Ac a Linguis ica Li huanica
2026, 94, p. 1-19
Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online elek oninis)
Au o ių eisės © 2026 Alexande I. Iliadi. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos
s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą
naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. //
Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons
p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje,
nu odan au o ių i šal inį.
Gau as: Gau a: 2026-05-05. P iim as: P iim a: 2026-05-14. 1 dalis
Bal ijos andenyno sluoksnis
DNIEPRO upės egiono
Bal ų kalbų sluoksnis Dniep o upės egiono hid onimijoje
ALEXANDER I. ILIADI
Vals ybinė įs aiga "Pie ų Uk ainos nacionalinis pedagoginis uni e si e as, pa adin as K. D. Ushinsky"
El. paš as: alexand [email protected]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-5078-8316 Ty imų s i ys: e imologija, lyginamoji is o inė ling is ika,
bend a i ipologinė ling is ika.
(h ps: www.doi.o g 10.35321 all94-05)
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ano acija
Ty imo ikslas - nus a y i Bal ijos kalbų pa eldą Dniep o egiono hid onimijoje. Konk ečiai kalbama apie Bal ijos
kalbos leksikos sluoksnio ekons ukciją, ku io egzis a imas nep ieš a auja analizuojamų e i o ijų is o iniams
i a cheologiniams duomenims. Ty imo me u bu o a ku a 50 leksemų, ku ie, kaip manoma, bu o seno ės bal iškų
kalbų žodynas. Tokią iš adą pa i ina pe žiū ė ų andens pa adinimų e imologija, paaiškin a Ry ų i Vaka ų
Bal ijos kalbų žodynų. Leksikinė ekons ukcija įmanoma a siž elgian į kai ku ių e imologinės p ocedū os sąlygų
laikymąsi: 1) iš yškin i Bal ijos hid onimijos sla izacijos e apus su one inių i mo ologinių p ocesų, ku ie lydėjo
adap aciją, ap ašymu; 2) a ski i sla onų iš es inį išplė imą kaip bal ų žodžių p i aikymo užsienio kalbos aplinkoje
p iemonę; 3) ekons uo ų "Dniep o" bal izmų i Ry ų i Vaka ų Bal ijos kalbų a chajiško žodynų yšio
nus a ymas. Šių sąlygų laikymasis lėmė: a) kelių ipų lygiag ečių, jungiančių senosios Bal ijos hid onimus Dniep o
ajone su ski ingų Bal ijos kalbų oponimija, a sky imą; b) galimos p o oli uaniškos p iklausomybės bal iškų
leksikinių elik ijų daugiausiai g upei p ielaida.
Rak iniai žodžiai: e imologija, ekons ukcija, p o o ipas, e leksas, Bal ijos kalbos, hid onimas, e i o ija.
ANOTACIJA
Ty imo ikslas išski i bal ų kalbų pa eldą Dniep o egiono hid onimijoje. Vykdan y imą ypa ingas dėmesys
ski iamas bal ų leksikos sluoksnio ekons ukcijai, ku io egzis a imas a i inka analizuojamų ie o ių is o ijos i
a cheologijos duomenis. Ty imo ezul a as 50 ekons uo ų leksemų, ku ios, kaip y a manoma, susijusios su
senuoju bal ų žodynu. Šią iš adą pag indžia apž elg ų anden a džių e imologija, paaiškin a emian is y ų i
aka ų bal ų kalbų žodynu. Leksikos ekons ukcija įmanoma laikan is kai ku ių e imologinių sąlygų p ocedū os: 1)
iš yškinan bal ų hid onimijos sla inimo e apus, ap ašan one inius i mo ologinius p ocesus, lydėjusius
adap aciją; 2) išski ian sla ų kalbos iš es inių o mų papli imą kaip bal ų žodžių p isi aikymo s e imos kalbos
aplinkoje būdą; 3) nus a an ekons uo ų Dniep o egiono bal izmų i a chajiško y ų i aka ų bal ų kalbų
žodyno są yšį. Šių sąlygų laikymasis lėmė (a) kelių ipų pa alelių, siejančių senuosius bal ų hid onimus Dniep o
s i yje su ski ingų bal ų kalbų oponimija, išsky imą; (b) p ielaidą, kad gausiausia bal ų leksikos elik ų g upė gali
bū i p iski a p olie u ių a mių pa eldui. ESMINIAI ŽODŽIAI: e imologija, ekons ukcija, p o o ipai, e leksas,
bal ų kalba, hid onimas, s i is.
2
1. Įžanga: Bal ijos pa eldas
Dnip o egionas
Bal ijai, gy enę Dniep o baseino e i o ijoje pi mojo ūks an mečio an ąją pusę p ieš mūsų e ą
(Vi kūnas, Zabiela 2017: 34[…]36, su li e a ū a), čia paliko ne ik ma e ialius pėdsakus daugelio
a cheologinių objek ų pa idalu, be i kalbos subs a ą ie inėje geog a inėje nomenkla ū oje.
S a biausią šios p oblemos y imo pa i į pa eikia akademikai Vladimi N. Topo o i Oleg N.
T ubače y imai (Topo o , T ubače 1962) bei Ana olij P. Nepokupnyj (1981) i I ina M. Železniak
(1987). Tačiau po jų paskelbimo a si ado naujų šal inių, ku ie užbaigė esamą Bal ijos lexemų są ašą
Dniep o upės egiono oponimijoje. Deja, ši medžiaga iki šiol nebu o inkamai e inama kaip
Bal ijos kalbų p ieš aš inės is o ijos į odymas. P iežas is y a a, kad ilgai sudė inga sla ų i
bal ų kalbų kon ak ų Dniep o baseine p oblema i senųjų Bal ijos dialek ų žodynų ekons ukcija
šioje e i o ijoje pagal oponimijos duomenis išliko indoeu opie iškos lyginamosios is o inės
ling is ikos pe i e ijoje, odėl jos ys ymasis y a ėluojan is (ski ingai nuo, pa yzdžiui,
ak y aus senosios Bal ijos hid onimijos paieškos Rusijos šiau ės aka uose). S a bu ai, kad
Bal ijos i sla ų kalbų są eikos p oblema Dniep o, Dono, Okos, Vis ulos baseinuose i . . y a
isiškai p aleis a yliai iename iš naujausių didelių da bų apie Ry ų Bal ijos kalbų is o iją pagal jų
kon ak ų duomenis (Jakob 1979), no s panašus požiū is į P ūsijos i okiečių kalbų yšius i
senosios P ūsijos oponimiją kaip a kū imo šal inį, p a as ą appella y inėje žodynėje, jau seniai
p ak ikuojamas Bal ijos kalbų y imuose (Topo o ; 1975; 1980; 1984; Blažienė 2023). A siž elgian į
ai, a odo, kad be koks y imas, ski as užpildy i Bal ijos sluoksnio Dniep o upės egiono
hid onimijos y imo sp agas, y a s a bus.
2. Tikslas i ikslai
Siūlomo y imo ikslas - a ski i Bal ijos pa eldą kai ku ių Dniep o šil namio e ek ą sukeliančių
upių, . y. Desnos, P ipja ės, Pselės, Te e e o upių, ku ių s au as iš dalies apib ėžia Bal ijos
a cheologinės kul ū os e i o ijų ibas, hid onimijoje. Tai lemia: 1) Aukš u inio i iš dalies Vidu io
Dniep o egiono hid onimai, ku ių genezė jau bu o nus a y a mūsų pi m akų da buose; 2) didelę
g upę geog a iniai pa adinimai, ku ie anks i nebu o į es i į mokslinį naudojimą (p z., jie nė a
specialiuose I. M. Železniak (1987) y imuose); Jie ne u i sla ų e imologijos, ačiau odo s ip ų
panašumą į Bal ijos kalbų apeliacinį žodyną i oponimiją.
Skelb as ikslas pasiekiamas sp endžian kele ą užduočių: […] Dniep o upės ajono hid onimų,
ku ie dėl daugelio o malių b uožų gali bū i gene iškai ko eliuojami su Bal ijos žodyną, e imologinė
analizė; […] Senosios Bal ijos leksemų ekons ukcija, išsaugo a sla ų hid onimijoje; […] Fone inių
i mo ologinių egulia umų, ku ie ski ingais laikais lydėjo Bal ijos hid onimijos sla izaciją,
nus a ymas; […] Rekons uo ų leksemų ie os Bal ijos kalbų a chajiškoje dialek inėje žodynėje
nus a ymas.
Mes siūlome kele ą e imologijų, ku ios į edia naujus duomenis apie senųjų bal ų palik us kalbos
pėdsakus į mokslinį Bal ijos is o inės ling is ikos naudojimą Dniep o ajono oponimijoje. Tai apie
Bal ijos gy en ojų, gy enusių Desnos, P ipja os, Pselio i Te e e o upių pak an ėse i jų
šil namio e ek ą sukeliančių dujų elkinių pak an ėse, kalbos leksikinių liekanų ekons ukciją (ž .
eikalingą li e a ū ą apie Bal ijos a cheologinius pėdsakus šių upių baseinuose: Topo o , T ubače
1962; Železniak 1987: 93, 107 […] 10). Todėl y imo objek as y a kele as andens pa adinimų, esančių
minė ų upių baseinuose.
3
Bal ijos genezė iden i ikuojama pagal: a) Dniepe o hid onimai, ku iems nebu o
ski iama dėmesio lyginamoje is o inėje sla ų i Bal ijos kalbų moksluje; b)
leksemos, ku ios anksčiau bu o paaiškinamos emian is ki ų kalbų duomenimis.
3. Ma e ijalinė i mokslinių y imų me odika
Šiandien mes u ime gana pla ų Bal ijos lexemų są ašą Dniep o egiono oponimijoje; Tačiau,
mūsų nuomone, ji gali bū i žymiai išplės a naudojan naujus duomenis. Ty imo pag indą suda o
oponimai, ik iausiai bal iškos genezės, paim i iš is o inių dokumen ų (geog a iniai ap ašymai),
dialek ologinių i onomas ikos ekspedicijų (OA) medžiagų bei sla ų i bal iškų kalbų onomas ikos
žodynų šal inių. Šie oponimai, pagal sa o onomo ologines sa ybes, y a a imi a ba
e imologiškai iden iški Bal ijos onomas ikos i apeliacinės žodynos. Ki aip a ian , jie
paaiškinami ik emian is Bal ijos kalbos medžiaga, ku iai būdinga ypa inga šaknų i a iksų
o ma. Kai ku ios me odinės e imologijos i Bal ijos p o o ipų ekons ukcijos išanks inės
sąlygos. Pasak V. N. Topo o o i O. N. T ubače o, […]<...> y a kele as odiklių, ku ie [gene iškai] gali
bū i iek Bal ijos, iek sla ų ienodai. Šiuo a eju ik speci inė analizė, apiman i iek šaknų dalį,
iek pa į pa adinimo p incipą, padeda nus a y i šio hid onimo senąjį šal inį (Topo o , T ubače
1962: 159). Ši iš ada y a s a bi siūlomam y imui. Šiame kon eks e hid onimai, u in ys bend ų
"bal o-sla onų" šaknų i o man ų, nė a nag inėjami y ime, a siž elgian į jų Bal ijos
p iklausomybės nus a ymo sudė ingumą. A i kščiai, mes p iimame į s a s ymą kompozi us su
sudedamųjų dalių (s ūmoklių) inkiniu, ku ie y a ipiški Bal ijos hid onimijai, aip pa su iksinius
iš es inius iš šaknų, pa i in us Bal ijos, be ne andamus sla ų kalbose. "Tipiškumas" i
"a es a imas" pa i inami duomenimis, gau ais palyginus su Bal ijos šalių žodyną.
3.1 Bal ijos e imologija apib ėžiama kaip:
[…] hid onimai-kompozi ai i su ikso hid onimai, ku ie u i pilnos leksemos ek i alen us ben ienoje
iš Bal ijos kalbų; […] hid onimai-kompozi ai, ku ie ne u i pilno leksemo a i ikmenų Bal ijos
žodynuose, ačiau okie analogai y a a ski ai kiek ienai ekons uo o hid oniminio kompozi o daliai;
[…] su iksiniai hid onimai, ku ie ne u i leksikalinės apa ybės Bal ijos žodynuose; Tačiau čia
y a jų ek i alen ai su a ian ine iš es ine mo ologija. Taigi, ikė ina, kad a dų kilmė y a
bal iška, o e imologinė jų sudė is išsiaiškinama ik emian is bal iškos kalbos medžiaga.
Kiek ienas a ku os Bal ijos leksemos i is o iniu požiū iu pa i in ų Bal ijos kalbų
oponimų i appella y inių leksemų gene inio a i ikimo a ejis ik inamas lyginamosios
is o inės ling is ikos me odais.
Siūlomame y ime naudojami šie me odai: e imologinis i lyginamasis is o inis (ypač šie me odai
y a s a būs palyginamų o mų gene inei apa ybei nus a y i, nus a y i san ykinę kalbos
eiškinių ch onologiją i ekons uo i p o o ipus).
3.2. Bal ijos hid onimijos ekons ukcijos Dniep o ajone ch onologiniai aspek ai. Sla ų
susipažinimas su Bal ijos andenų hid onimija nebu o ienka inis į ykis, odėl Bal ijos
andenų pa adinimų sla izacijos me u a si ado Bal ijos andenų ga sų i g upinių onemų
a spindžio ski umai.
4
3.2.1. Anks y ojo sla izacijos a ejai pa eikiami pagal o mas su okiu ys ymuisi.
3.2.1.1. Vokalizmas
Bal as. *a > sla ų. *o: *Rasapē > Росопа;
Bal as. *ā > sla ų. *a: *Mānas > Ман;
Bal as. *e > sla ų. *e: *Up[a]leiā > Воплея; Bal as. * u > sla ų. * (ъ> [ø]): *Gu -ap- > *Гърапъ > Грап;
*I upē > *Иръпа > Ирпа. Panaši si uacija pasi eiškia su iksuose, p z., iš es inėse su *-uā.
Bal as. Anlau *uwas a sispindi kaip * ъ senosios sla ų kalbos: okalas *ъ negalėjo s o ė i
žodžio p adžioje, odėl -p o hesis pasi odė p ieš *ъ, c .
*Up[a]leiā > *Vъpleja > Воплея;
Bal as. *ū > sla ų. *y: *K ūmas > Крымъ; *Mūkā > Мыка; Bal as. *i > sla ų. * (ь> [е], [ø]
p iklausomai nuo pozicijos): *Gi dis > *Жьрдь > Жердь; *Pikils- > *Пьчьлсъ > *Пчелсъ i . .
Si uacija y a panaši su su iksais, ku *ь < *i p a ado silpną poziciją, ž . pa yzdžius su
-i -, -in-. Pi masis Bal as. *iin sla ų kalba ga o j-p o ezę dėl o, kad neįmanoma p adė i
*ь- < *ihe e, c . *I upē > *Jь ъpa > Ирпа; Bal as. *ī > sla ų. *i: *Aldažīg- > Ladožiga;
*ī ia-aduā > Виревíдва;
Bal as. *a > sla ų. *u: *Aušu ā > Уш á;
Bal as. *ei[…] > sla ų. *i: *Eis a ā > Истровка; *Leiž-e as > Лизер(ъ)т; *eišada - >
Вúсодова;
Bal as. *ei > * > Sla ų. *ě: *Sē inas a ba *Sē inā > Стное. Tai apie one iškai išsi ysčiusių
o mų sla izaciją, ku p o o-bal iška. Di ongas "ei" jau i o siau u. Tokiu būdu šis
di ongas išsi ys ė Ry ų Bal ijos kalboje, ku * ada bu o kon e uo as į di ongą ie, c .
panašų ėlesnį ys ymąsi ė > ie samogi ų dialek e (Zinke ičius 1980: 77). Tas pa s b uožas
pa i inamas Bal ijos šalių pasiskolin ose usų dialek uose
(Anikin 2005);
Bal as. * > sla ų. * (> [u]): *Palangā > *Palga > Палужа; Bal as.
* > sla ų kalba. *ę (> [a]): *Išminč- > Смячъ-рчка (= *Смчь).
3.2.1.2. Konsonan izmas i klas e iai
Bal as. *k, *g p ieš *e, *ē, *i > sla ų. *č, *ž: *Ne ēke - > Невечера; *Kibi - > Čib as;
*Pikils- > *Pčlsu; * e s-akis > Вересочь; *Degē > Дежа; *Gē ē > Že e a; * Gi dis >
Жердь;
Bal as. *š > sla ų. *š: *Ša a ā a ba *Še ā ā >
Šá o a; Bal as. *ž > sla ų. *z: *Leiže as > Лизерт;
Bal as. * > sla ų. * : * a -apē > Воропа;
Bal as. *š > sla ų. *s : *Še a- > Свто-;
Bal as. *ia > sla ų. *e: *ī ia-adu ā > Виревíдва.
3.2.1.3. G upo onemos
Bal as. Ta T > sla ų. To oT: *Da galis > Дороголь; *Nemaldu ā > Némoloдва; Bal as. Te T >
sla ų. Te eT: * e s-akis > Вересóč; *Gē ē > Že e a; Bal as. *ald- > sla ų. *lad-: *Aldažīg- >
Ладожиga; *Aldin- > Ladinka. 3.2.2. Vėly o sla izacijos pa yzdžiai. Kai ku ie Dniepe o
hid onimai u i o mų, ku ios one iškai y a a imas jų senosios Bal ijos p o o ipui (su *a,
*u, *i, *a , Te T). Šie andens pa adinimai bu o sla izuo i ėlesniame epochoje, kai
a i inkami one iniai p ocesai (ž . aukščiau) bu o užbaig i sla ų kalbose. C . Bal . *a > sla ų.
a: *Še a-balino *Še a-alinē > Свтовалное; Bal as. * u > sla ų. u: *Dulupē > Дулюпа. Panašiai
y a i su iksuose -u - -uč-, -u i-, c . *Rad-u iā a ba *Rad-u is > Радý a i . . ; Bal as. *i >
sla ų. i: *Žižmā > Сизма (anks y oje sla izacijoje bū ų ikimasi *Сьзма > *Сезма su ь > е
okalizacija); Bal as. * menas - > sla ų. a -: *A a-pal is > Артополот;
5
Bal as. Te T > sla ų. Te T: *e den- > Вéрдин; Bal as. Ta T > sla ų. Ta T: *Ža denā > Жарденя
(anks y ajame p iėmime bū ų ikimasi *Жереденя a ba ki aip *Зороденя a siž elgian į isą
Ry ų Bal ų e imologinį apa ybę. *ža das: Sla . *zò dъ, c .: De ksen 2015: 513); Bal as. *ž, *š >
sla ų. z, s: *Leiže as > Лизерт; *Išminč- > Смячъ-рчка; *Ušnā >
Юсенка.
Tai aip pa apima o mas su […] š ilpimo subalansu […] š ilpimo subalansu […] i olesniu disimilia imu
dėl ga sinimo / be balso (*Žižma > Sizma) i o mas su pi mojo ela inių subalansu pala alizacijos
ezul a ų ūkumu, plg. *Kem-ūlis > Kemúl. Šiame pasku iniame pa yzdyje *ū e imas y a sla ų. *y
[ы] ie oj laukiamos u [u] (kaip *Кемуль) ėly o sla izacijos a eju y a sukel a sla ų oponimijos
s uk ū inės analogijos į akos su ezul a u -ыль, plačiai a s o aujamu Dniep o upės baseine, c .
Войтыль (SHU 1979: 549), Горбыль, Бадиль (Če nigo o egionas), Кордиль, Бургиль (Sumų egionas) i
. . (OA).
Bal ijos oponimijos one inė adap acija į sla ų kalbą bu o lydima da keliais
p ocesais.
A e ezė (*a-, *i-), c .: *Ala nā > Ларна; *Išminč- > Смячъ-рчка.
P o ezė: (j-) *Ēnā ā > Єнава; *Ušnā > *Юсьна.
Epen hezė: *Eis a ā > Истровка. Ga sas [ ] pasi odė sla izuo oje hid onimo o moje
kaip pozicinis į e pimas, ž .: *os o ъ > *os o ъ, срам > диал. Страм, Сретение > диал.
S ee ėjimas. Toliau paminėsim pa yzdį su l-epen he icum
*Ta piiā > To óпля.
3.3. Bal ijos hid onimijos ekons ukcijos Dniep o ajone mo ologiniai aspek ai. Be ku ios
bal iškos leksemos ekons ukcija, išsaugo a hid onimijoje, a liekama a siž elgian į jos
iš es inės i g ama inės adap acijos į sla ų kalbą eiksnį. Todėl kai ku iais a ejais galime
a ku i pi map adę Bal ijos pa adinimo o mą okiomis sąlygomis: a) a ski ian sla ų iš es inį
"slėpimą" iš hid onimo, pa yzdžiui, su ikso -k- (Истров-ка, Ладин-ка, Рон-ка, Юсен-ка), -ец-
(Могуп-ецъ); b) a siž elgian į Bal ijos leksemos mo ologijos pe s a s ymo ezul a us sla onų
iš es inės mo emikos d asia, c . Bal as. su . -in-, -n- > sla ų. su . adj. -n-; Bal as. - uā > sla ų.
- a, - a (po š ilps ančios subalansuo os); -aā, -ā ā > -o a, -a a, -ūlis > -ylь (-ыль), -mā > -(ь)ma. Sunku
a ski i Dniep o hid onimus su o man ais -aā i -ā ā, nes sla ų kalboje jie bu o į auk i iek į
geog a inių pa adinimų ka ego iją su -a a, iek su -o a dėl analogijos p oceso. Iš čia i sąlyginis
kai ku ių subs a o Bal ijos leksemų su ikso dalies ekons ukcijos cha ak e is. Kai ku iais
a ejais bal iškų hid onimų sla izacija bu o lydima jo ienka inės o mos su okimo kaip
daugybinės, p. y. sing.
*[A]uslā > daugiskai a. Vysla, -sel.
Čia e a p isimin i V. N. Topo o o i O. N. T ubače o pas abas iš aukščiau ci uo o y imo:
"Pap as ai ieškodami Bal ijos hid onimų pėdsakų, eikia a siž elg i į ai, kad jie gali bū i
paslėp i iš iso a pažinimo sla ų o ma. Ši an inė o ma sa o uož u y a į auk a į daugybę
išo iniu požiū iu glaudžių sla ų a dų, suku ian isą pe einamojo hib idinio o mos g andinę,
dėl ku ios sunku pasaky i, ku baigiasi Bal ijos i p asideda sla ų o ma […] (Topo o , T ubače
1962: 159). Šią ezę ge ai ilius uoja žemiau pa eik a medžiaga, p z., Bal ans o macija. *
el-i-alas Вуливálo, Веливела, Веливала, Вуливело, Вуливала, Валивала; * ida-lakis kaip Выдолочь,
Видоличь, Видолочь, Wi olicz. Bal ijos kalbos žodynų mo ologinis p i aikymas sla ų kalboje
bu o a lik as pakeičian Bal ijos kalbos g ama ikos odiklius su jų gene iniais analogais. Šiam
p ocesui lemia šie eiksniai:

6
1) In ui y us gim osios kalbos kalbė ojų sup a imas apie abiejų kon ak inių kalbų
a ini e ą, . y. maždaug as pa s y iškos i mo e iškos ly ies opozicijos p incipas (Bal .
-as masc. VS -ā em. = Sla . -ъ masc. VS -a em.), gene inis yšys a p o man ų sis emų
abiejose kalbose; 2) Bal ų-sla ų d ikalbių sąlyga am ik oje epochoje ( aip manoma
Aukš u inio Dniep o e i o ijai; Topo o , T ubače 1962: 161, 162). Bal ikų hid onimų
one inių i mo ologinių pakei imų pa yzdžiai pa eikiami oliau: ā-s ems (ž . P o o-Li h.
N. sg. *-; Zinke ičius 1980: 189): *Eis -aā > Истровка; Ša -aā a ba *Še -ā ā > Šá o a; *Ušnā >
Юсенка; ā-s ems (Bal . iā-s ems, minkš as ā-s ems ipas; Endzelīns 1971: 141): *Ta piiā
To óпля. Tai aip pa apima ipą su *-ē (Bal . (i) e s iebai; ibid.: 146), c . Li as. šaknys su -ė):
*Ras-apē > Росопа; *a -apē > Воропа su Vaka ų Bal u. *apiā, c . Senasis P usas.
beždžionė; *Dul-upē > Дулюпа; *I -upē > Ирпа (*Иръпа) su Ry ų Bal u. *upē; *Degē > Deža.
Indika o ius -ē, a siž elgian į ai, kad ai bu o neįmanoma sla ų kalbos nomina y e
Feminina bu o pakeis a -a.
Y a sudė ingesnių a ejų, kai sla ų. "Flexion-a" gali pakeis i "Bal ". *-iā aip pa -is, c . :
Велькуча = *ilku iā ( uome -ч- y a na ū alus iš j) a ba * ilku is (su ėly u lyginimu pagal
oponimų ezul a ą su -ча, c . Вербча, Славча); Radý a = *Rad-u iā a ba *Rad-u is. Abiejų
o mų p ielaida y a dėl o, kad Bal ijos kalbose y a kele as šio o man o a ian ų. (-s ems
(Bal . N. sg. *-a-s): *K ūmas > Крымъ; *Leiž-e as (~ Li h. e as) > Лизерт; *Ragas > Рогъ;
*Mānas > Ман; -s ems (Bal . i-s ems): *A a-pal is (~ Li h. Pál is) > Артополоть; *Kem-ūlis >
Кемúl; * e s-akis > Вересочь; * ida-lakis > Вúдолоч. G ama inis iš es inių žodžių su su .
odiklis. - (i) neįmanoma nus a y i dėl šių pa adinimų kaip būd a džių sup a imo, ku ių
g ama inė ly is sla ų kalbose kin a p iklausomai nuo susi a imo su ienu a ki u
opog a iniais e minais. C . Стное (eže as), už ku io y a *Sē -inas a ba *Sē -inā.
4. BALTIJOS LEKSIKALūs elik ijai Dnip o hid onimijoje
Upės egionas
4.1 Desnos baseinas
*Al-a nā
La na: С. Lo okiai p ie č. La n (притокъ Палужи), XVIII a. p adžia (Laza e skij 1888: 366).
Hid onimas išlaiko Bal ą. *Al-a nā […]Flowing a na[…], išk aipy a sla ų žodiniame naudojime
(aphae esis). Kalbos sudė ies a ž ilgiu ž . Li h. Alỹs eže as, Al-ùpė, Al-upė, A- akas, La . Ala
[…] upės ~ Li h. alė i […]sunk i[…], […] ickle[…], […]d ip[…] (Vanagas 1981: 38) i La . Ā ni, Ā nis,
Li h. (iš es inis) A nėnų km., Senosios P ūsijos. A now, 1322 […] {*a n-}, T akija. […]ρνη,
Καλ-αρνα […] oponimai (Topo o 1975: 104). Komponen as *a n-, ma y , p iklauso "senųjų
indoeu opiečių" andens pa adinimų ipui, nes jis y a PIE iš es inis su su . -n iš šaknų
*e -/*o - […]se in mo ion, exci e[…] (ž . K ahe 1964: 45[…]46: A n-). *a nis seman ika
ekons uo a kaip "plaukian is anduo" (Woudhuizen 2020: 49, emdamasis Jü gen Udolph).
*Alda-žīg- (?)
Ladožiga, 1786 […] upė Če nigo o icege encijoje (Ša onskij 1851: 215) = *Alda-žīg- (?), c .
Li as. Ald kis, A dos ~ T akas. Alda-, Dacian alda […] d ėgna ie a, pelkė[…]) i Žỹgis
(Vanagas 1981: 38, 402).
*Ald-inLadinka: С. Ладинка, при р. Ладинк, 1765 (Če nigo o pulkas; Laza e skij 1866:
38) = *Ald-in- ~ La . Àldiņi hid onimas ~ Li h. Aldonà (Topo o 1979: 24: *eld-).
7
*A a-pal is
A opoló […] kelių upių pa adinimas: kai iosios gen ys. Mnoga, dešinioji gen is.
Lysogo ų, kai iosios gen ies. Sula, kai iosios gen ies. Dniep o upės (A opolo , 1785, 1852;
SHU 1979: 24, A opolo ъ, 1786; Ša onskij 1851: 525, 580[…]581); kai iosios gen ies. Šulės i
Dniep o (A opolo ė, XVI, A apolo ė, 1769 i . .) (SHU 1979: 24). Šiuolaikinis mokslas u i
d i hid onimo e imologijas. Daba abiem eikia pe s a s y i, isų pi ma one iką.
1. I ano e sija, į ku ią nek i iškai k eipasi Dniep o hid onimijos y imų au o iai. Maždaug čia
y a p adinis *A apo odas = I anas. A a-po das - Alanas. A […]God[…] i Osse . […]didžioji upė[…]
(S yžak 1963: 83[…]84). Tačiau ši e imologija nepaaiškina p iežasčių, dėl ku ių bu o išsaugo as
p adinis *a -, ku is sla ų kalboje bu o me a ezuo as * o -/* a - (ž . *o ky a > рокита,
ракита). Be o, abejo ina, kodėl ši upė adinama "Die o upė". 2. Sla ų e imologijoje hid onimas
skai omas kaip *Vъ o-pol ъ > *Вартополот > Артополот. P o o-slabų kalba. *pol -, ge ai
p is a y as sla ų oponimijoje, y a gene iniu požiū iu o ien uo as į PIE *pel- […]wide, b oad[…]
(Kazlo a 2000: 167[…]169, 170). Ši e sija a gumen uojama apeliuojan į ikė iną - a e ezę. Tačiau,
pi miausia, ne ik ga sas вis nuk i o dialek uose, be i кand х-, odėl, uo pačiu mas u, pi mieji
p o o ipai *Kъ o-pol ъ i *Xъ o-pol ъ y a ikė ini. An a, вd ops ik p ieš ki ą labialinį okalą,
be ne p ieš а. T ečia, Ry ų sla ų e leksas P o o-Sla ų. * ь - (* ь ě i) isada u i e, be ne
kaip *варт- (y a ik Bal a usija. вярцець su а < е). Bandymas pag įs i a ian o *Vъ oby
apeliacinį Pol. "Wa " " andeninis kūnas" neį ikina, nes lenkų žodis y a p o o-sla iško žodžio
e leksas. * ъ su no maliu ys ymuisi * > a p ieš sunkų .
Mes siūly ume ak uo i A opolo kaip Bal ijos sluoksnio elemen ą Dniep o oponimijoje, . y.
kaip Bal ą. *A a-pal is […]A a-pal is […]A a-pal is […]A a-pal is […]A a-pal is […]A a-pal is
[…]A a-pal is […] C . Li as. a ùs […]close, nigh[…], a […]nea , beside, nex o[…] & La . pal s,
pal e […]puddle[…], […] ain low[…], aip pa ekons uo a Li h. *pal is, i hid onimas Pál is […]
upės i eže o pa adinimas (Smoczyński 2019: 1178[…]1179). Ž . aip pa (De ksen 2015: 6162). *a in
sla ų kalbos naudojimo išsaugojimas be čia laukiamos Bal me a ezės. * menas - > sla ų. *o - >
* o o * a gali bū i paaiškin a ėlesne Bal ijos hid onimo sla izacija, ku i į yko uo
laiko a piu, kai šis one inis p ocesas bu o baig as sla ų kalbose. Pleo onija an ajame
komponen e a si ado ne one iškai, nes hid onimas dėl meno išsaugojimo bu o sla izuo as
ėliau, be dėl sla ų oponimų analogijos su kamienu
Полот-.
Anksčiau Bal ijos e imologija bu o apsk i ai išdės y a Aleksand o I Iliadijoje
(2025: 3).
*Auš-uā
Ушвá, -ú (Ушва, XIX) upė, Seimo šil namio e ek ą sukelian i upė, kai iosios ib. Desna,
kai iosios gen ies. Dniep o (SHU 1979: 582) < *Ушьва = *Auš-uā iš es inė su o man u
-uā iš *[a]ušē ( ide in a).
*Da g-alis
Дороголь he lake: висше на усте чрезъ Десну реку <...> да по озеро Дороголь (GS 1901: 256) =
Bal . *Da g-alis, c . su a ian ine su iksacija *Da g-el- > Li h. Dá gelė […] hid onimas ~
da gùs […]inclemen […], […]disgus ing, bad[…] (Vanagas 1981: 80), da gà […] ainingas o as[…],
dial. " e ing" (De ksen 2015: 115[…]116). Apeliacinių pa adinimų oponimiza imas su su . -el-,
-al- (li . -elis (-ė), -alis); iena iš abiejų su iksų eikšmių Bal ijos kalbose y a eikšmė "
nuosa ybės nešėjas, a ibu as " (Amb azas 2000: 176 […] 177). Upės pa adinimai su -alė, -alis
suda o ieną daugiausiai lie u ių hid onimijos ka ego ijų, ž . (Vanagas 1981: 80).
8
* Dul-upē
Дулюпа […] upė: […]Д. Ильбовь, на р. Дулюп (Laza e skij 1866: 422, 428) = *Dul-upē. C . Li as.
Dùlpis […] *Dul-upis, Dul-upỹs ~ Li h. Duolas, La . duls […]pilkas, š iesiai pilkas, gel onas[…]
(Vanagas 1981: 96), aip pa d lia a (ibid.: 95). An oje dalyje y a Ry ų Bal as. (Li . La .) *upē
< *up-iiā […] i e […], […] low, s eam[…] ← […] i e mou h[…] (Smoczyński 2019:
1982 m. *Eis -aā
Истровка: Х. Is o ka, на р. Истровк (Laza e skij 1866: 420), Is a ka, Истровка upė, kai ė ib.
Sno ų, dešiniosios gen ies. Desna, kai iosios gen ies. Dniep o upės (SHU 1979: 224) = p o o-li ų
kalba. *Eis -aā, c . Li as. Éis a a ~ Éis a (Vanagas 1970: 102: Éis -a a; Vanagas1981: 132).
Fo man as -aā (< -o-ā; Zinke ičius 1987: 14; Amb azas 2000: 50) y a išski inis daugelyje Bal ijos
hid onimų, ku ių dalis y a seno ės iš es inės
(Vanagas, 1970: 101).
Gi dis, Gi d-e-
[…]до Жердеви къ Днепру […][…] […] upė Desna baseine (Kie o apyga doje Kije o p o incijoje),
a ian as Жердь, -и (SNMKG 2005: 45, 241), […]до реки Жерди, Że dź (SHU 1979: 195), Жéрдя (Że dź,
Жердь) […] upė, dešinė gen is. Zhi akų, dešinės gen ies. Go ynų, dešinės gen is. P ipja ų,
dešiniosios gen ies. Dniep o, […]s. G ibo a p i pade nės č. Жерди въ р. Горынь, c . Жердя […]
kaimas Cheme o e sky ajone Khmelny skyi egione (SHU 1979: 195) […] *Жьрдь.
Galima išsaugo i Bal ą. Leksema *gi dis, *gi d-e-, c . Li as. Gi dė pie as ~ g dy i anduo,
gi dupė upė, iš ku ios galima ge i (Vanagas 1981: 116), Gi dỹs ie inis pa adinimas, senosios
P ūsijos. Gi dewi higen (*gi d-e -i -) (Topo o 1979: 243). "Bal " ekons ukcijos a ian as.
p o o ipas y a dėl hid oniminio ezul a o aiškumo ūkumo: a -e a spindi e imologinį Bal . -
a ai sla ų kalbos g ama inė Bal ans o macija. *gi dis pagal ū s iebų ipą (slopų a ejų
s iebas y a -ъ -
[…] -o -, skambinki e. - Je -)?
*I -upē
I pa: S. Сачковичи при р. Ирп (Laza e skij 1866: 692), Ирпá upė, dešinė gen is. Sno ų, dešinės
gen is. Desna, kai iosios gen ies. Dniep o upės (SHU 1979: 223). Gali bū i, kad Bal as y a
sla izuo as. *I -upē > *Иръпа > Ирпа (kaip Ръжавєць > Uk . Иржавецъ, c . над рчкою Иржавцемъ,
XVIII a. p adžia; Miako in 1896: 36). C . Aleksand as Vanagas (1981: 131): Li h. I -upė ik iausiai y a
susijusi su Li u. "R i" - nuk is i, nuk is i, išsiski i, sugadin i, išnyk i, ding i, ding i, išnyk i. Taip
pa ž . iš es inę Li h. i is […]abyss, bo omless abyss[…], […]maels om[…] (Smoczyński 2019: 566).
*Iš-minčSмячъ-рчка, 1714 upė, dešinė gen is. Sno ų, dešinės gen is. Desna (DDH 1993: 229), Смячь,
Смяч (KRU 1957: 94, 99, 183) = *iš-minč-, c . Li as. Mnčia […] upės pa adinimas su e imologiškai
d ip asmišku s iebu (mink-, men -?), ž . pa yzdžiui, A. Vanagas (1981: 216[…]217).
*Kib-i Čib a (Čib a, 1729-1730) […] upė (Che nigo o egiono Go odnyansky ajono
Kh ipo ka kaimas; SHU 1979: 608). Šis hid onimas a ku ia Bal ą. *Kib-i - ~ Li h. k bi as […]
nedidelis sausas šaknis[…] (iš šio pa adinimo ž . Smoczyński 2019: 706). Kalban apie
mo y aciją, ž . Ветка, Бабина Вєтка kai ė . Dniep o (SHU 1979: 26) ~ ветка […] šaka […]
kaip […] ie a, ku upė y a padalin a į ankas […].
*La -aā
Lo a a […] upė (Šabalino o kaimas Ko opskio ajone Če nigo o egione; Lo a a, 1765[…]1769)
(SHU 1979: 327; Topo o o 1990: 125): […] eikia olesnių y imų[…]) = *La -aā, c . Li as. La a à ~ la -
*‘ o low (Vanagas 1981: 182; Topo o 1990: 124, 125). T umpojo su ikso *a išsaugojimo sla ų
kalboje p iežas is y a šio hid onimo į aukimas į s uk ū inį geog a inių pa adinimų ipą su
9
-a a, ž . *Db a a, *Lka a, *Mo a a i . .
*Leiž-e as
Lize , 1977 […] eže as (Če nigo o egiono Šcho sky ajono Veliky Shchimel kaimas; OA), iksliau -
Lize = Bal . *Leiž-e as. Kompozicijos a ž ilgiu ž . Li h. Liež s […] eže as ~ liẽž i […] nuplau i
(apy iksliai upė, anduo) […]; Li as. E ėja […] upė ~ La . "Ea e" - pla i ie a an eže o, ku nė a
salų. e as […]wide[…], […]b oad, ex ensi e[…] (Vanagas 1981: 47, 190). Apie e see seno ę: (F aenkel
1962: 15; Ka ulis 1992: 271; LIV 2001 [1998]: 404; Smoczyński 2019: 395). An osios dalies pleo onijos
ūkumas y a ne imą kelian is ( u ė ų bū i *Лизерет). Neišski iama anks y oji kon e gencija
su sla ų geog a inėmis žodynėmis i oponimija su * ъ -, c . * ъ ъ, *na- ъ ъ […] op[…], […] op o
he moun ain[…] (ESSJ XXIII 21[…]22). Tai Lize […] *Lize ътъ?
*Mag-upē
Mogup (kaip dalis demin. Mogupecъ, 1786 […] eže as, p ijung as p ie Desnos upės
Če nigo o icege encijoje; Ša onskij 1851: 216) = *Mag-upē, c . La . Maģ-upe
hid onimas ~ La . maģs […]small, li le[…] (Vanagas 1981: 201).
* Manas
(Vy as) […] upė, dešinė gen is. iš Moshnia, dešinės gen is. Dniep o upės (SHU 1979: 351)
= *Mānas, c . Li as. Món-a-balė, La . Māņ-upī e su kamienu mon- < *mān- ~ la . manō,
-ā e […] o low, un[…] (Vanagas 1981: 219[…]220).
*Ne-ēke - (?)
Ne eče a, 1760 […] ak as (S a y Sejm upėje Če nigo o pulke; Laza e skij 1866: 224) =
*Ne-ēke - (?) ~ Li h. Vėkė, Vėko kalnas ~ La . "Ši ie a, ku ž ejai palieka pus yčius", Li h.
eke ė i […]a i su ne olygiais ėmais[…], ẽke as
[…]ke ėpla, a kas[…] (Vanagas 1981: 370).
* Ne-mald-uā
Немолодва: «Д. Нижняя Злобинка при р. Немолодвѣ», «С. Дымово (куреня
Дымовскаго) при рчк Немолодв, be aip pa (du ka us) <...> р. Немолод (Laza e skij 1866:
596, 609, 615) = *Ne-mald-uā, c . Li as. mal[…]das […] eed[…] i hid onimas Mal[…]d-upis (Vanagas
1981: 202). ū-s ems, su ku iais šis hid onimas bu o iden i ikuo as sla ų kalboje, dažnai
p a anda sa o žymeklį, odėl y a an asis a ian as su [в] p a adimu. Apie Bal ijos
hid onimiją su su . -uą ž .: (Vanagas 1970: 211214).
* Pal-angā
Палужа: «Д. Кибирщина при р. Палужи», «на рѣкѣ Полужѣ», «на рѣкѣ Палужѣ»
(Laza e skij 1866: 747, 761). Pa adinimas o icialiai a i inka sla ų geog a inį e miną paluj, c .
Bal a usija. Paskambink. páluž […] ie a ne oli pie os[…], […] pie a ne oli upės[…], c . aip pa
upės pa adinimas Páluž […] Besed upės šil namio e ek ą sukelian i upė Sozh […] páluž […] ie a
ne oli pie os[…] (Jaškin 2005: 485). Tačiau neį aukiama, kad šis hid onimas bū ų a ojamas
kaip Bal . *Palang-, c . Li as. Palangà […] andens pa adinimas ka u su be su ikso Li h. Palà […]
hid onimas ~ La . palas, paļas […] pelkės eže o k an as […], pali […] po ynis, po ynis,
s au as; Vanduo, išplaukian is iš k an ų pa asa į a udenį […] (Vanagas 1970: 91 […] 92: Pal-angà;
Vanagas 1981: 241). Apie pa adinimus i oponiminius iš es inius su šiuo su iksu, ž . (Endzelīns
1971: 119; Amb azas 2000: 149, 150, 151). Bal as. * Palanga sla ų kalbos žodiniame a ojime gali
bū i iden i ikuojama su iš es inėmis su p e . *pa om *lgъ, *lž- ‘meadow, . y. kaip *Палга i
ada *Палжа > Палужа. Ki oks požiū is (be konk ečių de alių) pa eikiamas: (Topo o , T ubače
1962: 202 i aukščiau).
*Pik-ils- (?)
Пчилсъ, 1786 […] eže as, ku is y a sujung as sąsiau u su Vy ų eže u (Ša onskij 1851: 216, 217).
Galbū , ai y a ašymo klaida *Пчелсъ = *Pik-ils- (ž . šiuolaikinį Звíздил ka u su is o iniu Звизделъ;
SHU 1979: 210). Pa adinimas nė a isiškai aiškus. Kalban apie mo emas. Šiomis sąlygomis
16
oponimai-kompozi ai su Bal ijos lexemomis upės, upės kaip an os dalies y a labai o ien aciniai, ž .
*Dul-upē, *I -upē, *Mag-upē, *Gu -ap-, *Ras-apē, * a -apē. Tas pa s pasaky ina apie pa adinimus su
ki ais hid og a iniais e minais kaip pi muoju a an uoju komponen u, p z., *Al-a nā,
*Še a-balino *Še a-alinē, * e s-akis, * eiš-a-da i . . Išsky us g ynai s uk ū ines sa ybes, šie
junginiai ski iasi nuo sla ų hid onimų pa adinimo modeliu, p z., "Flowing a na", "Ligh pond",
"S eam om he swamp/lake" a ba "Flow wi h maels om", "Flowing da a" i . . Kalban apie
su iksų iš es ines, ada bal iškų i sla ų o man ų o minio panašumo a ejais geog a inio
pa adinimo bal iškoji genezė nus a oma dėl šaknų mo emos o iginalumo bū en Bal ijos šaknų
epe ua ui, ž . *Ab-aā, *Eis -aā, *La -aā, *Ša -aā a ba *Še -ā ā, *Sē -inas a ba *Sē -inā,
*Ža d-enā, *Kem-lisū.
6.2 Minė ų e i o ijų hid onimijos e imologinė analizė su eikia pag indą ekons uo i penkiasdešim
ski ingų s uk ū ų Bal ijos elik ijų leksemų. Jų mo ologijos de alės y a daugiau a mažiau
išsiaiškinamos a ski ian sla ų iš es inį išplė imą kaip jų p isi aikymo p ie užsienio kalbos aplinkos
p iemonę.
6.3 Bal ijos hid onimijos p i aikymas senosiems Dniep o sla ų dialek ams yko d iem sąlyginiais
e apais. Pagal sla ų bal izmo one inio asimilia imo ezul a us, pi masis su ampa su kai ku ių
s a bių p ocesų amžiumi, su sla ų žodžio one inės s uk ū os a s a ymu, aip pa su
konsonan izmo i okalizmo pokyčiais. An asis susijęs su laiku, kai isi šie p ocesai bu o baig i;
Todėl Bal ijos oponimija bu o sla izuo a su minimaliais pokyčiais, išsky us anlau ų
ans o macijos (aphae esis, p o esis) i liaudies-e imologinio s uk ū os pe žiū ėjimo
a ejus.
6.4 Dauguma ekons uo ų Bal ijos leksemų u i s uk ū ines-e imologines ek i alen as ik
lie u ių žodynuose, o La ijos i Senosios P ūsijos kalbose jų nė a. Tačiau y a daug p iežasčių
many i, kad naujų senosios p usų i la ių kalbų a adimų į edimas gali u ė i į akos pi minei
pi miau minė ų leksikinių lygiag ečių speci iškumo iš adai.
REFERENCES
Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2: Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai
[The De elopmen o Noun Fo ma ion 2: Noun De i a i es o he Li huanian
Language], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Anikin Aleksand Je. 2005: Opy slo a ia leksičeskich bal izmo usskom jazyke [Expe ience
o he Dic iona y o Lexical Bal icisms in he Russian language], No osibi sk: Nauka.
Blažienė G asilda 2023: P ūsiškų ik inių žodžių y imų lauko ypa umai: į a dijimo p incipai,
lem i laiko i ie os, kalbos i is o ijos [Peculia i ies o he Resea ch Field o Old
P ussian P ope Names: P inciples o Naming De e mined by Time, Place, Language
and His o y]. – Bal is ica 58(1), 81–104.
DDH 1993: Dilo a dokumen acija He manščyny XVIII s . [Business Documen a ion o he
He mana e o he 18 h Cen u y], Kyi : Nauko a dumka.
De ksen Rick 2015: E ymological Dic iona y o he Bal ic Inhe i ed Lexicon, Leiden, Bos on:
B ill.
Du idano I an 1969: Th akisch-Dakische S udien 1: Die Th akisch- und Dakisch-Bal ischen
Sp achbeziehungen [Th acian-Dacian S udies 1: The Th acian and Dacian-Bal ic
language ela ions], So ia: Ve lag de Bulga ischen Akademie de Wissenscha en.
Endzelin Janis 1934: Die le ländischen Gewässe namen [The La ian Wa e Names]. –
Zei sch i ü sla ische Philologie 11, 112–150.

17
Endzelīns Jānis 1971: Compa a i e Phonology and Mo phology o he Bal ic Languages, ansl.
by W. R. Schmals ieg, B. Jēge s, Hague, Pa is: Mou on & Co.
ESSJ XXIII: E imologičeskij slo a sla ianskich jazyko . P asla ianskij leksičeskij ond
[E ymological Dic iona y o Sla ic Languages. P o o-Sla ic Lexical Fund] 23:
*na odьnъjь – *na ijakъ, pod ed. O. N. T ubačio a, Mosk a: Nauka, 1996.
F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch [Li huanian e ymological
dic iona y] 1: A – p i ekiúo i, Heidelbe g: Ca l Win e ; Gö ingen: Vandenhoeck &
Rup ech .
GS 1901: Gene alnoje sleds ije o maje nos iach Nežinskogo polka 1729–1730 g. [The Gene al
Audi abou Es a es o Nezhin Regimen 1729–1730], Če nigo : Tipog a ija Gub.
Zems a.
H omko Te jana V. 2017: Ma e ialy do slo nyka ho i ok uk ajinskoji mo y [Ma e ials o
he Dic iona y o Idioms o he Uk ainian Language]. – Nauko i zapysky, yp. 160,
K opy nycky: RVV CDPU im. V. Vynnyčenka, 239–253.
Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen O snamen [The Old P ussian Place Names], Be lin,
Leipzig: Wal e de G uy e & Co.
Iliadi Alexande I. 2025: Va ia Onomas ica: Sa ma o-Alanica (Danap ia, Bohus). – Ac a
Linguis ica Li huanica 92, [1–28]. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all92-05.
Jakob An hony M. 2024: A His o y o Eas Bal ic Th ough Language Con ac , Leiden,
Bos on: B ill.
Jaškin I an Ja. 2005: Slownik bela uskich mias so ych geag a ičnych e minaw: Tapag a ija.
Gid alogija [A Dic iona y o Bela usian Local Geog aphical Te ms: Topog aphy.
Hyd ology], Minsk: Bela uskaja na uka.
Ka ulis Kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca [La ian E ymology Dic iona y] 1:
A–O, Rīga: A o s.
Kazlo a Raisa M. 2000: Bela uskaja i sla ianskaja gid animija. P asla ianski ond [Bela usian
and Sla onic Hyd onymy. P o o-Sla onic S a um], Gomel: GGU.
Kipa sky Valen in 1939: Die Ku en age [The Ques ion o he Cu onians], Helsinki:
Suomalaisen iedeaka emian.
K ahe Hans 1964: Unse e Äl es en Flussnamen [Ou Oldes Ri e Names], Wiesbaden: O o
Ha assowi z.
KRU 1957: Ka aloh ičok Uk ajiny [Ca alogue o Ri e s o Uk aine], Kyi : Akademija nauk
URSR.
Laza e skij Alexand M. 1866: Oboz enije Rumiance skoj opisi Malo ossii 1: Polk Če nigo skij
[O e iew o Rumyance ’s Desc ip ion o Malo ossiya 1: Che nigo Regimen ],
Če nigo : Gube nskaja ipog a ija.
Laza e skij Alexand M. 1888: Opisanije s a oj Malo ossii: Ma e ialy dlia is o ii zaselenija,
zemle ladenija i up a lenija 1: Polk S a odubskij [Desc ip ion o Old No o ossia:
Ma e ials o he His o y o Se lemen , Land Owne ship, and Adminis a ion 1:
S a odub Regimen ], Kie : Tipog a ija K. N. Mile skogo.
Laza e skij Alexand M. 1893: Opisanije s a oj Malo ossii: Ma e ialy dlia is o ii zaselenija,
zemle ladenija i up a lenija 2: Polk Nežinskij [Desc ip ion o Old No o ossia:
Ma e ials o he His o y o Se lemen , Land Owne ship, and Adminis a ion 2:
Nežin Regimen ], Kie : Tipog a ija K. N. Mile skogo.
18
LIV 2001 [1998]: Lexikon de Indoge manischen Ve ben: Die Wu zeln und ih e
P imä s ammbildungen [Lexicon o Indo-Eu opean Ve bs: Roo s and Thei P ima y
S em Fo ma ions], un e Lei ung on H. Rix, bea b. on M. Kümmel, T. Zehnde ,
R. Lipp, B. Schi me , 2., e besse e Au l., Wiesbaden: D . Ludwig Reiche .
LKŽe: Lie u ių kalbos žodynas [Dic iona y o he Li huanian Language] (1–20, 1941–2002),
el. a ian as, edak o ių kolegija: G. Nak inienė ( y . edak o ė), J. Paulauskas,
R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė; p og amuo ojai: E. Ože ai is, V. Zinke-
ičius, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, a naujin a e sija, 2018. In e ne Access:
h ps://ekalba.l .
Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų kalbos e imologijos žodynas [P ussian E ymology Dic iona y]
1: A–H, Vilnius: Mokslas.
MEV: La iešu alodas ā dnīca [La ian Language Dic iona y] 1–4, ediģējis, papildinājis,
u pinājis J. Endzelīns, Rīga: Izglī ības minis ija, Kul ū as onds. In e ne Access:
h ps://me . ezau s.l /_/ano acija.
Miako in Venedik A. 1896: Gene alnoje sleds ije o maje nos iach Pe eyasla skogo polka
(1729–1731 g.) [The Gene al Audi abou Es a es o Pe eyasla Regimen (1729–
1730)], Cha ko : Tipog a ija Gube nskogo P a lenija.
Mǖlenbachs Kā ļis 1925/1927: La iešu alodas ā dnīca [La ian Language dic iona y] 2,
ediģējis, papildinājis, u pinājis J. Endzelīns, Rīgā: Kul ū as onds.
Mǖlenbachs Kā ļis 1929/1932: La iešu alodas ā dnīca [La ian Language Dic iona y] 4,
ediģējis, papildinājis, nobeidzis J. Endzelīns, Rīgā: Kul ū as onds.
Napol’skich Vladimi 2016: E mana ichs a c oi gen es (Jo danes Ge ica, 116): Ve such eine
In e p e a ion. – Ancien Ci iliza ions om Scy hia o Sibe ia 22(1), 26–54.
Nepokupnyj Аna olij P. 1981: Bal ijsko-uk ajinski zajimos iazky i pa aleli [Bal ic-
Uk ainian In e ela ions and Pa allels]. – Hid onimija Uk ajiny jiji mižmo nych i
miždialek nych z jazkach, Kyji : Nauko a dumka, 65–84.
OA: Onomas ičeskij a chi Ins i u a uk ainskogo jazyka NAN Uk ainy [Onomas ic A chi e o
he Ins i u e o Uk ainian Language o he Na ional Academy o Sciences o Uk aine],
Kyi .
O in Je genij S. 2011: Gid onimija Dona 1: Ve chnij i S ednij Don [Hyd onymy o he Don
Ri e 1: The Uppe and Middle Don], Doneck: Jugo-Vos ok.
Popo a Оleksand a V., Kopus Olga A., Mo hun Oleksand a O. 2024: Li huanian–Uk ainian
Language Pa allels: E ymological Rela ionship and Typological Simila i y. – Ac a
Linguis ica Li huanica 91, 147–176. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all91-06.
SHU 1979: Slo nyk hid onimi Uk ajiny [Dic iona y o Hyd onyms o Uk aine], Kyji :
Nauko a dumka.
Smoczyński Wojciech 2006: La ingalų eo ija i lie u ių kalba [La yngeal Theo y and he
Li huanian Language], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Smoczyński Wojciech 2019: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego [E ymological
Dic iona y o he Li huanian Language], współp aca edakcyjna M. Osłon, wydanie
d ugie, pop awione i znacznie ozsze zone, na p awach ękopisu. In e ne Access:
www. omanes.o g/pub/alii/Smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka
li ewskiego.pd .
SMU 2004: Slo nyk mik ohid onimi Uk ajiny [Dic iona y o Mic ohyd onyms o Uk aine],
Кyi : Obe egy.
19
SNMKG 2005: Skazanija o naselionnych mes nos iach Kie skoj gube nii [Tales abou
Inhabi ed A eas o he Kie P o ince], L. I. Pohile ič, Bila Tse k a: Olexand
Pšonki skyj.
S yžak Olexij S. 1963: Naz y ičok Pol a ščyny [Names o he Ri e s o Pol a schyna],
Kyji : AN URSR.
Ša onskij A anasij 1851: Če nigo skogo names ničes a opog a ičeskoje opisanije [The
Topog aphical Desc ip ion o Che nigo Vicege ency], Kie : Uni esi eckaja
ipog a ija.
Topo o Vladimi N., T ubače Oleg N. 1962: Ling is ičeskij analiz gid onimo Ve chnego
Podnep o ija [Linguis ic Analysis o Hyd onyms o he Uppe Dniepe Region],
Mosk a: Izda els o AN SSSR.
Topo o Vladimi N. 1975: P usskij jazyk: Slo a : A–D [P ussian Language: Dic iona y: A–
D], Mosk a: Nauka.
Topo o Vladimi N. 1979: P usskij jazyk: Slo a : E–H [P ussian Language: Dic iona y: E–
H], Mosk a: Nauka.
Topo o Vladimi N. 1980: P usskij jazyk: Slo a : I–K [P ussian Language: Dic iona y: I–K],
Mosk a: Nauka.
Topo o Vladimi N. 1984: P usskij jazyk: Slo a : K–L [P ussian Language: Dic iona y: K–
L], Mosk a: Nauka.
Topo o Vladimi N. 1990: P usskij jazyk: Slo a : L [P ussian Language: Dic iona y: L],
Mosk a: Nauka.
Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba [Fo ma ion o Hyd onyms in he
Li huanian SSR], Vilnius: Min is.
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas [E ymological Dic iona y
o Li huanian Hyd onyms], Vilnius: Mokslas.
Vasilye Vale y L. 2021: Toponymic Bal isms nea he Uppe Volga Lakes. – Ac a
Linguis ica Li huanica 85, 141–159.
Vi kūnas Man ydas, Zabiela Gin au as 2017: Bal ų piliakalniai: nežinomas pa eldas [Bal ic
Hill o s: An Unknown He i age], Vilnius: Lie u os a cheologijos d augija.
Woudhuizen F ed C. 2020: The Old Indo-Eu opean Laye in he Medi e anean as
Rep esen ed by Hyd onyms, Toponyms, and E hnics. – The Jou nal o Indo-Eu opean
S udies 48(1/2), 41–60.
Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1: Į adas. Is o inė one ika.
Daik a a džių linksnia imas [His o ical g amma o he Li huanian language 1:
In oduc ion. His o ical phone ics. Declension o nouns], Vilnius: Mokslas.
Zinke ičius Zigmas 1987: Lie u ių kalbos is o ija 2: Iki pi mųjų aš ų [His o y o he
Li huanian Language 2: Un il he Fi s W i ings], Vilnius: Mokslas.
Železniak I yna M. 1987: Ros i e noling is yčni p ocesy Se ednionaddnip ianskoho
P a obe ežžia [The Ri e Ros’ and E hnolinguis ic P ocesses o he Middle Dniepe
Righ -Bank Region], Kyji : Nauko a dumka.