PASTABOS, SVARSTYMAI, SIULYMAI,
SMULKMENOS Ce e ca égo ie es ése ée aux p odui s des inés à la consomma ion humaine.
.IENETV SISTEMOS: SKIRTYBES IR PANASYBES, TIKROS
IR TARIAMOS NEGEROVES l,abia siai iia [pc q
ak ualus e minq e ou conc e [s no n inimo,
con ac uali é, ypaiiniq sys emc'n os e minli.
sys cmos b[ icnc q Kad os sensme q aiSkcsnc, au
no mu laikymosi, c minq lie u iikumo e ègles de
moins combien commenceama ab o o. Alo s paai5kcja
non seulemen que c'es déjà qua ième icne q
sis cn a, bc nemaZai qui e i5 p emiè esies
- ai5kiq. ik u e
même nc ike q
ak ualijq, aussi
bien ldomiu
c nolingyis iniq suje q.
I. Na [ alieji e a i iciels uni és
Jci cigia na, combien
an , es ma a imq, ce
Zmogus jlu depuis
que de science es
senq seno is lcnk as.
Thdiau i scien q linkgs,
plus p écisémen
- de la ie pi mykS es ci ilisa ion bhdu em asi
imogaus dia elcn. en a iausiu sa ipadiu mi e son
e expe igy cnimo empi ika, e iksliojo
scien i ique - eo iSkai mcn iSkai esmimis.
i5 i o nis
na u os ei5kiniq
Exis e p incipi . io communumo
-g unde s -
na u alus,
mais di é uma
aussi p incipinis.
O le plus
isigalejo
(mokslc
- obliga oi e) ou e di b ine icnc q sys cma
- mé ine.
l. Na [ alieji
liaudies ma ai
- i5 imogaus klno e son g enimo. Philosophe P o ago ui (qui a beaucoup
nusipclngs i g ama ikai) a ibué ( eikalq nciSlikg
- spijama, que icSai
posakis hon o
mensu a a 'is4
sudegin i) - imogus
daik 4 ma as
(An ikos Zodynas
1998: 155, Halde 2002), neZinan
son gsinium - esanii l que ils
son , e nesand l, j4 ne a
kq Zmogus doi da l i e qui
(Haldc 2002) kud ou komcn a o
d audZia-
-,,ncbe é a c é abli , na, e il
lui-même" (An ikos Zodynas 1998: 1-5),
sa a aliikai, bien que pag isqana ce
aiSkinamas e ... me ologiSkai. IS
ik qjq beaucoup liaudics i ai iq
pecla, iingsnis, sicksnis. nns es,
k aS q na q a i5 Zmogaus kino'.
olck is, gleb s, sp indis,
klupsnis,,didZiojo pi 5 o plai aka,
gniaui ais selon jusqu pi n ojo
s4nl icl" DZ,. Apic Pil iSkius 8 sl c
ielkis, sa ja, pi i as (skc sai), galas
a sima uoda o sp agilo buoZg;
- k eusi? - |
Sinq. - Quoi? -
Mediio. -
Kokio? 43
Sknhl u.s.
- Kun '? -
Buoi 'i
LKZ XII l98i: l()92. i ui,s
nu uojan as nc ik laSiniq
s o un as kaimc
- nc sciencesinc ana omie a c minq
l . 'likupi .i e es e au ekalbiu: col o
Zoll.. nui s" iun u. Pan: iiq
(ii ok.
- iS g .
lcl . .i
..n c kcs is") usiikas pu aclinin i s dni. u
ii ol. ' /
,.n kS )'s"l
scn() L's
n onc i e
sidah ini' e aiku
s o i l
elas
l cl ic-
-..su j ". Zinoma, p adZiojc cela é ai
ap i iksliai n a ai. Apy ixliu chauss e ki 1,
nl I aliuju liaudics n a l!
- & i s.
ou lk. ' ci,
akn o,
kouius. kui is, s a i i,
kauiclis.
2ug i. skolin iniai bi ka as (ii
no manq Rl kos ille - 10
go i s. n o gas. lbc. .
pudu), s uopu, lSsiski ia
pesos. a ec sl ' '//,
skolin iniai ciksmu
susijgs ma a imcl
pilda.s, alokas.
k ai u di é en s
aussi bien
Ce ains ski ingq
on panuiu bas inda:
o icnc ai menu k
Zemis, kick jaudiu
iugun j )gcn.s
., ie po a (lo .
y..iungas])
peu su .
a i pc
(An iques
dienq"
1998:398; audinga o ma j gans)
Zoclynas dia
lu gos.,plo , qui Zmogus sua i ou
nupjau i jusqu pic u" (Mo gc
-
peu
-
,, y as") .-
- Xlll-XVI a. bal q zug c
,a iamosios
Zemis plo s, apliqué
pa c années ou pa a
a liu", s ,o as jaudiq
(:sye i)
- g.. ilu o .,s o is"
-
sla ybc kilusi ii
p nd,,s a as" po ln(/
scandina q pudas,
(plg. angl.
..pond e". lo . s a s is,
p . nd s,,s l is;
pcndo.,sl'c iu", plg.
pasla as" (i(
S a deo es
,,kabau",
pe pendeo
,a s c iu",,.s amb-
pe pendicul-
alas"); es e
n à la omaine pa-
smulkq poids ma 4
lo . k uopeg cu os
(0,065 g) - i5
,,g ldas: lc",
q anL n
aigi skaiiia g
Sykiy a (o nc
o su alkieiiai
s c g) k uoi omis.
e main enan
uoli pa5iepia: e k uopas
a skoi c. , kiak i puodq / ;
Pil iSkiai.
Ensui e l ma q c is on é é ixées c alonais. ciau e c alonai
di isda osi emps des peuples. s adies selon e k aS us ou Pa yzdZiui, (ii
don l, l e s adionas) scno cs G ieijojc é ai ès i ai us:
Pi ijos
- 165 m, Dcl u -
177 m,
A ikos m,
- 184,98 -
I-cgcndiS-
Olympios
192 m,jonenq
- 210
m.
kai
ai5kinan a, que ako
- l s adio o
( iesaus, e non a o,
longueis jas - 6(X)
comme es dabu )
He aklio
(A kos
s adijo bc
- 625 g eikiSkos
2d los), ku, kodel he ojauspidc
neaisped4
is di é en e. Va gu
pcdincs kilmcs, ncs é ai déjà
g eikiSkos, a gu e isq g aikq
Babilonijojc (195 m). Labai
idomus s udiijo Vc s iniuose
TZ l951i 1969
nc ykusiai
(lenk.
désignée mu gos l . g)
.,Zcmes ma as
Lenkijojc, égus
n lZdlug (1.56
196g e nu g:nus
( 'ok.
he",4y'o go ) ZZ
-..Zen is ma as
Vokie ijojc ha) e
(0.26
- 0,36
dans ce ains Pic u
A ikos ialyse (0,6
h )" TZZ
( elin
1960 osc
TZ2 ne a
nc icno, ncs ne
in e na ional Zo Jis).
144
c :s na ll i. lusis
aiikininlus
- a(s umas, qui nucini Zmogus. an e candies
soleilcs discas depuis k ai clio appa oclemen
ou iikyla i( uZ aki acio pa-
(ni na
naiiai
ku i pe sq
,li sa gas
e
sug aikin as pu sangos
-..n . o olis,
pag is as
Z nogus
sa aip
nucina
d igupc
Ilonicnai
- 125
s dijq
alanda"). basec bi Zingsniai.
Romcni5kos o igmes n*'lia - lc . illc pa-ls 7s
Q ass n )
-
[ks an -
d igubq
is Zingsniu.
Da iliau na u alie-.ji liaudics ma ai ii eik( i e nc ines sys cm ls
ic-nc ais. exempleZiui, n ylia
- 1478.7 m, DidZiosios B i annies. JAV e au e
anglosaks l pai o n 'lia k ai q yl a
- s(u sun os ou
(n i)- 1609,344
m. Cia
i c in as
Zingsni<l Taiiau
sys ème .y/ia longueis.
skaiiiuojan mc inc
e js a au es
i
< s
sys cn os
- Si aip ès u olo
gao a inc
mesu es nNlia - Zcmes
semiaujo l/1-5'lanko
- 742 ,6 e
longueis m
Lie " oje
(Rusijojc ny"lia
-7467,4
m), gana ncdaug
j in.,s
pailgejo n yliu
Qilnnyle)
-
gcog aphinien dieno idinium 1'
Ianko 4-5'gcog a incjc pla umojc
longueu m (Anglijos pla umojc
- l8-52,-i
-
18-53.1E m),
depuis 1929 m.
a p uu ine
jA nq le
( NM) - 18,52 m. l-ili o
g ciiio 2n ogiSkasis
icnc as lago a ec
nuzgus (kn) es l/l2 )
plud iu pc 30 inka u).
ju mylcs ( i cs
sck. lZian o na igagalio
jD ci io iScid km/h.
- 1,852
Liaudics mesu e
k aS uosc i ai iuosc
mc iniai é alonsai
ès di é en s:
n o gos LDK - 0,71 ha.
MaZojoje en Li uanie
- de 0,2 à-5 0,56 ha,
U2ne u ejc depuis
lcnkiikas-0,5( lulen a
1819 ha; g eiku m.
é ai 2-5,5
-26,2kg a io (p ilygo
li,5g o so iicdui),
ki uosc Ry q
k ai uosc
- plus lou d, biblinis - 41,4 kg.
o
P i l zs kg, e s as ès
- 16,380-5
di é en : ome nq
(lib u) g,
- 327
lic u i5kas
(a an 1910) - 365,47
g, Lic u ojc ca meciu
de Russie
- 409,512 g, éelis
K ie ijas - 374,1-58 g,
- 314,72
Bc l no g, Klaipcclos g,
P usijos jusqu 1839 m.
- 413.05
g, UZncmuncje
- 461,1I1
depuis 1815
n . na jasis
lcnki5kas
- 405.504
g. DidZiosios
B i anniques e JAV
p ekl'bos s 'a as poids g.
(lb aul - 453,592 g, ais i is
- 3-58,323
2. S a ss sle ling4 e T ojos
uncija. Les poids son e penigi s:
G andeZiè es
b i anniques sy'a as s e ling4
- S < und
s e ling
(be Zinomas selon lo . lih a - S g {)
-,,pilna c is, c. i. ne ,
dé e minés p abos,
poids", I lande,
Egyp e, Chyp e,
Liban, Sy ies
- poids
(da hu es
- Aus aliennes. Naujoses
Zelandais.
Pc u, Pic q
A ikos, Rodczijos, Soudan, Ouganda.
Zambie e k .). l alijos,
Va ikano li 'a (TL) li u i gi
es ..s a as", (L), Mal os
(Lm) e Ti kijos
IX-
XVIII a. F anclzijos ill as
- aussi bien.,s a as" queis Sim aincs sys cmos
(p anc.li e) (i795 m. pa-
ie ne u - J unkas).
poids
s e ling l
- adi ionnel
145
nom; son
cik mc
-,,D.
Monig b i anniques. icnc as. l1,gus 1i)0 pcnsq'
TZ 2001
(appinamqju pen4; a an
nauj4j l
1971 - 20 ii ing4 ou 240
penLl cikimcs'. angl.
I.|E X 1983)
- lkuse de pi myk5 cs
s e ling
-
,,ne ées
p abos.
pu ,
s e lingus
- 1.
sen.
.,Anglises nio
pilnz c is, g y-
e poids
mesu e: o
- i1112.
a gen - 0,925
(ap ès 1920 m. - l/2), jusqu
1526 m. é ai di isé s o iope l",2. silab o j 160 scn.,,Monnaie
(L E X
d'Angle e e, caldinée à pa i de 11 30 m.; a. XIII égus silab o n'a ui, ou
20 silab o pens4, 1999), au emen . i. I o so pensui" (Bu acas pensas
-di l ,sis
1983). Bcjc, ce
senqjq au plus
a o ukis bldingas
nominimq
- o ucine,
zlo ...
guklenas,
S e lingas
main enan
- icsiog
,,Anglijos i auksiniq mo e q p aba" DZ, Smulkcsni i
sidab iniq
s ambesni susic i une ai ne e ai skai i5kai: ominq
duiguhas iingsnis - 5 pidos; pap as osis sieksnis (mos inis) -
6 pedos
- 1,95 m, did sis
sicksnis
- 9 pedos
- 2,84 m; kd is - 7,5 uolek ies - 4,87 m, uole k is
pidos, peda - 16 pi ing akmuo * 40 lie u iik ! s anl
- en i on 14-15 kg, pildus
1,5
- 40 s a q. Exis e nc ok uni é
coe icien iel
- ncija'. lc l. u cia
..douzième
pa ie"
(nc .
pa yzdZiui. hé i age).
exemple.:
juguio u cija
- 209.91
m),pedos
- 24,6 mm (pa
ncija a ima
con e, coliui
- 25,4 mm), aso
(s a o a io
- en i on 327 g) u cija g,
ominq s a o uncija
- 27,25
(s o io monc os - 27,288
g). S a o k a5 uose:
- 27,116
B,
P ancuzijos uncija
papli o e au es
(p a c. Linom, s depuis 1138
B i anniques e JAV
m.) - 30,594 once g, DidZiosic s
- p ekl bos u cija - 28,3495 g (sl silo uncija: D.
B i anijos - 28,4123 ml, JAV - 29,5729 ml), 'als/lnis e
ju ely ine, ou Tiojos, u cijo es non seulemen
ju cly inc e ais ines, mais aussi bi Zos ma as
- 31,1035
g.
T ojos uncija
- dia es e
T oie pause
- 12 Tiojos ncij l - 373,242
g (e 16 Tiojos uncij4 -
DidZiosios
Pound B i annique
- 453,592 g), e Tiojos d achme g (8
- 3,888
cons i ue uncijq), e T ojos g ans
g cons i ue (60 cl achmq). G ieZ ai
- 0,065
Zi[ inl, T ojos unciju es (kuo dia
de a p icS is uks an mcdius
kcncsEmone u iasdcSim q ka q
sudegusi his o ini T'oja?l) - comme
e le poids s e li g l
(n'y a pas de chose comme s e ling). La
di é ence es que s -a os s e lingl
nci ai uoja e ncgindijamas
- adi ionnel c minas. Tioja - angl Tioy,
bud a dis
- T ojc
( c . a . T o an):
- T ois u klis.
Be Tiojos
Ti'ojun ho se cija
- oy ounce I ounce oy, Tiojos s o as - oy poun l I pound o1,. Exis e
i icsiog oy sys em o wcigh s in which 12
-,,a oy ounces make a pound,,,a
se ies o uni s o wcigh , bascd on a
pound o 12 ounccs and hc ouncc o
146
20 pennywcigh s
o 480 g ains
- 0,3132411266 kg' (Webs c 's) Il s'agi d'un p odui qui es des iné à ê e u ilisé dans le comme ce in e na ional.
Dic iona
Unab idged l98l), e bld a dis o.y
kildinamas iS p anc. T'oyes (lic . Tiua)
-,,ci y in
F ance whc c
i was p ob.
in oduccd' (bc
son a oscna
limi ée
-.,cxp csscd
in oy
weigh '
Wcbs e 's Dic iona y
Unab idged 1981), conc cciquemen
liée à cn e ec uées dans mugese
a o u mesu e du poids (Wcbs c 's
Comp chcnsi c Dic iona y
199 i). Pinigq spécialis e
A. Bu adas ois
a cjais es da gs
di é emmen dalics
nc angliSkai)'.
(i5 oy
ou ce
- oyes
(n one ini)
uncija,
oy
- 'ojos (b angiqjq mc alq e
b angakmcniq s o io ma q) suo i l
sislenn (Bu adas 1980); 1994 m. ncpa cikia
ne anc T . s, e g s a 4 appelle
b angenybi4 slan (Bu adas, S ece iiius
373,242
1994:419);
' oy
Ounce e k .
-,,aucso poids de
au iqjq
mesu e, T ojos joje)
me alq (P anclzi-
unciju,lygi 31,1035 g ou
Il12 T .
s a o, ou 480 g anq' (Bu adas
1999). Tioja P ancuzijoje
-
géog aphique décou e e..
. T ojo
- anc.
Tioie, o
F anclzies his o iincs
Sampan€s
cL-n as
- T oyes. I o, es sicjama a ec kel q
ikas inq (lo . Tiicas ini, anc. T icasses,
angl. T icasse) gen imi e jq mies u, Romos
empé ie appelin u
Augus abona,
III a.
in i ulin u
T icussium,Y
- Tiecae
(Dic ionnai e
des noms
a. p op es
1995). Bcjc, eux ce
nom da ejai is4
elle endi aux
oisins: oy
-Nom donn6, en Angle e c, a la si ie
des poids qui sc cn pou les
ma id cs d'o e d'a gen "
(Dic ionnai e encyclopddiquc 1900),
main enan son ne ncmini (ne a,,
Dic ionnai e de la languc angaise j91993). Jo
n'a e p anclzq sckcjai polkai (ne a
Slownik zyka 1967 polskiego
i Encyklopedia powszechna
une encyclopédie populai e
(Encyclopedia polonaise) es
de langue polonaise basée su la langue polonaise.
1968).
Vokiediai
-
dis ingue ojanisches
PJe d,be T oygewich , usai
aussi pa mpo Hc cui
coub,bc mpoucKa l yHqus.
Peu elle e a é é comp end e a comme ejybini ou
ais ines uncija Dok-
1988 Zin: 122, aussi bien
ejl hinis ou ois ines
un as DokZin 1988: 123
a sei ejine (o ,
-
a gen , pie es
p écieuses), bc Si aip
possible
,,pag is i" e ke u ing
(s a as, uncija,
d achma, Tiejbi5kumu
g anas).
g is a e anksdiau,
quoi sans ZodZio
jybinis: oy /
-,, okia s o iq sis ema (auksui, a gen ab ui, pie e
p écieuxmiams)" ALKZ 1975. Da 1953 m. ixé oy poids
LE I
1953: 421. Exis e e sulic u in as
oy: oy weigh
-,, djine ma q sys ème
(B i anijojc)" ALKZ1998. On é é e
es en épandues
T ojos uncija
LIE X 1983,
VLE I 2001:216
(nx),217. T22200 -T ojos uncija, aussi bien T ojos
d achma,be ojos g ans.
déjà es e le plus
p oche ik enybei op ion
- ais ines uncija, ua uncija (oz , oz op), ais inis poids, ua poids (lb 4
lb ap), ais ines d achma, nn d achma (d a d ap) -3,88793 g (TechEnc
I2000:
660). Tik kodcl a an
yuis i is. -
n a ap ès l . zp.
ab égpa pi ma o ne
41
I kodel is ne
Zinoma, dia es
7 uo'J del o
omadinga
(bc
papli usi)
aiyba
- VLE III es même cazo io pj 7 ,i. ', bien a an Siol nc spa - doje blda o lik
Ceza io pj l 'is.
igi cbclickz ,7)ojos u cijos
adi ioncija, k l a a ian l,
a gyja e éoji nécessi é e
Vals ybincs lic u i l langues
- u a Saknis. Cia
kon i-
peu sijos sp cndimo.
3. Fun as, diuin usyb6s. Li uiai ncsi u as, e
au es ge mani5kos skolina q ma q pa adinimq,
qui on eux mêmes.
'laiiau ce aines langues ai au emen . Tokiq
accig aibiusi skoliniu usq langue so ie mcdiu jq
neg abiq e cjq le plus iipla in a, a é é pyun
Silp clijo e nous. NcZmoniSkiausia usybe,
i5 lcnk.li n , y l n , i n cs
( us. es
ok.
con inu-
- i5 id.
e auk5 .
co espond ok.
P un l, eçu i5 loL. pondus).
Gc iau laikesi Li u i5ka pi la, aussi bien ieux skolinys colls.
a iiau 1988 m. Dokun cn 4 e aiydn minin o bos iinyne papil a
ou e usybiq k a: un as - 453,6 g, ej binis ou
ais ines. onus nq DokZin 198 3: 123, ce un as i ?
- 313,2
g,
- 14
7
= 12 liuin q
- 0,3048
m,
diuimas cm DokZin 1988:
- 2,54
122. Thi es DidZiosios
b i anniques e JAV
une q ableele. mais i5
dia o usybes, i5 ku iq ik
es nc anglybcs, ik qju
|ym e cmoH son
angliSkos o igmes
(angl.
- .pida", s one oo
-
,,akmuo"), o
un as -
okiSkos,
- olandiSkos
diuimas (angl incl6 bcjc, K.
Gai enis c imuose son ap ikgs e
s c imybg inias...). Len elege
- skliaus ues
(lic .
- pa cik i e Li u i5ki
nommés: un as g)
DokZin 1988: 123,
k.. ua as (psn.)
- 409
u as (lie . k. peda
- 22,2 cm (= 32,5
cm)), duuhnes
(lie . k. colis) DokZin 1988: 122. Pap asdiausiai, encon us a ec
ski ingmis lie u iSkq e angliSkq ma q c cmis, nesugebe a
lie u iSkai di e - a gliikas pida. Bc kodcl pa eko e diuin us poids,
angliiks pie e, angliika son e du colio ne di è e pas.
-
4. Na aliez les uni és scien i iques.
Na n aliqjq liaudies ma q Siek an es e in e na ionaleiniq (plus
p incipalemen an ikiniq), mais ne a uni e so iniq. Donc ce ains
con iennen au comme ce in e na ional e d'au es placsnci p a iqueska,
mais ien ne con ien mokslui. Mokslas iene q susiku e e obulina
in e na ionaling sis emq, don izikiniq dydZiq que bl l pa ogu
,,dimensions sélec ionnées oui, u ilise ", uni és son ,,lib emen
indépendan es" LTE XII 1984. Tokia choisi , es me ini, ou delim aine,
une 4 sys ème. Denomina ion me ini assez d ip asmiSkas
- me ini es pas
-,,ma as", e , de
de me o
g . me on me eo
-,,mesu e".
Deiim aini ei5kia, que
une hai peu en bl i e
épo iniai ou
148
subs i u s
- <iauginami ou di ijami i5 dciimdiu. Sios
sys -mos supag indai ku i Zymiausiq
30 d. 1791 dck e u de l'assemblée na ionale
p ancuzq scien i iqueq komisions. m. ma s
app ou é longueio icnc as
me a,lib emen choisi, bc ou e
nena l alus
-Pa isZ du
géog aphiq-
jou o idinien
ue l-40
000 000
(kc u iasdcii n -
(bui i5kai pa ie, mascs
milijonoji)
- poids) icnc-
Ias kilog an es
* I dm 4'C dis illéo d'eau acumc
(na l alcsnis, bc ou au e na o base
- ne Zemcs mases quelle que pa ie). m
1795
i cs as e Sim ainis monigu
icnc as liu *us, o n'd ?s s e ling4
Sim ainiu p c s as aiSkiai isible
di é en na ionq seulemen i971 m.
Cia bldas
- anglq konse yi izme e
nllu aluml s.
p unc[zu
- no a o iikum ls, ncl
c oliucingumas e a i ici inume
( as di é umas gc ai
oi pa kq mene
- geoma i is, ou
ai ykli iga. s
- p anc lzilkasis e peizaiinls. ou
k ai o aizdin s, au emen luis asis
LTE VIII 1981).
-
ca bliikasis pa kos
m 1851 K. F. Gausas e W. E.
Webc is selon p emie jo
idejq e p adini a ian q
suk[ i syme ine
- CGS (ccn imc as,
g ammes, secondes)
i ' ' 1 sys èmeq.
mais elle uni e selinai ncjsigalcjo,
quoi,,da u ilisé de la physique e de
l'as onomie Saliu hé. a ailosc" VLE
1875 m. 17
III 2003.
pasi aie
mc ing
i es a m.
kon encijq.
geguZes 25
Lie u ojc mc ini sis ema 1920 d.
Donc n e as
- a aill inusc
icnc as, kilog ammes
- uni é p incipale, bc épo inis. Thdiau na l alumo idée es e i an e.
Zinoma, na [ alls son non seulemen Zmogaus klno e bui ics suje sike,
bc e izikiniq ei5kini l ma ai.
Moksle iennen !
na i alioses
sis cn os
son .. icnc q
sys èmes,
ku iq p incipaux
unc ai physikincs
sos e k .), aigi
cons as, son
dia g ci is
de la na u e
acume dépend
,,ma muo niq" LTE VIII 1981. Tbkiq ienc q
ei5ki-
e i ai iq jq sys cmq XX a.
p . es suku q okie is M. Planckas e e nglas D. R. Ha ee. Pa yzdui,
Ha io mases icne as LiLi
- c'es élec on
g a ie masse
- 9,109534'10 kg
(LTE IV 1978).
Sie une ai du me iniq c imis ès di é
- ce ains immensémen maZi, les au es -
immensémen g ands. Neijie e p a ique ku i.
Tadiau ma q e s a sdiq ils pada e e e s
(GMSK) app ou ées in e na ionalesinci
e 1960 m. Xl Gcnc alines kon c cn ions
sis emai, ou 51 icnc 4
( ench.
Sl,s ime
In e na ional) LTE XI 1984. An ai celui a i iciel
mè e
g indiaZiamas qui
dans le acu
physique ((Skai
-,,a s umas,
dé ance déjà
S icsa pa
1129192458 dali"
seconde
(1983 m. XVII GMSK)
TcchEnc I 2000: 648.
Ghana na u alq base4 a scnasis Silumos icne as Ccis Taus scales
(pagal andcns uZ5alimq e i im4)
deg é
- main enan in e na ionales
sys ème 49 iS cs i is
ienc as, e le p incipal es
(didesnis kcl 'ina.i bcjc, aussi
bien na u alus
213,15'),
- pag is as
II du p incipe e n odynamique.
Na l aliqjq icnc ] es
as onomijqc pa a.
mc ai, l iesn c is.
Thigi na alieji
icnc ai a science
i5 pacios csmes.
II. Tik i - physiques, na u els,
ak iniai e pe skaiiiu i ( edukuo i,
ek i a en iniai, e aloniniai) - son
les uni és con ac uelles
Possible a i 15 AG e 100 AG ac eu s
- ce son
physiques ac eu s.
Vicnas peu a oi e i l0
15 AG ac o iq, au e
- l0 100 AG ac o iq
- a gijic le même oi'? Toi paiiu
ac eu um gali na sua i
10 ha aZicnq (sku imas), ha bul ienos
l0
(gilusis a imas) e iSpleS i 10 ha
plciinio -na il iniai l ck a ai dia lygls,
bc ou lyg[s a imo hck a ai?
A o . a ugiu,
ou ona k icdiu
-/ck ines onnes égales, mais
es -ce égal yielding e
alo iali é?
laigi ik enybei nus e y i
au du compa able ma o.
Ceci nc quelle s a is ique
uzgaida
- ce bI inybe. P icS
30 mc u lcidinc.lyje
Z ,m ; s
ilki in onnaci-
1a
(2oll déjà es
na il inis
hek o as
,
no u ine ona,
u i inis
indelis ZOI glZ
10
Cia es déjà
e koe 36.
J'icien as izinian s
ac o ian s
pe laiiiu i
isL a inius 2Ol lglZ
10
36.
Ayclai em-
en
énoncée cla omas di é ence:
Siégean objec i ia i e i inka,o,imo sqlygas, lieu de ac iiko
a ail apn okejimo imumus con ac uinis 2U 9'75 I 9.
liip même déjà
il o as
p , skoiii l us
i
edukuo o s'. n
uu pueed !
3 o eampo m u - pe sko
i i o os ( edukuo o
s
) sqna u dos
-
ETZ 1966.
Bil inga mus4 scnamies i i,
que eux mêmes li liiausi
'o spo o s au ai
(plus de 800 edukuo 4 n aiinLl
pa ahndq seule kn,p imi) juda
paiiomis é u iausion is
<...> gu , i is
T 1973
228 2.
P adZiojc enco e
é ai nc
simplemen
s ( inis, '
con ac uinis na uinis: lcLlonHb i
Homlpa bHb i usnepume u npody c4uu - su aninis na uinis mesu e de
p oduc ion ETZ 1966. nc é ai seulemen conc 0s con ac uels
icnc ai (s aniniai hec a ai, s a ines onnes e e c.), bc e
su aniniai une ai: ii kie'x,^ieno u il aisonsmenLl goL nanu hec a o
en i on 19 cen ne i4 con ac uini4 éliaus 'ience T 1974
I41 2. 10 nilijon4 xilo ini l une 4
l enaio an z l2i4
913 285 1. <... >
p odui e mln. .
221
mine alini4 qi4
(su a iniais
ie e ai.s)
LU ISZ-S 41222.
Si am cikalui se
niau u ilisé
pliaignimis io lis
i ualinis galls
-,,palim;
so i ciki i;
qui doi
sei eiki i"
: longueu
inualinis
- gl2k.
,,s u a i n i
s longueu
jo icsaus
ho izon alio-
150
Su a inispi ; o ieb mu s
depuis scniai appelé basiniu
(3,5,
3,8% ou au e dé e miné). Ny q
icbumo (2,5, 3,-5 ou 4,5%),
bal ymq e ki q sudedamqjq
daliq picno p odui s
a ila alus du lai .
(.ne mais ai i comme na i al s)
adinan as o n alizuo as pic ws.
Bazi i y suje ku y es e plus,
exemple: bazi io kalo ingmn
gan i cs lujos LA 1993 l4 4.
Ene gijosimas pa ois ciSki es
u ilisé na. , s ek ,i ale o Ionomis.
Con ac Fuel
- c',qui, don apa ini dcgimo iilu na TSRS
Iaikoma égal 29,3 MJ/kg (7000 kcal/ kg)" U E X
1983; aussi bien LTE 1918 IV:263.
Si oks bL clas papli o
pe skaiiia imo
isi i ino, - é ai
g, ,ul s 2.4 914 2 33,
même su a h is
con ac uel gal, ,ijas
T 1973 162
1, 161 l, 1974 254
1, ZU
1974 9 34.
adiau ilgokq
papli o, G ei ai
laikq
ncnusis o ejo
e minas
- ne
Zodynues é aien
papli es e inys
sqlyginis: sqlygi is
ku as
- yc,, o Hoe mon ueo ClTZ1960, bc ETZ
1966 - su c inis ku as,2OTZ l97 -
els4/1ginis k us; sql. gi c n e liena
,,accoun ing acili é
u ilisé du bois icne : s"
- ycloeua u
ilomepua.
- hcdi g 's Ho z MN Z 197 | (MTZ
1998
- con ac uine n c liena
,,mcdienna
dZio nemen
calcula s de acili e
u ilisé sq oka,
co espondan du
bois
Si indica eu : pu5ines
II dZio inimo kokybcs ka cgo ijos, de 40 mm de
épaisseu , 150 mm de plodio, plus de 1 m de longueu
d'apipcu au den es, don q ini ial d egnum 607o, e
inal d egnum
L20o/'
- lcLlo Hb il
nunoilamepua.
- Einhei sholz -
con en ional
wood, wood in
boa ds), noxoma
MseKa l
- sqlygi is
(minki as) a imas
ZOTZ l97I
sqlyginis
audi ioplo is
Tks TZ 962.
Pc iodineje
spaudojc e
ès
sqlygi is
su a inis
i ai a o
su aniniai
hek a ai
T 246 1973 l. l9l4 157 2. S 1973 7 S.2O gl+ 2 5,6, sua i 2200 hec 4
con ac unel a imo T 1973 }l 7 - n kino 190 sqlygini4
hec a y ja 4 T
1973 203 I; con ac unel ak o i s 20 S'lq
2 M, 15, con ac uel
ag éga T
1914 l, 1974 760 l; con a inis k as T 1913 161 2, 190 4 - sqlyginis
ku as T 1973 83 4; s a ine on 1,974 125 4 - sqlyginis onos MG
1914
5
1l; mine ini4 qi4 - 4,9
millions de on4
$qlyginiais uni és) T 1973
248 3;
de chemin, auquel
nu aZia i consomme
a ail emps,
au an ( ou au an
combus ible), au an
ik amc ke lio in e alc
a ec pakilin ais" ousis
T22 1951, 'i uulinl
J egno ai
(,mpe u u u
-.. empe a u a, ku iq u d q
sommesame slegime aussi de même
densi é sausas ai " 22 gOS. Oab -
1917, e lukuo oji c, puL l u
s li is k li4 long emps.s CclZ
PTZ lg .+.
o in mlus pla udo nou eaux
mul iap imiSkumais (Z .
GK 2003 B 6-7).
151