264 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-6661-3115
Mokslinių y imų k yp is: e minologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all91-11
KONTEKSTINĖ
SUBSTANTYVIZACIJA
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ IR
PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ
INTERNETO SVETAINĖSE
Con ex ual Subs an i isa ion on he Websi es
o Highe Educa ion and Voca ional T aining
Ins i u ions
ANOTACIJA
S aipsnyje, emian is iš 25 Lie u os š ie imo įs aigų – aukš ųjų mokyklų (uni e si e ų,
kolegijų) i p o esinių mokyklų – in e ne o s e ainių su ink a empi ine medžiaga, nag i-
nėjami kon eks inės subs an y izacijos klausimai. Ap a us daik a a diškai a ojamų ki ų
kalbos dalių ypa ybes, apž elgiami bend ieji kon eks inės subs an y izacijos pasi ink uo-
se šal iniuose polinkiai, analizuojami su ink i pa yzdžiai. Nus a omos in e ne o s e ainėse
daik a a džio unkciją a liekančių žodžių i žodžių junginių eminės g upės i ap a iama
aiška. Kadangi na šy ose in e ne o s e ainėse daik a a diškai a ojami ik būd a džiai i
daly iai, s aipsnyje kon eks inė subs an y izacija nag inėjama emian is ik šia kalbos dali-
mi i eiksmažodžio o ma. S aipsnio pabaigoje ap a iamos kon eks inės subs an y izacijos
aukš ųjų i p o esinių mokyklų in e ne o s e ainėse p iežas ys.
ESMINIAI ŽODŽIAI: būd a dis, daik a a dis, daik a a diškas a ojimas, elipsė, kalbos
ekonomija, kon eks inė subs an y izacija, žodžių junginys.
S aipsniai / A icles 265
Kon eks inė subs an y izacija aukš ųjų mokyklų i p o esinio
mokymo įs aigų in e ne o s e ainėse
ANNOTATION
The a icle add esses he ques ions o con ex ual subs an i isa ion based on empi ical
ma e ial collec ed om he websi es o 25 Li huanian educa ional ins i u ions – highe
educa ion ins i u ions (uni e si ies, colleges) and oca ional schools. A e discussing he
concep s o con ex ual subs an i isa ion and wo ds used in a subs an i e posi ion, he
gene al ends o con ex ual subs an i isa ion in he selec ed sou ces a e e iewed, and he
collec ed examples a e analyzed. The hema ic g oups o wo ds used in a subs an i e posi ion
a e iden i ied, and hei exp ession is discussed. Since only adjec i es and pa iciples a e
subs an i ized on he websi es analyzed, he a icle ocuses on con ex ual subs an i isa ion
based solely on his pa o speech and e b o m. A he end o he a icle, he easons o
con ex ual subs an i isa ion in he analyzed websi es a e discussed.
KEYWORDS: adjec i e, noun, usage in a subs an i e posi ion, ellipsis, language
economy, con ex ual subs an i isa ion, wo ds colloca ion.
ĮVADINĖS PASTABOS
Subs an y izacija, a ba daik a a dėjimas1, – d ilypis eiškinys: gali bū i susi-
jęs su žodžių da yba – kai sudaik a a dėjęs žodis pada omas pagal da ybos ipus,
aikan mo ologines a mo onologines ope acijas; aip pa gali bū i laipsniškas,
ilgas p ocesas – kai iš p adžių egzis uoja a ibu inis žodžių junginys, dėl am
ik ų p iežasčių keičiasi, konk e ėja nedaik a a dinio žodžio (a ibu o) eikšmė,
i galiausiai į yks a isiškas daik a a dį apib ėžiančio žodžio sudaik a a dėji-
mas. S e anas Hö le is pi mąjį a ejį adina iesiogine subs an y izacija, an ą-
jį – subs an y izacija dėl elipsės (Hö le 2020: 181–186).
Viena subs an y izacijos y imo p oblemų susijusi su diach oniniu požiū-
iu į šį eiškinį: dažnai subs an y izacija i nag inėjama bū en kaip diach oni-
nis p ocesas, ma oma ik subs an y izacijos pabaiga, i ji iksuojama žodynuo-
se sudaik a a dėjusį žodį eikian kaip daik a a dį. Pa yzdžiui, okie žodžiai,
kaip kuliamoji, miegamasis, žodynuose iksuo i kaip daik a a džiai, . y. ma o-
me subs an y izacijos pabaigą. Taigi subs an y izacijos p ocesas ne isada bū-
na aiškus, ne e ai negalima pasaky i, a sudaik a a dėjęs žodis y a a si adęs dėl
ykusio laipsniško p oceso, a pada y as pagal analogiškus pa yzdžius.
1 Lie u ių kalbininkų da buose a ojamas iek subs an y izacijos, iek daik a a dėjimo e minas.
Šiame s aipsnyje pasi ink as subs an y izacijos e minas, ačiau, ap a ian a ski ų au o ių pozici-
jas, a ojamas i daik a a dėjimo e minas, siekian išlaiky i pažodinio ci a imo i pe aza imo
ko ek iškumą. Taip pa daik a a dėjimo e minas eikalingas kalban apie nag inėjamojo eiškinio
p ocesiškumą.
LINA RUTKIENĖ
266 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
Šiuo y imu į subs an y izaciją mėginama paž elg i sinch oniniu aspek u:
išsikel as ikslas iš i i a osenos a ejus, siekian į e in i daba yks an į sub-
s an y izacijos p ocesą. Tikslui pasiek i pi miausia ap a iama su nag inėjama
ema susijusi eo ija – pasigilinama į kon eks inę subs an y izaciją kaip ieną
iš subs an y izacijos a mainų. Siekian į e in i bend uosius kon eks inės sub-
s an y izacijos pasi ink uose šal iniuose polinkius, nus a omos daik a a diškai
a ojamų ki ų kalbos dalių žodžių eminės g upės i analizuojama aiška. Taip
pa ienas iš užda inių – ap a i kon eks inės subs an y izacijos p iežas is.
Daik a a džio p aleidimas, daik a a diška ki ų kalbos dalių a osena ypač
pas ebima in e ne e – i ne ik pokalbių o umuose a ki ose šnekamosios kal-
bos a ojimo e d ėse, be i als ybinių ins i ucijų s e ainėse, žiniasklaidoje,
eklamose (p z., „Gais as daugiabu yje“, „Ku Naujus?“, aip pa ž . 1 pa .).
Tad populia ios ins i ucijų in e ne o s e ainės, publicis ikos po alai – y imui
palanki e d ė.
1 PAV. Daik a a diško būd a džių a ojimo (olimpinės, aukš oji) pa yzdžiai (del i.l ,
2024-08-16; ku s o i.l , 2024-06-05)
Šiam s aipsniui kaip empi inės medžiagos šal inis pasi ink os Lie u os š ie-
imo įs aigų – aukš ųjų mokyklų (uni e si e ų, kolegijų2) i p o esinių mokyk-
lų – in e ne o s e ainės. Jos ak ualios, lankomos, nes y a s a bi in o ma imo
apie p o esinio kelio p adžią p iemonė, jungian i mokinius, jų ė us i pedago-
gus. Šiose in e ne o s e ainėse da a ojama daug eks o, iš jų ikimės a sakingai
2
Aukš osios mokyklos y a d iejų ipų: uni e si e ai i kolegijos. „Kolegija y a aukš oji mokykla,
ku ioje y auja neuni e si e inės s udijos, plė ojami aikomieji moksliniai y imai i (a ) aikomoji
mokslinė eikla a ba p o esionalus menas. Kolegijos pa adinime negali bū i žodžių „uni e si e as“
i „akademija“ (Lie u os Respublikos aukš ojo mokslo įs a ymas 2020).
S aipsniai / A icles 267
Kon eks inė subs an y izacija aukš ųjų mokyklų i p o esinio
mokymo įs aigų in e ne o s e ainėse
pa eng o u inio, aisyklingos kalbos. Kalbamųjų in e ne o s e ainių kalba pa-
sižymi s ip ia o ien acija į ad esa ą – jauną žmogų, u in į į ai ių po eikių, ku-
iuos mokykla siekia pa enkin i.
Ty imas a lik as 2024 me ais asa io–gegužės mėnesiais. Kadangi in o maci-
ja kin an i, šiuo me u duomenys gali bū i ki okie. Iš iso pe ž elg os 25 aukš ų-
jų mokyklų i p o esinio mokymo įs aigų in e ne o s e ainės. A enkan y imui
in e ne o s e aines, siek a, kad aukš osios i p o esinės mokyklos bū ų į ai aus
p o ilio i iš ski ingų Lie u os egionų.
Pag indinis s aipsnyje aikomas me odas – anali inis ap ašomasis. Taikan šį
me odą sis eminami i analizuojami su ink i empi iniai duomenys, apibend i-
nami ezul a ai. Šiuo me odu, išanaliza us konk e esnius daik a a diškai a -
ojamų žodžių a ejus, mėginama pa ody i bend ą kon eks inės subs an y iza-
cijos aukš ųjų i p o esinių mokyklų in e ne o s e ainėse aizdą. Su anali iniu
ap ašomuoju me odu de inama mo ologinė analizė. Ka ego inės kalbos dalių
i jų o mų eikšmės s a bios konk ečioms leksinėms eikšmėms nus a y i, sie-
kian a lik i daik a a diškai a ojamų žodžių ski s ymą į emines g upes.
1. KONTEKSTINĖ SUBSTANTYVIZACIJA
KAIP VIENA IŠ SUBSTANTYVIZACIJOS
ATMAINŲ
Subs an y izacija, ienas iš anspozicijos ipų, y a ki ų kalbos dalių žodžių
i imas daik a a džiais. Tai senas, besikeičian is seman inis i g ama inis eiš-
kinys, iena iš kalbinio sink e izmo o mų. Lie u ių kalboje, pasak Kazimie o
Gai enio i S asio Keinio, subs an y izacija ypač būdinga būd a džiams i skai -
a džiams, aip pa daly iams (Gai enis, Keinys 1990: 41).
Subs an y izacijos ezul a o3 – sudaik a a dėjusio žodžio – sąsajas su mi-
nė uoju sink e izmu y a ap a usi čekų kalbininkė Gab iela Lena o á (2017).
Sink e izmo e minas, iš iloso ijos i meno s ičių ans e minizacijos būdu pe -
ėjęs į kalbo y ą, bu o p adė as a o i Lui Jelmsle o i kalbo y oje sup an amas
kaip opozicijų neu aliza imas, unkcijų i eikšmių susiliejimas. Taigi, pasak
G. Lena o os, sink e izmo požymiai y a okie: 1. Sudaik a a dėjęs žodis p a-
anda a ibu inę unkciją i ima eikš i daik ą su am ik u požymiu – ienas
3 Kalbo y os da buose subs an y izacijos ezul a as į a dijamas ne ienodai. Užsienio li e a ū o-
je galima ap ik i subs an y a o e miną ( oks ienažodis e minas y a ikslus i pa ankus a o i).
Lie u ių au o ių s aipsniuose, be dažniausiai a ojamo žodžių junginio sudaik a a dėjęs žodis (a
nu odan konk ečią kalbos dalį), da pasi aiko žodžių junginys subs an y uo as žodis (būd a dis,
daly is) (ž . Malakauskas 1987, aip pa Palionis 1961).
LINA RUTKIENĖ
268 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
žodis apima d iejų kalbos dalių eikšmes; 2. Įgyja mo ologinius daik a a džio
požymius, kai ku ie sudaik a a dėję žodžiai susiję ik su iena gimine, ačiau
kai ku ie išsaugo as pačias giminės cha ak e is ikas, kaip būd a džiai a daly iai
(Lena o á 2017).
Lie u ių kalbo y oje subs an y izacija nag inėjama iek ap a ian žodžių
da ybos, iek mo ologijos ak ualijas. Aldona Paulauskienė subs an y izaci-
ją (kalbininkė a oja daik a a dėjimo e miną) laiko unkcinės žodžių da y-
bos eiškiniu (Paulauskienė 1994: 43–46). Analizuojan subs an y izaciją kaip
mo ologinį eiškinį ski iami am ik i daik a a dėjimo laipsniai, iesa, ši po e-
mė pap as ai g ildenama i ian konk ečių kalbos dalių subs an y izaciją, o ne
subs an y izaciją apsk i ai.
Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1965) ski iami du pag indiniai būd a džių
daik a a dėjimo laipsniai: sa a ankiški sudaik a a dėję būd a džiai ( a ojami
kaip sa a ankiški daik a a džiai) i nesa a ankiški sudaik a a dėję būd a džiai
(„p iklausomai nuo kon eks o, gali u ė i daik a a džio unkciją bei eikšmę i
gali ei i pažyminiais, kaip būd a džiai“ (LKG 1965: 532). Da minimi pap as ieji
būd a džiai, ku ie kon eks e gali a lik i daik a a džio unkciją, be sudaik a a -
dėjusiais nelaiky ini. „Kon eks e labai ūks a pažymimojo žodžio, jis u imas
gal oje, plg. Lais ę pasiekia ik s i p ū s [žmonės]“ (LKG 1965: 532). Tačiau
P anas Ska džius ne i kon eks iškai daik a a diškai a ojamus, „daik a a džių
pa eigas“ einančius būd a džius adina sudaik a a dėjusiais (Ska džius 1996
[1943]: 558).
P anas Kniūkš a monog a ijoje P iesagos -inis būd a džiai ski ia ke u is būd-
a džių daik a a dėjimo laipsnius (Kniūkš a 1976). S asys Keinys a oja ne
daik a a dėjimo laipsnių, be daik a a dėjimo pakopų e miną i išski ia d i
daik a a dėjimo pakopas: apdaik a a dė i eiškia u ė i daik a a džio ypa ybių,
be da nebū i i usiam daik a a džiu, o sudaik a a dė i eiškia galu inai pe -
ei i į daik a a džio klasę. Sudaik a a dėjimas – jau pasibaigęs p ocesas. Be o,
S . Keinys p idu ia, lie u iški e minai už a p au inius pa ogesni, nes gali iš-
eikš i ski ingas o pa ies yksmo pakopas (Keinys 2005 [1973]: 380).
Tačiau kon eks inei subs an y izacijai nag inė i, many ina, pa ankesnis pla-
čios eikšmės subs an y izacijos e minas, kadangi lie u iškas daik a a dėjimo
e minas labiau sie inas su p ocesiškumu, ęs inumu laiko a ž ilgiu. Kalban
apie kon eks inę subs an y izaciją – a liekan sinch oninį y imą – iš lie u iškos
kilmės žodžių, many ina, ikslingiau bū ų pasi ink i žodį daik a a diškumas, ne
daik a a dėjimas, nes daugeliu a ejų kon eks e daik a a džio pozicijoje esan-
ys žodžiai nė a daik a a dėjan ys, o ik daik a a diškai pa a ojami. Apsk i ai
kon eks inis daik a a džio p aleidimas gali kel i abejonių, a šį eiškinį iš iso
galima p iski i subs an y izacijai. Ramunė Vaskelai ė, y usi į a džiuo inių da-
ly ių su p iklausomaisiais žodžiais e inimą no minamojo pobūdžio i no mos

S aipsniai / A icles 269
Kon eks inė subs an y izacija aukš ųjų mokyklų i p o esinio
mokymo įs aigų in e ne o s e ainėse
sklaidos da buose, da o iš adą, kad „daik a a dinės a osenos i daik a a dėji-
mo san ykis“ nė a aiškus (Vaskelai ė 2019: 25). Tačiau, emian is P. Kniūkš os
daik a a dėjimo laipsnių eo ija i ki omis oliau pa eikiamomis įž algomis, is
dėl o šiame s aipsnyje daik a a diškas ki ų kalbos dalių žodžių a ojimas bus
laikomas iena subs an y izacijos a mainų. P. Kniūkš a „[D]aik a a diškai pa-
a ojam[us] ok[ius] p iesagos -inis edin[ius], ku ie šiaip įp as i kaip būd a -
džiai“ adina okaziniais sudaik a a dėjusiais būd a džiais i p iski ia ečiojo
laipsnio4 daik a a dėjančių -inis p iesagos būd a džių bū iui5. P. Ska džius pa-
b ėžia, kad „a ski o žodžio unkcija i eikšmė labai daug p iklauso nuo kon-
eks inės aplinkos, nuo pačios sakinio isybės“ (Ska džius 1996 [1943]: 559).
Kad daik a a džio pozicijoje pa a o us ki ų kalbos dalių žodžius bū ų galima
laiky i kon eks inės subs an y izacijos a ejais, ody ų ai, jog jie, kaip i pas o-
ieji sudaik a a dėję žodžiai, sakinyje įgyja daik a a džio eikšmę i a lieka sin-
aksines daik a a džio unkcijas. Tačiau daik a a džio ka ego inius požymius jie
išlaiko ik ame kon eks e. Ki ų kalbos dalių žodžiai daik a a diškai am ik ame
kon eks e pa a ojami dėl elipsės, . y. p aleis o daik a a džio, i jų daik a a di-
nė eikšmė sup an ama iš kon eks o.
Kon eks inei subs an y izacijai ypač s a bi sin aksė – šiuo a eju sin aksė
suda o sąlygas mo ologiniam p ocesui. Elipsės są oka apsk i ai susijusi su sin-
akse. P aleidus daik a a dį, p iklausomasis a ibu inio žodžio junginio dėmuo
pe ima pag indinio dėmens, eiškiamo daik a a džiu, unkcijas. Daik a a džio
p aleidimas, minė osios G. Lena o os nuomone, gali bū i aikomas ada, kai
daik a a džiu žymimas daik as y a ge ai žinomas. „Apie daik a a dį gal ojama,
be jis neiš a iamas“ (Lena o a 2017).
4
Laipsnio skaičius nu ody as pagal P. Kniūkš os pa eikiamą eiliškumą.
5 A. Paulauskienė okius a ejus ap a ia kalbėdama apie daik a a dišką būd a džio a oseną
(Paulauskienė 1994: 39).
LINA RUTKIENĖ
270 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
2. EMPIRINIO KONTEKSTINĖS SUBSTAN-
TYVIZACIJOS LIETUVOS AUKŠTŲJŲ
MOKYKLŲ IR PROFESINIO MOKYMO
ĮSTAIGŲ INTERNETO SVETAINĖSE
TYRIMO REZULTATAI
2.1. Bend oji y imo in o macija
2024 me ų asa io–gegužės mėnesiais apsilanky ose Lie u os aukš ųjų mo-
kyklų i p o esinio mokymo įs aigų in e ne o s e ainėse iš iso bu o as i
149 kon eks inės subs an y izacijos a ejai, iš šio skaičiaus – 76 nesika ojan-
ys daik a a diškai pa a o i ki ų kalbos dalių žodžiai. Mažiausiai kon eks inė
subs an y izacija papli usi aukš ųjų mokyklų, plačiausiai – p o esinių mokyklų
in e ne o s e ainių kalboje.
Lie u ių kalboje daik a a dė i linkusios į ai ios kalbos dalys. Kaip ašo
A. Paulauskienė, daik a a džiais gali i s i „į a džiuo inės būd a džių i da-
ly ių o mos, p iesagų -inis, -ė (málkinė), -ienė (bul iẽnė), -ė is ( a šk is) e-
diniai, sudu iniai i p iešdėliniai žodžiai (juodadabis, bep õ is, bega is), nes
isų jų eikšmė i g ama inė s uk ū a inkama a lik i daik a a džio unkcijas“
(Paulauskienė 1983: 43). Ty imas pa odė, kad aukš ųjų i p o esinių mokyklų
in e ne o s e ainėse daik a a diškai a ojami ik būd a džiai i daly iai, aigi
oliau s aipsnyje kon eks inė subs an y izacija nag inėjama emian is jais.
Reikė ų a k eip i dėmesį, kad ne isada galima a ski i, a subs an y izacija
y a kon eks inė. Pa yzdžiui, nepilname is gali bū i iek būd a dis, iek daik a-
a dis, aigi, su ampan o mai, nė a isiškai aišku, a , pa yzdžiui, okiame saki-
nyje „Nepilnamečiai (iki 16 me ų) p ašymą s o i į 9 klasę eikia ka u su ė u /
mo ina a ba globėju“, žodį nepilname is bū ų galima palaiky i a ojamu daik-
a a diškai. Neaiškumą s ip ina i ai, kad dažnai sudu iniams būd a džiams
i daik a a džiams da y i aikomi ie pa ys da ybos ipai. Remian is bend uoju
polinkiu kalbamųjų ins i ucijų in e ne o s e ainėse p aleis i daik a a dį asmuo,
bū ų galima gal o i i apie kon eks inę subs an y izaciją. Tačiau is dėl o okie
neaiškūs a ejai bu o a mes i.
P adedan y imą ikė asi, kad daugiausia kon eks inio daik a a diškumo
a ejų bus s aipsnių eks uose, ačiau y imas pa odė, kad šie a ejai y au-
ja in e ne o s e ainių an aš ėse i paan aš ėse. Reikė ų pasaky i, kad in e ne-
o s e ainėse pas ebima ne ik kon eks inė subs an y izacija – a ojama i jau
isiškai sudaik a a dėjusių į a džiuo inių būd a džių i daly ių, p z., aklasis,
neįgalusis, suaugusysis, šiuo a eju subs an y izacija jau į ykusi, ai e minai,
S aipsniai / A icles 271
Kon eks inė subs an y izacija aukš ųjų mokyklų i p o esinio
mokymo įs aigų in e ne o s e ainėse
iksuo i e minog a iniuose iš ekliuose (p z., Lie u os Respublikos e minų ban-
ke). Ki aip a ian , ai y a pas o ieji sudaik a a dėję žodžiai. Kai ku ie iš jų įei-
na i į ins i ucijų pa adinimus, p z.: Lie u os ku čiųjų i nep igi dinčiųjų ugdymo
cen as, Lie u os aklųjų i silpna egių ugdymo cen as, Neįgaliųjų eikalų depa a-
men as. A k eip inas dėmesys, kad 2007 me ais išleis ame Enciklopediniame edu-
kologijos žodyne (Jo aiša 2007) e as as ienas sudaik a a dėjęs žodis (daly is),
einan is edukologijos e minu, – i iamasis. Šiame žodyne, no s i eikiami e -
minai, susiję su asmenų s eika os būkle, p z., ku čnebylys ė, asmenų pagal s ei-
ka os būklę pa adinimai kaip e minai ne eikiami.
Pažymė ina, kad pas o ieji sudaik a a dėję žodžiai gali pa i i kon eks inę
desubs an y izaciją: p z., Vilniaus dizaino kolegijos (VDK) in e ne o s e ainėje
spus elėję an aš ę Neįgaliesiems andame paan aš ę Neįgaliųjų s uden ų ėmimas.
Apsk i ai kon eks inė subs an y izacija y a būdingas daugumos i ų mokyk-
lų in e ne o s e ainių kalbos b uožas i a i inka bend ąjį kalbos polinkį – . y. ai,
kad nespecialiojoje kalboje dažniausiai į daik a a džio ka ego iją pe eina žo-
džiai, žymin ys asmenis i ki us gy us daik us. Be o, kaip eigiama Daba inės
lie u ių kalbos g ama ikoje ap a ian į a džiuo inius būd a džius, daik a a diš-
kai ypač „links ama a o i y iškosios giminės daugiskai os o mas, eiškian-
čias apib ėž ą žmonių g upę“ (DLKG 2005: 176). Kaip odo empi inė medžia-
ga, šis eiginys inka ne ik daik a a diškai a ojamiems iš in e ne o s e ainių
su ink iems į a džiuo iniams, be pap as iesiems būd a džiams i daly iams.
Šios eminės g upės sudaik a a dėję žodžiai pap as ai išlaiko abi – y iškosios i
mo e iškosios – giminės o mas, ačiau šiam y imui su ink i isi in e ne o s e-
ainėse daik a a diškai a o i žodžiai y a ik y iškosios giminės6. A k eip inas
dėmesys, kad ski ingos o pa ies žodžio o mos žymi isiškai ski ingas są okas:
baigiamieji (← baigiamieji egzaminai) – baigian ieji (← baigian ieji asmenys), s oja-
mieji (← s ojamieji egzaminai) – s ojan ieji (← s ojan ieji asmenys).
Kai ku ie daik a a diškai a ojami žodžiai y a apę i ų š ie imo įs aigų in-
e ne o s e ainių kalbiniais šablonais. Pa yzdžiui, daik a a džio pozicijoje esan-
čio daly io naudininkas s ojan iems (-iesiems) pas ebimas be eik isose in e ne o
s e ainėse. Tik kai ku iuose uni e si e uose, ma y , dėl no minamųjų p iežas-
čių šis šablonas keičiamas ki okia o muluo e: p z., p iėmimas. Be abejo, kieky-
binis k i e ijus ska ina kel i klausimą, a šį pa yzdį galima p iski i kon eks inei
subs an y izacijai. Pagal a osenos polinkius bū ų galima kalbė i apie siau ą
kon eks ą – . y. ienos ins i ucijos s e ainės, i pla ų kon eks ą – . y. daugumą
6
Tikslumo dėlei eikė ų pasaky i, kad, engian s aipsnį publikuo i, bu o ik inami kai ku ie
duomenys. Ras a, kad Vilniaus uni e si e o in e ne o s e ainėje šiuo me u [žiū ė a 2024-10-05]
g e a y iškosios giminės o mų pa eikiamos i mo e iškosios giminės o mos, p z., s ojan ie-
siems (-čiosioms).
LINA RUTKIENĖ
272 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
os s i ies in e ne o s e ainių. Vadinasi, okie keliose š ie imų įs aigų s e ainėse
besika ojan ys daik a a diškai a ojami žodžiai bū ų minė o pla aus kon eks o
kon eks inės subs an y izacijos pa yzdžiai. Daik a a diškai a ojamo būd a -
džio i daly io eikšmė keičiasi d iem k yp imis: iena e us, ji ampa siau es-
nė, konk e esnė nei įp as o būd a džio i daly io. Pa yzdžiui, minė asis daly-
is besimokan is žymi ne požymį, būdingą daugeliui gy ų objek ų (besimokan is
aikščio i kūdikis, besimokan is a nau i šunelis i k .), be į a dija ieną konk e ų
objek ą – besimokan į asmenį. Tačiau iš esmės leksinė eikšmė nė a keičiama.
Ki a e us, eikšmę suda o ne ik u ė a būd a džio a daly io eikšmė, be i
kon eks as, į ku į jie į aukiami, – yks a eikšmės plė imasis. P ie žodyninės
eikšmės kalbinis iene as įgyja naujų požymių. Daik a a diškai a ojamo bū-
d a džio i daly io eikšmė apima i daik a a džio eikšmę – sujungiamas daik-
as (asmuo a k .) i jo eiksmas, požymis, būklė a būsena. Taigi oks daik a-
a diškai a ojamas žodis, žymėdamas iek ealiją, iek jai būdingą ski iamąjį
požymį, įgyja didelį seman inį k ū į. Taigi subs an y izacija ka u y a i seman-
inė kondensacija. Ši seman inė kondensacija ypač ak uali an aš ėms i paan-
aš ėms (plačiau ž . 2.3 posky į).
2.2. Daik a a diškai a ojamų žodžių eminės
g upės i aiška
Kaip minė a, aukš ųjų i p o esinių mokyklų in e ne o s e ainių kalboje
kon eks inė subs an y izacija labiausiai susijusi su asmenų pa adinimais. Tai
sup an ama, nes asmuo y a pag indinis š ie imo s i ies subjek as i objek as.
Ka u ai i pag indinė są oka, į ku ią a si emian ku iamas išsamesnis šios s i-
ies pasaulė aizdis, a liekama olesnė są okų di e enciacija i nominacija.
Vadinasi, galima numany i, kad aukš ųjų mokyklų i p o esinio mokymo įs-
aigų in e ne o s e ainėse daugiausia daik a a džio pozicijoje esančių ki ų kal-
bos dalių žodžių a si anda ne a ojan daik a a džio asmuo (ž . 2 pa .). Šis daik-
a a dis y a ienas na šy ų in e ne o s e ainių esminių žodžių. Be o, pa yzdžiai
odo, kad isais a ejais daik a a diškai a ojami y iškosios giminės daly iai
i būd a džiai, i ai gali bū i o malusis požymis, kad jie į aukia komponen ą
asmuo.
Taigi pag indinė as ų daik a a diškai pa a o ų žodžių eminė g upė – as-
menų pa adinimai (ją suda o 91 p oc. isų daik a a džio pozicijoje a oja-
mų žodžių a žodžių junginių). Galima išski i ke u is šios eminės g upės po-
g upius – jie p iklauso ne ik nuo leksinės eikšmės, be i nuo kalbos dalies
i o mos ypa ybių. Kiekybinių duomenų pasiski s ymas pa eikiamas 3-iame
pa eiksle.
S aipsniai / A icles 279
Kon eks inė subs an y izacija aukš ųjų mokyklų i p o esinio
mokymo įs aigų in e ne o s e ainėse
iš eiškia pas o ų požymį. S ojan is, besimokan is, no in is bend abučio – požy-
miai, cha ak e izuojan ys asmenį, kol jis y a okios būklės ( . y., p z., s ojan is –
iki ol, kol įs oja). Šie požymiai ap ibo i laiku, iš eikš u esamojo laiko o ma.
Veikiamaisiais daly iais ku iamas a i inkamas š ie imo įs aigų pasaulė aizdis –
dinamiškumas, būsenų kai a. Pas ebė a, nemažai š ie imo įs aigų in e ne o s e-
ainėse daik a a diškai a ojamų žodžių i žodžių junginių u i ūkumo semą.
Pa yzdžiui, azėje ieškan iems pašaukino numanome užuominą, kad asmuo y a
nesu adęs pašaukimo, o įs ojęs į ins i uciją ą pašaukimą as. F azėje neįgijusiems
pag indinio išsila inimo galime įž elg i pažadą, kad žmogus ins i ucijoje ą išsi-
la inimą įgis. No in is bend abučio bend abu į gaus e c. Ad esa as, no ėdamas šį
ūkumą pašalin i, u i a lik i nu ody us eiksmus11.
IŠVADOS
1. Kon eks inė subs an y izacija y a ienas iš Lie u os aukš ųjų i p o esinių
mokyklų in e ne o s e ainių kalbos požymių. Daik a a džio unkciją ki ų
kalbos dalių žodžiai dažniausiai a lieka an aš ėse i paan aš ėse. Dauguma
(91 p oc.) šių žodžių y a susida ę iš nespecialiosios kalbos žodžių jungi-
nių – daik a a diško sudė inių e minų šalu inių dėmenų a ojimo a ejai
ku kas e esni (9 p oc.). Kadangi pag indinis š ie imo s i ies subjek as i
objek as y a asmuo, na šy ose in e ne o s e ainėse kon eks inė subs an y-
izacija labiausiai susijusi su asmenų pa adinimais. Dauguma žodžių i žo-
džių junginių daik a a džio pozicijoje a si anda ne a ojan daik a a džio
asmuo.
2. Aukš ųjų i p o esinių mokyklų in e ne o s e ainėse daik a a diškai a -
ojami žodžiai i žodžių junginiai ski s y ini į is emines g upes: asme-
nų pa adinimai (91 p oc.), žinių įgijimo i pa ik inimo o mų pa adinimai
(7 p oc.) i mokyklų ipų pa adinimai (2 p oc.). Pačią gausiausią – asmenų
pa adinimų – eminę g upę suda o ke u i pog upiai: asmenų pa adinimai
pagal a liekamą ( ečiau – nea liekamą) eiksmą, asmenų pa adinimai pagal
e inamąjį požymį, asmenų pa adinimai pagal am ik ą po eikį i asmenų
pa adinimai pagal ki ų a lik ą eiksmą.
3. Ti ose in e ne o s e ainėse daik a a diškai a ojami ik būd a džiai
i daly iai – ki oms kalbos dalims ( eiksmažodžio o moms) pe im i
11 Aukš ųjų i p o esinių mokyklų in e ne o s e ainėse pa eikiama medžiaga ne e ai p imena popu-
lia ėjančią sp endimų žu nalis iką (plačiau ž . Mu ay, S oud 2019): p is ačius p oblemą, nu odo-
mas jos sp endimo būdas, su ašoma sa o iška ins ukcija (plg. s ojančiojo žingsniai VSRC), uome
pa eikiama pozi y i in o macija: žmogaus, išsp endusio p oblemą, gy enimas ampa ge esnis.

LINA RUTKIENĖ
280 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
daik a a džio unkcijas š ie imo įs aigų in e ne o s e ainėse nebūdinga.
Daly iai suda o daugiau kaip 90 p oc. isų as ų kon eks inės subs an y-
izacijos a ejų. Ty imas pa odė, kad daik a a džio pozicijoje gali bū i ne
ik ienas žodis, be i žodžių junginys, suda an is ieną seman inį iene ą.
Vadinamasis bū inasis palydo as ( aldomasis žodis) seman iniam iene ui
susida y i, y imo duomenimis, eikalingas ada, kai daly is y a pada y as
iš būsenos eikšmę u inčio eiksmažodžio.
4. Pag indine kon eks inės subs an y izacijos p iežas imi laiky inas kalbos
ekonomijos p incipas. Vienas kalbos ekonomijos p incipo ealiza imo bū-
dų y a elipsė, dėl ku ios, kaip ašy a, i a si anda daik a a diškoji a ose-
na. Be jo, s a bi i publicis inio s iliaus speci ika, aip pa i daly io o mos
ypa ybės. Daik a a diškai a ojamas žodis a žodžių junginys dažnai pade-
da ealizuo i po eikio unkciją, ak ualizuo i dinamiškumą, būsenų kai ą –
s a bius š ie imo įs aigų pasaulė aizdžio b uožus.
AUKŠTŲJŲ IR PROFESINIŲ MOKYKLŲ
INTERNETO SVETAINĖSE DAIKTAVARDIŠKAI
VARTOJAMŲ ŽODŽIŲ IR ŽODŽIŲ JUNGINIŲ
SĄRAŠAS
Apgynusieji bakalau o da bą LJŽKA; apsilankiusieji š en ėje LJŽKA; a -
ykusysis VDK, a ykusieji KEG, a yks an ysis VDK; baigęs BTMS, LSMU,
baigusysis BTMC, VU, LSMU; baigusieji mokyklą DTVM, baigęs s udijų p o-
g amą KK, baigę s udijas LJŽKA, baigę kolegiją VK; baigiamieji VSRC; besi-
domin ys s udijomis VDK; besigydan ieji LJŽKA; besimokan is APRC, VSRC,
besimokan ysis KlEG, VTVP; daly aujan ieji PMC; gal ojan ys apie ka inin-
ko p o esiją LJŽKA; ga usieji ie ą KK; ge iausias VSRC, ge iausieji VSRC,
VAVM; ieškan ys pašaukimo ŠJKS; įgiję išsila inimą LMTA, VAVM; į egis uo-
asis PMC; išmin ingieji VKPM; įs oję 2021 m. VK; į elkamieji ŠJKS („ isi jo-
je [semina ijoje] gy enan ys klie ikai apo į ilk i į su anas“ ŠJKS); ke inan ys
s udijuo i KK; ku ian ys VTVP; ku ian ys Lie u ą VAVM; ku uojan ys BTMC;
laukian ieji VDK; mokan ys kalbą ISM; mokan ys isą kainą VK; mo y uo-
i LJŽKA; nebijan ys LJŽKA; neįgijusieji išsila inimo APRC, VKPM; neįs oję
VK; nep igi din ieji VU; nep i ampan ys ISM; ne ims an ys ISM; nesiekian ys
įgy i išsila inimo VAVM; nes udijuojan is LSMU; ne u in ys galimybės VKPM,
ne u in ys elek oninio paš o KK; no in ys VAVM; no in ys apsigy en i bend-
abu yje VU, no in ys moky is KlEG, VSRC, KEG, no in ys įgy i išsila inimą
VSRC, no in ys įs o i LJŽKA, VVK, no in ys gau i s ipendiją VDK, no in ys
S aipsniai / A icles 281
Kon eks inė subs an y izacija aukš ųjų mokyklų i p o esinio
mokymo įs aigų in e ne o s e ainėse
keis i a obulin i k ali ikaciją VSRC, no in ys s ebė i gynimus VDK, no in ys
s udijuo i LJŽKA, LJŽKA, no in ys sužino i KK, no in ieji daly au i sa ai ga-
lyje ŠJKS, no in ys ap i ka ininkais LJŽKA; nusi eikę a as i KTU, nusi eikę
lyde iau i KTU, nusi eikę keis i KTU; nusp endusieji siek i specialybės VAVM;
nu aukusieji s udijas VK; pageidaujan ys egis uo is MRU; pak ies asis ISM,
VDK; pak ies asis moky is KTMC, VTVP, pak ies ieji KEG; palies ieji ka o
siaubo ŠJKS; pa engiamieji VDK; pasi yžę ei i ISM; paš en in ieji ŠJKS; pa-
š ęs ieji ŠJKS; pa eik i aumų VD, KK; pažengę, pažengusieji VDK; pe s o-
jan ys VSRC; pik naudžiaujan ys alkoholiu VDK; planuojan ys ka je ą KTMC;
p adedan ysis PMC, VDK; p e enduojan ys į s ipendiją VDK, p e enduojan ys
į inansuojamas ie as VU; p isiekian ieji LJŽKA; p o esinė VSRC; ikiuo ėje
s o in ieji LJŽKA; se gan ys LJŽKA; siekian ys išsila inimo APRC, siekian ys
daugiau ISM; skęs an ysis LJŽKA; s ip iausieji VAVM; s ojamieji VDK; s ojan-
ys KK, ILK, VVK, LMTA, BTMC, KTU, MRU, ŠPMC, VDA, VKPM, VSRC,
s ojan ysis KTMC, VSRC VTVP, VDK, KEG, VDK, s ojan ieji ISM, LJŽKA,
VKPM; s udija ęs VKK, s udijuojan ieji KK, VU; suda ę su a is VSRC; su-
in e esuo i VKPM; susi inkusieji LJŽKA, ŠJKS; su okian ys eikšmę LJŽKA;
a piniai PMC; u in ys išsila inimą PMC, BTMC, DTVM, u in ys k ali ika-
ciją KEG, VTVP, u in ys negalią VTVP, u in ys p oblemų VDK, KK; užpil-
džiusieji p ašymą VK; užsi egis a usieji VAVM; als ybiniai VU; y esni ISM.
ŠALTINIAI
APRC – Aukš ai ijos p o esinio engimo cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www.auks-
ai ijosp c.l /.
BTMC – Bi žų echnologijų i mokymo cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www.b mc.
l /.
DTVM – Daugų echnologijos i e slo mokykla. P ieiga in e ne e: h ps://www.d m.
l /.
h ps://www.del i.l /.
h ps://www.ku s o i.l /.
ISM – P ieiga in e ne e: h ps://www.ism.l /.
Jo aiša Leonas 2007: Enciklopedinis edukologijos žodynas, Vilnius: Gim asis žodis.
KEG – Klaipėdos E nes o Gal anausko p o esinio mokymo cen as. P ieiga in e ne e:
h ps://www.gpmc.l /.
KK – Kauno kolegija. P ieiga in e ne e: h ps://www.kaunokolegija.l /.
LINA RUTKIENĖ
282 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
KMPMC – Ka aliaus Mindaugo p o esinio mokymo cen as. P ieiga in e ne e: h ps://
www.kaupa.l /.
KSU – Kazimie o Simona ičiaus uni e si e as. P ieiga in e ne e: h ps://ksu.l /.
KTMC – Klaipėdos echnologijų mokymo cen as. P ieiga in e ne e: h ps://k mc.l /.
Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l /.
LJŽKA – Lie u os Jono Žemaičio ka o akademija. P ieiga in e ne e: h ps://www.lka.
l /.
LMTA – Lie u os muzikos i ea o akademija. P ieiga in e ne e: h ps://lm a.l /l /.
LSMU – Lie u os s eika os mokslų uni e si e as. P ieiga in e ne e: h ps://lsmu.l /.
MRU – Mykolo Rome io uni e si e as. P ieiga in e ne e: h ps://www.m uni.eu/.
PMC – Pane ėžio mokymo cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www.pane eziomc.l /.
ŠJKS – Š en o Juozapo kunigų semina ija. P ieiga in e ne e: h ps://www.semina ija.
l /.
VAVM – Vilniaus au omechanikos i e slo mokykla. P ieiga in e ne e: h ps:// a m.l /.
VDA – Vilniaus dailės akademija. P ieiga in e ne e: h ps://www. da.l /.
VDK – Vilniaus dizaino kolegija. P ieiga in e ne e: h ps://dizainokolegija.l /.
VK – Vilniaus kolegija. P ieiga in e ne e: h ps://www. iko.l /.
VKK – Vilniaus koope acijos kolegija. P ieiga in e ne e: h ps://www. kk.l /.
VKPM – Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla. P ieiga in e ne e: h ps://www.
kpm.l /.
VSRC – Vilniaus s a ybininkų engimo cen as. P ieiga in e ne e: h ps:// s c.l /.
VTVP – Visagino echnologijos i e slo p o esinio mokymo cen as. P ieiga in e ne e:
h ps://www. pm.l /.
VU – Vilniaus uni e si e as. P ieiga in e ne e: h ps:// u.l /.
VVK – Vilniaus e slo kolegija. P ieiga in e ne e: h ps://www.kolegija.l /.
LITERATŪRA
Amb azas Vy au as 1979: Lie u ių kalbos daly ių is o inė sin aksė, Vilnius: Mokslas.
Bedřicho á Lucie 2006: Headlines and subheadlines in newspape epo ing: based on
discou se analysis o newspape a icles in he Gua dian (Decembe 2005 – Feb ua y 2006):
M. A. hesis. P ieiga in e ne e: h ps://is.muni.cz/ h/dqsz6/Diplomo a_p ace.pd .
S aipsniai / A icles 283
Kon eks inė subs an y izacija aukš ųjų mokyklų i p o esinio
mokymo įs aigų in e ne o s e ainėse
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, 4-as pa ais. leid.,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2005.
Hö le S e an 2020: Subs an i iza ion o adjec i es. – Indo-Eu opean linguis ics 8,
181–204.
Gai enis Kazimie as 2014 [1966]: Dėl kai ku ių i opa ologijos e minų. –
Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 504.
Gai enis Kazimie as 2014 [1968]: Iš 2 i 3 dėmenų suda y ų sudė inių e mi-
nų ipai daba inėje lie u ių kalboje. – Kazimie as Gai enis. Rink iniai aš ai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 34–46.
Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Vilnius:
Š iesa.
Keinys S asys 2005 [1972]: Kele as ne ykusių apybos e minų. – Daba inė lie u ių
e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 386–389.
Keinys S asys 2005 [1973]: Pas abos apie kalbos mokslo e minus. – Daba inė lie u-
ių e minologija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 380–384.
Kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai: da yba, eikšmės, g ama iniai si-
nonimai, Vilnius: Mokslas.
Kudi ka Robe as 2021: Lie u ių kalbos ža gono p iesaginiai būd a džiai
i subūd a dėję daly iai. – Respec us Philologicus 45, 35–47. P ieiga in e ne e:
h ps://e alpykla.li uanis ika.l /objec /LT-LDB-0001:J.04~2016~1488988742847
/J.04~2016~1488988742847.pd .
Lena o á Gab iela 2017: Синкретизм частей речи: субстантивация имен
прилагательных [Sink e izm čas ej eči: subs an i acija imen p ilaga el’nych]. –
P zegląd usycys yczny 3(159), 114–131.
Lie u os Respublikos Seimas 2020: Lie u os Respublikos aukš ojo mokslo įs a-
ymas. – Vals ybės žinios, 2000-03-31, N . 27-715, N . VIII-1586. P ieiga in e ne e:
h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalAc /l /TAD/TAIS.97866.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius:
Min is, 1965.
Malakauskas Algi das 1987: Veikiamosios ūšies esamojo laiko daly iai sin-
aksinėje daik a a džio pozicijoje. – Lie u ių kalbos sanda os y inėjimai: akademiko
Juozo Balčikonio šim osioms gimimo me inėms, se . Lie u ių kalbo y os klausimai, 26,
122–127.
LINA RUTKIENĖ
284 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
Ma ke ičius Au imas 2012: Kalbos dalių pa ibio p oblemos. – Ac a Linguis ica
Li huanica 67, 140–155.
Mingyou Xiang 2017: Towa d a Neo-economy P inciple in p agma ics. – Jou nal
o P agma ics 107, 31–45. P ieiga in e ne e: h ps://www.sciencedi ec .com/science/
a icle/abs/pii/S0378216616300728.
Mu ay Ca oline, S oud Na alie J. 2019: The keys o powe ul solu ions jou nalism.
P ieiga in e ne e: h ps://mediaengagemen .o g/wp-con en /uploads/2019/08/CME-
Repo -Powe ul-Solu ions-Jou nalism.pd .
Palionis Jonas 1961: Lie u ių kalbos dalykai naujesniuosiuose E. Niemineno ling-
is iniuose da buose. – Kalbo y a 3, 248–256.
Paulauskienė Aldona 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa.
Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija: paskai os li uanis ams,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Pe ėnienė Ona 2011: Mokslo populia inamųjų eks ų kalbos ypa ybės: dak a o dise -
acija, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e as.
Sau baye Risha Zh., Zhe pisbay Aliya K., Demessino a Galina Kh.,
Kulbaye a Baglan T., Va ee Ra il A. 2021: The P inciples o Economy
in Wo d-Fo ma ion in Func ional S yles o English. – A ab Wo ld English Jou nal
(AWEJ) 12(2), 424–435. P ieiga in e ne e: h ps://pape s.ss n.com/sol3/pape s.
c m?abs ac _id=3895209.
Se ai ė Laimu ė 1984: Lie u ių kalbos leksiniai s a y ai. – Kalbo y a 35(1), 77–85.
Ska džius P anas 1996 [1943]: Lie u ių kalbos žodžių da yba. – Rink iniai aš ai 1,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Sližienė Nijolė 1980: Subjek inimo i objek inimo aidmuo, nus a an lie u ių kal-
bos eiksmažodžio sin aksinį alen ingumą. – LTSR MA da bai 1(70), 93–105.
Valeckienė Adelė 1957: Daba inės lie u ių kalbos į a džiuo inių būd a džių a -
ojimas. – Li e a ū a i kalba 2, 161–328.
Vaskelai ė Ramunė 2019: Į a džiuo iniai daly iai su p iklausomais žodžiais: kodi-
ikuo oji no ma i jos neaiškumai. – Bend inė kalba 92. P ieiga in e ne e: h ps://jou -
nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/366.
Vicen ini Alessand a 2003: The Economy P inciple in Language: No es and
Obse a ions om Ea ly Mode n English G amma s. – Mo s Palab as Wo ds 3, 37–57.

S aipsniai / A icles 285
Kon eks inė subs an y izacija aukš ųjų mokyklų i p o esinio
mokymo įs aigų in e ne o s e ainėse
Con ex ual Subs an i isa ion on he Websi es
o Highe Educa ion and Voca ional T aining
Ins i u ions
SUMMARY
Based on examples collec ed om he websi es o 25 Li huanian highe educa ion and
oca ional aining ins i u ions, he a icle akes a synch onic pe spec i e o examine he
ques ions o con ex ual subs an i isa ion. A o al o 149 cases o con ex ual subs an i isa ion
we e ound on he websi es o hese educa ional ins i u ions, o which 76 we e unique wo ds
used in a subs an i e posi ion. These wo ds o ph ases a e om o he pa s o speech used as
nouns in a speci ic con ex due o ellipsis, i.e., he omission o a noun, wi h hei nominal
meaning unde s ood om he con ex .
The s udy e ealed ha con ex ual subs an i isa ion is a linguis ic ea u e o he websi es
o Li huanian highe educa ion and oca ional aining ins i u ions. Wo ds used in a
subs an i e posi ion a e mos commonly used in headings and subheadings, wi h mos o
hem o med om common language wo d combina ions; cases o subs an i ized use o
seconda y componen s in compound e ms a e much a e . Since he main subjec and
objec in he ield o educa ion is a pe son, con ex ual subs an i isa ion on he b owsed
websi es is mos ly ela ed o he names o pe sons. The majo i y o he wo ds used in a
subs an i e posi ion a ise om he omission o he noun “pe son”.
On he websi es o highe educa ion and oca ional aining ins i u ions, wo ds used in
a subs an i e posi ion a e used in is hema ic g oups: names o pe sons (91%), names o
school ypes (2%), and names o knowledge acquisi ion and assessmen o ms (7%). The
la ges hema ic g oup, consis ing o names o pe sons, is di ided in o ou subg oups:
names o pe sons based on he ac ion pe o med (o , less commonly, no pe o med),
names o pe sons based on he assessed ea u e, names o pe sons based on a speci ic need,
and names o pe sons based on wha has been done o hem.
On he b owsed websi es, only adjec i es and pa iciples a e subs an i ized, whe eas
o he pa s o speech ( e b o ms) do no ypically ake on he unc ion o a noun on he
websi es o educa ional ins i u ions. Pa iciples make up o e 90% o all iden i ied ins ances
o con ex ual subs an i isa ion. Acco ding o he esea ch, a wo d used in a subs an i e
posi ion can be no only a single wo d bu also a combina ion o wo ds ha o ms a single
seman ic uni . The da a show ha he so-called necessa y companion (a go e ned wo d)
is equi ed o o m a seman ic uni when he pa iciple is de i ed om a e b indica ing a
s a e.
The p inciple o linguis ic economy is conside ed he main eason o con ex ual
subs an i isa ion. One way his p inciple is ealized is h ough ellipsis, which, as men ioned
be o e, leads o he o ma ion o wo ds used in a subs an i e posi ion. People a e o en seen
in he images on educa ional ins i u ions’ websi es, hus, he main objec o he illus a ion
LINA RUTKIENĖ
286 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
in a way compensa es o he w i en ex pa – he pe son in he posi ion o a noun.
Besides, he speci ics o he so-called publicis ic w i ing and he cha ac e is ics o pa icipial
o ms a e also impo an ac o s. Wo ds used in a subs an i e posi ion o en help ul il he
unc ion o impac and emphasize dynamism and changes in s a es, which a e impo an
ea u es o he wo ld iew e lec ed by educa ional ins i u ions.
Į eik a 2024 m. ugsėjo 16 d.
LINA RUTKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
lina. u [email protected]