180 Robe as S unžinas | Edia os de cons ucciones y sus componen es de piezas
| liaudies e minija
Edi icios cons ucciones y sus pa es
cons i uyen es liaudies e minija
RobeR as s UNŽINas
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI VOODŽIAI: cons ucciones liaudies e mininai, pas a ų kons ukcijų pa adinimai,
sinonimai, plu ia eikšmiai e mininai, gimininiai e mininai, ūšiniai e mininai T adicinius
pas a us, s a inius and hei pa s, s a ybos į ankius and ma e iagas impo an e uen e
gausus y in e esus lexicicos capossnis y za ixada k aš o y ėjų abajos, en los que
de e minijos de ciencia. Nemaja es a pa e del e minía es ma ca i i liaudies e minija es
desc iben sodybos edi icios de, s a inių, sus pa es peculia idades, egioniniai similumai y
ski umai. Muchos cons ucciones liaudies e minos es án i os de la lengua ac s
ixuojancios en uen es a mių diccionynas, Lie u ių kalbos a lase, akademiniame Lie u ių
kalbos žodyne. Es os uen es de é minos y sus mic osis emas de análisis mues an los
esidenciales y los edi icios ag opecua ios nomb ando é minos aiškos medios di e sidad,
egiškumą, aizdingumą, sinonimiškumą, plu ia eikšmiškumą, homonimiją y hie a ch yšius
( o más sob e mic osis emas de e minijos de i ien es y ag ónicos edi icios éase
S unžinas 2010: 130142; 2011: 142153; 2012: 184198). En los abajos e nog a os ambién
conside ablemen e se esc ibe sob e los componen es de edi icios adicionales, aquí se
puede encon a los nomb es de es uc u as p incipales y sus pa es, ej.: če pė LEB 233,
gon ai LEB 233, g ebės as LEB 233, suelo LEB 211, kazilas LEB 233, k aigas LEB 235, lo a LEB 233,
lubos LEB 211, ožys LEB 235, undamen o LEB 230, sąlaida LEB 232, spa a LEB 210, pa ed LEB
220, ska da LEB 233, sluogs is LEB
235, spa as LEB 233, echo LEB 211, shulas LEB 231, ė inė LEB 233. Mucho más edi icios de cons ucciones y
sus pa es señalincias liaudies e minos se puede localiza i a lengua da os pa eikiancios uen es. El
obje i o del a ículo desnag ina ales uen es de edi icios de cons ucciones y sus pa es e miniją
en e a dijables concep os, o igen y seman ines sinonimiškumo1, 1 En es e a ículo, como y anks esnios,
liaudies e minija se examina como oda liaudies lengua e minų inkinys, en el que eiškiasi sinonimija y
muchosa eikšmiškumas. Da liaudies e minus se puede in es iga y den o de a mės, como su sis ema de
e minos (plačiau é. Klepiko 1974: 31).
181Te minologija | 2013 | 20 muchosa eikšmiškumo, homonimías y
hie a chías yšių aspekgiais. Medžiaga omada de es as uen es:
académico Lie u ių kalbos žodino (pe misio elec ónico), D uskininkų
a mės žodino, Kal anėnų šnek os žodino, Kazlų Rūdos šnek os žodino (I .),
Kupiškėnų žodino (I .), Lazūnų a mės (IIII .), Lie u ių kalbos a laso (I .). En
žodyno, Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodyno, Zana ykų šnek os žodyno
o al se analizan 422 di e en es2 liaudies e mininai3.
1. SVOKOS, TERMIN KILM, SINONIMIŠKUMAS
IR HIERARCHINIAI RYŠIAI
T adicinos edi icios li uanos enían no pocos egionales di e encias. Po
ejemplo, e enaičių casa ca ac e ís ico la gos y ancho co pus, neacheš os,
e icalmen e apkal ada pa edes, masi us, hays aino sem alminés o ma
echo, complejo plan de casa. Aukš aičių i ade o edi icio co pusas la go y
es echo, pa edes de mediana al u a, echo d išlai is šiaudinis. An es de la
en ada cons uí piangias, oda la supe icie del edi icio dos pe nas
ans e sínas di idido en es pa es p incipales. Su alkías adicionales
i iamíos casas ienen muchos comunesos b uožos con e enaichos y
aukš aičių i iamaisiais casas. Sin emba go los adicionales edi icios li uanos
enían comunesas cons uccías peculia idades ellos ca ac e ís icas
guls inių ąs ų pa edes, kampų sąspa os, sem alminės, ke u šlai ės o d išlai ės o ma hays audino echo, apmeniniai undamen os y . .
(LEB 216224). Es e es el caso de la Comisión.
Pama os, sus pa es denominaciones. Li uania apemenos undaciones no iene adiciones la mayo ía de los
edi icios an iguos ue on enciados sob e la ie a. Mu ieniles undamen os ijan desde XVII c. (MS 2008: 18). De
uen es de la lengua i a se e que undamen o se llama es e minos lie u išku, sla išku y hyb idiniu:
undamen o apa inė pa e del s a inio, en la cual se basa odo el s a inys LKŽe, LKA I 35, undamen as (iš b us.
хунда F amen enkel 1962: 3054) LKA I 35, KzRŽ 200, I pam pai (hib ., lie ū a l. mu LKŽe) LKA I 35. Rūšiniais
nomb amien os conside i ini de pied as y mū y us unda us į a dijan ys es é minos lie u iškas, sla iškas y
hyb idinis: papama is akmenys po 2 Nag inėjamuose šal iniuose son muchos e minų a ian ų, que en es e
a ículo no se sepa an e minis (pa a más sob e a ian o samp a ą. S unžinas 2008: 111112). Analizándose sólo
las p incipales a ian es, ellas se conside an más ampliamen e u ilizadas ó en uen es p incipales se conside an
é minos. 3 A ículos basado en ma e ial de dise ación au o iaus (ž . S unžinas R. S a ybos liaudies e minai,
Vilnius, 4 Skliaus uas indicado el é mino o igen y uen e.
2011).
182 Robe as S unžinas | Edia os de cons ucciones y sus componen es de piezas
| liaudies e minija
undamen o ąs u, undamen o LKŽe, DūnŽ 238, xpodmū auka (l. podmu wka
LKŽe) mú y o undamen o LKA I 36, pamū ė (hebb ., le . pai l. mu LKŽe)
mú y o undamen o LKA I 35, D Žsk 243. Be undos cons uomíos edi icios
ca ac e ís icas moliu apiplūc os cons ucnuo humedad y ío p o ege .
cijos – pašaliai. Jie bu o da omi iš molio i ž y o apa iniams ainikams
Toks mé odo de o alecimien o undaciones ca ac e ís ico de los
edi icios habi ables has a XIX a. (LLA 1965: 46). A las e e idas
cons ucciones se llaman dos e minos Li uanias: pašalys pie a po i
obesio pa ed desde el lado del campo LKŽe, undado pašalys, desde el lado
del campo según pa ed (a akmenų, mū o pama ą) supil a ie a LKA I 35.
O as con undaciones elacionadas cons ucciones ma ca dos Li u iški
e mininos: an pama is supil as al ededo namus según pama á debido al
calo paaukš inimas LKŽe, popėdis klojimo pėdžios undinis akmuo LKŽe.
G indų denominaciones. Molio g endimas adicionales en i iendoosias
casas, kluonues, da žinėse, p iepi čiuose plūk os has a XIX a. XIXXX a.
s a y uose casas i iendoosias de la aldea ya klo os len os suelo. Aslos
sob e i ió has a el XX c. cons uidos en alš aičių esidenciales casas
p iemenėse y kama as, žemaičių obų eno mes chimeneos, úkiniuose
edi icios (VLE II 2002: 82). De las uen es examinadas se e que plūk inis
g indinys se llama doce e minos no eniais unažodžiais y es d ižodžiais.
Aš uoni una ozodžiai e mininai son lie u iški y uno la iškas: asla LKŽe, LKA
I 36, D skŽ 20, KzRŽ I 29, g endymas LKA I D skŽ 111, KzRŽ I 251, LzŽ 86, Zana Ž I
49, 37, g inda LKŽe, kluonas LKA I 37, lai as LKŽe, LKA I 37, plonas (la. planes) LKA
I 37, LKŽe Según la simili ud de la unción me apho icamen e g indinys se
llama po el nomb e de pa e del cue po humano padas LKŽe, LKA I 37, Kl Ž 195.
También g indinys me onímicamen e ing esanil po la componomisión
ma e ial molis LKA I 37, ie a LKŽe, LKA I 37. Uno d ižodis e minus iene
ambos lie u iškus dėmenis, dos ienen sla iškus p incipales y lie u iškus
p iklausomuosius dėmenis: molio g indys LKA I 37, molinė xpadlaga (l. podłoga,
b us. paadloga) LKA I 37, molinis xpamas as (l. pomos LKŽe) LKA I 37. Te minos
asla ambién se u iliza en el signi icado de len os clojinio. Es a cons ucción
en o al se llama en seis é minos: es Li u iškais, d iem sla iškais y uno
la išku: asla LKA I 36, KpŽ I 73, sueloys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I
507, paklo ė LKA I 38, xpad LKŽe, LKA I 37, Zana Ž II 302, xpamlaga LKŽe, LKA I 38,
xpa lagas (la. pā lags,
183Te minologija | 2013 | 20 plg. us. pepelog) LKŽe, LKA I 38. Dos Li u iški
e minos an denominaciones de especie y ma can un suelo de di e sos usos:
base p as osios, apa inės g indys, juodg indės LKŽe, juodg indės
p as osios, apa inės g indys Zana Ž I 576.
Sienas, sus pa es denominaciones. T adiccionales edi icios de pa edes ue on
de es ipos de: pulpinas, ca kasinas y en inas cons ucciones. S ulpinas
jos bu o seniausios i p imi y iausios, jos išnyko, nes bu o nesanda ios
cons uccii umpaamžės. Ka kasinas cons ucciones ambién ue on a as
en Li uania sus ca ac e ís icas nemiškingas localidades y des a o i os
cons uc o es. Ren inas cons ucciones en Li uania y a o desde I ūks .
idu io. Es as con iablemen e man enían ogó y bien man enían calo .
T adicionales edi icios de en imo modos e an desiguodi Eas e n Li huania
sienų ąs ai uni i conjlaidos, Occiden ų planosos plokš um (MS 2008: 18; LLA
1965: 46). Nag inėjamos uen es en su mayo ía de ec ada e minos,
į a dijancios en ines cons ucciones y sus pa es. Todo ąs ų en inys se
llama cincis sinónimos o igina ios desiguodos e minos: es Li u iškais, uno
sla išku y uno ge manišku: g ąža medinio obesio su ęs os sienos (sin echo y
pama o) LKŽe, KpŽ I 712, en inys LKŽe, D skŽ 302, ke inys LKŽe, xz ūbas (sl.)
LKŽe, LzŽ 293, x iūmas (ge m. Sabaliauskas 1990: 265) LKŽe. Rąs ų siena señalima
d iem Li u iškais sinónimos: siena LKŽe, D skŽ 324, LzŽ 233, Zana Ž 47, III
sienojus LKŽe. Rūšiniu a Li u iškas é mino, ma can is es eu ėjančią
edi icio sieną skliau as siau ėjan i namu galo siena pas ogėje LKŽe. Es e
é mino plu aliskai os o ma se llama especieinė sąwoka klė ies siau ėjan i
siena. Es os cons ucciones denominan un g upo en o al o man sie e
é minos uno lie u iškas y seis sla iški: skliau ai LKA I 49, xpad olas (l. powala
sienojų lubos) LKA I 49, xpa alas (l. powala) LKA I 49, x iškos (b us. вышкi) LKŽe,
LKA I 49, x olas (l. wał elenas) L I 49, xzaka as (b uskas za pi kios on onas,
gak a) L I 49. Sienos ąs as señalism es Li u iškais sinóniminiais e minis:
á bolas Kl Ž 166, sienojas LKŽe, D skŽ 324, sienolis LKŽe. Rūšiniais a
e mininos, į a dijan es pa edes ąs us según di e sos dis inamucios signos.
P incipalmen e hay e minos, nomb inancias de la pa ed ąs us según luga y
pasku į. Apa inių sienojų pa adinimų g upelę cons i uye ocho sinóniminos
é minos: uno lie u iškas, dos sla iški, uno ge maniškas y cua o hib idiniai:
básico LKŽe, LKA I 35, xpadamen as (b us. хундамент) LKŽe, xpad ūba
184 Robe as S unžinas | Edia os cons ucciones y sus componen es de piezas
| liaudies e minija
(sl.) LKA I 36, LzŽ 181, xš elys ( ok. Schwelle LKŽe) LKŽe, xbalkinis (hib ., ok.
Balken y lie . -inis) LKŽe, xpabalkinis (hib ., lie . pa ok-, Balken y lie . -inis) LKŽe,
xpadamen inis (hib ., b us. hundamen inis y lie . -inis) LKŽe, xpam mu lo is (hib .,
lie pa l. lū y ok-, La e) LKŽe, LKA I 36. Medio ino sienojas señalado Li u išku
e m įma as LKŽe. Vi šu inių sienojų pa adinimų g upę cons i uye diez
sinónimos nue e lie u iški y uno sla iškas: gegninis LKŽe, KpŽ I 627, g ąžas LKŽe,
ilginis LKŽe, k eklinis LKŽe, k ek inė LKŽe, pagegninis LKŽe, pe ejinis LKŽe,
pe laidas LKŽe, spa inis LKŽe, xlabslokas (.) LKŽe. Según dydį sienas ąs ai
llaman es e minos lie u išku, ge manišku y hyb idiniu: sienojokas nedidelis
sienojas LKŽe, xbalkigalis (hib ., ok. Balken y lie . galas) nedidelis ąs as LKŽe,
xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) s o as ąs as LKŽe, KzRŽ I 52, Zana Ž I
103. Dos li u iški y uno sla iškas é mino ma can la pa ed ąs us según
cons uccines peculia idades: k umplinis medinės obos ąs as con įka pa o
dančiu, hechoa ii u sujunimui con o o ąs u LKŽe, pe a as ylgas kluono
sienojas, yendo de un ex emo a o o LKŽe, xb usas (l. b us, b us. bpyc)
ąs agalys, ke u kampis nimuuniukas LKŽe.
ąs as“ LKŽe. T umpas sienojas me a o iškai į a dijamas gy ūno pa adi-
Rąs ų eilė a a és de cua o pa edes se llama al é mino li e išku ainikas
LKŽe, Kl Ž 375, LzŽ 278, Zana Ž III 554. Rūšinių pa adinimų g upelę cons i uye
e mininos, į a dijan ys undamen ales y supe io es ainikus. Pama inį
ainiką ma mina es la misma signi icación u in ys du lie u iški y uno
ge maniškas e mas: pake alas LKŽe, unda ai LKŽe, xš eliai ( ok.
Schwelle) LKŽe. Vi šu inis ąs ų ainikas se llama dos sinóniminos e minis
lie u išku y sla išku: gegninis LKŽe, xmū lo as (l. mu ła , ok. dial. mū- b us
enla e) LKŽe. Vienu lie u išku i d iem sla iškais e minais adinamas
jungiamasis ąs as: sija Kl Ž 270, LKŽe, ˣb osas (plg. b usas l. b us, b us.
LKŽe) Zana Ž I 175, xbalkis (b us. bal(ь)ka U bu is 2009: 422) LKŽe, D skŽ 27,
KzRŽ I 52, Zana Ž I 103. Rūšinių pa adinimų g upelę cons i uye diez e minos,
į a dijančių jungiamuosius ąs us según paski į y pe enecimien o.
Sep en e mininos son lie u iški, uno sla iškas, dos hib idiniai: ilginė sija,
sob e la cual dedamos lubos LKŽe, jungas sija, jungian i klojimo šulus al
menos un poco más abajo k aiko LKŽe, pe mė ė ske sinė ką no s jan i sija
LKŽe, sanžė ske sinė su i inamoji LKŽe, s apas sijaaminė LKŽe, sijala
luba ų sija LKŽe, i dis da

185Te minology | 2013 | 20 žinės sija LKŽe, xske sbalkis (hib ., lie . ske sas y
žinės a klojimo ske sinė sija“ LKŽe, ˣza olas (sl.) „apa inė klojimo, da -
ok. Balken LKŽe) ske ssijė LKŽe, x ambalkis (hib ., lie . amas y ok.
Balken LKŽe) umo. Rąs ai ue on sellados de es mane as: excisiones en la
„ske sinė pag indinė sija, laikan i išilgines sijas“ LKŽe.
Rąs ų sienų i umas i šilumos laikymas p iklausė nuo sienojų glaus-
pa e supe io , po debajo y planos planosš um (MS 2008: 19). En e a ios
ąs os izd ojos, ispjo os, įpjo os y g io elys se llaman a sie e e minis:
penkiais li a iškais, uno sla išku y uno ge manišku: ke ė iški imas ąs e,
med imas LKŽe, D skŽ 148, ka pas užki II ąs e, (namo) ke čių suki pimas
LKŽe, mazgas už ąs ų suki imo, sunė imo LKŽe, en imas Žki pimas,
ž anį a, įka pa (sienojuose) LKŽe, škakon paamskaa iju sienie i LKŽe,
xpozas (s. z. galeža, l. . il) kil il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il il Sienojų
a pas į a dijamas penkiais sinonimais es lie u iškais, uno sla izmu y uno
neaiškios o igen é mino: sieno a pis LKŽe, sklinda LKŽe, a psienis LKŽe,
xžalabas (plg. l. żłb) LKŽe, xbukan as LKŽe. Considina que es e é mino es
sla izmas, plg. kan as (l. kan , ką ) LKŽe. El luga de su in e sección se llama
cinco sinónimos e minos: es li iškais, uno la išku y uno sla išku: kampas
LKŽe, KzRŽ I 314, LzŽ 105, Zana Ž I 609, ke ė LKŽe, sąspa a LKŽe, D skŽ 317,
Zana Ž III 20, s ū ys (la. s ū is) LKŽe, x.k. (l. kan , ką ) LKŽe En los abajos de
k aš o es udiinė ojos esc ibe que ąs ų sunė imo modos se llaman sąspa a
y ke e ( ak u, capu). En un caso queda a ikišę suk užiuo os ąs ų galai, en
o o caso galai apipjaus omi (LEB 232). Delį e minos se puede encon a en
in es igadas uen es: sąspa a LKŽe, Zana Ž III 20, ke ė LKŽe, xcapas (l. cap,
ok. dial. zape) ąs ų sunė imo zapjo ima, sąlaida LKŽe, KzRŽ I 101, KpŽ I 272,
Zana Ž I 203. No ado que en i oje habla en luga ak o5 se usan dos é minos
lie u iškas spyna LKŽe, Zana Ž III
145 y sla iškas xzomkas (l. zamek) LKŽe.
S ulpines cons ucciones cons i uedamoji pa e se llama dos
sinónimos lie u išku y ge manišku: s ulpas LKŽe, D skŽ 353, xs ende is ( ok. dial.
s ände ) LKŽe.
5 En dicciona io de la lengua Li uania es e é mino ma cado como aš ų palab a: Rąs inės mu os
gene almen e cons uidos de 13 ąs ų ainikų, ąs ai can os suleidžiami į ak ą (ke ę, capą), ečiau į s ulpą (šulą) š LKŽe.
186 Robe as S unžinas | Edia os cons ucciones y sus componen es de piezas
| liaudies e minija
Venų cons ucciones y sus pa es denominaciones. Simplicias en anas de la
cons ucción ue on be ėmės pa ed en esci s os angos con obs uciablesas
ablelías. Desde XVI a. las en anas de i iendas enían ėmos. En ellos
ue on añadidos animales pūslės, odos, papie ius, audinys, más a de, desde
XVII XVIII a. id ios. Las p ime as en anas de id io hace de pequeñas,
ne aisyklingas o mas, balanas su ilizadas gabalillos de id io. XVIIXX a. los
obesios del pueblo p edominaban cua o de o seis pa es en anas (MS
2008: 20). Al nomb e común de la pa ed angula a el e minalis a li uán LKŽe,
D skŽ 184, Kl Ž 136, KzRŽ I 426, LzŽ 139. Rūšiniai e mininai nomb an en as
según paska į, dydį y cualidad. T és e mininos son lie u iški: an alangis
žiemai dedamas an as en as LKŽe, KzRŽ I 21, Zana Ž I 45, langalis menkas,
p as as, mažas en as LKŽe, langelynas p as as en as LKŽe. Ge manizmu
xliūkas ( ok. Lücke) LKŽe llamado en ilimo langelis. Lango ėmas
ing esa íame nue e sinóniminos e minos, es de ellos son lie u iški:
įs a as LKŽe, s ak a LKŽe, apylangės LKŽe. S e e minų g upelę cons i uye
cua o sla izmai y du ge manizmai: xbalanka (b us. бaлонкa) LKŽe, KpŽ I 139,
xpelčiai (b us. пяльцы) LKŽe, xši (b us. шыбa) LKŽe, xšuplėda (l. szu lada ok.
Schublade) LKŽe, ėmai ( ok. dial. ) LKŽe, Klämleng Ž 246, xšė ( ok. Schlenge)
LKŽe. A es a cons ucción añadiéndose id o lakš ai llamados penkiais
sla izmas: idklas (sl. s ъklo F aenkel 1962:
906) LKŽe, D skŽ 348, Kl Ž 291, LzŽ 245, xbalanka (b us. балонка) LKŽe, xklė ka (l.
kla ka) LKŽe, xk a ka ( us. фopтка) LKŽe, Zana Ž I 824, xšiba (b us. шыбка) LKŽe.
Lango a s imo disposi i o se llama d iem Li u iškais sinónimos: y is LKŽe,
inginis LKŽe. Li u išku é mino p ielangis LKŽe llamado window ėmo apmušas.
O laidė llama dos dos sinónimos Li u iškais: langelis LKŽe, LzŽ 139, puslangis
LKŽe. XVIXIX a. con į ėmin as pue as usadas a s adas o zachumiadas
langinės. Su cons ucción e a simila a pue as, ado os ada co azón, lúnulio u
de o a o ma de pequeños angos (MS 2008: 21). Desde i os lengua uen es se
e que ce a omosios langinės llamadas e u ías e minis d iem lie u iškais y
d iem hib idiniais: langinė LKŽe, KzRŽ I 426, langa ie ė LzŽ 139, xlanginyčia (hib .,
lie . langas y sl. -inyčia) D skŽ 184, LKŽe. Zajs umiamąsias langines ma ca
Li u iškas e minos b aukšlė LKŽe, in e nas hib idas xba bynyčia (hib ., lie .
Kl Ž 137, ˣlanga a yčia (hib ., iš langinyčia LKŽe, lie . langas, sl. -inyčia)
ba ben i y sl. -inyčia) LKŽe. Ki ų en o cons ucciones cons i uyen es de
pa es denominaciones g upelę cons i uye diez e minos. Apa inė lango len a
señalima cincías sinóniminas e minis: es lie u iškais, uno sla išku y uno
hyb idiniu: palangė LKŽe, Kl Ž 199, an langis LKŽe, p ielangis LKŽe, sk ynia (b us.
187Te minologija | 2013 | 20
скрыня, l. sk zynia) LKŽe, xlanginyčia (hib ., lie . langas y sl. -inyčia) LKŽe. Len elė
lauko pues as į a dijama d iem lie u iškais sinonimais: p iešpalangė LKŽe,
zalangė LKŽe. Te minu zalangė LKŽe se llama y len ynėlė encima en el en o.
Tokia len ynėlė aún į a dijama Li u išku é mino langė LKŽe y hib idu
xlanginyčia (hib ., lie . langas y sl. -inyčia) LKŽe. Las cons ucciones de pue as,
sus pa es y a s imo disposi i os nomb es. Las pue as de los edi icios
adicionales ue on de a ios ipos. Simplicias cons ucciones i ps inas
pue as hechas de skaldi o spygliuocio á bol sanda iai suglaus os anchos
ablos. Įsp ūdinių du ų kons ukciju suda ė ėmas llenado len ų įsp ūdomis,
d isluoksnės du ys apa eció pue ais apkalan jun omas. Ūkinių obesių
pue as ue on pinamas y elėmis, šiaudų g įž ėmis, nend ėmis, i iendas
casas y s i nų pue as puoš os ex api ados o namen ais, p o iliuo ais
ob adais. S ak os p epa adas de dos mane as baig ame en inyje c us os
angos o s ak os cons uidas en aba inį en inio. S ip ių s ak ų hacía al a
su gidos más pesadas pue as colgables (MS 2008: 20). Desde i a lengua
uen es e , que du is į a dijančių e minų hay sólo seis. Du Li u iški
e mininos conside a se comunesisiais denominacionimien os: du ys LKŽe, Kl Ž
56, KzRŽ I 171, KpŽ I 492, Zana Ž I 341, pue as LKŽe. El é mino pue a a y
denominación especiesina él ambién llamadas g andes pue as su e iadas
kluono: pue as didelés su e iadas pue as LKŽe. Ki i ūšiniai lie u iški
e mininai ma mi pue ais según paski į, kons ukciją y pe enymą: du elės
esidenciales casas zazakalinės, p as osios du ys LKŽe, pusdu ės pe pusę
da inėjamas du ys (pp . dūminėje pi kioje apačia užsida o, y i šusamas
deixamas dūmams išei i) LKŽe, a čia kluono du ys LKŽe. Du ų ėmai llamados
cincis e minis: d iem Li u iškais, d iem sla iškais y uno ge manišku: s ak a
LKŽe, a čia LKŽe, xad e ija (b us. od e ьja F aenkel: 2) LKŽe, KzRŽ1 3, KpŽ I 6,
LzŽ 18, xlušėkas (l. uszak) LKŽe, xšlengė ( ok. Schlenge) 1962 LKŽe Te minu
s ak a ambién į a dijama supe io idad pa e s ak os. Rūšiniu nomb e a
la izma el ė (la. el e) LKŽe él se llama gaub a du ų s ak a. S ak os dolys
p incipalmen e señalimos Li u iškais e minis. Apa inė s ak os pa e
į a dijama lie u išku e min slenks is LKŽe, Kl Ž 281, LzŽ 239, Zana Ž III 106. La
pa e supe io de los nomb es g upelę cons i uye cinco sinóniminos é minos
cua o lie u iški y uno híb ido: s ak a LKŽe, įma a LKŽe, kepu ė as LKŽe,
i šdu ė LKŽe, xkap ū inis (hib ., l. kap u
188 Robe as S unžinas | Edia os cons ucciones y sus componen es de piezas
| liaudies e minija
y lie . -inis LKŽe) LKŽe. Šoninė pa e llama ge manizmu xš elius ( ok.
Schwelle) LKŽe. Šoninė ja ų k aunamo pa e s ak osa del edi icio
į a dijama sla izmu x ė ėja (sl.) LKŽe, LzŽ 283. S ak ų apmušai señalimi
dos sinóniminas sla izmas: xable ū a (l. abla u a) LKŽe, KpŽ I 2, xlempe ija
(l. lampe ja) LKŽe, Zana Ž II 49.
Las cons ucciones más an iguas i ps inių du ų a s omuosius į aisus
nomb a once once sinoniminių e minų no yni lie u iški i du sla iški: bėgis
LKA I bėgūnas LKA I bėgūniukas LKA I kuk a LKŽe, LKA I 56, 56, są a s ė LKA I
sukučiai LKŽe, LKA I 56, 56, LKA I 56, 56, a ikšlis LKŽe, LKA I y iaička 56, 56, 56,
56, LZ xka kaczka (l. dialec ka) LKA I LKŽe, Lkaš (l. us, 56, kos, k. xoš) LKA LKA,
IKA 56. Vėlesnius e o ia ios a s imo disposi i os ma ca ylika
sinoniminių e minų sie e lie u iški, uno la iškas, es sla iški y du
ge maniški: gembės LKA I kabas LKA I kabikas LKA I kablys LKA 56, 56, 56, I
kukis LKA I 56, 56, LKA I kukis LKA I 56, 56, ąšas LKe, y iai LKA I I kengė (la.
ķenķis kab, ok. dial. kennig kablys) LKA Zana ž I 65, 65, 65, I 65, LKA xp abajus
(b uska ppauboi) LKŽe, LKA I xzo i (b uskas завеса) LKA LKA I k ūka (b uska
x 56, 56, 56, 56, 56, 56, 56, L. kablyska x k ūka) I K uska (k uska) I K uska
(k uska) I K uska (k uska) I.
Pa alpos cielos denominaciones. Al nomb e común de la habi ación dangos se
conside a á el é mino li a iškas lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ 197,
KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99. Rūšiniais denominaciones a
e mininos, į a dijan ys lubs según pe enecimien o, paski į y sudė į.
Gy enamojo namo llaman a sie e sinóniminos e minis: d iem e minis
Li u iškais, d iem sla izmais, uno la izmu, uno ge manizmu y uno hib ido:
lubos LKŽe, LKA I 36, DŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ II 36, Zana Ž 99, zálos LKŽe,
xs ale onia (b us. dial. es ala ání) L 36, I LKŽe, xpceas (b us. paceas) LKA I
LKA I dialyska (la. g . lubos) L 36, I xkkeis ( ok. Dec) LKA I xluba onia (hi., 36 - la .
- la . Penki especies dė į. Según kilmę es o es es Li u iški, uno sla iškas y
un híb ido e minis: juodlubės p as osios, an osios lubos Zana Ž I 576,
e minai pa adina gy enamojo namo lubas pagal kokybę, paski į i su-
lubokšliai iš len galių o pagalių g ei omis pada y as p as as lubos LKŽe,
palubys an osios lubos LKŽe, x oki as (l.sup su i ) lubos, zadengiancias
juodlubes LKŽe, xg g ipsdekis (hib ., gipsos y Decke LKŽe) inkuo os LKA I 36.
195Te minología | 2013 | 20 pa e, plokš uma (len os) LKŽe, xabzojus (l. obzoj
LKŽe) neapipjau os len os k aš as KzRŽ I 2, xbuomkan is ( ok. dial. bōm, ok.
Kan e) ap alus len os k aš as LKŽe. Len os k aš as įnominado en es
sinónimas dudas Li u iškais y una Ge manišku: b iauna LKŽe, Kl Ž 2526, žambas
LKŽe, xkan a ( ok. Kan e) LKŽe, D skŽ 137. Len ų įlaidų, išd ožų, g io elių
pa adinimų g upelę cons i uye cua o desiguodos é minos de o igen: uno
lie u iškas, uno sla iškas, uno ge maniškas y uno hyb idinis: sp audis LKŽe,
xšpun as (l. szpun ) LKŽe, xg opa ( idu amžių ok. ž. g ope) LKŽe, xpa elka
(hib ., lie pa elė y sl.
-ka) LKŽe.
Molio gaminys į a dijamas d iem sla izmais: ply a (b us. pli a, l. ply a
F aenkel 1962: 625) LKŽe, D skŽ 273, Zana Ž II 440, xcegla (l. cegła) LKŽe.
S a yboje u ilizadas b y ų esiduos denominan es sinóniminos
hyb idiniais e minos: ply galys (hib ., b us. pli a y lie . galas) LKŽe, Zana Ž II
440, xply s ukis (hib ., b us. pli a y ok. dial. s uk, s ak) LKŽe, pusply ė (hib .,
b us. pusė y. pli a) LKŽe.
2. TERMIN PLUGIAREIKŠMIŠKUMAS Y HOMONIMIJA
Mažu es ic i ud de signi ica i os y imagina i oum pasižyminčiai cons uybos
liaudies e miniei ca ac e ís ico plu ia eikšmiškumas. Daugia eikšmiškumą
i specialiųjų są okų ibų neapib ėž umas, eikšmių aida, į a dijimo pe -
kėlimas pagal am ik as asociacijas. Šios s i ies e minijoje y a į ai ialypiais
podía lem yšias elacionados plu ia eikšmių e minos: ce canos concep os
į a dijančių, pe enencia, des ino y composición dis in i os con enedo es de
é minos o asociacinías y me a ó icas elaciones elacionadas elacionados de
é minos, no acla iskias elaciones signi ica i as con enidos de e minos
(plačiau é S unžinas 2009: 6892). Ki ingų mik osis emos e minos
plu ia eikšmiškumas puede di e i . Po ejemplo, úkinių pas a ų e minijos
mic osis ema en polia eikšmiai e minos suelen į a dija p óximos p opósi os
di e ybių con enedo es concep os (plačiau ž . S unžinas 2012: 184198). El
e minológico de un hoga de i ienda y sus pa es polia eñšmiai é minos
pueden ma ca ė i ce canimas designación ca ac e ís icos que con ienen
concep os o di e en es ca ego ías de des inacion comun ybių que con ienen concep os (plačiau e S unžinas 2009: 6892).
Sob e penk adalis cons ucciones y sus cons i uedamos pa es señalincias
e minos ienen la misma exp esašką y di e en e signi icado ochocias de
cua en a e minas o man ein a y sie e mul ia eikšmių o homoniminių
e minos eilu es. En su mayo ía se a an de é minos poliéndicšmicos, ing esinan es di e en e

Robe as S unžinas | 196 Edia os cons ucciones y sus componen es de piezas
| liaudies e minija
en sí mismas o semejan es cons ucciones, cons ucciones y cons ucciones
ocupan es las pa es cons i uyen es o dis in as adyacen es del echo LKŽe
sudedamąsias kons ukcijų dalis (16 eilučių), p z.: ˣbalanka „lango ėmai“
LKŽe, KpŽ I 139 – ˣbalanka „lango s iklas“ LKŽe, bamblys „šiaudinio
bamblys majas paudó kūlelis, poniéndose en el echo LKŽe, Zana Že I 108, gegnė
s ogo k ema LKŽe, Kl Ž I, Kl Ž I, Zana Že I gegnė og 71, en el e eno de la
es a u a del s ogo, g illis LKŽe, LKAŽ 420, g ebė s e ai 137 LKAŽ, LKŽ, LKŽ, LKŽ,
LKŽ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ,
LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ,
LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ,
LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ,
LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ, LZ,
LZ, LZ, al gúb io del ejado de pajo e o ale LKŽe ša kiukai susuk i paudos
kūleliai, u ilizados empezando a cub i el echo LKŽe, a čia du ų s ak a LKŽe
a čia kluono du ys LKŽe, x sk iškos klė ieslia LKŽe, LKA I 49 x iškos da žinės
lubosu ai LKŽe En es os casos, común polia eikšmių é minos de signos es
ocupada luga .
Dalis poli-signi c i os e minos į a dija ce canos concep os y señas de
di e en es luga es, de di e en e composición o de di e en e des ino de
cons ucciones o cons ucciones cons i uyen es de eilučių), po ejemplo:
xd onyčia plona ablela pa a el echo deng i LKŽe, D skŽe 73 xd onyčia plona len a
LKŽe, Kl Ž 52, 48 xluba onia LKA I I I I li ing lo lo lo lo lo LKŽe Žel L 48, LKA I
LKA I p iiska len a, lka Lka len a, dengian i langų s ak ą LKŽe p ieska LKŽe Lka
palė, lks ė l ls ė l llė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė
ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė
ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė
ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė ė Algunos é minos plu iénicés ma can
cognados y concep os gené icos (7 líneas), po ejemplo: dang is s ogas LKŽe,
LKA I 35 dang is šiaudinis ogas LKŽe, LKA I 35, xg ėdai klojimo lubos LKA I 49
xg ėdai iš
len ų pada y os klojimo lubos“ LKA I 49, lubos „pa alpos danga“ LKŽe,
197Te minología | 2013 | 20
LKA I 36, DūnŽ 181, D skŽ, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, LzŽ 151, Zana Ž II 99 lubos
i enamojo domu lubos LKŽe, LKA I 36, DūnŽ 181, KzRŽ I 467, Kl Ž 154, Lz 15Ž1,
Zana II 99 lubos Žono LKA I 48, 182 s š a LKŽe, Logos I 34, Zana Ž III s ogas
udkas LKŽe, LKA I 18, 197, LKA I 34, Zana Ždu III 2, LK a a a a a a
a a didelės su e LKŽe du ai LKŽe. Algunos é minos es án
elacionados con la elación del odo y pa e y ia a dia cons ucción y
pa e de ella (2 líneas): gegninis i šu inis ąs ų ainikas LKŽe gegninis
i šu inis pa enos ąs as (señojas) sob e el cual es omas gegnės LKŽe,
KpŽ I 627, s ak a ėmai du ims LKŽe s ak a i šu inė s ak os. LKŽe
Homonimų pa á o ma de di e en es o ígenes é minos Li u iškas g indys
len ų klojinys LKA I 37, KzRŽ I 255, KpŽ I 742, Zana Ž I 507 y la iškas g indys
(la. dial. g īda lubos) gy enamojo namo lubos
LKA I 36.
IŠVADOS
1. Vi e la lengua uen es en hay muchos adicionales edi icios cons ucciones
y sus cons i uedamąsias pa es señalincias liaudies e minos. 422 e mininai
į a dija po 200 adicionales edi icios de cons ucciones y sus pa es. La
mayo pa e son echo y sus pa es (32%), pa edes y sus pa es (20%)
denominaciones, algo menos son pue a, en anas y sus pa es (11 % y 9,5%),
echos de locales (9,5%) y len as (9,5%) en a dijancios e minos. Nogueg
é minos deno a suelo (4,7%), cimien os y sus dependien es (2,4%) o lad illos (1,4
% de odos los é minos). 2. T adicinių pas a ų kons ukcijų and hei pa s
e minija es lie u iška lie u iški ienažodžiai y sudė iniai e mininai o man
casi dos ečdalios (63 %) de odos los e minų. Te mos de o igen S e ima son
más de un cua oadal (28,9 %, é minos de híb idos y mix ios composición
menos de diezadalis (8,1 %). Skolinių g upo en p edomina sla izmai ellos
cons i uyen más de dos e čdalius (70 %) de odos skolinių. Ge manizmų es á
po quin adalį (21%), la izmų es á menos que diezadalis (9%). 3. Beque e cdalis
(30 %) de es uc u as y sus pa es es án in ie íabanasi a ios e minos. Más
a menudo concep os señalados la gas sinónimos hilu adas sinónimos eilučių.
penkių na ių i ilgesnės eilu ės suda o daugiau nei ečdalį (37 %) isų
D ina ės sinónimos hilu és cons i uyen menos de e čdalį (30%), ina ės
cua adalį (24%), ke u na ės d alik ąją pa e (8%) de odos los sinónimos
eilučių. Las más g andes son e jiables ca eles (18) y ogo supe io de la pa e
Robe as S unžinas | 198 Edi icios de cons ucciones y sus componen es de piezas
| liaudies e minija
denominaciones (16 sinónimos) de g upos. Según kilmę p edomina los sinónimos
eilu és con é mino de desiguodos o igenes (90%). 4. Edi icios de
cons ucciones y sus pa es e minijos hie a chinė es uc u a no susė inga.
Más a menudo e mininos o man dos ni eles de hie a chía, sólo insigni icé
pa e de concep os ing es a dijama e minis de es ni eles. Rūšiniais
e minis a e čdalis (31 %) examinados e minos. Ellos los concep os suelen
nomb a po pe enencia (34%), des i ución (25%) o luga (18%), bas an e ías
po peculia idades de es uc u a (11%), amaño (7%) o cualidad (4%). 5. Algunos
é minos (3 %) nomb an concep os según cie a asociaciónciones.
Me a o icamen e cons ucciones y sus pa es įnominiyaban animales, sus
pa es, bui ies daik ų, pa es del cue po humano y de la na u aleza daik ų
nomb inimais. Me oniminiai e mininai concep oas nomb ina según suda omąją
ma e ialá. 6. Penk adalis (19 %) e minos ienen la misma exp esi šką y
di e en e signi icado. En su mayo ía se a a de é minos polie echšmiai,
ma cin ys di e en es luga simila ocupando cons ucciones y (o) sus
cons i uedamos pa es, o p óximos concep os į a dijan ys e minos,
ma cin ys di e en es luga es, di e en e composición o di e en e des ino
cons ucciones o sus cons i uedamos pa es. Rečiau é minos plu ia eikšmiai
į a dija kininines y especies concep os o denomina cons ucción y su pa e.
Homonimų pa ą o man la misma exp esión con di e en es é minos de o igen.
ŠALTINIAI
D skŽ – D uskininkų a mės žodynas. Sud. G. Nak inienė, A. Paulauskienė, V. Vi kauskas, Vilnius: Mokslas,
1988.
DūnŽ – V. Vi kauskas. Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976.
Kl Ž – A. Vilu y ė. Kal anėnų šnek os žodynas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
KzRŽ I – A. Pupkis. Kazlų Rūdos šnek os žodynas A–M, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
KpŽ I – K. Vosyly ė. Kupiškėnų žodynas A–H, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007.
LzŽ – J. Pe auskas, A. Vidugi is. Lazūnų a mės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985.
LKA I – Lie u ių kalbos a lasas 1. Leksika. Red. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1977.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as, 2005. – www.lkz.l .
Zana Ž I–III – Zana ykų šnek os žodynas 1. A–K, 2. L–R, 3. S–Ž, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų ins i u-
as, 2003–2006.
LITERATŪRA
F aenkel E. 1955–1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch III, Heidelbe g: Ca l Win e . Uni e si ä s e lag,
Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech .
LEB – Lie u ių e nog a ijos b uožai, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1964.
LLA 1965: Lie u ių liaudies a chi ek ū a 1. Kaimo gy en ie ės i gy enamieji namai, Vilnius: Min is.
MS 2008: Medinė s a yba: jaukių namų žinynas, Kaunas: UAB „Dangus“.
Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
199Te minologija | 2013 | 20
Ska džius P . 1996: Rink iniai aš ai 1, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
Smoczyński W. 2007: Lie u ių kalbos e imologinis žodynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.
S unžinas R. 2008: Va ian iniai s a ybos liaudies e minai Lie u ių kalbos žodyne. – Te minologija 15,
111–130.
S unžinas R. 2009: Daugia eikšmiai i homoniminiai s a ybos liaudies e minai. – Te minologija 16, 68–92.
S unžinas R. 2010: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių liaudies e minijos sinonimija. – Te minologija
17, 130–142.
S unžinas R. 2011: Gy enamojo namo i pag indinių jo dalių ūšiniai liaudies e minai. – Te minologija 18,
142–153.
S unžinas R. 2011: S a ybos liaudies e minai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S unžinas R. 2012: Ūkinių pas a ų liaudies e minija. – Te minologija 19, 184–198.
U bu is V. 1981: Bal ų e imologijos e iudai, Vilnius: Mokslas.
U bu is V. 2009: Bal ų e imologijos e iudai 2, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Vi kauskas V. 1966: Apie kai ku ių žemai iškų žodžių a ojimą. – Lie u ių kalbo y os klausimai 8, 155–168.
VLE II 2002: Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Клепикова г. П. 1974: Славянская пастушеская терминология, Москва: Наука.
FOLk TERMINOLOGY OF BUILDINg CONSTRUCTIONS AND THEIR PARTS The a icle deals wi h
olk e minology o cons uc ions and hei pa s o adi ional Li huanian buildings in
espec o concep s, o igin and seman ic ela ions: synonymy, polysemy and hie a chy. The
esea ched e ms a e aken om a ious lexicog aphical sou ces o Li huanian olk
e minology. The e a e 422 e ms in he esea ched sou ces which name abou 200
di e en cons uc ions and hei pa s. The majo i y o e ms name oo and wall
cons uc ions and hei pa s, o example dang is ( oo ), k aigas ( idge), gegnė ( a e ),
siena (wall), sienojas (log), undinis (main log). A smalle pa o he e ms name doo and
window cons uc ions and hei pa s, oom co e ings and planks, o example du ys
(doo ), s ak a (doo ame), langas (window), apylangės (window ame), lubos (ceiling),
juodlubės (sound boa ding), len a (plank), špun as ( eba e). A ew e ms name loo ing,
( ounda ion), papama is ( ounda ion s ones), ply a (b ick). The majo i y o e ms a e o
ounda ion, ounda ion pa s and b icks, o example g indys ( loo ), pamū a
Li huanian o igin (63%), o example asla (di loo ), undamen o ( ounda ion), zallos
(ceiling). Sla ic, Ge manic and La ian bo owings make up mo e han one qua e (28.9%),
hyb ids and e ms wi h mixed composi ion less han one en h (8.1%), o example dokas
(Pol. dach) ‘ oo , š elys (Ge m. Schwelle)
‘lowe balk, s ū ys (La . s ū is); pamū a (Li h. paand Sl. mu ) ‘ ounda ion, molinė (Li h.)
padlaga (Sl. podłoga, Bela . padloga) ‘di loo . Less han one hi d (30%) o he
esea ched cons uc ions and hei pa s a e named using mo e han one e m. Lines o
synonyms naming cons uc ions a e a he long and hey consis o synonyms o
di e en o igin. G oups o names o la hs and oo ops a e he la ges hey consis o
18 and 16 e ms. Te ms naming cons uc ions ha e a simple hie a chy. Usually e ms make a
wole el hie a chy and only a ew e ms make a h ee le el hie a chy. One hi d o e ms
can be iewed as speci ic e ms. Such e ms name cons uc ions and hei pa s o
di e en dependence, pu pose o place, o example pama as ‘ ounda ion, podmū auka
‘mason y ounda ion.
200 Robe as S unžinas | Edia os cons ucciones y sus componen es de piezas
| liaudies e minija
One i h o e ms a e polysemous. Mos o en polysemous e ms name di e en
cons uc ions o pa s o cons uc ions o he same place, o example balanka ‘window
ame ‘window glass, g ebės as ‘ oo ame ‘ a e la h. O he e ms name gene ic and
speci ic concep s o name cons uc ion and pa o i , o ins ance dang is ‘ oo ‘s aw
oo , s ak a ‘doo ame ‘ op o doo ame. Pai s o homonyms consis o e ms o
di e en o igin Li huanian g indys ʻ loo ʼ and La ian g indys ( om La ian g īda ‘ceiling)
‘ceiling.
Recibió 20131004
Robe as S unžinas
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
E. poš a obe [email p o ec ed]