72 Albina Aukso iū ė | Lau yno
Lau yno I inskio ke u kalbio
ocodino e mesinai
ALBiNA AUKsoRiŪ Ė
Ins i u de langue Li uiniens
ĮVADAS
Lau yno I inskio (18101881), zymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo, imp usdi i
a aux e majo i é de ses man aščių son y inė i. Su les su i us L. I inskio
mo syns hand aščius son éc é kalbininkai J. K uopas, V. Vi kauskas, O.
Kažukauskai ė e ce a icle au o ė (ž . K uopas 1960, K uopas 1963; Vi kauskas
1996; Vi kauskas 1997; Aukso iū ė 1999; Kažukauskai ė 2003). en dé ail son déc i s
bicalbiaux ocodynas: Lenkų polsko-žmaičių kalbų žodynas (Słownik
polsko-žmudzki) ( oliau LŽŽ) e Rusųlie u ių kalbų žodynas (Словарь
российско-литовских языков) ( oliau RLŽ), o Rusų uslie u apie la ynųlenkų kalbų
žodynas (Словарь российско-литовский съпольско-политическим ) éc i Ghanais
seulemen J. K uopas L dans l'a icle. I inskio lexicog aphiques a aux (K uopas
1960: 191198). J. K uopas p emie assez dé aillémen déc i i ke u kalbio le
dic ionnai e man aš į e é abli ses au eu s: ank aščio o ma : longueu 21,5,
la geu 13,5 cm. Le manusc i es éc i ès clai e e belle éc ysene. Son
papie ius minon, d'hélènes mels es de couleu , a ec aiškiu dans ce aines pages
(24, 92) insc i ud: supé ieu emen co ūna, d oi e su le cô é che al, kai ėje
lū oheada, e abaissean l'éc i u e wha man. Ni au o ius, ni années le mo dans le
manusc i ne nepažymė i. Seulemen de l'éc i u e, de l'éc i u e, des
ca ac é is iques du langage e de la compa aison a ec l'énoncé d ikalbiu Словарь
российско-литовский dąsiai possible e ce e u kalbio le mo de manusc i
a ibue à L. I inski (K uopas 1960: 194). L'a iclenyje indique le dic ionnai e,
examine son pobūdis, sanda a, éc ybos, lexiques pa icula i és, p ésen e non
quelques exemples des du dic ionnai e, lis ejami L. I inskio compose naujada ai
ou de au es sou ces enco e neuž iksuo i mo s. L. I inskio Rusųlie u ių kalbų
žodino e Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodino hand aščiai son conse és de la
Russie geog a ų d augijos a chy e Sank Pe e bu ge, où 1947 m. les a ou ados
D. Zeleninas. Commen e quand ces manusc i s son a i és à la Russie
géog aphiques d augija, exaclių connaissances n'es pas, seulemen possible de de ine , que
I inskio ke u kalbio e me du dic ionnai e
Te minologija | 2007 | 14 73 ap ès 1869 m., quand L. I inskis zammezgée les liens
a ec ce e compagnie, susi ašinėjo a ec ses memb es V. Kulinu e J.
Kuzneco u. m. V. Kulinas p oposa à L. I inskij d'accep e dans la socié é de
géog aphes de Russie des memb es (plus loin su L. I inski's liens a ec ce e
socié é oi Pe ke ičiū ė 1988: 861871). Dans la le e de L. I inski, éc i e m.
jan ie 1869 mois à V. Kulin, sužinons qu'il commença à p épa e
Rusųžemaičiųlie u ių kalbų žodyną e 8 euilles hand aš į siun ė V. Kulinui
pe žiū ė i (ž . I inskis 1995: 484), alo s é idemmen , quand L. I inskis
commença à éc i e d ikalbį Dic ionnai e. À p opos ke u kalbio le dic ionnai e
de p épa a ion da e à ien inconnue, seulemen possible de con eni , que le au eu l'éc é plus a d.
Ins i u de langue Li uanien en 2006 a eçu men ionné ke u kalbio dic ionnai e
manusc i de pho ocopies numé iques, donc il es possible ce manusc i à plus dé aillé
expé inė i1. Le manusc ip sunumé o é p op e L. I inskio, la de niè e page ma qué 95
numé o, cependan deux pages on le même 21 nume į, donc du o al manusc ip es 96
pages. Ce n'es que le commencemen du mo de ke u kalbio de A à Ay. Il y donne 358
usiški i aš iniai mo s a ec Li u iškais, la yniškais, lenkiškais a i ikmenimis e 23
nuo odiniai i aš iniai mo s, exemple., Авангар,..діяии. ж. смотри: Передовой отрядъ (3).
Le mo yn commence pa ois a icles, don usiquemen i an ines pa ies
cons i ue pas le mo , e seulemen le eé A, comme p emiè ei abėcėlės le eé,
bou uks e jaus ukas, exemple. : A. Азбуки первая буква. Balśiŭ èjłōs pi mòjé
òdbałsa. Alphabe hi p ima li e a. Pie wsza głoska Abecadła (1); A. союзъ. A , e , i -gi,
àgi- a . Ac, a que, e , e iam, idque. I, eż, a, akże, o- eż, owoż [...] (1); A. межд. Aj, o, ak.
Heu, ah, aha. O, ach [...] (1) (ž .
pho ocopie).
P ès des i ulai es usiques mo s indiqués de la ca égo ie g amma icale à daik a a džių ou nie le kilmininko
linksnio galūnės e giminės san umpa, à plu iskai inių daik a a džių enco e e numus san umpa, aux
ca ac è es donnée la mo e iškosios, be a dės giminės galūnės e būd a džio san umpa, eiksmažodžių des
pa ies du p emie e du deuxième indi idu à leu s au es langues san umpas, : Ak isa, сы. ж. Āk o ka,
kòmedijōnka, òdi ojé s ēbŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka sceniczna (20); Abba skij,..aya,..oe. p l.
B ōs wiszkas, p igŭłans p i b os wińìćzes; klosz o ìnis. An is i us. Opa ski, klasz o ny (2,..); Anamićmлю
Rajmiš. г.d.kì i, iszwejzdiè i kùna. 1 Dėkoju LKI Les employés du cen e de lexicog aphie Onai Kažuka
Liai,kopa inski Liai, qui on acquis le mo I kalino, che du cen e de l'uni e si é d'o ganisa ion de l'É a de Sank
Pe e bu g. Alekseju And ono , aidée à ob eni L. I inskio Rusųlie u iųla ynųlenkų kalbų žodžio manusc i os
numé iques pho ocopies, e LKI Leksikog a ijos cen o ondų edėjai d . Ri u ei Pe okienei, acco dukusiai
possibili é de p o i e de ces copies.
74 Albina Aukso iū ė | Lau yno
I inskio ke u kalbio ocabulai e e mesinai
Te minologie | 2007 | 14 75
Ex a e ana omiae disseca e, incide e co pus animan is, disseca e cada e .
Ana omizować, dyssekciję ana omiczną obić (44).
Quand où donnés des mo s des signi ica ions expliquées, negausūs exemples de
consomma ion, p ésen ée ap ès quelques synonymes ou a imos signi ica ions des
mo s, exemple. : Augus e,.. a. m. Rugpiū is, asz uon āsis mē ŭ miènŭ. Augus us.
Sie pień (4); Ana hia,..ii. ж. Nè iedzia, nèwāldzia, be waldzios bŭwìmas. Rieda
ne u ièjimas. Ana chia. Con usae ac pe u ba ae es. Cic. Ana chia, nie ząd (43);
A apnikъка. m. Bo āgas, wà é, błāksz as, ìnagis. Flagellum, lag um.
Sue . Scu ica. Ho . Bicz, ha apnik (63).
J. K uop es ime, L. I inskis u ilisai beaucoupiakalbiu le ocabulai e des usses, en egis é lie u iškus a i ikmenis, quelque où ansme i des explica ions e ilius acïne
ma é iel, appa emmen , il oulai p ê e qua eu kalbį le ocabulai e, don le commencemen au su mise à la Geog aphia Socie y Pe e bu ge amilia i i (K uopas: 1960 195).
Minčiai, que L. I inskis ai adui uses le ocodyne, auquel u ilisai , des explica ions en Li uiniens langue, possible pap ieš a au i, ca quelque où usiški mo s son sans
explica ions, des pa ies Li u iques mo s des in e p é és son plus é oi s que usses, pa ois similai es à lenkiškus ou la yniškus ou pla esni e dé aillés que dans
d'au es langues, comme. : Ak isa, сы. ж. Āk o ka, kòmedijōnka, òdi ojé s ebŭklìnes dà būn. Ac ix. Ak o ka sceniczna (20); Alllea, léi. ж. Dā ža ākas isz abejun szaliun
mēdejs swadìn as. Wajksćiò iné. Ambulac um, a bo ibus u imque sep- Ambulac um, a bo ibus u imque sep-Ambulac um, a bo ibus u imque sep um. Ambula io.
Xys us. Aleja, alea, chodnik (27), Ala as ie, тра. m. À. Il es o poud e de gypsum g anula e. Gypsum es un g ain de g ain de gypsum. G. W. W. W. W. W. W. W. Alabs owe. Le
plus sou en le dic ionnai e donnée des daik a o dzes, elles cons i uen en i on 71,5 % de ous les i ulai es mo s, bien moins son des au es langues pa ies: būd a džių
su 17 %, eiksmažodžių su 4 %, au es langues pa ies p ie eiksmiai, jung uki, jaus ukai ensemble cons i uen su 7 % de ous les i ulai es mo s. En i on 53 %
d'obik a a džių peu en ê e considé és e minis ou nomenais. Ils se on discu és plus loin dans l'a icle. Des neap a ian s daik a a džių menė ini a ec l'église leksika liés
mo s, mois, a gen , pays e leu s habi an s noms e k ., exemple. : Abassi,..sóвъ. beaucoupj. Sidab ìnis Pe sijes pìńingas u es sawieje 50 ska ìkŭ. Abasius, Pe sicus
a gen eus numus cohibens 50 assium. Pieniądz s ebny Pe ski aleu 50 g oszy (2); Австрiецъ, ца. м. Aus ijōkas. Aus iacus. Aus ijak (5); Австрiя,..iи. ж. Aus ije. Aus ia,
ae. Aus ija (5); Апостолъ..ла. м. Apāsz ołas. Siuns āsis nuog K ìs aus. Ch is i Apos olus. Ch is iane legis Magis e . Apas ół, posłaniec Ch is usa (58) e k .
Ce ains a ibu s son donnés dans le nomžiuo ines e deg es (e même polaips-
76 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio ocodyno e minai nių) o mes, exemple.
: Алый,..ая,..ое. пр. Raudònas, ŭżāwas. Rube . Cze wony, óżowy. Op . To ъ, qui алый есть.
Raudònāsis. Is, qui ube es . Ten, co cze wony jes . Сравн. s . Raudonēsnis. Rub io .
Cze wieńszy. Срав. s . op . Raudonēsńīnsis. Is qui ub io es . Ten co cze wieńszy jes .
Срав. s . смяг. Raudonièlēsnis. Is qui aliquan um ub io es . Co ochę cze wieńszy jes .
Превос. s . Raudoniàusis, p esque неутребляется (34). Dans ce a icle son examinés des
sciences na u elles e d'au es domaines e mes. L. I inskio ke u kalbio dic ionnai e
manusc i ie con ien 145 e mes, ensemble a ec ce ains dic ionnai e a icles dans les
espèces e minais e nomenais.
mine AlogiJoS e meAi
La plupa du dic ionnai e donnée de noms de miné aux pa 30, p esque ous ils son p ê s,
exemple. Albinъ, na. m. Albinas ~ albinas. Akmun bał aj skâjs ŭs kajpo źiamćziūgas. Albini es.
Albin W. kamień mający blask pe łowy,.. (21) Acha es. Agilma. m. Aga as ~ aga as, àkmun isz
ejłos Kwā ćziaus kŭ saj ŭ da Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspins, pilònes, miês ŭs,
sawiejedàlesChalcedōna,Jasida,Kwā ćziaus,Ragìnia,K wàwńinkai neka-
k ms ŭs, k ms ùs, minùs, kebeses, żwâjzdikes à piê , piê mas, acha es, sc. Aluminiтъ,..a. m.
Po oda blљлой глины. Alumini as ~ aliumini as, ā majna bàł oja mòlia. Alumini es. Glinka
czys a. (31); Ame úстъ i Ame úстъ,..s a. m. D agocљny caisson K a çoвой ace. Ame ìs as ~
ame is es, b angŭs àkmun Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa ou pìłkaj
bàł as. Ame hys us. Kwa c Ame ys , kamień d ogi ijole owo błęki ny lub sza o biały (39);
Андалузутъ... a. м. Камень изъ фельдспата породы. Andalūźi as ~ andalūzi as, akmun aumens
audonuma ou iamcziūgiszkaj pìłkas. Andaluzi es. Andaluzy kamień z amilij Feldspa a
mięsno-cze wonego kolo u niekiedy zak awającego na pe łowo-sza y (4748); An h acoli a,
qui es une espèce de poisson sau age,
.. a. m. Kaмень известковой породы. An akoli e ~ an akoli e, àkmun kālkia ā majnas. An acolli es.
An akoli , kamień z amilij Wapiennych (55); A agonтъ,.. a. m. Kaмень известковой породы. A agōni as ~
a agoni2 Pa yzdžiai son p ésen és ainsi, comme e odyne p incipalemen an aš inis usiškas žodis, ap ès lui
lie u iškas žodis a ec paaiškinimais e la yniški bei lenkiški a i ikmenys. Lie u iškas e me é e iné, po ildės
ženklo ou nie en gén inée langue à ansponue o me.

Te minologie | 2007 | 14 77 as, akmun kalkiu a maines. A agoni es. A agoni , kamień z
odzaju wapiennych); Авантуринъ,..на. м. Камень кварцовой породы. Awan u ìnas ~
Qua zum A an u inum. Kwa c pospoli y mający w sobie jakby oz zucone lis ki miki, w
a an u inas.Akmunkwà ćziausā mainas, u essawiejeblizganćzesskelàudes.
ymo on nazwa. się an u ynem na u alnym albo. kami słonecznym (Min Jakow) Aw (75-34);
Au oмолитъ,.. a. m.(Фатеръ). Au omōli as ~ au omoli as. B angŭs àkmun amsej mièlinas o
ankiàusej paduodans ing świēsej żāli. Au omoli hus. Wal. Au omoli . Kamień d ogi z
amilij Rubinu kolo u kaczo-błęki nego, zbliźającego się do gó no zielonego, mający w
sobie: glinkę, zynk, źelazo, k zemionkę i sia kę niekiedy (5); Aquaama inъ,..na. m. Be ŕi lŭs
b àngēsis ~ be ilus b angiasis, akmun swiēsej žālas, sŭdiために isz i nagìnia, mòlia,
glŭcìnas, kālkiŭ e gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be Be us. Wal. Be yl szlache ny;
klejno kolo u świa ło zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyllyny, wapna; i żelaza
(18) Adamáнтъ,.. a. m. Dējman as ~ deiman as. Adamas. Diamen (9); Алмазъ,..за. m.
Dējman as, dēman as ~ deman as. Adamas. Vall. Plin. O id. Dijamen (28); An h axsъ,..sa.
m. Rù binas ~ ubins, b angŭs àkmūn. Rubinus. Lips. Ca bunculus. Plin. Ka bunkuł, ubin (56)
e k .
Mine ales dénomina ions L. I inskis a ou ni e dans un au e de son manusc i dans le
a ail scien i ique eikale P igim ūmenė (plačiau oi Aukso iū ė 1998, Aukso iū ė
2001), dans la p emiè e pa ie de lui. Tad il es possible de compa e ce ains du mo
ke u kalbio e P igim ūmenės e mes. Su i ées du P igim ūmenės p emiè e pa ie
a ian es: Li u iens li é a u es e nau osakos ins i u de biblio hèque hand aš yne
conse ées Zemė os e de la Polonie académie des sciences biblio hèque hand aš yne
K oku oje Zemėmina. E , un e l'au e manusc i les pa ies p incipales, dans
lesquelles déc i la na u e non oji, p esque ne di è en pas, donc compa en les
noms des miné aux p is du P igim ūmenės p emiè e pa ie manusc i ( P ) conse é à
Vilniue. Po a miné aux e odyne in odui e emp un is e mes, e P igim ūmenėje
ou nis son Li u iški pa ies L. I inskio cons i u naujada ai, exemple. :
An o ililliтъ,.. a. m. Kaмень Эпидота породы. An o ili as ~ an o ili as, àkmun iszāc
Pis i a ā majnas. An hophylli es. An o ili , kamień z amilij Pis acy u (5455), plg.
łapējnis ~ lapeinis, lo . Ac ino us i gula us, An hophylli es, lenk. An ophylli , ok.
An hophylli (P 24); Apa iтъ,.. a. m. Kaмень известковой породы. Apā i as ~ apa i as,
akmun kālkia ā majnas. Apa i es. Apa y , kamień z odzaju wapiennych (57), plg.
p òżalis ~ p ožalis, lo . Apa elios speciosus, lenk. Apa y , ok.
De Apa i (P 32).
78 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio e dyno e minai Žodyne à un
каменной ленъ. Amijōn as ~ amijon as, źiames gàu as ~ gau as zemes, i a a akmun
Āzbes a ā majnas. Asbes us lexibilis. Asbes an Ami, pl. ska ūnis (40 ~ amjūnis ~
amjōn as, ska inas da kał wadlinis ~ kalnalinis, lo . Asbes os Amian us, Linum mon anum,
Asbes us lexibilis, ok. Il es égalemen possible que l'amian e soi u ilisée dans des
p odui s chimiques. De Amian (P 2425). À ce a icle du dic ionnai e con ien de
men ionne e une espèce d'amian e, que L. I inskis ou ni dans l'a icle de l'amian e:
Азбестъ Амиантъ. Asbes as Amijon as ~ asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl.
Asbes us lexibilis. Asbes Amian (14). Ainsi, ce miné al du dic ionnai e es p ésen é en
deux end oi s aisemblablemen en aison di é en s usiques de ses dénomina ions, a
compa aus L. I inskio dans abis deux manusc i s ou nis Li u iškus co espondmenis oi
qu'il u ilisai plusieu s synonymes, d'en e eux même ois Li u iškus: źiames gàu as,
ska ūnis e kałnālinis, lesquels il a p obablemen lui-même cons i ué. Comme on oi de ce
de nie exemple, le dic ionnai e es ou nie e espèces des e mes. Deux miné aux de
(amian e e mu ijaci o) a iclesen incluse po quelques leu s espèces, exemple. :
Azbéстъ,.. a. m. Asbes os ~ asbes os. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans skā a kajpo lìnun,
ŭ kia ŭ es ā majnas: Asbes us. H. Asbes , ga unek kamienia z odzaju alku. 1) Légqij
azbeсть. Āzbes as lēngwāsis ~ asbes es lég asis. Sŭdi I a I a I a isz i nagìnia,
magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs ùdīs, e molìnia. Asbes us sube mon anum. Asbes ko ek
gó ny złoźony z k zemionki, magnezyi, wapna, n. żelaza, i glinki. 2) A. Amian . Asbes as
Amijon as ~ asbes as amijon as. Linum mon anum. Pl. Asbes us lexibilis. Asbes Amian .
3) Obykno enny Azbeстъ. Asbes as pāp as āsis ~ asbes as simpleasis, sŭdie ada isz
Magnēzijes, i nagìnia e gelźies ùdīs. Asbes us ulga is. Asbes pospoli y, składa się z
magnezyj, k zemionki i n. żelaza, plg. kałnālinis zwyczaj ~ kalnalinis zwyczaj (P 25). 4)
D e o idny Azbeстъ. Asbes e bois ~ asbes e bois. Asbes us xyloideus . lignosus. Asbes
d zewo gó ne, plg. kałnāmēdis ~ kalnamedis (P 25) (1314); Anghid úтъ... a. m. Kaмень
известковой породы. Mu ijāci as ~ mu ijaci as, akmun kālkiu ā majnas. Anhyd i es.
Mu ijacy , kamień z amilij wapiennych (plg. sausēnis sidoklis ~ sausenis sidoklis (P 33)).
Shpa ies yj angiad тъ. Ma ijāci as śziasz ajnìnis ~ ma ijaci as šeš aininis [pi mame
skiemenyje éc i a a p obablemen L. I inskio lacho auda. A. A.]. Anhyd i es spa osus.
Mu ijacy sześcienny. An. g anis yj. Mu ijāci as Angid i as ~ mu ijaci as angid i as.
Anhyd i es g anula us. M. anhyd y . An. pлотный. Mu ijāci as ukszłuò āsis ~
mu ijaci as ukšlo asis. An. densus. M. po-
emp un an mine al nominan du synonyme lie u iškas Амиантъната. м. горной или
Te minologie | 2007 | 14 79 ałdowany. Ан. пло: deuxième. Mu ijāci as źiamiè āsis
~ mu ijaci as žemė asis. Anhyd i es densus secundus. Mu ijacy zbi y. An.
волокнистый. Mu ijāci as ska uò āsis ~ mu ijaci as ska o asis. An. ib osus.
M. włóknis y (4849). Comme on peu ema que de soumises exemples, non
seulemen usiški e lie u iški, mais e majo i é des la ines e polkų langues de
co espondmenes son d ižodžiai sudė iniai e mininai.
Plusieu s au es mononoyages usiškiem e mes son ou nis Li u iški sudė iniai
a i ikmenys, p z. : Анатазъ,..за. м. Металлъ Титана породы. Ana as k aunìnis ~ ana as
k iauninis. Ti anium ana as. Ty an ok aed y (43); Aquaa inъ,..na. m. Beŕilŭs b àngēsis ~
be ilus b angiasis, akmun swiēsej žālas, sŭdi e am isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ
e gèlźiēs. Sma agdus s ia us. Ka . Be yllus. Wal. Be yl szlache ny; klejno kolo u
świa ło zielonego złożony z k zemionki, glinki, glucyny, wapna i żelaza (18); An aci ,.. a.
m. Kaмень Трофитовой породы. An āci as ~ an aci as, akmun isz ā majnas angłàj ia;
angłàj is kāsamāsis ~ anglai is kasamasis. An aci es. Węgiel kopalny błyszczący albo
An acy (55), ce de nie mine al p ésen an des noms synonymes son composé de
deux, un un seul mo skolinys e un e me lie u iškas.
Comme u de exemples, L. I inskis espèces pa des e mes composés démenimis
eiké būd a džius (leng asis, simple, b angiasis, medinis, k iauninis, šeš aininis,
ukšlo asis, žemė asis, ska o asis) e daly į (kasamasis) e de ous, sau
p éésagas - būd a džiusinis, a ojo į a džiuo ines o mes. Mene aien des
e mes composés espèces dėmenis, p obablemen sui an la yniškais
a i ikmenimis, L. I inskis éc é ap ès le p incipal dėmen, bien que le dic ionnai e es
couple de noms miné aux, don le espèce dėmeno, comme e main enan habi uel, a
a an le p incipal dėmenį, exemple. : Amb a,..ы. ж. Смолистое и горючее вещество,
коегосутьдваглавныярода,собственноназываемаяАмбра,ижелтый,
Янтарь. Àmb a ~ amb a, i a a iz sakun sŭdiഗത degans dàjk as dwijun ā majnŭ, wiena
wadìnama ik òjé Amb a ~ ik oji amb a; an òjé giał òna, Gin ā as ~ gin a as.
Amb a g isea. Amb a zwyczajna (38); Аспидъ,..да. м. Skiāłamāsis àkmun ~ skelamasis
akmuo. Schis us (lapis) issilis. Vi g. Sec ilis. Plin. Scissilis. Cels. Łupny, szczepny
kamień. Łupek (88). Laigian nomminés de miné aux, il au ema que que l'au eu du
dic ionnai e ne ous les miné aux nomminés a ou é Li u iques e mines, pai s de
miné aux non nomijès les a p ésen és de maniè e desc ip i e comme es e
usiquemen : .. Alloh oy Augu a, m. ace de pie e A gi a. Àkmun ā majnas Auì a.
G ana us alloch oi es. Alloch oi , ga unek odzajui u (27); Annalcimъ,..ma.
80 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio ocodyne e minai m. Kaмень
Kubicy , kamień amilij Ceoli u (43).
TERMINALES BOTANIQUES
Ke u kalbiame L. I inskio le dic ionnai e des e mes bo aniques ou e peu […]
seulemen 16. Dans le dic ionnai e p incipalemen incluse des noms de plan es e
seulemen un aisiaus nom: Ay á, вы. ж. Pīgwas ~ pygwas, dulŭ swećzios szalies
wājsiŭs. Py us Cydonia. Pigwa, ga unek g uszek (15), plg. k àuśzé, dùlé, g ūśzé ~
k iaušė, dūlė, g ūšė, lo . Py us (Pi us), lenk. G usza, ok Bi ne, lo . Py . Cydonia, lie . G .
Pigwa ~ pig a (P 202). Augalus noms peu ê e compa é a ec L. I inskio P igim ūmenės
dans la deuxième pa ie Žolėmina p ésen é au sys émique genčių pa adinimų (plačiau
augalų są ašu, ku iame ap ašoma 219 augalų šeimų i daugiau kaip 2500
ž . Aukso iū ė 1998). Le dic ionnai e donne seulemen qua e plan es de genčių noms:
Акáция,..iи. akācija ~ akacija, mēdis ŭ es giał ònŭs źièdŭs kajpo źi niŭ. Robinia
Ca agana. Robinia G oszek Sybi ski (Józ. Jun.)), plg. akācja ~ akacja, źi nikājnis ~
ži nikainis, lo . Acacia (Necke kla. Akazie (P ), ka kłāi nis ka ~ 205ži nis, lo . Robinia,
lenk. Akacya, g ochowiec, ok Robinie (P 17 207); Анисъ,..са. м. Anizis ~ anizis, żolie.
Anysum. Pimpinella anysum. Bied zeniec Anyż (49), plg. łājpiedis ~ laipėdis, lo . Pimpinella,
lenk. Bied zeniec, ok. Bibe nell (P 192); Апельсинъ,..на. m. Àpēlcina ~ apelcina, ci inas
ā majna. Ci us sinensis. Apelcyna, ga unek cy yny (57), plg. cì inas, cù inas ~
ci inas, cu inas, lo . ci us (Tou ne .), lenk. Cy yna, ok. Ci one (P 171);
,.. Aлойлоя. м. Ēlosas ~ elosas, ālosas ~ alosas. Aloe pe olia a e a. Aloes p awdziwy
(30), plg. ejlosas ~ eilosas, ēlosas ~ elosas, elijōszius ~ elijo Alošius, lo . Aloë (Tou n.),
Aloes (K.), lenk. Alona, Halena, ok. Aloe (P 133). P incipalemen dans l'examiné
ke u kalbį dic ionnai e, comme e dans Rusųlie u ių langues de dic ionnai e (ž .
Aukso iū ė 1999), L. I inskis incluukée noms des espèces égé ales, exemple. :
A buzъ,..za. m. A buzeцъ,..зца. A būzas ik āsis ~ a būzas ik asis. Cucu bi a
Melopepo. Dynia A buz (64); A yshъ,..sha. m. Kadaģis
Saw
ìnas ~ kadagis sa inas. Junipe us Sabina. Jałowiec Sawina (81), plg. kàdagīs, ògīs ~
kadagys, ogys, lo . Junipe us, lenk. Jałowiec, jadłowiec, ok. Wachholde (P 144);
A išoкъ,..ka. m. Ka czokas mēzgan ēsis ~ ka čiokas mezgan ęsis. Cyna a scolymus.
Ka czoch pospoli y (8081), plg. łājszwas ~ laiš as, lo . Cyna a, lenk. Ka czoch, łājszwas
e śzke gālwis ~ laiš as e ške gal is, lo . C. Scolymus, łājszwas usnelùnas ~ laiš as
usneliūnas, lo . C. ca dunculus (P 253); Aгнецъ непорочный,..нца..наго. Ce e posky ie
de ai men ionne les noms des spécialis es des b anches scien i iques
породы Цеолита. Akmun Ceolì a ā majnas pìłkaj ou giałswaj bàł as. Analcimus.
Te minologie | 2007 | 14 87
Deux b anches de science nomme L. I inskis u ilisai skolinius: Algéb a, ы. ж. […]. Àlgeb a ~
algeb a, okunda moksłas dans lequel dieł isz adima neźinomoja skaj laus wie anunoje
wa ojamas i a odbałsas, a i a li e as. Algeb a. la . Algeb a. polon. (21–22);
A chi i e a,.. y. ж. Budawōné ~ buda onė. S ūnisina ~ s ūnysina. Moksłas namun s a ima
isz medzia o łabiausej pilōniŭ. A chi ec onice. A chi ec u a. A s a chi ec onica.
Budownic wo, a chi ek u a (84), plg. s nysena s (1) s a ymas: Eldijos s ūnysena S.Dauk.
(LKŽe). Ce e de niè e a icle du mo ne inclus e ois espèces nommées, don espèces de
ê emen simis a deux à nomžiuo iniai p eesagos -ischkas būd a džiai e un p eesagos -
ūinis būd a dis: A chi ec u a военная. S unisina ka iòniszkojé ~ s ūnysina ka ioniškoji.
A chi ek u a mili a is. A chi ek u a wojskowa. Ailne Гражданская. S . kiszkōjé. ~
s ūnysina a chi ec onice, a chi ec u e ci ilis cyw. Budownic wo. A . Ko abelne.
S unisina łajwìné ~ s ūnysina lai inė. A chi ek u a na alis, nau ica. Budownic wo
ok ę owe (8485).
co espondan es: Анатóмикъка. м. Знающий науку Анатомии. Mòki as an na iòjima
kùnun. Kùn- ājkis ~ kūn aikis. Ana omicus, ana omices. Dissec ionis co po um pe i us.
Ana omik, uczony wijyi, p ak yk w dyssekcyi (44); As ologъ,..ga. m. Zinis po żwajzdziun ~
connais po ž aizdžių. As ologus. As olog (90); Астрономъ,..ма. м. Zwajzdińīnkas ~
ž aizdininkas, mòki as su źinios apej żwâjzdes. As onomus. As onom, mis z nauki
gwiazda skiej (90). Specialis us, comme e de ces domaines science b anaks, L. I inskis
į a dijo lie u iškai.
TERMIN AIŠKINIM yPATUMAI
L. I inskio Rusųlie u iųla ynųlenkų langues dic ionnai e peu ê e appelé e éškinamuoju
slo ynu, ca nonge pa ie des mo s, en e eux e minų e nomenų, es éškinama.
Beaucoup de bo aniques e de zoologie e mines d'explica ions n'on pas, seulemen à
quelques son umpi explica ions, exemple. : Ananāsas ìk āsis (żòlie i wājsiŭs) (43);
Akācije, mēdis ŭ es giał ònŭs źièdŭs kajpo źi niŭ (17); Didzia swećzios szalies ju es
żuwis p aŕinan é żmōgŭ. Rijūné, ijūnas (18); Wanden-źiamìnis, ìwolis galens su źiāmes
e wandenieje łajkì īs (41). Ces in e p é a ions on peuug on dé ini ions des signes,
similai e à dé ini ion į es l'o angin in e p é a ion: Àpēlcina, ci inas ā majna (57), lequel
indique un sys èmeis ela ion des plan es. L. I inskis manusc ip i ai e des sciences
na u elles a ail P igim ūmenė a maina appelai axonomique ca égo ie lo . a ie as,
laquelle in odui e main enan u ilisé le e me a ie e as.

88 Albina Aukso iū ė | Lau yno I inskio ke u kalbio ocodyno e minai Beaucoupuma
e zoologijos e minų aiškinimai. P ès des minemini as, ā majna bàł oja mòlia (31);
Amijōn as, źiames gàu as, i a a akmun Āzbes a ā majnas (40); An o ili as, àkmun isz
alų pa adinimų nu odoma ik kokio mine alo a maina jie y a, p z.: Alu-
Pis āci a ā majnas (54); An āci as, akmun isz ā majnas angłàj ia; angłàj is kāsamāsis
(55); An akoli e, àkmun kālkia ā majnas (55); Apā i as, akmun kālkia ā majnas (57);
A agōni as, akmun kalkiu a majnas (75); Mu ijāci e, akmun kālkiu ā majnas (48); Szpā as
dejman ìnis, àkmun Rubina ā majnas (28). Comme on oi de exemples, ces
in e p é a ions son insu isan es, ca uni o mémen s'expliquen mu ijaci e,
an h acole i e, apa i e e a agoni e. P ès d'au es dénomina ions déc i s la couleu ,
exemple. :Andalūźi as, akmun aumens ougeonuma ou iamcziūgiszkaj pìłkas (47); Akmun
bał aj skâjs ŭs kajpo źiamćziūgas. Albinas (21), ou indiqué son alo ingume, exemple,
Rùbinas, b angŭs àkmūn (56). Ces explica ions ne éponden égalemen pas enco e aux
exigences de dé ini ions, cependan à ce ains e mes les explica ions données déjà ne
l'aboio inai peu en ê e considé ées dé ini ions, exemple. : Ame ìs as, b angŭs àkmun
Kwā ćziaus ā majnas wiśzniawaj mielina wā sa ou pìłkaj bàł as (39); Au omōli as.
B angŭs àkmun amsej mièlinas o ankiàusej paduodans ing świēsej żāli (5);
Awan u ìnas. Akmun kwà ćziaus ā mains, u es sawieje blizganćzes skelàudes (34).
Enco e quelques miné aux son dé inis indiquan leu composi ion e épaisdă, exemple. :
Àmb a, i a a iz sakun sŭdi Jaguans deg dàjk as dwijun ā majnŭ, wiena wadìnama
ik òjé Amb a; an òjé giał òna, Gin ā as (38); Beilŭŕs b àngēsis, akmun swiēsej żālas,
sŭdiഗത isz i nagìnia, mòlia, glŭcìnas, kālkiŭ e gèlźiēs (18); Agā as, àkmun isz ejłos
Kwā ćziaus kŭ saj ŭ sawieje dàles Chalcedōna, Jaspida, Kwā ćziaus, Ragìnia,
K wàwńinka e nekada Ame ìs a o pawejksłŭs is òda: kāspinŭs, dēònes, miês ŭs,
k ùmŭs, kìminŭs, dēbeses, żwâjzdikes, àkeles, piê mas (6). Faud ai men ionne
l'amian e e ses a maines dé ini ion: Asbes os. Akmun isz ejłos Tàlkŭ duodans skā a
kajpo lìnun, ŭ kia ŭ es ā majnas (13). Dé inissan ce miné al, L. I inskis a indiqué la
angée, à laquelle es a ibuée ce e pie e, e son p incipal signe, e g e a expliquan
son a ains déjà indique seulemen composì: Āzbes as lēngwāsis. Sŭdi I a I a isz
i nagìnia, magnēzijes, kālkiŭ, gèlźiēs ùdīs, e molìnia (13); Āzbes as pāp as āsis,
sŭdiഗത isz Magnēzijes, i nagìnia e gelźies ùdīs (14). Re iewan miné aux des
in e p é a ions, on peu ema que , que pa ie d'en e eux conside ini dé in imis, ca
indiquen les sys èmes liens e ca ac é is iques leu s signes. Des ca ac é is iques
d'app ehensions a e quelques au es domaines des e mes d'explica ions, comme. :
Na iòjimas, a i a: ājkimas kùna dieł iszwejzdièjima wisun daliun e iszsimo-
mine alų pa adinimų a aiškinimus, ce ains d'en e eux bien qui plus la ge que bo anikos
Te minologie | 2007 | 14 89 kima paźin i ano pŕigimima (45); Elemen o ēlŭs. Kńingelé
commencemen mòksła skāj ima (14); Skaj lis é, skaj lŭ źinios mòksłas (70);
Pabūkłas paźinìma o ceuma wièja. Wiejòmās as (48); Salìné, ju es wie a u en é
beaucoup sàłūn (84); Budawōné. S ūnisina. Moksłas namun s a ima isz medzia o
łabiausej pilōniŭ (84); Mòksłas ou źinia apej żwâjzdes, żwajzdīs é (90) e k .
IŠVADOS
1. Dans un pe i olume de 96 pages de manusc i , qui n'es que le débu du
dic ionnai e des langues Rusųlie u iųla ynųlenkų, L. I inskis a ou ni non
nomb eux e mes en i on 145. La plupa dans le dic ionnai e incluse des
e mes des sciences na u elles miné aux, plan es, oukščių e au es dénomina ions.
2. Nag inėjamame le ocodyne ou nis les noms des miné aux p incipalemen
son skoliniai, e P igim ūmenėje ce ains ceux-même miné aux L. I inskis
déjà in oduisi p op e suda y ais Li u iškais dénomina ions. 3.
Ke u kalbiame dic ionne, comme e Rusųlie u ių langues de dic ionnai e,
p incipalemen donnée des noms des espèces de plan es. Palyginus
ke u kalbio e dyno espèces de plan es e P igim ūmenės plan es de genčių
noms, on oi sys èmes ski umų e ne ikslumų e dyne, appa emmen ,
p épa an scien i ique desc ip des plan es, L. I inskis p écisémen suski s ée e é ablie axons.
4. En ape çuan des au es (non na u elles sciences) domaines ke u kalbio ocodino
e ms, on peu ema que , que L. I inskis che chai sou en Li u iques e mes,
lesquels géné alemen lui e suda ydai . Polinkis ou ni Li u iškus mo s
pa iculiè emen isible panag inėjus science shakų e noms de p o essions
(skai lys ė, žinys ė, ž aizdys ė, ž aizdininkas, kūn aikis). 5. Tan des sciences
na u elles que d'au es domaines, les noms d'espèces son ca ac é is iques que leu
espèce démen is a ap ès le géninal démen , e espècies démenims son ou nis des
adjec i s e pa icipan s, sau le p éposage -inis a ib e žius, son
dans a džiuo inių o mes (ananasas ik asis, asbes os pap as asis, mu ijaci as
žemė asis, ka iuomenė jū inė, ša ininkai ai iejai). 6. Ke u kalbis L. I inskio
dic ionnai e es pas seulemen anschiamasse, pa ie dans ce dic ionnai e ou nis
des e mes e nomenes in e p e inemen s peu ê e considé és leu s dé ini ions
scien i iquesis, donc de la pa ie ce dic ionnai e es e expliquamasse e mines
dic ionnai e. 7. L. I inskio Rusųlie u iųla ynųlenkų langues dic ionno manusc ip is es
impo an e in é essus non seulemen les Li uiniens lexicog aphie, mais e la
e minologie his oi e.
90 Albina Aukso iū ė | Lau yno
e minai ŠALTINIAI
I inskis L. Rusųlie u iųlo ynųlenkų kalbų žodynas (Словарь российско-литовский съ латинско-
polonaisъ) ( ank aš is).
LŽ I inskis L. Lenkųžemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-żmudzki) ( ank aš is). LŽ I inskis
L. Lenkųžemaičių kalbų žodynas (Słownik polsko-żmudzki) ( ank aš is) P I inskis L.
P igim ūmenė ( ank aš is), 1870. RLŽ I inskis L. Rusųlie u ių kalbų žodynas (Словарь российско-литовский) ( ank aš is).
LITERATURA e PAPILDOMI ŠALTINIAI
Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio manus aščiai K oku oje. Te minologie 5, 102110.
Aukso iū ė A. 1999: Lau yno I inskio e minyn des mo s. Li uanis ica 2(38), 2233.
Aukso iū ė A. 2001: Lau yno I inskio no ada ai de la miné alogie. Te minologie 8, 95111.
BVŽ 1998: Dic ionnai e des noms bo aniques, Vilnius.
I inskis L. 1995: Raš ai, Vilnius.
Kažukauskai ė O. 2003: Ne Jumskis, e I inskis. Lexicog aphie e lexicologie, 1931. K uopas J. 1960: L. I inskio
leksikog a inie a aux. T a ail de l'Académie Mokslų Li uane TSR 1(8), 191198. K uopas I. R. 1963: Из истории
литовско-русской и русско-литовской лексикографии XiX в. Из
историисловисловарей, Ленинград, 72–77.
KŽ 1995: Sme ona A. Ka ybos dicynas, Vilnius. LKŽe: Lexynos de la langue Li uanien. www.lkz.l Pe ke ičiū ė D.
1988: Lau ynas I inskis: Monog aphija, Vilnius: Mokslas. TŽ 2001: Les mo s in e na ionaux dic ionn, Vilnius:
Alma li e a. Vi kauskas V. 1996: Lau yno I inskio éc i s des ca ac é is iques de la langue. Li uanis ica 3(27),
2325. Vi kauskas V. 1997: Lau yno I inskio les p incipes lexicog aphiens. Lau yno I inskio Kalendo iaus
150-mečiui, TERMS IN LAURYNAS IVINSKIS QUADRILINGUAL DICTIONARY This pape deals wi h e minology in
RussianLi huanianLa inPolish manusc ip dic iona y (Словарь российско-литовский съ латинско-польским)
29–32.
o Lau ynas I inski. The manusc ip o he dic iona y con ains 96 pages. This is only he beginning o a
quad ilingual dic iona y om A o Ay, which p esen s 358 Russian headwo ds wi h Li huanian, La in and
Polish equi alen s and 23 e e ence headwo ds. The e a e some explana ions o wo d meanings, a ew
examples o usage and a ew synonyms and wo ds wi h con iguous meaning.
The manusc ip o Lau ynas I inskis quad ilingual dic iona y con ains abou 145 e ms,
including some speci ic e ms p esen ed in a ew en ies o he dic iona y. Mos o hem
a e e ms o na u al sciences names o mine als, plan s, bi ds and o he li ing c ea u es.
The majo i y o names o mine als included in he dic iona y a e bo owings. Analysis o e ms
om o he ields (no na u al sciences) shows ha Lau ynas I inskis ended no o p esen
bo owings, bu o sugges Li huanian e ms which he c ea ed himsel . Such a endency is
pa icula ly ob ious in names o sciences and names o specialis s o hose sciences
(skai lys ė (a i hme ic), ž aizdys ė (as onomy), kūn aikis (ana omis ), ž aizdininkas
(as onome )).
The e a e wo cha ac e is ic ea u es o he names o na u al sciences and o he ields
p oposed by Lau ynas I inskis. The speci ic componen o he name is placed a e he
gene ic componen . Adjec i es, apa om adjec i es wi h he su ix -inis, and pa i-
I inskio ke u kalbio dic ionno
Te minologija | 2007 | 14 91 ciples, which make speci ic componen s, a e all p onominal. Fo
ins ance, (ananas éelis (pineapple), asbes os simpleasis (asbes os), ka iuomenė jū inė
(na y)). The manusc ip o Lau ynas I inskis RussianLi huanianLa inPolish dic iona y is
impo an and in e es ing no only o he his o y o Li huanian lexicog aphy, bu also
o Li huanian e minology.
Reçue 2007-11-30
Albina Aukso iū ė
Ins i u des langues Li uanies
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paché [email p o ec ed]