Baltic Layer in the Hydronymy of the Dnieper River Region

Ac a Linguis ica Li huanica 2026, 94, p. 1-19 Tu inio nuo oda ISSN 2669-218X (online elek oninis) Au o ių eisės © 2026 Alexande I. Iliadi. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Gau as: Gau a: 2026-05-05. P iim as: P iim a: 2026-05-14. 1 dalis Bal ijos andenyno sluoksnis DNIEPRO upės egiono Bal ų kalbų sluoksnis Dniep o upės egiono hid onimijoje ALEXANDER I. ILIADI Vals ybinė įs aiga "Pie ų Uk ainos nacionalinis pedagoginis uni e si e as, pa adin as K. D. Ushinsky" El. paš as: alexand [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-5078-8316 Ty imų s i ys: e imologija, lyginamoji is o inė ling is ika, bend a i ipologinė ling is ika. (h ps: www.doi.o g 10.35321 all94-05) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Ano acija Ty imo ikslas - nus a y i Bal ijos kalbų pa eldą Dniep o egiono hid onimijoje. Konk ečiai kalbama apie Bal ijos kalbos leksikos sluoksnio ekons ukciją, ku io egzis a imas nep ieš a auja analizuojamų e i o ijų is o iniams i a cheologiniams duomenims. Ty imo me u bu o a ku a 50 leksemų, ku ie, kaip manoma, bu o seno ės bal iškų kalbų žodynas. Tokią iš adą pa i ina pe žiū ė ų andens pa adinimų e imologija, paaiškin a Ry ų i Vaka ų Bal ijos kalbų žodynų. Leksikinė ekons ukcija įmanoma a siž elgian į kai ku ių e imologinės p ocedū os sąlygų laikymąsi: 1) iš yškin i Bal ijos hid onimijos sla izacijos e apus su one inių i mo ologinių p ocesų, ku ie lydėjo adap aciją, ap ašymu; 2) a ski i sla onų iš es inį išplė imą kaip bal ų žodžių p i aikymo užsienio kalbos aplinkoje p iemonę; 3) ekons uo ų "Dniep o" bal izmų i Ry ų i Vaka ų Bal ijos kalbų a chajiško žodynų yšio nus a ymas. Šių sąlygų laikymasis lėmė: a) kelių ipų lygiag ečių, jungiančių senosios Bal ijos hid onimus Dniep o ajone su ski ingų Bal ijos kalbų oponimija, a sky imą; b) galimos p o oli uaniškos p iklausomybės bal iškų leksikinių elik ijų daugiausiai g upei p ielaida. Rak iniai žodžiai: e imologija, ekons ukcija, p o o ipas, e leksas, Bal ijos kalbos, hid onimas, e i o ija. ANOTACIJA Ty imo ikslas išski i bal ų kalbų pa eldą Dniep o egiono hid onimijoje. Vykdan y imą ypa ingas dėmesys ski iamas bal ų leksikos sluoksnio ekons ukcijai, ku io egzis a imas a i inka analizuojamų ie o ių is o ijos i a cheologijos duomenis. Ty imo ezul a as 50 ekons uo ų leksemų, ku ios, kaip y a manoma, susijusios su senuoju bal ų žodynu. Šią iš adą pag indžia apž elg ų anden a džių e imologija, paaiškin a emian is y ų i aka ų bal ų kalbų žodynu. Leksikos ekons ukcija įmanoma laikan is kai ku ių e imologinių sąlygų p ocedū os: 1) iš yškinan bal ų hid onimijos sla inimo e apus, ap ašan one inius i mo ologinius p ocesus, lydėjusius adap aciją; 2) išski ian sla ų kalbos iš es inių o mų papli imą kaip bal ų žodžių p isi aikymo s e imos kalbos aplinkoje būdą; 3) nus a an ekons uo ų Dniep o egiono bal izmų i a chajiško y ų i aka ų bal ų kalbų žodyno są yšį. Šių sąlygų laikymasis lėmė (a) kelių ipų pa alelių, siejančių senuosius bal ų hid onimus Dniep o s i yje su ski ingų bal ų kalbų oponimija, išsky imą; (b) p ielaidą, kad gausiausia bal ų leksikos elik ų g upė gali bū i p iski a p olie u ių a mių pa eldui. ESMINIAI ŽODŽIAI: e imologija, ekons ukcija, p o o ipai, e leksas, bal ų kalba, hid onimas, s i is. 2 1. Įžanga: Bal ijos pa eldas Dnip o egionas Bal ijai, gy enę Dniep o baseino e i o ijoje pi mojo ūks an mečio an ąją pusę p ieš mūsų e ą (Vi kūnas, Zabiela 2017: 34[…]36, su li e a ū a), čia paliko ne ik ma e ialius pėdsakus daugelio a cheologinių objek ų pa idalu, be i kalbos subs a ą ie inėje geog a inėje nomenkla ū oje. S a biausią šios p oblemos y imo pa i į pa eikia akademikai Vladimi N. Topo o i Oleg N. T ubače y imai (Topo o , T ubače 1962) bei Ana olij P. Nepokupnyj (1981) i I ina M. Železniak (1987). Tačiau po jų paskelbimo a si ado naujų šal inių, ku ie užbaigė esamą Bal ijos lexemų są ašą Dniep o upės egiono oponimijoje. Deja, ši medžiaga iki šiol nebu o inkamai e inama kaip Bal ijos kalbų p ieš aš inės is o ijos į odymas. P iežas is y a a, kad ilgai sudė inga sla ų i bal ų kalbų kon ak ų Dniep o baseine p oblema i senųjų Bal ijos dialek ų žodynų ekons ukcija šioje e i o ijoje pagal oponimijos duomenis išliko indoeu opie iškos lyginamosios is o inės ling is ikos pe i e ijoje, odėl jos ys ymasis y a ėluojan is (ski ingai nuo, pa yzdžiui, ak y aus senosios Bal ijos hid onimijos paieškos Rusijos šiau ės aka uose). S a bu ai, kad Bal ijos i sla ų kalbų są eikos p oblema Dniep o, Dono, Okos, Vis ulos baseinuose i . . y a isiškai p aleis a yliai iename iš naujausių didelių da bų apie Ry ų Bal ijos kalbų is o iją pagal jų kon ak ų duomenis (Jakob 1979), no s panašus požiū is į P ūsijos i okiečių kalbų yšius i senosios P ūsijos oponimiją kaip a kū imo šal inį, p a as ą appella y inėje žodynėje, jau seniai p ak ikuojamas Bal ijos kalbų y imuose (Topo o ; 1975; 1980; 1984; Blažienė 2023). A siž elgian į ai, a odo, kad be koks y imas, ski as užpildy i Bal ijos sluoksnio Dniep o upės egiono hid onimijos y imo sp agas, y a s a bus. 2. Tikslas i ikslai Siūlomo y imo ikslas - a ski i Bal ijos pa eldą kai ku ių Dniep o šil namio e ek ą sukeliančių upių, . y. Desnos, P ipja ės, Pselės, Te e e o upių, ku ių s au as iš dalies apib ėžia Bal ijos a cheologinės kul ū os e i o ijų ibas, hid onimijoje. Tai lemia: 1) Aukš u inio i iš dalies Vidu io Dniep o egiono hid onimai, ku ių genezė jau bu o nus a y a mūsų pi m akų da buose; 2) didelę g upę geog a iniai pa adinimai, ku ie anks i nebu o į es i į mokslinį naudojimą (p z., jie nė a specialiuose I. M. Železniak (1987) y imuose); Jie ne u i sla ų e imologijos, ačiau odo s ip ų panašumą į Bal ijos kalbų apeliacinį žodyną i oponimiją. Skelb as ikslas pasiekiamas sp endžian kele ą užduočių: […] Dniep o upės ajono hid onimų, ku ie dėl daugelio o malių b uožų gali bū i gene iškai ko eliuojami su Bal ijos žodyną, e imologinė analizė; […] Senosios Bal ijos leksemų ekons ukcija, išsaugo a sla ų hid onimijoje; […] Fone inių i mo ologinių egulia umų, ku ie ski ingais laikais lydėjo Bal ijos hid onimijos sla izaciją, nus a ymas; […] Rekons uo ų leksemų ie os Bal ijos kalbų a chajiškoje dialek inėje žodynėje nus a ymas. Mes siūlome kele ą e imologijų, ku ios į edia naujus duomenis apie senųjų bal ų palik us kalbos pėdsakus į mokslinį Bal ijos is o inės ling is ikos naudojimą Dniep o ajono oponimijoje. Tai apie Bal ijos gy en ojų, gy enusių Desnos, P ipja os, Pselio i Te e e o upių pak an ėse i jų šil namio e ek ą sukeliančių dujų elkinių pak an ėse, kalbos leksikinių liekanų ekons ukciją (ž . eikalingą li e a ū ą apie Bal ijos a cheologinius pėdsakus šių upių baseinuose: Topo o , T ubače 1962; Železniak 1987: 93, 107 […] 10). Todėl y imo objek as y a kele as andens pa adinimų, esančių minė ų upių baseinuose. 3 Bal ijos genezė iden i ikuojama pagal: a) Dniepe o hid onimai, ku iems nebu o ski iama dėmesio lyginamoje is o inėje sla ų i Bal ijos kalbų moksluje; b) leksemos, ku ios anksčiau bu o paaiškinamos emian is ki ų kalbų duomenimis. 3. Ma e ijalinė i mokslinių y imų me odika Šiandien mes u ime gana pla ų Bal ijos lexemų są ašą Dniep o egiono oponimijoje; Tačiau, mūsų nuomone, ji gali bū i žymiai išplės a naudojan naujus duomenis. Ty imo pag indą suda o oponimai, ik iausiai bal iškos genezės, paim i iš is o inių dokumen ų (geog a iniai ap ašymai), dialek ologinių i onomas ikos ekspedicijų (OA) medžiagų bei sla ų i bal iškų kalbų onomas ikos žodynų šal inių. Šie oponimai, pagal sa o onomo ologines sa ybes, y a a imi a ba e imologiškai iden iški Bal ijos onomas ikos i apeliacinės žodynos. Ki aip a ian , jie paaiškinami ik emian is Bal ijos kalbos medžiaga, ku iai būdinga ypa inga šaknų i a iksų o ma. Kai ku ios me odinės e imologijos i Bal ijos p o o ipų ekons ukcijos išanks inės sąlygos. Pasak V. N. Topo o o i O. N. T ubače o, […]<...> y a kele as odiklių, ku ie [gene iškai] gali bū i iek Bal ijos, iek sla ų ienodai. Šiuo a eju ik speci inė analizė, apiman i iek šaknų dalį, iek pa į pa adinimo p incipą, padeda nus a y i šio hid onimo senąjį šal inį (Topo o , T ubače 1962: 159). Ši iš ada y a s a bi siūlomam y imui. Šiame kon eks e hid onimai, u in ys bend ų "bal o-sla onų" šaknų i o man ų, nė a nag inėjami y ime, a siž elgian į jų Bal ijos p iklausomybės nus a ymo sudė ingumą. A i kščiai, mes p iimame į s a s ymą kompozi us su sudedamųjų dalių (s ūmoklių) inkiniu, ku ie y a ipiški Bal ijos hid onimijai, aip pa su iksinius iš es inius iš šaknų, pa i in us Bal ijos, be ne andamus sla ų kalbose. "Tipiškumas" i "a es a imas" pa i inami duomenimis, gau ais palyginus su Bal ijos šalių žodyną. 3.1 Bal ijos e imologija apib ėžiama kaip: […] hid onimai-kompozi ai i su ikso hid onimai, ku ie u i pilnos leksemos ek i alen us ben ienoje iš Bal ijos kalbų; […] hid onimai-kompozi ai, ku ie ne u i pilno leksemo a i ikmenų Bal ijos žodynuose, ačiau okie analogai y a a ski ai kiek ienai ekons uo o hid oniminio kompozi o daliai; […] su iksiniai hid onimai, ku ie ne u i leksikalinės apa ybės Bal ijos žodynuose; Tačiau čia y a jų ek i alen ai su a ian ine iš es ine mo ologija. Taigi, ikė ina, kad a dų kilmė y a bal iška, o e imologinė jų sudė is išsiaiškinama ik emian is bal iškos kalbos medžiaga. Kiek ienas a ku os Bal ijos leksemos i is o iniu požiū iu pa i in ų Bal ijos kalbų oponimų i appella y inių leksemų gene inio a i ikimo a ejis ik inamas lyginamosios is o inės ling is ikos me odais. Siūlomame y ime naudojami šie me odai: e imologinis i lyginamasis is o inis (ypač šie me odai y a s a būs palyginamų o mų gene inei apa ybei nus a y i, nus a y i san ykinę kalbos eiškinių ch onologiją i ekons uo i p o o ipus). 3.2. Bal ijos hid onimijos ekons ukcijos Dniep o ajone ch onologiniai aspek ai. Sla ų susipažinimas su Bal ijos andenų hid onimija nebu o ienka inis į ykis, odėl Bal ijos andenų pa adinimų sla izacijos me u a si ado Bal ijos andenų ga sų i g upinių onemų a spindžio ski umai. 4 3.2.1. Anks y ojo sla izacijos a ejai pa eikiami pagal o mas su okiu ys ymuisi. 3.2.1.1. Vokalizmas Bal as. *a > sla ų. *o: *Rasapē > Росопа; Bal as. *ā > sla ų. *a: *Mānas > Ман; Bal as. *e > sla ų. *e: *Up[a]leiā > Воплея; Bal as. * u > sla ų. * (ъ> [ø]): *Gu -ap- > *Гърапъ > Грап; *I upē > *Иръпа > Ирпа. Panaši si uacija pasi eiškia su iksuose, p z., iš es inėse su *-uā. Bal as. Anlau *uwas a sispindi kaip * ъ senosios sla ų kalbos: okalas *ъ negalėjo s o ė i žodžio p adžioje, odėl -p o hesis pasi odė p ieš *ъ, c . *Up[a]leiā > *Vъpleja > Воплея; Bal as. *ū > sla ų. *y: *K ūmas > Крымъ; *Mūkā > Мыка; Bal as. *i > sla ų. * (ь> [е], [ø] p iklausomai nuo pozicijos): *Gi dis > *Жьрдь > Жердь; *Pikils- > *Пьчьлсъ > *Пчелсъ i . . Si uacija y a panaši su su iksais, ku *ь < *i p a ado silpną poziciją, ž . pa yzdžius su -i -, -in-. Pi masis Bal as. *iin sla ų kalba ga o j-p o ezę dėl o, kad neįmanoma p adė i *ь- < *ihe e, c . *I upē > *Jь ъpa > Ирпа; Bal as. *ī > sla ų. *i: *Aldažīg- > Ladožiga; *ī ia-aduā > Виревíдва; Bal as. *a > sla ų. *u: *Aušu ā > Уш á; Bal as. *ei[…] > sla ų. *i: *Eis a ā > Истровка; *Leiž-e as > Лизер(ъ)т; *eišada - > Вúсодова; Bal as. *ei > * > Sla ų. *ě: *Sē inas a ba *Sē inā > Стное. Tai apie one iškai išsi ysčiusių o mų sla izaciją, ku p o o-bal iška. Di ongas "ei" jau i o siau u. Tokiu būdu šis di ongas išsi ys ė Ry ų Bal ijos kalboje, ku * ada bu o kon e uo as į di ongą ie, c . panašų ėlesnį ys ymąsi ė > ie samogi ų dialek e (Zinke ičius 1980: 77). Tas pa s b uožas pa i inamas Bal ijos šalių pasiskolin ose usų dialek uose (Anikin 2005); Bal as. * > sla ų. * (> [u]): *Palangā > *Palga > Палужа; Bal as. * > sla ų kalba. *ę (> [a]): *Išminč- > Смячъ-рчка (= *Смчь). 3.2.1.2. Konsonan izmas i klas e iai Bal as. *k, *g p ieš *e, *ē, *i > sla ų. *č, *ž: *Ne ēke - > Невечера; *Kibi - > Čib as; *Pikils- > *Pčlsu; * e s-akis > Вересочь; *Degē > Дежа; *Gē ē > Že e a; * Gi dis > Жердь; Bal as. *š > sla ų. *š: *Ša a ā a ba *Še ā ā > Šá o a; Bal as. *ž > sla ų. *z: *Leiže as > Лизерт; Bal as. * > sla ų. * : * a -apē > Воропа; Bal as. *š > sla ų. *s : *Še a- > Свто-; Bal as. *ia > sla ų. *e: *ī ia-adu ā > Виревíдва. 3.2.1.3. G upo onemos Bal as. Ta T > sla ų. To oT: *Da galis > Дороголь; *Nemaldu ā > Némoloдва; Bal as. Te T > sla ų. Te eT: * e s-akis > Вересóč; *Gē ē > Že e a; Bal as. *ald- > sla ų. *lad-: *Aldažīg- > Ладожиga; *Aldin- > Ladinka. 3.2.2. Vėly o sla izacijos pa yzdžiai. Kai ku ie Dniepe o hid onimai u i o mų, ku ios one iškai y a a imas jų senosios Bal ijos p o o ipui (su *a, *u, *i, *a , Te T). Šie andens pa adinimai bu o sla izuo i ėlesniame epochoje, kai a i inkami one iniai p ocesai (ž . aukščiau) bu o užbaig i sla ų kalbose. C . Bal . *a > sla ų. a: *Še a-balino *Še a-alinē > Свтовалное; Bal as. * u > sla ų. u: *Dulupē > Дулюпа. Panašiai y a i su iksuose -u - -uč-, -u i-, c . *Rad-u iā a ba *Rad-u is > Радý a i . . ; Bal as. *i > sla ų. i: *Žižmā > Сизма (anks y oje sla izacijoje bū ų ikimasi *Сьзма > *Сезма su ь > е okalizacija); Bal as. * menas - > sla ų. a -: *A a-pal is > Артополот; 5 Bal as. Te T > sla ų. Te T: *e den- > Вéрдин; Bal as. Ta T > sla ų. Ta T: *Ža denā > Жарденя (anks y ajame p iėmime bū ų ikimasi *Жереденя a ba ki aip *Зороденя a siž elgian į isą Ry ų Bal ų e imologinį apa ybę. *ža das: Sla . *zò dъ, c .: De ksen 2015: 513); Bal as. *ž, *š > sla ų. z, s: *Leiže as > Лизерт; *Išminč- > Смячъ-рчка; *Ušnā > Юсенка. Tai aip pa apima o mas su […] š ilpimo subalansu […] š ilpimo subalansu […] i olesniu disimilia imu dėl ga sinimo / be balso (*Žižma > Sizma) i o mas su pi mojo ela inių subalansu pala alizacijos ezul a ų ūkumu, plg. *Kem-ūlis > Kemúl. Šiame pasku iniame pa yzdyje *ū e imas y a sla ų. *y [ы] ie oj laukiamos u [u] (kaip *Кемуль) ėly o sla izacijos a eju y a sukel a sla ų oponimijos s uk ū inės analogijos į akos su ezul a u -ыль, plačiai a s o aujamu Dniep o upės baseine, c . Войтыль (SHU 1979: 549), Горбыль, Бадиль (Če nigo o egionas), Кордиль, Бургиль (Sumų egionas) i . . (OA). Bal ijos oponimijos one inė adap acija į sla ų kalbą bu o lydima da keliais p ocesais. A e ezė (*a-, *i-), c .: *Ala nā > Ларна; *Išminč- > Смячъ-рчка. P o ezė: (j-) *Ēnā ā > Єнава; *Ušnā > *Юсьна. Epen hezė: *Eis a ā > Истровка. Ga sas [ ] pasi odė sla izuo oje hid onimo o moje kaip pozicinis į e pimas, ž .: *os o ъ > *os o ъ, срам > диал. Страм, Сретение > диал. S ee ėjimas. Toliau paminėsim pa yzdį su l-epen he icum *Ta piiā > To óпля. 3.3. Bal ijos hid onimijos ekons ukcijos Dniep o ajone mo ologiniai aspek ai. Be ku ios bal iškos leksemos ekons ukcija, išsaugo a hid onimijoje, a liekama a siž elgian į jos iš es inės i g ama inės adap acijos į sla ų kalbą eiksnį. Todėl kai ku iais a ejais galime a ku i pi map adę Bal ijos pa adinimo o mą okiomis sąlygomis: a) a ski ian sla ų iš es inį "slėpimą" iš hid onimo, pa yzdžiui, su ikso -k- (Истров-ка, Ладин-ка, Рон-ка, Юсен-ка), -ец- (Могуп-ецъ); b) a siž elgian į Bal ijos leksemos mo ologijos pe s a s ymo ezul a us sla onų iš es inės mo emikos d asia, c . Bal as. su . -in-, -n- > sla ų. su . adj. -n-; Bal as. - uā > sla ų. - a, - a (po š ilps ančios subalansuo os); -aā, -ā ā > -o a, -a a, -ūlis > -ylь (-ыль), -mā > -(ь)ma. Sunku a ski i Dniep o hid onimus su o man ais -aā i -ā ā, nes sla ų kalboje jie bu o į auk i iek į geog a inių pa adinimų ka ego iją su -a a, iek su -o a dėl analogijos p oceso. Iš čia i sąlyginis kai ku ių subs a o Bal ijos leksemų su ikso dalies ekons ukcijos cha ak e is. Kai ku iais a ejais bal iškų hid onimų sla izacija bu o lydima jo ienka inės o mos su okimo kaip daugybinės, p. y. sing. *[A]uslā > daugiskai a. Vysla, -sel. Čia e a p isimin i V. N. Topo o o i O. N. T ubače o pas abas iš aukščiau ci uo o y imo: "Pap as ai ieškodami Bal ijos hid onimų pėdsakų, eikia a siž elg i į ai, kad jie gali bū i paslėp i iš iso a pažinimo sla ų o ma. Ši an inė o ma sa o uož u y a į auk a į daugybę išo iniu požiū iu glaudžių sla ų a dų, suku ian isą pe einamojo hib idinio o mos g andinę, dėl ku ios sunku pasaky i, ku baigiasi Bal ijos i p asideda sla ų o ma […] (Topo o , T ubače 1962: 159). Šią ezę ge ai ilius uoja žemiau pa eik a medžiaga, p z., Bal ans o macija. * el-i-alas Вуливálo, Веливела, Веливала, Вуливело, Вуливала, Валивала; * ida-lakis kaip Выдолочь, Видоличь, Видолочь, Wi olicz. Bal ijos kalbos žodynų mo ologinis p i aikymas sla ų kalboje bu o a lik as pakeičian Bal ijos kalbos g ama ikos odiklius su jų gene iniais analogais. Šiam p ocesui lemia šie eiksniai: 6 1) In ui y us gim osios kalbos kalbė ojų sup a imas apie abiejų kon ak inių kalbų a ini e ą, . y. maždaug as pa s y iškos i mo e iškos ly ies opozicijos p incipas (Bal . -as masc. VS -ā em. = Sla . -ъ masc. VS -a em.), gene inis yšys a p o man ų sis emų abiejose kalbose; 2) Bal ų-sla ų d ikalbių sąlyga am ik oje epochoje ( aip manoma Aukš u inio Dniep o e i o ijai; Topo o , T ubače 1962: 161, 162). Bal ikų hid onimų one inių i mo ologinių pakei imų pa yzdžiai pa eikiami oliau: ā-s ems (ž . P o o-Li h. N. sg. *-; Zinke ičius 1980: 189): *Eis -aā > Истровка; Ša -aā a ba *Še -ā ā > Šá o a; *Ušnā > Юсенка; ā-s ems (Bal . iā-s ems, minkš as ā-s ems ipas; Endzelīns 1971: 141): *Ta piiā To óпля. Tai aip pa apima ipą su *-ē (Bal . (i) e s iebai; ibid.: 146), c . Li as. šaknys su -ė): *Ras-apē > Росопа; *a -apē > Воропа su Vaka ų Bal u. *apiā, c . Senasis P usas. beždžionė; *Dul-upē > Дулюпа; *I -upē > Ирпа (*Иръпа) su Ry ų Bal u. *upē; *Degē > Deža. Indika o ius -ē, a siž elgian į ai, kad ai bu o neįmanoma sla ų kalbos nomina y e Feminina bu o pakeis a -a. Y a sudė ingesnių a ejų, kai sla ų. "Flexion-a" gali pakeis i "Bal ". *-iā aip pa -is, c . : Велькуча = *ilku iā ( uome -ч- y a na ū alus iš j) a ba * ilku is (su ėly u lyginimu pagal oponimų ezul a ą su -ча, c . Вербча, Славча); Radý a = *Rad-u iā a ba *Rad-u is. Abiejų o mų p ielaida y a dėl o, kad Bal ijos kalbose y a kele as šio o man o a ian ų. (-s ems (Bal . N. sg. *-a-s): *K ūmas > Крымъ; *Leiž-e as (~ Li h. e as) > Лизерт; *Ragas > Рогъ; *Mānas > Ман; -s ems (Bal . i-s ems): *A a-pal is (~ Li h. Pál is) > Артополоть; *Kem-ūlis > Кемúl; * e s-akis > Вересочь; * ida-lakis > Вúдолоч. G ama inis iš es inių žodžių su su . odiklis. - (i) neįmanoma nus a y i dėl šių pa adinimų kaip būd a džių sup a imo, ku ių g ama inė ly is sla ų kalbose kin a p iklausomai nuo susi a imo su ienu a ki u opog a iniais e minais. C . Стное (eže as), už ku io y a *Sē -inas a ba *Sē -inā. 4. BALTIJOS LEKSIKALūs elik ijai Dnip o hid onimijoje Upės egionas 4.1 Desnos baseinas *Al-a nā La na: С. Lo okiai p ie č. La n (притокъ Палужи), XVIII a. p adžia (Laza e skij 1888: 366). Hid onimas išlaiko Bal ą. *Al-a nā […]Flowing a na[…], išk aipy a sla ų žodiniame naudojime (aphae esis). Kalbos sudė ies a ž ilgiu ž . Li h. Alỹs eže as, Al-ùpė, Al-upė, A- akas, La . Ala […] upės ~ Li h. alė i […]sunk i[…], […] ickle[…], […]d ip[…] (Vanagas 1981: 38) i La . Ā ni, Ā nis, Li h. (iš es inis) A nėnų km., Senosios P ūsijos. A now, 1322 […] {*a n-}, T akija. […]ρνη, Καλ-αρνα […] oponimai (Topo o 1975: 104). Komponen as *a n-, ma y , p iklauso "senųjų indoeu opiečių" andens pa adinimų ipui, nes jis y a PIE iš es inis su su . -n iš šaknų *e -/*o - […]se in mo ion, exci e[…] (ž . K ahe 1964: 45[…]46: A n-). *a nis seman ika ekons uo a kaip "plaukian is anduo" (Woudhuizen 2020: 49, emdamasis Jü gen Udolph). *Alda-žīg- (?) Ladožiga, 1786 […] upė Če nigo o icege encijoje (Ša onskij 1851: 215) = *Alda-žīg- (?), c . Li as. Ald kis, A dos ~ T akas. Alda-, Dacian alda […] d ėgna ie a, pelkė[…]) i Žỹgis (Vanagas 1981: 38, 402). *Ald-inLadinka: С. Ладинка, при р. Ладинк, 1765 (Če nigo o pulkas; Laza e skij 1866: 38) = *Ald-in- ~ La . Àldiņi hid onimas ~ Li h. Aldonà (Topo o 1979: 24: *eld-). 7 *A a-pal is A opoló […] kelių upių pa adinimas: kai iosios gen ys. Mnoga, dešinioji gen is. Lysogo ų, kai iosios gen ies. Sula, kai iosios gen ies. Dniep o upės (A opolo , 1785, 1852; SHU 1979: 24, A opolo ъ, 1786; Ša onskij 1851: 525, 580[…]581); kai iosios gen ies. Šulės i Dniep o (A opolo ė, XVI, A apolo ė, 1769 i . .) (SHU 1979: 24). Šiuolaikinis mokslas u i d i hid onimo e imologijas. Daba abiem eikia pe s a s y i, isų pi ma one iką. 1. I ano e sija, į ku ią nek i iškai k eipasi Dniep o hid onimijos y imų au o iai. Maždaug čia y a p adinis *A apo odas = I anas. A a-po das - Alanas. A […]God[…] i Osse . […]didžioji upė[…] (S yžak 1963: 83[…]84). Tačiau ši e imologija nepaaiškina p iežasčių, dėl ku ių bu o išsaugo as p adinis *a -, ku is sla ų kalboje bu o me a ezuo as * o -/* a - (ž . *o ky a > рокита, ракита). Be o, abejo ina, kodėl ši upė adinama "Die o upė". 2. Sla ų e imologijoje hid onimas skai omas kaip *Vъ o-pol ъ > *Вартополот > Артополот. P o o-slabų kalba. *pol -, ge ai p is a y as sla ų oponimijoje, y a gene iniu požiū iu o ien uo as į PIE *pel- […]wide, b oad[…] (Kazlo a 2000: 167[…]169, 170). Ši e sija a gumen uojama apeliuojan į ikė iną - a e ezę. Tačiau, pi miausia, ne ik ga sas вis nuk i o dialek uose, be i кand х-, odėl, uo pačiu mas u, pi mieji p o o ipai *Kъ o-pol ъ i *Xъ o-pol ъ y a ikė ini. An a, вd ops ik p ieš ki ą labialinį okalą, be ne p ieš а. T ečia, Ry ų sla ų e leksas P o o-Sla ų. * ь - (* ь ě i) isada u i e, be ne kaip *варт- (y a ik Bal a usija. вярцець su а < е). Bandymas pag įs i a ian o *Vъ oby apeliacinį Pol. "Wa " " andeninis kūnas" neį ikina, nes lenkų žodis y a p o o-sla iško žodžio e leksas. * ъ su no maliu ys ymuisi * > a p ieš sunkų . Mes siūly ume ak uo i A opolo kaip Bal ijos sluoksnio elemen ą Dniep o oponimijoje, . y. kaip Bal ą. *A a-pal is […]A a-pal is […]A a-pal is […]A a-pal is […]A a-pal is […]A a-pal is […]A a-pal is […] C . Li as. a ùs […]close, nigh[…], a […]nea , beside, nex o[…] & La . pal s, pal e […]puddle[…], […] ain low[…], aip pa ekons uo a Li h. *pal is, i hid onimas Pál is […] upės i eže o pa adinimas (Smoczyński 2019: 1178[…]1179). Ž . aip pa (De ksen 2015: 6162). *a in sla ų kalbos naudojimo išsaugojimas be čia laukiamos Bal me a ezės. * menas - > sla ų. *o - > * o o * a gali bū i paaiškin a ėlesne Bal ijos hid onimo sla izacija, ku i į yko uo laiko a piu, kai šis one inis p ocesas bu o baig as sla ų kalbose. Pleo onija an ajame komponen e a si ado ne one iškai, nes hid onimas dėl meno išsaugojimo bu o sla izuo as ėliau, be dėl sla ų oponimų analogijos su kamienu Полот-. Anksčiau Bal ijos e imologija bu o apsk i ai išdės y a Aleksand o I Iliadijoje (2025: 3). *Auš-uā Ушвá, -ú (Ушва, XIX) upė, Seimo šil namio e ek ą sukelian i upė, kai iosios ib. Desna, kai iosios gen ies. Dniep o (SHU 1979: 582) < *Ушьва = *Auš-uā iš es inė su o man u -uā iš *[a]ušē ( ide in a). *Da g-alis Дороголь he lake: висше на усте чрезъ Десну реку <...> да по озеро Дороголь (GS 1901: 256) = Bal . *Da g-alis, c . su a ian ine su iksacija *Da g-el- > Li h. Dá gelė […] hid onimas ~ da gùs […]inclemen […], […]disgus ing, bad[…] (Vanagas 1981: 80), da gà […] ainingas o as[…], dial. " e ing" (De ksen 2015: 115[…]116). Apeliacinių pa adinimų oponimiza imas su su . -el-, -al- (li . -elis (-ė), -alis); iena iš abiejų su iksų eikšmių Bal ijos kalbose y a eikšmė " nuosa ybės nešėjas, a ibu as " (Amb azas 2000: 176 […] 177). Upės pa adinimai su -alė, -alis suda o ieną daugiausiai lie u ių hid onimijos ka ego ijų, ž . (Vanagas 1981: 80). 8 * Dul-upē Дулюпа […] upė: […]Д. Ильбовь, на р. Дулюп (Laza e skij 1866: 422, 428) = *Dul-upē. C . Li as. Dùlpis […] *Dul-upis, Dul-upỹs ~ Li h. Duolas, La . duls […]pilkas, š iesiai pilkas, gel onas[…] (Vanagas 1981: 96), aip pa d lia a (ibid.: 95). An oje dalyje y a Ry ų Bal as. (Li . La .) *upē < *up-iiā […] i e […], […] low, s eam[…] ← […] i e mou h[…] (Smoczyński 2019: 1982 m. *Eis -aā Истровка: Х. Is o ka, на р. Истровк (Laza e skij 1866: 420), Is a ka, Истровка upė, kai ė ib. Sno ų, dešiniosios gen ies. Desna, kai iosios gen ies. Dniep o upės (SHU 1979: 224) = p o o-li ų kalba. *Eis -aā, c . Li as. Éis a a ~ Éis a (Vanagas 1970: 102: Éis -a a; Vanagas1981: 132). Fo man as -aā (< -o-ā; Zinke ičius 1987: 14; Amb azas 2000: 50) y a išski inis daugelyje Bal ijos hid onimų, ku ių dalis y a seno ės iš es inės (Vanagas, 1970: 101). Gi dis, Gi d-e- […]до Жердеви къ Днепру […][…] […] upė Desna baseine (Kie o apyga doje Kije o p o incijoje), a ian as Жердь, -и (SNMKG 2005: 45, 241), […]до реки Жерди, Że dź (SHU 1979: 195), Жéрдя (Że dź, Жердь) […] upė, dešinė gen is. Zhi akų, dešinės gen ies. Go ynų, dešinės gen is. P ipja ų, dešiniosios gen ies. Dniep o, […]s. G ibo a p i pade nės č. Жерди въ р. Горынь, c . Жердя […] kaimas Cheme o e sky ajone Khmelny skyi egione (SHU 1979: 195) […] *Жьрдь. Galima išsaugo i Bal ą. Leksema *gi dis, *gi d-e-, c . Li as. Gi dė pie as ~ g dy i anduo, gi dupė upė, iš ku ios galima ge i (Vanagas 1981: 116), Gi dỹs ie inis pa adinimas, senosios P ūsijos. Gi dewi higen (*gi d-e -i -) (Topo o 1979: 243). "Bal " ekons ukcijos a ian as. p o o ipas y a dėl hid oniminio ezul a o aiškumo ūkumo: a -e a spindi e imologinį Bal . - a ai sla ų kalbos g ama inė Bal ans o macija. *gi dis pagal ū s iebų ipą (slopų a ejų s iebas y a -ъ - […] -o -, skambinki e. - Je -)? *I -upē I pa: S. Сачковичи при р. Ирп (Laza e skij 1866: 692), Ирпá upė, dešinė gen is. Sno ų, dešinės gen is. Desna, kai iosios gen ies. Dniep o upės (SHU 1979: 223). Gali bū i, kad Bal as y a sla izuo as. *I -upē > *Иръпа > Ирпа (kaip Ръжавєць > Uk . Иржавецъ, c . над рчкою Иржавцемъ, XVIII a. p adžia; Miako in 1896: 36). C . Aleksand as Vanagas (1981: 131): Li h. I -upė ik iausiai y a susijusi su Li u. "R i" - nuk is i, nuk is i, išsiski i, sugadin i, išnyk i, ding i, ding i, išnyk i. Taip pa ž . iš es inę Li h. i is […]abyss, bo omless abyss[…], […]maels om[…] (Smoczyński 2019: 566). *Iš-minčSмячъ-рчка, 1714 upė, dešinė gen is. Sno ų, dešinės gen is. Desna (DDH 1993: 229), Смячь, Смяч (KRU 1957: 94, 99, 183) = *iš-minč-, c . Li as. Mnčia […] upės pa adinimas su e imologiškai d ip asmišku s iebu (mink-, men -?), ž . pa yzdžiui, A. Vanagas (1981: 216[…]217). *Kib-i Čib a (Čib a, 1729-1730) […] upė (Che nigo o egiono Go odnyansky ajono Kh ipo ka kaimas; SHU 1979: 608). Šis hid onimas a ku ia Bal ą. *Kib-i - ~ Li h. k bi as […] nedidelis sausas šaknis[…] (iš šio pa adinimo ž . Smoczyński 2019: 706). Kalban apie mo y aciją, ž . Ветка, Бабина Вєтка kai ė . Dniep o (SHU 1979: 26) ~ ветка […] šaka […] kaip […] ie a, ku upė y a padalin a į ankas […]. *La -aā Lo a a […] upė (Šabalino o kaimas Ko opskio ajone Če nigo o egione; Lo a a, 1765[…]1769) (SHU 1979: 327; Topo o o 1990: 125): […] eikia olesnių y imų[…]) = *La -aā, c . Li as. La a à ~ la - *‘ o low (Vanagas 1981: 182; Topo o 1990: 124, 125). T umpojo su ikso *a išsaugojimo sla ų kalboje p iežas is y a šio hid onimo į aukimas į s uk ū inį geog a inių pa adinimų ipą su 9 -a a, ž . *Db a a, *Lka a, *Mo a a i . . *Leiž-e as Lize , 1977 […] eže as (Če nigo o egiono Šcho sky ajono Veliky Shchimel kaimas; OA), iksliau - Lize = Bal . *Leiž-e as. Kompozicijos a ž ilgiu ž . Li h. Liež s […] eže as ~ liẽž i […] nuplau i (apy iksliai upė, anduo) […]; Li as. E ėja […] upė ~ La . "Ea e" - pla i ie a an eže o, ku nė a salų. e as […]wide[…], […]b oad, ex ensi e[…] (Vanagas 1981: 47, 190). Apie e see seno ę: (F aenkel 1962: 15; Ka ulis 1992: 271; LIV 2001 [1998]: 404; Smoczyński 2019: 395). An osios dalies pleo onijos ūkumas y a ne imą kelian is ( u ė ų bū i *Лизерет). Neišski iama anks y oji kon e gencija su sla ų geog a inėmis žodynėmis i oponimija su * ъ -, c . * ъ ъ, *na- ъ ъ […] op[…], […] op o he moun ain[…] (ESSJ XXIII 21[…]22). Tai Lize […] *Lize ътъ? *Mag-upē Mogup (kaip dalis demin. Mogupecъ, 1786 […] eže as, p ijung as p ie Desnos upės Če nigo o icege encijoje; Ša onskij 1851: 216) = *Mag-upē, c . La . Maģ-upe hid onimas ~ La . maģs […]small, li le[…] (Vanagas 1981: 201). * Manas (Vy as) […] upė, dešinė gen is. iš Moshnia, dešinės gen is. Dniep o upės (SHU 1979: 351) = *Mānas, c . Li as. Món-a-balė, La . Māņ-upī e su kamienu mon- < *mān- ~ la . manō, -ā e […] o low, un[…] (Vanagas 1981: 219[…]220). *Ne-ēke - (?) Ne eče a, 1760 […] ak as (S a y Sejm upėje Če nigo o pulke; Laza e skij 1866: 224) = *Ne-ēke - (?) ~ Li h. Vėkė, Vėko kalnas ~ La . "Ši ie a, ku ž ejai palieka pus yčius", Li h. eke ė i […]a i su ne olygiais ėmais[…], ẽke as […]ke ėpla, a kas[…] (Vanagas 1981: 370). * Ne-mald-uā Немолодва: «Д. Нижняя Злобинка при р. Немолодвѣ», «С. Дымово (куреня Дымовскаго) при рчк Немолодв, be aip pa (du ka us) <...> р. Немолод (Laza e skij 1866: 596, 609, 615) = *Ne-mald-uā, c . Li as. mal[…]das […] eed[…] i hid onimas Mal[…]d-upis (Vanagas 1981: 202). ū-s ems, su ku iais šis hid onimas bu o iden i ikuo as sla ų kalboje, dažnai p a anda sa o žymeklį, odėl y a an asis a ian as su [в] p a adimu. Apie Bal ijos hid onimiją su su . -uą ž .: (Vanagas 1970: 211214). * Pal-angā Палужа: «Д. Кибирщина при р. Палужи», «на рѣкѣ Полужѣ», «на рѣкѣ Палужѣ» (Laza e skij 1866: 747, 761). Pa adinimas o icialiai a i inka sla ų geog a inį e miną paluj, c . Bal a usija. Paskambink. páluž […] ie a ne oli pie os[…], […] pie a ne oli upės[…], c . aip pa upės pa adinimas Páluž […] Besed upės šil namio e ek ą sukelian i upė Sozh […] páluž […] ie a ne oli pie os[…] (Jaškin 2005: 485). Tačiau neį aukiama, kad šis hid onimas bū ų a ojamas kaip Bal . *Palang-, c . Li as. Palangà […] andens pa adinimas ka u su be su ikso Li h. Palà […] hid onimas ~ La . palas, paļas […] pelkės eže o k an as […], pali […] po ynis, po ynis, s au as; Vanduo, išplaukian is iš k an ų pa asa į a udenį […] (Vanagas 1970: 91 […] 92: Pal-angà; Vanagas 1981: 241). Apie pa adinimus i oponiminius iš es inius su šiuo su iksu, ž . (Endzelīns 1971: 119; Amb azas 2000: 149, 150, 151). Bal as. * Palanga sla ų kalbos žodiniame a ojime gali bū i iden i ikuojama su iš es inėmis su p e . *pa om *lgъ, *lž- ‘meadow, . y. kaip *Палга i ada *Палжа > Палужа. Ki oks požiū is (be konk ečių de alių) pa eikiamas: (Topo o , T ubače 1962: 202 i aukščiau). *Pik-ils- (?) Пчилсъ, 1786 […] eže as, ku is y a sujung as sąsiau u su Vy ų eže u (Ša onskij 1851: 216, 217). Galbū , ai y a ašymo klaida *Пчелсъ = *Pik-ils- (ž . šiuolaikinį Звíздил ka u su is o iniu Звизделъ; SHU 1979: 210). Pa adinimas nė a isiškai aiškus. Kalban apie mo emas. Šiomis sąlygomis 16 oponimai-kompozi ai su Bal ijos lexemomis upės, upės kaip an os dalies y a labai o ien aciniai, ž . *Dul-upē, *I -upē, *Mag-upē, *Gu -ap-, *Ras-apē, * a -apē. Tas pa s pasaky ina apie pa adinimus su ki ais hid og a iniais e minais kaip pi muoju a an uoju komponen u, p z., *Al-a nā, *Še a-balino *Še a-alinē, * e s-akis, * eiš-a-da i . . Išsky us g ynai s uk ū ines sa ybes, šie junginiai ski iasi nuo sla ų hid onimų pa adinimo modeliu, p z., "Flowing a na", "Ligh pond", "S eam om he swamp/lake" a ba "Flow wi h maels om", "Flowing da a" i . . Kalban apie su iksų iš es ines, ada bal iškų i sla ų o man ų o minio panašumo a ejais geog a inio pa adinimo bal iškoji genezė nus a oma dėl šaknų mo emos o iginalumo bū en Bal ijos šaknų epe ua ui, ž . *Ab-aā, *Eis -aā, *La -aā, *Ša -aā a ba *Še -ā ā, *Sē -inas a ba *Sē -inā, *Ža d-enā, *Kem-lisū. 6.2 Minė ų e i o ijų hid onimijos e imologinė analizė su eikia pag indą ekons uo i penkiasdešim ski ingų s uk ū ų Bal ijos elik ijų leksemų. Jų mo ologijos de alės y a daugiau a mažiau išsiaiškinamos a ski ian sla ų iš es inį išplė imą kaip jų p isi aikymo p ie užsienio kalbos aplinkos p iemonę. 6.3 Bal ijos hid onimijos p i aikymas senosiems Dniep o sla ų dialek ams yko d iem sąlyginiais e apais. Pagal sla ų bal izmo one inio asimilia imo ezul a us, pi masis su ampa su kai ku ių s a bių p ocesų amžiumi, su sla ų žodžio one inės s uk ū os a s a ymu, aip pa su konsonan izmo i okalizmo pokyčiais. An asis susijęs su laiku, kai isi šie p ocesai bu o baig i; Todėl Bal ijos oponimija bu o sla izuo a su minimaliais pokyčiais, išsky us anlau ų ans o macijos (aphae esis, p o esis) i liaudies-e imologinio s uk ū os pe žiū ėjimo a ejus. 6.4 Dauguma ekons uo ų Bal ijos leksemų u i s uk ū ines-e imologines ek i alen as ik lie u ių žodynuose, o La ijos i Senosios P ūsijos kalbose jų nė a. Tačiau y a daug p iežasčių many i, kad naujų senosios p usų i la ių kalbų a adimų į edimas gali u ė i į akos pi minei pi miau minė ų leksikinių lygiag ečių speci iškumo iš adai. REFERENCES Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2: Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai [The De elopmen o Noun Fo ma ion 2: Noun De i a i es o he Li huanian Language], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Anikin Aleksand Je. 2005: Opy slo a ia leksičeskich bal izmo usskom jazyke [Expe ience o he Dic iona y o Lexical Bal icisms in he Russian language], No osibi sk: Nauka. Blažienė G asilda 2023: P ūsiškų ik inių žodžių y imų lauko ypa umai: į a dijimo p incipai, lem i laiko i ie os, kalbos i is o ijos [Peculia i ies o he Resea ch Field o Old P ussian P ope Names: P inciples o Naming De e mined by Time, Place, Language and His o y]. – Bal is ica 58(1), 81–104. DDH 1993: Dilo a dokumen acija He manščyny XVIII s . [Business Documen a ion o he He mana e o he 18 h Cen u y], Kyi : Nauko a dumka. De ksen Rick 2015: E ymological Dic iona y o he Bal ic Inhe i ed Lexicon, Leiden, Bos on: B ill. Du idano I an 1969: Th akisch-Dakische S udien 1: Die Th akisch- und Dakisch-Bal ischen Sp achbeziehungen [Th acian-Dacian S udies 1: The Th acian and Dacian-Bal ic language ela ions], So ia: Ve lag de Bulga ischen Akademie de Wissenscha en. Endzelin Janis 1934: Die le ländischen Gewässe namen [The La ian Wa e Names]. – Zei sch i ü sla ische Philologie 11, 112–150. 17 Endzelīns Jānis 1971: Compa a i e Phonology and Mo phology o he Bal ic Languages, ansl. by W. R. Schmals ieg, B. Jēge s, Hague, Pa is: Mou on & Co. ESSJ XXIII: E imologičeskij slo a sla ianskich jazyko . P asla ianskij leksičeskij ond [E ymological Dic iona y o Sla ic Languages. P o o-Sla ic Lexical Fund] 23: *na odьnъjь – *na ijakъ, pod ed. O. N. T ubačio a, Mosk a: Nauka, 1996. F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch [Li huanian e ymological dic iona y] 1: A – p i ekiúo i, Heidelbe g: Ca l Win e ; Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech . GS 1901: Gene alnoje sleds ije o maje nos iach Nežinskogo polka 1729–1730 g. [The Gene al Audi abou Es a es o Nezhin Regimen 1729–1730], Če nigo : Tipog a ija Gub. Zems a. H omko Te jana V. 2017: Ma e ialy do slo nyka ho i ok uk ajinskoji mo y [Ma e ials o he Dic iona y o Idioms o he Uk ainian Language]. – Nauko i zapysky, yp. 160, K opy nycky: RVV CDPU im. V. Vynnyčenka, 239–253. Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen O snamen [The Old P ussian Place Names], Be lin, Leipzig: Wal e de G uy e & Co. Iliadi Alexande I. 2025: Va ia Onomas ica: Sa ma o-Alanica (Danap ia, Bohus). – Ac a Linguis ica Li huanica 92, [1–28]. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all92-05. Jakob An hony M. 2024: A His o y o Eas Bal ic Th ough Language Con ac , Leiden, Bos on: B ill. Jaškin I an Ja. 2005: Slownik bela uskich mias so ych geag a ičnych e minaw: Tapag a ija. Gid alogija [A Dic iona y o Bela usian Local Geog aphical Te ms: Topog aphy. Hyd ology], Minsk: Bela uskaja na uka. Ka ulis Kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca [La ian E ymology Dic iona y] 1: A–O, Rīga: A o s. Kazlo a Raisa M. 2000: Bela uskaja i sla ianskaja gid animija. P asla ianski ond [Bela usian and Sla onic Hyd onymy. P o o-Sla onic S a um], Gomel: GGU. Kipa sky Valen in 1939: Die Ku en age [The Ques ion o he Cu onians], Helsinki: Suomalaisen iedeaka emian. K ahe Hans 1964: Unse e Äl es en Flussnamen [Ou Oldes Ri e Names], Wiesbaden: O o Ha assowi z. KRU 1957: Ka aloh ičok Uk ajiny [Ca alogue o Ri e s o Uk aine], Kyi : Akademija nauk URSR. Laza e skij Alexand M. 1866: Oboz enije Rumiance skoj opisi Malo ossii 1: Polk Če nigo skij [O e iew o Rumyance ’s Desc ip ion o Malo ossiya 1: Che nigo Regimen ], Če nigo : Gube nskaja ipog a ija. Laza e skij Alexand M. 1888: Opisanije s a oj Malo ossii: Ma e ialy dlia is o ii zaselenija, zemle ladenija i up a lenija 1: Polk S a odubskij [Desc ip ion o Old No o ossia: Ma e ials o he His o y o Se lemen , Land Owne ship, and Adminis a ion 1: S a odub Regimen ], Kie : Tipog a ija K. N. Mile skogo. Laza e skij Alexand M. 1893: Opisanije s a oj Malo ossii: Ma e ialy dlia is o ii zaselenija, zemle ladenija i up a lenija 2: Polk Nežinskij [Desc ip ion o Old No o ossia: Ma e ials o he His o y o Se lemen , Land Owne ship, and Adminis a ion 2: Nežin Regimen ], Kie : Tipog a ija K. N. Mile skogo. 18 LIV 2001 [1998]: Lexikon de Indoge manischen Ve ben: Die Wu zeln und ih e P imä s ammbildungen [Lexicon o Indo-Eu opean Ve bs: Roo s and Thei P ima y S em Fo ma ions], un e Lei ung on H. Rix, bea b. on M. Kümmel, T. Zehnde , R. Lipp, B. Schi me , 2., e besse e Au l., Wiesbaden: D . Ludwig Reiche . LKŽe: Lie u ių kalbos žodynas [Dic iona y o he Li huanian Language] (1–20, 1941–2002), el. a ian as, edak o ių kolegija: G. Nak inienė ( y . edak o ė), J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė; p og amuo ojai: E. Ože ai is, V. Zinke- ičius, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, a naujin a e sija, 2018. In e ne Access: h ps://ekalba.l . Mažiulis Vy au as 1988: P ūsų kalbos e imologijos žodynas [P ussian E ymology Dic iona y] 1: A–H, Vilnius: Mokslas. MEV: La iešu alodas ā dnīca [La ian Language Dic iona y] 1–4, ediģējis, papildinājis, u pinājis J. Endzelīns, Rīga: Izglī ības minis ija, Kul ū as onds. In e ne Access: h ps://me . ezau s.l /_/ano acija. Miako in Venedik A. 1896: Gene alnoje sleds ije o maje nos iach Pe eyasla skogo polka (1729–1731 g.) [The Gene al Audi abou Es a es o Pe eyasla Regimen (1729– 1730)], Cha ko : Tipog a ija Gube nskogo P a lenija. Mǖlenbachs Kā ļis 1925/1927: La iešu alodas ā dnīca [La ian Language dic iona y] 2, ediģējis, papildinājis, u pinājis J. Endzelīns, Rīgā: Kul ū as onds. Mǖlenbachs Kā ļis 1929/1932: La iešu alodas ā dnīca [La ian Language Dic iona y] 4, ediģējis, papildinājis, nobeidzis J. Endzelīns, Rīgā: Kul ū as onds. Napol’skich Vladimi 2016: E mana ichs a c oi gen es (Jo danes Ge ica, 116): Ve such eine In e p e a ion. – Ancien Ci iliza ions om Scy hia o Sibe ia 22(1), 26–54. Nepokupnyj Аna olij P. 1981: Bal ijsko-uk ajinski zajimos iazky i pa aleli [Bal ic- Uk ainian In e ela ions and Pa allels]. – Hid onimija Uk ajiny jiji mižmo nych i miždialek nych z jazkach, Kyji : Nauko a dumka, 65–84. OA: Onomas ičeskij a chi Ins i u a uk ainskogo jazyka NAN Uk ainy [Onomas ic A chi e o he Ins i u e o Uk ainian Language o he Na ional Academy o Sciences o Uk aine], Kyi . O in Je genij S. 2011: Gid onimija Dona 1: Ve chnij i S ednij Don [Hyd onymy o he Don Ri e 1: The Uppe and Middle Don], Doneck: Jugo-Vos ok. Popo a Оleksand a V., Kopus Olga A., Mo hun Oleksand a O. 2024: Li huanian–Uk ainian Language Pa allels: E ymological Rela ionship and Typological Simila i y. – Ac a Linguis ica Li huanica 91, 147–176. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all91-06. SHU 1979: Slo nyk hid onimi Uk ajiny [Dic iona y o Hyd onyms o Uk aine], Kyji : Nauko a dumka. Smoczyński Wojciech 2006: La ingalų eo ija i lie u ių kalba [La yngeal Theo y and he Li huanian Language], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Smoczyński Wojciech 2019: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego [E ymological Dic iona y o he Li huanian Language], współp aca edakcyjna M. Osłon, wydanie d ugie, pop awione i znacznie ozsze zone, na p awach ękopisu. In e ne Access: www. omanes.o g/pub/alii/Smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego.pd . SMU 2004: Slo nyk mik ohid onimi Uk ajiny [Dic iona y o Mic ohyd onyms o Uk aine], Кyi : Obe egy. 19 SNMKG 2005: Skazanija o naselionnych mes nos iach Kie skoj gube nii [Tales abou Inhabi ed A eas o he Kie P o ince], L. I. Pohile ič, Bila Tse k a: Olexand Pšonki skyj. S yžak Olexij S. 1963: Naz y ičok Pol a ščyny [Names o he Ri e s o Pol a schyna], Kyji : AN URSR. Ša onskij A anasij 1851: Če nigo skogo names ničes a opog a ičeskoje opisanije [The Topog aphical Desc ip ion o Che nigo Vicege ency], Kie : Uni esi eckaja ipog a ija. Topo o Vladimi N., T ubače Oleg N. 1962: Ling is ičeskij analiz gid onimo Ve chnego Podnep o ija [Linguis ic Analysis o Hyd onyms o he Uppe Dniepe Region], Mosk a: Izda els o AN SSSR. Topo o Vladimi N. 1975: P usskij jazyk: Slo a : A–D [P ussian Language: Dic iona y: A– D], Mosk a: Nauka. Topo o Vladimi N. 1979: P usskij jazyk: Slo a : E–H [P ussian Language: Dic iona y: E– H], Mosk a: Nauka. Topo o Vladimi N. 1980: P usskij jazyk: Slo a : I–K [P ussian Language: Dic iona y: I–K], Mosk a: Nauka. Topo o Vladimi N. 1984: P usskij jazyk: Slo a : K–L [P ussian Language: Dic iona y: K– L], Mosk a: Nauka. Topo o Vladimi N. 1990: P usskij jazyk: Slo a : L [P ussian Language: Dic iona y: L], Mosk a: Nauka. Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba [Fo ma ion o Hyd onyms in he Li huanian SSR], Vilnius: Min is. Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas [E ymological Dic iona y o Li huanian Hyd onyms], Vilnius: Mokslas. Vasilye Vale y L. 2021: Toponymic Bal isms nea he Uppe Volga Lakes. – Ac a Linguis ica Li huanica 85, 141–159. Vi kūnas Man ydas, Zabiela Gin au as 2017: Bal ų piliakalniai: nežinomas pa eldas [Bal ic Hill o s: An Unknown He i age], Vilnius: Lie u os a cheologijos d augija. Woudhuizen F ed C. 2020: The Old Indo-Eu opean Laye in he Medi e anean as Rep esen ed by Hyd onyms, Toponyms, and E hnics. – The Jou nal o Indo-Eu opean S udies 48(1/2), 41–60. Zinke ičius Zigmas 1980: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika 1: Į adas. Is o inė one ika. Daik a a džių linksnia imas [His o ical g amma o he Li huanian language 1: In oduc ion. His o ical phone ics. Declension o nouns], Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1987: Lie u ių kalbos is o ija 2: Iki pi mųjų aš ų [His o y o he Li huanian Language 2: Un il he Fi s W i ings], Vilnius: Mokslas. Železniak I yna M. 1987: Ros i e noling is yčni p ocesy Se ednionaddnip ianskoho P a obe ežžia [The Ri e Ros’ and E hnolinguis ic P ocesses o he Middle Dniepe Righ -Bank Region], Kyji : Nauko a dumka.