scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lauryno Ivinskio kalendorių vienažodžių ligų pavadinimų kilmė ir daryba

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lauryno Ivinskio kalendorių vienažodžių ligų pavadinimų kilmė ir daryba

Author: Palmira Zemlevičiūtė
Year: 2010
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/434/526
Te minología | 2010 | 17 101
Lau yno I inskio calenda io
de o igen y hacía de
nomb amien os de en e medades monojodías
PalMIRa ZEMlE IČIŪ ė
Ins i u o de lenguas Lie u ių
Nuo auka de Li u ias li e a u a y
au osakos ins i u o biblio eca
o o eca.
Lau yno I inskio a los 200 años de nacimien o Zymus XIX a. li uáneos educado Lau ynas I inskis (18101881)
p epa ó p ime ąjį lie u išką kalendo ių Me u skaj lus ukiniszkas, que del imp en a salió en 18461. En él y
o os calenda ios popula men e ue esc i o de ag icul u a, e e ina ia, as onomía, his o ia, ciencias de la
na u aleza y k . cues iones, anunciaba g ožines li e a u a de abajos. 1 años 1847 Kalendo ius, o Me u
skaj lus ukiszkas, desde 1851 años Kalendo ius, o Me skaj lus ukiszkas. Calenda ios con in e upciones ėjo
pamechiu 18461852 años, 18551864 años (18531854 años debido cenzu as neišleis i, 18651867 años isleis i ki ilica, y
1877 años calenda io en le as la iniskais isleis as Sank Pe e bu ge) (Pe ke ičiū ė 1988: 121122, 126127).
102 P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio calenda ios una ozodžių ligų pa adinimų... Jau
en p ime a calenda iuje L. I inskis puso sky elį Gidimas moniun nuog neku iun
ligun2, en el cual esc ibe sob e el a amien o de en e medades. Sky elio no
es u o en los calenda ios de 1847, 1848, 1855, 1861, 1864 y 1866 años (Pe ke ičiū ė
1988: 132).
Más a menudo ue esc i o sob e medios y mane as de a amien o de
en e medades, pe o a eces L. I inskis p ime o daba una b e e en e medad
explicacion, ej. : G iźielie (g iezielė) i a aj didzioja manos na ia dolo mas ku
susine dełnas kaułas i ałkuones jun amas p i ano pałenkima kajp sz aj: que
no em anka con isz is a dełna p ispaus é p i ko no is. <...>“ 1850 46. Łanduonis,
ki u wiega wadin i a al mismo liga kajpo e płaukinis su umi ik aj a siski imu
jog pi sz a nuog wi szaus nuojed has a pi moja na ia e asis o olesnej
neb-ejdama. <...>“ 1851 33.
Niks e iejimas (niks eliejimas) i a aj iszsisukimas na ia isz sawa wie as cuyo
nepa ajsimas łuszu pada a. <...>“ 1850 46. Nuog źiemospi gia i a aj paźejdimas pa
paszaldima kokios-no is pa es kuna. <...>“ 1856 46.
Dy elele da consejos, cómo a a in eccines, chi u gines y
auma ologicas, psicines, de los ó ganos espi a o ios, de los ó ganos
diges i os, ausų, nosies y ga klės, akių, dan ų, a icna ių, piel, huulų,
muje es, niños y o as en e medades de las pe sonas. P incipalmen e se
esc ibe sob e el a amien o domés icos medios ais inais plan as
(mė omis, debesylų šaknimis, aje ų šaknimis, apyniais, amunių žiedais,
aba ba ų šaknimis, be žų lapais, juodalksnių lapais, kadagių uogomis y
e c.); bebidas y o os líquidos (deg ine, alumi, ac u y k .); p oduc os
alimen icios (lašiniais, salska, miel, cabka leche, aca leche, man equilla,
mielėmis y e c.); especes (česnakais, imbie ais, pe ažolėmis, cebūnais,
k apais y e c.); obje os de i ienda (šepečiu, b y a y k .); eji i os
(gelumbe, obe y e c.); sudo usių esiduos de ma e iales (asenais y e c.).
Rečiau minimi pi k iniai ais ai (chininas, chlo o o mes, magnezia, i iolis y
k .). Además, se aconseja a a se y aho a de cosas no habi uales, po
ejemplo, a iu, š inu, slecas, a lėmis, animales, paukščių y incluso heces
humanas3. Po cu iosidad de algunas ejemplos de cómo a a algunas en e medades según L. I inskį:
2 Ese nomb e e a en la p ime a, 1846 años, calenda io. En ėlesnios calenda ios él a ia ó un poco Gidimaj
mogaus neku iun ligun, Gidimaj zmogaus neku iun ligun, Gidimas mogaus neku iun ligun, Gidimaj mogaus
neku iun ligun iszim i isz manas asz uuwiszkaj pa a Li huzi u, Gidimaj zmogaus neku iun ligun, Gidimaj
Ligun, Gidimaj zmogaus neku iun ligun, pe o la ecuencia más ecuen e ue el nomb e Gidimaj mogaus
neku iun ligun.
3 En ese momen o kažin o quién comp obo Li u iškų kalendo ių conocimien os médica con iableumu. P udos
años de p ohibición apa ecie on lie u iški kalendo iai, edi ados ki ilica, ca o cenzū os ya e ada o uoliai
e i icados. Taigi pa e de los calenda ios de L. I inskios imp esdin os conocimien os médicos e i icó la Jun a de a amien o (Pe ke ičiū ė 1988: 137).
Te minología | 2010 | 17 103
Digulis (Lilisza) <...>. Ki i ing angles degin Liedeku źandus e su ine duod
a iełkoje ge é 1850 46.
Nuog gial os Wisz as mieszła iszdziowink pećziuje po iszjemima duonas, sug usk
smulkiausej, e duok ligoniuj bebe po mi ad maa szauksz a kokiameno in
gie ime, ik aj ne a iełkoje po es eces po día: mi a, po medie u, y waka e
ejnan gul i 1846 2425.
Nuog iki ima giwa es <...>. Wiena ki melé S. Jona nak iemis swiesan é su in a
con duonas źiupsniu y suwalgi a, pagida ligoni. <...>“ 1861 32. Nuog ka pu a) Wieni
isznajkin epdami anas ku mes sang e. b) Ki i p akaj u a klia isz su paslepsniu.
<...>“ 1846 25.
P i wi iné ...> ejk awina papiowus skubinaj kajpo imanidamas e ne łaukan
isz ekiejima k auja que wejkej ne uźszał u nuołup i kajli i sin ninguna
p aśi enśima apkło i ligonia wisa piłwa su a szale no is buwa nuog mejsos, o liga
bu u se gan i a wedusé a ij kapun, uojaus a s o < 1849 31. Nuog pu meniu
wandens <...>. Bał as sausas as as ka ies mieszłas wandenieje wi in as, gida
pu menes ankej anan gia an . <...>“ 1861 33. Mina e en L. I inskio calenda io sky elei
encon a 122 nomb es de en e medades (neįskai an a ian ų), de ellos 42 nomb es
de en e medades son una oodžiai. En es e a ículo se discu en una ozodžių
en e medades de nomb amien os de o igen y da ybos suje os.
1. VIENAŽODJIOS LIGU PAVADINIMOS KILM
1.1.Nomb es de en e medades de Li u iška o igen
La mayo pa e de una ojosos nomb es de en e medades son palab as
de o igen Li u iška (35 e mininai), po ejemplo: d ugis ~ d ugys (1844,
1850(1849) 33, 1856 46, 40, 1857 60, 45, 10, 1862, dziowa ~ djio a 47, 57, 39,
kosulis ~ kosulys 1851 32, 1856, padukimas ~ padūkimas 34, 34, 1849
(1850(1849) 1862, 9, sausgila ~gila 32. 1861
1.2. Debinos
Skolinių encon ado sólo unos cuan os (6 e minas) dos del g iegos lenguaje y po
uno de la ynos, polkų, ingles y p ancūzos idiomas. 1.2.1. I š g a ikų k a l b o s:
disen e ía ~ disen e ía 1851 33 ūminė in ekcinė liga, a la cual ca ac e iza
in lamación del in es ino g uoso4 g eikiškas p iešdėlis-, dys eškian is o gano
unkcijų su ikimą, y g eikų en e on ža na. Según LKŽ, en el habla i a es a
palab a no ija; 4 A ículos en umpi explicaciones de en e medades im i de
Enciclopedia de Medicina y LKŽe.
104 P. Zemle ičiū ė | Calenda io de Lau yno I inskio una oodžių ligų pa adinimų...
euma izmas ~ euma izmas 32, 1861 1877 40 sis eminė jungiamojo kaninio liga,
najba dziej pažeidzający se ce de los g iegos heuma ismos ekėjimas (kūnu)
(ž . TŽ 1936, 1969, 1951, 2005, 2007). LKŽ da os, la palab a euma ismas i oje colboje
no ne a ojamo. Ac ualmen e en el lenguaje médico adquilėjęs é mino
euma as.
1.2.2. Desde la ín de la lengua: ka bunkułas ~ ka bunkulas 1861 33
cellos de pelo bolsillos, sus g asa de liaukų y al ededo es ejidos pūlinis
encendido de la ynos ca bunculus anglelė. Maksas Fasme is la palab a
ka bunkulas didelė o is, skaudulys kildina de la ynų ca bunculus usenan is
angliukas de ca bō anglis (Фасмер 1967: 195). Lo ynišką es e o igen de la
palab a con i ma y in e nacionales de palab as dicodynai (ž . TŽŽ 1936, 1951,
1969, 2005, 2007). LKŽ ka bunkulo i a de la lengua a osenos ejemplos
neįdė a. Es e p es inys se u iliza en la ac ual lengua médica, pe o iene y
Li u išką a i ikmenį pik o ė. 1.2.3. Desde l e n k ų k a l b o s: diminićze ~
diminyčia 1862 9. LKŽ da os, diminyčia (l. dymienica) ožė, o is añadió a de
Žygaičių. Sin emba go Didžiaje polkų usų kalbų žodine diminyčios signi icado
o a, plg. lenkų dymienica, usų buboны (hessen, S ypuła 1967: 171), aún plg.
bubonas (la . bubo) uždegiminis ganglio lin inio edinam (much más
ecuen emen e pažas yje y ki kšnyje)Ž Med 81. Di icu se ía deci
exac amen e, qué signi icado en L. I inskio pa imen ado es e skolinys,
po que en calenda io se esc ibe sólo sob e lo que, cómo diminyčią a a .
1.2.4. Desde inglés: k upas ~ k upas 1846 25, 1850(1849) 35
ūminis in lamación de ga gan as, po el cual pasee di icul ad espėpación de
inglés c oup, pe o p imis uen e de o igen es ško ų c oup ge gž i, š ogž i (ž .
TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ da os, k upas (l. k up, us. кpyp) mencionada
signi icado en gy ojoje calboje u ilizado dichoes a osenes ejemplos de
Smilgių.
1.2.5. Desde p ancūzos lengua: kokluszas ~ kokliušas 1857 40 (L. I inskio
a o as y a ian e kokliśzius ~ koklišius 1857 40) ūminė in ekcinė liga, que
eiškiasi spazminio kosulio p iepuoliais (ž . TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007) desde
p ancūzos lengua de la palab a coqueluche. LKŽ da os, kokliušas gy ojojoj
kalboje ne a ojamas ( a osenos ejemplos desde ašy inių šal inių DŽ,
NdŽ, š, Bl ), excep o a ian ą koklišas, el cual записан из Smilgių. Algunas
uen es en algunas uen es el o igen kokliušo se acla a desiguodai, plg.
kokliušas, koklišas Keuchhus en de lenkų koklusz, úl imoas de ancūzų
coqueluche (F W I 280), aún plg. kokliušas de ancūzų coqueluche, y es e de
okiečių Keuchhus en kokliušas (Фасмер 1967: 282).
Te minología | 2010 | 17 105
LKŽ da os, diminyčia, koklišas y k upas medicininas signi icancias ijos en
i ojojaba, y disen e ía, euma ismo y ka bunkulas i ojojaba no ojamos.
Posible uen e de p és amo polkų kalba. L. I inskis, p epa ando chy elio sob e
a amien o de en e medades humanas, noabejodamen e se á ėmęsis
cien í ica, p obablemen e lenkiška, li e a u a médica, amilia izándose con
polkų médicos abajos5. Šį spėjimą con i ma ían y el hecho de que en sky ille
a algunos de las denominaciones de en e medades L. I inskis skliaus os
p opo ciona de o as lenguas, gene almen e lenkų kalbos, co espondimenų,
ej.: apalpimas (syncope) ~ apalpimas (jał aczka) ~ gel a 1849 32, płaukinis
(włośnik) ~ plaukinis 33, 1851 sausgila (a i is) 1856 ~ 1856 gila saus (w zód) ~
skaudulys 1850 45, 45 , wiega (zanogcica) ~ wieźźźka 33, 45 , is ( akoba) 1851 ~
ėžys 45.
Hay que deci que la mayo pa e skolinių, excep o diminyčią, en el lenguaje médico
es ebe a ojami y aho a disen e ía, ka bunkulas, kokliušas, k upas, euma ismo.
Además, es impo an e señala que la mayo ía de skolinių L. I ins kio inclui con
Li u iškais co espondimenimis, ej.: disen e ía y k uwinas widu iación,
euma ismo y sausgila, kokluszas y osulis didis, k upas y uźjemimas kakla. En la
ac ual lengua médica, desa o unadamen e, suelen u iliza se sólo skoliniai.
Híb idos 1.3.
L. I inskio en el secí culo del calenda io Gidimas moniun nuog neku iun ligun
hallado sólo un hib ido słabnumas ~ slabnumas 1850 45 de slabnas u in is poco
isinių jėgų, que, según LKŽ, se u iliza en i oje calboje a osenos ejemplos
de K ėda nos, Ka sakiškio, P iekulės, Vieš ė, Žemalė.
2. VIENAŽODJIOS LIGU PAVADINIMOS DARYBA
2.1. Palab as simples
Palygin i pocas de las denominaciones de en e medades, po los que a las palab as simples, ej.: gen. sg.
akmens6 ~ pied a 1857 40 d uskų da inys, apa ecen e uščia idu iuose o ganos o iš ekamuosiuose liaukų
la akuose, d ugis ~ 5 D. Pe ke ičiū ė en su monog a ijoje señaló, que didelę część medininės li e a ū as
(p incipalmen e publicaciones de Va so os) L. I inskis ecibía a a és Adomą Za adskį de Vilniaus.
Sob e i iendo algunas nocedillos de li e a u a deseada de L. I inskio se e que él había amilia izado con
algunos abajos de médicos, ej., h. F. Paulickio de dos olúmuos eikalu polkų kalba Medicina pa a las pe sonas
del pueblo (Pe ke ičiū ė 1988: 133). 6 Sky elyje no encuen a de es a palab a p onomina o io aleg nio sólo
kilmininkas compuinu e nuog akmens.

P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio calenda io de denominaciones de en e medades
uni odías... d ugys 1846 24, 1856 (33, 46, 1850 (18446) 1856, 60, 1857 59, 1862 10 […]d ebulys,
šalčio k ė imas se gan , ka pos ~ ka pos 1846 25 […]su agėjusių mazgelių a ba
minkš ų spenelių pa idalo odos a ba glei inės išaugos[…], lilisza ~ lieliša 1857 47
[…]dieglys šone, 1856 om g ei o ėjimo, biegimo[…], wiega ~ 106 ~ 1846 25, 44
[…] o is, ap ika, landis, pi u […], wiega ~ ėžys, 33, 45 […] pic lys […]. Apa e menė ini
las denominaciones de en e medades lilisza y wiega. Lasos pod ía conside a se
y ediniais. El nomb e de la Kūno pa e lielis7 signi ica blauzdikaulį (ž . LKŽe).
T iegą E ns as F enkelis asocia con aiga s aiginan e, no malmen e
desag adables olo , olo , sma ė de aig i smi s i (F W II 1153). Según LKŽ, odas
menídas palab as con signi icados medicininas se u ilizan en la i oja habla. O
akmuo, d ugys, ca pa, ėžys es nusis o ėję ac uales é minos médicos.
2.2. Da inías
La mayo ía de los nomb es de en e medades son da iniai8 (30
e minos). Vy auja p iesagų ediniai (22 e minas).
2.2.1. P iesagų ediniai.
2.2.1.1. P iesagos -imas/-ymas ediniai. La más abundan e g upo o man los
p ecesos -imas ediniai (11 e minos): apalpimas ~ apalpimas 1849 32,
iszsime imas ~ issime imas 1850 33 pe sileidimas, niks eliejimas ~
niks elėjimas 1850 46 niks e iejimas ~ niks e ėjimas 1857 47, 1857
sedideginación ~ desideginación 45, 1857 sedi wilkimas ~ nusi ilkimas 1856 45,
1857 47, 1856 55, 1861 46, 1857 sedudu imas ~ pasiudū imas 47, 1861 ~ usigawimas
~ zasiga imas ~ 1846 25. Incluso cua o é minos L. I inskio pa a o i
pasiu ligės signi icado: padukimas ~ padūkimas 1849 32, 1850(1849) 34, 1862 9,
pagedimas ~ pagedimas 32, 1849 1850(1849) 34, paśiu imas ~ pasiu imas 32,
1849(1849) 34, paśzielimas ~ pašėlimas 32, 1849 1850(1849) 34.
2.2.1.2. P iesagos -ulys ediniai (3 e minas): digulis ~ dygulys 1850
46 dieglys, cosulis ~ cosulys 1851 32, 1856 45, 1857 47, skaudulis ~
skaudulys 1846 25, 1850 46, 1861 32, 9 o is, 1862 pik o ė, skaudė,
opa, puškas.
2.2.1.3. P iesagos -inis ediniai (2 e minas): płaukinis ~ laukinis 1851
33, i inis ~ i inis 1846 25.
7 V. u bu is lielį iempo le icizmu, é. lielis blauzdikaulis, s aibis, s ibynas de la ių liels (u bu is: 2009: 284). 8
En discusión de da inos se basan P . Ska džiaus, V. u bučio, S. Amb azo abais, LKG, DLKG.
Te minología | 2010 | 17 107
L. I inskio 1851 año calenda ioue laukinis pa a o o ki mino, que įlenda en koją o
mano, causeldamas didelį skausmą en signi icado: Ilindus am ki minuj ing anka o
koje mucho nuoken pa didi sopuli ku in jisaj pada a, y mogus negidomas ne
islinkz giwu. No en jin iszmil é isz kuna, ejk degin é aguonu łapus i s ibus o
isz pelenun pada i é sza ma, ku iumi iszpuł łajs i é neswejka wie a udiejes
an wi szaus mieiu wa pas. Tan da an , płaukinis pamau iszlend, apsiwinio apej
wa pa, ku en ejk nuog kuna pamau olesnej auk é, pa kan ki mis o
nejudusma iszsimilśz. <...> 1851 33, i inis o ies de dedo gale, ap akos, landuonies
signi icado. LKŽ daik a a dis laukinis ki mino signi icado en no iksuado, pe o plg.
būd nomb eis laukinis panašus a lauką: Plaukiniai ki minai š. La palab a olino LKŽ
de signi icados medicinines no iene.
O os de p eesagúos pasapi ió sólo po uno edinio.
2.2.1.4. P iesagos -inė edinys: gen. sg. dede enies9 ~ dede inė 1877
40. E. F enkelio la palab a dede inė kildinamas de lie u ių di i lup i,
plėš i, du i (F W I 85).
2.2.1.5. P iesagos -ėlė ediniai: g iźielė ~ g iežėlė 1850 46 g iezielė ~ g iežėlė
1850 46 ankų sausgėla de g iež i skaudė i, gel i (LKŽ da os, g ižėlė en es a
signi icación en la lengua i a no ixada D. Pošk, Kos). 2.2.1.6. P iesagos -uonis
edinys: łanduonis ~ landuonis 1851 33 o is inge o gale (po nagu), ap aka,
ėduonis. 2.2.1.7. P iesagos - inė ediniai: p i wi iné ~ p i i inė 31 1849
idu ios zakie ėjimas gen. / sg. p i i inies ~ p i i inė 1877 40. 2.2.1.8.
P iesagos -menis edinys: pu menes ~ pu menis 1860 59 pab inkimas
poodiniuose audiniuose se gan ca dia, ens ų y o as en e medades, šiaip
koks su inimas, supu imas.
2.2.1.9. P iesagos -umas edinys: słabnumas ~ slabnumas 1850 45
lapnumas.
2.2.2. Galūnių ediniai. Ras i cua o galūnių ediniai. De ellos es son galūnės
-a ediniai: dziowa ~ džio a 1857 39, giał a ~ gel a 1846 24, 1862 9, pażejda ~
pažeida 1846 25, 1861 32 paźejda ~ pažeida 1857 47 sužeidimas, lesiones, žaizda,
y uno galūnės -is edinys: ka sz is ~ ka š is 1846 24 pakilusi empe a u a
co po al (se gan ). 2.2.3. Sudu inos e mininai. Ras i cua o sudu iniai
e mininos, cuyo segundo sandas es eiksmažodis, y el p ime o daik a a dis
o būd a dis.
9 Sky elyje no encuen a de es a palab a nomina o io aleg nio sólo kilmininkas compuine e nuog dede enies.
108 P. Zemle ičiū ė | Lau yno I inskio calenda ios una ozodžių en e medades denominainimų...
2.2.3.1. Sudu iniai e mininos con daik a a diniu y eiksmažodiniu sandais:
kaułajedis ~ kaulaėdis 1850 46 okia kaulų liga a ba, L. I inskio словами, i a aj
liga gadin kauła i odose joggi pu é, źiemospi ~ žiemospi 1856 46 še pe o a
oda: <...>. Gałpogi jemes ope iszkep é, a wiesines su ajszki é y wa s i é
an źiemospi gia po is źigius an dienos apkej an o o, po pi maj die unju.
<...>“. LKŽ al lado de la palab a kaulaėdis p esen ado sólo el único ilius acinis
ase de 1850 año L. I inskio calenda ious sky elio sob e en e medades
humanas a amien o. Se puede adi ina que es su nue oada as.
2.2.3.2. Sudu iniai e mininos con būd a diniu y eiksmažodiniu sandais:
sausgila ~ sausgila 1861 32 sausgiła ~ sausgila 1856 45 kaulų, sąna ių
gėlimas, euma as, słabd ugis ~ slapd ugys 1861 32 slap inis d ugys
( okia liga).
Apibend inando puede deci que, LKŽ da os, la g an mayo ía da inos lenguajamos
medicininas signi icancias es án u ilizados i oje calboje, y apalpimas, dede inė,
djio a, gel a, ka š is, osulys, landuonis son apé ac uales e minis médicos.
IŠVADOS
1. L. I inskio calenda ios sky elis Gidimas moniun nuog neku iun ligun es
impo an e a ios aspec osh. P ime a, sh iechiamuoju en él populia izadas
liaudies medicina y ciencia médica conocimien os, esc i a sob e es o, cómo
a las pe sonas sí mismos cu i se susi gus. Segundo, e minologicamen e
gene almen e L. I inskis us aba lie u iškus pe sonas las denominaciones de
en e medades de i o language, a eces a aba de de ini o explica
algunas en e medades, además, g e a de algunos de las denominaciones de en e medades o ecía y de o as lenguas co espondimenos.
2. La mayo pa e de una ozodzes nomb es de en e medades son
palab as de Li u iška o igen (35 e mininai). Ras i sólo seis skoliniai (duo
de g eikos lenguaje y po una de la ynų, lenkų, anglų y p ancūzų lenguaos)
y uno hib ido. Dado que, LKŽ da os, la mi ad de p és amos a osenes
ejemplos en i oja palboa desap izada, ellos p obablemen e se án L.
I inskio pasacolin i de lenkiškų ašy inių medicininių šal inių. La mayo ía
hablado sky elio de los p és amos enía Li u iškų a i ikmenų.
3. Pal Compa i pocas de las denominaciones de en e medades, po los que
a las palab as sencillas. La mayo ía de las denominaciones de
en e medades son da iniai (30 e minos). Vy auja p eesagų ediniai (22
e mininiai), de los cuales abus iusią g upę o man p eesagas -imas/-ymas
ediniai (11 e minų). Más adelan e según abundumb e a p eesagų -ulys e -inis ediniai, o os p eesagų (-inė, -ėlė, -uonis, - inė, -menis, -umas) as a sólo po
Te minologija | 2010 | 17 109 uno edinio. Ras i es galūnės -a ediniai y uno
galūnės -is edinys así cua o sudu iniai e mininos, cuyo segundo sandas
es eiksmažodis, y el p ime o daik a a dis o būd a dis. Spėjama, que uno
huulų en e medad nomb e de dū inys kaułajedis pod ía se e dade o L.
I inskio naujada as.
4.Unawodžių e minos compa a i amen e pocos, ellos cons i uyen oi í
más que ečdalí de odos los designes de en e medades de ec adas en
y elio. La g an mayo ía monojodías e minos (lie u iškų y skolin ų) son
consumidos y aho a gene inée en el habla, conside ables de ellos son apé é minos médicos.
PAGINDINIAI CHALTINIAI La Comisión es á a la espe a de las espues as de los Es ados miemb os a las p egun as p esen adas po los in e esados.
Me u skaj lus ukiniszkas en iempo Wieszpa ies 1846. Wilnui. 1846. Calendo ius ó iempo skaj lus
ukiszkas en iempo nuog ugimima Wieszpa ies 1849. Vilniuje. 1849. Calendo ius ó iempo skaj lus
ukiszkas en iempo nuog użgimima Wieszpa ies 1850. Vilniuje. 1849. Calenda io ó iempo skaj lus
ukiszkas en iempo nuog ugimima Wieszpa ies 1851. Vilniuje. 1850. Calendo ius ó iempo skaj lus
ukiszkas en iempo nuog uźgimima Wieszpa ies 1852. Wilniuje. 1851. Calendo ius ó iempo skaj lus
ukiszkasis nuog ugimima Wieszpa ies 1856. Vilniuje. 1856. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis en el
iempo nuog użgimima Wieszpa ies 1857. Vilniuje. 1857. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog
unimima Wieszpa ies 1858. Vilniuje. 1857. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog unimima
Wieszpa ies 1859. Wilniuje. 1858. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog unimima Wieszpa ies
1860. Wilniuje 1860. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog unimima Wieszpa ies 1862. Wilniuje.
1861. Calendo ius o Me skaj lus ukiszkasis nuog uźgimima Wieszpa ies 1863. Wilniuje. 1862.
Calendo ius ukiszkasis en el iempo nuog uzcnimo Vieszpa ies 1878. S. Pee e bu gъ. 1877.
PAPILDOMI ŠALTINIAI
F W: Li auisches e ymologisches Wö e buch on e ns F aenkel, III, heidelbe g, Gö ingen, 19551962. hessen
D., S ypuła R. 1967: Wielki słownik polso osyjski, Wa szawaMoskwa. LKŽe: Dic ionyn de la lengua Lie u ių.
www.lkz.l MedŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius A., Vileišis A. dicciona io de
é minos médicos, Vilnius.
ME 1991, 1993: enciclopedia médica 12, Vilnius. TŽ 1936: In e nacional de las palab as dicciona io. Suda ė K.
Bo u a, P . Čepėnas, A. Si u y ė-Čepėnienė, Klaipėda. TŽ 1951: In e nacional de palab as dicciona io. Ve ė
O. Ka inskai ė, ch. Lemchenas, J. Talman as, Vilnius. TŽ 1969: In e nacional de las palab as dicciona io.
Ve ė O. Do eikienė, J. Kabelka y ch. Lemchenas, Vilnius. TŽ 2005: In e nacionales palab as de dicciona io,
Vilnius. TŽ 2007: Vai ke ičiū ė V. In e nacional de palab as dicciona , Vilnius.
Фасмер М. 1967: Этимологическийсловарьрусскогоязыка 2, Москва.
LITERATŪRA
Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida: Lie u ių kalbos eiksmažodiniai ediniai 1, Vilnius.
Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida: Lie u ių kalbos a dažodiniai ediniai 2, Vilnius. DLKG
1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius.
Pe ke ičiū ė D. 1988: Lau ynas I inskis, Vilnius. Ska džius P . 1941: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius.
u bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius u bu is V. 2009: Ve odžių da ybos eo ija, Vilnius.