Lauryno Ivinskio kalendorių vienažodžių ligų pavadinimų kilmė ir daryba
Full text
Terminología | 2010 | 17 101 Lauryno Ivinskio calendario de origen y hacía de nombramientos de enfermedades monojodías PalMIRa ZEMlEvIČIŪtė Instituto de lenguas Lietuvių Nuotrauka de Lituvias literatura y tautosakos instituto biblioteca fototeca. Lauryno Ivinskio a los 200 años de nacimiento Zymus XIX a. lituáneos educador Laurynas Ivinskis (18101881) preparó primerąjį lietuvišką kalendorių Metu skajtlus ukiniszkas, que del imprenta salió en 18461. En él y otros calendarios popularmente fue escrito de agricultura, veterinaria, astronomía, historia, ciencias de la naturaleza y kt. cuestiones, anunciaba grožines literatura de trabajos. 1 años 1847 Kalendorius, o Metu skajtlus ukiszkas, desde 1851 años Kalendorius, o Metskajtlus ukiszkas. Calendarios con interrupciones ėjo pamechiu 18461852 años, 18551864 años (18531854 años debido cenzuras neišleisti, 18651867 años isleisti kirilica, y 1877 años calendario en letras latiniskais isleistas Sankt Peterburge) (Petkevičiūtė 1988: 121122, 126127).
102 P. Zemlevičiūtė | Lauryno Ivinskio calendarios unavozodžių ligų pavadinimų... Jau en primera calendariuje L. Ivinskis puso skyrelį Gidimas moniun nuog nekuriun ligun2, en el cual escribe sobre el tratamiento de enfermedades. Skyrelio no estuvo en los calendarios de 1847, 1848, 1855, 1861, 1864 y 1866 años (Petkevičiūtė 1988: 132). Más a menudo fue escrito sobre medios y maneras de tratamiento de enfermedades, pero a veces L. Ivinskis primero daba una breve enfermedad explicacion, ej. : Griźielie (griezielė) ira taj didzioja manos naria dolormas kur susiner dełnas kaułas ir ałkuones juntamas pri ano pałenkima kajp sztaj: que norem ranka con isztista dełna prispausté pri ko noris. <...>“ 1850 46. Łanduonis, kitur twiega wadin ira tal mismo liga kajpo e płaukinis su tumi tiktaj atsiskirimu jog pirszta nuog wirszaus nuojed hasta pirmoja naria e asisto tolesnej neb-ejdama. <...>“ 1851 33. Niksteriejimas (niksteliejimas) ira taj iszsisukimas naria isz sawa wietas cuyo nepatajsimas łuszu padara. <...>“ 1850 46. Nuog źiemospirgia ira taj paźejdimas par paszaldima kokios-noris partes kuna. <...>“ 1856 46. Dyrelele da consejos, cómo tratar infeccines, chirurgines y traumatologicas, psicines, de los órganos respiratorios, de los órganos digestivos, ausų, nosies y garklės, akių, dantų, articnarių, piel, huulų, mujeres, niños y otras enfermedades de las personas. Principalmente se escribe sobre el tratamiento domésticos medios vaistinais plantas (mėtomis, debesylų šaknimis, ajerų šaknimis, apyniais, ramunių žiedais, rabarbarų šaknimis, beržų lapais, juodalksnių lapais, kadagių uogomis y etc.); bebidas y otros líquidos (degtine, alumi, actu y kt.); productos alimenticios (lašiniais, salska, miel, cabka leche, vaca leche, mantequilla, mielėmis y etc.); especes (česnakais, imbierais, petražolėmis, cebūnais, krapais y etc.); objetos de vivienda (šepečiu, bryta y kt.); tejitivos (gelumbe, trobe y etc.); sudorusių residuos de materiales (asenais y etc.). Rečiau minimi pirktiniai vaistai (chininas, chloroformes, magnezia, vitriolis y kt.). Además, se aconseja tratarse y ahora de cosas no habituales, por ejemplo, variu, švinu, slecas, varlėmis, animales, paukščių y incluso heces humanas3. Por curiosidad de algunas ejemplos de cómo tratar algunas enfermedades según L. Ivinskį: 2 Ese nombre era en la primera, 1846 años, calendario. En vėlesnios calendarios él variató un poco Gidimaj mogaus nekuriun ligun, Gidimaj zmogaus nekuriun ligun, Gidimas mogaus nekuriun ligun, Gidimaj mogaus nekuriun ligun iszimti isz manas rasztuuwiszkaj para Lithuzitu, Gidimaj zmogaus nekuriun ligun, Gidimaj Ligun, Gidimaj zmogaus nekuriun ligun, pero la frecuencia más frecuente fue el nombre Gidimaj mogaus nekuriun ligun. 3 En ese momento kažin o quién comprobo Lituviškų kalendorių conocimientos médica confiableumu. Prudos años de prohibición aparecieron lietuviški kalendoriai, editados kirilica, caro cenzūros ya eradavo uoliai verificados. Taigi parte de los calendarios de L. Ivinskios impresdintos conocimientos médicos verificó la Junta de tratamiento (Petkevičiūtė 1988: 137).
Terminología | 2010 | 17 103 Digulis (Lilisza) <...>. Kiti ing angles degin Liedeku źandus e sutrine duod ariełkoje gerté 1850 46. Nuog gialtos Wisztas mieszła iszdziowink pećziuje po iszjemima duonas, sugrusk smulkiausej, e duok ligoniuj beber po mitad maa szaukszta kokiamenorint gierime, tiktaj ne ariełkoje po tres veces por día: mita, po medietu, y wakare ejnant gulti 1846 2425. Nuog ikirtima giwates <...>. Wiena kirmelé S. Jona naktiemis swiesanté sutrinta con duonas źiupsniu y suwalgita, pagida ligoni. <...>“ 1861 32. Nuog karpu a) Wieni isznajkin tepdami anas kurmes sangre. b) Kiti prakajtu arklia isz su paslepsniu. <...>“ 1846 25. Pritwirtiné ...> rejk awina papiowus skubinaj kajpo imanidamas e ne łaukant isztekiejima krauja que wejkej ne uźszałtu nuołupti kajli i sin ninguna praśitenśima apkłoti ligonia wisa piłwa su ta szale noris buwa nuog mejsos, o liga butu serganti atwedusé artij kapun, tuojaus atsto < 1849 31. Nuog putmeniu wandens <...>. Bałtas sausas rastas katies mieszłas wandenieje wirintas, gida putmenes tankej anan giarant. <...>“ 1861 33. Minate en L. Ivinskio calendario skyrelei encontrar 122 nombres de enfermedades (neįskaitant variantų), de ellos 42 nombres de enfermedades son unavoodžiai. En este artículo se discuten unavozodžių enfermedades de nombramientos de origen y darybos sujetos. 1. VIENAŽODJIOS LIGU PAVADINIMOS KILM 1.1.Nombres de enfermedades de Lituviška origen La mayor parte de unavojosos nombres de enfermedades son palabras de origen Lituviška (35 termininai), por ejemplo: drugis ~ drugys (1844, 1850(1849) 33, 1856 46, 40, 1857 60, 45, 10, 1862, dziowa ~ djiova 47, 57, 39, kosulis ~ kosulys 1851 32, 1856, padukimas ~ padūkimas 34, 34, 1849 (1850(1849) 1862, 9, sausgila ~gila 32. 1861 1.2. Debinos Skolinių encontrado sólo unos cuantos (6 terminas) dos del griegos lenguaje y por uno de latynos, polkų, ingles y prancūzos idiomas. 1.2.1. I š g r a ikų k a l b o s: disentería ~ disentería 1851 33 ūminė infekcinė liga, a la cual caracteriza inflamación del intestino gruoso4 greikiškas priešdėlis-, dys reškiantis organo funkcijų sutrikimą, y greikų enteron žarna. Según LKŽ, en el habla viva esta palabra no fija; 4 Artículos en trumpi explicaciones de enfermedades imti de Enciclopedia de Medicina y LKŽe.
104 P. Zemlevičiūtė | Calendario de Lauryno Ivinskio unavoodžių ligų pavadinimų... reumatizmas ~ reumatizmas 32, 1861 1877 40 sisteminė jungiamojo tkaninio liga, najbardziej pažeidzający serce de los griegos rheumatismos tekėjimas (kūnu) (žr. TŽ 1936, 1969, 1951, 2005, 2007). LKŽ datos, la palabra reumatismas vivoje colboje no nevartojamo. Actualmente en el lenguaje médico adquilėjęs término reumatas. 1.2.2. Desde latín de la lengua: karbunkułas ~ karbunkulas 1861 33 cellos de pelo bolsillos, sus grasa de liaukų y alrededores tejidos pūlinis encendido de latynos carbunculus anglelė. Maksas Fasmeris la palabra karbunkulas didelė votis, skaudulys kildina de latynų carbunculus rusenantis angliukas de carbō anglis (Фасмер 1967: 195). Lotynišką este origen de la palabra confirma y internacionales de palabras dicodynai (žr. TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ karbunkulo viva de la lengua vartosenos ejemplos neįdėta. Este prestinys se utiliza en la actual lengua médica, pero tiene y Lituvišką atitikmenį piktvotė. 1.2.3. Desde l e n k ų k a l b o s: diminićze ~ diminyčia 1862 9. LKŽ datos, diminyčia (l. dymienica) rožė, votis añadióta de Žygaičių. Sin embargo Didžiaje polkųrusų kalbų žodine diminyčios significado otra, plg. lenkų dymienica, rusų buboны (hessen, Stypuła 1967: 171), aún plg. bubonas (lat. bubo) uždegiminis ganglio linfinio edinam (much más frecuentemente pažastyje y kirkšnyje)Ž Med 81. Dificu sería decir exactamente, qué significado en L. Ivinskio pavimentado este skolinys, porque en calendario se escribe sólo sobre lo que, cómo diminyčią tratar. 1.2.4. Desde inglés: krupas ~ krupas 1846 25, 1850(1849) 35 ūminis inflamación de gargantas, por el cual pasee dificultad respėpación de inglés croup, pero primis fuente de origen es škotų croup gergžti, švogžti (žr. TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007). LKŽ datos, krupas (l. krup, rus. кpyp) mencionada significado en gyvojoje calboje utilizado dichoes vartosenes ejemplos de Smilgių. 1.2.5. Desde prancūzos lengua: kokluszas ~ kokliušas 1857 40 (L. Ivinskio vartotas y variante kokliśzius ~ koklišius 1857 40) ūminė infekcinė liga, que reiškiasi spazminio kosulio priepuoliais (žr. TŽŽ 1936, 1951, 1969, 2005, 2007) desde prancūzos lengua de la palabra coqueluche. LKŽ datos, kokliušas gyvojojoj kalboje nevartojamas (vartosenos ejemplos desde rašytinių šaltinių DŽ, NdŽ, rš, Blv), excepto variantą koklišas, el cual записан из Smilgių. Algunas fuentes en algunas fuentes el origen kokliušo se aclara desiguodai, plg. kokliušas, koklišas Keuchhusten de lenkų koklusz, últimoas de francūzų coqueluche (FrW I 280), aún plg. kokliušas de francūzų coqueluche, y este de vokiečių Keuchhusten kokliušas (Фасмер 1967: 282).
Terminología | 2010 | 17 105 LKŽ datos, diminyčia, koklišas y krupas medicininas significancias fijos en vivojojaba, y disentería, reumatismo y karbunkulas vivojojaba notojamos. Posible fuente de préstamo polkų kalba. L. Ivinskis, preparando chyrelio sobre tratamiento de enfermedades humanas, noabejodamente será rėmęsis científica, probablemente lenkiška, literatura médica, familiarizándose con polkų médicos trabajos5. Šį spėjimą confirmarían y el hecho de que en skyrille a algunos de las denominaciones de enfermedades L. Ivinskis skliaustos proporciona de otras lenguas, generalmente lenkų kalbos, correspondimenų, ej.: apalpimas (syncope) ~ apalpimas (jałtaczka) ~ gelta 1849 32, płaukinis (włośnik) ~ plaukinis 33, 1851 sausgila (artritis) 1856 ~ 1856 gila saus (wrzód) ~ skaudulys 1850 45, 45 , twiega (zanogcica) ~ wieźźźka 33, 45 , tvis (rakoba) 1851 ~ vėžys 45. Hay que decir que la mayor parte skolinių, excepto diminyčią, en el lenguaje médico es tebevartojami y ahora disentería, karbunkulas, kokliušas, krupas, reumatismo. Además, es importante señalar que la mayoría de skolinių L. Ivins kio incluir con Lituviškais correspondimenimis, ej.: disentería y kruwinas widuriación, reumatismo y sausgila, kokluszas y tosulis didis, krupas y uźjemimas kakla. En la actual lengua médica, desafortunadamente, suelen utilizarse sólo skoliniai. Híbridos 1.3. L. Ivinskio en el secírculo del calendario Gidimas moniun nuog nekuriun ligun hallado sólo un hibrido słabnumas ~ slabnumas 1850 45 de slabnas turintis poco fisinių jėgų, que, según LKŽ, se utiliza en vivoje calboje vartosenos ejemplos de Kvėdarnos, Karsakiškio, Priekulės, Viešvė, Žemalė. 2. VIENAŽODJIOS LIGU PAVADINIMOS DARYBA 2.1. Palabras simples Palyginti pocas de las denominaciones de enfermedades, por los que va las palabras simples, ej.: gen. sg. akmens6 ~ piedra 1857 40 druskų darinys, aparecente tuščiaviduriuose organos o ištekamuosiuose liaukų latakuose, drugis ~ 5 D. Petkevičiūtė en su monografijoje señaló, que didelę część medininės literatūras (principalmente publicaciones de Varsovos) L. Ivinskis recibía a través Adomą Zavadskį de Vilniaus. Sobreviviendo algunas nocedillos de literatura deseada de L. Ivinskio se ve que él había familiarizado con algunos trabajos de médicos, ej., h. F. Paulickio de dos volúmuos veikalu polkų kalba Medicina para las personas del pueblo (Petkevičiūtė 1988: 133). 6 Skyrelyje no encuentra de esta palabra pronominatorio alegrnio sólo kilmininkas compuinute nuog akmens.
P. Zemlevičiūtė | Lauryno Ivinskio calendario de denominaciones de enfermedades univodías... drugys 1846 24, 1856 (33, 46, 1850 (18446) 1856, 60, 1857 59, 1862 10 […]drebulys, šalčio krėtimas sergant, karpos ~ karpos 1846 25 […]suragėjusių mazgelių arba minkštų spenelių pavidalo odos arba gleivinės išaugos[…], lilisza ~ lieliša 1857 47 […]dieglys šone, 1856 from greito ėjimo, biegimo[…], twiega ~ 106 ~ 1846 25, 44 […]votis, aptika, landis, piru […], wiega ~ vėžys, 33, 45 […] pictlys […]. Aparte menėtini las denominaciones de enfermedades lilisza y twiega. Lasos podría considerarse y vediniais. El nombre de la Kūno parte lielis7 significa blauzdikaulį (žr. LKŽe). Tviegą Ernstas Frenkelis asocia con tvaiga svaiginante, normalmente desagradables olor, olor, smarvė de tvaigti smirsti (FrW II 1153). Según LKŽ, todas menídas palabras con significados medicininas se utilizan en la vivoja habla. O akmuo, drugys, carpa, vėžys es nusistovėję actuales términos médicos. 2.2. Darinías La mayoría de los nombres de enfermedades son dariniai8 (30 terminos). Vyrauja priesagų vediniai (22 terminas). 2.2.1. Priesagų vediniai. 2.2.1.1. Priesagos -imas/-ymas vediniai. La más abundante grupo forman los precesos -imas vediniai (11 terminos): apalpimas ~ apalpimas 1849 32, iszsimetimas ~ issimetimas 1850 33 persileidimas, niksteliejimas ~ nikstelėjimas 1850 46 niksteriejimas ~ niksterėjimas 1857 47, 1857 sedideginación ~ desideginación 45, 1857 seditwilkimas ~ nusitvilkimas 1856 45, 1857 47, 1856 55, 1861 46, 1857 sedudurimas ~ pasiudūrimas 47, 1861 ~ usigawimas ~ zasigavimas ~ 1846 25. Incluso cuatro términos L. Ivinskio pavartoti pasiutligės significado: padukimas ~ padūkimas 1849 32, 1850(1849) 34, 1862 9, pagedimas ~ pagedimas 32, 1849 1850(1849) 34, paśiutimas ~ pasiutimas 32, 1849(1849) 34, paśzielimas ~ pašėlimas 32, 1849 1850(1849) 34. 2.2.1.2. Priesagos -ulys vediniai (3 terminas): digulis ~ dygulys 1850 46 dieglys, cosulis ~ cosulys 1851 32, 1856 45, 1857 47, skaudulis ~ skaudulys 1846 25, 1850 46, 1861 32, 9 votis, 1862 piktvotė, skaudė, opa, puškas. 2.2.1.3. Priesagos -inis vediniai (2 terminas): płaukinis ~ laukinis 1851 33, ritinis ~ ritinis 1846 25. 7 V. urbutis lielį tiempo leticizmu, vé. lielis blauzdikaulis, staibis, stibynas de latvių liels (urbutis: 2009: 284). 8 En discusión de darinos se basan Pr. Skardžiaus, V. urbučio, S. Ambrazo trabais, LKG, DLKG.
Terminología | 2010 | 17 107 L. Ivinskio 1851 año calendarioue laukinis pavartoto kirmino, que įlenda en koją o mano, causeldamas didelį skausmą en significado: Ilindus tam kirminuj ing ranka o koje mucho nuokent par didi sopuli kurin jisaj padara, y mogus negidomas ne islinkz giwu. Norent jin iszmilté isz kuna, rejk deginté aguonu łapus ir stibus o isz pelenun padarité szarma, kuriumi iszpuł łajstité neswejka wieta udiejes ant wirszaus mieiu warpas. Tan darant, płaukinis pamau iszlend, apsiwinio apej warpa, kuren rejk nuog kuna pamau tolesnej traukté, par kan kirmis to nejudusma iszsimilśz. <...> 1851 33, ritinis voties de dedo gale, aptakos, landuonies significado. LKŽ daiktavardis laukinis kirmino significado en nofiksuado, pero plg. būd nombreis laukinis panašus a lauką: Plaukiniai kirminai rš. La palabra rolino LKŽ de significados medicinines no tiene. Otros de preesagúos pasapitió sólo por uno vedinio. 2.2.1.4. Priesagos -inė vedinys: gen. sg. dedervenies9 ~ dedervinė 1877 40. E. Frenkelio la palabra dedervinė kildinamas de lietuvių dirti lupti, plėšti, durti (FrW I 85). 2.2.1.5. Priesagos -ėlė vediniai: griźielė ~ griežėlė 1850 46 griezielė ~ griežėlė 1850 46 rankų sausgėla de griežti skaudėti, gelti (LKŽ datos, grižėlė en esta significación en la lengua viva no fixada D. Pošk, Kos). 2.2.1.6. Priesagos -uonis vedinys: łanduonis ~ landuonis 1851 33 votis fingerto gale (po nagu), aptaka, ėduonis. 2.2.1.7. Priesagos -tinė vediniai: pritwirtiné ~ pritvirtinė 31 1849 vidurios zakietėjimas gen. / sg. pritvirtinies ~ pritvirtinė 1877 40. 2.2.1.8. Priesagos -menis vedinys: putmenes ~ putmenis 1860 59 pabrinkimas poodiniuose audiniuose sergant cardia, renstų y otras enfermedades, šiaip koks sutinimas, suputimas. 2.2.1.9. Priesagos -umas vedinys: słabnumas ~ slabnumas 1850 45 flapnumas. 2.2.2. Galūnių vediniai. Rasti cuatro galūnių vediniai. De ellos tres son galūnės -a vediniai: dziowa ~ džiova 1857 39, giałta ~ gelta 1846 24, 1862 9, pażejda ~ pažeida 1846 25, 1861 32 paźejda ~ pažeida 1857 47 sužeidimas, lesiones, žaizda, y uno galūnės -is vedinys: karsztis ~ karštis 1846 24 pakilusi temperatura corporal (sergant). 2.2.3. Sudurtinos termininai. Rasti cuatro sudurtiniai termininos, cuyo segundo sandas es veiksmažodis, y el primero daiktavardis o būdvardis. 9 Skyrelyje no encuentra de esta palabra nominatorio alegrnio sólo kilmininkas compuinete nuog dedervenies.
108 P. Zemlevičiūtė | Lauryno Ivinskio calendarios unavozodžių enfermedades denominainimų... 2.2.3.1. Sudurtiniai termininos con daiktavardiniu y veiksmažodiniu sandais: kaułajedis ~ kaulaėdis 1850 46 tokia kaulų liga arba, L. Ivinskio словами, ira taj liga gadin kauła i rodose joggi puté, źiemospir ~ žiemospir 1856 46 šerpetota oda: <...>. Gałpogi jemes rope iszkepté, atwiesines sutrajszkité y twarstité ant źiemospirgia po tris źigius ant dienos apkejtant otro, po pirmaj dietunju. <...>“. LKŽ al lado de la palabra kaulaėdis presentado sólo el único iliustracinis frase de 1850 año L. Ivinskio calendarious skyrelio sobre enfermedades humanas tratamiento. Se puede adivinar que es su nuevoadaras. 2.2.3.2. Sudurtiniai termininos con būdvardiniu y veiksmažodiniu sandais: sausgila ~ sausgila 1861 32 sausgiła ~ sausgila 1856 45 kaulų, sąnarių gėlimas, reumatas, słabdrugis ~ slapdrugys 1861 32 slaptinis drugys (tokia liga). Apibendrinando puede decir que, LKŽ datos, la gran mayoría darinos lenguajamos medicininas significancias están utilizados vivoje calboje, y apalpimas, dedervinė, djiova, gelta, karštis, tosulys, landuonis son tapé actuales terminis médicos. IŠVADOS 1. L. Ivinskio calendarios skyrelis Gidimas moniun nuog nekuriun ligun es importante varios aspectosh. Primera, shviechiamuoju en él populiarizadas liaudies medicina y ciencia médica conocimientos, escrita sobre esto, cómo a las personas sí mismos curirse susirgus. Segundo, terminologicamente generalmente L. Ivinskis ustaba lietuviškus personas las denominaciones de enfermedades de vivo language, a veces trataba de definir o explicar algunas enfermedades, además, greta de algunos de las denominaciones de enfermedades ofrecía y de otras lenguas correspondimenos. 2. La mayor parte de unavozodzes nombres de enfermedades son palabras de Lituviška origen (35 termininai). Rasti sólo seis skoliniai (duo de greikos lenguaje y por una de latynų, lenkų, anglų y prancūzų lenguaos) y uno hibrido. Dado que, LKŽ datos, la mitad de préstamos vartosenes ejemplos en vivoja palboa desaptizada, ellos probablemente serán L. Ivinskio pasacolinti de lenkiškų rašytinių medicininių šaltinių. La mayoría hablado skyrelio de los préstamos tenía Lituviškų atitikmenų. 3. Pal Comparti pocas de las denominaciones de enfermedades, por los que va las palabras sencillas. La mayoría de las denominaciones de enfermedades son dariniai (30 terminos). Vyrauja preesagų vediniai (22 termininiai), de los cuales abustiusią grupę forman preesagas -imas/-ymas vediniai (11 terminų). Más adelante según abundumbre va preesagų -ulys e -inis vediniai, otros preesagų (-inė, -ėlė, -uonis, -tinė, -menis, -umas) rasta sólo po
Terminologija | 2010 | 17 109 uno vedinio. Rasti tres galūnės -a vediniai y uno galūnės -is vedinys así cuatro sudurtiniai termininos, cuyo segundo sandas es veiksmažodis, y el primero daiktavardis o būdvardis. Spėjama, que uno huulų enfermedad nombre de dūrinys kaułajedis podría ser verdadero L. Ivinskio naujadaras. 4.Unawodžių terminos comparativamente pocos, ellos constituyen troití más que trečdalí de todos los designes de enfermedades detectadas en fyrelio. La gran mayoría monojodías terminos (lietuviškų y skolintų) son consumidos y ahora generrinée en el habla, considerables de ellos son tapé términos médicos. PAGINDINIAI CHALTINIAI La Comisión está a la espera de las respuestas de los Estados miembros a las preguntas presentadas por los interesados. Metu skajtlus ukiniszkas en tiempo Wieszpaties 1846. Wilnui. 1846. Calendorius ó tiempo skajtlus ukiszkas en tiempo nuog ugimima Wieszpaties 1849. Vilniuje. 1849. Calendorius ó tiempo skajtlus ukiszkas en tiempo nuog użgimima Wieszpaties 1850. Vilniuje. 1849. Calendario ó tiempo skajtlus ukiszkas en tiempo nuog ugimima Wieszpaties 1851. Vilniuje. 1850. Calendorius ó tiempo skajtlus ukiszkas en tiempo nuog uźgimima Wieszpaties 1852. Wilniuje. 1851. Calendorius ó tiempo skajtlus ukiszkasis nuog ugimima Wieszpaties 1856. Vilniuje. 1856. Calendorius o Metskajtlus ukiszkasis en el tiempo nuog użgimima Wieszpaties 1857. Vilniuje. 1857. Calendorius o Metskajtlus ukiszkasis nuog unimima Wieszpaties 1858. Vilniuje. 1857. Calendorius o Metskajtlus ukiszkasis nuog unimima Wieszpaties 1859. Wilniuje. 1858. Calendorius o Metskajtlus ukiszkasis nuog unimima Wieszpaties 1860. Wilniuje 1860. Calendorius o Metskajtlus ukiszkasis nuog unimima Wieszpaties 1862. Wilniuje. 1861. Calendorius o Metskajtlus ukiszkasis nuog uźgimima Wieszpaties 1863. Wilniuje. 1862. Calendorius ukiszkasis en el tiempo nuog uzcnimo Vieszpaties 1878. S. Peeterburgъ. 1877. PAPILDOMI ŠALTINIAI FrW: Litauisches etymologisches Wörterbuch von ernst Fraenkel, III, heidelberg, Göttingen, 19551962. hessen D., Stypuła R. 1967: Wielki słownik polsorosyjski, WarszawaMoskwa. LKŽe: Dictionyn de la lengua Lietuvių. www.lkz.lt MedŽ 1980: Astrauskas V., Biziulevičius S., Pavilonis S., Vaitilavičius A., Vileišis A. diccionario de términos médicos, Vilnius. ME 1991, 1993: enciclopedia médica 12, Vilnius. TŽ 1936: Internacional de las palabras diccionario. Sudarė K. Boruta, Pr. Čepėnas, A. Sirutytė-Čepėnienė, Klaipėda. TŽ 1951: Internacional de palabras diccionario. Vertė O. Katinskaitė, ch. Lemchenas, J. Talmantas, Vilnius. TŽ 1969: Internacional de las palabras diccionario. Vertė O. Doveikienė, J. Kabelka y ch. Lemchenas, Vilnius. TŽ 2005: Internacionales palabras de diccionario, Vilnius. TŽ 2007: Vaitkevičiūtė V. Internacional de palabras diccionar, Vilnius. Фасмер М. 1967: Этимологическийсловарьрусскогоязыка 2, Москва. LITERATŪRA Ambrazas S. 1993: Daiktavardžių darybos raida: Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai 1, Vilnius. Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai 2, Vilnius. DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius. Petkevičiūtė D. 1988: Laurynas Ivinskis, Vilnius. Skardžius Pr. 1941: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. urbutis V. 2009: Baltų etimologijos etiudai 2, Vilnius urbutis V. 2009: Verodžių darybos teorija, Vilnius.