Ac a Linguis ica Li huanica
2026, 94, p. 1-12
Tu inio nuo oda
ISSN 2669-218X (online elek oninis)
Au o ių eisės © 2026 A u Gałkowski. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos
s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą
naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. //
Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons
p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje,
nu odan au o ių i šal inį.
Gau as: Gau a: 2026-04-29. P iim a: 2026-06-02. 1 Onomas ikos
e minologija: a p sis eminio g iež umo i
Ne ibo as pla inimas
Onomas inė e minologija: a p sis eminio g iež umo i ne a žomo pli imo
ARTUR GAŁKOWSKI
Romaniškų s udijų ins i u as, Filologijos akul e as, Lodzės uni e si e as
El. paš as: [el. paš as apsaugo as]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-2471-0886 Ty imų s i ys: i alų, p ancūzų i sla ų ling is ika,
onomas ika, ch ema onomas ika, onomas ikos e minologija, onomas ikos eo ija, leksikologija,
glo odidak ika.
(h ps: www.doi.o g 10.35321 all94-04)
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Abs akcija
Šiame s aipsnyje nag inėjama šiuolaikinė onomas ikos e minologija, daugiausia dėmesio ski ian sis eminės
nuoseklumo i didėjančio e minologinio p oli e acijos ka u egzis a imui. Jis analizuoja ling is ines s a egijas,
ku iomis g indžiamos adicinių i naujų (me a)onomas inių e minų o ma imas, ski ian mono ema iškus
neologizmus i apibūdinamuosius sin agma inius o ma imus. Ypa ingas dėmesys ski iamas e minų ci kuliacijai
a p onomas ijos, ki ų ling is inių subdisciplinų i aikomųjų s ičių pe a pdisciplininio pe da imo mechanizmą.
Remian is a ink ais pa yzdžiais iš naujausios e minologinės p ak ikos, įskai an pasiūlymus, dokumen uo us
šiuolaikiniuose onomas ikos žodynuose i mokslinėse publikacijose, y ime k i iškai nag inėjamas neologinių
e minų pli imas, ku ių daugeliui būdingas o malus nesude inamumas, silpna p agma inė mo y acija i ibo as
komunikacinis skaid umas. Teigiama, kad pe nelyg didelė i nepakankamai pag įs a neologizacija, įskai an
e minologijos agmen aciją, aikomą labai indi idualizuo oms pa adin ų objek ų ka ego ijoms, gali sukel i
są okų d ip asmybę, e minologinę in liaciją i sumažin ą me odologinį pa ikimumą. P iešingai, apibūdinami i
s uk ū iškai skaid ūs e minai su eikia didesnį aiškumą, aiškinamumą i unkcinį inkamumą. Todėl s aipsnyje
siekiama apib ėž i onomas ikos e minologinio kū ybiškumo ibas, pab ėžian koncepcinės d ausmės, a pkalbinio
nuoseklumo i sude inimo su a p au iniu mas u p ipažin ais mokslo e minologijos s anda ais s a bą. Rak iniai
žodžiai: onomas ikos e minologija, me aonomas ikos e minai, e minologijos p oli e acija, a pdisciplininis
pe da imas, neologizacija, e minologijos s anda izacija, ling is inės s a egijos.
ANOTACIJA Šiame s aipsnyje ap a iama daba inė onomas ikos e minologija, daugiausia dėmesio ski ian
sis eminės da nos i is didėjančios e minologinės gausos koegzis a imui. Jame analizuojamos ling is inės
s a egijos, lemiančios adicinių i naujų (me a)onomas ikos e minų o ma imąsi, a ski ian mono eminius
neologizmus nuo ap ašomųjų sin agminių s uk ū ų. Ypa ingas dėmesys ski iamas e minų sklaidai onomas ikoje,
ki ose kalbos mokslų i aikomosiose s i yse pasi elkian a ps i inio pe da imo mechanizmą. Remian is pasi ink ais
naujausios e minologinės p ak ikos pa yzdžiais, už iksuo ais daba iniuose onomas ikos žodynuose i mokslinėse
publikacijose, šiame y ime k i iškai ap a iamas neologizmų pli imas, ku ių daugumai būdingas o malus
nenuoseklumas, silpna p agma inė mo y acija i ibo as komunikacinis skaid umas. Teigiama, kad pe nelyg dažnas i
nepakankamai pag įs as naujada ų kū imas, įskai an e minijos, aikomos ypač indi idualizuo oms į a dy ų
objek ų ka ego ijoms, gali sukel i są okų d ip asmiškumą, e minologijos išplė imą i sumažin i me odologinį
pa ikimumą. P iešingai, į ody a, kad ap ašomieji i s uk ū iškai aiškūs e minai už ik ina didesnį aiškumą,
sup an amumą i unkcinį inkamumą. Todėl šiame s aipsnyje siekiama apib ėž i e minologinio kū ybiškumo ibas
2
onomas ikoje, pab ėžian są okų nuoseklumo, a pkalbinio sude inamumo i a p au iniu mas u p ipažin ų mokslinių
e minijos s anda ų a i ik ies s a bą. ESMINIAI ŽODŽIAI: onomas inė e minologija, me aonomas iniai e minai,
e minijos p oli e acija, a ps i inis pe kėlimas, neologiza imas, e minijos s anda iza imas, ling is inės
s a egijos.
Įžanga
Onomas inė e minologija šiuo me u ys osi į ampos būsenoje a p sis emos nuoseklumo
po eikio i didėjančios endencijos nekon oliuojamai daugin i naujus e minus. No s naujų
e minų sukū imas a spindi onomas ikos y imų dinamišką augimą i jo a pdisciplininį
ma menį, jis aip pa kelia esminius klausimus, susijusius su koncep ualiu aiškumu,
me odologiniu nuoseklumu i onomas ikos e minologijos komunikaciniu skaid umu
indi idualiuose, a pkalbiniuose i daugiakul ū iniuose kon eks uose (ž . Zgus a 1995; Š ámek
2003; Wolnicz-Pawłowska 2016; Odaloš 2018; 2022; Bijak 2019; Gałkowski)
2024; 2025).
Pag indinis šio s aipsnio ikslas - išnag inė i e minų o ma imo mechanizmus šiuolaikinėje
onomas ikoje i į e in i onomas iškos e minologijos unkcinį inkamumą, acionalų mo y aciją
i mokslinį eisė umą. Teigiama, kad no s e minologinė naujo ė y a esminis i bū inas
onomas inių y imų ys ymosi aspek as, jos pe nelyg didelis a ba nepakankamai pag įs as
pla inimas gali sukel i koncep ualinę d ip asmybę, e minologinę agmen aciją i me odologinio
g iež umo silpnėjimą. Rezul a ai pag įs i onomas inių e minų ko pusu, su ink u pagal jų žodžių
o ma imo modelius, domenas, ku iose jie naudojami, i kiek jų į edimas a i inka iden i ikuojamą
mokslinį po eikį. Ty imo me odas sujungia leksikologinę analizę su seman ine i p agma ine
pe spek y a, ku i nag inėja e minų idinę s uk ū ą i jų aidmenį onomas ikos i pla esnėje
1
mokslinėje komunikacijoje (ž . Ha alík, Valen o á 2018: 55[…]56). Ypa ingas dėmesys ski iamas
mono ema iškų neologizmų i apibūdinamųjų sin agma inių o macijų ski umui, aip pa
klasikinės i neklasikinės ling is inės iš eklių į aka e minų sukū imui. Ty imas padeda apib ėž i
e minologinio kū ybiškumo onomas ikos ibas, ypač kai neologizacija y a ne eikalinga, p as ai
pag įs a a ba koncep ualiai nes abili. Ty ime aip pa ap a iamas po eikis ap ibo i pe nelyg
agmen uo ą abejo inų pa adinimų inkinių, ku ie susiję su labai speci inėmis objek ų
ka ego ijomis, pa yzdžiui, ski ingomis gy ūnų i abzdžių ūšims p iski omis zoonimų ūšimis
a ba labai spekuliacinėmis ideonimomis, ku ios susijusios su į ai iais meniniais i žiniasklaidos
p oduk ais, e minologiją. Tokiu būdu y imo ikslas - ska in i labiau subalansuo ą, k i inį požiū į į
onomas ikos e minologijos kū imą i e inimą.
1. Onomas ikos e minologija kaip ling is inės i
Kon ingen inis y imas
Nus a y a i p i aiky a besi ys ančioms eo ijoms i me odams, susijusiems su sa ųjų a dų i pa adinimų
p ocesų y imais, onomas inė e minologija y a san ykinai au onominė mokslinė s i is, ačiau iš esmės išlieka
nea ski iama ling is inės e minologijos dalimi (ž . Wolnicz-Pawłowska, 2016, 38). Todėl jis gali bū i nag inėjamas
ling is ikos i jos pag indinių anali inių šakų ėmuose, aip pa am ik u mas u.Ty imas emiasi pasi ink ais
onomas ikos i k azi-onomas ikos žodynų i žodynų, įskai an G undbeg i e de Namenkunde (GDN 1964), Lexique
1
des e mes u iles à l'é ude des noms de lieux (LTUE 1975), Słownik e minów używanych p zy s anda dizacji nazw
geog a icznych (STSNG 2014), Te minologia onomas ica (TON 2018), An Alphabe ical Guide o he Language o
Uk ainian Names (GLTN 2020), A Dic iona y o Onomas ic Te minology (DUTSK 2015) i ki ais naujausiais
e minologiniais šal iniais.
3
jo eo inės s i ys. Kaip i be ku is ki as e minas, onomas ikos e minas y a leksikinis iene as,
p adedan nuo ieno žodžio iki daugiažodžio iš aiškos a sin agma inės s uk ū os, ealizuo os
kalbos naudojime. Todėl jis pa enka į ling is inio y imo i jo subdisciplinų, įskai an leksikologiją,
seman iką, p agma iką i kogni y inę ling is iką, s i į. Duo as onomas ikos e minas, p z.,
gephy onym (< G . γεφύρα gephý a […]b idge[…]), naudojamas nu ody i il ų a dus, gali koduo i i
pe duo i žinias apie pasaulį. Jis gali nu ody i am ik o ipo oniminio objek o, iden i ikuo o pagal
inkamus pa adinimus, egzis a imą (Š ámek 2003). Iš onomas ikos, ling is inės i kul ū inės
pe spek y os okie objek ai gali pa eisin i a ski ų (me a) onomas ikos e minų į edimą (Gałkowski
2021). Tačiau egzis uoja i ki os pe spek y os, įskai an nuomonę, kad "sąžinių a dų ipai u ė ų
bū i apib ėžiami pi miausia emian is pačių a dų sa ybėmis, o ne objek ais, ku iuos jie nu odo"
(Włoskowicz)
2018: 94
2
).
2.DISCIPLINARIAI PERDARYMI i išplė imas
Onomas ikos e minologija
Čia p iim as me odas g indžiamas p ielaida, kad sa ieji a dai y a s a bus y imo objek as
p ak iškai isose adicinėse i šiuolaikinėse ling is ikos šakose. Tai apima pag indines anali ines
s i is, ku ios apima i labiau aikomąsias ling is inių y imų s i is, okias kaip socioling is ika,
psicholing is ika, glo odidak ika, e imo y imai i ko pusų ling is ika. Pas a asis ypač pab ėžia
onomas ikos pla esnę aikymo s i į, po encialą i mokslinių y imų eikala imus. Išnag inėjan
konk ečius disku sinius, eks inius a kul ū inius kon eks us, inkami pa adinimai eikalauja
anali inių sis emų i me odologinių s a egijų, ku ios iš p igim ies y a a pdisciplininės i
a i inkamai sudė ingesnės. Jų aikymo s i is pe žengia humani a inius mokslus i apima ki as
mokslines disciplinas bei aikymo s i is. Onomas inė e minologija gali bū i lyginama su objek y iau
o ien uo ų mokslų e minologija, pa yzdžiui, su geog a iniais b uožais, ku ie apibūdinami bend ais
i inkamais pa adinimais. Bend as a das upė, pa yzdžiui, kai laikomas iziog a iniais pa adinimais,
gali bū i nag inėjamas ka u su sa imi pa adinimais, okiais kaip Ne is a Vilija, ku ie eikia
Lie u os hid onomas ikoje kaip po amonimai (< G . ποταμός po amós < i e >), ypač
hid onomas ijos s i yje (ž . Hladký 2022: 322 […] 323). Panašiai i eislės e minas ąžuolas,
pa i in as į ai iose kalbose i a s o aujamas į ai iomis bo anikos e minologijos o momis,
anda sa o onomas iką a i ikmenį inkamame pa adinime Ba ek, ku is nu odo am ik ą ąžuolo
medį, p ipažin ą na ū aliu paminklu Lenkijos Świę ok zyskie egione. Onomas inės pe spek y os
požiū iu šis a das y a dean oponiminės ansonimizacijos pa yzdys i p iklauso dend onimų
klasei (< G . δένδρον dénd on ‘ ee), . y.
3
a ski iems medžiams na ū aliame k aš o aizdyje p iski iami inkami pa adinimai (ž . Bijak
2020: 75). Kalban apie opog a iją i , pla esniu požiū iu, apie kul ū ines s i is, galima
a siž elg i į daugybę e minų, kilusių iš Hen i Do ion i Jean Poi ie geog a inės i geologinės
me odikos, ku ią jie sukū ė sa o p ancūzų žodynuose naudingiems ie o ių pa adinimams
(LTUENL 1975). Šis da bas gali bū i laikomas anks y u i į akingu naujai onomas ikos
e minologijai, kaip a sispindi ėlesniuose Ry ų i Pie ų sla ų šalių leksikog a inėse
kompendijose (ž . pa yzdžiui, EBO 2010; SUOT 2012; c . STSNG 2014). Šal inių, dokumen ų i
eminių žodynų analizė odo, kad neįp as a į auk i neonomas inius e minus į onomas iką
g iež a p asme, po o jų mokslinį pa i inimą. A i kščiai, daugybė p ipažin ų onomas inių
e minų bu o i ebė a p iimami ki ose disciplinoje i ne mokslo s i yse.
2
Au o ius iš e ė iš lenkų kalbos.
3
Dean oponiminė ansonimizacija y a p ocesas, ku iuo asmeninis a das, ienas iš jo a ian ų a ba ienas iš jo
pag indinių komponen ų pe keliamas į ki ą onomas inę ka ego iją i ėliau nu odo ki okį pa adin o objek o ipą.
4
Šie p ocesai y a spon aniški i na ū alūs. Tiesą sakan , onomas ika ne u i išski inio įgaliojimų
eguliuo i pa adinimų klausimus. Ne mokslinėse s i yse be koks oks eiginys bū ų iš esmės
nesup an amas, ypač kon eks uose, kai "pa a-onomas inė" e minologija įp as ai naudojama
4
pa adin i a koduo i į ai ius p amoninius p oduk us, a ba pseudo-mokslinėse p ak ikose, okiose
kaip "onoman ija", ku i asmeniniams a dams p iski ia a iamą kilmę i subjek y ias
psichologines e es.
2.1 Kome ciniai pa adinimai i p i aiky a onomas ika: abipusės į akos
a ejis
Kome cinių pa adinimų (žodžių p ekių ženklų) a pdisciplininis pobūdis jau kele ą dešim mečių
p i aukia onomas iko, ling is ų i ki ų specialis ų dėmesį (ž . Sjöblom 2014). No s ši s i is a odo
šiek iek nu olusi nuo onomas ikos pag indine p asme, ji ebė a nuola inio in e esų onomas ikos i ,
išplės an , inkoda os, ypač dėl pa adinimo p ocesų adminis acinio egulia imo, ema.
Onomas ikoje, a ba iksliau, ch ema onomas ikoje, p oduk ams, gamin ojams a e slo
subjek ams p iski iami kome ciniai pa adinimai laikomi p agmonimais a ba p agma onimais (< G .
πργμα p agma […] hing, objec , ac i i y[…]) a ba e gonimais (< G . ργον e gon […]wo k[…]) i ,
bend esniame lygyje, kaip inkoda os ch ema onimai a ba ma konimai ([…] ge m. ma k […]ma k[…]).
P ekės ženklas sup an amas kaip išski inis ženklas, susijęs su am ik u ekonominiu subjek u i jo
sa ininku. Todėl jis y a saugomas kaip esminis i in elek inis u as, apiman is kalbinius, g a ines i
5
ka ais daugialypės pojūčių elemen us. Pag indinė iek adicinės, iek naujai a si andančios
onomas ikos e minologijos klasi ikacija y a o muojama pagal ling is ines s a egijas,
naudojamas jos o ma imui, i y a pag įs a jos d iguba cha ak e ia. Iš ienos pusės, y a g iež a
e minologija, būdinga onomas iniams y imams i jų y imo objek ams. Ki a e us, nes a bi
e minologija y a a pdisciplininė i jai į akos u i ki os disciplinos, aip pa kul ū iniai i gam os
eiškiniai. Jis padeda apibūdin i į ai ias žinių s i is i eikia kaip kogni y inė p iemonė na ū alių i
kul ū inių eiškinių koncep ualizacijai i in e p e acijai. Gali bū i da oma p ielaida, kad ne
g iežčiausiai apib ėž as onomas ikos e minas i jo pag indinė są oka u i ne g iež ų,
a pdisciplininės aikymo s ičių i a i kščiai. Pa yzdžiui, e minas "hodonym" (< G . ὁδός hodós
[…]pa h[…]) naudojamas ne ik onomas ikoje, be i am ik uose in as uk ū os kon eks uose.
Panašiai i poe onimas (g . ποιητός poiē os […] suku as, pagamin as […]) a si ado li e a ū os
s udijose i ėliau bu o p iim as li e a ū os onomas ikos i , lygiag ečiai, ki ų onomas ikos šakų,
ku iose aikomas a dų kū ybinis po encialas. Tokie pokyčiai lėmė labiau specializuo ų li e a ū inių
a dų ka ego ijų a si adimą konk ečiose kul ū inėse s i yse, įskai an okias o macijas kaip
an opoe onimai, opopoe onimai, mi opoe onimai, eopoe onimai i zoopoe onimai.
(ž . G a 2020: 125).
4
Pa a-onomas inė e minologija apima są okas i e minus, esančius onomas ikos y imo pe i e ijoje. Jis apima
a pdisciplinines są okas, susijusias su a dų y imu, aip pa spekuliacines, nes anda ines a ba moksliškai
nepag įs as kons ukcijas, ku ios imi uoja onomas ikos koncep ualizaciją, ačiau lieka a ski os nuo
įsi i inusių eo inių i me odologinių pama ų.
5
Daugiau in o macijos apie e miną "ma konym" i jo ek i alen us a a ian us (p z., i monimus a logonimus) ž .
A. Gałkowski (2022 m.).
5
3. METAONOMASTIKAUS TERMIN LINGVISTINE STRATEGIJOS
Mokymas: mono ema iniai neologizmai i ap ašymai
Modeliai
Galima a ski i is pag indines o ma imo me odų g upes a p ling is inių s a egijų, ku iomis
g indžiama iek g iež a, iek nes ik iška onomas ikos e minologija, ypač a siž elgian į
me aonomas ikos o macijas. Tai y a ie, ku ie leidžia e minologiškai iden i ikuo i " a dų
pa adinimus", " a dų inkinių pa adinimus" i "onomas inių s udijų padalinių pa adinimus".
[…]1 g upė[…] → Kon encinių mono eminių (sin e inių) e minų o ma imas pagal nus a y us
onomas inio e mino o ma imo p incipus (p z., limnonimas, limnonimija, limnonomas ika;
limnoniminis i limnonomas iškas […] g . λίμνη […] límnēlake[…]). G upė 2 - apibūdinamųjų
e minų o ma imas nominaliame poli ema iniame (anali iniame) modelyje (anglų kalba
pap as ai: oniminių objek ų klasė + a das ( a das) a ba a das ( a das) + oniminių objek ų
klasė). Šis modelis u i analogiškų ealizacijų ski ingose kalbose. Pa yzdžiui, anglų kalbos
eže ų pa adinimai a ba eže ų pa adinimai = Pol. nazwy jezio = Li h. eže ų pa adinimai i . .
Susijęs modelis y a aizduojamas kons ukcijomis, suda y omis iš pag indinio e mino, p z.,
onimijos, an oponimijos, oponimijos, u banonimijos i . ., po ku ių seka papildymas,
pa yzdžiui, Vilniaus u banonimija (angl. u banonymy o Vilnius = Pol). u banonimia
Vilna = Li h. Vilniaus u banonimija.
3 g upė: apibūdinamųjų e minų o ma imas būd a džių sin agma iniame modelyje ( ak inis
e minas: onimas, onimas a ba onomas ikos + san ykinis būd a dis). Pa adinimas gali eikš i
oniminių objek ų klasę a ba nu ody i e d inę, laiko, is o inę, kul ū inę, ling is inę a disku sinę
nuo odą. Pa yzdžiui, lie u iški a dai, lie u iški onimai i
Lie u ių onomas ika.
G upė 1 eiškia ieno žodžio neologizmo ipą, pag įs ą sudė ingumu, pap as ai u in du
leksikinius komponen us a o man us, o e ai - is. Pa yzdžiui, d iejų elemen ų junginys
hagionym (< G . γιος hágios ‘sain ) gali bū i analizuojamas kaip hagio + onym, o ijų elemen ų
junginys hagio oponym susideda iš hagio + opo + onym. Pas a uoju a eju s uk ū ą aip pa
galima in e p e uo i kaip d iejų elemen ų junginį: hagio + oponimas.
P adinis komponen as pap as ai eikia kaip p e iksas, u in is seman iškai nus a omą i
išski inį aidmenį. Tačiau an asis komponen as negali bū i klasi ikuojamas kaip su iksas
adicine p asme, nepaisan am ik ų su ikso ipo sa ybių. Ku ian neologinius
me aonomas inius e minus, sudedamieji o man ai u i sudė ingą mo ologinį s a usą,
de indami a iksinius i eminius komponen us […] ki ais žodžiais, jie eikia i kaip susie i
elemen ai, i kaip s iebai.
Daugybė g upėje […]1[…] nus a y ų e minų suda o didelį specializuo ų echninių o macijų
eze ua ą. Nepaisan o, klausimas y a ne ik jų kiekis, be i jų kokybė, apie ką liudija lo ynų,
g aikų i e ka čiais ki ų ling is inių šal inių duble ų i iple ų bu imas. Šis ski umas ukdo
e minologiniam su ienijimui iek nacionaliniu, iek a p au iniu lygiu.
Šie o ma imai y a įžymūs leksikinių naujo ių pa yzdžiai, dažnai a si andan ys dėl a ski ų
bandymų sugal o i naujus e minus. Kai ik jie pa enka į mokslinį disku są, jie linkę išlik i i
ci kuliuo i už iesioginių onomas inių y imų ibų. Tokie eiškiniai y a ilius uojami d igubais
žodžiais lenkų onomas ikos e minologijoje, pa yzdžiui, speleonim (< G . σπήλαιον splaion […]ca e,
ca e n[…]) i *kawonim [sic!] ([…] La . ca us, ca a […]ca e[…]), ku ie abu eiškia u ų pa adinimus.
Ki as lenkų pa yzdys y a po a hodonim i *wianim, ku ie nu odo ma š u ų pa adinimus iek
mies o, iek kaimo ie o ėse. Te minas "wianim" (la . ia […] oad[…] a ba […]s ee […]) pap as ai
siejamas su už mies o ibų esančiomis ie o ėmis, okiomis kaip kalnai

6
keliai. T ilyčiai aip pa gali bū i pas ebimi a p au inėje e minologijoje. Pa yzdžiui, kaimų
6
pa adinimai apima komonimą (< G . κώμη kmē […] illage[…]), ikonimą (< La . icus […] illage[…])
i u onimą (< La . us […] ilage[…], u alis […] u al[…]). G upės […]2[…] i […]3[…] sa o uož u
suda o daugiakalbines azeologines o macijas, suda y as iš d iejų a daugiau elemen ų.
Pap as ai ienas iš šių unkcijų y a pag indinis onomas ikos e minas, . y. pag indinis
elemen as, aip pa esan is g upės […]1[…] junginiuose, įskai an a dą, pa adinimą, onimą,
onimą a onomas iką. Likę elemen ai eikia kaip seman iniai modi ika o iai, apib ėžian ys
a i inkamų e minologinių i koncep ualių ka ego ijų apim į, pa yzdžiui, Lie u os mies ų
pa adinimai a Bal osla ijos hid onimija.
4. Onomas ikos e minologijos i jos ibos
Funkciniai i seman iniai ma menys
Vienas galimas p ieš a a imas susijęs su e minų, ku ie nu odo konk ečias nuo odų s i is,
okias kaip e i o ija, laiko apim is, asmenų a socialinių bend uomenių sa ybės i o maliniai
ling is iniai b uožai. G upės […]2[…] i […]3[…] a eju apibūdinamieji e minai pap as ai u i
ibo esnę aikymo s i į. Tai kelia klausimą, a jų e minologinis s a usas y a silpnesnis nei
bend esnių apibūdinamųjų iš aiškų a ba apibend inančių ieno žodžio o mų, būdingų g upei
[…]1[…], iesiog odėl, kad jose y a a ibu inių elemen ų, ku ie nu odo jų nuo odą.
Šis e o inis klausimas gali paska in i pla esnes apmąs ymus apie onomas inės i mokslinės
e minologijos aikymo s i į (ž . Włoskowicz 2018). No s e minų inkinio s uk ū ines o mas
y a gana leng a iden i ikuo i, jų ibų i koncep ualaus u inio apib ėžimas y a žymiai sunkesnis.
Galima a pažin i pe einamąją a ba pasienio zoną, ku i gali apim i mies o a už mies o ibų esančios
in as uk ū os, p z., il ų a unelių, pa adinimus. No s jie dažnai klasi ikuojami kaip hodonimai,
jie išlieka e minologiškai nes abili. A i inkamos ka ego ijos ne isada y a nuosekliai a ski os
onomas inėse sis emose, odėl jos y a sąsajoje a p nus a y ų klasi ikacijų i jų modi ikuo ų
a ian ų. Ve a pab ėž i, kad okio pobūdžio e minologinė ka ego izacija, ku i p iklauso nuo
na ū alios a kul ū inės e e en ų ipologijos, a spindi onomas ikos e minologijos ibą a ba
a pinę zoną i uo pačiu a skleidžia esmines nuosa ų a dų sa ybes. No s a dų nuosa ybė
ka ais gali bū i ginčy ina, a i inkamo oniminio objek o egzis a imas nė a abejo inas. Iš esmės
be koks ma e ialus a nema e ialus subjek as, įskai an įsi aizduojamus, gali bū i pa adin as
inkamu pa adinimu. Todėl šių subjek ų pa adinimai ampa onomas inio in e eso objek ais,
ska inan ieško i inkamų ka ego iza imo sp endimų onomas inėje e minologijoje. Įku ų i
a si andančių onomas inių e minų diapazonas suda o žodyną, ku į galima pa adin i "onomas ine
kalba": e minologiniu inklu, būdingu į ai ioms onomas inio disku so šakoms. Šis disku sas u i
didelį e minologijos augimo i įsisa inimo pajėgumą, ku is iesiogiai eikia onomas ikos i ne
onomas ikos eks ų aiškumą i eiksmingumą. No s e minologijos plė a gali page in i
apibūdinimo ikslumą, pe nelyg didelis pla inimas gali sumažin i skaid umą i ukdy i pla esniam
sup a imui.
5. Pa ikimumas, mokslinis p es ižas i iliuzija
Te minologinė so is ikacija
Są okos, su o muo os pagal […]2[…] i […]3[…] g upių modelius, pap as ai u i didesnį
skai omumo i aiškumo laipsnį nei neologinės o macijos […]1[…] g upėje. Žinu ė
6
Abu e minai, *kawonim i *wianim, y a neįp as i (pa i in i Mazu ski 2015). Pas a asis, ypač, y a nepakankamai
pa eisinamas hib idinis o ma imas, ku is išlaiko ik segmen ą -nim (= -nym) iš elemen o onim (= onym), ku is
p idedamas p ie lo yniško pag indo ia.
7
Pas a osios dažnai suku ia mokslinės sudė ingumo įspūdį i , išplečian , sus ip ina objek ų,
ku iems su eikiamas pa adinimas a ba ki i onomas ikos p ocesai, s a bą. 5.1. Pseudo-onomas inis
p oli e a imas: pe nelyg neologizacija i p oblema iška ka ego izacija
Pe didelis i nekon oliuojamas neologiza imas šiuolaikinėje onomas ikos e minologijoje ypač
aki aizdus zoonomas ikos s i yje, ku e minologijos in en o iai dažnai plečiasi g eičiau, nei
gali bū i empi iškai i unkciškai pa eisinami. Ši endencija pasi eiškia leksikog a iniuose
bandymuose ka ego izuo i su gy ūnais susijusius nuosa us a dus su didėjančiu ikslumu.
Neseniai Olena Ka penko i Vale ija Nekleso a (DUOT 2024) pa engė Uk ainos onomas ikos
e minologijos žodyną, ku iame pa eikiama daugybė zoonomas inių e minų, ku ių naudingumas
i disku sinė e ė y a abejo ina. Tuo pačiu me u kai ku ie iš šių e minų y a pag įs i
anks esniais bandymais į es i zoonomas inę e minologiją į uk ainiečių i sla ų onomas iką (ž .
SUOT 2012) i a i inka p ipažin as šios disciplinos ka ego ijas, pa yzdžiui, au onimą "bulio
a das" i hiponimą " a klio a das", ku ie y a plačiai p ipažin i i unkciškai pag įs i.
7
Ki i o ma imai, įskai an " aconym" "ka ės a dą" i "cap onym" a ba "caponym [sic!]
"ka ės a dą", išplės a šį modelį su ski ingu nuoseklumo laipsniu. Ši endencija aip pa
susijusi su okiomis są okomis kaip " ulponym […] ox name[…]", " ig onym […] name o a
ige […]", "psi aconym […] name o a bi d[…]" a ba " es udonym […] name o a u le[…] (DUOT
2024: s. .). Jie kelia klausimų dėl jų aikymo s i ies i unkcinio pa eisinimo. Kai ku ie iš šių
e minų, g eičiausiai, bu o suku i pa adinimų inkiniams, p iski iamiems gy ūnams, laikomiems
namų ūkyje a kon oliuojamoje aplinkoje.
Ki ais a ejais, kaip […] e mi onimas […] e mi o a sk uzdėlės pa adinimas[…], […]muskonimas
[…] muskos pa adinimas[…] a ba […]a achnonimas […] o ų pa adinimas[…] (DUOT 2024: s. .),
empi inis pag indas i ik as aikomumas ebė a nepakankamai pag įs i. Tiksliau a ian , ši
diskusija nė a susijusi su aksonominiais ūšių pa adinimais. Pap as ai jie į aukiami į
pla esnes leksikos ka ego ijas. Į ai ių abzdžių pa adinimų pa yzdžiai, a p jų e mi ai,
sk uzdėlės, musės i o ai, a odo e as i p iklauso nuo kon eks o, dažniausiai pasi aiko
žiniasklaidos p odukcijose i li e a ū inėse eks uose.
No s okio pobūdžio eiškiniai ka ais gali bū i laikomi ma ginaliais a anekdo iniais, jų
ep ezen acija DUOT (2024) odo sis emingą endenciją, o ne izoliuo us į ykius. Daugelis siūlomų
e minų y a nepakankamai kon oliuojamų leksikos o ma imo p ocesų ezul a as, ypač ais
a ejais, kai naudojami i p i aikomi g aikų a lo ynų o man ai, ku ie ne isada aikomi
nuosekliai a ba ling is iniu požiū iu ge ai mo y uo ai.
Šio ipo pseudo-onomas inės e minologijos pli imas gali u ė i neigiamų pasekmių
onomas ikai, ling is ikai i pla esnei mokslinio disku so s i iai. Ji sukelia nea i ikimus i
pakenčia e minologinio skaid umo. Šie klausimai aikomi i ki iems leksikog a iniams da bams.
Pa yzdžiui, daugybė e minų, ku iuos iš ado Ad ian Room GLNS (1996), kelia panašių abejonių
dėl jų koncep ualaus pag indo i mokslinio eisė umo.
8
Koncep ualinės i seman inės izikos e minologinėse naujo ėse
Pag indinis šio ipo e minologinio da bo i a ski ų e minų, ski ų konk ečioms mokslinių y imų
p oblemoms sp ęs i, klausimas y a ne jų o malioji s uk ū a, o jų acionalus i koncep ualinis
pag indas. Naujų e minų į edimas dažnai eiškia, kad
7
Te minas au onimas u i sinonimą: *boonym (ž . I . boonimo, TON 2018: s. .).
8
Dėl abejo inos GLNS mokslinės e ės diskusijos ž . L. Zgus a (1998) i A. Gałkowski ka ego ijų, ku ių
(2021).
8
galiojimas gali bū i laikomas p oblema išku onomas ikoje a susijusiose disciplinoje, nus a ymas.
Ilus acinis pa yzdys y a "e o onimas", ku is apib ėžiamas kaip " a das a ad eso e minas,
ku į mėgėjas naudojasi a si ik inai a egulia iai mylimam žmogui a ba a imas d augas ki am"
(GLNS 1996: 37 […] 38). Čia g aikiško žodžio […]ρως e os […] […]lo e[…] seman inė apim is y a išplės a,
į aukian papildomas kul ū ines asociacijas. Tačiau iš onomas ikos pe spek y os nu ody as
eiškinys gali bū i iksliau apibūdinamas naudojan nus a y as ka ego ijas, okias kaip meilės a
in ymios p igim ies asmeniniai a dai, . y. hipoko is inės, me a o inės a me oniminės o mos.
Šis modelis y a aki aizdus daugelyje naujai pasiūly ų e minų DUOT (2024), įskai an * i onym
(< La . i a […]li e[…]), ku is apib ėžiamas kaip […]gy ojo kū inio a das[…]. Šis mone ų
išleidimas eiksmingai pad igubina adicinį ski umą a p au inėje onomas ikoje: g aikiškai
pag įs as e minas bionym, p iešingas abionym, naudojamas kele ą dešim mečių. Panašiai i
e minas o a onimas, kilęs iš leksikos bazės, andamos ski ingose
9
sla ų kalbose (p z., Uk . товар, Pol. owa , eiškian is "p oduk as" a ba "p ekė")
apib ėžiamas kaip "p agma onimo, ch ema onimo, p ekės ženklo nuosa as pa adinimas"
(DUOT 2024: 86). Šioje in e p e acijoje iek e imologinė mo y acija, iek są okos
koncep ualinė pozicija ski iasi nuo adicinių a p au inės onomas inės e minologijos
modelių.
5.3 Už klasikinės kodo ibų: hib idizacija i e minologinis nes abilumas
Kaip pažymė a 1 g upėje, naujai sugal o i me aonomas iniai e minai pap as ai susida o aplink
ado a imo komponen ą, . y. eminę i šūnę, susijusią su pa adin u objek u i iš es ą
daugiausia iš klasikinės ling is inės pa eldo, dažniausiai g aikų i , ečiau, lo ynų. Ka ais šiose
o macijose aip pa y a elemen ų, paim ų iš šiuolaikinių kalbų, okių kaip p ancūzų a anglų.
Pa yzdžiui, *pe umonym ‘pe um name (Sk. *pe umonymum < Eng. pe um o
*pa umonymum < F . pa um; ž . Molná o á 2021; Kolenčíko á 2023; c . Odaloš 2022: 373) a ba
*skionym ‘išo ės pa adinimas (Sk. skionymum < Eng. ski; ž . Wach a czyko á 2012), aip pa
ki os neklasikinės bazės, kaip pa ody a
* o a onimas (ž . aukščiau).
Šiuo požiū iu, okių o mų, kaip "b endonym [sic!] (DUOT 2024: 24), ku ios bu o naudojamos kaip
plačiai p ipažin o i a p au iniu mas u p ipažin o e mino "b and name" sinonimas,
p iim inumas y a labai ginčy inas. Te minas "b endonym" ( ec e b andonym) y a kilęs iš
one inės uk ainiečių p ekės ženklo "im" b andonim "b and name" adap acijos, ačiau jo
pe kėlimas į anglų kalbą nepaisė įs eig ų o og a inių kon encijų. Tokia o ma šis e minas
mažai ikė ina, kad bus p iim as mokslininkų a ojime. Šio ipo kons ukcijas sunku sude in i
su onomas ikos e minologijos kon encijomis, kai e minologinės naujo ės pap as ai
g indžiamos g aikų i lo ynų modeliais i eo iniu požiū iu pag įs a onomas ikos mo y acija.
Nepaisan o, jų naudojimas gali bū i pa eisinamas a pdisciplininėse a su p ekės ženklu
susijusiose aplinkose, ku iose aikomos ski ingos pa adinimų sis emos i komunikaciniai
p io i e ai.
Ki as pa yzdys y a e minas "schoolonym", ku is eo iniu požiū iu kilęs iš g . σχολή scholē
[…]school[…], ačiau odo hib idinę o og a iją, de inančią klasikines i anglų elemen us (DUOT
2024: 79). Šio e mino apib ėžimas y a koncep ualiai sudė ingas, nes jis su eikia du ski ingus
i nesude inamus aiškinimus: iš ienos pusės, *schoolonym y a paaiškinamas kaip
[…]a chi u onym, u banonym [sic!], mic o oponym, inkamas
9
"OSTSO" (1983) e minų sis emoje šie du e minai užima aukščiausią lygį. Jie suda o d i pag indines jos šakas i
a nauja kaip isapusiški hipe onimai isoms pa aldžioms są okoms: bionimai y a inkami pa adinimai, nu odan ys
gy ąsias bū ybes i biologinius subjek us, o abionimai y a inkami pa adinimai, nu odan ys negy us gam os
objek us, a e ak us i eiškinius.
9
Iš ienos pusės - š ie imo įs aigos pa adinimas, o iš ki os - "e gonimo sub ipas, en di bančių
žmonių g upė" (ibid.). Šis apib ėžimo d ip asmybė pakenkia pag indinės ka ego iza imo
nuoseklumui i nuoseklumui.
6. Ne ibo os e minologinės kū ybiškumo ibos
Te minologiniam kū ybiškumui y a ibos. Tai labiausiai aki aizdu, kai naujai sugal o i
e minai ne ik pažeidžia am ik os ling is inės adicijos idinę nuoseklumą, be i
ukdo jų pe keliamumui a p kalbų pe e imą a adap aciją.
Kaip šiuolaikinė mokslinės komunikacijos lingua anca, anglų kalba y a ypač jau i šiam ipo eiklai,
ku i emiasi a si ik inai suku omis eikšmėmis. Tačiau ai ne eiškia, kad anglų kalba gali
besąlygiškai p iim i isus e minologinių naujo ių modelius, ne jei e minologinėse o macijose
naudojama leksikos medžiaga emiasi klasikiniais i a p au iniais šal iniais. Mone ai, nek i iniu
būdu į es os į a p au inę apy a ą, daugiausia ne gim oji kalba kalbančiųjų, siekiančių
uni e salizuo i ie inius modelius, dažnai ampa koncep ualiai i s uk ū iškai neį ikinan ys, ne
kai jie nag inėja eiškinius, a i us eisė am moksliniam y imui. Naujausi jaunų mokslininkų
leidiniai dažnai emiasi lais ai iš ys y omis koncep ualizacijomis, dėl ku ių ad hoc plin a
pseudo-onomas inių e minų. Pa yzdžiui, Te iana Khadzhylii (2024 m.) y ime ideonimas eikia kaip
i šu inė kū ybinių žmogaus da bų pa adinimų ka ego ija (ž . SOT 2024: 145), ačiau oliau
suski s omas į is labiau indi idualizuo as klases i subklases. Šioje klasi ikacijoje "a ionym" y a
į auk as į speci inę a dų klasę, susijusią su meno kū iniais. Sa o uož u, "imageonym" (ž .
"imagonym [sic!] in DUOT 2024: s. .) y a laikoma da iena subka ego ija, apimančia pa adinimus,
susijusius su izualiniais aizdais. Ši s i is aip pa suski s y a į daugybę siau esnių apib ėž ų
są okų, pažymė ų e minų, pag įs ų anglų a a p au inėmis leksikalinėmis bazėmis (ž .
*pic onyms, *g aphiconyms, *eng a ionyms, *sculp u onyms, *icononyms, *pho oonyms,
*bouque onyms, * ilmonyms, *scenonyms, o *hem onyms, Khadzhylii 2024: 2930). Toks
e minologinio in en o iaus išplė imas y a e minologinės ekonomijos p incipo pik naudžia imas i
bū ina onomas ikos me odinė ap ibojimas, dėl ku io a si anda pe nelyg daug i nepakankamai
pa eisinamų (me a) onomas ikos e minų.
Baigiamosios pas abos
Nepaisan pi miau ap a iamų koncep ualių i me odinių p oblemų, no a o iški e minologiniai
sp endimai gali p isidė i p ie są okų, susijusių su naujai iden i ikuo ais onomas iniais eiškiniais,
konsolida imo i esamų anali inių sis emų obulinimo. Todėl ši analizė ne u ė ų bū i
in e p e uojama kaip e minologinės naujo ės a me imas. Vie oj o, ji pab ėžia, kad eikia bū i
a sa gesniems ku ian (me a)onomas inius e minus, kai jau esami apibūdinami pa adinimai
su eikia inkamą, skaid ų i unkcionaliai eiksmingą al e na y ą. Pe didelis i nekon oliuojamas
naujų e minų, dažnai o maliai nesude inamų a ba ne u in pakankamai acionalios mo y acijos,
dauginimasis y a s a bus e minologinio i me odologinio nes abilumo šal inis. Ypač jau ios šiai
endencijai y a o macijos, pag įs os iš šiuolaikinių kalbų paim ais elemen ais, ku ie silpnina
sis eminę nuoseklumą i sumažina koncep ualinį skaid umą, uo pačiu didindami e minologinį
neaiškumą i ska inan nekon oliuojamą e minų i są okų kons ukcijų plė ą, p i aiky ą am
ik iems ikslams. Todėl okie pokyčiai gali sukel i onomas ikos y imų koncep ualinį nes abilumą,
o disciplina gali bū i k i ikuojama iš susijusių s ičių, susijusių su s anda izuo omis, a p au iniu
mas u koo dinuo omis e minologinėmis sis emomis. Todėl subalansuo as požiū is į