5 6
Lie u ių kalba i isuomenė:
bend asis i e minologinis aspek ai
JONAS KLIMAVIČIUS
Lie u iųkalbosins i u as
S aipsnio ema skaičiusiam Simo Ka aliūno monog a iją Kalbai  i-
suomenė (1997) gal pasi ody ų eikalaujan i ik pap as os dedukcijos.
Tačiau li e a ū os šia ema nepap as ai gausu, daug naujos (apie glo-
balizaciją iki 1997 m. Lie u oje da mažai ašy a). S aipsnio au o ius aip
pa nes okoja minčių, ką i kaip lie u iškoje šios emos p oblema ikoje
eikė ų ak ualizuo i i kokius konk ečios si uacijos akcen us dėlio i. Vis dėl-
o be eik iskas s aipsnyje, no s siekiama ak ualumo, dės oma daugiausia
koncep ualumo lygmeniu, be jokios gausios empi ikos i konk e ikos – ai
i gi s a bu, eikšminga, a ky ina, be ai jau ki o lygmens dalykas. Šiuo
a ž ilgiu s aipsnis labai ski iasi i nuo Ri os Miliūnai ės knygos Apiekalbą
i mus (2006), no s jos ema i panaši: „Visuomenės gy enimo pokyčiai,
pi miausia – išo inis i idinis lais ėjimas, a si ė imas pasauliui, nepalieka
nuošaly i kalbos. Kad ge iau su ok ume, kas da osi kalboje, kaip mes ją
eikiame i kaip ji eikia mus, a odo p a a u ž ilg e i, kaip sugy enome
su sa o kalba pas a uosius penkiolika me ų“ (Miliūnai ė 2006: 6).
I
1. Globalizacijos pa ojaus i mobilizacijos a po aidai jau apie 20
me ų skamba i Lie u oje. Kalbų a ojimo, ki imo, a ei ies i ne likimo
į ai ūs klausimai labai iesmukai siejami su globalizacija, is šmaukšin ki u
padažnėjusiu (A noldo Toynbee’o) žodžiu iššūkiai. Žinoma, galima i
eikia, šis as išeina, no s a sakai ne okie skambūs, juoba gana nekon-
k e ūs. Tas iesmukumas oks, kad ne e ai ne nesi ūpinama sup as i, kas
y a a globalizacija.
Lie u ių kalbo y ą globalizacijos a ga siai pasiekia ėluodami, agmen-
iškais pas ebėjimais. Kiek plačiau, no s gana glaus ai, be isai iksliai i
aiškiai apie ją kalba Aldonas Pupkis sa o knygos Kalboskul ū oss udijos 6
sky iaus Lie u iųkalbašiuolaikinėje isuomenėje posky io 6.1. Ta p au inis
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 5 7
lie u iųkalbos unkciona imokon eks as ski snyje 6.1.1. Globalizacija (Pup-
kis 2005: 206–209). Pi miausia pažymima, kad ai y a „pasaulinės eko-
nomikos eiškinys“, be jis „iš esmės keičia socialinius žmonių san ykius“
(Pupkis 2005: 206, 207), paskui p ieina p ie kalbos: „Va o ojų isuomenėje
kalba įgyja naują – a oja mąją unkc iją . Ši unkcija kalbos ak ą
aiškiai o ien uoja į pi kėją – <…>. Kalba am ik ais a ejais da osi panaši
į pakuo ę – <…>. Va ojamoji unkcija y a yški eklamoje“ (Pupkis 2005:
207). „Va o ojų isuomenėje kalba pa i ampa p eke, <…> (Pupkis 2005:
208). Manymas, kad „globalizacija sukelia lokalinę a a anką i s ip ina lo-
kalinę apa ybę“ (Pupkis 2005: 208) ė a iš neleng ų galimybių s i ies, o iš
esamybės ė a ik an iglobalizmo sąjūdis. Globalizaciją į e inęs kaip ieną
iš a p au inio lie u ių kalbos unkciona imo kon eks o pusių ( aigi ne ie-
sioginių eiksnių), oliau – ski snyje 6.1.2. Lie u iųkalbaEu oposSąjungo-
je – Pupkis eigia: „Taigi isos lie u ių kalbos pa ojų p iežas ys y a idinės,
jos slypi mūsų pačių gy enimo sąlygose i nuos a ose. <…>. <…>. Visa
Eu opos Sąjungos ins i ucijų poli ika y a palanki lie u ių kalbai. Nė a nė
ieno Eu opos Sąjungos eisės ak o, no s kiek ibojančio lie u ių
kalbos a ojimą Lie u oje. <…>. <…> isų šalių ( als ybinės) kalbos
paskelb os o icialiomis Eu opos Sąjungos kalbomis. O icialiuose Eu opos
Sąjungos enginiuose a ojama lie u ių kalba, į ją e čiami eisės ak ai i
ki i dokumen ai. Tuo iš išo ės keliamas mūsų kalbos au o i e as, spa inama
jos plė a“ (Pupkis 2005: 210). Tačiau ose ins i ucijose „neo icialiai ben-
d aujama daugiausia anglų kalba“, „daugelyje mokslo s ičių ja bend auja-
ma ne ik p i ačiai, be i o icialiai“ (Pupkis 2005: 211). Pačioje Lie u oje
„anglakalbė mokslinė p odukcija bu o inansiškai palaikoma, o lie u iški
mokslo eks ai ne“ (Pupkis 2005: 211). Todėl „ eikia ak y iai p isidė i p ie
a p au inių inicia y ų į i in i kalbų lygybę“ (Pupkis 2005: 211).
Lie u ių e minologiją globalizacijos aidai pasiekė pe užsienio e mi-
nologų p anešimus mūsų engiamose kon e encijose i jų s aipsnius Te -
minologijos žu nale. Teigiama, kad be globalis inio i an iglobalis inio jau
andasi i ečiasis požiū is: „na ū alios globalizacijos plė os i bend os
a p au inės ma e ialiosios i d asinės kul ū os galima pasiek i puoselėjan
kul ū ą au iniu a ben egioniniu lygmeniu: <…>“ (Lei chik 2006: 34),
no s neužmi š ama i globaliųjų ma menų – „bend osios pasaulio kalbos
sukū imo“ i „ a p au inės mokslinės, echnikos, ekonomikos e minijos“
(Lei chik 2006: 34, 34–35). Tai labai abs ak ūs e inimai. Daug konk e-
esni kalbos poli ikos eiginiai – „op imalios di b inės a p au inės kalbos
5 8
sukū imas, mašininis e imas i ienos iš dažniausiai a ojamų kalbų pasi-
inkimo a p au ine“, aip pa „giminingų kalbų e minijos kon e gencinės
plė os koo dina imo poli ikos galimybės“ (G iniewicz 2006: 16). Nežinia
kodėl siūlomas p oblemiškas mašininis, o užmi š amas pap as as e imas,
Eu opos kul ū ai žinomas jau daugiau kaip 2000 me ų. Kalbė i apie iesio-
ginį socialinės-ekonominės globalizacijos po eikį e minijai (Fó is 2006:
21) y a gana iesmuka, o ai, kad mažųjų au ų kalbos gali a o i ik dalį
pasaulio e minų“ (Fó is 2007: 53), iesiogiai nuo globalizacijos a gu a
p iklauso. Teisingos min ys: „Tik als ybinį s a usą u inčios kalbos gali bū i
į ai iapusiškai a ojamos“ i „Te minija – kalbos išlikimo ga an as“, be pa-
ojai – „globalizacijos s ip ėjimas“ i „p ak inis au inių kalbų išs ūmimas“
(Пустай 2006: 41) – išlieka g ėsmingi i nuola iniai.
Taigi kalban apie okio g ėsmingo plane inio eiškinio po eikius kalbai
(i apsk i ai kul ū ai) oliau ado au is ik bend ybėmis negalima – eikia
jį, jo genezę, is o iją i p ognozę nuodugniau pažin i.
Pasižiū ėkime pi miausia enciklopedinį aiškinimą:
globalizacija – „in ensy ėjan is p ekių, kapi alo, žmonių, in o ma-
cijos i echnologijų judėjimas a p pasaulio als ybių, u in is į akos į ai-
ioms gy enimo s i ims. – – – <…> dėl Δ po eikio ne ienodumo ek. plė os
ski umai pasaulyje padidėjo. - - - - Δ k i ikų eigimu, s ip ėjan ys yšiai
a p pasaulio šalių da o neigiamą po eikį kiek ienos šalies kul ū ai, ska ina
adicinių ski umų nykimą, supanašėjimą, s anda izaciją a y aujančios
pasaulio als ybės – JAV – populia iosios kul ū os įsigalėjimą ki ose šalyse.
Ki aip nei eigia an iglobalis ai, ES – <…> pa yzdys odo, kad pašalinus
p ekių, paslaugų, asmenų i kapi alo judėjimo kliū is ne ik nesumažėjo
als ybių na ių kul ū iniai ski umai, be i iš yškėjo sėkmingos nacionali-
nės kul ū os plė os endencijos (21 a. p . iš yškėjo ai ių kalbos populia u-
mas, – – – Ško ijos aidmuo ES poli ikoje) (VLE VI 2004, Ramūnas Vilpi-
šauskas). Labai ge ano iška i gana op imis iška apib ėž is, be i ūk ina.
Pi ma, są okos u inys a skleis as kiek eskiziškai, o eiškinio p iežasčių i
pada inių e inimą iš dalies page ina no imos il ys i siek inos gai ės;
k i ika p iski iama ik an iglobalis ams. An a, eiškinio genezė i is o ija
ne be sp agų, o p ognozės kaip i nė a.
Ki a enciklopedinė apib ėž is deda ge okai ki okius akcen us: globaliza-
cija – „žmonių i isuomeninių yšių, pi miausia ekonominių, in ensy ėji-
mas i plė a, dėl ku ių spa čiai didėja a pusa io p iklausomybė, als ybių
i jų sienų eikšmė mažėja, pasaulis da osi ien isesnis“ (PolEncŽ 2007).
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 5 9
Globalizaciją ykdo i plė oja a p au inės ko po acijos, in e ne as, ka inės
pajėgos, galinčios „ap ik i i sunaikin i už ūks ančių km esančius p iešus“, i
neaiškus „ . .“ (PolEncŽ 2007). Teigiama globalizacijos ypa ybė: „Pasaulio
„mažėjimas“ didina als ybių a pusa io p iklausomybę i o muoja nau-
ją, daug bend ų in e esų u inčią pasaulio bend uomenę“, ačiau neigiama
ai, kad „dėl pasaulio ienodėjimo p a andama į ai o ė i gy ybingumas“
(PolEncŽ 2007). Pag įs ai ski iamas globalizmas – „ a p au inės poli ikos
eo ija, eigian i, kad a p au inė poli ika y a ien isas, isos plane os mas u
yks an is p ocesas, ku iame pag indinį i lemiamą aidmenį aidina y au-
jan i pasaulinė ekonominė sis ema – kapi alizmas“, ku ioje ienos als ybės
y auja, ki os y a p iklausomos (PolEncŽ 2007). Iš dalies jau eikia i globa-
lusis aldymas – „ isuo inių sp endimų p iėmimo i įgy endinimo sis ema
i nuola inis p ocesas“ – ka o i aikos, aplinkos apsaugos, susisiekimo i
panašių p oblemų sp endimas žmonijos mas u (PolEncŽ 2007).
Globalizacijos samp a os genezei negaliu nep imin i Kanados sociologo,
li e a ū ologo i iloso o He be o Ma shallo Makluhano (1911–1980) da
1964 m. paleis os me a o os globaluskaimas(global illage): „Mūsų specia-
lizuo a i agmen inė ci ilizacija su cen o i pak aščių s uk ū a s aiga
pa i ia momen inį isų jos mechanizuo ų dalių susijungimą į o ganišką
isumą. Tai y a naujasis globalaus kaimo pasaulis“ (McLuhan 2003: 103).
„Radijas <…> oliau eda mus a buline implozijos, a ba ein eg acijos,
k yp imi <…>. K aš u inė šios implozijos, a ba susi aukimo, o ma y a
į aizdis kosmonau o, užda y o mažy ėje jį iš isų pusių apgaubiančioje e -
d ėje. Jis oli g ažu neišplečia mūsų pasaulio, be skelbia jį susi aukus iki
kaimo dydžio“ (McLuhan 2003: 284). Ši ą aizdinį M. McLuhanas 1968
m. išplė ojo knygoje Wa andPeacein heGlobalVillage(Ka asi  aika
globaliamekaime): „Au o ius ais laikais, kai da nebu o nei masinės kom-
piu e izacijos, nei in e ne o, su okė, kad naujausios susižinojimo p iemo-
nės keičia lig olinę laiko i e d ės samp a ą“ (Kopaliński 2001). Lie u ių
disku se globaluskaimas gana e as i kažkoks neįp as as – ai adinamasis,
ai mi inis, p z.: Ve aspaminėjimoda  ienasmodelis,<…>:Eu opa–ne
als ybė,nes als ybinėsins i ucijospamažununyks a,sis emos a ka ei-
kiasa aime,os a biausiuskasdieniogy enimoužda iniusžmonėssp endžia
sa omažoselokaliosebend uomenėse.TokiaEu opagalia si as i,jeipasaulis
iš ik ųjųplė osis adinamojog l o b a l a u s  k a i m o link,o ai isai ikė ina
NŽA 2008 6 286 ( as pa s M. B. S ege io knygos Globalizacija e ėjas
E. Va eikis). <…>pasaulisiš ies islabiauimspanašė iįmi inįg l o b a l ų j į
6 0
k a i m ą susa omis ie inėmisbend uomenėmis NŽA 2008 3 139 (E. Va ei-
kis). Pi mykš is globalizacijos u inys bu o anaip ol ne ožinių spal ų: „Toji
globalizacija keičia pasaulį: daugiau galios įgyja ma ija; plin a na ko ikų
kon abanda; mode nizuojan gamybą mažėja da bo ie ų; echnikos e o-
liucija kenkia demok a ijai, nes a si anda daug milijonų asocialių žmonių; iš
gamybos s e os žmonės plūs a į paslaugų s e ą; i ps a p o esinės sąjungos;
ūkis is labiau p i a izuojamas; didėja išlaidos y imams i plė ai, aip pa
in o macijos echnikai; biudže o, pinigų i iždo poli ika is labiau ampa
a p au inė i globalinė“ (Kopaliński 2001).
Ypač išsisky ė ada iena s i is, į a dy a no s panašiu, be a ski u e minu
globalizmas – „šal ojo ka o azė, apiman i 1958–1990 m. laiko a pį, kai
abi supe als ybės, JAV i SSRS, a žėsi ap i pasaulinės poli ikos lyde ė-
mis <…>“ (Kopaliński 2001). Šiaip globalizmas daba u i „globalizacijos
ideologijos i p opagandos“ eikšmę.
Galima da p isimin i ieną iš pi mųjų šios s i ies są okų – N. Ch uščio o
globalinębombą.
Kai 1971 m. Ku as Waldheimas, būsimas JT Gene alinis sek e o ius
(1972–1981), ašė sa o knygą De Os e eichischeWeg, są okos globaliza-
cija da neminėjo, ik mokslo i echnikos pažangos enomenalią spa ą i
p amonės e oliucijos pasaulinę plė ą (Вальдхайм 1976: 216), aip pa
izoliacijos į eikimą: „Сегодня мир пронизывают потоки информации
в виде образов, звуков, широких миграций товаров, людей, стилей,
идей, изобретений и – в последнее время – общественного мнения“
(Вальдхайм 1976: 217). Ku o Waldheimo ga bei eikia pasaky i, kad jis ge-
ai ma ė i ki ą eiškinio pusę: „тенденция к большему единству на нашей
планете сопровождается глубокой заинтересованностью в сохранении
самобытности народов, культур и наций. <...>, другой чертой является
стремление групп, культур, наций и языков противостоять нивели-
рующей тенденции, <...>. Таким образом, возникают очертания мира,
в котором будет и больше единства, и больше разнообразия, больше
внимания к будущему и к прошлому, больше богатства и больше за-
бот о сохранении природы, культуры и искусств“ (Вальдхайм 1976:
220). „Мир, справедливость и прогресс на нашей планете не требуют
единообразия и сокрушения ценностей, унаследованных от прошлого“
(Вальдхайм 1976: 221).
Globalizacijos li e a ū a milžiniška. P adė i eikia nuo JAV Ilinojaus als-
ijos uni e si e o p o eso iaus Man edo B. S ege io 2003 m. pa ašy os kny-
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...

Te minologija | 2008 | 15 6 1
gos Globaliza ion:AVe ySho In oduc ion, Ox o d Uni e si y P ess (Glo-
balizacija.Labai umpasį adas, 2008, 208 p.). Labai glaus as į adas sunkiai
duodasi da labiau glaudinamas, be ki os išei ies, kaip yž is ai da y i, nė a.
Pi mas žingsnis – pama inis šios emos są okų apa a as:
globalus:
globali inka 61, 75, 84, 103 (i in eg uo i inką 89), globalios inkos 102
(i a p au inės inkos 102), globalios inansų inkos 9, globalios aliu ų inkos
80, globalioskapi alo inkos 102;
globalūsmainai 144, globalūs inansųmainai 80; globalūsin es uo ojai 172;
globaliekonomika 89, 102, globaliekonominė a ka 69, globaliekonomikos
aida 102, globali a ka 149;
globalūsp ekiųs au ai 66, globalūsp ekiųi idėjųs au ai 12;
gigan iškos i mosi jųglobalioss a egijos 86;
globalūs yšiai 43, globali a pusa iop iklausomybė 24, 67;
p iklausomybė a pglobalausi lokalaus 27;
globalūs inklai 40, 101, globalus a pusa iopoli inėsp iklausomybės inklas
99; globaliin as uk ū a 63, globalusin e ne as 164;
globalusžiniasklaidosdaly is [Al Jazee a] 23;
globaluskapi alizmas 85, 101, globalus a o ojiškaskapi alizmas 120;
globalikome ciniųp oduk ųekspansija 58;
globaliossocialinėss uk ū os 101, globaliossocialinėssą eikos 42, globalus
bend ada bia imas 195, globaliosjėgos 173, globaliosp oblemos 113, globalios
ezės 148, globalūs eiškiniai 21;
globalūsp ocesai 25, globalusekonominisp ocesas 184, globalūs eiksmai
36, globaliaplinka 12, 142, globaluslygis 85, globalusmas as 134, globali
a ena 118;
g ei aib e s i g l o b a l i z u o j a n i s pasaulis 19, g l o b a l i z u o a s pasaulis
105;
globaluspasaulis 36, isasmūsųglobaluspasaulis 36, globaliejiPie ūs 27,
globaliojiŠiau ė 40;
globalus aldymas 106, globalūs aldymopadaliniai 105, globalios aldžios
s uk ū os 177 [XXIamžiausp adžiojepasaulisa sidū ėpe einamojepadė yje
a pmode nių au inių als ybiųsis emosi pos mode niųglobalaus aldymo
o mų 106];
globalios aldžioss uk ū ospobūdį o muojai „globalipilie inė isuomenė“
109;
globalūsmies ai 103 [„Globalūsmies ai“, okiekaipTokijas,Londonas,Niu-
6 2
jo kasi Singapū as,siekiabū ilabiaususiję a pusa yje,neisudaugeliumies ų
sa osešalyse 107];
pe spek y oje –
globaluspa lamen as 111;
in eg uo aglobali eisėssis ema,galin i eik inuoglobalauslygmens 111;
kul ū inėglobaliosdemok a ijosįgy endinimogalimybė 111
i gausūs pejo a y ai:
globaliekonominėdep esija 66, globalusekonomikosnes abilumas 72, glo-
balusekonomikosnuosmukis 83;
globaliejispekulian ai 80, globalusda boapsaugosmažėjimas 76, globalaus
mas okon lik as 195;
globaližmogausį akaaplinkai 136, aplinkosglobalideg adacija 135 / glo-
baliaplinkosdeg adacija 136 // globaliosgam inėsaplinkosdeg adacija 175,
aplinkosdeg ada imas 136;
globalusa šilimas 137, globalinisklima oa šilimas 142, globalus empe a-
ū oskilimas 138;
globalus e o is ų inklas 104–105 [kalašniko asy ajųglobalauspasi in-
kimoginklas 26];
globalizacija, p z.: pasaulinėsocialiniųsan ykiųglobalizacija 34–35,
… i o ganizuo onusikals amumoglobalizacija 26, …
Knygos au o ius aip aiškina globalizacijos i globalumo ski ybę: „<…>,
neg abus pa ies p oceso i sąlygų jam yk i sujungimas suka link nelogiško
apib ėžimo, ku is nelabai ką paaiškina. Ta kime, plačiai papli usi nuomonė,
kad globalizacija (p ocesas) suda o sąlygas da didesnei globa -
lizacijai (sąlygai) i neleidžia a ski i p iežas ies nuo pasekmės (=pa-
da inio). Tad aš siūlau a o i globalumo e miną socialinei si uacijai
apib ėž i, pasižyminčiai g l obal i o s ekonomikos, poli ikos, kul ū os i
gam inės aplinkos są eikomis bei endencijomis, <…>. Taigi ne u ė ume
eig i, kad globalumas eiškia būseną – galu inį ašką, užke an į kelią
olesnei aidai“ (S ege 2008: 28–29). Globalizacija – „kaip i ki i eiksma-
žodiniai daik a a džiai, u in ys p iesagą „-izacija“ (S ege 2008: 30) – y a
da omasis yksmas.
Globalizacijos e minas p adė as a o i XX a. sep in ajame dešim me yje
(S ege 2008: 28), no s globalizacijos is o iją spa i globalių mainų plė a
šuoliu p adėjusi aš un ajame dešim me yje (S ege 2008: 44).
No s e minas globalizacija p iski iamas ik daba čiai, ačiau seniai „pa-
saulyje daugėja a pusa io sąsajų, leidžiančių p ipažin i i pa i in i bend ą
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 6 3
isiems žmogiškąją p igim į“ (S ege 2008: 12), odėl „globalizacija y a o-
kia pa sena, kaip i pa i žmonijos is o ija“ (S ege 2008: 45). Globalizacijos
ch onologija (S ege 2008: 46) p adedama, kai žmonės pasiekė kiek ieno
žemyno į ai ias ie as. Ski iami jos 4 pe iodai: p iešis o inis (10 000 m.
p . K .–3500 m. p . K .), p iešmode nėjimo (3500 m. p . K .–1500 m.),
anks y asis mode nėjimo (1500 m.–1750 m.), mode nėjimo (1750–1970)
i daba inis (nuo 1970); laiko a pį nuo 1960 m. kai kas apibūdina kaip
„ adikalios poli ikos aisyklių i aldymo „de e i o ializacijos“ (S ege 2008:
95) laiką.
Šok elėjus į a ei į galima p imin i: „globalizacija y a neg įž ama“ (Billas
Clin onas) (S ege 2008: 152). I pasaky i: be !..
P adžiai galima pasaky i 4 (3+1) globalizacijos ypa ybes:
1) ai – „į ai ialypis socialinių p ocesų da inys“ (S ege 2008: 10),
2) ai „nė a pap asčiausiai objek y us eiškinys, be gausybė nuomonių“
(S ege 2008: 10) i „globalizacijos koncep ualizacija sa aime y a nuola inis
p ocesas, o ne s a ika“ (S ege 2008: 30),
3) ai – „geog a iškai ibo as i ne olygus p ocesas“ (S ege 2008: 40),
4) išsiski ia i „ideologija, globalizacijos koncepcijai su eikian i neolibe-
alių e ybių bei eikšmių“ (S ege 2008: 145) – ai globalizmas.
Man edas B. S ege is, pi miausia pažymėjęs „ undamen alų globalumo
neapib ėžiamumą“ (S ege 2008: 29), siūlo okią apib ėž į: „Globalizacija y a
daugiadimensinis (-daugiama is) socialinių p ocesų inkinys, ku is suku ia,
daugina, di e encijuoja i in ensy ina socialinę a pusa io p iklausomybę
bei socialinius mainus i uo pa me u leidžia giliau su ok i s ip ėjančius
yšius a p o, kas lokalu i olima“ (S ege 2008: 36). Pi sbu go uni e si-
e o sociologijos p o eso ius Rolandas Robe sonas apibūdina labai glaus ai:
„Globalizacija kaip koncepcija kyla iš pasaulio suglaudinimo i pasaulio kaip
iene o sąmoningumo didėjimo“ (S ege 2008: 33). Da glaudžiau iš eiš-
kiama žinomu posakiu: „Globalizacija suspaudžia e d ę i laiką“ (S ege
2008: 35).
Daba jau galima im is de alesnės (no s pačios glausčiausios) globaliza-
cijos s uk ū os, ku ioje asime i mums ūpimiausią kul ū inę i kalbinę
globalizaciją:
Ekonominė (69) a ekonomikos (74) globalizacija ne e ai, ypač
k i ikų, apibūdinama kaip „ko po acijųglobalizacija“ a ba „globalizacijaiš
i šaus“ (84).
Jei ekonominę globalizaciją adin ume a ikliu, echnologijas – degalais,
6 4
inansus – deguonimi, pasaulines inkas – keliais, ai poli inė globalizacija
(94) bū ų a y u ai – a ai a ikš ai. Daugiau čia nė a ko gaiš i, ik e a
a k eip i dėmesį į ieną yškią min į: „<…>, Wilsonas neno omis į eisi-
no adikalias nacionalis ines jėgas, pas ūmėjusias didžiąsias als ybes į ki ą
globalaus mas o ka ą“ (S ege 2008: 99). Globalizacija skelbiama
neg įž ama, be ne be ka ų (no s daba – jau lokalių)?..
Kul ū i n ė globalizacija (112), kai ku ių komen a o ių nuomone, „suda-
o šiuolaikinės globalizacijos esmę“ (S ege 2008: 113), ki ų – pesimis ų hi-
pe globalis ų – nuomone, „mes nea ėjame link kul ū inės ai o ykš ės, a -
spindinčios pasaulio kul ū os ski umus. S ebime (=Ma ome) eikiau plė ą
kažkokios is labiau homogenizuo os populia iosios kul ū os, <…>“ (S ege
2008: 114). Da Goe he paleido są oką pasaulinėli e a ū a (F iden alis 1977:
651), ji papli o i įsi i ino, be jos esmė – o iginalumas i unikalumas,
au iškumas i ypač uni e salumas – šia p asme V. Bielinskio a o as jau
i pasaulinispoe as (Bielinskis 1948: 288–289), odėl są oka globalikul ū a
(113) a odo klaiki con adic ioinadiec o. No s knygos au o iui „Ame ikos
populia iosios kul ū os plė a, egis, y a nesus abdoma“ (S ege 2008: 115),
o naujasis ame ikie is „F ancis Fukuyama a i ai s eikina angloame ikiečių
e ybių i gy enimo būdo pli imą, pasaulio ame ikanizaciją lygindamas
su demok a ijos i lais osios inkos plė a“ (S ege 2008: 118), pas angos
p iešin is „kul ū iniam impe ializmui“ (S ege 2008: 11) – Ame ikos popu-
lia iosios kul ū os an plūdžiui neslops a i iš dalies y a aisingos, o senasis
ame ikie is Rolandas Robe sonas eigia, kad „kul ū inė globalizacija isada
pasi eiškia lokaliame kon eks e“, „kalba ne apie „globalizaciją“, o apie „glo-
balių i lokalių elemen ų są eiką“ i „a me a kul ū inės homogenizacijos
ezę“ (S ege 2008: 120). Ki as dalykas – kul ū inė „hib idizacija, labiausiai
aki aizdi madose, muzikoje, šokyje, ilme, mai inimosi kul ū oje i kalboje“
(S ege 2008: 120) [beje, naujalie u ių mai inimosi kul ū a y a e giška,
beždžioniška i klaikiai eklek iška…]. Globalūskul ū oss au ai (120, 122)
y a neabejo inas dalykas, globalikul ū inėe d ė (122) – sunkiai galimas, o
globalikul ū a bū ų kul ū ossku das (ge iausiu iš blogų a eju).
Žiniasklaida, kaip kul ū os eiškinys, jei ik kome cinė, . y. ne kul ū inė,
ai ik ada globali žiniasklaida (122): „globalios kome cinės žiniasklaidos
inkos a si adimas ska ina globalią oligopoliją“ (S ege 2008: 123) – ada TV
p og amos i s a globalia„plepalų inka“ (S ege 2008: 123), jų „skleidžia-
mos e ybės ne ik už ik ina neginčijamą kul ū inę populia iosios kul ū os
hegemoniją, be aip pa ska ina socialinio gy enimo depoli izaciją, silpnina
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 7 1
dalies (a ją neu alizuo i), <…>“ (Bauman 2007: 169). Tai globalizacijos
a s um iejibeiglobalizacijosa liekos (171).
Daba , kada jau ne Lie u oje ašomos knygos apie ai, kad poli ika be
e ybių y a nedo a (Jokubai is 2008), Va ikano apaš ališkosios peni en-
cia ijos egen as monsinjo as Džan ankas Dži o is p abyla apie su globali-
zacija susijusias socialines nuodėmes: „Gene inės manipuliacijos, aplinkos
už e š umas, socialinė nelygybė, nepakeliamas socialinis ne eisingumas: š ai
naujosios nuodėmės o mos, iškilusios žmonijos ho izon e, a si ainikuo-
jančios nesulaikomą globalizacijos p ocesą. – – – Žodžiu, a gaila šiandien
sup an ama labiau socialinėje plo mėje, ypač po o, kai socialiniai san y-
kiai susilpnėjo i komplika osi. I ai y a iena iš globalizacijos pasekmių“
(Nuodėmė 2008: 12 6).
Šios apž algos i e inimų glaus a iš ada bū ų okia: globalizacija – is o-
iškai dėsningas eiškinys, ačiau neiš engiamas dalykas i jo didelės nei-
giamybės, a p ku ių y a i pasaulio kalbų g e ų didelis i s aigus e inimas,
jų ūšia imas į pasaulines, egionines, o icialiąsias / als ybines i siau ų
unkcijų namines kalbas (iš iso ai amžini yksmai), no s išliekančių kalbų
žodyną a g ama iką eikia ne iesiogiai, o ik kaip lem ingas kon eks as a
nepalankus onas.
Lie u os disku se globalizacijos i globalizmo e inimai ik ka ais a-
cionaliai ak ualizuojami: „Tau inę kul ū ą išgelbės ne užda umas, be eks-
pansy umas, ėjimas į mode niųjų au ų aplinką i p o ingas a i umas jai.
Kalban apie au os pa eldą šiandien, juo labiau y oj, bū inas p io i e as
eigimui, be ne neigimui (T einys 2000: 18). Be o neįmanoma pada y i
ieniems, be „ge ano iškų mainų pa ne ių, kul ū os sąjungininkų“, o ai
bū ų „žmonės i au os, neno inčios p a as i sa o eido, ap i ien makdo-
naldinės i ele abių kul ū os a o ojais“ (T einys 2000: 18). Negali bū i
sąjungininkai e o is iniai an iglobalis ai, ku ie „ au iškumą siekia pa e s i
ke š o, e o o a ki okiu ag esijos į ankiu, dėl o <…> eikia kaip o alinės
globalizacijos apologe ams pa ankus a gumen as neig i be kokias au išku-
mo ideologijos aiškas“ (T einys 2000: 20).
Viešajame disku se globalizacijos i globalizmo są okų isai mažai, p z.:
globalėjan ispasaulis MokslL 2008 6 2, globalizuo aekonomika NŽA 2008
11–12 480, pasaulio inansųsis emosglobaliza imas Vd 2008 45 13, masinė
globalizacija Vd 2008 24 53, globalizacijoscunamis Vd 2008 15 38, juodoji
globalizacijospusė NŽA 2008 11–12 501, „globali aldžia“ Vd 2008 31 41,
globali a ka NŽA 2008 11–12 501, globalinėkome cija L i M 2008 44 3,

7 2
globaliojikul ū a GŽ 2008 11 25, globalinėsmados L i M 2008 44 3, globa-
lusissaugumas NŽA 2008 11–12 501, globalip agma iška aika NŽA 2008
6 286. Daba labai ak ualūs neigiami dalykai: globalinisa šilimas Sa su TV
2008 33 15, globalausmas og ėsmės MokslL 2008 16 7, globalik izė Sa
su TV 2008 11 6, globalauskapi alizmok izė NŽA 2008 11–12 501, globali
inansinėk izė Sa su TV 2008 46 16, globalusb angimas Sa su TV 2008
11 6, globalusmais op oduk ųpo eikis Sa su TV 2008 11 7. Šis są okų
mažumas y a menko globalizacijos eikšmės sup a imo ženklas. Daugiau-
sia pa ašoma i pa odoma an iglobalis ų iaušių i siau ėjimų. Tik Dona as
Ka kus d įs a: Esukul ū osan iglobalis as L i M 2008 44 3.
Pačiai pabaigai – du isai kalbiniai dalykai. Pag indinė są oka globali-
zacija sis emiškai eikalauja i būd a džio globalus ( ik ne globalinis), o ne
isuo inis, p z.: ko upcijospandemija,globaluskyšininka imas Vd 2008 51
45, i g e a pa a o as isuo iniskyšizmas – lyg ne as. Labai abejo ina, a
inka kompiu e ijos e miną in e nacionalizacija – „p og aminės į angos i
jos duomenų s uk ū ų p ojek a imas aip, kad isa ai bū ų galima leng ai
adap uo i į ai ioms kalboms i kul ū oms“ EncKompŽ 2005 keis i globali-
zacija, p z.: „Daug ilčių eikia in o macinių echnologijų p i aikymo žinių
adyboje galimybės, ku lokalizacijos są oka da osi is s a besnė <…>. <…>
lokalizacija eiškia p oduk o p i aikymą kalbai i kul ū ai. Lokalizacija nė a
as pa kas globalizacija ( inkos s a egijų p i aikymas isų egionų eikala i-
mams) a ba in e nacionalizacija (p oduk o, pa yzdžiui, p og aminės į angos,
ku į bū ų galima p i aiky i p ie į ai ių ie ų eikala imų, gamyba)“ (C ys al
2005: 148). Globalusis a das,globalusiskin amasis nekliū ų.
2. Visų iso dėmesio su elkimas ik į globalizacijos po eikius (iššūkius)
y a labai ne eisingas ne ik dėl sa o ienpusiškumo, be i dėl ki ų s a bių
eiksnių nu ylėjimo.
Jų bu o ne ienas i ne ienokių.
Už geležinės uždangos e žliai kles ėjo a ka ūs XX a. eiškiniai, ku iuos
ben iš dalies bū ų galima ski i p ie kalbos apsk i ai i konk ečių kalbų,
ypač mažųjų, unkciona imo nepalankaus i acionalaus ono:
a ojimokul asi kapi alokoncen acija – „ ai XX amžiaus demok a ijos
aksominė i onija. – – – Šiandien žmogus sa o bū ies p asmę iš eiškia pi k-
damas. Hipe ma ke ai – mūsų pi kimo kul o š en o ės. – – – XX a. pabaigos
kapi alizmas ku ia po eikius, <…>“;
a o ojų isuomenė – „Va o ojų isuomenėje bū inai u i egzis uo i d ie-
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 7 3
jų ūšių e gai: įp očio e gai i pa ydo e gai“. Taip knygoje „Tools o
Con i iali y“ (1973) ašė I anas Iličius (Illich; g. 1926)“;
masių isuomenė – „k i iškai e inama mode nioji isuomenė – bes ubu-
ė, kon o mis inė, ne u in i nei idealų, nei adicinių e ybių, žiū in i ik
ma e ialinės naudos, pasy i, sus e imėjusi, subiu ok a ėjusi, pasiduodan i
p opagandai i eklamai. <…>“;
ienka inėci ilizacija – „neekonomiška, ne aupi, kleidi, bea odai iška XX
amžiaus ci ilizacija, is daugiau įsigyjan i daik ų, ne nelabai eikalingų,
ku iuos ieną ka ą panaudojus eikia išmes i, <…>. – – –“;
inkoda a (angl. ma ke ing) – „<…>. Ji eikalauja <…> analizuo i a o o-
jo psichologiją i mokė i ją pa eik i, ska in i isuomenės po eikius <…>“;
eklama – „ – – – XX a. eklama nebė a pag įs a p o o a gumen ais. Joje
e ai kalbama apie gaminio sa ybes, o dažniau apeliuojama į a o ojo cha-
ak e į, aikoma į jo silpnybes, s ajones, oškimus i baimes“. „<…> 8-ąjį
XX a. dešim me į sukles ėjo ele izijos eklamos menas, pasi elkęs suma-
nesnę e o iką i a inuo esnį s ilių. Tele izijos eklamos me odus pe ėmė i
poli inė p opaganda: jai s a besnis apo ele izinis poli iko į aizdis (image)
negu ai, ką jis u i pasaky i. 9-ąjį dešim me į ele izijos eklamos me odai
jau u ėjo į akos i daugeliui siuže inių ilmų – <…>“;
agi a o ius – „Agi a o iaus menas – apsimes i okiam k ailam kaip jo
klausy ojai, kad jie many ų esą okie p o ingi kaip jis“ (Ka las K ausas
(1874–1936), aus ų d ama u gas, poe as i publicis as), <…>“;
žiniasklaida (angl. massmedia) – „ isuomenės in o ma imo p iemonės,
<…>. Teo ija eigia, jog žiniasklaida būna pa eiki ik ada, kai y a daug
klausy ojų (skai y ojų, žiū o ų), pakankamai išsila inusių, kad gaunamas
žinias sup as ų i jomis domė ųsi. Tačiau <…> dauguma in o macijos ga-
ėjų ieško jose ne iek žinių, kiek pigiausios p amogos. Todėl žiniasklaidos
o ganiza o iai, gy enan ys daugiausia iš eklamos, y a p i e s i eik i p as-
esnę, žemesnio lygio in o maciją, <…>. Visa ai, eikia many i, sku dina
ne okių a spa ių in o macijos a o ojų, ypač aikų i jaunimo in elek ą i
gadina jų skonį“;
masinėkul ū a (angl. masscul u e) – „ e minas, a si adęs JAV XX a. 5-ojo
dešim mečio p adžioje: jis eiškia šiuolaikinei u banizuo ai isuomenei bū-
dingą isumą in elek ualinių, meninių i p amoginių publikacijų, ku ias
masėms eikia žiniasklaida. Toms publikacijoms p ikišamas žemas in elek-
ualinis, es e inis i mo alinis lygis, kū inių su ulga inimas i sup as inimas
<…>“;
7 4
ijųminučiųkul ū a – „ umpų pa i šu iniškų žinučių la ina, užg iūnan i
idu inį in o macijos ga ėją iš adijo, ele izijos, in e ne o, išmuša jį iš
ėžių; pap as as pilie is nebeįs engia dėmesingai sek i ienos emos ilgiau
kaip 3 minu es. Tai žinodami, ele izijos laidų edėjai (…) ne i įdomiausią,
u iningiausią specialis o komen a ą nu aukia po ijų minučių, neleisdami
jam p iei i ligi dalyko esmės <…>“;
ž aigždžiųda ymas – „<…>. Ve ingiausia kino ž aigždės ypa ybe apo
ne iek aidybiniai sugebėjimai i ak o iaus alen as, kiek jos au a, ž aigždę
supan i a mos e a, gebėjimas su ilio i publiką asmeniniu ža esiu, iziniu
pa auklumu, seksualumu. Holi ude <…> bu o specialis ų, gebančių su-
modeliuo i ž aigždę kaip nepasiekiamą s ajonių objek ą, su ku iuo žiū o as
no ė ų susi apa in i, kaip ieną iš šiuolaikinės mi ologijos a che ipų, kin an į
ka u su mada i pap očiais. – – –“ (Kopaliński 2001).
Visų šių eiškinių bend asis a diklis – žmogaus i jo gy enimo sup imi y-
inimas. Panašius išk aipymus ge ai papildo i pa yškina šim mečio ci a os:
„Daba inių ga senybių neįmanoma nei sugėdin i, nei pažemin i. Tai, kas
ki ados adinosi gėda i pažeminimas, daba adinasi eklama“ (iš P. Dž.
O’Ru ko (P. J. Rou ke; g. 1947 m.) knygos „Gine Wa a Chanse“ („Su eiki e
ka ui galimybę“; 1992)) (Kopaliński 2001: 79). „(Tai, kas) įdomu, šiandien
s a biau už eisybę; ai, kas keis a i jaudina, nu ungia ik us dalykus. <…>.
Iš ik o mūsų šim me yje nė a nieko pigesnio už iesą. O iesa, be abejonės,
įpa eigoja.“ Taip eigė p ancūzų ašy ojas Renė Domalis (René Daumal;
1908–1944) <…>“ (Kopaliński 2001: 173).
Filoso as Ka las Raimundas Poppe is (1902–1994) pasku iniame sa o da -
be – esė Nepik naudžiau i ele izija (paskelb ame 1995 m.) nus a ė ele izijos
ma o diagnozę: „<…> ele izija y a blogio jėga, ji galė ų ap i gė io jėga.
Deja, ai be eik neį ikimas dalykas. P iežas is pap as a: apsk i ai be kokią
kul ū inę jėgą y a be galo sunku p i e s i a nau i gė iui“ (Poppe 1995:
14). Kol ele izijų konku encija bu o nedidelė, ol i paklausa bu o maža,
ad „pi maisiais sa o gy a imo me ais laidų kokybei ele izija bu o ku
kas eiklesnė“ (Poppe 1995: 15). Daba gausybė kome cinių ele izijų
a žosi, kad „p isi ilio ų kuo daugiau publikos, o šis siekimas, sa aime
sup an ama, jokių auklėjamųjų ikslų ne u i“ (Poppe 1995: 14). Žiū o ų
masėms jų nė ne eikia – ik ci censes. Kul ū os paklausa nedidelė… T ans-
liuo ojams ūpi pelnas, o jį už ik ina eklama, duodama į as laidas, ku ių
žiū imumo odikliai aukš i. Pope is g eičiausiai klys a, kad ansliuo ojai
nuoši džiausiai įsi ikinę, jog ody i eikia ai, ko žmonės no i. Žiū o-
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 7 5
ų, ypač aikų i paauglių, o i pensininkų ele izinė p iklausomybė ik ai
nes eika. Pa adoksas: gamybos konku encija už ik ina p ekių kokybę, e-
le izijų konku encija laidų kokybę smukdo.
Ne ką aukščiau s o i
kul ū osame ikanizacija – „Vienas s a biausių XX a. kul ū os nu ikimų
y a as, kad pasikei ė ansa lan inės į akos k yp is. JAV kul ū a, ku ią iki
šim mečio p adžios mai ino Eu opa, paskui pa i užplūdo Eu opą i isą
pasaulį ka u su ekonomine i poli ine į aka, ku ią lėmė du pasauliniai ka ai
i jų sukel as Eu opos nuosmukis, juoba kad JAV labai padėjo i uos ka us
laimė i, i a s a y i ai, kas pe juos sug iau a.“ Šios kul ū os eiškiniai –
džiazas, okas, popmuzika, Holi udo ilmai, es e nai, se ialai, ile iai, juo-
dieji k iminalai, au omobiliai, įžūli eklama, muilo ope os, g ei as mais as,
džinsai. „Dėl anglosaksų į akos nea pažįs amai pakin a kalba“ (Kopaliński
2001).
P ancūzija bando p iešin is, be ezul a as –
anglais – „p ancūzų kalba, ku ioje daug angliškų žodžių i posakių. Tą
pa adinimą, suda y ą iš sudu ų p ancūziškų žodžių ançais (p ancūziškai)
i anglais (angliškai) apie 1965 m. išpopulia ino So bonos uni e si e o ly-
ginamosios kalbo y os p o eso ius Renė E jamblis (René E iemble), <…>.
P o eso ius agino angliškus žodžius keis i p ancūziškais, <…>. <…>. Šių
dienų Lenkijoje laik aš is „Gaze a Wybo cza“ 1996 m. lapk i į ėmėsi inicia-
y os lenkin i angliškus e minus, jam padėjo i skai y ojai, be ezul a ai
ne i in džiugūs: <…>“ (Kopaliński 2001).
Ki as ezul a as – medinėkalba – „ okia, ku ioje pilna banalybių i įky ė-
jusių azių. <…>“ (Kopaliński 2001).
Ši ie eiškiniai, g iu us geležinei uždangai, plūs elėjo i į Lie u ą, ku ios
nus eken ai d asiai isa, kas iš Vaka ų, deja, a odė ik ge a. Tiesa, ne iskas
bu o negi dė a. Kai ką p imi y iai daužė so ie inė an iame ikie iška p o-
paganda, kai kas bu o šiek iek žinoma iš lie u iško im esnio iloso inio
disku so, šis as – iš mūsų emig an ikos. Be dažnai im a k i ika a eida o
pa ėla usi. Jau 1969 m. Ame ikoje ienas iš lie u ių eseis ikos p adininkų
i įž algių publicis ų poe as Jonas Ais is ašė: „Reklama y a didelė nūdienos
galybė, p ieš ją u i lenk is isos kon esijos, isi sos ai i isos iešpa ys ės“
(Ais is 1991: 418). De ė ų p idu i i pas a aisiais me ais Lie u ių kalbos
ins i u o i Lie u ių kalbos d augijos pa ody as k i iškos d asios pas angas
(ReklK 2004). No s šioje opioje s i yje ne ūks a i apologe inių eklamos
kalbos e inimų.
7 6
Reklamos sesuo mada į XX a. mi ų (Kopaliński 2001) a pą nepa eko,
nes sma kiai eiškiasi nuo daug anksčiau. Jau usų ašy ojas N. Gogolis,
Romoje lygindamas senojo meno g ožį su sa o laiku, ašė: „I kokia ne au i,
žema p ieš ši ą didingą, g ažią p abangą pasi odė jam daba XIX šim me-
čio p abanga, smulki, niekinga p abanga, inkan i ik k au u ės puoš i –
<…>. – – – Kokie menki a odė jam p ieš ši ą pas o ią palaimingą p abangą,
supančią žmogų daik ais, ku ie kilnina i auklėja jo sielą, nūdieniai smul-
kmeniški papuošalai, ku iuos laužo i išme a lauk nenuo ama mada, asai
keis as, nesup an amas XIX amžiaus pada inys [ . y. eiškinys], p ieš ku į
yliai nusilenkė išminčiai, ši as žudy ojas i g io ėjas isko, kas kolosalu, di-
dinga, š en a“ (Gogolis 19541: 236). Sa o kū ybos a askai oje Šešiasdešim 
manoli e a ū iniogy enimome ų p ancūzų akademikas A. Mau ois eigia,
kad dėl mados išpuolių pasida ė nuoseklus mo alis as: „Tokiu me u, kai
mada eikala o nepaisy i do os no mų i dėsnių, be ku ių negali egzis uo i
jokia isuomenė, aš iesiog sa aime pasiju au p i e s as, p o esijos įpa ei-
go as jas gin i. Todėl apau mo alis u. Vėliau ašiau omanus, biog a ijas,
ačiau manyje omanis o i biog a o nuga kaulį suda o mo alis as“ (Mo ua
1991: 18). Ki am p ancūzui – mokslinių esė knygos Vidu amžių aizduo ė
au o iui Jacques’ui Le Go ui mados gynimas i gy imas (gal pe gy imas)
i gi neišeina be naikinamos k i ikos: „Po Roland’o Ba hes’o esu pasi yžęs
gin i madą. Ji dėmesinga naujo ei, mode numo a iklis, gali bū i a sinau-
jinimo p iemonė. Tai is o ijos a omoji jėga. Kaip kiek ienas eiškinys, ji
gali išsigim i i nug imz i į snobizmą – iesą sakan , jaudinan į išk ypimą
y ų i mo e ų, ku ie s engiasi sus abdy i bėgan į laiką i a i olin i mi ies
g ėsmę apgailė inu i be il išku no u isada bū i mados i šūnėje i už-
mi š i laiko jausmą, diena iš dienos keisdami iš aizdą“ (Le Go 2003: 26).
Ši ai y a nuola . O išlyga – daugiau eo inė: „Tačiau mada – ai pi miausia
Zei geis , laiko d asios, ap aiška, susiejan i iš aizdą su giluminiais is o-
iniais poslinkiais“ (Le Go 2003: 26). Mados uni o mizmas i meninė,
š ampinė kalba – kalbos uni o mizmas y a susiję paliegusios mūsų laiko
d asios ženklai. Vėl galima p isimin i mūsų gu ųjį J. Ais į: „Kul ū a u i
k u inu p akai u išei i iš au os įsčių. Ki a e us, mada isada išeina iš
mados. – – – Labai madingi dalykai, išėję iš mados, y a juokingi i k aili“
(Ais is 1991: 476).
Tik g iu us geležinei uždangai iš Vaka ų mus pasiekė be eik pusšimčio
me ų senumo iesos apie mūsų pačių gy enimą blogio impe ijoje:
naujakalbė (angl. newspeek) – „nauja, monopolis inės aldžios suku a
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...

Te minologija | 2008 | 15 7 7
kalba, ku ios žodžių eikšmė kin a su o icialiomis als ybės poli inėmis
pažiū omis. Naujakalbe neįmanoma ne ik pa eikš i, be i su o muluo i ne-
lojalių pažiū ų, nes nė a am eikiamų žodžių. Te minas paim as iš Džo džo
O elo (Geo ge O well, 1903–1950) omano „1984-ieji“;
minčiųpolicija – „Džo džo O elo (Geo ge O well) omane „1984-ieji“
aizduojama pa ijos ins i ucija, ku i seka išo inės pa ijos na ių min is.
Pas ebėjęs (=usi. – J.K.) be kokį nuk ypimą nuo nub ėž osios „linijos“, jis
(=ji. – J.K.) pasi ūpina, kad kal ininkas bū ų suim as, kankinamas (Meilės
minis e ijoje) i sunaikin as“;
d ejamin ė (angl. double hink) – „d iejų p iešingų minčių a ba nuo-
monių su okimas ienu me u i sąmoningas ikėjimas jomis abiem. Te -
minas iš anglų ašy ojo Džo džo O elo (Geo ge O well; 1903–1950)
omano „1984-ieji“ (1949); jis nusako naujakalbės į aką „pa e g ajam
p o ui“;
„Pa e g asisp o as“ – „Česla o Milošo (Czesław Miłosz) knyga (1953),
ku ioje au o ius analizuoja Lenkijos Liaudies Respublikos ašy ojų psichikos
apsauginius mechanizmus, liepiančius jiems skelb i šūkius, a i inkančius
o icialiąją p opagandą, i k uopščiai slėp i ik ąsias sa o min is i jausmus,
<…>“ (Kopaliński 2001).
P o o pa e gimas p asideda nuo uš umos (aplinkos be eligijos) i be-
ikslio gy enimo absu do, eina pe naujojo gy enimo bū inybę i pasiekia
p i alomą sėkmę (Miłosz 1995: 20, 22, 24, 30). Tačiau sėkmė – ne be liūdnų
pada inių: „gilumoje ebė a išlikę seni mo aliniai i es e iniai eikala imai,
dėl o žmogus susid ejina“ (Miłosz 1995: 36) – „ isi aidina p ieš isus i isi
žino apie ienas ki ą, kad aidina“ (Miłosz 1995: 76); „Ne iesa bū ų i in i,
kad e ybės nebesid ejina, ačiau pasip iešinimas būna emocionalus i e ai
gali a laiky i acionalizuo ų e leksų konku enciją“ (Miłosz 1995: 244).
P agaiš ingą p ieš ai bu usią epochą bū ų galima glaus ai apibūdin i
d iem baisiais epochiniais posakiais, e ybiniais simboliais – iš Ry ų pusės:
хлам (šlamš as) – žodžių художники,литераторы,артисты,музыканты
san umpa (ab e ia ū a); iš Vaka ų: WennichKul u hö e…en siche eich
meinenB owning (au o ius – Hansas Johs as, ep oduk o ius – He mannas
Gö ingas). Tik 1988 11 26–27 Da idas Glenc ossas pasakė eisingą epo-
chinę min į: „Neį ikė ina, kad kokia no s aldžia, išgi dusi žodį „kul ū a“,
g ieb ųsi pis ole o. Manau, kad ji u ė ų g ieb is žodyno“ (Kopaliński 2001:
197–198).
Polia izuo o į d i an agonis ines s o yklas pasaulio su liuk uojančiu i
7 8
ege uojančiu ečiuoju pasauliu2 ans o macija, s alininės impe ijos, ku-
ioje B ežne o laikais jau a i ai bu o p ojek uojamas i skelbiamas kalbų
sua ėjimas i susiliejimas, dezin eg acija, Lie u os nep iklausomybės a kū-
imas i lie u ių kalbos į als ybinimas (paskelbimas als ybine i als ybės
globos jai su eikimas, jos a ojimo i ugdymo p og amos i p ojek ai),
au inis a gimimas, isuomenės demok a izacija i pilie inės isuomenės
kū imasis, Lie u os eu opinė i ansa lan inė in eg acija i pe dė a angliza-
cija, aip pa kompiu e izacija i in e ne izacija – daug konk e esni eiks-
niai; jų eikšmė au os apa ybei i sa imonei, kul ū ai i kalbai, mokslui
i kalbo y ai, kalbos kul ū ai i e minologijai jau 20 me ų y a i da ilgai
bus lemiama, epochinė.
I I
3. Ma e ialusis pasaulis y a ienas. No s k aš o aizdžio, augalijos i gy-
ūnijos, klima o i su uo susijusių gy ensenos ski umų nemaža i didelių,
be , iena, žmonės jų apmažina (i gi am ik as globalėjimas), ki a, žmogiš-
ka daik inė ik o ė y a jau labai pla i i ne okia ski inga. Logika isame
p o ingame pasaulyje y a iena, no s ienu jos daugiau, ki u mažiau. T e-
čiasis pasaulio bū ies pa idalas – kalba (Лукшите 1981: 166) – y a didžiulė
daugiskai a, iksliai nesuskaičiuojama (a 3000, a 7000).
Kiek iena gy a kalba y a e ninė a ba au inė – gim oji. Tau os
būdas, d asia, pap očiai, gy ensena aip pa y a gim ieji. Tik eikia gebė i
ai pajus i i sup as i p iežas is. Š ai iena labai ykusi įž alga: „Pap očių
ski ybės kyšojo iš kiek ieno eiksmo i žingsnio. Žmonių mos ai a spindėjo
geog a ines zonas, lygiag e es, me idianus, jais eiškėsi piemenų, žemdi -
bių, pi klių, jū ininkų bui is; kepamasis iešmas spa iečio ankose judėjo
aip, kaip kau ynių ie is, a gie is an suoliuko sėdėjo kaip an ži go, gi ių
gy en oją galėjai pažin i iš ykaus eigasčio“ (Pa ando skis 1984: 118).
2 „T ečiojo pasaulio“ e miną (p anc. Tie smonde) apie 1950 me us pa a ojo p ancūzų sociologas i demo-
g a as Al edas So i (Sau y): aip jis pa adino pe 130 pokolonijinių A ikos, Lo ynų Ame ikos, Azijos i
Okeanijos als ybių, ski damas jas nuo išsi ysčiusių inkos ekonomikos als ybių i uome inio (iki 1990 m.)
komunis inio bloko šalių“ (Kopaliński 2001). Beje, ėliau a si ado isai ki oks ečiasis pasaulis: „Ano K.
Pope io [Poppe K. Objec i eKnowledge:AnE olu iona yApp oach, Ox o d, 1972], „ ečiasis pasaulis“ y a
idėjų apsk i ai pasaulis, ku ias sieja logikos aisyklės. Jis ap ėpia isas žmonijos is o ijoje suku as eo ijas
i koncepcijas i as, ku ios da bus suku os, aip pa isas hipo ezes, isus užda inius i lyg is – išsp ęs as,
sp endžiamas i sp ęs inas“ (Joninas 1987: 69). Da ki okia y a ečiojibū is: „А. Ф. Лосев говорит, что
„язы ко вое и словесное бытие есть третий вид бытия, наряду с чисто логическим и чисто веществен-
ным, или материальным“ [Лосев 1976, с. 399] (Лукшите 1981: 166). 1959 m. Cha les P. Snow o mula o
d iejų kul ū ų – humani a ų i mokslininkų – kon lik ą, o 1995 m. Johnas B ockmanas knygoje T ečioji
kul ū a ašė apie pe imančius „in elek ualų eli o misiją ieško i a sakymo į klausimus, nuo seno neduodan-
čius amybės žmonijai: kas y a gy enimas, kas mes esame, ku einame (…) <…>“ (Kopaliński 2001).
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 7 9
Gim oji kalba i ki i gim ieji dalykai saugo sa as į. Tačiau isiško g ynu-
mo negali už ik in i, nes aplink – s e imosios kalbos i isokia ki a s e i-
mybė: „I is dėl o, nepaisan šių į ai ybių, mo ina G aikija a odė bemaž
ienaly ė a p an as iškų kolonijų gai alų: A ika, Ibe ija, Galija, Ili ija,
Ski ija, Sa ma ija, Si ija, Egip as iš slėpiningų is o ijos i ci ilizacijos gelmių
d elkė sa o k apu į šim us g aikų mies ų, <…>. Kasdien bend aujan su
ba ba ais, ka a anų kelionėse, uos ų iukšme lipo p ie žmogaus s e imos
min ys, p ie a ai, ydos, kaip ga ės dulkės kad b aunasi į odos po as“ (Pa-
ando skis 1984: 118–119). „Kalba, suskilusi į nesuskaičiuojamą daugybę
a mių i šnek ų, kolonijose apaugusi s e imomis pik žolėmis, p ida yda o
klaikių nesusip a imų“ (Pa ando skis 1984: 119).
Mūsų gim oji – lie u ių – kalba iš isinės subo dinacinės d ikalbys ės są-
lygomis u ėjo labai daug kon ak ų su lenkų kalba, iesiog bu o jos užlie a
aip, kad mažiau lies os liko ik a kampios, bažnyčios i d a o neužgož os
salelės. Todėl ga o daugybę s e imybių i p a ado nemažus gim osios kal-
bos plo us, didelę dalį kalbė ojų – ne ik didikų, bajo ų, be i liaudies. Tik
dalelė pada inių lik iduo a, didžioji dalis – neg įž ami p a adimai.
Po Abiejų Tau ų Respublikos padalijimo as pa p asidėjo su usų kalba
(skolinių iš jos da iki ol jau apsčiai u ė a) i ęsėsi du šim mečiu ik su
umpais a lėgiais (be ne isiškais pe ūkiais) I i II Respublikos laikais.
Daba , a ga us nep iklausomybę, s ojo kon ak ų su anglų kalba epocha.
Todėl p a a u ben kiek susipažin i su šiomis kalbomis iš idaus – kaip
jos sup an amos i e inamos pačių usų i anglų. Daugiausia ūpi (sa i)-
k i iškas aspek as.
Ge ai žinoma usų–p ancūzų d ikalbys ė, iksliau – usų aukš uomenės
p ancūzakalbys ė. Su uo glaudžiai susijęs i bend inės usų kalbos a ibo-
jimas nuo eiškinio, pa adin o просторечие – „слова, выражения, оборо-
ты, формы словоизменения, не входящие в норму литературной речи;
часто допускаются в литературных произведениях и разговорной речи
для создания определенного колорита“ – angl. popula language, ok.
Volkssp ache (Ахманова 1966); la . ienkā š una (ValTV 1963) – no s
разговорнаяречь,обиходно-разговорнаяречь–sa un aloda (ValTV 1963),
be ienkā š una–šnekamojikalba (LaLieŽ 1977). Abejo inas a i ikmuo i
ok. Volkssp ache. Gana ne ikslus – pe pla us us. просторечие a i ikmuo
lie . neli e a ū inėšneka – „didžiųjų mies ų gy en ojų būdinga kalba, u-
in i didesnių a mažesnių ski umų nuo li e a ū inės kalbos no mų. Lek-
sinės, g ama inės i one inės šios šnekos ski ybės a si anda dėl a minių
8 0
i li e a ū inės kalbos elemen ų mišimo, aip pa dažnai dėl pas ebimai
didesnės ki ų kalbų į akos“. Plg. ža goniškakalba – angl. non-s anda dspe-
ech,popula language (Gai enis, Keinys 1990). Ne ikslu просторечие e s i
šnekamojikalba Guda ičius 2000: 40, liaudies,šnekamojikalba RLKŽ II
1967. Rus. просторечие nea ski iama nuo простонародье psn. – p asčiokai,
p as uomenė RLKŽ II 1967, p as uomenė RLKŽ III 1984, простолюдин
psn. – p asčiokas,p as uolis,nep i ilegijuo oluomožmogus RLKŽ III 1984,
простонародный psn. – p asčiokiškas,p as uoliškas,p as uomeniškas,p as-
uomenės:простонароднаяречь – p asčiokiška[p as uomenės]kalba RLKŽ
III 1984, aigi i просторечие – p as akalbė,p as a[p as uolių]kalba (ne
knyginė, li e a ū inė) RLKŽ III 1984 (p as .–p as akalbėsžodis,posakis–
просторечное RLKŽ I 1982: 15), p as akalbė–просторечие LRKŽ 1988.
Reikia neužmi š i, kad p as akalbė y a usiškas e minas, aikomas ik usų
kalbai.
Kadangi us. просторечие leidžiama li e a ū os kū iniuose, usų ašy ojų
labai sma kiai ko o a dėl kalbos liaudiškumo – usiškumo. V. Bielinskis Li-
e a ū inėses ajose (1834) labai ge ai pe p a o i p iežas į: „Vadinasi, au a
a ba, ge iau pasakius, liaudis, i isuomenė pas mus nuėjo kas sau.
Pi moji paliko begy enan i sa o pi mykščiu a šiau iu i puslaukiniu gy eni-
mu i bedainuojan i sa o g audžias dainas, ku iomis ykš e yško jos siela
a ge i džiaugsme; an oji, ma y i, kei ėsi, jei ne ge ėjo, užmi šo isa, kas
usiška, užmi šo ne kalbė i usų kalba; <…>“ (Bielinskis 1948:
71). „<…> aukš ajam luomui bu o p iežas ies niekin i gim ąją kalbą, nes
ašomoji kalba pio ėsi su šnekamąja kalba“ (Bielinskis 1948: 95). Bielins-
kis ma ė usų pu izmo į ai o ę i e ino di e encijuo ai, o apsk i ai pa į
pu izmą – nuosaikiai: „Žodį „p og esas“ na ū aliai u ėjo su ik i ypa ingai
nepalankiai jam nusis a ę usų kalbos pu is ai, ku ie pik inosi be ku iuo
s e imu žodžiu, laikydami jį he ezija a a skala gim osios kalbos o odok-
sijoje. Toks pu izmas u i sa o eisė ą i im ą pag indą; i is dėl o jis –
ienašališkumas, nuėjęs iki k aš u inumo“ (Bielinskis 1948: 530). „Nė a
abejonės, kad no as ma gin i usų kalbą s e imais žodžiais be jokio eikalo,
be pakankamo pag indo y a p iešingas s eikam p o ui i s eikam skoniui;
<…>. Tačiau p iešingas k aš u inumas, adinasi, ne ibo as pu izmas, duoda
as pačias pasekmes, nes k aš u inumai su ampa“ (Bielinskis 1948: 532).
Ponišką usų aukš uomenės p ancūzakalbys ę k i iškai e ino i N. Go-
golis: „N mies o ponios pasižymėda o, <…>, nepap as u a sa gumu i
pado umu žodžiuose i posakiuose. <…>. Nieku būdu negalima bu o pa-
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 8 7
u i mi usią sese į – p ūsų kalbą. Pačios lie u ių kalbos plo as i iš aka ų, i
ypač iš pie yčių ap upėjęs, už ibyje likusios salos y a da gy a T oja kalbi-
ninkams, be jos gy ybė silpna. Po daugelio amžių, pe ku iuos išnyko a ba
bu o išnaikin a nežinomas skaičius kalbų, XX a. pabaigoje, da ne iksliai
nesuskaičia us isų gy ų pasaulio kalbų (3000, 6000 a 6900–7000), paskelb-
a ekologinės kalbų ka as o os g ėsmė (liksian i ik kas dešim a), 1996 m.
paskelb a Ba selonos isuo inė kalbos eisių dekla acija (C ys al 2005: 97).
Kalbos mi š a ne odėl, kad se ga a sens a, e ai mi š a odėl, kad išnyks-
a a žūs a isi a daugumas jos a o ojų, o dėl kul ū inės asimiliacijos.
Mechanizmas pap as as, ka ais eikia gana g ei ai: „Y a ys dideli e apai.
Pi mojo ypa umas – didžiulis spaudimas žmonėms, kad jie kalbė ų domi-
nuojančia kalba. <…>. Ji gali bū i „iš i šaus žemyn“, <…>; a ba „iš apa-
čios“, – – – (C ys al 2005: 84). Beje, spaudimas iš i šaus gali ska in i a spa ą,
o spaudimas iš apačios – ma e ialinė ge o ė a kul ū inis p anašumas gali
asimiliuo i ne leng iau. An asis e apas – d ikalbys ė, galiausiai: „Pe ieną
ka ą, o ka ais os pe dešim me į kles in i d ikalbys ė nepas ebimai pe ei-
na į sąmoningą pusiaukalbys ę (sel -conscioussemilingualism), o paskui – į
ienkalbys ę“ (C ys al 2005: 85). Sa aime sup an ama, ši ame mechanizme
ik asimiliuojamos kalbos a o ojai es i d ikalbiai: „Pe ilgus sa o kul ū os
domina imo šim mečius jų [ ienakalbių] mąs ysenoje susi o ma o požiū is,
kad ki i u i moky is jų kalbos, o jiems ki os kalbos ne eikalingos. Pas e-
bė a, kad ienakalbės i besilaikančios ienkalbiškumo požiū io y a au os,
ku ios kadaise u ėjo daug kolonijų i ykdė eliginę ekspansiją“ (C ys al
2005: 51). „Tiesiog ienkalbys ė, būdama ilgos koloniza o ių adicijos da-
lis, apo įp as u gy enimo būdu“ (C ys al 2005: 85). Todėl D. C ys alas i
sako: „<…> u i išnyk i są oka domina imas“ (C ys al 2005: 86).
Pasaulis iš p igim ies y a daugiakalbis kaip sa o sėkmės laidas: „plane ą
apgy enome kaip ik dėl sugebėjimo ku i į ai ias kul ū as, p isi aikančias
p ie ski ingos aplinkos“ (C ys al 2005: 40). „Į ai o ės nykimas ling is i-
niame pasaulyje ik iausiai y a didesnis p a adimas nei į ai o ės nykimas
biologiniame pasaulyje, nes kalbos s uk ū a liudija žmogaus in elek inius
gebėjimus (Nyks ančių kalbų i jų saugojimo komi e as 1984: 5)“ (C ys al
2005: 41). S a biausia – p a andama dalis žmonijos ling o ondo: „Visos
žmonijos išmin ies nė a nė ienoje kalboje i nė iena kalba negali pa eik-
i isų žmonijos žinių“ (C ys al 2005: 58). Mi š an i kalba išsib aukia iš
p aei ies, žmonės p a anda asmeninę is o iją, au a p a anda ši dį (C ys al
2005: 48, 41, 43).

8 8
D. C ys alas eigia esan du kalbos kaip kul ū os dalies su okimus: „kal-
ba – p i alomas au iškumo b uožas“ i „nep i alomas au iškumo b uožas“
(C ys al 2005: 125, 126). Dėl o ginčijasi i nep i alomukai: „<…>, Velse
ka š ai disku uojama, a galima bū i alu, nemokan alų kalbos“ (C ys al
2005: 46). Daugiau negu aki aizdu, kad an oji samp a a emiasi labai ne-
gausiais pa yzdžiais, jei ne išim imis – nelaimingomis, ik ka ais pakenčia-
momis. T agiškai aki aizdu, kad išnykus p ūsų kalbai neliko i p ūsų au os,
kad lie u ių didikams i bajo ijai masiškai pe ėmus lenkų kalbą, lie u ių
au oje šio luomo neliko, ik a ski i negausūs iene ai, odėl XX a. Lie u ą
a kū ė i mode niąją lie u ių au ą kū ė išei iai iš liaudies. Abejoju, a kal-
bininkų eikalas sp ęs i, ku ios kalbos u ė ų mi i. Viena, o niekas iksliai
nežino (gal žus didžiosios, o išliks mažosios kokiose a kampiose džiunglė-
se), ki a, a ne ge iau kalbė i, kaip kalbos gali išlik i. Lie u ių li e a ū os
d augija (Li auische li e a ische Gesellscha ), 1879 m. susibū usi Tilžėje,
pasiskelbusi ikslą – kaup i išmi š ančios au os kalbos i kul ū os palikimą,
im a p a a džiuo i duobkasių d augija (Zemlickas, Kaunas 2008: 3 9).
Kalbininkams gal už ek ų saky i iena: kalbos, u inčios als ybinės a ba
o icialiosios kalbos s a usą, plė oja isas galimas unkcijas i s ilius, u inčios
aš ą, li e a ū ą, mokyklą, u i a ei į, be unkcionuoja silpniau i siau iau,
o ne u inčios aš o a li e a ū os i mokyklos – lieka šnekamosios kalbos
lygio, no s i jų a ei is gali bū i ilga.
Pasaulis be au inių kalbų iešpa a imo is dėl o y a, no s ki oks, be i gi
d ikalbis: „Pasaulis, ku iame žmonės kalba mažiausiai d iem kalbomis –
sa o au os i a p au ine lingua anca – isiškai įmanomas i (…) pagei-
daujamas. D i kalbos – du ski ingi ikslai. Viena am, kad bū ų išlaiky as
apa umas, ki a am, kad žmogus bū ų sup as as. Šie ikslai ienas ki am
nep ieš a auja“ (C ys al 2005: 37). Tačiau ik enybė y a olokai nuo galimy-
bių i eikmių. I subo dinacinis biling izmas ebė a. No s „pusė pasaulio
žmonių kalba mažiausiai d iem kalbomis“ (C ys al 2005: 51), be „ isoje
ES jokios užsienio kalbos nemoka 47,3 p oc. žmonių“ i „du ečdaliai b i ų
nemoka jokios užsienio kalbos“, o „Liuksembu ge okių žmonių y a ik 2,2
p oc., Danijoje – 12,3 p oc.“ (Tau Gy Y 2008: 49 29). Eu opos Sąjungos
idealas – d iejų s e imų kalbų mokėjimas – glūdi dekla acijų ūkuose, jei iš
iso nė a ik mi ažas. UNESCOku je io y iausiojo edak o iaus Edua do
Glissano a pkalbinio bend a imo e inimas – „То, что человек говорит
на своем языке, не исключает его способности понимать других людей
и ценить их культуры...“ i o mulė „Я говорю с тобой на твоем языке,
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 8 9
но понимаю тебя на своем“ (Глиссан 1983: 8 9) am ik ais a ejais galė ų
bū i da page in a – kalbu su a imi sa o kalba, a e klausau a o kalba:
„Daugiakalbė Eu opa – <…> ai žemynas, ku iame žmonės galė ų susi ik i
i kalbė is kiek ienas sa o kalba i sup as i ki o kalbą“ (Eco 2001: 320). Tai
bū ų isiška bend a imo lygybė.
4. Apie lie u ių kalbos a ojimo, unkcijų, pačios sis emos ki imus
kalbama i daug, i daug ku (ne ik kalbo y oje).
Lie u ių kalbo y os eo ijoje aiškiai sakoma, kad „kalba y a poli unkcinis
eiškinys“ (Ka aliūnas 1997: 119) i „ adicija, kul ū os eiškinys“ (Ka aliū-
nas 1997: 48). Aiškinamas i seniai a si adęs, be i įsisenėjęs nuk ypimas:
„Sup a imas, kad kalba y a pag indinė komunika imo p iemonė, Eu opos
ling is inėje adicijoje įsi i ino <…> apie 1930 m. <…>. <…>. Kalbos
unkcijų y imas ada iš psichologijos pe ėjo į ling is ikos kompe enciją.
P ipažinus, kad kalba y a bend a imo p iemonė, bu o mes asi į ki ą k aš-
u inumą – komunikacinis kalbos aidmuo pe dedamas i suabsoliu inamas,
ienin ele kalbos unkcija laikoma komunika y inė“ (Ka aliūnas 1997: 109).
Kai kas ne mano, kad „kalba y a mono unkcinis eiškinys i isos ki os
kalbos a ojimo paski ys y a komunika y inės unkcijos pasi eiškimas“
(Ka aliūnas 1997: 109). Tačiau „pa i komunika y inė kalbos unkcija, kaip
a odo, p iklauso nuo ki ų kalbos a liekamų unkcijų, pa yzdžiui, žymėja-
mosios, ep ezen a y inės. Kad galė um ką no s ki am pasaky i, p aneš i,
pi ma u i pažymė i, pa adin i“ (Ka aliūnas 1997: 110). Šiod i unkcijos
susijusios: „<…> Da s ellungs unk ion sup as ina iek kaip komunika y inė,
iek i kaip ep ezen a y inė (R. Jakobsono e e en inė) unkcija. <…>.
Mokslinėje klausimo li e a ū oje komunika y inė i ep ezen a y inė kalbos
unkcijos labai dažnai g iež ai neski iamos i bend ai adinamos simboline
kalbos unkcija“ (Ka aliūnas 1997: 134). Kad „esminė žmogaus kalbos sa y-
bė y a ep ezen acija“, odo i ai, jog „gy ūnų komunikacijoje y a eksp esija
i apeliacija, be nė a ep ezen acijos“ (Ka aliūnas 1997: 190).
S. Ka aliūno da ski iama e ninė kalbos unkcija (Ka aliūnas 1997: 159) –
apa inamoji- ienijamoji, au inio a ibojimo, au inės indi idualybės, kal-
bos au inio p iklausymo unkcija (Ka aliūnas 1997: 163, 164). No s „bend-
oji au os kalba i kalba, kaip e ninio p iklausymo eiškėja, y a ski ingi
dalykai“, be ik gana e ais a ejais „ a ojamoji kalba i kalba – e noso
eiškėja – nesu ampa“ (Ka aliūnas 1997: 164) i pas a osios „ne ekimas lai-
komas pi mąja au ybės p a adimo pakopa“ (Ka aliūnas 1997: 168).
9 0
Kalbos i isuomenės san ykių d ilypumas aki aizdus: „Ne kalbos a ky-
ojai, o isuomenė lemia kalbos a kybos diegimo sėkmę, no s be pi mųjų
nebū ų pačios planingos a kybos, ik na ū ali kalbos aida“ (G umadienė
1996: 13). Tik čia ne d ilypis, o iesiog d ip asmiškas pačios isuomenės su-
p a imas: „Šiuo me u daugelis kalbos a ky ojų adiciškai ebesio ien uoja
į abs ak ų bend inės kalbos a o oją, o juk isuomenė nė a ienaly ė“
(G umadienė 1996: 13). Tačiau bend inę kalbą a oja juk ne isa a ne ie-
naly ė isuomenė, o ik jos dalelė – š iesuomenė, no s i ši nė a ienaly ė,
be o, a didžioji bend inės kalbos ne a ojan i isuomenės dalis dažniausiai
y a bend inei kalbai nepalankus, ka ais ne p ieš a aujan is eiksnys. Ne
be eikalo kons a uojama: „bend asis isuomenės nusi eikimas i kalbinio
išp usimo s oka“ – „ eiksnys, kelian is ikslą ugdy i isuomenės kalbinį
sąmoningumą“ (Miliūnai ė 2006: 63).
Jau 1994 m. P anas Kniūkš a kons a a o p as ėjančią isuomenės kalbos
padė į: „D ikalbys ės pag auž i pama ai, pak ikusi d ausmė i konjunk ū-
inis kalbos e šimas sujaukė i nusmukdė daba inę a oseną“ (Kniūkš a
20012: 199). „Iki šiol nelabai ge ėja isuomenės kalbos kul ū a“ (Mikulė-
nienė 1998: 8). Sklaidydama kalbos na ū alios aidos mi ą, kai ku ių žu na-
lis ų i kul ū ologų b ukamą isuomenei i ne kai ku iems kalbininkams,
Ri a Miliūnai ė sako: „Tu ėdami gal oje pas a ojo dešim mečio bend inę
kalbą, negalė ume pasaky i, kad ji kin a na ū aliai: labai s ip us ki ų kalbų
po eikis“ (Miliūnai ė 2006: 166). Kalban di e encijuočiau galima a i, kad
usų kalbos po eikis pasikei ęs – jau ne išo inis, o idinis, u in is ine cinį
pobūdį, o anglų kalbos po eikis y a daugiau iš pačių sa ęs – iš lie u ių
anglakalbys ės, aip pa ne iš i šaus, o iš apačios – iš p as osios, dažnai ne
pačių anglų kalbos.
Tik ai ne į abs ak ų bend inės kalbos a o oją, o į isai konk ečius jos
ne a o ojus a gadin ojus, klausdamas A  als ybėgins als ybinękalbą?
nusi aiko Albe as Rosinas: „Maža aš iškumo i puskalbys ės p opaguo ojai
y a ne ik isų lygių aldininkai, nemaža žu nalis ų, mokslininkų, dės y ojų,
be i dalis naujųjų leidyklų ado ų, nea sakingai leidžiančių senus, p as a
kalba pa ašy us, i naujus nesu edaguo us leidinius, <…>“ (Rosinas 1992:
2 28). Čia da ka ą galima p isimin i, kad als ybė – ai kalba: „Jei als ybė
neapgins sa o als ybinės kalbos nuo maža aščių i puskalbių sa i alės, ji
nebus e a als ybės a do“ (Rosinas 1992: 2 8).
A kū us nep iklausomybę p isimin a Vals ybinėskalbos eisinėgloba
1918–1940me ais: „Vals ybė Spaudos įs a ymu (1935 m.) pa eikala o iš
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 9 1
spaudos da buo ojų saugo i lie u ių kalbos sa i umą, ūpin is jos gy umu
i aisyklingumu“ (Rosinas 1998: 10).
Rūpinamasi i in i i plės i eo inę kalbos a kybos bazę – pi miausia
„kons uk y iai išplė o i bend ąją kalbos ugdymo eo iją a siž elgian į lie-
u ių bend inės kalbos a ojimo sąlygas bei isuomenės po eikius i a sisa-
kan gynybinio pobūdžio ak ikos (…)“ (Rosinas 1996: 6). Žinoma, kalbos
gynybos isai nea sisakoma – Vals ybinė lie u ių kalbos komisija (VLKK)
adminis aciškai eaguoja į lie u ių kalbos eisių pažeidimus, o Kalbos ins-
pekcijos pag indinė unkcija i y a ginamoji, apsauginė. Teo inę bazę galė ų
plės i poka iu Vaka ų Eu opoje išpopulia ėjusi kalbos k i ika, d ilypė – i
iloso inė, i s iliaus a eks o – i no mų, i ūk inos a osenos (Rosinas
1996: 4–5), be Lie u oje jos, ben okiu a du – nė a, nemini ne eo e ikas
A. Pupkis (2005), apsk i ai kons uk y ios k i ikos lygis Lie u oje žemas.
No s VLKK pa ikė os „ als ybinės kalbos a kybos s i ys: mokslinė (no -
minamoji), adminis acinė i eisinė“, no s „kalbos adminis a imas apima
i kalbos a oseną, i kalbos (kalbų) a ojimą“ (Mikulėnienė 1996:
18), „ne iskas pada y a įgy endinan kalbos s a usą de ak o“, odėl Vy-
iausybės pap ašy a suda y i sąlygas Mokslo i s udijų įs a yme išdės y ai
nuos a ai – „Vals ybė isada p ipažįs a lie u ių kalbos undamen alių y imų
p io i e ą – įgy endin i (Rezoliucija 1996: 242 3). Pačiai komisijai bene
daugiau ūpi kalbos a kyba (B onio Sa ukyno e minu, kalbo a ka), jos
ikslai, s a egija, eo iniai pag indai (Kniūkš a 1995: 3–5), no s jie nė a
isai nauji: „Sis emiškumas kalbos eiškinius leidžia į e in i a si iš idaus,
g ynuoju kalbos požiū iu, ikslingumas – iš išo ės, socialiniu požiū iu“
(Kniūkš a 1996: 15). Naujesnis dalykas y a ins i ucionalizuo a – adminis-
acinė kalbos a kyba, be ji u i i a i kščiąją pusę: „Komisijos eikla
nė a pap as osios a kybos p iešingybė, <…>. Tačiau, ki a e us, kalbos
a kyba sp audžiama į ėmus i biu ok a izmą, nuo jos s umiama ne ik
isuomenė, be i nemaža dalis kalbininkų“ (Kniūkš a 20011: 7).
Suadminis uo as ge as pama inis dalykas: „Nuo 1996 m. isose aukš o-
siose, aukš esniosiose i p o esinėse mokyklose į es as p i alomas kalbos
kul ū os i specialybės kalbos ku sas (…)“ (Mikulėnienė 1998: 8). Daba
jau no ima dalyką i ko eguo i, i in i, i daugiau: „Magis an ū oje ik ų
pagal a ski ą p og amą dės omas e minologijos pag indų ku sas, <…>“
(Akelai is 2008: 12 5).
Vidu inei mokyklai keliami ge i ikslai – „1) dieg i kalbos kaip au os e -
ybės samp a ą, 2) aiškin i mokiniams bend inės kalbos paski į i unkcijas,
9 2
3) ska in i bend inės kalbos mokymosi mo y aciją, 4) s ip in i mokinių
pasi ikėjimą gim ąja kalba i jos ku iamosiomis galiomis“ (Miliūnai ė 2006:
63). Tačiau kaip ai da y i, jei „bend ojo la inimo mokyklų lie u ių kalbos
ku se nebeliko sis emiškai dės omos kalbos kul ū os“ (Akelai is 2008: 12 4)?
Naujų kalbos eiškinių, aip pa i nenaujų dalykų naujo sup a imo ben-
d as aizdas kol kas gana pa i šu iniškas, pad ikas i sp ago as. Tačiau api-
bend inamosios iš ados, į ai iu laiku pada y os ijų įžymių kalbininkų,
labai aiškios, labai a imos i labai liūdnos: „skaudžiai i g ėsmingai b aška
mūsų gim osios kalbos kamienas“ (Amb azas 1990: 2 6). „Vals ybinė kalba
os k ėpsi“ (Vi kauskas 2008: 17 7). T ečiajam „ iesioginis pamoksla imas“
i „apelia imas į kalbė ojo a ašy ojo gėdos jausmą“ a odo isiškai nebe-
eiksmingi, lieka ik i onija (Rosinas 2005: 3).
T ūks an kalbos ki imų aiškesnių sąsajų su konk e esniais eiksniais,
p iežas imis, a gu a gali as is apib ėž esnių ekomendacijų, kaip ki i-
mus, ypač ku ie nepageidaujami (pažeidžian ys sis emą i pan.), inkamai
eguliuo i. Vy auja impe a y as – eikia, o ne eikimo o ien y ai – kaip.
Ge iau ma y i (i leng iau pa ody i) plačiuosius kalbos a ojimo i ugdymo
p ojek us, no s dažnai jie isai o dina ūs.
Galima eig i, kad lie u ių kalba polia izuojasi – išlieka (be a gu s ip ė-
ja) obulõs bend inės kalbos da pla us, be is plonas sluoksnis, o plečiasi
gana ag esy us ža gonų sluoksnis i pačios bend inės kalbos ža gonizacija.
P as o ža gono p as am žodynėliui (Zaikauskas 2007) į e in i sujaudin-
ai ecenzen ei neuž eko bend inės kalbos išgalių – d ąsiai g iebėsi y ų
ža gonizmo (Ma ai y ė 2007: 28), miš iai kompanijai neleis ino. Ko no ė-
i – ža gono meilė sena: „Ma ija Mašio ai ė-U bšienė sa o a siminimuose
aizdžiai dės o, jog kalbė i miš iu usų-lie u ių kalbų ža gonu a puka io
Kaune bu o madinga – i isa ai ne p as uomenėje, o aukščiausio al-
džios sluoksnio aplinkoje!“ (Sakala ičiū ė 2007: 8–9 398). Tik ai lie u ių
kalba p as ėja, ulga ėja: „labiausiai pažeidžiami sudė ingieji, sub ilieji i
iš aiškieji kalbos eiškiniai. Jie pi miausia, <…>, neišlaiko p imi y esnių
kons ukcijų i g ubesnių eiškinių konku encijos“ (Pi očkinas 20041: 8 4).
Lie u ių kalbos als ybinės globos p incipas įgy endinamas, be ne isai
nuosekliai. O bando as is i al e na y i kalbos „ eo ija“, emiama pseudo-
p incipu aisy igalimadaug,be … A sei , aisykim, kiek leidžia, kiek nesi-
p iešina. No minimui labai ūks a sis emiškumo, nemažai sp endimų ad
hoc. Nus embi – maloniai, be i su nepasi ikėjimu žiū i į naujojo kul ū os
minis o Remigijaus Vilkaičio nuos a ą: „Taisyklinga lie u ių kalba u i
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...

Te minologija | 2008 | 15 9 3
dominuo i iešojoje e d ėje, als ybės įs aigose, mokyklose“ (Vd 2008 48
20). A bus esė a?
Visuomenės san ykiai su kalba – labai pla i ema. P adė i bū ų galima
nuo ieno apibend inimo: „Taip susida o sa o iškos ži klės: kalbininkai is
daugiau ašo apie kalbos kul ū ą, is daugiau eikia pa a imų, o isuomenė
is mažiau ais pa a imais naudojasi“ (Pi očkinas 2004²: 9 7). Ši bend ybė
eikalinga nemažo ikslinimo – dalykas susisluoksnia ęs i ne aip, kaip
eikė ų. Dalis kalbininkų ašo ien eo ijas (gana kompiliacines), be jokių
pa a imų, di ba ik su bal omis pi š inai ėmis, konk ečiais aisymais pi š e-
lių nesi epa. Pla esnė isuomenė pa a imus daugiau ima ne iesiogiai – iš
kalbininkų s aipsnių s aipsnelių Kalboskul ū oje,Te minologijoje,Gim ojoje
kalboje,Gim ajamežodyje, o pe a pininkus – žodynus, žinynus, kalbos
pa a imų knygas knygeles. Labai čia bū ų s a būs i a pininkaujan ys as-
menys – sa i aldybių kalbos a ky ojai, knygų, žiniasklaidos, minis e ijų i
k . edak o iai. Tačiau su siaubu eikia kons a uo i i jų nepakankamumą, i
kalbinį neįgalumą i ne disk ali ika imąsi, aplaidumą, i be eisiškumą. O
be šios s a bios a pinės g andies išjudin i isuomenės „abejingąją daugu-
mą“ (Pi očkinas 2004²: 9 7) – ai ik sapnas a i omis akimis…
Tam ik i a pininkai y a i lie u ių kalbos da bininkai B iuselyje. Seimo
kancelia ija y a su engusi kon e enciją Lie u iųkalbaEu oposSąjungose d-
ėje (U nėžiū ė 2008: 12 20–24). Tačiau nuo os pusės sklindan ys balsai,
kad aip lie u ių kalba „įgyja galimybių i a si e ia pe mainoms“ (Mo kus
2008: 7–8 347), nes jie kalbą i e minųsis emą o m u o j a (Mo kus 2008:
7–8 348, 349), kelia i kiek ne imo.
Visuomenės, iksliau bend inės kalbos a o ojų a ba ų, ku ie u i okie
bū i, kalbinis sąmoningumas i uo g indžiamas ak y umas nepakankamas.
O daug nege o ak y umo i ne ag esy umo. Be pi miausia de ė ų p i-
simin i neužmi š amus Jono Basana ičiaus Auš os 1883 m. P iekalbos žo-
džius: „<…>: Lie u a pamaželiu nyks a, nes nyks a jos kalba“ (Basana ičius
1970: 695). I nepasaky ume, kad daba jau nė kiek nenyks a. I ne eikė ų
užmi š i Jono Aisčio. Iš adingai gynęsis dėl sa o slapy a džio Kossu, be
šiu kščiai puldinėjęs i užgauliojęs isus kalbininkus, b andos me ais p isi-
pažinęs: „sa o kalbos ge ai nemoku“ (Ais is 1991: 310), galiausiai pasakė i
didžią, be baisią eisybę: „Lie u is gal os nesuka d iem dalykais: gim ąja
kalba i sa o au os is o ija“ (Ais is 1991: 457). O os ima suk i, ai ne ienas
p i ašo baisių nesąmonių.
Leng abūdiškiausiai ai da oma, kai už nuga os s o i pagal s a usą u in ys
9 4
bū i ik p o ingi Vaka ai – ada gal o i nieko ne eikia, p z.: „Tok pisin – o i-
ciali Papua G inėjos kalba, labiau žinoma kaip PidginEnglish (supap as in a
anglų, slengas). Anglų, okiečių i po ugalų kalbų elemen ai joje susimaišę
su 720 isiškai ski ingų saloje ie inių gy en ojų a ojamų kalbų. Rem-
damasis lais a šios kalbos e oliucija, ne eguliuo a akademinių g ama ikos
aisyklių, <…>“ (Tok pisin 2003: 37 52). Lais ojo pidžino liaupsė a si
p iekaiš as kalbininkų a žomai lie u ių kalbai – ge os alios nemokšys ė,
ano V. Bielinskio. Kas, kad moky esnis ž elgia giliau: „<…> knyga ėl
aukiasi, kalba sku s a. Ne didžiulę adiciją u in ys b i ai skundžiasi,
kad jų spaudos kalba da osi is sku desnė. O didžiausio i ažo bul a inis
dien aš is „The Sun“ u i įsi edęs ne specialią kompiu e inę p og amą, ku i
p ižiū i, kad eks e nebū ų pe ilgų, u inčių aš uonias aides žodžių. Jei
jų pe daug, o pe mažai ke u ių aidžių žodelių, kompiu e is au oma iškai
g ąžina eks ą au o iui“ (Gadeikis 2005: 6 4). Ka ais iš ka čios pa i ies
pa yks a pa iems a sik ošė i: „Su ispanais apie da bą, – aiškina y ai, – mes
susišnekame puikiai. Kino ža gonas – a p au inis, žodis iena, žodis ki a
kalba… Tačiau kai <…> bandom <…> pasikalbė i apie gy enimą – s op,
nieko nebeišeina. <…>“ (Vd 2005 3 57).
Jauniausius laiko p o incialus naujalie u ius jau seniai esu apibūdinęs
jų nepasaky ais, be iš isos jų puikybės a si sklindančiais žodžiais p ieš
musbu o anas, na, neben koks G eimas, be ik ne Jablonskis. Eu opos
Pa lamen o In o macijos biu o su eng ame būsimųjų, be jau p adedančių
žu nalis ų ašinio konku se daugiausia susidomė a ema Daugiakalbys ėES:
galimybėa  ukdis? (Vd 2008 48 46). Tegu, no s al e na y i o muluo ė
ečios galimybės a si nepalieka. Be kam eikia kokybės žu nalu besiskel-
biančiam, no s jau smunkančiam, leidiniui skelb i aikiškas ge os alios
nemokšys es, p z.: „<…> e ė ų sup as i, kad iš ki ų kalbų pe im ų i
p ijaukin ų žodžių įsisa inimas mūsų au ai naudingas. Be il iška s eng is
juos pakeis i lie u iškais naujada ais, ku ie dažnai skamba iesiog absu -
diškai“ (Vd 2008 48 47). Tačiau as pa s žu nalas eisingai kalba, kad ne
pa iems gabiausiems i ne poliglo ams „sunkumų kėlė lie u ių kalba“ i
konk ečiai – ne ykęs a p au inių žodžių a ojimas (Lau inėnai ė 2008: 15
49, 50). A ne odėl, kad lie u ių kalbos p es ižas nedidelis i da – ka u
su au ybe, pa io izmu – menkinamas? O jau kalbininkai ka ais alžy e
alžomi. Š ai žu nalis ė Rena a Bal ušai y ė pasimėgaudama iečia, kaip
Vy au as Pe ke ičius sa o kodėlčiuką „aiškino p iesagų specialis ams“ i
kaip „lie u ių mo ologijos žyniai“ nea laikę (Vd 2008 51 52). D. C ys allo
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 9 5
knygos Kalbosmi is e imas Daliai Zabielai ei nekelia jokių sąsajų su lie-
u ių kalbos nykimu a niokojimu, o ik pik ą sup iešinimą: „iš ys pla esnį
kalbos p oblemų lauką nei as, į ku į užda o siau as kalbininkų mokymo
pu izmas“ (NŽA 2005 10 502).
Naujojožidinio-Aidų alžomoji kalbininkų k i ika nykiuose Tomo Dau-
gi do s aipsniuose neapsakomai keis ai eo izuojama. P adeda lyg žmo-
niškai: „Kas mums šiandien y a lie u ių kalba: lie u iškos apa ybės sandas,
ienas ins umen ų, padedan is keis is min imis i in o macija [,] a būdas
kon oliuo i min į i aišką?“ (Daugi das 2004: 11 535). Toliau apie apa-
ybės sandą nepasako nė žodžio, nemažai kalba apie „žmogaus san ykio
su pasauliu i ki u žmogumi p iemonę“, „in o macijos eikimo i ga imo
ins umen ą“ (Daugi das 2004: 11 535, 536). O isas s aipsnio pa osas –
p ieš nežinia kieno i kaip mėginamą ku i lie u ių kalbos s abą; p ieš ai,
kad kalbininkų ne a ku iama kalba „kaip iesos bu einė i pasaulio esmės
aiška“, no s „pasaulis y a į ai us, į ai iai p asmingas a bep asmis“; p ieš ik
kalbininkų „gal ose besi andan į lie u ių kalbos g ynumą i au en iškumą“,
p ieš „į ai iausias išgal ojamas no mas“, p ieš kalbininkus, ku ie „p e en-
duoja ap i p ižiū ė ojais kalbos kalėjimo, ku iame bus įkalin a šiuolaikinė
Lie u os isuomenė“, nes po so ie mečio „dingo isos išo inės g ėsmės“
kalbai, o daba … nuo kalbininkų „lie u ių kalbai g esia olesnis išsigimimas,
o lie u iams – likimas „be žado“ (Daugi das 2004: 11 535–536). Rodos,
skai ai kokį p iekabų, be nea sakingą pliu palą, o ne „ eligijos, kul ū os
i isuomenės gy enimo mėn aš į“ – nei elemen a ios kul ū os, nei k ikš-
čioniškos a imo meilės… Bjau iausia, kai lie u iškiems kalbininkams pik a
alia p ime ami jau isai konk e ūs nebū i dalykai, p z.: „mėgino užd aus i
užsienie iškų i mų p ekinius ženklus“ (Daugi das 2004: 11 536). Au o ius
peikia a sei kalbininkų suku us a i ikmenis i e inius (?!), be pa yzdys
anekdo iškai įžeidus: „Kažkodėl i šiandien mes pedagogo ne adiname okiu
iksliu i g ažiu [?! – J.K.] siūly uoju lie u iškuoju a i ikmeniu „ aikžiedys“,
iesa kiek p imenančiu „ aikžudį“ (Daugi das 2004: 11 535). Kas siūlė i a
kiek ienas siūly ojas – jau kalbininkas?!
Jonas Va nauskas paklausė iesiai – Imašokasnuogim osioskalbos? (NŽA
2005: 3–4 140–141) i a čia aisomas išmal as „b omininkų kelias“ (Va naus-
kas 2005: 3–4 140) – be „kon olės“, be „kalėjimo“, ik edan is į iš au ėjimą.
Tačiau Tomas Daugi das ne ims a – ėl ašo, ką da y i, kad „kalba bū ų
inkama i pa anki p iemonė“ (Daugi das 2008: 1–2 8). Au o ius nykiai
samp o auja apie kompiu e inę „pelę“, ku i neg aužia laidų, o išo e p imena
9 6
ik ą, užuo p isiminęs, kokia ji jud i, ik i ( apely ėšmukš pošluo a). Čia
jis p imena i nežinia kieno siūlomus pelės pakai us – odmuo i sp uklys, i
nežinia kokių kalbininkų siūlomą sk ei ininką ie oj nešiojamojokompiu e io,
i kad „kalbininkų [ku ių gi?! – J.K.] siūly as „ ielb aukys“ daug daugiau
pasaky ų <…> nei „ oleibusas“ (Daugi das 2008: 1–2 8). Rašė i išsi ašė,
daba ašo iš kepu ės… I is aidenasi s abai – ai kalbos, ai pa io izmo
(Daugi das 2005: 3–4 121–122).
Rašo, ašo i p i eikia – iš kalbininko pada o baubą. Tada žu nalis ė
R. Bal ušai y ė imasi a pininkau i – su ašo s e eo ipus – 1) g ėsmė lie u ių
kalbai daba didesnė negu so ie mečiu, 2) labiausiai kalbą da ko jaunimas,
ža gonas, 3) kalbininkas – baubas (Bal ušai y ė 2004: 7 46), susodina kul-
ū ologą (i žu nalis ą), ašy oją (i eisininką), o p iešais d i kalbininkes,
kad ie s e eo ipai bū ų paneig i, kad pi mieji kal in ų isus kalbininkus,
o an osios – ne juos gin ų, ik eisin ųsi pačios – ne, ne mud i, gal kada
seniai iena bu usi juoda„pupkininkė“, be abi „g io ė g iež ą pasi ink i
neleidžiančių kalbos no min ojų mi ą“ (Bal ušai y ė 2004: 7 46). Liūdnas
aizdas iš isų: ienam ne aisyklingumas – nieko, ik eikia aizdingumo – iš
mies elių i ža gono, jam ma ke ingas, o ne inkoda a, jai – inkoda ai – jis
pa s a o ų… g ama ines klaidas (Sa ukynas 2004: 7 46, 47, 48), ki am,
skai ančiam usų spaudą, kaip kokiam dideliam specialis ui is da a odo,
kad „jie daug mažiau bijosi isokiausių s e imžodžių“, iš o „nepučiama
agedija, daug kas į eisinama leng a anka“ – „ en sup an ama, kad kalba
isų pi ma – komunika imo p iemonė“ i kad „slenge gims a g ažūs lie u-
iški posakiai“ (Pukle ičius 2004: 7 46), ienai kalbininkei kal i so ie me-
čio kalbininkai, „po ai ka ų a mušę no ą šnekė i lie u iškai“ [?!! – J.K.],
o „ža gonas nė a blogai, ik eikia leis i jį ku i“, išdū ė – „ isiškai leis inas
kon eks ui [p emje ui!] žodis“ [Sa ukynas pagi ia: „kalbininkų i šūnės
[ . y. kalbininkai unkcionie iai] jau ole an iškos“ 47], bambalis, „p ieš
ejus me us Ž emai ijoj išgi s as“ – jau „bend inės kalbos ie-
ne as“ (Sme onienė 2004: 7 47, 48), ik Sa ukynas jo ne anda „a si e ęs
žodynus“, no s abu nepaslenka p ie LKŽ, ku seniai y a šiau ės žemaičių
bambalis – 1. „indas pienui, <…>, bidonas“, 2. „indas žibalui“. I ik ie-
na kalbininkė į e pia: „Visuomenės nebedomina kalbos kū imo p ocesas“,
„kalba nežodinga i odėl, kad jaunimas neskai o“, „ isada p ieš a ausiu
iems, ku ie sako, kad lie u ių kalba nep i aiky a šiuolaikiniam pasauliui,
ja nebegalima susišnekė i“, „sa o kalbą galime numa in i ik mes pa ys – i
niekas ki as“ (Vaišnienė 2004: 7 46, 48). Tai jau ji gal baubelis?..
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...
Te minologija | 2008 | 15 103
baliza ion is w ong no only because o i s one-sidedness, bu also because o he
mo e impo an and speci ic ac o s a e o go en o hushed up and hey a e and we e
abundan . On he o he side o he i on cu ain he ugly phenomena o he 20 h cen u y
we e lou ishing, di ec ly impac ing upon as well as causing a nega i e backg ound o
he unc ioning o language in gene al and small languages in pa icula . Such phenom-
ena include consume and mass socie y, disposable ci iliza ion, ma ke ing, ad e is-
ing, agi a ion, mass media and especially comme cialisa ion o ele ision, mass cul u e,
h ee minu e cul u e, ashion, c ea ion o s a s, Ame icaniza ion o cul u e (pop music,
Hollywood ilms, wes e ns, TV se ials, soap ope as, ...). In gene al e ms a common
denomina o o hese phenomena is hei endency o make a man and a li e p imi i e,
speci ically he c ea ion o a wooden language. These phenomena, s ongly a acked by
so ie an i-Ame ican p opaganda and o some ex en e alua ed in Li huanian philo-
sophical discou se a e he all o he i on cu ain swep in o Li huania, o he wea y
spi i o which e e y hing coming om he Wes seemed o be good. A he same ime
i y yea old u hs abou ou own li e in he e il empi e – new language, hough po-
lice, double hink, ensla emen o he mind - eached us om he Wes as well. These
u hs eached us, bu did no ha e he igh impac on us. Toge he wi h such hings
as he disin eg a ion o he e il empi e, es o a ion o he independence o Li huania,
s a us o he Li huanian language as a s a e language, na ional ebi h, democ a isa ion
o he socie y and he c ea ion o a ci il socie y, Eu opean and ansa lan ic in eg a ion
o Li huania, came uno icial Angliza ion, compu e iza ion and in e ne iza ion which
a e now e y speci ic ac o s, he impo ance o which o na ional iden i y and sel -
awa eness, cul u e and language has been conside able o wen y yea s and will emain
c ucial and epochal o a long ime.
E e y language is e hnic o na ional – na i e. Ou na i e language – Li huanian – o
a ew cen u ies unde he condi ions o con inuous subo dina e bilingualism had e y
many con ac s wi h he Polish language – he whole a ea o he Li huanian language was
looded wi h i . Only a ew consequences ha e been elimina ed, and al hough con ac s
wi h Polish ha e o some ime been almos b oken, he majo i y o losses a e, like loss
o na ional e i o y, i e e sible. Fo wo cen u ies a simila des uc i e wo k in he
Li huanian language a ea was done by he Russian language. Now a new e a o con ac s
wi h he English language has a i ed – e i o y is no being los , bu a pa o he
Li huanian language speake s a e. The e o e i is use ul o ge acquain ed wi h hese
impe ial, colonial as well as in e na ional languages (and linguae ancae) om inside –
how hey a e pe cei ed and judged by Russians and English hemsel es. I is impo an
o emembe ha he essence o linguae ancae is only he pe o mance o he commu-
nica i e unc ion. This is no enough o he na ional language o li e and su i e – i
could cause dea h. The Li huanian language has a dead sis e – he P ussian language.
The a ea o he Li huanian language has c umbled away in he wes and in he sou h-
eas and i is no e en con inuous wi hin he s a e bo de s. Speake s o a big language
can ha e a heo e ical discussion i he language is o is no an obliga o y elemen o
na ionali y and s a ehood. A Li huanian can speak he e only abou lucky o unlucky
( o himsel !) excep ions. Only he old nea ly uni e sal o de p o ides gua an ees: only
a na ional s a e language is sa e o : a s a e is i s own language. Al hough he wo ld is

104
bilingual (mos ly in ha communica i e unc ion), bilingualism is a cha ac e is ic no o
big, bu o small languages and i implies subo dina ion, hus some dange s.
In he heo y o Li huanian linguis ics, he communica i e unc ion is conside ed
o be nei he he only, no he main one. Simas Ka aliūnas sepa a es he e hnic unc-
ion as well. Va ious jou nalis s, specialis s o cul u e and o he p o incials o he ime
(a an nous,leDéluge) a e alking only abou he means o communica ion, demanding
un es ic ed de elopmen o he language, decla ing an icodi ica ion a i udes, igh s
and alidi y o ja gon and simila good willed igno ance and demonising linguis s. They
de ea some linguis s because o he lack o solida i y and cul u e o he la e . Li hu-
anian linguis s da e o challenge an i-cul u al globaliza ion and some imes win. The
o ce o e minologis s is small, bu hey publish he scien i ic (in e na ional om he
13 h issue) magazine Te minologija (Te minology). The p inciple o s a e p o ec ion o he
Li huanian language is being implemen ed al hough no consis en ly.
Gau a 2008-12-15
Jonas Klima ičius
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as: e minolo[email p o ec ed]
Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...