83Te minologija | 2012 | 19
Me a o iniai ekonomikos e minai
RASUOLė LADARSKIENė
VilniausGedimino echnikosuni e si e as
ESMINIaI ŽODŽIaI: ekonomikos e minai, me a o iniai e minai, s ilis inis neu alumas,
aizdingumas
Būdingiausios mokslo kalbos s ilis inės ypa ybės (apibend inimas,
dalykinis ikslumas, yškus dės ymo logiškumas, objek y umas,
glaus umas, išsamumas i aiškumas) ap a os s ilis ikos da buose
(Pikčilingis 1971: 314–323; Župe ka 1997: 81). Juose y a pab ėžiama, kad
mokslo kalbai nebūdingas aizdingumas i emocialumas. S a bų mokslo
kalbos sluoksnį suda o e minai, odėl i jie pasižymi bend aisiais mokslo
kalbos b uožais. Kazimie o Župe kos (1997: 81) nuomone, „[m]okslo
kalbos dalykinį ikslumą lemia e minų i šiaip iena eikšmių, iesioginės
eikšmės žodžių a ojimas.“ Va dijan s a biausius e minams keliamus
eikala imus nu odomas e minų aisyklingumas, sis emiškumas, umpu-
mas, da ybos pa ogumas i s ilis inis neu alumas (Gai enis 2002: 36–50).
Tačiau dažname moksliniame eks e galima as i i aizdingų, i me a o-
inių e minų, odėl kyla klausimas, kaip juos e in i.
Ši mokslo kalbos p oblema nė a nauja, apie ją jau ašė Kazimie as Gai-
enis (2002: 44–47) nag inėdamas e minų s ilis inį neu alumą, Vilija
Celiešienė i Judi a Džežulskienė (2009 50–51) ap a damos p o esinės
kalbos pag indus; aip pa y a i a ski ų s aipsnių, ski ų me a o inių
e minų bend osioms p oblemoms (Bal ūnai ė 1998: 36–47), s a ybos
me a o iniams e minams (S unžinas 2006: 62–73); me a o ų a ojimui
mokslo populia inamuosiuose eks uose (Pe ėnienė 2010: 129–134), me-
a o inių e minų e imo į lie u ių kalbą sunkumams (Ma ina 2006:
98–108, Volunge ičienė 2010: 23–27) i k .
S aipsnio objek as – me a o iniai ekonomikos e minai, ink i iš Aiški-
namojoįmonės adybos e minųžodyno (2000), Ekonomikos e minųžodyno,
pa engė Rū a Vainienė (2007), Ekonomikos e minųžodyno, e s o iš anglų
84 Rasuolė Vlada skienė | Me a o iniaiekonomikos e minai
kalbos (1997), Eu oposžodyno(Eu o oc). Me a o iniais e minais šiame
s aipsnyje adinami pe kel inės eikšmės žodžiai, į a dijan ys specialias
są okas.
S aipsnio ikslas – išnag inėjus me a o inio į a dijimo mokslo kalboje
pag indus apž elg i me a o inių ekonomikos e minų s uk ū ą i apibū-
din i me a o inio pe kėlimo ypa ybes.
METAFORINIS ĮVARDIJIMAS TERMINIJOJE
Vaizdingumo s a bą mokslo kalboje, ka u i e minijoje iksliai nusakė
K. Gai enis (1991: 30): „Vaizdingumas nė a bū ina mokslo kalbos ypa y-
bė, o ik leis inas i ole uo inas am ik ose ibose. Jo aidmuo ne ieno-
das ne ik a ski ų mokslo s ičių kalboje, be i a ski uose žan uose.“ Tai-
gi e eikia aiškiai nusis a y i as ibas i s eng is jų nepe ženg i. Tačiau ai
pada y i nė a aip pap as a, nes ski iasi ski ingų mokslo s ičių objek ai i
jų į a dijimo būdai.
Susida o pa adoksali padė is – s ilis ikos y inė ojai p ipažįs a, kad moks-
liniam s iliui aizdingumas i iš aiškingumas nebūdingas, ačiau jie nega-
li paneig i ak o, kad į ai ių mokslo s ičių e minijoje andama nemažai
me a o ų. Todėl ieškoma šio eiškinio p iežasčių i būdų, kaip mokslo
kalboje (ka u i e minijoje) sude in i dalykinį ikslumą i žodžių a o-
jimą pe kel inėmis eikšmėmis.
Ši okią padė į galima paaiškin i d ejopa me a o os samp a a. Me a o a
apsk i ai su okiama kaip „ ieno daik o, eiškinio pa adinimo pe kėlimas
pagal kokį no s bend ą požymį, unkcijos i iesiog įspūdžio panašumą
ki am daik ui a eiškiniui pa adin i“ (Guda ičius 2009: 114), ačiau ski-
iamos d i ūšys: kalbinės i meninės me a o os. Kalbinės me a o os y a
an inės ne iesioginės nominacijos ezul a as, jos išsaugo am ik ą aiz-
dingumą i seman inį d ilypumą, a ojamos nominaciniais i komunika-
ciniais sume imais. Šios me a o os y a objek y ios, sis emiškos i a spindi
kolek y inį požiū į į objek ų loginius yšius. Meninės me a o os a ojamos
kaip s ilis inės igū os, jos y a subjek y ios, indi idualios, a lieka es e inę
unkciją (КРР 325–327). Bū en meninės me a o os nepageidau inos e -
minijoje, o kalbinės me a o os, kai jos y a ienin elis są okos į a dijimas,
e minijoje a ojamos. Me a o a mokslo kalboje p i apo odėl, kad ja y a
lyginami du dalykai, o analogija y a ienas iš s a biausių mokslinio mąs-
ymo būdų. Aud onė Bi inienė eigia, kad me a o a „y a ne ik min ies a
eks o puošmena, ji sie ina su žmogaus p o ine eikla: padeda pažin i, s uk-
ū uo i, e in i i aiškin i pasaulio eiškinius“ (Bi inienė 2007: 36).
85Te minologija | 2012 | 19
Mokslinis s ilius nė a užda a sis ema, nemažai e minų y a su e minin i
bend a au ės leksikos iene ai, jie į e miniją gali pa ek i jau a ojami pe -
kel ine eikšme. Pa yzdžiui, Daba inėslie u iųkalbosžodyne ( oliau – DŽ)
eikiama žodžio s au as pag indinė eikšmė „skysčio s o ė, ėkmė“, an a
eikšmė, a ima pi majai – „į ai ių dalelių a bangų s o ė“: O o,dujųs au-
as.Vėjos au as.Liepsnoss au as.Smėlios au as.Š iesos,šilumoss au as.
Elek onųs au as.Magne iniss au as.Kaip ma y i, pas a ąja eikšme e -
minas s au as a ojamas į ai ių s ičių e minijoje. Ekonomikos e mini-
joje šis žodis a ojamas pe kel ine eikšme „nenu ūks ama eilė“: kelei ių,
k o inių,p ekiųs au asDŽ. Plg. specialesnius e minus: kapi alos au as
EV;mig an ųs au asEV;pinigųs au asEV; pinigųs au odiskon asVŽ 26;
pinigųs au ųa askai a VŽ 198.
METAFORINIŲ TERMINŲ STRUKTŪRA
P ipažįs an ai, kad ekonomikos e minijai me a o inis į a dijimas nė a
labai būdingas, kaip y imo objek as pasi ink i į ai ios s uk ū os e minai,
ku iuose galima įž elg i pe kel inės eikšmės žodžių a ojimą specialioms
ekonomikos są okoms į a dy i.
Vien isiniai me a o iniai e minai ekonomikos e minijai nebūdingi,
nes pap as ai ieno žodžio neuž enka, kad bū ų aiškus lyginimo pag in-
das i dėl jo a si andan i pe kel inė eikšmė. Tokių e minų pasi aiko ik
e ais a ejais:
kai pe kel inė eikšmė nė a labai nu olusi nuo pi minės eikšmės i
galima numa y i, kokią są oką žodis eiškia, p z., a skalūnas „ a -
o ojas, ku is sąmoningai pa eiškia ne e inan is kolek y inio p o-
duk o, ikėdamasis galėsiąs uo p oduk u pasinaudo i, nemokėda-
mas už jį isos kainos“ ETŽ 26;
kai pe kel inė eikšmė y a susijusi su e mino a si adimo is o ija, o-
kie e minai sup an ami ik specialis ams, p z., a ka pa „obligacijos
palūkanos“ EŽ; šis pa adinimas kilęs iš popie inės obligacijos, u ė-
jusios nuke pamas dalis, už ku ias mokamos palūkanos. No s šian-
dien obligacijos dažnai būna nema e ialios, pa adinimas išliko.
Pe kel inės eikšmės žodžiai, ku ie y a sudė inių e minų pag indi-
niai žodžiai, a ojami su apibūdinamaisiais žodžiais, pažyminčiais ą
dalyką, ku iam su eikiama me a o inė eikšmė (nominacinės me a o os),
p z.: [kainų]ži klėsVŽ 138,[mokesčių]naš aETŽ 267, EŽ 174; [kainų]
86 Rasuolė Vlada skienė | Me a o iniaiekonomikos e minai
bu bulasEŽ 122. Tokie žodžiai gali u ė i ski ingus apibūdinamuosius
dėmenis i suda y i am ik ą me a o inių e minų g upę: [pa amos]me-
chanizmaseV,[kainoda os]mechanizmaseV,[papildomasisp ekybos]me-
chanizmas eV,[pinigųin e encijos]mechanizmas eV,[ inkos]mechanizmas
ETŽ 439, [ aliu ųku so]mechanizmas EV; [demog a inis]augimas eV,
[ekonomikos]augimas eV,[gamybos]augimas eV,[įmonės]augimas eV,
[p amonės]augimas eV,[ūkio]augimas EV; [bend ijos]įplaukoseV,[biu-
dže o]įplaukoseV,[ekspo o]įplaukosEV, [mokesčių]įplaukosEV.
Pe kel inės eikšmės žodžiai, ku ie apibūdina sudė inio e mino iesio-
ginės eikšmės pag indinius e mino žodžius (požymio me a o os) y a
sudė inių e minų me a o iniai p iklausomieji dėmenys, p z.: še-
šėlinė[ekonomika] EŽ 256–257, ETŽ 477; bloga[paskola] ETŽ 54, gele-
žinis[da boužmokesčiodėsnis] EŽ 96. Pap as ai šie p iklausomieji dėme-
nys būna būd a džiai, ečiau daly iai (šliaužiančioji[in liacija] ETŽ 479,
EŽ 257) a daik a a džio kilmininkai (nuodėmės[mokes is] EŽ 190, pa-
gal ės[mokes is] ETŽ 325, EŽ 197). Su uo pačiu me a o inės eikšmės
p iklausomuoju dėmeniu gali bū i suda omi keli e minai (auksinė[akcija]
EŽ 36; auksinė[ aisyklė] EŽ 36).
Me a o iniai žodžių junginiai. Sudė iniai e minai, ku ių me a o inė
eikšmė kyla iš žodžių junginio, y a speci iniai, žinomi ik specialis ams, kai
ku ie iš jų bend esnės eikšmės i no s jų lyginimo pag indą galima numa-
ny i, be kokią są oką jie eiškia, neaišku, p z.: auksinispa ašiu as EŽ 36,
ETŽ 29; auksinis ankospaspaudimas EŽ 36, ETŽ 29; nemokamipie ūs
EŽ 185;nuodųpiliulė ETŽ 312; šoko e apija EŽ 257; Kinųsiena ETŽ 217.
Į ekonomikos e minų žodynus pa eko i au o inės me a o os, p z.,
nema oma ankaEŽ 185 ( inkos kainų eikimo mechanizmą nusakan i
Adamo Smi ho me a o a, ne e ai a ojamas p aplės as a ian as nema o-
ma inkos anka, kad bū ų aišku, apie kieno anką kalbama),didysisb olis
EŽ 65 ( o alią, didelę i ak y ią aldžią nusakan i Geo ge’o O welo me-
a o a). Šios me a o os ekonominiuose eks uose y a įp as os i a ojamos
kaip am ik ų eiškinių pa adinimai.
SEMANTINĖS METAFORINIŲ
EKONOMIKOS TERMINŲ YPATYBĖS
Mokslo s i yje me a o os ku iamos, nes siekiama nežinomus, neaiškius
dalykus paaiškin i, a skleis i jų esmę, emian is uo, kas jau y a žmogui ži-
noma, pažįs ama. Rusų mokslininkai (I ina 2003: 62, P ocho o a 1996: 41)
iškelia me a o inio į a dijimo s a bą e minijoje; aip pa pab ėžiama, kad
87Te minologija | 2012 | 19
šis eiškinys būdingas echnikos, medicinos i ki ų gam os mokslų (bo a-
nikos) e minams, nes me a o os pi miausiai ku iamos emian is išo iniu
panašumu, odėl jos sie inos su konk ečia leksika (P ocho o a 1996: 41).
Panašius polinkius lie u iškoje s a ybos e minijoje įž elgė i Robe as
S unžinas: „Me a o inė požymių nominacija s a ybos e minijoje daugiau-
sia yks a pagal bui ies daik ų i gy ūnijos pasaulio daik ų ypa ybes. Me-
a o iniais e minų dėmenimis dažniausiai į a dijami požymiai pagal išo-
inį panašumą į daik us i me a o iškai į a dijamos pa i šiaus ypa ybės“
(S unžinas 2006: 71).
Ki oks y a ekonomikos ( aip pa i ki ų socialinių bei humani a inių
mokslų) objek as, čia dažniausiai nag inėjami abs ak ūs dalykai. Pag in-
dinis ekonomikos mokslo objek as y a žmonių ūkinė eikla, dažniausiai
enka į a dy i į ai ius eiksmus, san ykius, yšius, ypa ybes, odėl me a-
o os g indžiamos ne išo iniu panašumu (kaip echnikos, s a ybos e mi-
nijoje), o unkcijų panašumu a ki okiomis asociacijomis.
Ekonomikos e minijoje yškus uni e salus me a o izacijos polinkis –
an opomo izmas, kai me a o ų modelis – žmogus kaip socialinis sub-
jek as. Reikšmės pe kėlimo pag indas y a žmogaus eiklą i jos kompo-
nen us apibūdinan ys žodžiai. Me a o iniai ekonomikos e minai ku iami
emian is į ai ių ki ų p o esinės eiklos s ičių ealijas pa adinančiais žo-
džiais. Minė ini sudė iniai e minai, ku ių s uk ū oje y a žodžių, susiju-
sių su ka o, medžioklės s i imis i pan., juose iš yškėja asociacijos su jėga,
p ie a a, apgaule, . y. neigiamais dalykais, p z.: [šal asis]ka as EŽ 256;
[kainų]ka as EŽ 123, VŽ 135; bal asiska žygysEŽ 39,juodasiska žygys
EŽ 121,pilkasiska žygys EŽ 216; [ inansinė]in e encija EV, in e encinė
[kaina] EV,in e encinė[paskola] eV,in e encinės[a sa gos] EV,in e en-
cinis[pi kimas] EV; [ga soi  aizdoį ašų]pi a a imas EV, [kompiu e inis]
pi a a imas EV; [da bojėgos]medžiojimas EV; [gy en ojųskaičiaus]spąs ai
ETŽ 141; [lik idumo]spąs ai ETŽ 247; [sku do]spąs ai EŽ 249, ETŽ 461;
[da buo ojų] e ba imas EV; panašios neigiamos asociacijos kyla i iš me-
dicinos e minų, p z.: [biudže o]injekcijosETŽ 53;šoko e apijaEŽ 257;
nuodųpiliulėETŽ 312; [pasiūlos]šokas EŽ 208.
Neu alesnės eikšmės y a me a o iniai ekonomikos e minai, ku iuose
asociacijos siejamos su s a ybos (ku iamasisg io imas EŽ 150; [kainų]
lubos EŽ 124;p iekinėsdu ysETŽ 401, užpakalinėsdu ys ETŽ 516) a
echnikos e minais ([pa amos]mechanizmasEV, [kainoda os]mechanizmas
eV,[papildomasisp ekybos]mechanizmas EV; [ iskalinis]s abdys ETŽ 127;
[kainų]ba ome as ETŽ 190, [ inansinis]s e as VŽ 200).

88 Rasuolė Vlada skienė | Me a o iniaiekonomikos e minai
Me a o inis pe kėlimas siejamas i su kasdienius žmonių eiksmus eiš-
kiančiais žodžiais, p z.: [pinigų]plo imasEV, EŽ 219; nemokamipie ūs
„dykai gaunamos gė ybės“ EŽ 185; a ka pa „obligacijos palūkanos“ EŽ 33;
[mokesčių]naš a EŽ 174; [skolų]naš a ETŽ 460.
Kul ū ines ealijas a spindin ys me a o iniai e minai a ojami ečiau.
Tea o e minai ([Bend ijos a p au inis] aidmuoeV,[socialinis] aidmuo
EV; [ekonominės aidos]scena ijus EV) y a uni e salūs, jie būdingi ne ik
ekonomikos, be i ki ų mokslų e minijai. Iš aiškingi e minai, į ku iuos
įeina eliginė leksika, jų požymiai leng ai nuspėjami, p z.: [mokesčių]
ojus „ju isdikcija, ku ioje ne eziden ams aikomi palygin i maži pelno
mokesčiai a ba jie apsk i ai ne aikomi“ EŽ 175; nuodėmės[mokes is] „mo-
kes is, mokamas als ybei už am ik os isuomenėje sme kiamos eiklos
ykdymą“ EŽ 190. Panašiai e in ini i poli ikos e minai, p z.: balsa i-
mas[kojomis] „gy en ojų emig acija iš šalies dėl nep iim inų ekonominių
sąlygų“ EŽ 39; balsa imas[pinigais] „ a o ojų alios eiškimasis inkoje“
EŽ 39.
Kaip ma y i, abs akčios ekonomikos są okos adinamos i abs akčius,
i konk ečius objek us eiškiančiais žodžiais. Tiesa, bend asis me a o iza-
cijos polinkis konk ečios s e os žodžius pe kel i į abs akčiąją s e ą nė a
labai yškus, ačiau ienas ki as kasdienių eikmenų pa adinimas pa eko
i į ekonomikos e miniją, p z.: [ aliu ų]k epšelis EV, VŽ 203; [mokinio]
k epšelis EŽ 176, [ a o ojo]k epšelis EŽ 276; [kainų]ži klės VŽ 138;
pagal ės[mokes is] EŽ 197, bu eliokakliukai „gamybos p oceso silpnosios
g andys“ EŽ 53.
Ki as ekonomikos e minuose pasi aikan is me a o os modelis y a gam a
(zoologinės, bo aninės me a o os). Tiesa, jis a ojamas daug ečiau.
Zoologinės me a o os ekonomikos e minijoje y a iš aiškingos, gy ūnų pa-
adinimais į a dijami eikėjai, be ne isuome aiškus lyginimo pag indas,
kokios gy ūno sa ybės s a bios, nes okie pap as ai būna seman iniai sko-
liniai iš anglų kalbos, p z.: bulius,plg. angl.bull EŽ 52;lokys,plg. angl.
bea EŽ 160; melžiamoska ės,plg. angl.cashcows EŽ 166; šunys,plg.
angl.dogs EŽ 257, EŽ 290; ig ų[ekonomika],plg. angl.Tige Economy
EŽ 262. Lie u ių kalboje gy ūnų pa adinimai gali kel i ki okių asociacijų
nei anglų kalboje, odėl ka ais e čian pasi enkamas ki o gy ūno pa adi-
nimas, p z., [ aliu ų]žal ys,plg. angl. mone a ysnake EV.
Bo aninės me a o os ekonomikos e minijoje e okos, p z., sp endimų
medis VŽ 123, ETŽ 467. Tačiau iena iš yškesnių i dažnai a ojamų
89Te minologija | 2012 | 19
me a o ų siejama su augalų ege acijos p ocesais, ku ie g e inami su eko-
nomikos p ocesais: [demog a inis,ekonomikos,gamybos, įmonės,p amonės,
ūkio] augimas EV.
Ekonomikos e minams būdinga andens me a o a, lyginimo pag in-
das – eiksmas, p z.: [kapi alo]s au asEV, [mig an ų]s au asEV, [pini-
gų] s au as EV; [kapi alo] nu ekėjimas eV, [lik idaus u o] nu ekėjimas
[įužsienį] eV;[kapi alo]nu ekėjimas[iššalies] eV;p o ųnu ekėjimaseV;
įplaukos EV; [Bend ijos,biudže o,ekspo o,mokesčių]įplaukos EV. G e a
sie ųsi i me a o os, g indžiamos judėjimu, p z.: [kapi alo]bėgimasEŽ 126,
[kapi alo]judėjimasEV, [lais askapi alo]judėjimas EV, [p ekių]judėjimas
VŽ 150.
G upė me a o ų sie inos su undamen inių mokslų są okomis, p z.,
geome ijos, žyminčiomis e d ę, plokš umų padė į, objek us, p z.: [pinigų]
e d ėeV;ho izon alusis, e ikalusis[susi a imas] EV, ho izon alioji[di e -
si ikacija] VŽ 52, ho izon alioji[in eg acija] ETŽ 150; ho izon alioji[ inko-
da ossis ema] VŽ 154; e ikalioji[ inkoda ossis ema] VŽ 157; e ikalusis
[įmonės e i o ijosplana imas] VŽ 68, [amžiaus]pi amidė EV, [Maslowo
po eikių]pi amidė VŽ 111, [in liacijos]spi alė VŽ 176, ETŽ 163; [kainųi 
da boužmokesčio]spi alė ETŽ 199; [p ekių]linija VŽ 150.
Y a nemaža g upė me a o inių ekonomikos e minų, ku lyginimo pa-
g indas y a ypa ybės, . y. izinėms ypa ybėms ( i umo, empe a ū os,
dydžio, š a os) su eikiama pe kel inė eikšmė, p z.: lanks usis[da bog a-
ikas] EV, lanks usis[da bolaikas] EV, lanks us[išėjimoįpensijąamžius]
EV, lanks usis[gamybosp ocesas] VŽ;ka š ieji[pinigai] EV, ETŽ 208,
EŽ 129, VŽ 195; aukš oji[mada] EV,aukš oji[ echnologija] EV; šešėlinė
[ekonomika] EV, EŽ 256; š a ioji[p amonė] EV, š a ioji[ echnologija] EV;
didžiojiknyga EŽ 66, ETŽ 77, didysisb olisEŽ 65; neskaid us aliu os
ku sas ETŽ 306, i oji aliu a ETŽ 512.
A k eip inas dėmesys į ekonomikos e minijai ypač būdingą p iklauso-
mųjų dėmenų požymių į a dijimą pagal ienos ūšies medžiagą (auksą),
. y. os medžiagos e ę. Taip apibūdinamas dalykas įgyja ypa ingos e -
ės eikšmę: auksinė[akcija] EŽ 36; auksinė[ aisyklė] EŽ 36; auksinis
pa ašiu as EŽ 36, ETŽ 29; auksinispas eikinimas ETŽ 29; auksinis ankos
paspaudimas EŽ 36, ETŽ 29.
A ski ai bū ų galima išski i g upelę me a o inių e minų, ku iuose spal-
oms su eikiamos am ik os eikšmės. Juoda i jos a spal iu pilka spal o-
mis adiciškai žymimi neigiamai e inami objek ai, p z.:juodoji[ inka]
90 Rasuolė Vlada skienė | Me a o iniaiekonomikos e minai
EV, EŽ 121, VŽ 153; juodasis[są ašas] EŽ 121; pilkoji[ekonomika] EV;
su žalia spal a siejami ekologiški, ausojan ys aplinką dalykai, p z.: žalia-
sis[mokes is] EV; žaliasis[ u izmas] EV; žalioji[ene gija] EV, EŽ 291.
Me a o iniai e minai gali į a dy i p iešingybes, jų mo y acija aiški, kai
a ojami an onimai: bal asiska žygysEŽ 39/juodasiska žygysETŽ 34,
EŽ 121; p iekinėsdu ysETŽ 401 / užpakalinėsdu ys ETŽ 516. Ne okios
aiškios e s inės me a o os, kai seman inis sup iešinimo pag indas iš žodžių
eikšmių neiš yškėja, p z.: didysisb olis EŽ 65 „ o alios, didelės i ak y ios
aldžios sinonimas“ / nak inissa gas „mažos i ibo os aldžios sinonimas,
p iešingybė didžiajam b oliui“ EŽ 180; bulių inkaEŽ 52 /lokių inka
EŽ 160.
Pag indinė me a o inių ekonomikos e minų a si adimo p iežas is – e -
imas iš ki ų kalbų, ai aki aizdžiai odo e minų į ai iomis kalbomis su-
g e inimas, dalį iš jų galima laiky i me a o iniais e minais, a ojamais
keliose kalbose, p z.: pinigųin e encijosmechanizmas(angl. mone a yin-
e en ionmechanism), aliu ųku somechanizmas(angl. exchange- a eme-
chanism, ok. wäh ungspoli ische In e en ionsmechanismus, p anc. méca-
nismed’in e en ionmoné ai e); [ aliu ų]k epšelis (angl.baske o cu encies,
ok.Wäh ungsko b, p anc.panie demonnaies); [pinigų]plo imas (angl.
moneylaunde ing, ok.Geldwäsche,p anc.blanchimen d’a gen ).
IŠVADOS
1. Me a o inių e minų a ojimas am ik os mokslo s i ies e minijo-
je glaudžiai susijęs su os mokslo šakos y imų objek ais. Jei į a dijami
konk e ūs, aiškiai apčiuopiami i dažnai a ojami a ma omi objek ai,
me a o inis į a dijimas emiamas išo iniu objek ų panašumu, iksliųjų
mokslų e minijos me a o os y a an inės me a o inės nominacijos pasek-
mė. Ekonomikos moksle konk ečių objek ų nė a labai daug, dažniau en-
ka į a dy i į ai ius su eiškiniais, eiksmais a jų san ykiais susijusius da-
lykus. Todėl me a o os emiasi unkcijų panašumu, į ai iomis asociacijo-
mis, nemažai au o inių me a o ų.
2. Dažniausias ekonomikos me a o inių e minų žodžių eikšmės pe -
kėlimo pag indas y a žmogaus eiklą i jos komponen us apibūdinan ys
žodžiai, aip pa esama zoologinių, bo aninių, geome inių me a o ų. Po-
žymių me a o ose pe kel inė eikšmė su eikiama izinėms ypa ybėms ( i -
umui, empe a ū ai, dydžiui, medžiagai, spal ai).
91Te minologija | 2012 | 19
3. Abs akčios ekonomikos są okos adinamos i abs akčius, i konk e-
čius objek us eiškiančiais žodžiais. Tačiau bend asis me a o izacijos polin-
kis konk ečios s e os žodžius pe kel i į abs akčiąją s e ą nė a labai yškus.
4. Me a o inius ekonomikos e minus pagal jų s uk ū ą galima suski s-
y i į ke u ias g upes: 1) ien isiniai me a o iniai e minai e i, pap as ai
e s iniai (p z.: a skalūnas,a ka pa); 2) me a o inę eikšmę u i sudė inių
e minų pag indiniai žodžiai; okių me a o inių ekonomikos e minų y a
daugiausia (p z.: kainų,ži klės,mokesčiųnaš a,pa amosmechanizmas);
3) me a o iškai a ojami sudė inių e minų p iklausomieji dėmenys (p z.:
šešėlinėekonomika,šliaužiančiojiin liacija,nuodėmėsmokes is); 4) me a o-
iniai žodžių junginiai, pap as ai e s iniai (p z., auksinispa ašiu as,nuo-
dųpiliulė,šoko e apija).
5. Me a o inis į a dijimas lie u ių ekonomikos e minijai nė a labai
būdingas, nemaža me a o inių e minų dalis y a e s iniai. Tokių e minų
mo y acija ne isuome aiški i jie nė a labai pa ogūs a o i. Todėl e -
čian me a o inius e minus iš ki ų kalbų eikė ų į e in i, a lie u ių
kalboje bus aiškiai su okiamas jų seman inis pag indas.
ŠaL INIaI
DŽ – Daba inėslie u iųkalbosžodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (elek oninis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as
EV – Eu oposžodynas (Eu o oc), p ieiga pe in e ne ą h p://www3.l s.l /pls/e /e .main.
ETŽ – Ekonomikos e minųžodynas, Pass C., Lowes B., Da ies L. [iš anglų kalbos e ė Z. Ba eiky ė,
L. B. Žemai y ė, K. F ancūze ičiū ė]. 2-asis papild. i pa ais. leid. Vilnius: Bal ijos biznis, 1997.
EŽ – Vainienė R. Ekonomikos e minųžodynas, Vilnius: Ty o alba, 2008.
VŽ – Ma inkus B., Ne e auskas B., Sakalas A., Venskus R., Žilinskas V. Aiškinamasisįmonės adybos e -
minųžodynas,Kaunas: Technologija, 2000.
LI ERa ŪRa
Bal ūnai ė R. 1998: Me a o iniai e minai. – Te minologija 5, 36–47.
Bi inienė A. 2007: Publicis iniss ilius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla.
Celiešienė V., Džežulskienė J. 2009: P o esinėskalbospag indai, Kaunas: Technologija.
Gai enis K. 1991: Lie u iškų e minų aizdingumo klausimu. – Lie u iųkalbo y osklausimai/Lie u iųleksi-
kosi  e minologijosp oblemos29, 26–31.
Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: a kybosi  eo ijosme menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
Guda ičius A. 2009: E noling is ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla.
Jakai ienė E. 2009: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Ma ina V. 2006: The Analysis o English Me apho ical Te ms and hei Li huanian and Russian Equi alen s
om he Pe spec i e o Linguis ic Rela i i y. – Til ai 2, 98–108.
Pe ėnienė O. 2010: Me a o ų a ojimas mokslo populia inamuosiuose eks uose. – Žmogusi žodis 1,
129–134.
Pikčilingis J. 1971: Lie u iųkalboss ilis ika, . 1, Vilnius: Min is.
S unžinas R. 2006: Lie u iški me a o iniai s a ybos e minai. – Te minologija 13, 62–73.