Lietuvių kalba ir visuomenė: bendrasis ir terminologinis aspektai

5 6 Lie u ių kalba i isuomenė: bend asis i e minologinis aspek ai JONAS KLIMAVIČIUS Lie u iųkalbosins i u as S aipsnio ema skaičiusiam Simo Ka aliūno monog a iją Kalbai  i- suomenė (1997) gal pasi ody ų eikalaujan i ik pap as os dedukcijos. Tačiau li e a ū os šia ema nepap as ai gausu, daug naujos (apie glo- balizaciją iki 1997 m. Lie u oje da mažai ašy a). S aipsnio au o ius aip pa nes okoja minčių, ką i kaip lie u iškoje šios emos p oblema ikoje eikė ų ak ualizuo i i kokius konk ečios si uacijos akcen us dėlio i. Vis dėl- o be eik iskas s aipsnyje, no s siekiama ak ualumo, dės oma daugiausia koncep ualumo lygmeniu, be jokios gausios empi ikos i konk e ikos – ai i gi s a bu, eikšminga, a ky ina, be ai jau ki o lygmens dalykas. Šiuo a ž ilgiu s aipsnis labai ski iasi i nuo Ri os Miliūnai ės knygos Apiekalbą i mus (2006), no s jos ema i panaši: „Visuomenės gy enimo pokyčiai, pi miausia – išo inis i idinis lais ėjimas, a si ė imas pasauliui, nepalieka nuošaly i kalbos. Kad ge iau su ok ume, kas da osi kalboje, kaip mes ją eikiame i kaip ji eikia mus, a odo p a a u ž ilg e i, kaip sugy enome su sa o kalba pas a uosius penkiolika me ų“ (Miliūnai ė 2006: 6). I 1. Globalizacijos pa ojaus i mobilizacijos a po aidai jau apie 20 me ų skamba i Lie u oje. Kalbų a ojimo, ki imo, a ei ies i ne likimo į ai ūs klausimai labai iesmukai siejami su globalizacija, is šmaukšin ki u padažnėjusiu (A noldo Toynbee’o) žodžiu iššūkiai. Žinoma, galima i eikia, šis as išeina, no s a sakai ne okie skambūs, juoba gana nekon- k e ūs. Tas iesmukumas oks, kad ne e ai ne nesi ūpinama sup as i, kas y a a globalizacija. Lie u ių kalbo y ą globalizacijos a ga siai pasiekia ėluodami, agmen- iškais pas ebėjimais. Kiek plačiau, no s gana glaus ai, be isai iksliai i aiškiai apie ją kalba Aldonas Pupkis sa o knygos Kalboskul ū oss udijos 6 sky iaus Lie u iųkalbašiuolaikinėje isuomenėje posky io 6.1. Ta p au inis Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 5 7 lie u iųkalbos unkciona imokon eks as ski snyje 6.1.1. Globalizacija (Pup- kis 2005: 206–209). Pi miausia pažymima, kad ai y a „pasaulinės eko- nomikos eiškinys“, be jis „iš esmės keičia socialinius žmonių san ykius“ (Pupkis 2005: 206, 207), paskui p ieina p ie kalbos: „Va o ojų isuomenėje kalba įgyja naują – a oja mąją unkc iją . Ši unkcija kalbos ak ą aiškiai o ien uoja į pi kėją – <…>. Kalba am ik ais a ejais da osi panaši į pakuo ę – <…>. Va ojamoji unkcija y a yški eklamoje“ (Pupkis 2005: 207). „Va o ojų isuomenėje kalba pa i ampa p eke, <…> (Pupkis 2005: 208). Manymas, kad „globalizacija sukelia lokalinę a a anką i s ip ina lo- kalinę apa ybę“ (Pupkis 2005: 208) ė a iš neleng ų galimybių s i ies, o iš esamybės ė a ik an iglobalizmo sąjūdis. Globalizaciją į e inęs kaip ieną iš a p au inio lie u ių kalbos unkciona imo kon eks o pusių ( aigi ne ie- sioginių eiksnių), oliau – ski snyje 6.1.2. Lie u iųkalbaEu oposSąjungo- je – Pupkis eigia: „Taigi isos lie u ių kalbos pa ojų p iežas ys y a idinės, jos slypi mūsų pačių gy enimo sąlygose i nuos a ose. <…>. <…>. Visa Eu opos Sąjungos ins i ucijų poli ika y a palanki lie u ių kalbai. Nė a nė ieno Eu opos Sąjungos eisės ak o, no s kiek ibojančio lie u ių kalbos a ojimą Lie u oje. <…>. <…> isų šalių ( als ybinės) kalbos paskelb os o icialiomis Eu opos Sąjungos kalbomis. O icialiuose Eu opos Sąjungos enginiuose a ojama lie u ių kalba, į ją e čiami eisės ak ai i ki i dokumen ai. Tuo iš išo ės keliamas mūsų kalbos au o i e as, spa inama jos plė a“ (Pupkis 2005: 210). Tačiau ose ins i ucijose „neo icialiai ben- d aujama daugiausia anglų kalba“, „daugelyje mokslo s ičių ja bend auja- ma ne ik p i ačiai, be i o icialiai“ (Pupkis 2005: 211). Pačioje Lie u oje „anglakalbė mokslinė p odukcija bu o inansiškai palaikoma, o lie u iški mokslo eks ai ne“ (Pupkis 2005: 211). Todėl „ eikia ak y iai p isidė i p ie a p au inių inicia y ų į i in i kalbų lygybę“ (Pupkis 2005: 211). Lie u ių e minologiją globalizacijos aidai pasiekė pe užsienio e mi- nologų p anešimus mūsų engiamose kon e encijose i jų s aipsnius Te - minologijos žu nale. Teigiama, kad be globalis inio i an iglobalis inio jau andasi i ečiasis požiū is: „na ū alios globalizacijos plė os i bend os a p au inės ma e ialiosios i d asinės kul ū os galima pasiek i puoselėjan kul ū ą au iniu a ben egioniniu lygmeniu: <…>“ (Lei chik 2006: 34), no s neužmi š ama i globaliųjų ma menų – „bend osios pasaulio kalbos sukū imo“ i „ a p au inės mokslinės, echnikos, ekonomikos e minijos“ (Lei chik 2006: 34, 34–35). Tai labai abs ak ūs e inimai. Daug konk e- esni kalbos poli ikos eiginiai – „op imalios di b inės a p au inės kalbos 5 8 sukū imas, mašininis e imas i ienos iš dažniausiai a ojamų kalbų pasi- inkimo a p au ine“, aip pa „giminingų kalbų e minijos kon e gencinės plė os koo dina imo poli ikos galimybės“ (G iniewicz 2006: 16). Nežinia kodėl siūlomas p oblemiškas mašininis, o užmi š amas pap as as e imas, Eu opos kul ū ai žinomas jau daugiau kaip 2000 me ų. Kalbė i apie iesio- ginį socialinės-ekonominės globalizacijos po eikį e minijai (Fó is 2006: 21) y a gana iesmuka, o ai, kad mažųjų au ų kalbos gali a o i ik dalį pasaulio e minų“ (Fó is 2007: 53), iesiogiai nuo globalizacijos a gu a p iklauso. Teisingos min ys: „Tik als ybinį s a usą u inčios kalbos gali bū i į ai iapusiškai a ojamos“ i „Te minija – kalbos išlikimo ga an as“, be pa- ojai – „globalizacijos s ip ėjimas“ i „p ak inis au inių kalbų išs ūmimas“ (Пустай 2006: 41) – išlieka g ėsmingi i nuola iniai. Taigi kalban apie okio g ėsmingo plane inio eiškinio po eikius kalbai (i apsk i ai kul ū ai) oliau ado au is ik bend ybėmis negalima – eikia jį, jo genezę, is o iją i p ognozę nuodugniau pažin i. Pasižiū ėkime pi miausia enciklopedinį aiškinimą: globalizacija – „in ensy ėjan is p ekių, kapi alo, žmonių, in o ma- cijos i echnologijų judėjimas a p pasaulio als ybių, u in is į akos į ai- ioms gy enimo s i ims. – – – <…> dėl Δ po eikio ne ienodumo ek. plė os ski umai pasaulyje padidėjo. - - - - Δ k i ikų eigimu, s ip ėjan ys yšiai a p pasaulio šalių da o neigiamą po eikį kiek ienos šalies kul ū ai, ska ina adicinių ski umų nykimą, supanašėjimą, s anda izaciją a y aujančios pasaulio als ybės – JAV – populia iosios kul ū os įsigalėjimą ki ose šalyse. Ki aip nei eigia an iglobalis ai, ES – <…> pa yzdys odo, kad pašalinus p ekių, paslaugų, asmenų i kapi alo judėjimo kliū is ne ik nesumažėjo als ybių na ių kul ū iniai ski umai, be i iš yškėjo sėkmingos nacionali- nės kul ū os plė os endencijos (21 a. p . iš yškėjo ai ių kalbos populia u- mas, – – – Ško ijos aidmuo ES poli ikoje) (VLE VI 2004, Ramūnas Vilpi- šauskas). Labai ge ano iška i gana op imis iška apib ėž is, be i ūk ina. Pi ma, są okos u inys a skleis as kiek eskiziškai, o eiškinio p iežasčių i pada inių e inimą iš dalies page ina no imos il ys i siek inos gai ės; k i ika p iski iama ik an iglobalis ams. An a, eiškinio genezė i is o ija ne be sp agų, o p ognozės kaip i nė a. Ki a enciklopedinė apib ėž is deda ge okai ki okius akcen us: globaliza- cija – „žmonių i isuomeninių yšių, pi miausia ekonominių, in ensy ėji- mas i plė a, dėl ku ių spa čiai didėja a pusa io p iklausomybė, als ybių i jų sienų eikšmė mažėja, pasaulis da osi ien isesnis“ (PolEncŽ 2007). Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 5 9 Globalizaciją ykdo i plė oja a p au inės ko po acijos, in e ne as, ka inės pajėgos, galinčios „ap ik i i sunaikin i už ūks ančių km esančius p iešus“, i neaiškus „ . .“ (PolEncŽ 2007). Teigiama globalizacijos ypa ybė: „Pasaulio „mažėjimas“ didina als ybių a pusa io p iklausomybę i o muoja nau- ją, daug bend ų in e esų u inčią pasaulio bend uomenę“, ačiau neigiama ai, kad „dėl pasaulio ienodėjimo p a andama į ai o ė i gy ybingumas“ (PolEncŽ 2007). Pag įs ai ski iamas globalizmas – „ a p au inės poli ikos eo ija, eigian i, kad a p au inė poli ika y a ien isas, isos plane os mas u yks an is p ocesas, ku iame pag indinį i lemiamą aidmenį aidina y au- jan i pasaulinė ekonominė sis ema – kapi alizmas“, ku ioje ienos als ybės y auja, ki os y a p iklausomos (PolEncŽ 2007). Iš dalies jau eikia i globa- lusis aldymas – „ isuo inių sp endimų p iėmimo i įgy endinimo sis ema i nuola inis p ocesas“ – ka o i aikos, aplinkos apsaugos, susisiekimo i panašių p oblemų sp endimas žmonijos mas u (PolEncŽ 2007). Globalizacijos samp a os genezei negaliu nep imin i Kanados sociologo, li e a ū ologo i iloso o He be o Ma shallo Makluhano (1911–1980) da 1964 m. paleis os me a o os globaluskaimas(global illage): „Mūsų specia- lizuo a i agmen inė ci ilizacija su cen o i pak aščių s uk ū a s aiga pa i ia momen inį isų jos mechanizuo ų dalių susijungimą į o ganišką isumą. Tai y a naujasis globalaus kaimo pasaulis“ (McLuhan 2003: 103). „Radijas <…> oliau eda mus a buline implozijos, a ba ein eg acijos, k yp imi <…>. K aš u inė šios implozijos, a ba susi aukimo, o ma y a į aizdis kosmonau o, užda y o mažy ėje jį iš isų pusių apgaubiančioje e - d ėje. Jis oli g ažu neišplečia mūsų pasaulio, be skelbia jį susi aukus iki kaimo dydžio“ (McLuhan 2003: 284). Ši ą aizdinį M. McLuhanas 1968 m. išplė ojo knygoje Wa andPeacein heGlobalVillage(Ka asi  aika globaliamekaime): „Au o ius ais laikais, kai da nebu o nei masinės kom- piu e izacijos, nei in e ne o, su okė, kad naujausios susižinojimo p iemo- nės keičia lig olinę laiko i e d ės samp a ą“ (Kopaliński 2001). Lie u ių disku se globaluskaimas gana e as i kažkoks neįp as as – ai adinamasis, ai mi inis, p z.: Ve aspaminėjimoda  ienasmodelis,<…>:Eu opa–ne als ybė,nes als ybinėsins i ucijospamažununyks a,sis emos a ka ei- kiasa aime,os a biausiuskasdieniogy enimoužda iniusžmonėssp endžia sa omažoselokaliosebend uomenėse.TokiaEu opagalia si as i,jeipasaulis iš ik ųjųplė osis adinamojog l o b a l a u s  k a i m o link,o ai isai ikė ina NŽA 2008 6 286 ( as pa s M. B. S ege io knygos Globalizacija e ėjas E. Va eikis). <…>pasaulisiš ies islabiauimspanašė iįmi inįg l o b a l ų j į 6 0 k a i m ą susa omis ie inėmisbend uomenėmis NŽA 2008 3 139 (E. Va ei- kis). Pi mykš is globalizacijos u inys bu o anaip ol ne ožinių spal ų: „Toji globalizacija keičia pasaulį: daugiau galios įgyja ma ija; plin a na ko ikų kon abanda; mode nizuojan gamybą mažėja da bo ie ų; echnikos e o- liucija kenkia demok a ijai, nes a si anda daug milijonų asocialių žmonių; iš gamybos s e os žmonės plūs a į paslaugų s e ą; i ps a p o esinės sąjungos; ūkis is labiau p i a izuojamas; didėja išlaidos y imams i plė ai, aip pa in o macijos echnikai; biudže o, pinigų i iždo poli ika is labiau ampa a p au inė i globalinė“ (Kopaliński 2001). Ypač išsisky ė ada iena s i is, į a dy a no s panašiu, be a ski u e minu globalizmas – „šal ojo ka o azė, apiman i 1958–1990 m. laiko a pį, kai abi supe als ybės, JAV i SSRS, a žėsi ap i pasaulinės poli ikos lyde ė- mis <…>“ (Kopaliński 2001). Šiaip globalizmas daba u i „globalizacijos ideologijos i p opagandos“ eikšmę. Galima da p isimin i ieną iš pi mųjų šios s i ies są okų – N. Ch uščio o globalinębombą. Kai 1971 m. Ku as Waldheimas, būsimas JT Gene alinis sek e o ius (1972–1981), ašė sa o knygą De Os e eichischeWeg, są okos globaliza- cija da neminėjo, ik mokslo i echnikos pažangos enomenalią spa ą i p amonės e oliucijos pasaulinę plė ą (Вальдхайм 1976: 216), aip pa izoliacijos į eikimą: „Сегодня мир пронизывают потоки информации в виде образов, звуков, широких миграций товаров, людей, стилей, идей, изобретений и – в последнее время – общественного мнения“ (Вальдхайм 1976: 217). Ku o Waldheimo ga bei eikia pasaky i, kad jis ge- ai ma ė i ki ą eiškinio pusę: „тенденция к большему единству на нашей планете сопровождается глубокой заинтересованностью в сохранении самобытности народов, культур и наций. <...>, другой чертой является стремление групп, культур, наций и языков противостоять нивели- рующей тенденции, <...>. Таким образом, возникают очертания мира, в котором будет и больше единства, и больше разнообразия, больше внимания к будущему и к прошлому, больше богатства и больше за- бот о сохранении природы, культуры и искусств“ (Вальдхайм 1976: 220). „Мир, справедливость и прогресс на нашей планете не требуют единообразия и сокрушения ценностей, унаследованных от прошлого“ (Вальдхайм 1976: 221). Globalizacijos li e a ū a milžiniška. P adė i eikia nuo JAV Ilinojaus als- ijos uni e si e o p o eso iaus Man edo B. S ege io 2003 m. pa ašy os kny- Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 6 1 gos Globaliza ion:AVe ySho In oduc ion, Ox o d Uni e si y P ess (Glo- balizacija.Labai umpasį adas, 2008, 208 p.). Labai glaus as į adas sunkiai duodasi da labiau glaudinamas, be ki os išei ies, kaip yž is ai da y i, nė a. Pi mas žingsnis – pama inis šios emos są okų apa a as: globalus: globali inka 61, 75, 84, 103 (i in eg uo i inką 89), globalios inkos 102 (i a p au inės inkos 102), globalios inansų inkos 9, globalios aliu ų inkos 80, globalioskapi alo inkos 102; globalūsmainai 144, globalūs inansųmainai 80; globalūsin es uo ojai 172; globaliekonomika 89, 102, globaliekonominė a ka 69, globaliekonomikos aida 102, globali a ka 149; globalūsp ekiųs au ai 66, globalūsp ekiųi idėjųs au ai 12; gigan iškos i mosi jųglobalioss a egijos 86; globalūs yšiai 43, globali a pusa iop iklausomybė 24, 67; p iklausomybė a pglobalausi lokalaus 27; globalūs inklai 40, 101, globalus a pusa iopoli inėsp iklausomybės inklas 99; globaliin as uk ū a 63, globalusin e ne as 164; globalusžiniasklaidosdaly is [Al Jazee a] 23; globaluskapi alizmas 85, 101, globalus a o ojiškaskapi alizmas 120; globalikome ciniųp oduk ųekspansija 58; globaliossocialinėss uk ū os 101, globaliossocialinėssą eikos 42, globalus bend ada bia imas 195, globaliosjėgos 173, globaliosp oblemos 113, globalios ezės 148, globalūs eiškiniai 21; globalūsp ocesai 25, globalusekonominisp ocesas 184, globalūs eiksmai 36, globaliaplinka 12, 142, globaluslygis 85, globalusmas as 134, globali a ena 118; g ei aib e s i g l o b a l i z u o j a n i s pasaulis 19, g l o b a l i z u o a s pasaulis 105; globaluspasaulis 36, isasmūsųglobaluspasaulis 36, globaliejiPie ūs 27, globaliojiŠiau ė 40; globalus aldymas 106, globalūs aldymopadaliniai 105, globalios aldžios s uk ū os 177 [XXIamžiausp adžiojepasaulisa sidū ėpe einamojepadė yje a pmode nių au inių als ybiųsis emosi pos mode niųglobalaus aldymo o mų 106]; globalios aldžioss uk ū ospobūdį o muojai „globalipilie inė isuomenė“ 109; globalūsmies ai 103 [„Globalūsmies ai“, okiekaipTokijas,Londonas,Niu- 6 2 jo kasi Singapū as,siekiabū ilabiaususiję a pusa yje,neisudaugeliumies ų sa osešalyse 107]; pe spek y oje – globaluspa lamen as 111; in eg uo aglobali eisėssis ema,galin i eik inuoglobalauslygmens 111; kul ū inėglobaliosdemok a ijosįgy endinimogalimybė 111 i gausūs pejo a y ai: globaliekonominėdep esija 66, globalusekonomikosnes abilumas 72, glo- balusekonomikosnuosmukis 83; globaliejispekulian ai 80, globalusda boapsaugosmažėjimas 76, globalaus mas okon lik as 195; globaližmogausį akaaplinkai 136, aplinkosglobalideg adacija 135 / glo- baliaplinkosdeg adacija 136 // globaliosgam inėsaplinkosdeg adacija 175, aplinkosdeg ada imas 136; globalusa šilimas 137, globalinisklima oa šilimas 142, globalus empe a- ū oskilimas 138; globalus e o is ų inklas 104–105 [kalašniko asy ajųglobalauspasi in- kimoginklas 26]; globalizacija, p z.: pasaulinėsocialiniųsan ykiųglobalizacija 34–35, … i o ganizuo onusikals amumoglobalizacija 26, … Knygos au o ius aip aiškina globalizacijos i globalumo ski ybę: „<…>, neg abus pa ies p oceso i sąlygų jam yk i sujungimas suka link nelogiško apib ėžimo, ku is nelabai ką paaiškina. Ta kime, plačiai papli usi nuomonė, kad globalizacija (p ocesas) suda o sąlygas da didesnei globa - lizacijai (sąlygai) i neleidžia a ski i p iežas ies nuo pasekmės (=pa- da inio). Tad aš siūlau a o i globalumo e miną socialinei si uacijai apib ėž i, pasižyminčiai g l obal i o s ekonomikos, poli ikos, kul ū os i gam inės aplinkos są eikomis bei endencijomis, <…>. Taigi ne u ė ume eig i, kad globalumas eiškia būseną – galu inį ašką, užke an į kelią olesnei aidai“ (S ege 2008: 28–29). Globalizacija – „kaip i ki i eiksma- žodiniai daik a a džiai, u in ys p iesagą „-izacija“ (S ege 2008: 30) – y a da omasis yksmas. Globalizacijos e minas p adė as a o i XX a. sep in ajame dešim me yje (S ege 2008: 28), no s globalizacijos is o iją spa i globalių mainų plė a šuoliu p adėjusi aš un ajame dešim me yje (S ege 2008: 44). No s e minas globalizacija p iski iamas ik daba čiai, ačiau seniai „pa- saulyje daugėja a pusa io sąsajų, leidžiančių p ipažin i i pa i in i bend ą Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 6 3 isiems žmogiškąją p igim į“ (S ege 2008: 12), odėl „globalizacija y a o- kia pa sena, kaip i pa i žmonijos is o ija“ (S ege 2008: 45). Globalizacijos ch onologija (S ege 2008: 46) p adedama, kai žmonės pasiekė kiek ieno žemyno į ai ias ie as. Ski iami jos 4 pe iodai: p iešis o inis (10 000 m. p . K .–3500 m. p . K .), p iešmode nėjimo (3500 m. p . K .–1500 m.), anks y asis mode nėjimo (1500 m.–1750 m.), mode nėjimo (1750–1970) i daba inis (nuo 1970); laiko a pį nuo 1960 m. kai kas apibūdina kaip „ adikalios poli ikos aisyklių i aldymo „de e i o ializacijos“ (S ege 2008: 95) laiką. Šok elėjus į a ei į galima p imin i: „globalizacija y a neg įž ama“ (Billas Clin onas) (S ege 2008: 152). I pasaky i: be !.. P adžiai galima pasaky i 4 (3+1) globalizacijos ypa ybes: 1) ai – „į ai ialypis socialinių p ocesų da inys“ (S ege 2008: 10), 2) ai „nė a pap asčiausiai objek y us eiškinys, be gausybė nuomonių“ (S ege 2008: 10) i „globalizacijos koncep ualizacija sa aime y a nuola inis p ocesas, o ne s a ika“ (S ege 2008: 30), 3) ai – „geog a iškai ibo as i ne olygus p ocesas“ (S ege 2008: 40), 4) išsiski ia i „ideologija, globalizacijos koncepcijai su eikian i neolibe- alių e ybių bei eikšmių“ (S ege 2008: 145) – ai globalizmas. Man edas B. S ege is, pi miausia pažymėjęs „ undamen alų globalumo neapib ėžiamumą“ (S ege 2008: 29), siūlo okią apib ėž į: „Globalizacija y a daugiadimensinis (-daugiama is) socialinių p ocesų inkinys, ku is suku ia, daugina, di e encijuoja i in ensy ina socialinę a pusa io p iklausomybę bei socialinius mainus i uo pa me u leidžia giliau su ok i s ip ėjančius yšius a p o, kas lokalu i olima“ (S ege 2008: 36). Pi sbu go uni e si- e o sociologijos p o eso ius Rolandas Robe sonas apibūdina labai glaus ai: „Globalizacija kaip koncepcija kyla iš pasaulio suglaudinimo i pasaulio kaip iene o sąmoningumo didėjimo“ (S ege 2008: 33). Da glaudžiau iš eiš- kiama žinomu posakiu: „Globalizacija suspaudžia e d ę i laiką“ (S ege 2008: 35). Daba jau galima im is de alesnės (no s pačios glausčiausios) globaliza- cijos s uk ū os, ku ioje asime i mums ūpimiausią kul ū inę i kalbinę globalizaciją: Ekonominė (69) a ekonomikos (74) globalizacija ne e ai, ypač k i ikų, apibūdinama kaip „ko po acijųglobalizacija“ a ba „globalizacijaiš i šaus“ (84). Jei ekonominę globalizaciją adin ume a ikliu, echnologijas – degalais, 6 4 inansus – deguonimi, pasaulines inkas – keliais, ai poli inė globalizacija (94) bū ų a y u ai – a ai a ikš ai. Daugiau čia nė a ko gaiš i, ik e a a k eip i dėmesį į ieną yškią min į: „<…>, Wilsonas neno omis į eisi- no adikalias nacionalis ines jėgas, pas ūmėjusias didžiąsias als ybes į ki ą globalaus mas o ka ą“ (S ege 2008: 99). Globalizacija skelbiama neg įž ama, be ne be ka ų (no s daba – jau lokalių)?.. Kul ū i n ė globalizacija (112), kai ku ių komen a o ių nuomone, „suda- o šiuolaikinės globalizacijos esmę“ (S ege 2008: 113), ki ų – pesimis ų hi- pe globalis ų – nuomone, „mes nea ėjame link kul ū inės ai o ykš ės, a - spindinčios pasaulio kul ū os ski umus. S ebime (=Ma ome) eikiau plė ą kažkokios is labiau homogenizuo os populia iosios kul ū os, <…>“ (S ege 2008: 114). Da Goe he paleido są oką pasaulinėli e a ū a (F iden alis 1977: 651), ji papli o i įsi i ino, be jos esmė – o iginalumas i unikalumas, au iškumas i ypač uni e salumas – šia p asme V. Bielinskio a o as jau i pasaulinispoe as (Bielinskis 1948: 288–289), odėl są oka globalikul ū a (113) a odo klaiki con adic ioinadiec o. No s knygos au o iui „Ame ikos populia iosios kul ū os plė a, egis, y a nesus abdoma“ (S ege 2008: 115), o naujasis ame ikie is „F ancis Fukuyama a i ai s eikina angloame ikiečių e ybių i gy enimo būdo pli imą, pasaulio ame ikanizaciją lygindamas su demok a ijos i lais osios inkos plė a“ (S ege 2008: 118), pas angos p iešin is „kul ū iniam impe ializmui“ (S ege 2008: 11) – Ame ikos popu- lia iosios kul ū os an plūdžiui neslops a i iš dalies y a aisingos, o senasis ame ikie is Rolandas Robe sonas eigia, kad „kul ū inė globalizacija isada pasi eiškia lokaliame kon eks e“, „kalba ne apie „globalizaciją“, o apie „glo- balių i lokalių elemen ų są eiką“ i „a me a kul ū inės homogenizacijos ezę“ (S ege 2008: 120). Ki as dalykas – kul ū inė „hib idizacija, labiausiai aki aizdi madose, muzikoje, šokyje, ilme, mai inimosi kul ū oje i kalboje“ (S ege 2008: 120) [beje, naujalie u ių mai inimosi kul ū a y a e giška, beždžioniška i klaikiai eklek iška…]. Globalūskul ū oss au ai (120, 122) y a neabejo inas dalykas, globalikul ū inėe d ė (122) – sunkiai galimas, o globalikul ū a bū ų kul ū ossku das (ge iausiu iš blogų a eju). Žiniasklaida, kaip kul ū os eiškinys, jei ik kome cinė, . y. ne kul ū inė, ai ik ada globali žiniasklaida (122): „globalios kome cinės žiniasklaidos inkos a si adimas ska ina globalią oligopoliją“ (S ege 2008: 123) – ada TV p og amos i s a globalia„plepalų inka“ (S ege 2008: 123), jų „skleidžia- mos e ybės ne ik už ik ina neginčijamą kul ū inę populia iosios kul ū os hegemoniją, be aip pa ska ina socialinio gy enimo depoli izaciją, silpnina Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 7 1 dalies (a ją neu alizuo i), <…>“ (Bauman 2007: 169). Tai globalizacijos a s um iejibeiglobalizacijosa liekos (171). Daba , kada jau ne Lie u oje ašomos knygos apie ai, kad poli ika be e ybių y a nedo a (Jokubai is 2008), Va ikano apaš ališkosios peni en- cia ijos egen as monsinjo as Džan ankas Dži o is p abyla apie su globali- zacija susijusias socialines nuodėmes: „Gene inės manipuliacijos, aplinkos už e š umas, socialinė nelygybė, nepakeliamas socialinis ne eisingumas: š ai naujosios nuodėmės o mos, iškilusios žmonijos ho izon e, a si ainikuo- jančios nesulaikomą globalizacijos p ocesą. – – – Žodžiu, a gaila šiandien sup an ama labiau socialinėje plo mėje, ypač po o, kai socialiniai san y- kiai susilpnėjo i komplika osi. I ai y a iena iš globalizacijos pasekmių“ (Nuodėmė 2008: 12 6). Šios apž algos i e inimų glaus a iš ada bū ų okia: globalizacija – is o- iškai dėsningas eiškinys, ačiau neiš engiamas dalykas i jo didelės nei- giamybės, a p ku ių y a i pasaulio kalbų g e ų didelis i s aigus e inimas, jų ūšia imas į pasaulines, egionines, o icialiąsias / als ybines i siau ų unkcijų namines kalbas (iš iso ai amžini yksmai), no s išliekančių kalbų žodyną a g ama iką eikia ne iesiogiai, o ik kaip lem ingas kon eks as a nepalankus onas. Lie u os disku se globalizacijos i globalizmo e inimai ik ka ais a- cionaliai ak ualizuojami: „Tau inę kul ū ą išgelbės ne užda umas, be eks- pansy umas, ėjimas į mode niųjų au ų aplinką i p o ingas a i umas jai. Kalban apie au os pa eldą šiandien, juo labiau y oj, bū inas p io i e as eigimui, be ne neigimui (T einys 2000: 18). Be o neįmanoma pada y i ieniems, be „ge ano iškų mainų pa ne ių, kul ū os sąjungininkų“, o ai bū ų „žmonės i au os, neno inčios p a as i sa o eido, ap i ien makdo- naldinės i ele abių kul ū os a o ojais“ (T einys 2000: 18). Negali bū i sąjungininkai e o is iniai an iglobalis ai, ku ie „ au iškumą siekia pa e s i ke š o, e o o a ki okiu ag esijos į ankiu, dėl o <…> eikia kaip o alinės globalizacijos apologe ams pa ankus a gumen as neig i be kokias au išku- mo ideologijos aiškas“ (T einys 2000: 20). Viešajame disku se globalizacijos i globalizmo są okų isai mažai, p z.: globalėjan ispasaulis MokslL 2008 6 2, globalizuo aekonomika NŽA 2008 11–12 480, pasaulio inansųsis emosglobaliza imas Vd 2008 45 13, masinė globalizacija Vd 2008 24 53, globalizacijoscunamis Vd 2008 15 38, juodoji globalizacijospusė NŽA 2008 11–12 501, „globali aldžia“ Vd 2008 31 41, globali a ka NŽA 2008 11–12 501, globalinėkome cija L i M 2008 44 3, 7 2 globaliojikul ū a GŽ 2008 11 25, globalinėsmados L i M 2008 44 3, globa- lusissaugumas NŽA 2008 11–12 501, globalip agma iška aika NŽA 2008 6 286. Daba labai ak ualūs neigiami dalykai: globalinisa šilimas Sa su TV 2008 33 15, globalausmas og ėsmės MokslL 2008 16 7, globalik izė Sa su TV 2008 11 6, globalauskapi alizmok izė NŽA 2008 11–12 501, globali inansinėk izė Sa su TV 2008 46 16, globalusb angimas Sa su TV 2008 11 6, globalusmais op oduk ųpo eikis Sa su TV 2008 11 7. Šis są okų mažumas y a menko globalizacijos eikšmės sup a imo ženklas. Daugiau- sia pa ašoma i pa odoma an iglobalis ų iaušių i siau ėjimų. Tik Dona as Ka kus d įs a: Esukul ū osan iglobalis as L i M 2008 44 3. Pačiai pabaigai – du isai kalbiniai dalykai. Pag indinė są oka globali- zacija sis emiškai eikalauja i būd a džio globalus ( ik ne globalinis), o ne isuo inis, p z.: ko upcijospandemija,globaluskyšininka imas Vd 2008 51 45, i g e a pa a o as isuo iniskyšizmas – lyg ne as. Labai abejo ina, a inka kompiu e ijos e miną in e nacionalizacija – „p og aminės į angos i jos duomenų s uk ū ų p ojek a imas aip, kad isa ai bū ų galima leng ai adap uo i į ai ioms kalboms i kul ū oms“ EncKompŽ 2005 keis i globali- zacija, p z.: „Daug ilčių eikia in o macinių echnologijų p i aikymo žinių adyboje galimybės, ku lokalizacijos są oka da osi is s a besnė <…>. <…> lokalizacija eiškia p oduk o p i aikymą kalbai i kul ū ai. Lokalizacija nė a as pa kas globalizacija ( inkos s a egijų p i aikymas isų egionų eikala i- mams) a ba in e nacionalizacija (p oduk o, pa yzdžiui, p og aminės į angos, ku į bū ų galima p i aiky i p ie į ai ių ie ų eikala imų, gamyba)“ (C ys al 2005: 148). Globalusis a das,globalusiskin amasis nekliū ų. 2. Visų iso dėmesio su elkimas ik į globalizacijos po eikius (iššūkius) y a labai ne eisingas ne ik dėl sa o ienpusiškumo, be i dėl ki ų s a bių eiksnių nu ylėjimo. Jų bu o ne ienas i ne ienokių. Už geležinės uždangos e žliai kles ėjo a ka ūs XX a. eiškiniai, ku iuos ben iš dalies bū ų galima ski i p ie kalbos apsk i ai i konk ečių kalbų, ypač mažųjų, unkciona imo nepalankaus i acionalaus ono: a ojimokul asi kapi alokoncen acija – „ ai XX amžiaus demok a ijos aksominė i onija. – – – Šiandien žmogus sa o bū ies p asmę iš eiškia pi k- damas. Hipe ma ke ai – mūsų pi kimo kul o š en o ės. – – – XX a. pabaigos kapi alizmas ku ia po eikius, <…>“; a o ojų isuomenė – „Va o ojų isuomenėje bū inai u i egzis uo i d ie- Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 7 3 jų ūšių e gai: įp očio e gai i pa ydo e gai“. Taip knygoje „Tools o Con i iali y“ (1973) ašė I anas Iličius (Illich; g. 1926)“; masių isuomenė – „k i iškai e inama mode nioji isuomenė – bes ubu- ė, kon o mis inė, ne u in i nei idealų, nei adicinių e ybių, žiū in i ik ma e ialinės naudos, pasy i, sus e imėjusi, subiu ok a ėjusi, pasiduodan i p opagandai i eklamai. <…>“; ienka inėci ilizacija – „neekonomiška, ne aupi, kleidi, bea odai iška XX amžiaus ci ilizacija, is daugiau įsigyjan i daik ų, ne nelabai eikalingų, ku iuos ieną ka ą panaudojus eikia išmes i, <…>. – – –“; inkoda a (angl. ma ke ing) – „<…>. Ji eikalauja <…> analizuo i a o o- jo psichologiją i mokė i ją pa eik i, ska in i isuomenės po eikius <…>“; eklama – „ – – – XX a. eklama nebė a pag įs a p o o a gumen ais. Joje e ai kalbama apie gaminio sa ybes, o dažniau apeliuojama į a o ojo cha- ak e į, aikoma į jo silpnybes, s ajones, oškimus i baimes“. „<…> 8-ąjį XX a. dešim me į sukles ėjo ele izijos eklamos menas, pasi elkęs suma- nesnę e o iką i a inuo esnį s ilių. Tele izijos eklamos me odus pe ėmė i poli inė p opaganda: jai s a besnis apo ele izinis poli iko į aizdis (image) negu ai, ką jis u i pasaky i. 9-ąjį dešim me į ele izijos eklamos me odai jau u ėjo į akos i daugeliui siuže inių ilmų – <…>“; agi a o ius – „Agi a o iaus menas – apsimes i okiam k ailam kaip jo klausy ojai, kad jie many ų esą okie p o ingi kaip jis“ (Ka las K ausas (1874–1936), aus ų d ama u gas, poe as i publicis as), <…>“; žiniasklaida (angl. massmedia) – „ isuomenės in o ma imo p iemonės, <…>. Teo ija eigia, jog žiniasklaida būna pa eiki ik ada, kai y a daug klausy ojų (skai y ojų, žiū o ų), pakankamai išsila inusių, kad gaunamas žinias sup as ų i jomis domė ųsi. Tačiau <…> dauguma in o macijos ga- ėjų ieško jose ne iek žinių, kiek pigiausios p amogos. Todėl žiniasklaidos o ganiza o iai, gy enan ys daugiausia iš eklamos, y a p i e s i eik i p as- esnę, žemesnio lygio in o maciją, <…>. Visa ai, eikia many i, sku dina ne okių a spa ių in o macijos a o ojų, ypač aikų i jaunimo in elek ą i gadina jų skonį“; masinėkul ū a (angl. masscul u e) – „ e minas, a si adęs JAV XX a. 5-ojo dešim mečio p adžioje: jis eiškia šiuolaikinei u banizuo ai isuomenei bū- dingą isumą in elek ualinių, meninių i p amoginių publikacijų, ku ias masėms eikia žiniasklaida. Toms publikacijoms p ikišamas žemas in elek- ualinis, es e inis i mo alinis lygis, kū inių su ulga inimas i sup as inimas <…>“; 7 4 ijųminučiųkul ū a – „ umpų pa i šu iniškų žinučių la ina, užg iūnan i idu inį in o macijos ga ėją iš adijo, ele izijos, in e ne o, išmuša jį iš ėžių; pap as as pilie is nebeįs engia dėmesingai sek i ienos emos ilgiau kaip 3 minu es. Tai žinodami, ele izijos laidų edėjai (…) ne i įdomiausią, u iningiausią specialis o komen a ą nu aukia po ijų minučių, neleisdami jam p iei i ligi dalyko esmės <…>“; ž aigždžiųda ymas – „<…>. Ve ingiausia kino ž aigždės ypa ybe apo ne iek aidybiniai sugebėjimai i ak o iaus alen as, kiek jos au a, ž aigždę supan i a mos e a, gebėjimas su ilio i publiką asmeniniu ža esiu, iziniu pa auklumu, seksualumu. Holi ude <…> bu o specialis ų, gebančių su- modeliuo i ž aigždę kaip nepasiekiamą s ajonių objek ą, su ku iuo žiū o as no ė ų susi apa in i, kaip ieną iš šiuolaikinės mi ologijos a che ipų, kin an į ka u su mada i pap očiais. – – –“ (Kopaliński 2001). Visų šių eiškinių bend asis a diklis – žmogaus i jo gy enimo sup imi y- inimas. Panašius išk aipymus ge ai papildo i pa yškina šim mečio ci a os: „Daba inių ga senybių neįmanoma nei sugėdin i, nei pažemin i. Tai, kas ki ados adinosi gėda i pažeminimas, daba adinasi eklama“ (iš P. Dž. O’Ru ko (P. J. Rou ke; g. 1947 m.) knygos „Gine Wa a Chanse“ („Su eiki e ka ui galimybę“; 1992)) (Kopaliński 2001: 79). „(Tai, kas) įdomu, šiandien s a biau už eisybę; ai, kas keis a i jaudina, nu ungia ik us dalykus. <…>. Iš ik o mūsų šim me yje nė a nieko pigesnio už iesą. O iesa, be abejonės, įpa eigoja.“ Taip eigė p ancūzų ašy ojas Renė Domalis (René Daumal; 1908–1944) <…>“ (Kopaliński 2001: 173). Filoso as Ka las Raimundas Poppe is (1902–1994) pasku iniame sa o da - be – esė Nepik naudžiau i ele izija (paskelb ame 1995 m.) nus a ė ele izijos ma o diagnozę: „<…> ele izija y a blogio jėga, ji galė ų ap i gė io jėga. Deja, ai be eik neį ikimas dalykas. P iežas is pap as a: apsk i ai be kokią kul ū inę jėgą y a be galo sunku p i e s i a nau i gė iui“ (Poppe 1995: 14). Kol ele izijų konku encija bu o nedidelė, ol i paklausa bu o maža, ad „pi maisiais sa o gy a imo me ais laidų kokybei ele izija bu o ku kas eiklesnė“ (Poppe 1995: 15). Daba gausybė kome cinių ele izijų a žosi, kad „p isi ilio ų kuo daugiau publikos, o šis siekimas, sa aime sup an ama, jokių auklėjamųjų ikslų ne u i“ (Poppe 1995: 14). Žiū o ų masėms jų nė ne eikia – ik ci censes. Kul ū os paklausa nedidelė… T ans- liuo ojams ūpi pelnas, o jį už ik ina eklama, duodama į as laidas, ku ių žiū imumo odikliai aukš i. Pope is g eičiausiai klys a, kad ansliuo ojai nuoši džiausiai įsi ikinę, jog ody i eikia ai, ko žmonės no i. Žiū o- Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 7 5 ų, ypač aikų i paauglių, o i pensininkų ele izinė p iklausomybė ik ai nes eika. Pa adoksas: gamybos konku encija už ik ina p ekių kokybę, e- le izijų konku encija laidų kokybę smukdo. Ne ką aukščiau s o i kul ū osame ikanizacija – „Vienas s a biausių XX a. kul ū os nu ikimų y a as, kad pasikei ė ansa lan inės į akos k yp is. JAV kul ū a, ku ią iki šim mečio p adžios mai ino Eu opa, paskui pa i užplūdo Eu opą i isą pasaulį ka u su ekonomine i poli ine į aka, ku ią lėmė du pasauliniai ka ai i jų sukel as Eu opos nuosmukis, juoba kad JAV labai padėjo i uos ka us laimė i, i a s a y i ai, kas pe juos sug iau a.“ Šios kul ū os eiškiniai – džiazas, okas, popmuzika, Holi udo ilmai, es e nai, se ialai, ile iai, juo- dieji k iminalai, au omobiliai, įžūli eklama, muilo ope os, g ei as mais as, džinsai. „Dėl anglosaksų į akos nea pažįs amai pakin a kalba“ (Kopaliński 2001). P ancūzija bando p iešin is, be ezul a as – anglais – „p ancūzų kalba, ku ioje daug angliškų žodžių i posakių. Tą pa adinimą, suda y ą iš sudu ų p ancūziškų žodžių ançais (p ancūziškai) i anglais (angliškai) apie 1965 m. išpopulia ino So bonos uni e si e o ly- ginamosios kalbo y os p o eso ius Renė E jamblis (René E iemble), <…>. P o eso ius agino angliškus žodžius keis i p ancūziškais, <…>. <…>. Šių dienų Lenkijoje laik aš is „Gaze a Wybo cza“ 1996 m. lapk i į ėmėsi inicia- y os lenkin i angliškus e minus, jam padėjo i skai y ojai, be ezul a ai ne i in džiugūs: <…>“ (Kopaliński 2001). Ki as ezul a as – medinėkalba – „ okia, ku ioje pilna banalybių i įky ė- jusių azių. <…>“ (Kopaliński 2001). Ši ie eiškiniai, g iu us geležinei uždangai, plūs elėjo i į Lie u ą, ku ios nus eken ai d asiai isa, kas iš Vaka ų, deja, a odė ik ge a. Tiesa, ne iskas bu o negi dė a. Kai ką p imi y iai daužė so ie inė an iame ikie iška p o- paganda, kai kas bu o šiek iek žinoma iš lie u iško im esnio iloso inio disku so, šis as – iš mūsų emig an ikos. Be dažnai im a k i ika a eida o pa ėla usi. Jau 1969 m. Ame ikoje ienas iš lie u ių eseis ikos p adininkų i įž algių publicis ų poe as Jonas Ais is ašė: „Reklama y a didelė nūdienos galybė, p ieš ją u i lenk is isos kon esijos, isi sos ai i isos iešpa ys ės“ (Ais is 1991: 418). De ė ų p idu i i pas a aisiais me ais Lie u ių kalbos ins i u o i Lie u ių kalbos d augijos pa ody as k i iškos d asios pas angas (ReklK 2004). No s šioje opioje s i yje ne ūks a i apologe inių eklamos kalbos e inimų. 7 6 Reklamos sesuo mada į XX a. mi ų (Kopaliński 2001) a pą nepa eko, nes sma kiai eiškiasi nuo daug anksčiau. Jau usų ašy ojas N. Gogolis, Romoje lygindamas senojo meno g ožį su sa o laiku, ašė: „I kokia ne au i, žema p ieš ši ą didingą, g ažią p abangą pasi odė jam daba XIX šim me- čio p abanga, smulki, niekinga p abanga, inkan i ik k au u ės puoš i – <…>. – – – Kokie menki a odė jam p ieš ši ą pas o ią palaimingą p abangą, supančią žmogų daik ais, ku ie kilnina i auklėja jo sielą, nūdieniai smul- kmeniški papuošalai, ku iuos laužo i išme a lauk nenuo ama mada, asai keis as, nesup an amas XIX amžiaus pada inys [ . y. eiškinys], p ieš ku į yliai nusilenkė išminčiai, ši as žudy ojas i g io ėjas isko, kas kolosalu, di- dinga, š en a“ (Gogolis 19541: 236). Sa o kū ybos a askai oje Šešiasdešim  manoli e a ū iniogy enimome ų p ancūzų akademikas A. Mau ois eigia, kad dėl mados išpuolių pasida ė nuoseklus mo alis as: „Tokiu me u, kai mada eikala o nepaisy i do os no mų i dėsnių, be ku ių negali egzis uo i jokia isuomenė, aš iesiog sa aime pasiju au p i e s as, p o esijos įpa ei- go as jas gin i. Todėl apau mo alis u. Vėliau ašiau omanus, biog a ijas, ačiau manyje omanis o i biog a o nuga kaulį suda o mo alis as“ (Mo ua 1991: 18). Ki am p ancūzui – mokslinių esė knygos Vidu amžių aizduo ė au o iui Jacques’ui Le Go ui mados gynimas i gy imas (gal pe gy imas) i gi neišeina be naikinamos k i ikos: „Po Roland’o Ba hes’o esu pasi yžęs gin i madą. Ji dėmesinga naujo ei, mode numo a iklis, gali bū i a sinau- jinimo p iemonė. Tai is o ijos a omoji jėga. Kaip kiek ienas eiškinys, ji gali išsigim i i nug imz i į snobizmą – iesą sakan , jaudinan į išk ypimą y ų i mo e ų, ku ie s engiasi sus abdy i bėgan į laiką i a i olin i mi ies g ėsmę apgailė inu i be il išku no u isada bū i mados i šūnėje i už- mi š i laiko jausmą, diena iš dienos keisdami iš aizdą“ (Le Go 2003: 26). Ši ai y a nuola . O išlyga – daugiau eo inė: „Tačiau mada – ai pi miausia Zei geis , laiko d asios, ap aiška, susiejan i iš aizdą su giluminiais is o- iniais poslinkiais“ (Le Go 2003: 26). Mados uni o mizmas i meninė, š ampinė kalba – kalbos uni o mizmas y a susiję paliegusios mūsų laiko d asios ženklai. Vėl galima p isimin i mūsų gu ųjį J. Ais į: „Kul ū a u i k u inu p akai u išei i iš au os įsčių. Ki a e us, mada isada išeina iš mados. – – – Labai madingi dalykai, išėję iš mados, y a juokingi i k aili“ (Ais is 1991: 476). Tik g iu us geležinei uždangai iš Vaka ų mus pasiekė be eik pusšimčio me ų senumo iesos apie mūsų pačių gy enimą blogio impe ijoje: naujakalbė (angl. newspeek) – „nauja, monopolis inės aldžios suku a Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 7 7 kalba, ku ios žodžių eikšmė kin a su o icialiomis als ybės poli inėmis pažiū omis. Naujakalbe neįmanoma ne ik pa eikš i, be i su o muluo i ne- lojalių pažiū ų, nes nė a am eikiamų žodžių. Te minas paim as iš Džo džo O elo (Geo ge O well, 1903–1950) omano „1984-ieji“; minčiųpolicija – „Džo džo O elo (Geo ge O well) omane „1984-ieji“ aizduojama pa ijos ins i ucija, ku i seka išo inės pa ijos na ių min is. Pas ebėjęs (=usi. – J.K.) be kokį nuk ypimą nuo nub ėž osios „linijos“, jis (=ji. – J.K.) pasi ūpina, kad kal ininkas bū ų suim as, kankinamas (Meilės minis e ijoje) i sunaikin as“; d ejamin ė (angl. double hink) – „d iejų p iešingų minčių a ba nuo- monių su okimas ienu me u i sąmoningas ikėjimas jomis abiem. Te - minas iš anglų ašy ojo Džo džo O elo (Geo ge O well; 1903–1950) omano „1984-ieji“ (1949); jis nusako naujakalbės į aką „pa e g ajam p o ui“; „Pa e g asisp o as“ – „Česla o Milošo (Czesław Miłosz) knyga (1953), ku ioje au o ius analizuoja Lenkijos Liaudies Respublikos ašy ojų psichikos apsauginius mechanizmus, liepiančius jiems skelb i šūkius, a i inkančius o icialiąją p opagandą, i k uopščiai slėp i ik ąsias sa o min is i jausmus, <…>“ (Kopaliński 2001). P o o pa e gimas p asideda nuo uš umos (aplinkos be eligijos) i be- ikslio gy enimo absu do, eina pe naujojo gy enimo bū inybę i pasiekia p i alomą sėkmę (Miłosz 1995: 20, 22, 24, 30). Tačiau sėkmė – ne be liūdnų pada inių: „gilumoje ebė a išlikę seni mo aliniai i es e iniai eikala imai, dėl o žmogus susid ejina“ (Miłosz 1995: 36) – „ isi aidina p ieš isus i isi žino apie ienas ki ą, kad aidina“ (Miłosz 1995: 76); „Ne iesa bū ų i in i, kad e ybės nebesid ejina, ačiau pasip iešinimas būna emocionalus i e ai gali a laiky i acionalizuo ų e leksų konku enciją“ (Miłosz 1995: 244). P agaiš ingą p ieš ai bu usią epochą bū ų galima glaus ai apibūdin i d iem baisiais epochiniais posakiais, e ybiniais simboliais – iš Ry ų pusės: хлам (šlamš as) – žodžių художники,литераторы,артисты,музыканты san umpa (ab e ia ū a); iš Vaka ų: WennichKul u hö e…en siche eich meinenB owning (au o ius – Hansas Johs as, ep oduk o ius – He mannas Gö ingas). Tik 1988 11 26–27 Da idas Glenc ossas pasakė eisingą epo- chinę min į: „Neį ikė ina, kad kokia no s aldžia, išgi dusi žodį „kul ū a“, g ieb ųsi pis ole o. Manau, kad ji u ė ų g ieb is žodyno“ (Kopaliński 2001: 197–198). Polia izuo o į d i an agonis ines s o yklas pasaulio su liuk uojančiu i 7 8 ege uojančiu ečiuoju pasauliu2 ans o macija, s alininės impe ijos, ku- ioje B ežne o laikais jau a i ai bu o p ojek uojamas i skelbiamas kalbų sua ėjimas i susiliejimas, dezin eg acija, Lie u os nep iklausomybės a kū- imas i lie u ių kalbos į als ybinimas (paskelbimas als ybine i als ybės globos jai su eikimas, jos a ojimo i ugdymo p og amos i p ojek ai), au inis a gimimas, isuomenės demok a izacija i pilie inės isuomenės kū imasis, Lie u os eu opinė i ansa lan inė in eg acija i pe dė a angliza- cija, aip pa kompiu e izacija i in e ne izacija – daug konk e esni eiks- niai; jų eikšmė au os apa ybei i sa imonei, kul ū ai i kalbai, mokslui i kalbo y ai, kalbos kul ū ai i e minologijai jau 20 me ų y a i da ilgai bus lemiama, epochinė. I I 3. Ma e ialusis pasaulis y a ienas. No s k aš o aizdžio, augalijos i gy- ūnijos, klima o i su uo susijusių gy ensenos ski umų nemaža i didelių, be , iena, žmonės jų apmažina (i gi am ik as globalėjimas), ki a, žmogiš- ka daik inė ik o ė y a jau labai pla i i ne okia ski inga. Logika isame p o ingame pasaulyje y a iena, no s ienu jos daugiau, ki u mažiau. T e- čiasis pasaulio bū ies pa idalas – kalba (Лукшите 1981: 166) – y a didžiulė daugiskai a, iksliai nesuskaičiuojama (a 3000, a 7000). Kiek iena gy a kalba y a e ninė a ba au inė – gim oji. Tau os būdas, d asia, pap očiai, gy ensena aip pa y a gim ieji. Tik eikia gebė i ai pajus i i sup as i p iežas is. Š ai iena labai ykusi įž alga: „Pap očių ski ybės kyšojo iš kiek ieno eiksmo i žingsnio. Žmonių mos ai a spindėjo geog a ines zonas, lygiag e es, me idianus, jais eiškėsi piemenų, žemdi - bių, pi klių, jū ininkų bui is; kepamasis iešmas spa iečio ankose judėjo aip, kaip kau ynių ie is, a gie is an suoliuko sėdėjo kaip an ži go, gi ių gy en oją galėjai pažin i iš ykaus eigasčio“ (Pa ando skis 1984: 118). 2 „T ečiojo pasaulio“ e miną (p anc. Tie smonde) apie 1950 me us pa a ojo p ancūzų sociologas i demo- g a as Al edas So i (Sau y): aip jis pa adino pe 130 pokolonijinių A ikos, Lo ynų Ame ikos, Azijos i Okeanijos als ybių, ski damas jas nuo išsi ysčiusių inkos ekonomikos als ybių i uome inio (iki 1990 m.) komunis inio bloko šalių“ (Kopaliński 2001). Beje, ėliau a si ado isai ki oks ečiasis pasaulis: „Ano K. Pope io [Poppe K. Objec i eKnowledge:AnE olu iona yApp oach, Ox o d, 1972], „ ečiasis pasaulis“ y a idėjų apsk i ai pasaulis, ku ias sieja logikos aisyklės. Jis ap ėpia isas žmonijos is o ijoje suku as eo ijas i koncepcijas i as, ku ios da bus suku os, aip pa isas hipo ezes, isus užda inius i lyg is – išsp ęs as, sp endžiamas i sp ęs inas“ (Joninas 1987: 69). Da ki okia y a ečiojibū is: „А. Ф. Лосев говорит, что „язы ко вое и словесное бытие есть третий вид бытия, наряду с чисто логическим и чисто веществен- ным, или материальным“ [Лосев 1976, с. 399] (Лукшите 1981: 166). 1959 m. Cha les P. Snow o mula o d iejų kul ū ų – humani a ų i mokslininkų – kon lik ą, o 1995 m. Johnas B ockmanas knygoje T ečioji kul ū a ašė apie pe imančius „in elek ualų eli o misiją ieško i a sakymo į klausimus, nuo seno neduodan- čius amybės žmonijai: kas y a gy enimas, kas mes esame, ku einame (…) <…>“ (Kopaliński 2001). Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 7 9 Gim oji kalba i ki i gim ieji dalykai saugo sa as į. Tačiau isiško g ynu- mo negali už ik in i, nes aplink – s e imosios kalbos i isokia ki a s e i- mybė: „I is dėl o, nepaisan šių į ai ybių, mo ina G aikija a odė bemaž ienaly ė a p an as iškų kolonijų gai alų: A ika, Ibe ija, Galija, Ili ija, Ski ija, Sa ma ija, Si ija, Egip as iš slėpiningų is o ijos i ci ilizacijos gelmių d elkė sa o k apu į šim us g aikų mies ų, <…>. Kasdien bend aujan su ba ba ais, ka a anų kelionėse, uos ų iukšme lipo p ie žmogaus s e imos min ys, p ie a ai, ydos, kaip ga ės dulkės kad b aunasi į odos po as“ (Pa- ando skis 1984: 118–119). „Kalba, suskilusi į nesuskaičiuojamą daugybę a mių i šnek ų, kolonijose apaugusi s e imomis pik žolėmis, p ida yda o klaikių nesusip a imų“ (Pa ando skis 1984: 119). Mūsų gim oji – lie u ių – kalba iš isinės subo dinacinės d ikalbys ės są- lygomis u ėjo labai daug kon ak ų su lenkų kalba, iesiog bu o jos užlie a aip, kad mažiau lies os liko ik a kampios, bažnyčios i d a o neužgož os salelės. Todėl ga o daugybę s e imybių i p a ado nemažus gim osios kal- bos plo us, didelę dalį kalbė ojų – ne ik didikų, bajo ų, be i liaudies. Tik dalelė pada inių lik iduo a, didžioji dalis – neg įž ami p a adimai. Po Abiejų Tau ų Respublikos padalijimo as pa p asidėjo su usų kalba (skolinių iš jos da iki ol jau apsčiai u ė a) i ęsėsi du šim mečiu ik su umpais a lėgiais (be ne isiškais pe ūkiais) I i II Respublikos laikais. Daba , a ga us nep iklausomybę, s ojo kon ak ų su anglų kalba epocha. Todėl p a a u ben kiek susipažin i su šiomis kalbomis iš idaus – kaip jos sup an amos i e inamos pačių usų i anglų. Daugiausia ūpi (sa i)- k i iškas aspek as. Ge ai žinoma usų–p ancūzų d ikalbys ė, iksliau – usų aukš uomenės p ancūzakalbys ė. Su uo glaudžiai susijęs i bend inės usų kalbos a ibo- jimas nuo eiškinio, pa adin o просторечие – „слова, выражения, оборо- ты, формы словоизменения, не входящие в норму литературной речи; часто допускаются в литературных произведениях и разговорной речи для создания определенного колорита“ – angl. popula language, ok. Volkssp ache (Ахманова 1966); la . ienkā š una (ValTV 1963) – no s разговорнаяречь,обиходно-разговорнаяречь–sa un aloda (ValTV 1963), be ienkā š una–šnekamojikalba (LaLieŽ 1977). Abejo inas a i ikmuo i ok. Volkssp ache. Gana ne ikslus – pe pla us us. просторечие a i ikmuo lie . neli e a ū inėšneka – „didžiųjų mies ų gy en ojų būdinga kalba, u- in i didesnių a mažesnių ski umų nuo li e a ū inės kalbos no mų. Lek- sinės, g ama inės i one inės šios šnekos ski ybės a si anda dėl a minių 8 0 i li e a ū inės kalbos elemen ų mišimo, aip pa dažnai dėl pas ebimai didesnės ki ų kalbų į akos“. Plg. ža goniškakalba – angl. non-s anda dspe- ech,popula language (Gai enis, Keinys 1990). Ne ikslu просторечие e s i šnekamojikalba Guda ičius 2000: 40, liaudies,šnekamojikalba RLKŽ II 1967. Rus. просторечие nea ski iama nuo простонародье psn. – p asčiokai, p as uomenė RLKŽ II 1967, p as uomenė RLKŽ III 1984, простолюдин psn. – p asčiokas,p as uolis,nep i ilegijuo oluomožmogus RLKŽ III 1984, простонародный psn. – p asčiokiškas,p as uoliškas,p as uomeniškas,p as- uomenės:простонароднаяречь – p asčiokiška[p as uomenės]kalba RLKŽ III 1984, aigi i просторечие – p as akalbė,p as a[p as uolių]kalba (ne knyginė, li e a ū inė) RLKŽ III 1984 (p as .–p as akalbėsžodis,posakis– просторечное RLKŽ I 1982: 15), p as akalbė–просторечие LRKŽ 1988. Reikia neužmi š i, kad p as akalbė y a usiškas e minas, aikomas ik usų kalbai. Kadangi us. просторечие leidžiama li e a ū os kū iniuose, usų ašy ojų labai sma kiai ko o a dėl kalbos liaudiškumo – usiškumo. V. Bielinskis Li- e a ū inėses ajose (1834) labai ge ai pe p a o i p iežas į: „Vadinasi, au a a ba, ge iau pasakius, liaudis, i isuomenė pas mus nuėjo kas sau. Pi moji paliko begy enan i sa o pi mykščiu a šiau iu i puslaukiniu gy eni- mu i bedainuojan i sa o g audžias dainas, ku iomis ykš e yško jos siela a ge i džiaugsme; an oji, ma y i, kei ėsi, jei ne ge ėjo, užmi šo isa, kas usiška, užmi šo ne kalbė i usų kalba; <…>“ (Bielinskis 1948: 71). „<…> aukš ajam luomui bu o p iežas ies niekin i gim ąją kalbą, nes ašomoji kalba pio ėsi su šnekamąja kalba“ (Bielinskis 1948: 95). Bielins- kis ma ė usų pu izmo į ai o ę i e ino di e encijuo ai, o apsk i ai pa į pu izmą – nuosaikiai: „Žodį „p og esas“ na ū aliai u ėjo su ik i ypa ingai nepalankiai jam nusis a ę usų kalbos pu is ai, ku ie pik inosi be ku iuo s e imu žodžiu, laikydami jį he ezija a a skala gim osios kalbos o odok- sijoje. Toks pu izmas u i sa o eisė ą i im ą pag indą; i is dėl o jis – ienašališkumas, nuėjęs iki k aš u inumo“ (Bielinskis 1948: 530). „Nė a abejonės, kad no as ma gin i usų kalbą s e imais žodžiais be jokio eikalo, be pakankamo pag indo y a p iešingas s eikam p o ui i s eikam skoniui; <…>. Tačiau p iešingas k aš u inumas, adinasi, ne ibo as pu izmas, duoda as pačias pasekmes, nes k aš u inumai su ampa“ (Bielinskis 1948: 532). Ponišką usų aukš uomenės p ancūzakalbys ę k i iškai e ino i N. Go- golis: „N mies o ponios pasižymėda o, <…>, nepap as u a sa gumu i pado umu žodžiuose i posakiuose. <…>. Nieku būdu negalima bu o pa- Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 8 7 u i mi usią sese į – p ūsų kalbą. Pačios lie u ių kalbos plo as i iš aka ų, i ypač iš pie yčių ap upėjęs, už ibyje likusios salos y a da gy a T oja kalbi- ninkams, be jos gy ybė silpna. Po daugelio amžių, pe ku iuos išnyko a ba bu o išnaikin a nežinomas skaičius kalbų, XX a. pabaigoje, da ne iksliai nesuskaičia us isų gy ų pasaulio kalbų (3000, 6000 a 6900–7000), paskelb- a ekologinės kalbų ka as o os g ėsmė (liksian i ik kas dešim a), 1996 m. paskelb a Ba selonos isuo inė kalbos eisių dekla acija (C ys al 2005: 97). Kalbos mi š a ne odėl, kad se ga a sens a, e ai mi š a odėl, kad išnyks- a a žūs a isi a daugumas jos a o ojų, o dėl kul ū inės asimiliacijos. Mechanizmas pap as as, ka ais eikia gana g ei ai: „Y a ys dideli e apai. Pi mojo ypa umas – didžiulis spaudimas žmonėms, kad jie kalbė ų domi- nuojančia kalba. <…>. Ji gali bū i „iš i šaus žemyn“, <…>; a ba „iš apa- čios“, – – – (C ys al 2005: 84). Beje, spaudimas iš i šaus gali ska in i a spa ą, o spaudimas iš apačios – ma e ialinė ge o ė a kul ū inis p anašumas gali asimiliuo i ne leng iau. An asis e apas – d ikalbys ė, galiausiai: „Pe ieną ka ą, o ka ais os pe dešim me į kles in i d ikalbys ė nepas ebimai pe ei- na į sąmoningą pusiaukalbys ę (sel -conscioussemilingualism), o paskui – į ienkalbys ę“ (C ys al 2005: 85). Sa aime sup an ama, ši ame mechanizme ik asimiliuojamos kalbos a o ojai es i d ikalbiai: „Pe ilgus sa o kul ū os domina imo šim mečius jų [ ienakalbių] mąs ysenoje susi o ma o požiū is, kad ki i u i moky is jų kalbos, o jiems ki os kalbos ne eikalingos. Pas e- bė a, kad ienakalbės i besilaikančios ienkalbiškumo požiū io y a au os, ku ios kadaise u ėjo daug kolonijų i ykdė eliginę ekspansiją“ (C ys al 2005: 51). „Tiesiog ienkalbys ė, būdama ilgos koloniza o ių adicijos da- lis, apo įp as u gy enimo būdu“ (C ys al 2005: 85). Todėl D. C ys alas i sako: „<…> u i išnyk i są oka domina imas“ (C ys al 2005: 86). Pasaulis iš p igim ies y a daugiakalbis kaip sa o sėkmės laidas: „plane ą apgy enome kaip ik dėl sugebėjimo ku i į ai ias kul ū as, p isi aikančias p ie ski ingos aplinkos“ (C ys al 2005: 40). „Į ai o ės nykimas ling is i- niame pasaulyje ik iausiai y a didesnis p a adimas nei į ai o ės nykimas biologiniame pasaulyje, nes kalbos s uk ū a liudija žmogaus in elek inius gebėjimus (Nyks ančių kalbų i jų saugojimo komi e as 1984: 5)“ (C ys al 2005: 41). S a biausia – p a andama dalis žmonijos ling o ondo: „Visos žmonijos išmin ies nė a nė ienoje kalboje i nė iena kalba negali pa eik- i isų žmonijos žinių“ (C ys al 2005: 58). Mi š an i kalba išsib aukia iš p aei ies, žmonės p a anda asmeninę is o iją, au a p a anda ši dį (C ys al 2005: 48, 41, 43). 8 8 D. C ys alas eigia esan du kalbos kaip kul ū os dalies su okimus: „kal- ba – p i alomas au iškumo b uožas“ i „nep i alomas au iškumo b uožas“ (C ys al 2005: 125, 126). Dėl o ginčijasi i nep i alomukai: „<…>, Velse ka š ai disku uojama, a galima bū i alu, nemokan alų kalbos“ (C ys al 2005: 46). Daugiau negu aki aizdu, kad an oji samp a a emiasi labai ne- gausiais pa yzdžiais, jei ne išim imis – nelaimingomis, ik ka ais pakenčia- momis. T agiškai aki aizdu, kad išnykus p ūsų kalbai neliko i p ūsų au os, kad lie u ių didikams i bajo ijai masiškai pe ėmus lenkų kalbą, lie u ių au oje šio luomo neliko, ik a ski i negausūs iene ai, odėl XX a. Lie u ą a kū ė i mode niąją lie u ių au ą kū ė išei iai iš liaudies. Abejoju, a kal- bininkų eikalas sp ęs i, ku ios kalbos u ė ų mi i. Viena, o niekas iksliai nežino (gal žus didžiosios, o išliks mažosios kokiose a kampiose džiunglė- se), ki a, a ne ge iau kalbė i, kaip kalbos gali išlik i. Lie u ių li e a ū os d augija (Li auische li e a ische Gesellscha ), 1879 m. susibū usi Tilžėje, pasiskelbusi ikslą – kaup i išmi š ančios au os kalbos i kul ū os palikimą, im a p a a džiuo i duobkasių d augija (Zemlickas, Kaunas 2008: 3 9). Kalbininkams gal už ek ų saky i iena: kalbos, u inčios als ybinės a ba o icialiosios kalbos s a usą, plė oja isas galimas unkcijas i s ilius, u inčios aš ą, li e a ū ą, mokyklą, u i a ei į, be unkcionuoja silpniau i siau iau, o ne u inčios aš o a li e a ū os i mokyklos – lieka šnekamosios kalbos lygio, no s i jų a ei is gali bū i ilga. Pasaulis be au inių kalbų iešpa a imo is dėl o y a, no s ki oks, be i gi d ikalbis: „Pasaulis, ku iame žmonės kalba mažiausiai d iem kalbomis – sa o au os i a p au ine lingua anca – isiškai įmanomas i (…) pagei- daujamas. D i kalbos – du ski ingi ikslai. Viena am, kad bū ų išlaiky as apa umas, ki a am, kad žmogus bū ų sup as as. Šie ikslai ienas ki am nep ieš a auja“ (C ys al 2005: 37). Tačiau ik enybė y a olokai nuo galimy- bių i eikmių. I subo dinacinis biling izmas ebė a. No s „pusė pasaulio žmonių kalba mažiausiai d iem kalbomis“ (C ys al 2005: 51), be „ isoje ES jokios užsienio kalbos nemoka 47,3 p oc. žmonių“ i „du ečdaliai b i ų nemoka jokios užsienio kalbos“, o „Liuksembu ge okių žmonių y a ik 2,2 p oc., Danijoje – 12,3 p oc.“ (Tau Gy Y 2008: 49 29). Eu opos Sąjungos idealas – d iejų s e imų kalbų mokėjimas – glūdi dekla acijų ūkuose, jei iš iso nė a ik mi ažas. UNESCOku je io y iausiojo edak o iaus Edua do Glissano a pkalbinio bend a imo e inimas – „То, что человек говорит на своем языке, не исключает его способности понимать других людей и ценить их культуры...“ i o mulė „Я говорю с тобой на твоем языке, Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 8 9 но понимаю тебя на своем“ (Глиссан 1983: 8 9) am ik ais a ejais galė ų bū i da page in a – kalbu su a imi sa o kalba, a e klausau a o kalba: „Daugiakalbė Eu opa – <…> ai žemynas, ku iame žmonės galė ų susi ik i i kalbė is kiek ienas sa o kalba i sup as i ki o kalbą“ (Eco 2001: 320). Tai bū ų isiška bend a imo lygybė. 4. Apie lie u ių kalbos a ojimo, unkcijų, pačios sis emos ki imus kalbama i daug, i daug ku (ne ik kalbo y oje). Lie u ių kalbo y os eo ijoje aiškiai sakoma, kad „kalba y a poli unkcinis eiškinys“ (Ka aliūnas 1997: 119) i „ adicija, kul ū os eiškinys“ (Ka aliū- nas 1997: 48). Aiškinamas i seniai a si adęs, be i įsisenėjęs nuk ypimas: „Sup a imas, kad kalba y a pag indinė komunika imo p iemonė, Eu opos ling is inėje adicijoje įsi i ino <…> apie 1930 m. <…>. <…>. Kalbos unkcijų y imas ada iš psichologijos pe ėjo į ling is ikos kompe enciją. P ipažinus, kad kalba y a bend a imo p iemonė, bu o mes asi į ki ą k aš- u inumą – komunikacinis kalbos aidmuo pe dedamas i suabsoliu inamas, ienin ele kalbos unkcija laikoma komunika y inė“ (Ka aliūnas 1997: 109). Kai kas ne mano, kad „kalba y a mono unkcinis eiškinys i isos ki os kalbos a ojimo paski ys y a komunika y inės unkcijos pasi eiškimas“ (Ka aliūnas 1997: 109). Tačiau „pa i komunika y inė kalbos unkcija, kaip a odo, p iklauso nuo ki ų kalbos a liekamų unkcijų, pa yzdžiui, žymėja- mosios, ep ezen a y inės. Kad galė um ką no s ki am pasaky i, p aneš i, pi ma u i pažymė i, pa adin i“ (Ka aliūnas 1997: 110). Šiod i unkcijos susijusios: „<…> Da s ellungs unk ion sup as ina iek kaip komunika y inė, iek i kaip ep ezen a y inė (R. Jakobsono e e en inė) unkcija. <…>. Mokslinėje klausimo li e a ū oje komunika y inė i ep ezen a y inė kalbos unkcijos labai dažnai g iež ai neski iamos i bend ai adinamos simboline kalbos unkcija“ (Ka aliūnas 1997: 134). Kad „esminė žmogaus kalbos sa y- bė y a ep ezen acija“, odo i ai, jog „gy ūnų komunikacijoje y a eksp esija i apeliacija, be nė a ep ezen acijos“ (Ka aliūnas 1997: 190). S. Ka aliūno da ski iama e ninė kalbos unkcija (Ka aliūnas 1997: 159) – apa inamoji- ienijamoji, au inio a ibojimo, au inės indi idualybės, kal- bos au inio p iklausymo unkcija (Ka aliūnas 1997: 163, 164). No s „bend- oji au os kalba i kalba, kaip e ninio p iklausymo eiškėja, y a ski ingi dalykai“, be ik gana e ais a ejais „ a ojamoji kalba i kalba – e noso eiškėja – nesu ampa“ (Ka aliūnas 1997: 164) i pas a osios „ne ekimas lai- komas pi mąja au ybės p a adimo pakopa“ (Ka aliūnas 1997: 168). 9 0 Kalbos i isuomenės san ykių d ilypumas aki aizdus: „Ne kalbos a ky- ojai, o isuomenė lemia kalbos a kybos diegimo sėkmę, no s be pi mųjų nebū ų pačios planingos a kybos, ik na ū ali kalbos aida“ (G umadienė 1996: 13). Tik čia ne d ilypis, o iesiog d ip asmiškas pačios isuomenės su- p a imas: „Šiuo me u daugelis kalbos a ky ojų adiciškai ebesio ien uoja į abs ak ų bend inės kalbos a o oją, o juk isuomenė nė a ienaly ė“ (G umadienė 1996: 13). Tačiau bend inę kalbą a oja juk ne isa a ne ie- naly ė isuomenė, o ik jos dalelė – š iesuomenė, no s i ši nė a ienaly ė, be o, a didžioji bend inės kalbos ne a ojan i isuomenės dalis dažniausiai y a bend inei kalbai nepalankus, ka ais ne p ieš a aujan is eiksnys. Ne be eikalo kons a uojama: „bend asis isuomenės nusi eikimas i kalbinio išp usimo s oka“ – „ eiksnys, kelian is ikslą ugdy i isuomenės kalbinį sąmoningumą“ (Miliūnai ė 2006: 63). Jau 1994 m. P anas Kniūkš a kons a a o p as ėjančią isuomenės kalbos padė į: „D ikalbys ės pag auž i pama ai, pak ikusi d ausmė i konjunk ū- inis kalbos e šimas sujaukė i nusmukdė daba inę a oseną“ (Kniūkš a 20012: 199). „Iki šiol nelabai ge ėja isuomenės kalbos kul ū a“ (Mikulė- nienė 1998: 8). Sklaidydama kalbos na ū alios aidos mi ą, kai ku ių žu na- lis ų i kul ū ologų b ukamą isuomenei i ne kai ku iems kalbininkams, Ri a Miliūnai ė sako: „Tu ėdami gal oje pas a ojo dešim mečio bend inę kalbą, negalė ume pasaky i, kad ji kin a na ū aliai: labai s ip us ki ų kalbų po eikis“ (Miliūnai ė 2006: 166). Kalban di e encijuočiau galima a i, kad usų kalbos po eikis pasikei ęs – jau ne išo inis, o idinis, u in is ine cinį pobūdį, o anglų kalbos po eikis y a daugiau iš pačių sa ęs – iš lie u ių anglakalbys ės, aip pa ne iš i šaus, o iš apačios – iš p as osios, dažnai ne pačių anglų kalbos. Tik ai ne į abs ak ų bend inės kalbos a o oją, o į isai konk ečius jos ne a o ojus a gadin ojus, klausdamas A  als ybėgins als ybinękalbą? nusi aiko Albe as Rosinas: „Maža aš iškumo i puskalbys ės p opaguo ojai y a ne ik isų lygių aldininkai, nemaža žu nalis ų, mokslininkų, dės y ojų, be i dalis naujųjų leidyklų ado ų, nea sakingai leidžiančių senus, p as a kalba pa ašy us, i naujus nesu edaguo us leidinius, <…>“ (Rosinas 1992: 2 28). Čia da ka ą galima p isimin i, kad als ybė – ai kalba: „Jei als ybė neapgins sa o als ybinės kalbos nuo maža aščių i puskalbių sa i alės, ji nebus e a als ybės a do“ (Rosinas 1992: 2 8). A kū us nep iklausomybę p isimin a Vals ybinėskalbos eisinėgloba 1918–1940me ais: „Vals ybė Spaudos įs a ymu (1935 m.) pa eikala o iš Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 9 1 spaudos da buo ojų saugo i lie u ių kalbos sa i umą, ūpin is jos gy umu i aisyklingumu“ (Rosinas 1998: 10). Rūpinamasi i in i i plės i eo inę kalbos a kybos bazę – pi miausia „kons uk y iai išplė o i bend ąją kalbos ugdymo eo iją a siž elgian į lie- u ių bend inės kalbos a ojimo sąlygas bei isuomenės po eikius i a sisa- kan gynybinio pobūdžio ak ikos (…)“ (Rosinas 1996: 6). Žinoma, kalbos gynybos isai nea sisakoma – Vals ybinė lie u ių kalbos komisija (VLKK) adminis aciškai eaguoja į lie u ių kalbos eisių pažeidimus, o Kalbos ins- pekcijos pag indinė unkcija i y a ginamoji, apsauginė. Teo inę bazę galė ų plės i poka iu Vaka ų Eu opoje išpopulia ėjusi kalbos k i ika, d ilypė – i iloso inė, i s iliaus a eks o – i no mų, i ūk inos a osenos (Rosinas 1996: 4–5), be Lie u oje jos, ben okiu a du – nė a, nemini ne eo e ikas A. Pupkis (2005), apsk i ai kons uk y ios k i ikos lygis Lie u oje žemas. No s VLKK pa ikė os „ als ybinės kalbos a kybos s i ys: mokslinė (no - minamoji), adminis acinė i eisinė“, no s „kalbos adminis a imas apima i kalbos a oseną, i kalbos (kalbų) a ojimą“ (Mikulėnienė 1996: 18), „ne iskas pada y a įgy endinan kalbos s a usą de ak o“, odėl Vy- iausybės pap ašy a suda y i sąlygas Mokslo i s udijų įs a yme išdės y ai nuos a ai – „Vals ybė isada p ipažįs a lie u ių kalbos undamen alių y imų p io i e ą – įgy endin i (Rezoliucija 1996: 242 3). Pačiai komisijai bene daugiau ūpi kalbos a kyba (B onio Sa ukyno e minu, kalbo a ka), jos ikslai, s a egija, eo iniai pag indai (Kniūkš a 1995: 3–5), no s jie nė a isai nauji: „Sis emiškumas kalbos eiškinius leidžia į e in i a si iš idaus, g ynuoju kalbos požiū iu, ikslingumas – iš išo ės, socialiniu požiū iu“ (Kniūkš a 1996: 15). Naujesnis dalykas y a ins i ucionalizuo a – adminis- acinė kalbos a kyba, be ji u i i a i kščiąją pusę: „Komisijos eikla nė a pap as osios a kybos p iešingybė, <…>. Tačiau, ki a e us, kalbos a kyba sp audžiama į ėmus i biu ok a izmą, nuo jos s umiama ne ik isuomenė, be i nemaža dalis kalbininkų“ (Kniūkš a 20011: 7). Suadminis uo as ge as pama inis dalykas: „Nuo 1996 m. isose aukš o- siose, aukš esniosiose i p o esinėse mokyklose į es as p i alomas kalbos kul ū os i specialybės kalbos ku sas (…)“ (Mikulėnienė 1998: 8). Daba jau no ima dalyką i ko eguo i, i in i, i daugiau: „Magis an ū oje ik ų pagal a ski ą p og amą dės omas e minologijos pag indų ku sas, <…>“ (Akelai is 2008: 12 5). Vidu inei mokyklai keliami ge i ikslai – „1) dieg i kalbos kaip au os e - ybės samp a ą, 2) aiškin i mokiniams bend inės kalbos paski į i unkcijas, 9 2 3) ska in i bend inės kalbos mokymosi mo y aciją, 4) s ip in i mokinių pasi ikėjimą gim ąja kalba i jos ku iamosiomis galiomis“ (Miliūnai ė 2006: 63). Tačiau kaip ai da y i, jei „bend ojo la inimo mokyklų lie u ių kalbos ku se nebeliko sis emiškai dės omos kalbos kul ū os“ (Akelai is 2008: 12 4)? Naujų kalbos eiškinių, aip pa i nenaujų dalykų naujo sup a imo ben- d as aizdas kol kas gana pa i šu iniškas, pad ikas i sp ago as. Tačiau api- bend inamosios iš ados, į ai iu laiku pada y os ijų įžymių kalbininkų, labai aiškios, labai a imos i labai liūdnos: „skaudžiai i g ėsmingai b aška mūsų gim osios kalbos kamienas“ (Amb azas 1990: 2 6). „Vals ybinė kalba os k ėpsi“ (Vi kauskas 2008: 17 7). T ečiajam „ iesioginis pamoksla imas“ i „apelia imas į kalbė ojo a ašy ojo gėdos jausmą“ a odo isiškai nebe- eiksmingi, lieka ik i onija (Rosinas 2005: 3). T ūks an kalbos ki imų aiškesnių sąsajų su konk e esniais eiksniais, p iežas imis, a gu a gali as is apib ėž esnių ekomendacijų, kaip ki i- mus, ypač ku ie nepageidaujami (pažeidžian ys sis emą i pan.), inkamai eguliuo i. Vy auja impe a y as – eikia, o ne eikimo o ien y ai – kaip. Ge iau ma y i (i leng iau pa ody i) plačiuosius kalbos a ojimo i ugdymo p ojek us, no s dažnai jie isai o dina ūs. Galima eig i, kad lie u ių kalba polia izuojasi – išlieka (be a gu s ip ė- ja) obulõs bend inės kalbos da pla us, be is plonas sluoksnis, o plečiasi gana ag esy us ža gonų sluoksnis i pačios bend inės kalbos ža gonizacija. P as o ža gono p as am žodynėliui (Zaikauskas 2007) į e in i sujaudin- ai ecenzen ei neuž eko bend inės kalbos išgalių – d ąsiai g iebėsi y ų ža gonizmo (Ma ai y ė 2007: 28), miš iai kompanijai neleis ino. Ko no ė- i – ža gono meilė sena: „Ma ija Mašio ai ė-U bšienė sa o a siminimuose aizdžiai dės o, jog kalbė i miš iu usų-lie u ių kalbų ža gonu a puka io Kaune bu o madinga – i isa ai ne p as uomenėje, o aukščiausio al- džios sluoksnio aplinkoje!“ (Sakala ičiū ė 2007: 8–9 398). Tik ai lie u ių kalba p as ėja, ulga ėja: „labiausiai pažeidžiami sudė ingieji, sub ilieji i iš aiškieji kalbos eiškiniai. Jie pi miausia, <…>, neišlaiko p imi y esnių kons ukcijų i g ubesnių eiškinių konku encijos“ (Pi očkinas 20041: 8 4). Lie u ių kalbos als ybinės globos p incipas įgy endinamas, be ne isai nuosekliai. O bando as is i al e na y i kalbos „ eo ija“, emiama pseudo- p incipu aisy igalimadaug,be … A sei , aisykim, kiek leidžia, kiek nesi- p iešina. No minimui labai ūks a sis emiškumo, nemažai sp endimų ad hoc. Nus embi – maloniai, be i su nepasi ikėjimu žiū i į naujojo kul ū os minis o Remigijaus Vilkaičio nuos a ą: „Taisyklinga lie u ių kalba u i Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 9 3 dominuo i iešojoje e d ėje, als ybės įs aigose, mokyklose“ (Vd 2008 48 20). A bus esė a? Visuomenės san ykiai su kalba – labai pla i ema. P adė i bū ų galima nuo ieno apibend inimo: „Taip susida o sa o iškos ži klės: kalbininkai is daugiau ašo apie kalbos kul ū ą, is daugiau eikia pa a imų, o isuomenė is mažiau ais pa a imais naudojasi“ (Pi očkinas 2004²: 9 7). Ši bend ybė eikalinga nemažo ikslinimo – dalykas susisluoksnia ęs i ne aip, kaip eikė ų. Dalis kalbininkų ašo ien eo ijas (gana kompiliacines), be jokių pa a imų, di ba ik su bal omis pi š inai ėmis, konk ečiais aisymais pi š e- lių nesi epa. Pla esnė isuomenė pa a imus daugiau ima ne iesiogiai – iš kalbininkų s aipsnių s aipsnelių Kalboskul ū oje,Te minologijoje,Gim ojoje kalboje,Gim ajamežodyje, o pe a pininkus – žodynus, žinynus, kalbos pa a imų knygas knygeles. Labai čia bū ų s a būs i a pininkaujan ys as- menys – sa i aldybių kalbos a ky ojai, knygų, žiniasklaidos, minis e ijų i k . edak o iai. Tačiau su siaubu eikia kons a uo i i jų nepakankamumą, i kalbinį neįgalumą i ne disk ali ika imąsi, aplaidumą, i be eisiškumą. O be šios s a bios a pinės g andies išjudin i isuomenės „abejingąją daugu- mą“ (Pi očkinas 2004²: 9 7) – ai ik sapnas a i omis akimis… Tam ik i a pininkai y a i lie u ių kalbos da bininkai B iuselyje. Seimo kancelia ija y a su engusi kon e enciją Lie u iųkalbaEu oposSąjungose d- ėje (U nėžiū ė 2008: 12 20–24). Tačiau nuo os pusės sklindan ys balsai, kad aip lie u ių kalba „įgyja galimybių i a si e ia pe mainoms“ (Mo kus 2008: 7–8 347), nes jie kalbą i e minųsis emą o m u o j a (Mo kus 2008: 7–8 348, 349), kelia i kiek ne imo. Visuomenės, iksliau bend inės kalbos a o ojų a ba ų, ku ie u i okie bū i, kalbinis sąmoningumas i uo g indžiamas ak y umas nepakankamas. O daug nege o ak y umo i ne ag esy umo. Be pi miausia de ė ų p i- simin i neužmi š amus Jono Basana ičiaus Auš os 1883 m. P iekalbos žo- džius: „<…>: Lie u a pamaželiu nyks a, nes nyks a jos kalba“ (Basana ičius 1970: 695). I nepasaky ume, kad daba jau nė kiek nenyks a. I ne eikė ų užmi š i Jono Aisčio. Iš adingai gynęsis dėl sa o slapy a džio Kossu, be šiu kščiai puldinėjęs i užgauliojęs isus kalbininkus, b andos me ais p isi- pažinęs: „sa o kalbos ge ai nemoku“ (Ais is 1991: 310), galiausiai pasakė i didžią, be baisią eisybę: „Lie u is gal os nesuka d iem dalykais: gim ąja kalba i sa o au os is o ija“ (Ais is 1991: 457). O os ima suk i, ai ne ienas p i ašo baisių nesąmonių. Leng abūdiškiausiai ai da oma, kai už nuga os s o i pagal s a usą u in ys 9 4 bū i ik p o ingi Vaka ai – ada gal o i nieko ne eikia, p z.: „Tok pisin – o i- ciali Papua G inėjos kalba, labiau žinoma kaip PidginEnglish (supap as in a anglų, slengas). Anglų, okiečių i po ugalų kalbų elemen ai joje susimaišę su 720 isiškai ski ingų saloje ie inių gy en ojų a ojamų kalbų. Rem- damasis lais a šios kalbos e oliucija, ne eguliuo a akademinių g ama ikos aisyklių, <…>“ (Tok pisin 2003: 37 52). Lais ojo pidžino liaupsė a si p iekaiš as kalbininkų a žomai lie u ių kalbai – ge os alios nemokšys ė, ano V. Bielinskio. Kas, kad moky esnis ž elgia giliau: „<…> knyga ėl aukiasi, kalba sku s a. Ne didžiulę adiciją u in ys b i ai skundžiasi, kad jų spaudos kalba da osi is sku desnė. O didžiausio i ažo bul a inis dien aš is „The Sun“ u i įsi edęs ne specialią kompiu e inę p og amą, ku i p ižiū i, kad eks e nebū ų pe ilgų, u inčių aš uonias aides žodžių. Jei jų pe daug, o pe mažai ke u ių aidžių žodelių, kompiu e is au oma iškai g ąžina eks ą au o iui“ (Gadeikis 2005: 6 4). Ka ais iš ka čios pa i ies pa yks a pa iems a sik ošė i: „Su ispanais apie da bą, – aiškina y ai, – mes susišnekame puikiai. Kino ža gonas – a p au inis, žodis iena, žodis ki a kalba… Tačiau kai <…> bandom <…> pasikalbė i apie gy enimą – s op, nieko nebeišeina. <…>“ (Vd 2005 3 57). Jauniausius laiko p o incialus naujalie u ius jau seniai esu apibūdinęs jų nepasaky ais, be iš isos jų puikybės a si sklindančiais žodžiais p ieš musbu o anas, na, neben koks G eimas, be ik ne Jablonskis. Eu opos Pa lamen o In o macijos biu o su eng ame būsimųjų, be jau p adedančių žu nalis ų ašinio konku se daugiausia susidomė a ema Daugiakalbys ėES: galimybėa  ukdis? (Vd 2008 48 46). Tegu, no s al e na y i o muluo ė ečios galimybės a si nepalieka. Be kam eikia kokybės žu nalu besiskel- biančiam, no s jau smunkančiam, leidiniui skelb i aikiškas ge os alios nemokšys es, p z.: „<…> e ė ų sup as i, kad iš ki ų kalbų pe im ų i p ijaukin ų žodžių įsisa inimas mūsų au ai naudingas. Be il iška s eng is juos pakeis i lie u iškais naujada ais, ku ie dažnai skamba iesiog absu - diškai“ (Vd 2008 48 47). Tačiau as pa s žu nalas eisingai kalba, kad ne pa iems gabiausiems i ne poliglo ams „sunkumų kėlė lie u ių kalba“ i konk ečiai – ne ykęs a p au inių žodžių a ojimas (Lau inėnai ė 2008: 15 49, 50). A ne odėl, kad lie u ių kalbos p es ižas nedidelis i da – ka u su au ybe, pa io izmu – menkinamas? O jau kalbininkai ka ais alžy e alžomi. Š ai žu nalis ė Rena a Bal ušai y ė pasimėgaudama iečia, kaip Vy au as Pe ke ičius sa o kodėlčiuką „aiškino p iesagų specialis ams“ i kaip „lie u ių mo ologijos žyniai“ nea laikę (Vd 2008 51 52). D. C ys allo Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 9 5 knygos Kalbosmi is e imas Daliai Zabielai ei nekelia jokių sąsajų su lie- u ių kalbos nykimu a niokojimu, o ik pik ą sup iešinimą: „iš ys pla esnį kalbos p oblemų lauką nei as, į ku į užda o siau as kalbininkų mokymo pu izmas“ (NŽA 2005 10 502). Naujojožidinio-Aidų alžomoji kalbininkų k i ika nykiuose Tomo Dau- gi do s aipsniuose neapsakomai keis ai eo izuojama. P adeda lyg žmo- niškai: „Kas mums šiandien y a lie u ių kalba: lie u iškos apa ybės sandas, ienas ins umen ų, padedan is keis is min imis i in o macija [,] a būdas kon oliuo i min į i aišką?“ (Daugi das 2004: 11 535). Toliau apie apa- ybės sandą nepasako nė žodžio, nemažai kalba apie „žmogaus san ykio su pasauliu i ki u žmogumi p iemonę“, „in o macijos eikimo i ga imo ins umen ą“ (Daugi das 2004: 11 535, 536). O isas s aipsnio pa osas – p ieš nežinia kieno i kaip mėginamą ku i lie u ių kalbos s abą; p ieš ai, kad kalbininkų ne a ku iama kalba „kaip iesos bu einė i pasaulio esmės aiška“, no s „pasaulis y a į ai us, į ai iai p asmingas a bep asmis“; p ieš ik kalbininkų „gal ose besi andan į lie u ių kalbos g ynumą i au en iškumą“, p ieš „į ai iausias išgal ojamas no mas“, p ieš kalbininkus, ku ie „p e en- duoja ap i p ižiū ė ojais kalbos kalėjimo, ku iame bus įkalin a šiuolaikinė Lie u os isuomenė“, nes po so ie mečio „dingo isos išo inės g ėsmės“ kalbai, o daba … nuo kalbininkų „lie u ių kalbai g esia olesnis išsigimimas, o lie u iams – likimas „be žado“ (Daugi das 2004: 11 535–536). Rodos, skai ai kokį p iekabų, be nea sakingą pliu palą, o ne „ eligijos, kul ū os i isuomenės gy enimo mėn aš į“ – nei elemen a ios kul ū os, nei k ikš- čioniškos a imo meilės… Bjau iausia, kai lie u iškiems kalbininkams pik a alia p ime ami jau isai konk e ūs nebū i dalykai, p z.: „mėgino užd aus i užsienie iškų i mų p ekinius ženklus“ (Daugi das 2004: 11 536). Au o ius peikia a sei kalbininkų suku us a i ikmenis i e inius (?!), be pa yzdys anekdo iškai įžeidus: „Kažkodėl i šiandien mes pedagogo ne adiname okiu iksliu i g ažiu [?! – J.K.] siūly uoju lie u iškuoju a i ikmeniu „ aikžiedys“, iesa kiek p imenančiu „ aikžudį“ (Daugi das 2004: 11 535). Kas siūlė i a kiek ienas siūly ojas – jau kalbininkas?! Jonas Va nauskas paklausė iesiai – Imašokasnuogim osioskalbos? (NŽA 2005: 3–4 140–141) i a čia aisomas išmal as „b omininkų kelias“ (Va naus- kas 2005: 3–4 140) – be „kon olės“, be „kalėjimo“, ik edan is į iš au ėjimą. Tačiau Tomas Daugi das ne ims a – ėl ašo, ką da y i, kad „kalba bū ų inkama i pa anki p iemonė“ (Daugi das 2008: 1–2 8). Au o ius nykiai samp o auja apie kompiu e inę „pelę“, ku i neg aužia laidų, o išo e p imena 9 6 ik ą, užuo p isiminęs, kokia ji jud i, ik i ( apely ėšmukš pošluo a). Čia jis p imena i nežinia kieno siūlomus pelės pakai us – odmuo i sp uklys, i nežinia kokių kalbininkų siūlomą sk ei ininką ie oj nešiojamojokompiu e io, i kad „kalbininkų [ku ių gi?! – J.K.] siūly as „ ielb aukys“ daug daugiau pasaky ų <…> nei „ oleibusas“ (Daugi das 2008: 1–2 8). Rašė i išsi ašė, daba ašo iš kepu ės… I is aidenasi s abai – ai kalbos, ai pa io izmo (Daugi das 2005: 3–4 121–122). Rašo, ašo i p i eikia – iš kalbininko pada o baubą. Tada žu nalis ė R. Bal ušai y ė imasi a pininkau i – su ašo s e eo ipus – 1) g ėsmė lie u ių kalbai daba didesnė negu so ie mečiu, 2) labiausiai kalbą da ko jaunimas, ža gonas, 3) kalbininkas – baubas (Bal ušai y ė 2004: 7 46), susodina kul- ū ologą (i žu nalis ą), ašy oją (i eisininką), o p iešais d i kalbininkes, kad ie s e eo ipai bū ų paneig i, kad pi mieji kal in ų isus kalbininkus, o an osios – ne juos gin ų, ik eisin ųsi pačios – ne, ne mud i, gal kada seniai iena bu usi juoda„pupkininkė“, be abi „g io ė g iež ą pasi ink i neleidžiančių kalbos no min ojų mi ą“ (Bal ušai y ė 2004: 7 46). Liūdnas aizdas iš isų: ienam ne aisyklingumas – nieko, ik eikia aizdingumo – iš mies elių i ža gono, jam ma ke ingas, o ne inkoda a, jai – inkoda ai – jis pa s a o ų… g ama ines klaidas (Sa ukynas 2004: 7 46, 47, 48), ki am, skai ančiam usų spaudą, kaip kokiam dideliam specialis ui is da a odo, kad „jie daug mažiau bijosi isokiausių s e imžodžių“, iš o „nepučiama agedija, daug kas į eisinama leng a anka“ – „ en sup an ama, kad kalba isų pi ma – komunika imo p iemonė“ i kad „slenge gims a g ažūs lie u- iški posakiai“ (Pukle ičius 2004: 7 46), ienai kalbininkei kal i so ie me- čio kalbininkai, „po ai ka ų a mušę no ą šnekė i lie u iškai“ [?!! – J.K.], o „ža gonas nė a blogai, ik eikia leis i jį ku i“, išdū ė – „ isiškai leis inas kon eks ui [p emje ui!] žodis“ [Sa ukynas pagi ia: „kalbininkų i šūnės [ . y. kalbininkai unkcionie iai] jau ole an iškos“ 47], bambalis, „p ieš ejus me us Ž emai ijoj išgi s as“ – jau „bend inės kalbos ie- ne as“ (Sme onienė 2004: 7 47, 48), ik Sa ukynas jo ne anda „a si e ęs žodynus“, no s abu nepaslenka p ie LKŽ, ku seniai y a šiau ės žemaičių bambalis – 1. „indas pienui, <…>, bidonas“, 2. „indas žibalui“. I ik ie- na kalbininkė į e pia: „Visuomenės nebedomina kalbos kū imo p ocesas“, „kalba nežodinga i odėl, kad jaunimas neskai o“, „ isada p ieš a ausiu iems, ku ie sako, kad lie u ių kalba nep i aiky a šiuolaikiniam pasauliui, ja nebegalima susišnekė i“, „sa o kalbą galime numa in i ik mes pa ys – i niekas ki as“ (Vaišnienė 2004: 7 46, 48). Tai jau ji gal baubelis?.. Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:... Te minologija | 2008 | 15 103 baliza ion is w ong no only because o i s one-sidedness, bu also because o he mo e impo an and speci ic ac o s a e o go en o hushed up and hey a e and we e abundan . On he o he side o he i on cu ain he ugly phenomena o he 20 h cen u y we e lou ishing, di ec ly impac ing upon as well as causing a nega i e backg ound o he unc ioning o language in gene al and small languages in pa icula . Such phenom- ena include consume and mass socie y, disposable ci iliza ion, ma ke ing, ad e is- ing, agi a ion, mass media and especially comme cialisa ion o ele ision, mass cul u e, h ee minu e cul u e, ashion, c ea ion o s a s, Ame icaniza ion o cul u e (pop music, Hollywood ilms, wes e ns, TV se ials, soap ope as, ...). In gene al e ms a common denomina o o hese phenomena is hei endency o make a man and a li e p imi i e, speci ically he c ea ion o a wooden language. These phenomena, s ongly a acked by so ie an i-Ame ican p opaganda and o some ex en e alua ed in Li huanian philo- sophical discou se a e he all o he i on cu ain swep in o Li huania, o he wea y spi i o which e e y hing coming om he Wes seemed o be good. A he same ime i y yea old u hs abou ou own li e in he e il empi e – new language, hough po- lice, double hink, ensla emen o he mind - eached us om he Wes as well. These u hs eached us, bu did no ha e he igh impac on us. Toge he wi h such hings as he disin eg a ion o he e il empi e, es o a ion o he independence o Li huania, s a us o he Li huanian language as a s a e language, na ional ebi h, democ a isa ion o he socie y and he c ea ion o a ci il socie y, Eu opean and ansa lan ic in eg a ion o Li huania, came uno icial Angliza ion, compu e iza ion and in e ne iza ion which a e now e y speci ic ac o s, he impo ance o which o na ional iden i y and sel - awa eness, cul u e and language has been conside able o wen y yea s and will emain c ucial and epochal o a long ime. E e y language is e hnic o na ional – na i e. Ou na i e language – Li huanian – o a ew cen u ies unde he condi ions o con inuous subo dina e bilingualism had e y many con ac s wi h he Polish language – he whole a ea o he Li huanian language was looded wi h i . Only a ew consequences ha e been elimina ed, and al hough con ac s wi h Polish ha e o some ime been almos b oken, he majo i y o losses a e, like loss o na ional e i o y, i e e sible. Fo wo cen u ies a simila des uc i e wo k in he Li huanian language a ea was done by he Russian language. Now a new e a o con ac s wi h he English language has a i ed – e i o y is no being los , bu a pa o he Li huanian language speake s a e. The e o e i is use ul o ge acquain ed wi h hese impe ial, colonial as well as in e na ional languages (and linguae ancae) om inside – how hey a e pe cei ed and judged by Russians and English hemsel es. I is impo an o emembe ha he essence o linguae ancae is only he pe o mance o he commu- nica i e unc ion. This is no enough o he na ional language o li e and su i e – i could cause dea h. The Li huanian language has a dead sis e – he P ussian language. The a ea o he Li huanian language has c umbled away in he wes and in he sou h- eas and i is no e en con inuous wi hin he s a e bo de s. Speake s o a big language can ha e a heo e ical discussion i he language is o is no an obliga o y elemen o na ionali y and s a ehood. A Li huanian can speak he e only abou lucky o unlucky ( o himsel !) excep ions. Only he old nea ly uni e sal o de p o ides gua an ees: only a na ional s a e language is sa e o : a s a e is i s own language. Al hough he wo ld is 104 bilingual (mos ly in ha communica i e unc ion), bilingualism is a cha ac e is ic no o big, bu o small languages and i implies subo dina ion, hus some dange s. In he heo y o Li huanian linguis ics, he communica i e unc ion is conside ed o be nei he he only, no he main one. Simas Ka aliūnas sepa a es he e hnic unc- ion as well. Va ious jou nalis s, specialis s o cul u e and o he p o incials o he ime (a an nous,leDéluge) a e alking only abou he means o communica ion, demanding un es ic ed de elopmen o he language, decla ing an icodi ica ion a i udes, igh s and alidi y o ja gon and simila good willed igno ance and demonising linguis s. They de ea some linguis s because o he lack o solida i y and cul u e o he la e . Li hu- anian linguis s da e o challenge an i-cul u al globaliza ion and some imes win. The o ce o e minologis s is small, bu hey publish he scien i ic (in e na ional om he 13 h issue) magazine Te minologija (Te minology). The p inciple o s a e p o ec ion o he Li huanian language is being implemen ed al hough no consis en ly. Gau a 2008-12-15 Jonas Klima ičius Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as: e minolo[email p o ec ed] Jonas Klima ičius | Lie u iųkalbai  isuomenė:...