70 Ac a Linguis ica Li huanica XC
JÜRGEN UDOLPH
Cen as už a dų y inėjimą Gö ingen
Niede sächsische Akademie de Wissenscha en į
Gö ingen
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-8475-7857 Mokslinės mokslinių
y imų k yp ys: His o inės Linguis ika, Gewässe namen,
O snamen, Familiennamen.
DOI: doi.o g/10.35321/all90-03
DER NAME LEIPZIG
UND DIE GERMANISCHE
LAUTVISCHIEBUNG
Lepcigo a das i ge manų p iebalsių pe kai a
ANNOTATION
Šiame s aipsnyje kalbama apie ie os a do Leipzig e imologiją. Ilgai bu o manoma, kad sla i ų
žodis lipa ‘Linde y a pag indas. Išsamesnis pažinimas is o inių ašymų kaip Libzi u.a., ypač pas
Thie ma on Me sebu g, ku is sla i ą aldė, p i edė p ie e imologijos ko ek ū os. Tuo a pu
iki šiol be nė a pažiū ė a, a ge maninės gen ys šį a dą p ieš a po po eikio pi mojo a
ge maninių ga sų pe kėlimas pažinojusios. Be ai y a lemiama už klausimą, ku i
indoge maninės žodžių g upė kaip pag indas ie o ių pa adinimui gali bū i laikoma.
SCHLÜSSELWÖRTER: Leipzig, O snamen, ge manische Lau e schiebung, E ymologie.
ANNOTATION
The a icle deals wi h he e ymology o he place name Leipzig. Ini ially, i was widely belie ed
ha he Sla ic wo d lipa ‘linden ee o med i s basis. Howe e , a close examina ion o
his o ical spellings, especially hose ci ed by Thie ma on Me sebu g, who was luen in Sla ic,
such as Libzi and o he s, p omp ed a eassessmen . Ne e heless, no a en ion has been paid so
a o whe he Ge manic ibes adop ed his name be o e o a e he onse o he Ge manic
sound Shi . This aspec is c ucial in de e mining which IndoEu opean wo d g oup can be iewed
as he basis o he place name. KEYWORDS: Leipzig, place names, Ge manic Sound Shi ,
e ymology, Indo-Eu opean.
S aipsniai A icles 71 /
De Name Leipzig und die Ge manische Lau e schiebung
EINKELIPTI1
Dešim mečius bu o p iim ina, kad ie o ės a das Leipzig iš sla .
*Lip-sken s anden bū ų i su sla i inių kalbų ge iausiai liudij u žodžiu lipa ‘Linde
gali bū i susijęs. Ši hesis pe žengė pa adinimo mokslą i is o ijos ėžį nuo
p adžios mokslinio užsiėmimo su geog a iniais a dais i bu o da (1999: 180).
Vėlesnysis apibend ina deu angą aip: De Name 1459 Leipczigk, 1350 Lipzcik, 1213
bis zum Ende des 20. Jah hunde s e e en. Man denke nu s ell e e end an
die A bei en on E ns Eichle , Hans Wal he (1986: 165) und Die e Be ge
Lipzc, Lipz y a įdeu sch iš slaw. *Lipć a i inkamai. *Lip ́sk[o], pa adinimui
so binių Siedlung (1012/18 in u be Libzi oca a = Libzi pa adin o mies e. Šis a das
p iklauso į aso b. lipa ‘Linde i eiškia ‘Pla , ku Linden aug i. Pasikei imas šiam
įž algui į yko, kai ienas pasi elkė seniausius liudijimus ie o ės pa adinimo, isų
pi ma liudijimą p ie Thie ma on Me sebu g (975-76-1018), ku is aki aizdžiai
u ėjo žinių apie sla ų kalbą(n).
1. THIETMARS BELEGE UN DIE
KORREKTUR DER BISHERIGEN
APSTAVIMAS
Čia skizziuo a pažiū ėjimas bu o galiojan is nesup an amas iki p ieš apie 25 me ų. Vienas posūkis
įžengė, kai ienas seniausią pe leidimą a do iksliau į ž ilgsnį: ai p iklauso aip pa iš D. Be ge
paminė as liudijimas iš 1012/18 Libzi, ku is iš Thie ma on Me sebu g kilęs, ku iam ienas ge os
žinios sla isko kalbos bes eigiamas. Is o iniai į odymai su -b edė p ie sla iskių
lipa/Linden-e ymologijos e izijos. Ši šiandien papli usi e izija senojo Lipa-išaiškinimo, ku ioje
ienas iš požiū io Libund ne Lip(a) išeina, pag įs a k uopš inga 1 Min ies apie ie o ės pa adinimus iš
Leipcigo, ku aš be eik dešim me ų a denkundžiai ak y us galėjau bū i, edė mane aip pa į damalį
laiką a gal. Tai bu o man moksliniu požiū iu maloniausi me ai, ku ie aip pa dėka aisingų
bend ada bia imo su da gy enančiais Leipcige pa adinimo y inė ojais Die lind K eme (ku is aš
ypa ingai mas u įsipa eigojęs padėko i), Ka lheinz Hengs i Wal e Wenzel aip sėkmingai galėjo
bū i su o muo i.
JÜRGEN UDOLPH
72 Ac a Linguis ica Li huanica XC
A siž elgimas į is o inius belege des O snamens, ku i Be nd Koeni z (2016:
443446) suda ė. Aš bie e iš jų ėldiausios:
1015 (1015/18) in u be Libzi oca u (Thie ma VII 25)
1017 (1017/18) aecclesia in Libzi (Thie ma VII 66)
1017 (10/17/18) in u be Libizi oca u (Thie ma /Co eye ankš i as VII
25)
1021 (kopie um 1300, ėlesni o ale älschung) oppidum Libziki
(UB Me sebu g 60)
1050 (kopie 1427-30) in bu cua do Libizken (UB Me sebu g 71) 1080
(kopie um 1150) usque Libiz (Annales Pega ienses 241) 1088/89
(kopie um 1150) Libiz oppidum (Annales Pega ienses 266)
1165/70 (Kopie um 1215) Lipz (Codex diploma icus Saxoniae I 2,372; II 8,2)
1185 Albe us de Libz e a e suus bu zlaus (Codex diploma icus Saxoniae I
2,510)
1190 (Ac um e da um) in Lipz (Codex diploma icus Saxoniae I 2,560)
1195 in Lipzk (Codex diploma icus Saxoniae I 2,561) 1200 in ci i a e
nos a Lipz (Codex diploma icus Saxoniae I 3,48) 1210 (kopie um 1229)
ci i a em Lipczk (Codex diploma icus Saxoniae I
3,148)
1212 apud Libuiz unda i (Codex diploma icus Saxoniae II 9,1)
1213 in Lipz, Lipzc (Codex diploma icus Saxoniae II 9,2; II 9,3) 1215
in Lipz (Codex diploma icus Saxoniae I 3,207) 1216 Lipzenses,
-ium, -ibus (Codex diploma icus Saxoniae II 8,3)
1216 Johannes miles de Lipzc (UB Me sebu g 162)
1217 in ci i a e Lipzc (Codex diploma icus Saxoniae II 9,4) 1219 quod ipse
apud Lybzek unda i (Codex diploma icus Saxoniae II 9,6)
1220 Lipz (2x) (Codex diploma icus Saxoniae II 9,7) p ieš 1221
Lipzensi, in Lipzc (Codex diploma icus Saxoniae II 9,8) 1221
ad oca us de Lipz (Codex diploma icus Saxoniae I 3,289) 1221 in
Lipzc (Codex diploma icus Saxoniae II 9,8) 1222 in Lipck (Codex
diploma icus Saxoniae II 9,8) 1222 de Lipzk (Codex diploma icus
Saxoniae II 1,92)
1224 Eckeha dus p eposi us de Lipz (UB Me sebu g 185)
um 1225 Libzke, Lipzke (Eike on Repgau, Sachsenspiegel)
1229 ci i as Lipczk (Codex diploma icus Saxoniae I 3,148)
1231 in Lipz (Codex diploma icus Saxoniae II 10,3)
1232 Lipzic (Codex diploma icus Saxoniae II 9,10)
1236 Lipzk, Lipzc (Codex diploma icus Saxoniae II 9,11)
1240 Lipizk (3x) (Codex diploma icus Saxoniae II 9,13)
1248 Lipzc (Codex diploma icus Saxoniae II 10,10)
S aipsniai A icles 73 /
De Name Leipzig und die Ge manische Lau e schiebung
1252 in Lipzk (Codex diploma icus Saxoniae II 1,162) 1255 in Lipzk (Codex
diploma icus Saxoniae II 8,4) 1259 ci i as Lipz (Codex diploma icus Saxoniae II
10,12) 1268 Lypzk (Codex diploma icus Saxoniae II 8,6 .) Čia galima ab up iai
nu auk i. Tolesnė pe leidimas odo ik nu i ėl -b- ašymą. Šis į ašas a i inka
iš esmės 12‒14) i Eichle , Wal he (2010: 129 .).
eben alls um assenden Sammlungen his o ische Belege bei Wal he (2009:
Naujasis požiū is dalykų y a iš p adžių isų pi ma nuo E. Eichle i K. Hengs
a s o aujama. Toliau siūlo aš ieną ab iss apie pe ėjimą ku ie apo.
Ko ek u en, die o allem on Leipzige Namen o sche n o genommen
Vienoje paskai oje u i K. Hengs 2000 in Leipzig (są ašas iš Eichle 2001: de
28, Anm. 26; auch nähe ausge üh bei Hengs 2010: 134) au die Bedeu ung
-b-Sch eibungen nu odė i p ie o ėliau aip pa aš u išleido (Hengs 2003: 165 .):
Šiandienos mokslinių y imų padė is y a ki okia: Anks y ieji dokumen iniai
į odymai apie Leipcigo odo po išsamios pe žiū os daugiausiai į o iginalią o sla ų
o mą andens pa adinimui ide.-al eu op. *base leibh- [...] hin [...] Išsamiau į šį šaknį
gl. Udolph 1990, 136139. Šiame kon eks e nu odo K. Hengs į E. Eichle (2001: 28 .)
įnašą, ku iame šis dėl anks y ųjų -b- o mų aip pa į ieną o sla išką me odą
*Libьcь > Libc, kalbė as Lipc, sujungia. de an indoge manų-al eu opiečių šaknis
*leb/*lībangeschlossen bū i gali i ku i le z hin an idg. *le-/lē- ‘lieš i, ließen,
öp eln pais . E. Eichle is nu odo už appella i inį šį šaknį kaip K. Hengs į Jü gen
Udolph 1990: 136 . Šios apž algos y a ada i 2001 m. į His o ische O snamenbuch
on Sachsen (HONBS I 577 .) einge lossen: Die äl es en Sch eibungen mi
*Libkönnen au eine aeu . (idg.) Wu zel *le(b)- ‘gießen, ließen weisen and somi on
a GewN *Le-bbe uhen, ku is į *Libslawisie and wi h slaw. Su ixen kaip -c-
(-ьcode -ica) bu o išplės as. De ON bū ų ada su uo slaw. Su ix ьskumgebilde
i an slaw. *lipa ‘Linde anglehn bū i: aso. *Lip ́sk(o) į *lipa ‘Linde + Su . -sk-
‘Lindeno . Seniausi liudijimai ačiau leidžia aip pa da ieną pag indinę o mą su
lygią eikšmę į, bū en aso. *Lip ́c, y esnis *Lipьcь. Pe diph hongie ung des i de
s ammsilbe i įdėjan ieno i a p zischlau e i as -k-su ix a si ado šiandienos
o iciali pa adinimas. Ši są oka ada y a plačiai įsikišusi, ji y a išsamiai pag įs a
Wal he (2009: 14), ačiau laikoma, kad de pa adinimo andel iš *Lib(i)z > *Lip
́ske s pasku iniame ečielėje 12 amžiaus,
JÜRGEN UDOLPH
74 Ac a Linguis ica Li huanica XC d.h. po mies o įkū imo apie 1165, įžengę bū i [wi d].
Įsi aizduojimą galima as i aip pa a i inkamoje lemma okiečių ie o inių a dų
knygoje (2012: 359) i pas Eichle (2007: 82), ku ie pab ėžia: Kadangi Thie ma on
Me sebu g labai k uopščiai a spindi sla ų iš a imus i seniausius ašymus
-bau weisen, eikia su sena andenųbėginiu pa adinimu *Lib echnen, ku is aip pa
ki aip Eu opoje papli ęs andenų a dams i aip pa čia gali bū i, kaip i andenų
pa adinimai šioje e d ėje kaip Luppe, Pa he, Pleiße i . aki aizdžiai ide. Kilmė y a.
E. Eichle , K. Hengs iki šiol esan is paaiškinimas, ku i isų pi ma an -p- u ančių
pa adinimo į odynių pag įs a i iš ys ė dėl -b- u ančių anks y ųjų šal inių į odynių
i š jau k eip asi e imologija, ku i į ieną šaknį *leibh üh e (Šis požiū is u i
und H. Wal he be eilig wa en, gib Wal he 2009. Man ko igie e die
ačiau šaknų išlau e, p ie s. oliau žemiau). naujo in e p e a imo i kai ku ių ki ų
naujų požiū ių siūlo galiausiai Wal he 2009 i Eichle , Wal he (2010: 129133).
Pas a ieji į a ia už požiū io Lib[i]z mažiau andenyną pa adinimą kaip eikiau
‘ luxos and ią, schlüp ige, molingą e i o iją i nu odo į andens ich umą
Eine aus üh liche Da legung de P oblema ik des Namens einschließlich
e i o ijos p ie Leipcigo pab ėž ai į. Mažai puslapių oliau aip pa u i Hengs
(2010: 135) į die an Wasse läu en eiche Leipzige
Landscha nuk eip as.
2. EIN GENUVEŽIMAS: KANN
MAN PATIKIMAS DER
-B-SCHREIBUNEN NIT DOCH
EINE SLAVISCHE ETYMOLOGIE
WAHRSPEINLICH MACHEN?
Žinoma galima bandy i i ai u i aip pa a dą Leipzig pagal į aukimą senų
belege su -bwie Libzi, Libizi i . . iš sla ischeno paaiškin i. Ši galimybė u i K.
Hengs jau anks i disku uoja i pas ebėjo (Hengs 2010: 135): Taip kyla ėl
klausimas, a sla ų kalba iš iso siūlo galimybę, b- o mas anks y oje
pe leidime mies o pa adinimo Leipzig paaiškin i. Jis disku uoja e liche
sla ische šaknis, ku ios pagal aplinkybes galė ų a ei i į klausimą, ačiau
pasekia galiausiai (2010: 137): De ON Leipzig s o i už į a iamą išėjimo o mą
aso. *Lib-cim aso. Sp ach aum absoliučiai e einzel da.

S aipsniai / A icles 75
De Name Leipzig und die Ge manische Lau e schiebung
Tą pačią nuomonę a s o a o Wal e Wenzel (2017: 171): Kadangi į sla ų kalbą jokių
šaknų *libnachweisen neliko, ku i už a dą į klausimą a ei ų, ekons uoja [...]
Ka lheinz Hengs ieną ge manų a dą *Lībja ‘Pla in eine lusswasse eichen
Gegend. Sla enas pe ėmė po W. Wenzel a dą, wobei jie jį į sla ų a dų sis emą
in eg uoja i su su iks u slaw. *-ьskъ e sahen. Taip a si ado *Libьskъ, po
išėjimo sumažin ų okalų *Libsk, iš o ada pagal alyginimą iš b an s *Lipsk
(ibd.).
P ieš šias i panašias nuomones y a B. Koeni z (2016) pa adinimokundinėse
in o macijose ehemen iai p ieš a a ęs, kas jau jo į ašo pa adinime ampa aiškiai:
Leipzig a do kilmė y a g ynai sla isch! Koeni z eina naujesniems moksliniams
y imams sekan iš -b u inčių į odymų i ma o juose al so binę pag indinę o mą
*Libci**Libce, su o muo ą kaip iene inio a do plu alą emian is *clib […] […]
mick ige . Jis bando šį paaiškinimą pe eilę panašiai s uk ū uo ų i seman iniu
požiū iu palyginamų čekų ie o ių pa adinimų iš ienos pusės i pe is o inius
į odymus už šaknį *libin kelioms sla ų kalboms iš ki os pusės pag įs as. Be o
abejoninga Koeni z, kad ėlesnės a do o mos, ku i -zik-, -zk, -zigusw. apima, iš
p adžių su iksą -skwide spiegeln. Tai bū ų labiau apie anks y ą al e na y ią
diminu i o mą *Libcky, ku i oponymo cha ak e į kaip slapy a dį išplės a, ačiau
o mos Lipsk, Lipsko šiuolaikinio lenkų, so bų i čekų u bū y a in e p e acijos
( ašy ų i kalbamų) ge manizuo ų o mų ezul a as iš 14. amžiaus y a. Indi idualiai
kalbėjo 5 aškai p ieš In e p e a ion su ienu
-b u in ys me odas:
1. Du ka us Thie ma sche no a ion <Libzi> neleida an
Pa adinimo o ma *Libc užda y i.
2. Die Belege Libziki, Libizken p ie Thie ma a odo s ip iai po sla ischen
Plu alinės o mos iš.
3. Galimybė sla iškos e imologijos bu o ik labai pailsiai (ge maninių)
gep ü und o schnell zuguns en eines o slawischen, nu ekons uie en
andens žodes a me a.
4. Aki aizdu aip pa bu o paieška sla iske sp achgu iš an os pusės į
aspek ą po en ially pa adinimo duodančio isų pi ma " luxo andenų
u inčio gelėdos ap ibo a. 5. Iš edimas iš ieno asmens bėgimo a ba
ieno asmens a do nebu o paim as į s a s ymą.
JÜRGEN UDOLPH
76 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Koeni z nuosa as pasiūlymas susideda, kaip jau apž elg a, jame, ie o ės
pa adinimą su iena (sla iška) asmensbėgimu sujung i. Libzi bū ų kaip Libci
paaiškin i i su o iginaliu Nomina i Plu al *Libci į al so bisch *libc < *libьcь
‘mage e , schwächliche [o.ä.] Mensch o.ä. jung i. Einen palyginsnamenį pa eikia po
Koeni z čekijos o sname Slabce < *Slabьcь/*Slabьce į ček. slabec ‘Schwächling
da . K. Hengs u i mažai ėliau į šią nuomonę nuomonę i pi miausia pab ėžia, kad
sla ų oponimijoje iš Rügen iki Juodosios jū os aip pa a p U al i Šiau ės y ų
Ba a ijos [...] nė a palyginamo geog a inės pa adinimo su pag indu *libzu as i
[sei], i ai odėl ikė ina, kad sla ai pa adinimą pe ėmė i nesukū ė (Hengs 46
2016:2). Tolesniame jo įnašo yksme jis disku uoja klausimą, a siu is y a sla ų
geog a inis a gy en ie ės a das su is o ine adicija, su ku io pagalba siu is y a
slaw į odymas. *libim oponiminiu s i yje beleg bū i galde. U sla ų šaknis *libъmi
šille dančios eikšmės ‘š elnus, neaiškias, mage , e a m aip pa su ski ingais
ep ezen acijomis sla ų ienkelskalbėse bū ų jau maždaug ieną šim me į kaip
pa eldas iš u sla ų laiko ge ai žinomas. Kas be po is da ūks a, y a oponym
iksliai p ie šio *libъ. Gali moksliniai y imai okį e uie uo i, didėja smūgiškai
ikimybė, kad aip pa su uo galima susie i i o iginalią sla ų a dų o mą mūsų
daba inio a do Leipzig i su uo iš p adžių sla ų a dengimas p ieina (ibd.: 463).
Be nepaisan šios ap ibojimo K. Hengs iš esmės p ipažįs a B. Koeni z pasiūlymą i
ma o jame aukš inamą sla ų išėjimo o mą ON Leipzig (ebd.: 475). Įnašas umzen.
Jis laiko su B. Koeni z p iėmimą ge manų i / a ba sla iškų komposi umo *Libьcь
a ba *Libьsk(o) ‘O in einem Gebie mi eichlich o handenem Flusswasse už
abejingą i p ipažįs a jo al so binį požiū į *Lib ́cě ‘Siedlung de Schwächlinge,
Kümme linge į u sla išką požiū į *libъ ‘schwach, mage , k änklich a ba aip pa
‘Siedlung eine Familie Lib ́c ́ su *Libьcь kaip asmens a das. Ši In e p e acija
Diese Au assung olg im Wesen lichen auch W. Wenzel (2016) in einem
bū ų oliau pagal usų pa a des Liba, Libo palaikoma i pagal he anziehung čekų
ie o ų pa adinimus S udce, T ubce, Chylec i k . bū ų ienas požiū is *Libcě
‘Siedlung o he Schwächlinge kaip slapy a dis labiau p iim i nei
‘Sėdėjimas Libc ́-Familie.
Be ai kyla klausimas: į ikina sla iske e imologija su požiū iu *Lib-?
Das is mi hohe Wah scheinlichkei deshalb aglich, weil Ve gleichsnamen
ehlen. Mi Rech ha Koeni z (2016: 441 da au e wiesen, dass die ühe
S aipsniai A icles 77 /
De Name Leipzig und die Ge manische Lau e schiebung
isuo inai p iim as yšys pa adinimo Leipzig su sla isch lipa ‘Linde pe
pakankamai ki ų ON sla ų aplinkoje (čekų, polinių, obe und niede so bische,
polabische, gl. Hey: 1893 250) palaiky as bu o. Vienas u i ada be aip pa
klaus i, a ai aip pa Leipcigo a eju (iš ieno požiū io su -b-) y a a ejis. I
odėl y a aip pa kelis ka us iš ki os pusės į ūks amą į ikinančių sla iskių
palyginimo a dų, ienas palygink Hengs 2010: 137 i Wenzel 2017: 171, nuk eip as.
Šią p oblemą bandė B. Koeni z p iėmus galimų
Pa adinimųpa allelen susi ik .
No in į ieną sklandų a sakymą a ei i, y a p asminga, nuo ca. 2 me ų in e ne e
lais ai p ieinama geog a inių a dų kolekcija įžiū ė i. Aš esu kelis ka us į šią
kolekciją iš ca. 450.000 a dų, ku ie didele dalimi sla iškos kilmės y a, a k eipęs
dėmesį ( sl. z.B. Udolph 2021, 2022, 2022a, 2023). Ji y a in e ne e an puslapio
h ps://adw- e go ėjimas. uni-goe ingen.de/o snamen/images_ligh box.php
ab u ba . Tai pa a iama, en po sla iškų geog a inės pa adinimų ieško i, ku ie į
ieną požiū į Libhin galė ų nu ody i i aip ankš ukus už galimą sla išką e imologiją
galė ų u ė i. Išdi bimas y a eikšmingas. Hie as inė daugumos en pa adin ų
a dų: Lib, Libá/Liba a, Libibiče Libči, Libec, Libeč, Liběč, Liběcho Libín, Libeň,
Libcha a/Libcha y, Libice/Libici, Libko , Libno, Libouň, Liban, Libano o, Libanja,
Liba na, Libo no, Libu ni, Libu ni, Libu nia, Libawa,behšne, Libeno , Libibič, Libibičany,
Liběč, Liběč, Liběcho ka, Libečka, Libebeč, Libėč, Libėdice, Libehna, Libehna, Libe e,
Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška,
Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška,
Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška,
Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška,
Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška,
Libi , Libi z, Libni z, Libniza, Liboń, Liboměřice, Libos á y, Libo a, Libouchec,
Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška, Libe eška,
Libe eška, Libe eška, Libe eška. Kiek są ašas minė oje In e ne ilei už ašy ų
a dų. Fülle da o aiškiai, kad p ielaida, kad o s a dis Leipzig galde į ieną sla ischen
požiū į su -bzu ückge üh bū i, iki šiol neineigiai su kelis ka us minė a
In e ne ilei u i bū i p iim a. Vienas pa ik inimas daugelio a dų daba duoda be ,
kad skaičius ų, ku ie kon eks e su p iim u sla ų čia pa eik i komple inę analizę
dem zu Ve ügung s ehenden O snamenma e ial gep ü wo den is . Die hie
sėklių a dų, be ai galima sau į ai ias g upes iš da bo, ku ie iš isai ski ingų
p iežasčių
Ansa z ü Leipzig s ehen könn en, e heblich sch ump . Es is nich möglich,
JÜRGEN UDOLPH
78 Ac a Linguis ica Li huanica XC jokiu kon eks u su požiū iu *Lib ́cě ‘Siedlung
o he Schwächlinge, Kümme linge a ba ‘Siedlung ienos šeimos Lib ́c ́ su
*Libьcь kaip asmens a das gali bū i a ež i.
Į ašan a dus aš nesu eikiu jokių ikslių šal inių į odymų, jie gali sėk i į
in e ne inį ailą i pe žiū ė i. Toliau nu ody as g upes galima a pažin i: 1. Su
ki ais su iksų su o muo i y a šie a dai, aip kad yšys mažai ikė ina y a:
Libano o, O sname in Makedonien (Vasme 1970: 206); Liebelose, Libelose,
andense name in Ho s (Os pomme n), 1180, 1208 Ni lose, 1618 LeweloseFluss
(Bosse 1939).
2.Ki os kilmės a ba iš asmenų a dų iš es os y a šios
Pa adinimas:
Libbich, okiečių a das (Ganslewei 1982: 190 .); Libe ec/Reichenbe g, Libe k
(P o ous 1949: 582 .); Libocho á Dolní i Ho ni, O snamen in Mäh en, 1350 illam
Lubcho , 1366 Lybochau i k . (Hosák, Š ámek 1970: 527); Libocho ice, Libucho á,
Libucho ka, Libusza, Libuše, Libušin u.ä. y a a pažįs amai iš asmenų a dų
iš es os; aip pa Liebieżka, Libiszka, andenynų pa adinimai Wa a/Wa he
e i o ijoje, y a iš asmenų a dų iš es is (Riege , WolniczPawłowska 1975: 78);
ai aikoma aip pa Libišany, O sname p ie Pa dubice (Cchechien), 1436 Libšany
(P o ous 1949: 591), Libí , O sname nö dl. Böhm. Budweis, 1484 z Libě i, 1485 z
Libie i i k . (ebd.), Lubiana, d . Libbehne, 1337 Llaben, 1352 Libene i k . (s. NMP VI 189
.), Lib ažd, O sname i apsk i is in Albanien (Zaimo 1967: 179); Lib an owa,
ie os a das pie inėje Lenkijoje,
1347 Pa ambam Elb andi, 1350 de Po amba, u sp ünglich Po ęba Elb anda ode
Hildeb anda (NMP VI 100 .), Lib ówka, O sname p ie Nowy Sącz, A edimas iš
ienosm asmenenname Libe (Pawłowski 1975: 52). Flu name Liban ́ į
Ka pa enuk aine y a po M. V. Bank (1971: 65) iš *Lebán ́ja iš ys y as. Libějice,
ie o ė Bohemijoje, y a 13., 14. i 15. Jh. beleg kaip Lubějo ici, Libějo ici i y a po
An onín P o ous 1949: 580 iš *Libějo ice iš es . Ki os kilmės y a aip pa
Libouchec, O sund andene name šiau iai Ús í nad Labem, 1169 Lupuhce
(P o ous 1949: 600 .). 3. Dažnai y a šiandien i anksčiau iš Sla ų apsės ose šalyse
o sund andens a dai, ku ių jaunesnės o mos su Libau ys ymosi iš
L(j)ubzu ückgehen ( aip pa jau nuk eip as nuo Hengs 2009: Liběcho , aip pa
Libín, kalnas p ie P acha ice, en aip pa andens a das Liběcho ka, ik iausiai
26). Hie können genann we den:
su ie o iniu pa adinimu Libín susie i. Šis y a pagal P o ous 1949: 590 iš asmens
a do Liba iš es i, už
S aipsniai A icles 85 /
De Name Leipzig und die Ge manische Lau e schiebung
Lba, dešinioji p ieplauka Obscha (→ Meža → Wes liche Düna 9. D ina),
poln. Lba, Łba (Wd G III 155). Viena dei unga man nė a apo žinoma.
10. Lìbė, Libe, upės a džiai Lie u oje i La ijoje, eina pagal
Aleksand as Vanagas (1981: 188) ge ai į *Lbia g įž. Jis į a ia ieną yšį su li auisch liba
‘S o e e , S ammle i le . libis ‘Faulpelz, Lügne , Schwä ze . Keis as pasiūlymas
gali bū i susijęs į am ik us iukšmus andens. Aš manau ai p asmingiau,
pa adinimą ka u su čia įskaičiuo ais pa adinimais oliau žemiau nu ody os žodžių
g upės um g aikisch λείβω ‘ äu eln, gießen, T ankop e išlieš i p iski i. Ki os
schwunds u inės o macijos, ku ios p ie - -aiski ų dažnai y a be andenyno
pa adinimuose isai ne isada as i y a, kaip Alle , Ode , Ede u.a.m. pa ody i andasi
isų pi ma aka inėje Eu opoje: 11. Lib a, Flussname p ie Reims, (apylinkės 950) ex
illa, que oca u Canoella (Anm. de He ausgebe : Vielleich Cau el), secus Lib am
i olum si a [...] la gi e e luens, p o eo quod an umdem ue i emp us, Lib a
ocaci u (MGH SS( ) XXXVI 119, 12. Lib e, Flussname Aude e i o ijoje (südös l. iš
Toulouse) (Dauza , Deslandes, Ros aing 1978: 60).
449).
13. Li e , Fluss in Scho land, neugälisch Libhi < goidelisch *Libe ā, Flussname in
Scho land (Fö s e 1941: 410 su nuo oda į ai, kad -eals sp oss okal aip pa
sekundä gali a si as i). 14. Viena su ienu su ixe [...] p éla in išpleči a
- - o macija y a po Jacques As o (1984: 23) andenyno pa adinime Lib on, 972
Leb on is, in Süd ank eich, p ieš. Į iš es ingumo pag indą sakoma pas Albe
Dauza , Gas on Deslandes, Cha les Ros aing (1978: 60): Racine obscu e. 15. J. As o
(1984: 23) nu odo šiame kon eks e aip pa į Liou e, du upės pa adinimus D ôme
e i o ijoje i G o e p ie Cla ie s.
16. Galbū aip pa y a Tabula Peu e ingiana pe duo as
O s a dis *Lib i, ad Lib os (an de S aße Salona-A gen a ia), į ieną
lussnameną e e enciuo i (Zugang: h ps://omnes iae.o g/#!i e _TPPlace2110_
TPPlace1707 [Zug i 16.1.2024]), čia p ijung i. 17. Lly ni, Fluss in No dwales,
aki aizdžiai pas P olemäus paminė as kaip Λιβνίου ποταμου έκβολαι (Holde
1904: 205; Fö s e 1941: 397), iena -n-aisky imas kaip i as aip pa pas
P olemäus į ody a O sname Λοιβάνα. Pa adinimą išsamiai nag inėja Eile
Ekwall (1968: 251), ku is jį aip pa su P olemäus paminė u lussnamen
iden i ikuoja i aip pa anglų lussnamen a ian ai kaip Lyne, Le en u.a.
į aukia. Apie e ymologiją sakoma ai pas jį: The B i ish name may belong o
he oo (s)leib- ‘ o d ip &c. ound in La . lībo ‘ o pou ou , Gk. λίβω he same,
o mo e likely o he o me ly

JÜRGEN UDOLPH
86 Ac a Linguis ica Li huanica XC
iden ical oo (s)leib- ‘ o glide, o be slippe y &c., ound in OI sliab ‘hill, La lībo
‘ o ouch ligh ly, o as e [u.a.m.]. Į šią iki šiol nepaisy a likusią e imologiją aš
a einu po pabaigos suda ymo į *leib-, *loib-, *lb-, *līb p iklausančių andens a dų
g įž i. 18. Kū se u i ik iausiai aip pa pas Al ed Holde (1904: 205) paminė as
o s a dis Lei a La Rioja egione, al Libia43, p ie Un e lau des Rio Ti ón (dėl o
galbū senas dalisabschni sname upės).
19. Iš ypa ingos eikšmės už į a iamą e imologiją iš
Leipzig y a andens a de name Leppe, upė Sieg įplaukimo s i yje
Obe be gischen K eis, 1555 Leppe, en aip pa o s a dis Leppe, 13. Jh. de Leppe,
1373 an de Leppe, 1413 Leepp, ku į G eule (2014: 311) nag inėjo i jame pagal
nuo odą į Udolph (1990: 139141) ieną -j-aisky imą į ge manų *lipaus indoge manų
*leib- ‘gießen, ließen, nass ma o. Čia s a bu, kad ienas spąs us pi mojo a
ge maninių ga sų pe kėlimas (*-b- > -p-) u i numa y i. Jei ienas daba ką siųs a
aip pa Leipcigas čia p isijung i no i, aip eina ai ik po p ielaida, kad Leipcigo
a eju p iim as ga sus pe kėlimas nė a įžengęs.
d) *-ī-:
E en uell leidžiama *-ī e mu e bū i in: Ľubica y a a das ieno ca. 20 km ilgio
dešiniojo papildinio upės Pop ad in he Zips/Spiš, 1269 l. Lubicha, į edu kaip Leibi z,
Leibi zbach, 1294 Lubicha, Wenige Lewbicz, aip pa Libi za, Lybicha (Šmilaue 1932:Ľ
280 su p iėmimu pag indinės o mos *ubica i ienam wandel iš Ľu > Li). Vėl ienas
u i sau klaus i, kodėl ai ieną wandel nuo Lu > Li u ė ų bū i bu ę, ku is dėl o
a i kš inis kelias daug į ikinamesnis (iš ienos Slo akijos nežinomos pag indo Lib-
> Ľub-). E neu y a čia p ie andens a do klaus i, a ne jung is su žodžių g upe,
ku i už hyd onyme ge iausiai p i aiky a, ku i į ikinamesnė spėliojimas. Šiuo baigiasi
andens a dų suda ymas (ku ios z.T. aip pa daug ka ų a sikėlė ie o ių
pa adinimuose oliau gy en i gali). Įskaičia imas šių i olesnių a dų (Udolph 1990:
140) bu o da papildy as pas aba: Nu am Rande paminėju - n- o mus kaip Libu ni,
in Kä n en, al Teu nia, ex oppido Tibu niae, Libu nia, in Libu nia i . . ; Li o no, al
Liba na, Liba num, ON Toskana; Liba na, daba Se a alle, ON in Ligu ien. Kai ku ie
šių a dų g eičiausiai p ie čia nag inėjamos Sippe p iklauso, kas be šioje ie oje
Völke bezeichnung und Name eines Lands iches an de Ad ia; den Lu ngau
be ne oliau u i bū i disku uojama. S a esnis y a kažkas ki o.
S aipsniai A icles 87 /
De Name Leipzig und die Ge manische Lau e schiebung
Es is die F age, welche appella i ische Basis diesen doch ech zahl eichen
Vandense namas pag inde y a. Teisingą kelią u i aip pa iš manęs iki šiol nepaisė
u bū jau Ekwall (1968: 252) p ie b i ų andenynų a do Lyne apdo ojimo į eikė. E.
Ekwall ašo: The B i ish name may belong o he oo (s)leib- ‘ o d ip &c., ound in La .
lībo ‘ o pou ou , Gk. λείβω he same, o mo e likely o he o mally iden ical oo
(s)eib- ‘ o glide, o bei slippe y &c., ound in OI sliab ‘hill, La . lībo ‘ o ouch ligh ly, o
as e, OHG slī an &c. [...]. Kadangi ai apie andens a dus eina, ai daug į ikinamesnė,
iena jau kelis ka us k eip asi g aikų žodsippe um *leibhe anzuziehen, į ku ią no s
e ka čiais (E. Eichle , K. Hengs u.a.) bu o nuo odama (dalis aip pa ne eik a: *leibh-),
be be medžiagos pa adin i. Tai ekomenduo a, jos čia da ka ą, gl. Udolph 1990: 139,
pa adin i: g iech. λείβω, Ao is λειψαι (daugiausia poe isch nuo Ilias) ‘ äu eln, gießen,
T ankop e išlieš i; A leidimai λειβnos · ó Λιóνυσος, λείβηθpον (λίß-) ‘T au e; ie a,
ku anduo ou el , λείβδην ‘ op enweise; su ablau : λοιβή ‘T ankop e , Spende,
λοιβείον ‘Ge äß į donde en; su Schwunds u e: *λίψ, pe duo a ik Gen. λιβóς, Akk.
λίßα ‘T ankop e , op en, λιβηpóς ‘ euch , λίψ, λιβóς ‘de T äu le (Name des
aenb ingenden ‘Südwes -/
Wes windes); iš λίψ: λιβάς, -άδος ‘E guß, Quells om i ., aip pa λιβάδιοί
‘šlūg ė wiese, λιβάζω, -ζομαι ‘(sich) e gießen, λίβος ‘E guß, Quells om i
.21; ai p iklauso u bū i g aik. λιβpóς, a ibu į λóς (‘ übe Flüssigkei ), į
ίýî u.a. (F isk 1970: 9697).
H. F isk s a s o ik ai su eisė jungimą p ie lo ynų lībō ‘ließe iš, spende, o e e, weihe <
*loibāiō (labai denominal), schwunds u ig dēlibū us ‘su ienos ( e os) d ėgmės nu aly as
a ba pa eik i, aip pa pe duo i
‘übe gossen, ie end’. Zu wei e en Anschlüssen und de en sp echenden
Li e a u gl. Udolph (1990: 139).
Iš ypa ingos eikšmės y a, kad g aikų Sippe is ablau s u enus *leib-, *loib-,
*lbbie e , isai a i inkamai p ie aukščiau a lik o į a dijimo andens a dų. Kad ai
y a sena indoge manų žodžių g upė, aip pa ampa uo aiškiai, kad šaknis kaip *leH-
(H = hipo e inis La yngal) su eikšme ‘lieš i aip pa LIV nus a omas, ačiau aip
pa g iech. λείβω adinamas. Tai negali be eik ienas abejonių egzis uo i, kad
aukščiau suda y i andenynų pa adinimai disi uojan ys a ejai y a isada čia sa o
e imologiją as i. Jei manosi geog a inis išpli imas aukščiau suda y ų pa adinimų
iksliau nag inėjamas, aip pa enka į akį, kad bal iškoje, sla iskoje i ienu
aka iniai p ie jos g e a esančiame e i o ijoje o ma imai ipo *Lbā Λοι/Leiba a
a ba ne bū inai eikia da y i iš adą, kad ai y a ienalsakios, kel inės o ma imai), o
likusios iš es inės (Leb on is, Λιβνíóυ ποταμου, Λίβηθpα, Λίβηθpον, Βάνα, i . .)
*Lība a o he schen, - -Ablei ungen (mi de ypischen Schwunds u e in de
JÜRGEN UDOLPH
88 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Wu zel) begegnen dagegen o allem im kel ischen Gebie (wo aus alle dings
no s i iš p adžių kel ų s i yje y a (F ancija, I alija), be aip pa Ispanijoje i
Illy ien.
Jei no dpoln. Flussname Łeba/Leba į *Loibā g įž a, aip jis bus šios a deng upės
p iski i bū i. Jei g ąžinimas į ieną požiū į *Lēba (ku dėl ga sinės plė os aip
pa bū ų įmanoma) lieka e imologija a do neišsp ęs a. Už aukščiau disku uo ą
galimybę, upės a dį su iena idg. Wu zel *leibzu p isijung i, galė ų m.E. da aip
pa ak as kalbė i, kad zusanmenhang polinių andenų a dų su g aikiškais
apella i en jau kelis ka us galima bū i nus a y a (Vsl. Cyba a τιφος, Bzu a
φpέαp, D ama δpóμος i Udolph 1990: 336 .), aip kad da iena pa allele ( sl. isų
pi ma g iech. λοιβή) nebū ų nus ebinan i.
Be o, a eina, kad y a e inės g aikinės Appella i a y a, ku ios sa o pėdsakus
paliko Eu opos andenų pa adinimuose, ypač g ažus pa yzdys y a sipe um
g aikisch λιμήν ‘Ha en, λιμνή ‘See, Teich, λειμών ‘ euch e Wiese, ku i
daugelyje pa adinimų gali bū i a ku a, a p jų aip pa Lé Lacman, ge man.
Gen e See (s. Wol gang P. Schmid, Das g iechische und die al eu opäische
Hyd onymie In: 1994 Schmid: 167174). 5. LEIPZIG EIN VORSLAVISCHER NAME?
Pasiūlymas, kad ie o ės pa adinimas Leipzig į o sla išką subs a ą u ė ų g įž i,
y a nuo o laiko, kai ienas -b- ašymus p ie Thie ma on Me sebu g a siž elgė,
isada ėl iš eišk as. Taip sakoma p ie Eichle (2007: 82): Da Thie ma on Me sebu g
sla ischen eikia su sena andenųbėgimu *Lib echnen, ku i aip pa ki aip Eu opoje
Lau ungen seh so g äl ig wiede gib und die äl es en Sch eibungen -b- au weisen,
už andenų a džius papli usi i aip pa čia gali egzis uo i, kaip i andenų a džiai
šioje e d ėje kaip Luppe, Pa he, Pleiße i . . aki aizdžiai ide. Kilmė y a. Denas y a
ada an slaw. lipa ‘Linde sude in as i kaip Lipsk(o), Lipc ‘Lindeno sup an amas.
Pasku iniai iš a imai į o s a dį Leipzig kilę iš Ha ald iš ieno požiū io su *-bhaus,
kas a siž elgian į g aikų sippe, ku ią jis une an ly palieka, nė a ikslinga. Jis siūlo
ie oj o sep ynis ki us indoge manijos šaknis an, ku ios iš dalies elemen ą
Bichlmeie (2013, 2015). In seinem Bei ag on 2013 geh e as ausschließlich
*-h2pen hal en u ė ų, kas a siž elgian į si uaciją iš Leipcigo už u ge manijos 2015
jis nu odo ieną me odą su indoge manijos šaknelės *lēi-, *līund ienu labialiniu
S aipsniai A icles 89 /
De Name Leipzig und die Ge manische Lau e schiebung
elemen u *-bh- (aukš o ungeklä e he kun ) pagalba i užima ie oj o
u indoge manijos su ixales *-bhoan elemen ą, ku is galėjo a nau i pa izipien.
Siedlungsgebie s – dazu s. un en – unwah scheinlich is . In dem Bei ag on
Be o, nu odo pusę uzinų šaknų, ku ios gali a ei i į klausimą i aip pa laiko
Ve ne schen įs a ymo į eikimą už galimą. Taip pa ai p esuponuoja, kad e i o ija
nuo Leipcigo p iklausė p ie u ge maninių gy en iečių e i o ijos. Tai y a iek dėl
y imų p ie al ge maninių gy en iečių pa adinimų a mes i (Udolph 1994) kaip i odėl,
nes a das Leipzig pa s ne indoge manų *-b- > -pun e zogen bu o i aip pa ki i
pa adinimai (s. žemiau) u ge manų ga so ys ymus p aleis i. Vis šio galima
pasi aikščio i, jei ienas aukščiau suda y us andenų pa adinimus į aukia i ku i į
išaiškinimą andenų pa adinimų ge iausiai p i aiky a g aikiška žodsippe pažiū i, ku i
aip pa LIV (2001: 405 .) su pa adinimu iš g aikiško λείβω po ienu požiū iu *leH-
‘gießen paminė a. Todėl ienas a eina apie ieną požiū į *leib-/*libnich pe plauk i,
kas aip pa dėl aukščiau minė ų aka älinių upės a džio Leppe, ku is aki aizdžiai
indoge manisch *-b- > -pen häl , pa i inamas. Tai eda p ie konsek encijos, kad
ie o ės a das Leipzig į ieną p iešge manų me odą *Libā a panašiai g įž a.
Pasikei imas į ge manisch *-pun e blieb. Pa adinimo o ma imas ačiau galėjo į
anleismą į isą eilę panašių o ma imų ge ai bū i pe es į ge manų kalbą, aš
paminėju čia Hee e, Weh e, Lesse, Ecke de, Hemmingen, Mei ze, i nuo oda už
olesnius palyginimus i išaiškinimus į NOB (III 425
427) i Udolph (2004: 141142).
Wie ich schon meh ach angedeu e habe, sp echen – abgesehen on de hie
disku uoja e ymologiją pa adinimo Leipzig olesnius pa adinimus i aip pa
olesnius a gumen us už ai, kad Leipcigo e d ė ne p ie u ode al ge maninių
gy en iečių e i o ijos p iklausė. Iš y imų į ge manų pa adinimus (Udolph 1994)
y a čia ik į o mų pla inimą an -i hi-, die su ixbildungen su - -, -s-, -s und -s -,
die s euung de -leben-, la und haugaz-names nu ody i.
Ši min is ėly os ge manizacijos Leipzige io aumo, ku is da niekada
disku uo as, daba galbū aip pa me ia naują š iesą į kele ą o sund andens
a dų, ku ie iki šiol pa ikimo paaiškinimo negalėjo bū i p idė i. In all sho ness be
named:
JÜRGEN UDOLPH
90 Ac a Linguis ica Li huanica XC
1. Luppe: Pa adinimas y a ge ai su Eichle (1981: 49), Eichle , Wal he (2010: 121) i
Udolph (1990: 152 .) kaip p iešge manų o ma imas *Lupā įgau i i p ie Udolph
suda y ų Sippe um Łupawa, Łupia i . ., ( aip pa Eichle , Wal he 2010: 121)
hie zu auch die Lippe < Lupia, zu s ellen. Das -p- is un e schoben geblieben
a ba be ienas p iima, kad pe ga sų pe kėlimą a si adęs Fim Sla ų bu o
Pe se z . 2. Pa he: Eichle , Wal he (2010: 122) ašy i: 1040 (Fälschung/
Kopie)/1285 Pa da lu ius, um 1165 Pa da, 1215 in medio Pa de i k . [...]
Konsek en inis P- ašymas p i e čia p ie jo p iėmimo iš a do kilmės: ge manų
pag indas y a odėl neį ikė inas, nes as Psich į Fen ikel u ė ų u ė i [...]. 3.
Pleiße su Pleißengau (ku is iš p adžių aip pa Plisna, Plisni pa adino, 976 pagus
Plisina). De Flussname: 1021, 1040, 1118, 1285 u.ö. Plisina, Plisna; be ku iuo a eju
y a a das į ieną su iš p adžių Panlau enden šaknim pa eik i. Kadangi deu a a
iš sla isch pleso ‘See ga siai nė a įmanoma, a eina an jung ies į
indoge manisch *Plesa į *pel-/*pl- ‘ ließen, innen, gießen be eik pe p aei į, kas
u i į pasekmę, kad a das nė a ge maninio ga so pe kėlimas bu o pakenkęs
(Udolph 1979: 386, 388; Eichle 1981: 51). Ge manai y a pa adinimą aki aizdžiai da
nežinojo, nes jie jį ki aip bū ų išsi ys ė į *Flwei e (Eichle , Wal he
2010: 123).
4.: Iš eikšmės y a aip pa o sund lussname, ku is ca. 50 km į pie us nuo Leipcigo
y a i aki aizdžiai aip pa jokių pėdsakų ge manų ga sų pe kėlimas pasižymi: ai
eina apie Aga, ieną ca 15 km ilgį šalu inį upę Bal ųjų Els e , ku io a dą aip pa
neša Ge ae O s eile G oßaga i Kleinaga. Is o iniai į odymai y a ki u nu ody i2,
čia umpin a į a dija: 1248 (kopie) Hein icus de Ogawe, um 1250 Hein icus de Ogawe,
Hein icus de Ogau, 1251 Hen icus de Ogawe, 1262 Be oldus de O[gau], 1296 in Ogawe,
1273 Be holdus de Ogene , 1364 g ozen Agow, wenigen Agow, 1424 Agaw, G ossen
Agow, 1432 in he, 1501 G ossen Agow, 1501 G ossen Agow, 1518 Agaw, (um 1530) o 1542
G ossen Agaw, 1542 o 1550 klain Agaw, 1553 G ossen Agaw (B omme 31), 1564 o 1567
majo Agaw
(K e schme ) i k .
Tai y a sunkus a das, be y imas y a sau gana ik as, kad nuo upės
pa adinimo iš yk i y a. El iede Ulb ich (1957: 237) ne u i jokio
deu ungs ieškojimo, H. Wal he (2004: 31, 37) eina nuo sla isko a do i ienos
pag indinės o mos *Oga a iš, be su eikia jokios e imologijos. A. G eule (2014:
25) ma o al so binę pag indinę o mą *Oga a kaip 2 доступ:
h ps://www.p o -udolph.com/ge a-aga/ [Zug i 24.1.2024].

S aipsniai / A icles 91
De Name Leipzig und die Ge manische Lau e schiebung
iena sla izacija iš ge manisch *Agw(j)ō an, wo an -a(h)wa žings en se. D i
sudedamosios dalys bū ų ada Au(e) i -aha ‘Wa e , Fluss bu usios. Tai y a labai
mažai ikė ina, nes šis kombinacija y a ki aip ne žinoma. Be o, Au(e) sla iške
be eik nebū ų kaip age scheinen. Man eikia ki ą kelią ei i. Mes žinome, kad -a a
sla iškame bu o ipiškas luss a džio o ma imo elemen as, ge ai a pažįs amas
pa adinimuose kaip Wi awa, Ila a, Tyna a, Gliniawa, Dub a a, T na a. Todėl bu o
o sla iški pa adinimai, kai jie į sla isken bu n, ne e ai su šiuo elemen u
išplės as. Mes galime ai u.a. ma y i į Opa a (d . T oppau), Mo a a ‘Mäh en, Pilawa
Šlesijoje u.a.
Jei ienas šį į aukia, a si anda okia pa adinimo sekmė: G und o m *Agā >
sla isie Oga a ( emdes -awi d sla ische be eik isada į -o-) > okiečių Aga.
Išei i bū ų ada, aip aip pa jau W. P. Schmid, iš *Aga, kuo a das į g upę senų, labai
senų upės a dų p iklauso, iš ku ių ienas pa adin i čia naikin i gali: Aga, lussname
in Le land; Ai e P ancūzijoje, 8. Jh. Agei a, 11. Jh. Agi a; Age Aus ijoje, 810 Agi a;
Ege , 805 Aga a; Ege , N l. d. Wö ni z; Ais Aus ijoje, 853 Agas a, 985 Ages a u.a.m.
Pag indas šių senų a dų y a žodžių g upė um al ind. ája i ‘ eib , la in. agō
‘ eibe, üh e (F emdwo agie en), al no d. aka ‘ ah en, al ind. aji áh ‘ asch,
behende.
Kaip aip dažnai, andens andenų pa adinimai y a labai leng ai su o muo i; čia
maždaug sup as i kaip ‘( asch) ažiuojan , sa e judan .
Iš čia su ink ų iš a imų galima paskui
Konsek ensas auk i:
1) Deu ung už den ON. Leipcigas u i, kaip isada disciplinuo os pa adinimo
y inėjimo s i yje, iš yk i iš seniausių į odymų, ku ie aiškiai į *-būs, ne į *p-.
2) Į eikimas idaushochdeu sko konsonan enschwächung y a a siž elgian į
s abilų ie o ės a do ys ymąsi (iš p adžių -b-, ėliau p-).
3) Išaiškinimas iš sla iško y a labai neį ikė inas, kaip a das iš sla enų an sla isch
oben du chge üh e de aillie e Analyse gezeig ha . Spä e alle dings is de
lipa ‘Linde i an o macijos su -skwie Omsk, Vi ebsk, Gdańsk p i aiky as. Vokiečių
kalboje jis bu o aukš odeu sko diph hongie ung iš *-ī- > -eiun e zogen. 4)
Ge iausias yšys senojo požiū io *Libā siūlo g aikų Appella i a um λείβω
‘ äu eln, gießen.
Šiame kon eks e y a į ai nuo ody i, kad andenų pa adinimai eikia ienas aip
im Allgemeinen mi sogenann en Wasse wö e n beleg wu den. Mag man
JÜRGEN UDOLPH
92 Ac a Linguis ica Li huanica XC aip pa Hans K ahe y imus k i iniu požiū iu
e ina, be jo s ebėjimai dėl appella i inių pag indų senų i y esnių andenų
pa adinimų išlaiko is da sa o galiojimą. Jis ašė: Hinsiu kaip semasiologija i
e imologija, išeina o iginaliausias i be abejo ėldiausias pa adinimų sluoksnis iš aip
adinamų andens žodžių, . y. iš pa adinimų už ekančią andenį, šal inį, Bach, Fluß,
a ba ließen [...] su nesuskaičiuojamomis sub ilesnėmis i sub iliausiomis eikšmės
šalia ėmis, kaip jos anks esniam žmogui jo ikslios gam os s ebėjimo me u
u ingoje mas e [...] s o i (K ahe: 1964: 34). Ne daug ki aip eisė jau Robe
Fe guson (1862: 5), kai jis pab ėžė: They we e indeed o he mos pa simple
appella i es, being mos commonly no hing han wo ds signi ying wa e . Kaip
eisingai šie s ebėjimai y a, y a p ieš 50 me ų hyd og a inės Te mini kolekcijoje
Ma ian Ju kowski (1971) už uk ainišką į odė. Jo knyga ienina ca. 6.000 Appella i a,
ku ios su andeniu susijusios. Todėl y a iskas ki a nei į ikinan is, kad andenyno
a dais pas a uoju me u eikšmės kaip ‘sich (zusammen ügen), ‘G und, Boden,
B e e wand, ‘(e )näh en, ‘bed ängen, zuse zen, ‘Weg, Reise u.a.m. į a iama bū i.
Nuo oda aip pa y a į y imą Dunja B ozo ić-Ronče ić (1997) į appella i es
K oa ijos hyd onymie.
Tai da lieka klausimas, ku is andenys a ba ku is o e eiche e i o ija į a ba
p ie Leipcigo su šiuo pa adinimu bu o užim as. Klausimas y a sunku a saky i. Tai
p iklauso nuo (bu usio) andense namenne , ką aš į pabaigą da umpai no ėčiau
įženg i.
6.GEWÄSSER IN UND UM LEIPZIG
Die F age is , wie die ühe Topog aphie de S ad bescha en wa . Dabei
pa oliau į da bus Geo g G ebens ein (dazu s. žemiau) em is (Koch 2008: 11). Po
Koch (2008: 10) a si ado Leipzig Els e , Pleißenund Pa heaue kampe. Geaugusi
žemė odo sa e mies o e i o ijoje kaip Sande i š Geschiebelehm. Aue šiau ės
nuo jo y a iki ijų me ų aukš o Lehm. Toliau en sakoma pas Koch: Mies o
pa adinimas iš es as ik iausiai iš sla ų žodžio už ‘Linde, jis galėjo be aip pa
iš ‘ ließen a ei i (Koch 2008: 10 pagal nuo odą į Eichle , Wal he 2001: 577 .). P ie S .
Koch sakoma ada oliau: Tai y a čia apie klausimą, ku is ne be eikšmės už ie ą
anks y o ansiedlung y a, nes a iena paaiškinimas už Anhöhe i š d ėgnos
Flussaue, ki a labiau už Niede ung an Pa he kalbė ų.
S aipsniai A icles 93 /
De Name Leipzig und die Ge manische Lau e schiebung
Den Ve lau de Gewässe im Mi elal e ekons uie e G. G ebens ein
1981 (1953, aip pa 1995), an ku io da bų siėjo mies ois o ijos y inė ojas Pa he iš
egelmäßig ges ü z haben und wei e hin s ü zen. Die on Os en kommende
p adžių daba iniame T öndlin ing i įliejo į šiau ės aka us nuo idu io mies o į
Els e į, ačiau upė sukėlė sump ige aue. Pa heniede ung pasiekė nuo daba inio
B ühl be eik 500 m į šiau ę be eik iki daba inio U e s aße. Manoma, kad Pa he jau
ėliau kaip 12-ajame. amžius pe kel as i oliau šiau iai ed as, aip kad į mies ą
p isijungan is a ealas galėjo bū i laimė as, an ku io Hallische Vo s ad bu o įku a
palei Ge be s aße. P ie na ū alių ließ andenių Leipzige Binnendel as p iklauso
a ba p iklausė a p ki ų pie uose Paußni z, Rödel, i Cobu ge anduo i
No dwes aue šunų andeni i daugeliui e čiuojamų Luppeläu e, kaip z.B. Pie ų i
Nö dliche Al e Luppe, Ro e Luppe, Heuweg-Luppe, Schlohbachs-Luppe, pa adinimo be
Luppe. Be o, į Leipcige Binnendel a įplaukė Gösel i Pa he kaip didesnės Bachauen
senose Muldeu s om äle n aip pa Nö dliche i Ös liche Rie zschke i Zschampe
kaip mažos bäche. Da ne eguliuojamos upės bu o su o muo os nesuskaičiuojamų
šalu inių ankų, al wasse n i innsalen, ku ios į a pusa į įleidė, paskui ėl dalijosi,
po aukš o andens dažnai sa o eigą ėmė keis i i aip išsamią ließwasse ne z
suda ė. Relik e iš o y a pa yzdžiui Ba schke, Paußni z, Kleine Luppe, Al e Luppe a
šunų anduo. Iš iso pe plaukia mies o e i o iją Leipzigs upės, bäche i g äben su
bend ąja ilgimi apie 176,4 km. Tai neįmanoma nus a y i, koks andenys e en ualiai iš
p adžių kaip *Libā a panašiai pa adin as. Didžiausia ikimybė u i, pagal mano
nuomonę, s a s ymai, kaip jos bu o įda bin os Eichle , Wal he (2010: 129 133): dempo
u ė ų bū i, kad p adinis pa adinimas ne į ieną (išski inį) andens a dą bu o
susijęs, o į ą (2009), ku į a dą Leipzig kaip nuo odą į e i o iją su andens
u ingumu ema isko; c . aip pa Hengs (2010: 135). Pa adinimas bu o ada į
a si andančią siedlungą, ku i pasida ė į Leipcigą, pe duo as.
an Wasse läu en eiche Landscha . Dem en sp ich de Bei ag on Hengs
LITERATUR
As o Jacques 1984: Lio an au e gna e Lieu an languedocien. ‒ Nou elle e ue
d’onomas ique 3/4, 23–24.
JÜRGEN UDOLPH
94 Ac a Linguis ica Li huanica XC
Babik Zbigniew 2001: Najs a sza wa s wa nazewnicza na ziemiach polskich w g anicach
wczesnoś edniowiecznej Słowiańszczyzny, K aków: Uni e si as.
Bank M.V.1971: Банк М. В. Спостереження над мiкрогiдронiмiэю схiдного
Закарпаття [Spos e ežennia nad mik ohid onimièju schidnoho Zaka pa ia]. ‒
Питання гiдронiмiки [Py annia hid onimiky]. Матерiали III Pеспублiканськоï
ономастичноï (гiдронiмiчноï) нaрaди [Ma e ialy III Respublikans’koji onomas ičnoji
(hid onimičnoji) na ady], Kиïв: «Наукова думка» [Kyji : „Nauko a dumka“], 61‒67.
Bedna czuk Leszek 1993: Die S ellung de Gewässe namen Polens inne halb de
al eu opäischen Hyd onymie. Heidelbe g: J. Udolph 1990 [Rezension zu]. ‒ Onoma 37,
20‒261.
Be ge Die e 1999: Duden, Geog aphische Namen in Deu schland: He kun und
Bedeu ung de Namen on Lände n, S äd en, Be gen und Gewässe n, 2., übe a b. Au l.,
Mannheim, Leipzig, Wien, Zü ich: Duden e lag.
Bezlaj F ance 1956–1961: Slo enska odna imena 1–2, Ljubljana: Ins i u za
slo enski jezik.
Bezlaj F ance1969: Onomas ika in leksikologija. – Onomas ica Jugosla ica 1, 10–21.
Bichlmeie Ha ald 2013: Einige indoge manis ische Anme kungen zu
mu maßlichen Ablei ungsg undlage des O snamens Leipzig: dem Flussnamen u ge m.
*Līƀō- bzw. dem Gebie snamen u ge m. *Līƀa- (mi einem Exku s zum Namen
de Rhön und einem Anhang mi wei e en Übe legungen zum Namen de Elbe). –
Namenkundliche In o ma ionen 101/102, 49–75.
Bichlmeie Ha ald 2015: Zu E ymologie des O snamens Leipzig. – Leipzig on
An ang an. Beglei band zu Auss ellung des S ad geschich lichen Museums Leipzig 20. Mai –
25. Ok obe 2015, 36–37.
Bily Inge 1995: O snamenbuch des Mi elelbegebie s, Be lin: Akademie Ve lag.
Bosse Hein ich 1939: Zu Deu ung des Flu namens Liebelose. – Mona sblä e de
Gesellscha ü pomme sche Geschich e und Al e umskunde 53, 14–16.
B ozo ić-Ronče ić Dunja 1997: Apela i i u h a skoj hid onimiji: Disse a ion,
Zag eb: Philosophische Fakul ä de Uni e si ä Zag eb.
Dauza Albe , Deslandes Gas on, Ros aing Cha les 1978: Dic ionnai e
é ymologique des noms de i iè es e de mon agnes en F ance, Pa is: Klincksieck.
DO – Deu schen O snamenbuch, h sg. on M. Niemeye , Be lin, Bos on: Wal e de
G uy e , 2012.