is uaeones,
quo um... medi e anei he miones, quo um suebi, he mundu i, cha i, che usci. pa s quin a peucini,
bas e nae, sup a dic is con e mini dacis. amnes cla i in oceanum de luun gu halus, isculus si e is la,
albis, isu gis, amisis, henus, mosa. in o sus e o nullo in e ius nobili a e he cynium iugum
p ae endi u .
Plinius: Na u alis His o ia, d. Ka las F ied ichas Teodo as Mayho as. Lipsiae: Teubne 1906 […] Y a
penkios ge manų asės; Vandiliai, ku ių dalis y a bu gundiai, a inai, ka inai i gu onai; inga onai,
suda an ys an ą asę, ku ių dalis y a cimb ai, eu onai i čaucių gen ys. Is æ ones, ku ie p isijungia
p ie Reino, i ku iems p iklauso Cimb i, y a ečioji asė; He mionai, suda ę ke i ą, gy ena iduje i
apima sue us, he mundu us, cha us i che usčius; penk ą asę suda o peucinai, ku ie aip pa y a
bas e nai, g e a anksčiau minė ų dacių. Ga siausios upės, ekančios į andenyną, y a Gu alus,
Vis illus a ba Vis ula, Albis, Visu gis,
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER, VÁCLAV BLAŽEK
καὶ μάλιστα μὲν εἰκάζοντο Γερμανικὰ γένη τῶν καθηκόντων ἐπὶ τὸν βόρειον
ὠκεανὸν εἶναι τοῖς μεγέθεσι τῶν σωμάτων καὶ τῇ χαροπότητι τῶν ὀμμάτων,
καὶ ὅτι Κίμβρους ἐπονομάζουσι Γερμανοὶ τοὺς λῃστάς.
[…]Pap as ai manoma, kad jie bu o kai ku ios okiečių au os, ku ios plė ėsi iki
šiau ės andenyno, manoma, pag įs a jų dideliu ūgiu, š iesiai mėlynomis akimis i
uo, kad okiečiai plėšikus adina Cimb ais.[…]
Plu a chas, Kajus Ma ius. […] Plu a cho gy enimai, su Be nado e Pe in
anglų e imu, Kemb idžas (MA): Ha a do uni e si e o leidykla […] Londonas:
Heinemann, 1920.
Jis lakoniškai paka o as Bizan ijos leksikone Suda, p. 600 {10 cen .
CE}: Κίμβρος ὁ λστής.
Suidae Lexicon, ex ecogni ione Immanuelis Bekke i. Be lin: Reime 1854
Senesni au o iai paminėjo ik cimb ų ambicijas plėšy i (2 Diodo us Siculus 5.32.4.) a ba kad jie bu o
pi a ai (3 Posidonius apud S abo 7.2.2.). Tačiau bū ina pa ik in i iek kel ų, iek ge manų
e imologijų galimybes šioje pe spek y oje (bandymas sujung i Amisius, Reino i Mosa upes. Viduje
y a ilgas He cynijos kalnų diapazonas, ku is pagal didingumą y a ge esnis už be ku į.
Plinijus y esnysis: gam os is o ija, e čia J. Bos ock, H. T. Riley, Londonas: Taylo &
F ancisas, 1855 m.
2 Diodo as Siculis (90-30 m. p . m. e.) 5.32.4.
διαβεβοημένης δὲ τῆς τούτων ἀλκῆς καὶ ἀγριότητος, φασί τινες ἐν τοῖς παλαιοῖς χρόνοις τοὺς
τὴν Ἀσίαν ἅπασαν καταδραμόντας, ὀνομαζομένους δὲ Κιμμερίους, τούτους εἶναι, βραχὺ τοῦ
χρόνου τὴν λέξιν φθείραντος ἐν τῇ τῶν καλουμένων Κίμβρων προσηγορίᾳ. ζηλοῦσι γὰρ ἐκ
παλαιοῦ λῃστεύειν ἐπὶ τὰς ἀλλοτρίας χώρας ἐπερχόμενοι καὶ καταφρονεῖν ἁπάντων.
Diodo us Siculus, Biblio heca His o ica, Vol 12, ed. I. Bekke , L. Dindo , F. Vogel, Leipcigas:
Teubne is, 1888-1890.
5.32.4. I kadangi šių au ų d ąsa i jų laukiniai būdai bu o žinomi užsienyje, kai ku ie žmonės sako,
kad ai bu o jie, ku ie seno ėje užėmė isą Aziją i bu o adinami kimme iais, laikas šiek iek
sugadino žodį į kimbe ų a dą, kaip jie daba adinami. Nes ai bu o jų ambicija nuo senų laikų
apiplėš i, įsi e ž i į ki ų žemes, i žiū ė i į isus žmones su panieka.
Diodo us Siculus, Is o ijos biblio eka, 3 omas: Knygos C. H. Old a he , Camb idge (MA):
Ha a do uni e si e o leidykla, 1939 (Loeb klasikinė biblio eka 340). 3 Posidonius {135-51 m. p. m.
e.} apud S abo {64/63 m. p. m. e. […] 19-24 m. p. m. e.} 7.2.2.
ταῦτά τε δὴ δικαίως ἐπιτιμᾷ συγγραφεῦςι Ποσειδώνιος καὶ οὐ κακῶς εἰκάζει, δίοτι λῃστρικοὶ
ὄντες καὶ πλάνητες οἱ Κίμβροι καὶ μέχρι τῶν περὶ τὴν Μαιῶτιν ποιήσαιντο στρατείαν.
“
Poseidonius eisingai k i ikuoja is o ikus dėl šių eiginių, i jo spėliojimas nė a blogas, kad cimb ai,
būdami pi a ai i klajokliai, iš yko ekspediciją ne iki Maeo is eže o egiono.
S aipsniai 31 s aipsnis
Cimb i e Teu oni
Geog a iškai olimi e nonimai Cimb i i Cimme ii čia nebus išsp ęs i […] ai y a
ipiška Volkse ymologie, pag įs a a si ik ine panašumu).
2.3 Müllenho (1887: 117) spekulia o apie kel ų kilmę iš "pik naudžia imo"
in e p e acijos požiū io. Jis ieškojo pa amos okiuose seno iniuose ai ių glosuose
kaip cim(b) […] ax, ibu e, sil e […] (DIL C-186), be o, cimbid […] inc us[…], nom.pl.
i.e. ‘cap i e’, bu also ‘ana hema’, i.e. ‘ ic im’, gen.sg. cimbe ho ‘o he cap i e’,
cimbidi "kaliniai" (DIL C-187). Gali bū i susijęs su Gallo-La . [Endliche 's Glossa y]
cambiā e […] em p o e da e[…] (pi masis liudijimas Apuleius), . y. […]keis i[…],4 B e .
kiek […]change […] (PCel . *kambi[…]o- < PIE *k[…]Bo), jei mokes is bu o mokamas
keičiamu sidab u i belais iai aip pa bu o keičiami (ž . LEIA C-99 .; de Be na do
S empel 1987: 96 .; Sch ij e 1995: 282 ., 289). Šis sp endimas eiškia, kad cimb ai bu o
adinami "plėšėjais", nes jie paėmė belais ius, ik iausiai dėl išpi kos. Ne jei jis
bū ų p iim as, lieka onologinė p oblema: pi miau minė i pa yzdžiai pa i ina, kad OI
ikė inas a i ikmuo. Cimbo y a galas. *kambo, jei jie abu y a kilę iš *kBo (ž . Ma hias
1904; Much 1905: 2999).
Zeusas (1837: 142) pab ėžė kimb ių ka ingą cha ak e į, paaiškindamas jų a dą su
Ono pagalba. keppa […] pa ody i jėgą; ko o i, kappi " ung ynininkas", OHG kamp
"Ei e ", S ei , We kamp ", kempho "pugil". Jau Müllenho (1887: 118) jį a me ė,
nes šios o mos bu o pasiskolin os iš lo ynų Campus […]Schlach eld[…] (ž . AnEW:
300 ., 306; EWAhd 5: 368[…]370, 469 .).
Žinoma, aip pa eisė a a siž elg i į galimybę, kad gen ies e nonimas, ku is bu o gėdingai žinomas dėl
apiplėšimo, pasikei ė į apeliacinį a dą, pa yzdžiui, andalų a eju. Šis p adinis aškas a e ia e d ę
ki iems sp endimams, ku ie nė a susiję su ag esy umu. 2.6 Müllenho (1887: 116 .) ap a ė kele ą
e imologinių bandymų. Be san ykinai acionalios kel ų e imologijos, analizuo os pi miau 2.3 punk e, jis
aip pa a me ė pa i šu inį palyginimą su e nonimu Cym y […]Welsh[…], B e . "Ken o" pasiūlė G a
(AhdS IV: 405), nes jis a spindėjo b i onų junginį pl. *kom-b ogī […] […] o he same e i o y[…],5
p iešingai nei galų e nonimas Allo-b oges [p z. Cice o, De di in. 1.21; B u us ad Epis . 11.13.14] […] o
o he e i o y[…] = […] o eigne s[…] (AhdS 96: 105 […] 1072; DLG 1: 77, 34, 39; DLG 3: 91) 4 […] Cice e
pap as ai laikomas pasiskolinimu iš kel o, o aukščiau minė i idu amžių kel o žodžiai ka ais laikomi
pe pasiskolimais iš lo ynų kalbos (c . Walde, Ho mann 1938 […] 1956 1: 145 . ;
DÉLL: 89).
5 C . on his e hnonym in ex enso Zimme 2007 (wi h olde li e a u e).

32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER, VÁCLAV BLAŽEK
a ba, pagal Zimme (2007: 674) "die au dem Land on ande en (d.h. au
e obe em Land) wohnen".
2.7 Pa s Müllenho (1887: 118) aip pa a me ė galimybę, pag įs ą
OHG gamba […]migh y, s ong[…], Langoba dic pi mosios mo inos Gamba a, ku
ikė inas be balso […]ksould bū i g iež o […]Zwei e Lau e schiebung[…] ezul a as.
Galbū pe spek y esnis iš is o inės one ikos požiū io, be silpnesnis
seman ikoje, y a ki as Müllenho 'o pasiūly as bandymas, pag įs as G. einkimpi
[…] unes us[…], pikimpô , pikimbi ha […] unus[…], ku is u ė ų bū i susijęs su
kumbalbo o […]Hee zeichen äge […] (EWAhd), 861 OE cumbol, a . cumbo
[Beowul 1022] […]Hee zeichen, Banne […] (Hol hausen 1963[1934]: 63), ONo . kumbl
‘G abmal, Helm(zeichen) (AnEW: 333 .). Šių eikšmių bend as seman inis a diklis
u ė ų bū i "deko acija", p i aiky a jų deko uo iems šalmams (!). Da mažiau
bo h he helme and une al o g a e. Thus, he Cimb i we e cha ac e ized
sude inamas su "g obio", "bande os" a "šalmų" e minais iš seman inės
pe spek y os y a OHG kumba a "S amm, Volk, Geschlech s e band", cumpu ie
" ibus" [Vocabula ius S . Galli], ku į sukū ė G imm (1840: 92) i p iėmė Müllenho
(1887: 118) i ne EWAhd
5:62 .
Müllenho (1887: 118) aip pa spėliojo apie e nonimo Cimb i yšį su OE cimbing
[…]Kimmung, Fuge, Ve bindung[…] (Hol hausen 1963[1934]: 49). Susiję y a NF is.
kimming […]ho izon[…], oliau OE cimb-s ān […]pedes al, socke […], E chimbe, chime
[…]edge o im o a cask o d um[…], MDu. kimme […]edge, chime[…], D kim
[…]ho izon[…], skambin i. "ba elio k aš as, skambesys", MLG kimme "Rand,
Ho izon", G Kimm "Ho izon linie"; Š edas. kimb ‘Fassdaube (Kluge 1999: 442;
Hol hausen 1963[1934]: 49). Šios o mos y a kilusios iš PGmc. *kemōn- > *kimbōn .
[…]c es , idge[…], ku is y a ablau uo as mo e iškas n-s emas, susijęs su PGmc.
* kam[…]a- […]comb[…] (EDPG: 287, 279; EWAhd 5: 360[…]362). Šią idėją oliau plė ojo,
pa yzdžiui, Ma hias (1904: 40 .; c . 1905: 2999: […]Kimbe […] Leu e om Rand, on
de Küs e des Mee es[…]) a ba Schön eld (1911: 64: […]Die ein achs e und
jeden alls mögliche Deu ung is […]die Leu e om Rande (kim), Ši seman inė
on den Küs en des Mee es, on de Wa e kan ’”).
mo y acija gali bū i pag įs a is o ijomis, ku ias a pininka o, pa yzdžiui,
S abo (su abejonėmis) a ba Flo as apie p ažū ingus po ynius, ku ie sunaikino
Cimb ių ė ynės jū os pak an ę: S abo (63 […] 23 m. 7.2
S aipsniai / A icles 33
Cimb i e Teu oni
περὶ δὲ Κίμβρων τὰ μὲν οὐκ εὖ λέγεται, τὰ δ᾽ ἔχει πιθανότητας οὐ μετρίας.
οὔτε γὰρ τὴν τοιαύτην αἰτίαν τοῦ πλάνητας γενέσθαι καὶ λῃστρικοὺς
ἀποδέξαιτ᾽ ἄν τις, ὅτι χερρόνησον οἰκοῦντες μεγάλῃ πλημμυρίδι ἐξελαθεῖεν
ἐκ τῶν τόπων: καὶ γὰρ νῦν ἔχουσι τὴν χώραν ἣν εἶχον πρότερον,
S abonas: "Geog aphica", d. A. Meineke, Leipcigas: Teubne , 1877. Kalban apie
cimb us, kai ku ie pasakojimai apie juos y a klaidingi, o ki i y a labai neį ikė ini.
Pa yzdžiui, negalima p iim i okios p iežas ies, kodėl jie apo klajokliais i pi a ais,
kaip ai, kad, gy enan pusiasalyje, jie bu o iš a y i iš sa o gy en iečių dideliu
po yniu; Tiesą sakan , jie is da aldo šalį, ku ią aldė anks esniais laikais.
S abonas: Geog a ija, ed. H. L. Džounsas. (Mass.): Kemb idžo
uni e si e o spauda […] Londonas: Heinemann, 1924.
Flo as (74-130 m. e. m.), Epi omas III 3
Cimb i, Teu oni a que Tigu ini ab ex emis Galliae p o ugi, cum e as eo um
inundasse Oceanus, no as sedes o o o be quae eban […]Cimb i, Teu oni i
Tigu ini, pabėgėliai iš k aš u inių Galijos dalių, nes andenynas už indė jų
e i o ijas, p adėjo ieško i naujų gy en iečių isame pasaulyje.[…]
Lucius Annaeus Flo us: Epi omae His o iae Romanae, ab E. S. Fo s e edi i apud
Loeb Classical Lib a y, Londinio, 1929 m. Tačiau su šia e imologija kyla p oblema -
žodžių o ma imo klausimas. Jei p iimsime p e-PGMC. *gembā- → PGmc.
*[…]kim-ōnwe u ė ų p iim i, kad bu o idinio ge manų o-iš edimas iš pilno laipsnio
šaknų. Tai bū ų labai išski inė o macija ge manų kalboje. Regulia us
o ma imas, ku io eikė ų ikė is, bū ų nulinio laipsnio o ma imas, ku is, ačiau,
aip pa u ė ų bū i p iešp o o-ge maniškas: PIE * […] bh- ó- > PGmc. * Kum a. Be
šio o ma imo eikšmė bū ų oli g ažu neaiški, iš p adžių ai eiškė kažką
panašaus į " įkandimą", nes PIE * […]embh eiškė " schnappen", "Zubiss" (EWAhd 5:
362) pa y ė leksikalizaciją į PGmc. *kam[…]a- […]comb[…], mes aip pa negalime
(ze -)beißen’ (LIV²: 162 .). As we canno ell, when he lexeme PIE *ĝómbh-o-
pasaky i, a PGmc. * […]kum a galėjo u ė i be kokį seman inį yšį su PGmc. *
kam […]a- […]comb […].
2.10. Pe haps only an anecdo al sense has he las a emp quo ed by
Müllenho (1887: 118), . y. paaiškinimas pagal islandų kimbi […]mocke […], OIcel.
"Mockingbi d" (!).
34 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER, VÁCLAV BLAŽEK
2.11. Ma hias sa o dise aciją (1904) sky ė e nonimo "Cimb i" p oblemai, į ku ią
išsamiai k eipėsi i ją komen a o Much (1905). Ma ias pasisakė už du sp endimus,
iš ku ių ienas bu o p iešingas ki am. Pi masis jau bu o su o muluo as
Müllenho 1887 m. (ž . 2.9.), an asis y a naujas. Jis siejo Cimb i su okiais danų
ie o ių pa adinimais kaip Himme land a ba Himbe syssæl. Tai eikš ų, kad
e nonimo p adinis cin a s o a o ne obulo p o o-ge manų *χ- ( . y. hin senosios
ge manų e nonimo li e a ū inį p iėmimą į lo ynų i g aikų kalbą) į ašą. Ma hias'o
languages) o ha he Fi s Lau e schiebung did no ope a e ye a he ime o
idėją p iėmė Much (1920: 95), ku is pasiūlė ge manų e nonimo p adžią kaip
*Himb ōs. I šis i palas y a saugomas iki šiol, p z., Nedoma (2017 m.)
875) sako:
[…] Pi masis "Gmc". Kimb ai i eu onai, ku ie p iešinosi Romos impe ijai II a. p. m.
e. pabaigoje, bu o giminaičiai, ku ie susisiekė su Roma. *Him ōz i *Þeuđanōz, c .
Himbe sysæl i Thy hæsysæl, d i Šiau ės Ju landijos ie o ės, žinomos nuo 1231 m.
Ma hias (1904) aip pa pasiūlė sa o e imologiją, ku i bu o pag įs a palyginimu su
ONo . "Híma […]in Gedanken e sunken sein, ödeln[…]"; c . oliau Swed.
Paskambink. hima […]k änkeln[…], No egija. hīm ‘Schich on dünnen Wolken,
dünne Rei ode Schneeschich , Fae . hím […]schwaches Lich […], no s seman inė
mo y acija i žodžių o ma imas liko nepaaiškin i. Galbū ikė ina iš es inė,
Ono . himb in […]Eis auche (Colymbus glacialis)[…], No egija. imb e, (h) ymme ,
galėjo duo i a dą Dan. Himme landas i š edas. Himb a, Himme jä den (ž . de
V ies AnEW: 227, ku is aip pa neišme ė yšio su Cimb i pa adinimu).
Rozwadowski (1928: 361; c . aip pa REW 3: 61 .) i Goląb (1982: 166 .) ma ė e nonimo
Cimb i yšį su sla ų apeliaciniu žodžiu *sęb ъ > senosios se bų seb ь […] daly is,
d augas, pa ne is […], se bų sba , gen. sb a […] ūkininkas […], Sln. s eb[…] , gen.
s eb a […]kaimynas[…], ORuss. sęb ą […] kaimynas, os pačios bend uomenės
na ys[…], Russ. Paskambink. sjabë , gen. sjab á […] kaimynas, d augas, d augas,
pa ne ’, Uk . sjábe , sjab ó ‘pa icipan , companion, pa ne ’, Bl . sjab ‘ ela i e,
b olis[…], su anks y omis pasiskolinimu iš Balkanų kalbų, is da išsaugan nosies:
Hung. cimbo a […] d augas, d augas[…], om. símb ă […] isuomenė,
bend uomenė[…], Alb. Tosk sëmbë […]pa ne , bend osios gal ijų sa ininko[…],
MG . σέμπρος, σεμπρός […]pa ne […]. Jei Cimb i a spindi PGmc. *χim a-, jis iš iesų
y a sude inamas su PSl. *sęb ъ, i abu y a kilę iš os pačios p o o o mos
P e-PGmc./ P e-PSl. * […] im o-. Gali bū i susijęs su PGmc. *χaimam. "kaimas,
namai" (EDPG: 201; EWAhd 4: 905 […] 907) i PSl. *sěmьja […] amilia[…], be Li h. šeimà
[…] šeima, giminaičiai, namų da buo ojai[…], su išplė imu šeime ỹs […] kompanion[…], La . sàime
S aipsniai 35 s aipsnis
Cimb i e Teu oni
[…]namų da buo ojai, šeima […] (plačia p asme) […] (ESJS 13, 804 .) i oliau OI . Koim,
Ob e as. cum […]dea […] (EDPC: 220), isi iš PIE *[…]ei[…]- […]lyg i[…] a ba * ei[…]- […] o
dwell’ (LIV²: 320 o 643 . espec i ely).
Tačiau p oblema su šia e imologija bū ų a, kad P e-PGmc/P ePSl. *im o u ė ų bū i
segmen izuo as *i-m- o-, nes *i-m u ė ų bū i laikomas neo-akmens *eim nuliniu
laipsniu, ku io m iš p adžių y a su iksas. Jei žmogus y a pasi engęs ai p iim i, gali
bū i a ku a o iginali eikšmė "p iklausian i namų šeimai".
3. Naujasis sp endimas
Naujo sp endimo ak ą galima ieško i OHG kumba ( )a6 . […]S amm, Volk,
Geschlech s e band[…], gl. cumpu ie […] ibus[…] [Vocabula ius S . Galli], ku is
kilęs iš PGmc. * […]kuma i[…]ōn- (ž . EWAhd 5: 862 .), su galimu a ian u
PGmc. * […]kumu i[…]n-.
Šis sp endimas, pi mą ka ą paminė as G a 1838 (AhdS IV: 405 .: […]Is cumbi a ‘ ibus[…]
dami {scil. mi Cimb i} zusammen zu hal en?[…]) i p iim as, pa yzdžiui, Lais ne (1892: 31), y a
galimas, jei o iginali e nonimo o ma bu o PGmc. "Kum ao " "kum ii"a". Jau G a (AhdS IV:
405 .) paminėjo y išką asmeninį a dą Cumb o ka u su pa adinimu kumba ( )a i e nonimu
Cimb i. E nonimo a ian ai su pi mojo skiemenio a galiniu okalizmu u/y/o ik ai pa i in i […]
ž . §1. 6 Lais ne (1892:31) bandė p idė i MHG kumbe […]conge ies, moles, moles ia[…], WGS 37
p ojek uojamas į PGe m. Kum a. Tačiau pap as ai ai paaiškinama kaip gallo-la ų kalbos
p i aikymas. *combo os […]Zusammenge agenes[…] (Kluge 1999: 493). Neumann e al. (2000: 494)
bandė paaiškin i ne OHG kumba ( )a iš gallo-la inų kalbos, c . Vidu amžių lo ynų kalba con e o
[…]zusammen agen[…]. Ki a e us, Taci as [Ge mania 37] juos adino ci i as […]
bend uomene[…]. Y a pagunda čia pama y i užuominą apie e nonimo in e p e aciją:
Eundem Ge maniae sinum p oximi Oceano Cimb i enen , pa a nunc ci i as, sed glo ia ingens.
Ve e isque amae la a es igia manen , u aque ipa cas a ac spa ia, quo um ambi u nunc quoque
me ia is molem manusque gen is e am magni exi us idem. Co nelius Taci us: de O igine e Si u
Ge mano um Libe . In: Ope a Mino a, ed. H. Fu neaux.
Oks o do: "Cla endon P ess", 1900 m.
Tame pačiame olimoje Vokie ijos kampe, ibojan is su andeniu, gy ena cimb ai, daba
ne eikšminga gen is, be labai ga si. Iš jų seno ės šlo ės, jų apylinkės, jūs ne gi daba gali e
widesp ead aces ye emain; on bo h sides o he Rhine a e encampmen s o as ex en , and by
išma uo i ka iuomenės jėgą i as i į odymų apie ą galingą emig aciją.
Ko nelijus Taci as: Vokie ija i jos gen ys. In: Comple e Wo ks o Taci us, iš e s as A. J. Chu ch, W. J.
B od ibb, Niujo kas: Random House, 1942.
42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER, VÁCLAV BLAŽEK
insigne gen is obliqua e c inem nodoque subs inge e: sic Suebi a ce e is Ge manis, sic
Suebo um ingenui a se is sepa an u . in aliis gen ibus seu cogna ione aliqua Suebo um
seu, quod saepius accidi , imi a ione, a um e in a iu en ae spa ium: apud Suebos usque
ad cani iem ho en es capilli e o quen u , ac saepe in ipso e ice eligan u . e
p incipes o na io em haben : ea cu a o mae, sed innoxia; neque enim u amen
amen u e, in al i udinem quandam e e o em adi u i bella comp i, u hos ium oculis,
o nan u .
[…]Jų nacionalinis b uožas y a plaukų sukimas a gal i sujungimas į mazgą. Tai ski ia
š ebus nuo ki ų okiečių, aip pa jų lais ųjų aikų nuo e gų. Ki ose gen yse, a ba
dėl am ik o yšio su sue ų asė, a ba, kaip dažnai a si inka, dėl imi acijos, ši
p ak ika y a e ka čiais i ap ibo a jaunimui. Suebiai, kol jų gal os y a pilkos, da o
į aką mados aukian a gal sa o ne a kingas spynas, i dažnai jie y a sujung as
an gal os i šūnės. Vado ai u i sudė ingesnį s ilių; Jie aip daug s udijuoja
iš aizdą, be isiškai nekal iai, be jokių minčių apie meilę; Be , kai jie eina į mūšį,
susi a ko plaukus, kad ap ų aukš i i baisūs, jie puošia sa e, aip sakan , p iešų
akims.
Co nelius Taci us: de O igine e Si u Ge mano um Libe . […] Ope a Mino a,
ed. H. Fu neaux, Oks o das: "Cla endon P ess", 1900 m.
Ko nelijus Taci as: Vokie ija i jos gen ys. […] "Taci o isiški da bai", e čiami
A. J. Chu ch, W. J. B od ibb, Niujo kas: "Random House", 1942. Ki as šukuosenos
aidmens ge manų e nonimijoje pa yzdys y a andalų gen ies Hasdingi a das,
e imologizuojamas ONo pagalba. "Woman's head-hai ", OE heo d "hai "
(Schön eld 1911: 129) 6.1.2. Susijungimas: iii) *()-bho -/-bh o-; (i ) *()bh-bho -/-bh o-.
Jau Lais ne is (1892:31 .) pasiūlė iden i ikuo i pi mąjį komponen ą su IE šaknim
*gem- ‘d ücken, zusammenp essen; assen[…] (IEW: 368 .; LIV2: 186), ž . G . […]m
[…]bū i pilnas[…], […]m […] jis sučiupo[…]. Ge manų kalboje šis šaknis y a kumla
‘zusammenp essen, kne en; klumpen[…], kumsa […]Gemisch[…] p ieš OE cimb(e)
con inued in wo a ian s, *gem- and *gembh-: ONo . kumla ‘que schen’, No w.
[…]Ve bindung, Fuge[…], ONo . kimbull […]Bündel[…] (IEW: 368). 6.1.3. Su ikso iš edimas
iš - is nė a pe nelyg ipiškas a p ge manų e nonimų (p z., Sugamb i, Tung i),
odėl mes labiau mėgs ame 6.1.2 a ian ą, ku an asis komponen as, a odo,
y a kilęs iš IE eiksmažodžio *bhe - […]neš i, neš i, a neš i[…] (IEW: 128[…]132; LIV:
76 .; c . PGmc. *[…]e anan […] neš i, neš i; gimdy i […] [EDPG: 59]). Analogiškas
eiksmažodžio *bhe naudojimas gali bū i odomas, pa yzdžiui, junginyje
*oi-bh ó- > PGmc. *ai a- > OHG eiba , ei e ‘scha , ka š as; he ig, sch ecklig,
OE ā o […] ehemen , ha e ul[…] (EWAhd 2: 969 .; NIL: 16).

S aipsniai 43 s aipsnis
Cimb i e Teu oni
Susijungimas, suda y as iš IE šaknų *gem- + *bhe -, PGmc kon inuan ų.
*kem()-*kum()- + *e -, leidžia mums pasiūly i kele ą seman inių aiškinimų:
"nešiojan is susi inkimas", "nešiojan is sąjunga" a ba "gimęs susi inkime",
"gimęs sąjungoje" el sim.
6.2 PGmc. *þeuđa-/*þeuđō-, ka u su jo Bal ijos, I alijos i Kel ų giminaičiais, y a kilęs iš
ėly ojo PIE * eu o-/* eu ā-, į es os aukščiau (§3.2.). Jei * eu o kon inuan ai bu o
neu ali, a odo na ū alu in e p e uo i o mą * eu ā- < * eu eh2 kaip pl.n . =
kolek y us. Tik iausiai išsamiausias e imologinių bandymų są ašas bu o suda y as
EWAhd 2: 687 .
6.2.1. Dažniausia e imologija, ka ojama daugumoje ado ėlių, p adedan Fick
(1890: 61), eiškia, kad žodis kilęs iš šaknų PIE * eu[…]h2- […]schwellen, s a k
we den[…] (IEW: 1080 .; LIV2: 639 .).
6.2.2. Beekes (1998: 461–465) ejec ed he de i a ion om he oo PIE
* eu[…]h2- […]schwellen, s a k we den[…] iek akcen ologinių13, iek seman inių
p iežasčių (nemo i uo ų pagal jį) kelia abejonių dėl […] eu[…] ā indoeu opie iškos kilmės
apsk i ai i siūlo jo p iėmimą iš am ik o hipo e inio subs a o, ku į jau Hans K ahe
iden i ikuoja su […]Old Eu opean[…] hid onimijos sluoksniu. No s K ahe ne u ėjo jokių
abejonių dėl "senosios Eu opos" hid onimų indoeu opie iškos p iklausomybės, Beekes
aiškiai apib ėžė iek šiuos hid onimus, iek leksemą * eu ā kaip ne indoeu opie iškus.
6.2.3. McCone (1987: 103, 111, 115 .) pasiūlė naują sp endimą, pag įs ą eiksmažodžiu, ku is
ęsiamas lo ynų kalba. ueo uo , in . uē ī & uī […] paž elg i, s ebė i […], ppp. ui um
& ū um, con uē ī & con uī […] paž elg i į, pama y i[…], su nominaliomis iš es inėmis,
kaip ū us […] saugus, saugomas[…], ū o […] sa gybinis […], ū ēla […] sa gybinė, apsauga
[…], Tū ānus […] die ybė, su eikian i apsaugą […], Tū ilīna […] dei ė su eikian i apsaugą […].
Jis iš edė * eu ā iš aniṭ-akmens * eu- i in e p e uoda o jį kaip kolek y ų
*‘Diene scha [des Königs]. Galima su ik i su šiuo g ama iniu iden i ika imu, nes okia
seman inė mo y acija labiau ikė ina, kad a s o au ų eodalinę isuomenės
o ganiza imą uo me u, o ne "senosios Eu opos" ienybės me u. Be kokiu a eju,
McCone inicija o klausimą, a šaknis y a aniṭ a se i. Kümmel
(LIV²: 639) econs uc ed he oo - inal la yngeal wi h ega d o La in ū us
[…]saugus, saugomas[…]. De Vaan (EDLIL: 632 .) su eikė -ū om paaiškinimą
13
Beekes (1998: 463) paminėjo, kad Bal ijos kalboje la yngijos p a adimas u ė ų bū i a spindė as kaip
ci cum lex in onacija, . y. * eu[…]h2 eh2 > Bal ijos * eũ ā i di ong au bu o nesup an amas.
I seems necessa y o b ing o mind ha he e a e eally o ms in Bal ic wi h he expec ed
ci cum lex, namely Li h. aũ in i ‘na ionalen Cha ak e geben’, aũs i ‘seinem Volks um ab ünnig
we den, ap aũ ėlis ‘Zwe g; La . Paskambink. (Raipole) aû a, ūšis, ūšis; giminai ė, au a, au a […]
(ž . aukščiau).
44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER, VÁCLAV BLAŽEK
di ongas *-eu- a ba *-ou- ne p adiniame skiemenyje. Didelis p oduk y ių p e ikso
skaičius leidžia p iim i šį sp endimą kaip ealią al e na y ą.
6.2.4. Remian is T ie iu (1942: 239), de V iesas (AnEW: 613) aip pa a me ė
[…]s ong-e ymology (§6.2.1.) i pageida o seman inio p adžios aško, pag įs o
pag indine eikšme […]Gemeinscha […]. Sa o lemmoje "Lemma þjóð […] people[…]" jis
paminėjo ONo ą. þýð […]d augiškas, š elnus, d augiškas[…], þýða […]d augiškumas[…].
Šios o mos y a susijusios su OE geðīede […]good, decen […], OSax. "Gi- hiudo ad . […] in
a decen ly way[…], MDu. ge-diede […] įpa eigojan is, ge ano iškas[…] (*þeuđia-), be
iš es inio ak y aus eiksmažodžio, pa i in o go ais. þiuþjan […] palaimin i, iš a i
ge ą […], ONo . þýða […] laimė i, susisiek i su […], OE geðīedan […] p isijung i, susisiek i,
bend ada biau i […] (*þeuđianan). Žinoma, šie išplė imai *-i[…] negali bū i PGe m šal inis.
*þeuđō-. Go ų kalba u i daugiau pag indinių o mų. þiuþ n. ‘τὸ ἀγαθόν, . y. ‘ he good
(*þeuþa-), p z. þiuþ aujan ‘ o do good, be išplės inių iš es inių þiuþeins ‘goodness,
gene osi y, þiuþeigs ‘good, jus , pe ec ; palaimin as, pagy as […] (Feis 1939: 498;
GED: 362 .; EDPG: 539), i Runų OHG ( . y. Tu ingų kalba?) þiuþ (*þeuþi-), ku is pasi odo
o mulėje þiuþ:ida:x(x?)xxxa:hahwa ‘Gu es, Ida! Hahwa . Šis eks as bu o pa ašy as
an gin a o pe lės, as os Weima o kapinėse (No d iedho ). Jis da uojamas į 550 m. e.
m. (Nedoma 2004: 313 .). A imiausias ne ge manų giminai is y a Ob e as. "Tu " - ge as,
palankus; Magija, Mb e e. […]as u […]misé able, malheu eux, ché i […] […] *es u […]
*eks- eu o-; c . aip pa MWelsh Mo gan( ) Tu […]A hu o ūmų y iausiasis
gydy ojas[…]
(Fleu io 1964: 325; EDPG: 539).
Ši "d augiška" e imologija gali bū i emiama ki ų e nonimų e imologijomis. Vienas
iš dažniausių e nonimų Eu opoje, Vene i i . . (ž . K ahe 1942: 137), bu o
p ojek uojamas į p o o o mą *u[…]enHe oi[…], ku is u i labiausiai į ikinamus
been de i ed om he e b *uenH- ‘liebgewinnen’ (IEW: 1146 .; LIV²: 682 .).
kon inuan us ėl pasi odo kel uose i ge manų kalbose:
Ge manų kalba *ueni- […] iend[…] > ONo . in ; OE, OF is. ynas, OSax., OHG wini
‘id.’ (EDPG: 579).
Kel ų *ueniā > OI . . bauda "šeima"; Ob e as. Guen-ceil gl. […]cogna ionem[…],
coguenou gl. […]indigena[…], MB e . Gouen(n), B e . goenn . " asė, ūšis"; Lepon ic
Uenia (Fleu io 1964: 112, 188; Lejeune 1971: 429; EDPC: 413). ku is gali bū i
Gaulish onomas icon he e a e many p ope names wi h he componen *ueni-,
in e p e uojamas kaip "klano na ys", p z., Ueni-ca us, Ueni-clu ius, Ueni-la i,
Ueni-ma us i . . Labai įdomus y a junginys Ουενι-τοουτα [G-106]. Šią eikšmę
pa i ina galų-g aikų už ašas iš Vallau iso [G-279] ουενικοι μεδου ‘ceux du clan
pou Medos (DLG3: 313). Į ikė ina paklaus i, a y a kokių no s giminaičių į
kel o-ge manų izoglosą * eu[…] o- […]ge as, d augiškas[…], na ū aliai, be gana
olimojo lo ynų. ueo . Neumann (apud HEG)
S aipsniai 45 s aipsnis
Cimb i e Teu oni
T-466) iden i ikuoja jį he i ų eiksmažodyje ušk(iie/a)-zi […]bū i laimingu, linksmin i
(sa o sa e), žais i[…], uška i- […]laimė[…], uška a and duška a duška ann- […]id.,
dušga auu[…]an - […]laimingas, laimingas[…], jei jis analizuojamas kaip u in is šakmenį
* eu[…]- išplės ą šixkeo/su . Kloekho s (EDHIL: 901 ), ku is dokumen uoda o ci uo as
o mas, iš eiškė abejonių dėl Neumano e imologijos, be be jokio kon a gumen o. Ki a
e us, pa s Kloekho s as (EDHIL: 365) p iėmė he i ų eiksmažodžio […]ušk/a-zi […]lauk i,
linge […] iš šaknų *h2eu[…]- […]ma y i[…], plius ą pa į ške-o-su iksą. Aixen aľd, Bajun,
I ano (1987: 122) nus a ė šaknų * eu- ęsinį be jokio su ikso išplė imo he i ų
eduplikuo ame eiksmažodyje duddu- ‘gnädig behandeln. Paminėkime, kad Geo gie as
(1966: 36) iesiogiai sujungė he i ų dudduwi h uzzi- […]a my[…] i k . i go us. "Žmogus".
Apibend inan , mes u ime pag indinį eiksmažodį * eu[…] - […]bū i malonus[…],
pa i inan […]d augišką[…] - e mino * eu[…] ā- e imologiją.
7. Iš ados
Abu čia ap a iami e nonimai, eu onai i cimb ai, y a analizuojami kaip g ynai
ge manų o macijos. Šie pa adinimai y a su o muo i iš žodžių, ku ių eikšmė
daugiau a mažiau okia pa i - "giminė", odėl jie gali eikš i ieną i ą pačią
giminę. Tačiau nosies išplė imo "PGmc" eikšmė "giminės adas". *þeuđana-,
ku is ik iausiai y a e nonimo Teu oni Teu ones p adžioje, gali bū i sin agmos,
ku ią suda o abu e nonimai, *þeuđanōz kum ijōn […] giminės adai[…], dalis. Šis
sp endimas aip pa eikš ų, kad Teu oni & Cimb i iš ik ųjų a s o a o ik
ienai gen iai14 a ba gen inės sąjungos, galbū su pi maujančia
posi ion among o he ibes.
8. POSTSCRIPTUM
Mo gens ie ne (1942: 266) i Szeme ényi (1962: 195, 107) išplė ė palyginimą į šiuos hipo e inius I ano
a i ikmenis: pe sų oda ‘heap; Rick, s ack; kal as, umulas; aškas a ba ženklas, į ku į šaudomos
s ėlės […], od ( odai) […] kalnas; i šūnė, i šūnė; k ū a; "113 m. p . m. e. No icume į yko pi masis
is o iškai dokumen uo as ka inis kon lik as a p omėnų, ado aujamų Gnaeus Ca bo i ge manų,
a s o aujamų ik Cimb i [S abo 5.1.8; Taci us, ski ingos ge manų gen ys nuo pi mojo momen o.
14
Ge mania 37]. I mus be ega ded as a he imp obable ha he Romans we e able o ecognize
46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER, VÁCLAV BLAŽEK
masė […] (Gha ib 1995: n. 9705). P iiman mūsų "d augišką" * eu[…] ā e imologiją,
a odo neįmanoma p isijung i p ie jų. Ki a e us, šios i aniečių o mos gali
bū i susijusios su o onimu jauname A es ane Tuδaska - […]Name eines Be gs
ode Gebi gs[…] [Y . 19.2.. 4.] (Ba holomae 1904: 655).
P ipažinimas
S aipsnis suku as B no Masa yko uni e si e o mokslinių y imų ondo N . 2817
pa ama. Esame dėkingi Džonui Beng sonui už jo anglų kalbos pa aisą. No ė ume
padėko i mokslininkams, ku ie mums pa ašė sa o pas abas, papildymus i k i ines
pas abas, . y. Robe Nedoma i S e an Zimme . Mes esame a sakingi už isas
klaidas.
su umpinimai
[…] kal inan is
Akas. Akadų kalba
Alb. Albanijos kalba
Al as. Uga as. al abe inė uga i ų kalba
Bl . Bal a usija
B e as. B e onų kalba
Bulg. bulga ų kalba
Kuku ūzai. Ko n alų kalba
CS […] Bažnyčios sla ų kalba
Čsla as. […] Bend oji sla ų kalba
Cz. Čekija
Dakas. Dacie iška
Denas. Danija
Du. Nyde landų kalba
E anglų kalba
Fae iai. Fa e ų salos
G okiečių kalba
Galija. […] Galų
gen. […] geni i as
Go h. – Go hic
G . g aikų kalba
Heb . Heb ajiška
Žaisk. He i ai
Žais y as. eng ų kalba
Icel. Islandijos kalba
in . – in ini i e
La . lo ynų kalba
La .
Li as. lie u ių kalba
Makas. Makedonijos kalba
Ma ucai. […] Ma ucinie iškas
MB e . Vidu inė b e onų kalba
M. Du. Vidu io olandų kalba
Nesąmonė. Messapic
Mg . Vidu inė g aikų kalba
MHG […] Vidu inė aukš oji okiečių kalba
MLG […] Vidu inė žemu inė okiečių kalba
MWelsh Vidu inė Velso kalba
NB e . Naujoji B e onija
NF is. Šiau ės izų kalba
No egija. No egijos kalba
Ob e as. […] Senosios b e onų kalbos
OCS […] Senosios bažnyčios sla ų kalba
OCz. Seno ės čekų kalba
OE […] Senosios anglų kalbos
O is. […] Seno ės izų kalba
OHG […] Senosios aukš osios okiečių kalbos
OIcel. Seno ės islandų kalba
OI . Seno ės ai ių kalba
OLF […] senosios žemosios ankonų kalbos
Oli as. Seno ės lie u ių kalba
Ono as. […] Seno ės no egų kalba
P ūsija. […] Senosios P ūsijos kalba
Rusai. […] Seno ės usų kalba
S aipsniai 47 s aipsnis
Cimb i e Teu oni
REFERENCES
ACS – Holde Al ed 1896–1907: Al -cel ische Sp achscha z, 3 ols, Leipzig: Teubne .
AhdS – Al hochdeu sche Sp achscha z ode Wö e buch de al hochdeu schen Sp ache,
Vie e Theil (Gu u ale), e ymologisch und g amma isch bea bei e on D . E. G. G a ,
Be lin: Nikolai, 1838.
Aixen aľd Aleksand a Ju., Bajun Lilija S., I ano Vjačesla V. 1987:
Ma e ialy k ekons ukcii kuľ u no-is o ičeskogo p ocessa d e nej Maloj Azii
(II). – Issledo anija po ėpig a ike i jazykam d e nej Ana olii, Kip a i an ičnogo se e nogo
P iče nomo ’ja, eds. L. S. Bajun, V. P. Jajlenko, Mosk a: Akademija nauk SSSR
– Ins i u seobščej is o ii, 106–191.
ALEW – Al li auisches e ymologisches Wö e buch, Vol. 1 (A–M), Vol. 2 (N–Ž),
un e de Lei ung on Wol gang Hock und de Mi a bei on E. J. Buke ičiū ė und
Ch. Schille bea bei en on R. Fech , A. H. Feulne , E. Hill und Dagma S. Wod ko,
Vol. 3 (Ve zeichnisse und Indices), un e de Lei ung on W. Hock und de Mi a bei
iele ande e bea bei en on R. Fech , Hambu g: Baa Ve lag, 2015.
AnEW – de V ies Jan 1962: Al no disches e ymologisches Wö e buch, 2. e g. Au lage,
Leiden: B ill.
Ba holomae Ch is ian 1904: Al i anisches Wö e buch, S assbu g: T übne .
Beekes Robe S. P. 1998: The o igin o La . aqua, and o * eu ā ‘people’. – Jou nal
o Indo-Eu opean S udies 26, 459–465.
Beekes Robe S. P. 2014: P e-G eek: Phonology, Mo phology, Lexicon, ed.
S. No buis, Leiden, Bos onas: B ill.
OSax. […] Senosios saksonų kalbos
OSe b. […] Senosios se bų kalbos
PGmc. […] P o o-ge manų kalba
Fėnas. Fenikiečiai
PIE […] P o o-Indo-Eu opos
pl. […] daugiskai a
Pol. Lenkijos ppp. […] pasy us
obulasis daly is
PSL. […] P o o-sla iška
Rom. umunų kalba
Rasas. usų kalba
SC . se bų i k oa ų kalba
Se bas.
Se bijos sg. ienka inis
Silas. Uga as. Uga i ų silabinė kalba
Slk. Slo akų kalba
Sln. Slo ėnija
SPIC. Pie inė Pikenija
Š edas. Š edų kalba
Uk . Uk ainos kalba
Umb. Umb ija
USo b. Aukš u inė so bų kalba
B angioji. Vene iškas

48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER, VÁCLAV BLAŽEK
De Be na do S empel Pa izia 1987: Indoge manų skysčių i nosies sona ų a s o a imas
Kel ų kalboje, Innsb uck: Ins i u ü Sp achwissenscha de
Innsb ucko uni e si e as.
Delama e Xa ie 2007: Kel ų asmenų a dai klasikinėje epig a inėje li e a ū oje.
Nomina Cel ica an iqua selec a insc ip ionum, Pa yžius: Édi ions E ance. DÉLL E nou
Al ed, Meille Al ed 2001: Dic ionnai e é ymologique de la langue la ine: his oi e des
mo s. Re i age de la 4, éd. augm. daddi ions e de co . pa
J. And é, Pa yžius: Klincksieck.
De schew Dimi e 1957: Die h akischen Sp ach es e, Viena: Roh e . DLG1 […] Delama e
Xa ie 2001: Gaulų kalbos žodynas. "Une app oche linguis ique du ieux-cel ique con inen al"
(seno ės kel ų kon inen alų ling is inis požiū is) - P.-Y. Lambe , Pa yžius: "Édi ions
E ance". DLG3 […] Delama e Xa ie 2018: Gaulų kalbos žodynas. Une app oche Pa is:
linguis ique du ieux-cel ique con inen al, p é ace P.-Y. Lambe . T oisième edi ion,
Édi ions E ance.
DIL […] Ai ijos kalbos žodynas, ed. E. G. Quin, Dublinas: Ka ališkoji Ai ijos akademija
(Kompak iškas leidimas), 1998.
DUL […] A Dic iona y o he Uga i ic Language in he Alphabe ic T adi ion, 1[…]2 ols,
ed. del Olmo L. G., Sanma in J., e čiamas i edaguojamas W. G. E. Wa son (Thi d Re ised)
Leideno, Bos ono: B ill, 2015.
E imologinis g aikų žodynas (EDG) (R. Beekes, L. an Beek, Leiden, Bos on, B ill, 2010) -
g aikų kalbos elek oninis žodynas. Galima as i ad esu: h p://www.dil.ie/
[P iejamas 2020 m.]
EDHIL […] Kloekho s Alwin 2008: He i ų pa eldė o leksikono e imologinis žodynas, Leiden,
Bos onas: B ill.
EDLIL […] de Vaan Michiel 2008: Lo ynų i ki ų i alų e imologinis žodynas
Kalbos, Leidenas, Bos onas: B ill.
EDPC […] Ma aso ić Ranko 2009: P o o-Kel ų e imologinis žodynas, Leiden,
Bos onas: B ill.
EDPG […] K oonen Guus 2013: P o o-ge manų e imologinis žodynas, Leiden,
Bos on: B ill.
ESJS […] Ha lo á E a e al. 1989[…]2018: E ymologický slo ník jazyka
s a oslo ěnského, 1[…]19, P aha: Academia B no: T ibun EU.
EWAhd […] E ymologinis Al hochdeu schen žodynas.
S aipsniai 49 s aipsnis
Cimb i e Teu oni
Band I: -a – bezzis o, on Albe L. Lloyd und O o Sp inge , Gö ingen, Zü ich:
Vandenhoeck & Rup ech , 1988.
II g upė: bî ezzo, on Albe L. Lloyd, Rosema ie Lüh und O o Sp inge † un e
Mi wi kung on Ka en R. Pu dy, Gö ingen, Zü ich: Vandenhoeck & Rup ech , 1998.
Band III: adum – ûs slag, on Albe L. Lloyd und Rosema ie Lüh un e Mi a bei
on Ge linde Kohl usch, Ma ia Kozianka, Ka en R. Pu dy und Roland Schuhmann,
Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 2007.
IV dalis: gâba hyla e, on Albe L. Lloyd und Rosema ie Lüh un e Mi a bei on
Ge linde Schuhmann, Ma ia Kozianka, Ka en R. Pu dy und Roland Schuhmann,
Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 2009.
V g upė: iba […] luzzilo, H sgg. on Rosema ie Lüh , e a bei e on Ha ald Bichlmeie ,
Ma ia Kozianka und Roland Schuhmann mi Bei ägen on Albe L. Lloyd un e
Mi a bei on Ka en K. Pu dy, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 2014. VI g upė:
mâda pûzza, H sgg. on Rosema ie Lüh , e a bei e on Ha ald Bichlmeie , Ma ia
Kozianka, Roland Schuhmann i Lau a S u m, Gö ingen: Vandenhoeck &
Rup ech , 2017 m.
VII g upė: quade na […] skazzôn, H sgg. on Rosema ie Lüh , e a bei e on
Dagma S. Wod ko (A bei ss ellenlei ung), Ha ald Bichlmeie , Ma ia Kozianka und
Roland Schuhmann, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech , 2020. [im D uck] EWU […]
Benkő Lo ánd e al. 1994: E ymologisches Wö e buch des Unga ischen, I[…]II,
Budapeš as: Akadémiai Kiadó.
Feis as Sigmundas 1939: "Go ų kalbos palyginimas". "Mi luß des K imgo ischen und Sons ige
Einschs eu e Übe es e des Go ischen", 3. "Neubea bei e e und e meh e Au lage", Leiden:
B ill.
Fick ugpjūčio 1890: Wö e buch de Indoge manischen Sp achen. E s e Theil:
Wo scha z de G undsp ache, de A ischen und de Wes eu opäischen Sp acheinhei , Gö ingen:
Vandenhoeck i Rup ech .
Fleu io Léon 1964: Dic ionnai e des glosses en ieux b e on, Pa yžius:
Klincksieck. Fu née Edza d J. 1972: Die wich igs en konsonan ischen
E scheinungen des Vo g iechischen, Haag, Pa yžius: Mou on.
GED – Lehmann Win ed P. 1986: A Go hic E ymological Dic iona y. Based on he hi d
"Ve gleichendes Wö e buch de go ischen Sp ache" leidimas, ku į pa ašė Sigmund Feis , Leidenas:
B ilas.
50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
HARALD BICHLMEIER, VÁCLAV BLAŽEK
Geo gie Vladimi 1966: Die Bilingue on Py gi als Beweis ü die he hi ische
He kun de e uskischen Sp ache. […] Balkansko ezikoznanie 11/1, 25[…]67. GEW
[…] F isk Hjalma 1960[…]1972: G iechisches e ymologisches Wö e buch. 3 sky iai,
Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag.
Gha ib Bad ozaman 1995: Sogdian žodynas: Sogdian-Pe sian-English, Tehe anas:
F ahanganas.
Goląb Zbigniew 1982: Apie yšį a p giminys ės e minų i kai ku ių e nikų sla ų
kalboje (S bi i Slo ėnų a ejis). […] Ta p au inis sla ų ling is ikos i poezijos
žu nalas 25[…]26, 165[…]171.
G imm Jacob ( ed.) 1840: And eas und Elene, Casel: Fische . HAL […] The Heb ew and A amaic
Lexicon o he Old Tes amen , ed. Koehle L., Baumga ne HEG T […] Tischle Johann
W., ansla ed by M. E. J. Richa dson, Leiden, Bos on, Köln: B ill, 2001.
1991[…]1994: He hi isches e ymologisches Glossa . Teil III (Lie e ung 810: T/D), Innsb uck:
Ins i u ü Sp achen und Li e a u en de Uni e si ä Innsb uck, Ab eilung
Sp achwissenscha .
Hol hausen Fe dinand 1963[1934]: Al englisches e ymologisches Wö e buch. 2.
nepakeičiamas. Au lage, Heidelbe gas: Ca l Win e Uni e si ä s e lag. I. W. Poko ny
Julius 1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch, München, Be n: F ancke.
Jo dán Cóle a Ca los 1998: "In oducción al cel ibé ico" (In oduccija į
cel ibe išką). F ancisco Villa p ologas, Za agoza: uni e si e as.
F ied ich Kluge, bea bei e on Elma Seebold 1999: E ymologisches Wö e buch de
deu schen Sp ache. 23. Au lage, Be lynas, Niujo kas: Wal e de G uy e . K ahe Hans
1929: Lexikon al illy ische Pe sonennamen, Heidelbe gas: Ca l Win e
Uni e si e o są oka.
K ahe Hans 1942: Bei äge zu illy ischen Wo und Namen o schung.
[…] Indoge manische Fo schungen 58, 131[…]152.
Lais ne Ludwig 1892: Ge manische Völke namen, S u ga : Kohlhamme
(Sonde abd uck aus den Wü embe gischen Vie eljah she en ü Landgeschich e,
neue Folge 1892).
LDW IV Le isch-deu sches Wö e buch, on K. Mühlenbach, edaguo as, e gänz und
abgeschlossen on J. Endzelin, Riga: He ausgegeben om le ischen Kul u ond
1929–1932.
S aipsniai 51 s aipsnis
Cimb i e Teu oni
Lejeune Michel 1971: Lepon ica: Gaulois e pa a-gaulois de Cisalpine dokumen ai.
[…] E udes cel iques 12, 357 […] 500.
LEIA […] Vend yes Joseph: Léxique é ymologique d[…]I landais ancien. […] A: Dublinas:
Kel ų s udijų mokykla, Dublino aukš ųjų s udijų ins i u as, 1959 (ND 1981). […] B:
Dublinas: Kel ų s udijų mokykla, Dublino pažangiųjų s udijų ins i u as […] Pa yžius:
Nacionalinis mokslinių y imų cen as, 1981. […] C: Dublinas: Kel ų s udijų mokykla,
Dublino pažangiųjų s udijų ins i u as […] Pa yžius: Nacionalinis mokslinių y imų
cen as, 1987. […] D: Dublinas: Kel ų s udijų mokykla, Dublino pažangiųjų s udijų
ins i u as […] Pa yžius: Nacionalinis mokslinių y imų cen as, 1983. […] R, S: Dublinas:
S udies, Dublin Ins . o Ad anced S udies – Pa is: Cen e Na ional de la Reche che
Kel ų mokslų mokykla, 1974. […] T, U: Dublinas: Kel ų s udijų mokykla, Dublino aukš ųjų
s udijų ins i u as […] Pa yžius: Nacionalinis mokslinių y imų cen as, 1978. Gö ingen,
LEW – F aenkel E nes 1962–1965: Li auisches e ymologisches Wö e buch. 2 ols,
Heidelbe gas: Vandhoeck & Rup ech […] Ca l Win e Uni e si ä s e lag. LIV2 […]
Lexikon de indoge manischen Ve ben, un e Lei ung on H. Rix bea bei e on M.
Kümmel, T. Zehnde , R. Lipp, B. Schi me , Wiesbaden: Reiche , 2001. Masson Émilia 1967:
Reche ches su les plus anciens emp un s sémi iques en G ec, Pa yžius: Klincksieck.
Ma hias F anz, 1904 m. - Kimbe no gy enamoji ie a i pa adinimai, Be lynas
Po me e is.
McCone Kim R. 1987: Hund, Wol und K iege bei den Indoge manen. […] S udien zum
indoge manischen Wo scha z, d. W. Meid, Innsb uck: Ins i u ü Sp achwissenscha
de Uni e si Innsb uck, 101 […] 154.
MLH V.1 Monumen a Lingua um Hispanica um, V omas 1: Wö e buch de
kel ibe ischen Insch i en, on D. S. Wod ko, Wiesbaden: Reiche , 2000. MLM 2
[…] Monumen a Linguae Messapicae, edaguo a C. de Simone, S. Ma chesini,
Wiesbaden: Reiche , 2002.
Mo gens ie ne Geo g 1942: I anica. […] No sk Tidssk i o Sp og idenskap 12, Much
258–271.
Rudol 1892: Deu sche S ammsi ze. Ein Bei ag zu äl es en Geschich e Deu schlands.
Halle: Niemeye (Sonde abd uck aus den […]Bei ägen zu Geschich e de Deu schen
Sp ache und Li e a u […], XVII omas). Rudol as (1905 m.) - "Re e a e übe Ma hias"
(1904) Deu sche Li e a u zei ung 48,
2997–2999.