5 6 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas
| i on ologija
Š ie imo i mokslo e minų žodynas
i on ologija
IRENA MARKIEVICZ, ERIKA RIMKUTĖ
Vy au o Didžiojo uni e si e as
ESMINIAI ŽODŽIAI: eks ynas, š ie imo i mokslo e minai, on ologija, žodynas
ĮVADAS
2010–2012 m. Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos
cen e ykdy as Lie u os mokslo a ybos inansuo as p ojek as Š ie imo i
mokslo e minų au oma inis iden i ika imas (ŠIMTAI 2). Šio p ojek o pa-
g indinis ikslas – išbandy i eks ynų ling is ikos me odus, kad bū ų galima
au oma iškai a pusiau au oma iškai a pažin i e minus, au oma izuo i e -
minų apib ėž ims su o muluo i eikalingos in o macijos a anką eks yne
i aip paleng in i e minologų da bą. S a biausi a lik o y imo ezul a ai,
be me odikų, y a specialusis š ie imo i mokslo ( oliau ŠM) eks ynas (jo
dydis – 4 mln. žodžių), šio specialiojo eks yno pag indu pa eng as Š ie imo
i mokslo e minų žodynas i Š ie imo i mokslo e minų on ologija.
S aipsnyje p is a omas ŠM e minų žodynas i ŠM e minų on ologija.
Rašoma apie žodyno s uk ū ą, jo ski umus nuo ki ų e minų žodynų.
Daugiau dėmesio ski iama ŠM e minų on ologijai. Paaiškinama, kaip
ski ingose mokslo šakose apib ėžiamos on ologijos, kam jos eikalingos,
kokiais me odais ku iamos. Išsamiai ap a iama ŠM e minų on ologija,
p is a oma jos sanda a, pa eikiama pa yzdžių, paaiškinama, kaip šis šal inis
gali bū i p i aikomas.
Abu da bai – iek ŠM e minų žodynas, iek ŠM e minų on ologija –
pa eng i emian is a pačia medžiaga, . y. specializuo u ŠM eks ynu,
naudojan eks ynų i kompiu e inės ling is ikos me odologiją.
Šiuo da bu no ima p is a y i eks ynų i kompiu e inės ling is ikos ga-
limybes e minologijos s i yje, siekiama a k eip i e minologų, e minų
žodynų a duomenų bazių suda y ojų dėmesį į ai, kad galima ben iš
dalies au oma izuo i e minų a kybą, kad įmanoma sude in i p esk ip-
y ųjį i desk ip y ųjį e minų analizės būdą.
5 7Te minologija | 2013 | 20
ŠVIETIMO IR MOKSLO TERMINŲ ŽODYNO SUDARYMO ETAPAI
ŠM e minų žodyno e minai nus a y i specializuo ame eks yne aikan
ling is inius me odus (plačiau ž . G igony ė e al. 2011; Rimku ė 2012).
Žodyno suda ymas uko d ejus me us, . y. kol bu o ykdomas į ade
minė as p ojek as, okiais e apais:
1) suda y as 4 mln. žodžių specializuo as ŠM eks ynas;
2) eks ynas au oma iškai mo ologiškai ano uo as;
3) suku as au oma iškai e minus a enkan is į ankis, pag įs as ling is-
inėmis aisyklėmis;
4) apsib ėž i galimų e minų a ankos k i e ijai;
5) nus a y a apie 11 ūks . galimų e minų, suda y ų nuo ieno iki pen-
kiolikos žodžių;
6) p i aiky i papildomi galimų e minų a ankos k i e ijai1;
7) nus a y a 780 ŠM e minų (1–5 žodžių);
8) pa eng a e minų apib ėžimo, emian is eks ynais, me odika;
9) pa eng i ling is iniai iš ekliai, eikalingi e minų apib ėž ims nus a y i;
10) apib ėž i 300 pasi ink ų g upių e minų;
11) pa eik i apib ėž ų e minų a i ikmenys anglų, okiečių, p ancūzų kal-
bomis.
Neabejo ina, kad kiek ieno e minų žodyno suda ymas eikalauja daug
specialis ų da bo laiko sąnaudų, inansinių iš eklių. Šiame s aipsnyje p i-
s a omas ŠM e minų žodynas, no s i nedidelis – jame pa eik i 224 e -
minai (plačiau ž . ki ą sky ių), be me odologiškai labai sudė ingas. Kaip
ma y i iš ap ašy ų žodyno suda ymo e apų, ne i u in specializuo ą
eikiamos s i ies eks yną2, bu o eikalingi specialūs į ankiai3 e minams
au oma iškai a pažin i i nus a y i.
1 Analizuo i ne ilgesni nei iš sep ynių žodžių suda y i e minai; a siž elg a i į dažnumą: kuo umpesnis
e minas, uo dažniau jis u i bū i a ojamas, p z., analizuo i ik ie ienažodžiai e minai, ku ie pa a o-
i ben 20 ka ų, o sep yniažodžiai e minai u ėjo bū i pa a o i ne mažiau nei du ka us.
2 Teks yno suda ymas – ienas iš s a biausių i ilgiausių iso y imo e apų, nes no in suda y i ep ezen a-
y ų eks yną, ku iame bū ų galima nus a y i e minus, eikėjo a idžiai a ink i eks us, juos žan iškai su-
balansuo i, echniškai su a ky i (iš pd inkmenų pe kel i į eks ines, pakeis i koda imą i k .).
3 Šiame p ojek e bu o suku as lie u ių kalbai p i aiky as e minams au oma iškai nus a y i ski as į ankis,
nes, kaip ma y i iš anks esnių ekspe imen ų (ž . G igony ė e al. 2011), dėl kalbų s uk ū os ski umų
lie u ių kalbai be eik neįmanoma p i aiky i ki oms kalboms ski ų e minų a pažinimo į ankių. Šiame
į ankyje naudo os ling is inės aisyklės: ieško a am ik os g ama inės s uk ū os e minų, p z., būd a dis +
daik a a dis, daik a a džio kilmininkas + daik a a dis, daly is + daik a a dis i k .
Panašiais me odais e minus nus a o la ių kalbos y ėjai (ž . Go nos ay e al. 2012; K ugļe skis e al.
2005). Pasak jų, e minų nus a ymas naudojan ling is inius me odus (mo osin aksinę analizę) y a inka-
mesnis nei anali inėms kalboms inkan ys s a is iniai me odai.
5 8 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas
| i on ologija
Sudė inga bu o i iš isų au oma iškai nus a y ų p asmingų i aisyklingos
g ama inės s uk ū os junginių a si ink i ŠM e minus. Sunkumų kilo dėl
o, kad adinamųjų galimų e minų iš 4 mln. žodžių eks yno nus a y a ne
11 ūks . Ki ame y imo i žodyno suda ymo e ape bu o s a bu iš isų
junginių nus a y i ŠM e minus (apie šią p oblemą ašoma Rimku ė 2012).
A k eip inas dėmesys į ai, kad p is a omas ŠM e minų žodynas suda-
y as eks yno pag indu. Tai eiškia, kad bu o naudo as ne adicinis, iki
šiol Lie u oje is da papli ęs e minologų kompe encija pa em as, ka ais
gana subjek y us, p esk ip y usis e minų a kybos būdas, o šiuolaiki-
nėje e minologijoje p anašesniu laikomas desk ip y usis e minų analizės
i apib ėžimo būdas, pag įs as eks ynų duomenimis. Žodynams suda y i
eks ynai labai eikalingi, nes juose galima nus a y i ipiškiausius, dažniau-
sius e minų a osenos modelius, ku ie s a būs eikšmei apib ėž i, ak u-
aliems pa yzdžiams pa ink i.
Dėl sudė ingos e minų apib ėžimo me odologijos nusp ęs a išsamiai
apib ėž i 300 e minų. A si ink i am ik ų g upių e minai: e minai su
žodžiu akademinis (p z.: akademinė lais ė, akademinė e ika, akademinė a-
landa), su žodžiu da bas (p z.: diplominis da bas, namų da bas, sa a an-
kiškas da bas), su žodžiu išsila inimas (p z.: uni e si e inis išsila inimas,
bend asis išsila inimas, aukš asis išsila inimas), su žodžiu š ie imas (p z.:
š ie imo eikėjas, suaugusiųjų š ie imas, ne o malusis š ie imas) i . . Api-
b ėž i i keli dažnai a ojami ienažodžiai e minai: s uden as, mokslinin-
kas, uni e si e as i k .
Kaip i ki uose e minų žodynuose, ŠM e minų žodyne p ie daugumos
e minų nu ody i a i ikmenys anglų, okiečių i p ancūzų kalbomis. Jie
ink i iš pa i in ų apib ėž os s i ies šal inių, dokumen ų, specializuo ų
e minų duomenų bazių: Anglų kalbos š ie imo e minų žodyno (Glossa y o
Educa ional Te ms), Aiškinamojo su s udijomis susijusių e minų žodyno, De
Eu opäische Quali ika ions ahmen ü lebenslanges Le nen, Eu oVoc (daugia-
kalbio Eu opos Sąjungos ezau o), Lie u os Respublikos e minų banko i k .
Daugiausia em asi Didžiosios B i anijos, P ancūzijos i Vokie ijos š ie-
imo e minija, ačiau daugelio e imo a i ikmenų eikšmė minė ų šalių
sis emos kon eks e nė a isiškai okia pa i kaip o iginalių e minų, a o-
jamų Lie u os š ie imo i mokslo s i yje. Žodyne pa eik i e minų a i i-
kmenys užsienio kalbomis y a aiky ini Lie u os Respublikos mokslo i
š ie imo sis emai i ne isada (a ba iš dalies) gali bū i aikomi ki os šalies
mokslo i š ie imo sis emai apibūdin i.
5 9Te minologija | 2013 | 20
ŠVIETIMO IR MOKSLO TERMINŲ ŽODYNO SANDARA
ŠM e minų žodynas y a lais ai p ieinamas in e ne e ad esu h p://dau-
kan as. du.l /moksliniai- e minai/. Čia pa eik i 224 e minai, no s anks-
esniame sky iuje ašy a, kad apib ėž a 300 e minų. Apib ėž ų i žodyne
pa eik ų e minų skaičiai ski iasi odėl, kad pas ebė a, jog kai ku ie e mi-
nai (p z.: k ali ikacijos lygis / lygmuo; mokslo / mokslinis laipsnis; mokslo /
mokslinė p odukcija; magis an ū os / magis o s udijos; s uden o mokymosi /
da bo k ū is; als ybės / als ybinis mokslo ins i u as) a ojami kaip sino-
nimai, jie y a panašios s uk ū os, odėl okie e minai sujung i.
ŠM e minų žodyne y a isiems e minų žodynams bū inos dalys, . y.
pa s e minas, jo apib ėž is. Kaip minė a, nu ody i a i ikmenys anglų,
okiečių i p ancūzų kalbomis. Taip pa pa eik os dalykinės s i ys (p z.,
aukš ojo mokslo aldymas, aukš ojo mokslo poli ika, aukš ojo mokslo
adminis a imas), kai ku ių e minų san umpos.
Žodynas nuo ki ų e minų žodynų a duomenų bazių ski iasi uo, kad
da nu ody os isos e minų kai ybinės o mos su dažnumais i bend asis
e mino dažnumas ŠM eks yne. P ie isų e minų galima as i ben du
a osenos pa yzdžius iš ŠM eks yno (pa yzdžiai ne edaguo i, nekeis i, ik
ka ais su umpin i), kai iuosius i dešiniuosius koloka us4, konko dansą5.
Ne isiems e minams apib ėž i pakako in o macijos iš eks yno. P ie
ų e minų, ku ių apib ėž ims su o muluo i in o macijos bu o mažoka
(p z.: mokymo eikėjas, s uden o k epšelis, bazinis išsila inimas), pažymė os
ž aigždu ės.
Kadangi e minai iš ink i iš eks yno, bu o žinoma, kaip dažnai jie pa-
a o i, odėl p ie isų e minų nu ody as su a inai žymimas dažnumas
ki ų e minų a ž ilgiu:
êêê odoma p ie dažniausių e minų, ku ie š ie imo i mokslo eks-
yne pa a o i iki 500 ka ų;
êêê odoma p ie e esnių e minų, ku ie eks yne pa a o i 100–499
ka us;
4 Tai s a is iškai (pagal dažnumą) nus a omi analizuojamo e mino kon eks iniai pa ne iai, dažnai a sidu ian-
ys šalia e mino iš kai ės i dešinės pusės.
5 Tai isų pasi ink o e mino g ama inių o mų a ojimo a ejai iš eks yno, pa eik i ienos eilu ės kon eks-
e (konko danso eilu ė dažniausiai apima daugiau negu ieną sakinį). Konko dansas pap as ai analizuojamas
skai an jį pi miausia e ikaliai, nes ik aip iš yškėja ipiška e mino a osena. Analizuojamas e minas
pa eik as konko danso eilu ės idu yje, jis y a pa yškin as. Analizuojamam e minui iš kai ės i iš dešinės
nu ody a maždaug po 50 simbolių konko danso iš aukos. No in pama y i ilgesnę konko danso iš auką
(maždaug po 150 simbolių iš kai ės i dešinės), eikia paspaus i konko danso eilu ės gale esan į pliuso ženklą.
6 0 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas
| i on ologija
êêê
odoma p ie e minų, ku ie eks yne pa a o i 10–99 ka us;
êêê
odoma p ie e ų e minų, ku ie eks yne pa a o i mažiau nei
10 ka ų.
Toliau kaip ŠM e minų žodyno ilius acija pa eik as e mino bakalau o
s udijos s aipsnis.
BAKALAURO STUDIJOS êêê
Apib ėž is
Aukš ojo mokslo pi mosios pakopos s udijos, eikiančios bend ą uni e si e inį išsila i-
nimą i pasi ink os s udijų k yp ies žinių pag indus bei k ali ikacinį bakalau o laipsnį.
Pa yzdžiai
JAV uni e si e uose įp as a, kad gabesniems s uden ams suda omos sąlygos sujung i
magis an ū ą su dok o an ū a, iksliau - iška po bakalau o s udijų s o i į dok o an-
ū ą ( ai am ik u laipsniu paaiškina, kodėl magis an ū os i dok o an ū os s udijos
y a sujungiamos ienu e minu - g adua e s udies, ku ios ykdomos aip adinamoje
g adua e school) i įgy i PhD laipsnį po 8 me ų s udijų uni e si e e.
Rekomenduojamas pe iodas ka u su bakalau o s udijomis - 5 me ai
Bakalau o s udijos (I pakopa) pap as ai unka 4 me us (160 k edi ų, dieninės s udijos).
Bakalau o s udijos, magis an ū a i dok o an ū a baigiamos a i inkamai bakalau o
da bo, magis o da bo i dise acijos gynimu.
Bakalau o s udijos – ai pi mosios pakopos s udijos, eikiančios bend ą uni e si e inį
išsila inimą i pasi ink os s udijų k yp ies žinių pag indus.
Dažnumas
bakalau o s udijos 21
bakalau o s udijomis 6
bakalau o s udijose 3
bakalau o s udijas 7
bakalau o s udijų 14
Bend asis dažnumas: 51
A i ikmenys
Anglų k.: bachelo ’s s udies
Vokiečių k.: Bachelo s udium
P ancūzų k.: é udes de licence
Dalykinė s i is
aukš ojo mokslo adminis a imas

6 1Te minologija | 2013 | 20
Koloka ai
Kai ieji koloka ai Dešinieji koloka ai
PO bakalau o s udijų
SU bakalau o s udijomis
TRUMPINTI bakalau o s udijas
PROGRAMINĖ
ĮRANGA bakalau o s udijoms
bakalau o s udijos I. PAKOPA
bakalau o s udijos MAGISTRANTŪRA IR DOK-
TORANTŪRA
Konko dansas6
[1] da binę eiklą a ba oliau
ęs i i baig i
bakalau o
s udijas.
Aukš osios mokyklos a s o-
ai išpla ino p anešimą, +
[2] šalyse, siūlan ys okias
bakalau o s udijas.
Bakalau o
s udijų
IV ku so udens semes e,
o magis an ū os s udijų +
[3] eologijos s udijų p og a-
ma – 5 me ai) ; į
bakalau o
s udijas
bu o p iim i 1 870 s uden-
ai, o 2009 m. Uni e si e ai +
[4] uni e si e ai yžosi iki 3
i 3, 5 me ų umpin i
bakalau o
s udijas,
in o muoja, kad Mokslo i
s udijų įs a ymas +
[5] uni e si e ai yžosi iki 3
i 3, 5 me ų umpin i
bakalau o
s udijas.
JAV bakalau ai, siekdami
p adė i magis an ū os +
[6] komisijų eikala imus :
eikia bū i baigus
bakalau o
s udijas,
jei s ojama į y imus
o ien uo ą p og amą, +
[7] m. Uni e si e ai yžosi
iki 3 me ų umpin i
bakalau o
s udijas.
Keli uni e si e ai yžosi iki
3 i 3, 5 me ų +
[8] k edi ų (4, 5 me ų) ba-
kalau o s udijų.
bakalau o
s udijas,
unkančias 4 me us
(ka alikų eologijos s udijų +
[9]
ne eikiančios s udijos.
Rekomenduojamas pe-
iodas ka u su
bakalau o
s udijomis
- 5 me ai (3 + 2 ; 3, 5 + 1,
5 ; 4 + 1). Bakalau o +
[10] Pap ašy as palygin i šias
s udijas su sa o
bakalau o
s udijomis
JAV, užsienie is pas ebėjo,
kad čia daug leng iau. +
6 Čia pa eik a ik dešim pi mųjų konko danso eilučių. In e ne o s e ainėje paspaudus pliuso ženklą pa odo-
mas ilgesnis konko dansas.
6 2 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas
| i on ologija
P ie kai ku ių e minų pa eik i keli ūks ančiai konko danso eilučių.
Pe žiū ė i okį in o macijos kiekį eikia daug laiko, ne isiems šie duo-
menys s a būs. No in iems daugiau sužino i apie e mino a oseną, kon-
eks ą, ku iame a ojamas pasi ink as e minas, galbū suda y i ki ą api-
b ėž į, išsi ink i eikalingų pa yzdžių, susida y i objek y ią nuomonę
konko dansas su eikia daug naudos.
ONTOLOGIJŲ SAMPRATA IR KŪRIMO PRIEŽASTYS
Šiame i olesniuose sky iuose ašoma apie ŠM e minų on ologiją, jos
suda ymo p incipus, šios i ki ų on ologijų panaudojimo galimybes. Kad
bū ų aiškiau, pa eik a kele as izualizuo ų ŠM e minų on ologijos klasi-
ikacijų i ezul a ų.
On ologijos – o malios žinių koncep ualiza imo p iemonės, apibend i-
nančios na ū aliąja kalba ap ašy as žinias į s uk ū izuo ą, hie a chinį su-
sijusių są okų modelį. Dėl in o macijos apdo ojimo kokybės i e minų
daugia eikšmiškumo p oblemų kyla po eikis ku i s uk ū izuo ų e minų
bazes, su ku iomis kompiu e inės p og amos galė ų apdo o i na ū aliąją
žmonių kalbą (angl. na u al language p ocessing) i in e p e uo i jos se-
man iką. Dėl šios p iežas ies i ku iamos on ologijos.
Tam ik ą kalbą mokan is žmogus leng ai su okia jam pa eikiamo na-
ū aliosios kalbos eks o p asmę, o kompiu e inė p og ama in e p e uoja
ą pačią in o maciją kaip eks inių simbolių i su jais susijusių me ažymų
inkinį. On ologijos y a a jungiamoji g andis, pa e čian i na ū aliąja kal-
ba pa ašy ą in o maciją į koncepcinį žinių modelį, ku į leng ai in e p e-
uoja in o macijos su inkimo i apdo ojimo obo ai.
On ologijų kū imas y a a pdisciplininis p ocesas, apiman is iloso ijos,
ling is ikos i in o ma ikos mokslų s i is (plačiau ž . G igony ė 2010).
Filoso ijoje on ologija su okiama kaip disciplina, nag inėjan i bū į i eg-
zis enciją. Tokią on ologijos apib ėž į papildo ling is ai; on ologija lin-
g is ikoje – a ski ų są okų i jas apibūdinančių e minų inklas. In o ma-
ikoje on ologija y a loginis i o malus ik o ės aizdas.
Didžiausias i leng ai p ieinamas na ū aliosios kalbos eks ų šal inis y a
in e ne as, dėl o on ologijos dažnai su okiamos kaip iena iš seman inio
sai yno i seman inės paieškos p iemonių. W3C o ganizacija, ku ian i in-
e ne inių s e ainių s anda us, apibūdina on ologiją kaip e minų inkinį,
ap ašan į am ik os s i ies žinias: „on ologijas naudoja žmonės, duomenų
bazės i aikomosios p og amos, ku ios siekia pasidaly i am ik os s i ies
6 3Te minologija | 2013 | 20
in o macija <...>. On ologijos susieja kompiu e inėms p og amoms p i-
aiky as am ik os s i ies są okas i yšius a p jų“ (W3C).
Š ie imo i mokslo e minų on ologija ( oliau ŠM e minų on ologija)
suda y a siekian o malizuo i ŠM e minų inkinį, suku ą ykdan į ade
minė ą p ojek ą, i jį papildy i seman iniais yšiais, ku iuos gali in e p e-
uo i aikomosios p og amos. Pag indiniai on ologijos kū imo da bai: ko-
kybiškai ap ašy i pasi ink os s i ies e minus bei są okas i o maliai spe-
ci ikuo i jų eikšmes. Šie da bai s a būs sp endžian e minų daugia eikš-
miškumo p oblemą i ku ian ŠM s i ies s uk ū inį e minų modelį. ŠM
e minų on ologija suku a ne ik kaip ŠM e minų aksonomija, be i
kaip ienas iš galimų seman inės paieškos esu sų.
ŠM e minų on ologija p ieinama in e ne e ad esu h p://me a. du.l /
webp o ege/, izualizuojama naudojan WebP o ege į ankį, su ku iuo ga-
lima pe žiū ė i hie a chinį klasių medį, jų a ibu us i są okų esinių pa-
yzdžius. Va o ojas, a ida ydamas a paslėpdamas naujas ko eles i blokus,
gali susidėlio i pa ogią g a inę sąsają. Rekomenduojama naudo i Ch ome
a Mozilla Fi e ox na šykles. Tam, kad yšiai a p e minų bū ų ge iau
pa aizduo i, ekomenduojama naudo i P o ege 4.3 su On oG a papildiniu.
ŠVIETIMO IR MOKSLO TERMINŲ ONTOLOGIJOS
KŪRIMO METODOLOGIJOS PASIRINKIMAS
Apibend in a on ologijų kū imo koncepcija apibūdinama šiuo p ocesų
me amodeliu (plačiau ž . Cimiano 2006): M={D, LA, T, S, C, TR}, ku-
iame D eiškia dokumen ų su inkimą, LA – ling is ines žymas, T – e -
minų a anką, S – sinonimų nus a ymą, C – e minų i jų sinonimų su-
siejimą į są okas i TR – są okų seman inių yšių apib ėžimą.
Naudojan ski ingas on ologijų kū imo me odologijas, aikomos į ai ios
on ologijų kū imo s a egijos: emian is ienomis me odologijomis, dau-
giau dėmesio ski iama on ologijos gy a imo ciklui i p o o ipų kū imui
(Cyc, TOVE, Me hon ology, On-To-Knowledge), ki ose labiau akcen uoja-
mas on ologijų panaudojimas aikomosiose p og amose (KAKTUS). Vie-
nais me odais on ologijos ku iamos iš sukaup ų eks ynų (TOVE, On-To-
Knowledge), ki ais – iš didelių bend inių žinių on ologijų (SENSUS, Cyc)
(plačiau ž . Co cho e al. 2003).
Pap asčiausiai on ologijos ku iamos šiais e apais: pa enkama žinių s i is,
apdo ojama in o macija (apib ėžiamos są okos, e minai, ap ibojimai),
6 4 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas
| i on ologija
nu odomi on ologijos plė imo me odai i į e inimo k i e ijai, pa engiama
on ologijos dokumen acija (plačiau ž . Uschold e al. 1996). Suda an
on ologijas okiu me odu, nenuma oma, kad bus ku iami on ologijos p o-
o ipai a kad on ologijos, kaip papildomi in o macijos šal iniai, bus nau-
dojamos. Taikan šią me odologiją, suku os kelios ūkinės eiklos on o-
logijos, be nenuma y a, kaip jas panaudo i aikomosiose p og amose.
On-To-Knowledge p ojek e pasiūly a me odologija, daugiausia dėmesio
ski ian i žinių aldymui i būsimosios on ologijos naudojimo in o maci-
nėse sis emose galimybėms (plačiau ž . S aab e al. 2001). A likus gali-
mybių s udiją, apib ėž i in o macijos šal iniai, po encialūs on ologijos
a o ojai, panaudojimo būdai.
Tobulinan On-To-Knowledge on ologiją daly a o pasi ink os s i ies eks-
pe ai, bu o apdo ojama iš eks ų i ki ų žinių bazių sukaup a in o maci-
ja. On ologijos kokybė į e in a ik inan , a on ologija a i inka eikala i-
mus i p i aikymo galimybes. Visi šie on ologijos kū imo i obulinimo
e apai gali bū i laikomi ekomendacijomis ki oms on ologijoms suda y i.
P is a y ose me odologijose daugiausia dėmesio ski iama on ologijų
kū imo iš eks inių in o macijos šal inių me odams. SENSUS on ologijos
me odologija siūlo specialiosios s i ies on ologijos kū imo p ocese nau-
do i bend ųjų žinių on ologijas (plačiau ž . Gomez-Pe ez e al. 2004).
Me odologija numa o e minų iš On oSau us žinių bazės g upa imą į
są okų medį. Bandan susie i d i są okų klases, ieškoma bend inės są o-
kos klasės (angl. oo class).
Pasi enkan ŠM e minų on ologijos kū imo me odologiją, a siž elg a
į u imus in o macijos iš eklius i kalbos echnologijų bei on ologijų kū-
imo į ankių p i aikymo galimybes. Nusp ęs a naudo i Me hon ology p o-
jek e sukaup ą pa i į (plačiau ž . Ma iano e al. 2004; Gomez-Pe ez e al.
2004; Co cho e al. 2003).
Me hon ology p i aikymas ŠM e minų on ologijai ku i i on ologijos
kū imo iš ekliai pa aizduo i 1 pa eiksle. Speci ikuojan nu odomas on o-
logijos kū imo ikslas i apim ys. Koncepcinis on ologijos modelis ku ia-
mas a siž elgian į speci ikacijos me u išg ynin ą s i į, ėliau jis o mali-
zuojamas – pa e čiamas o maliu on ologijos modeliu. Kū imo p oceso
me u o malus modelis įgy endinamas pagal pasi ink os on ologijų kū i-
mo kalbos eikala imus. Ne i suku a on ologija ne e ai būna keičiama,
plečiama a a naujinama.
7 1Te minologija | 2013 | 20
omis pačiomis sa ybėmis. Pa yzdžiui, jeigu on ologijoje nu odoma, kad
ek o ius ado auja uni e si e ui, ai šios są okos esinys – Zigmas Lydeka –
ado auja VDU, . y. są okos uni e si e as esiniui (ž . 7 pa .).
Š ie imo i mokslo e minų on ologija suku a OWL kalba su P o ege
4.3 on ologijų kū imo į ankiu, izualizuo a naudojan WebP o ege į ankį
a On oG a papildinį9.
ŠVIETIMO IR MOKSLO TERMINŲ ONTOLOGIJOS
ĮVERTINIMAS BEI PRITAIKYMAS
Šiuo me u ŠM e minų on ologijoje y a 29 abs akčiosios są okų klasės
i 465 bend osios są okos, 87 są okų, są okų klasių i jų esinių sa ybės,
141 esinys, 296 on ologijos są okų klasių, są okų bei esinių yšiai.
Fo maliai on ologijos sudė ingumą galima į e in i pasi elkian ap ašo-
mosios logikos (angl. desc ip ion logic) me ikas (plačiau ž . Co cho e al.
2003; Baade 2003). ŠM e minų on ologija į e in a ALCHON(D) sudė-
ingumo lygmeniu, čia:
– AL – a ibu ų kalba; ja galima susie i są okas, ašy i joms uni e sa-
lius ap ibojimus;
– C – nu odo, kad galima neig i są okų yšius;
– H – nu odo, kad galima ku i aidmenų hie a chiją;
– O – kiekį į e inan ys ap ibojimai ( yšiai: iksliai ienas, ienas iš
daugelio);
– N – kiekio ap ibojimai ( yšiai: mažiau, daugiau);
– (D) – duomenų ipų sa ybės.
Be on ologijos žodyno, aksonomijos i seman inių yšių e inamos
jos panaudojimo i p i aikymo galimybės. Pasi ink a OWL on ologijų
kū imo kalba y a inkama pada y i seman inėms iš adoms, on ologijai
pildy i naujomis są okomis a kelioms ski ingų s ičių on ologijoms su-
sie i. ŠM s i ies s uk ū inis e minų modelis pa eng as aip, kad kiek ie-
na on ologijos są oka bū ų ap ašy a unikaliu sa ybių i seman inių yšių
inkiniu – oks sp endimas padeda sp ęs i e minų daugia eikšmiškumo
p oblemą. Šis iš eklius suku as ne ik kaip ŠM s i ies e minų aksono-
mija, be i kaip ienas iš galimų seman inės paieškos i na ū aliosios
kalbos apdo ojimo p iemonių.
9 Daugiau in o macijos: h p://p o ege.s an o d.edu.

7 2 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas
| i on ologija
Iki šiol daug dėmesio ski a am, kaip on ologijos gali bū i p i aiky os
kompiu e izuojan na ū aliąją kalbą, ją sis eminan , pada an sup an amą
kompiu e inėms p og amoms. Galbū iš pi mo ž ilgsnio ne isai aišku,
kuo on ologijos gali bū i p a a čios ling is ams a ki ų s ičių specialis ams.
Reikia pab ėž i, kad on ologijos ypač naudingos e minologams, nes, pa-
sinaudojus on ologijos izualiza imo p iemonėmis, aiškiai ma y i e minų
a pusa io yšiai. Te minams ilius uo i galima pa ink i on ologijoje pa-
eik us su ais e minais susijusius konk ečius žodžius (on ologijoje adi-
namus esiniais).
Tiek ŠM e minų žodynas, iek on ologija gali padė i ŠM s i ies daly-
iams: dės y ojams, moky ojams, adminis acijos da buo ojams, s uden ams,
mokslei iams, nes šiuose šal iniuose ma y i, kaip, p z., klasi ikuojami
s uden ai, kokių ūšių būna s udijų, iš ko suda y a aukš ųjų mokyklų
adminis acija i pan.
APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS
S aipsnyje p is a y as Š ie imo i mokslo e minų žodynas i Š ie imo i
mokslo e minų on ologija. Tiek žodynas, iek on ologija y a obulin i. Di-
džiausias abiejų šal inių p i alumas i išski inumas y a ai, kad jie pa eng-
i naudojan lie u ių e minologų da menkai aikomus eks ynų i kom-
piu e inės ling is ikos p incipus.
ŠM e minų žodynas y a p ieinamas in e ne e, jį suda o 224 nuo ieno
iki penkių žodžių suda y i e minai. Nuo ki ų e minų žodynų šis ski ia-
si uo, kad be įp as inių e minų žodyno dalių (pačių e minų, apib ėžčių,
a i ikmenų užsienio kalbomis) jame pa eik os isos o e mino kai ybinės
o mos su dažnumais, pa yzdžiai iš ŠM eks yno, koloka ai i konko dan-
sas. Šie duomenys s a būs uo, kad žodyno naudo ojai gali susida y i iš-
samų aizdą apie am ik o e mino a oseną, kon eks ą; gali as i api-
b ėž yje galbū nepaminė us s a bius e mino požymius.
In e ne e p ieinama ŠM e minų on ologija a skleidžia, kokiais seman-
iniais yšiais susiję ŠM e minai, pada o šią in o maciją sup an amą kom-
piu e inėms p og amoms. On ologijos gali ypač p a e s i e minologams,
klasi ikuojan iems, ap ašan iems am ik os s i ies e minus, pa eikian iems
konk ečių pa yzdžių.
Tikimasi, kad iek ŠM e minų žodynas, iek on ologija bus me odolo-
giškai s a būs esu sai i paska ins Lie u os e minologus labiau pasinau-
do i eks ynų eikiamomis galimybėmis i i, ap ašy i, klasi ikuo i e minus.
7 3Te minologija | 2013 | 20
LITERATŪRA
Baade F. 2003: Appendix: desc ip ion logic e minology. – The desc ip ion logic handbook: heo y,
implemen a ion, and applica ions, Camb idge: Camb idge uni e si y p ess.
Bielinskienė A., Boizou L., Ko ale skai ė J., U ka A. 2012: Towa ds he Au oma ic Ex ac ion o Te m-
de ining Con ex s in Li huanian. – Human Language Technologies. The Bal ic Pe spec i e: P oceedings o
he Fi h In e na ional Con e ence Bal ic HLT 2012, Ams e dam, Be lin, Tokyo, Washing on, DC: IOS
P ess, 18–26.
Cimiano P. 2006: On ology Lea ning and Popula ion om Tex : Algo i hms, E alua ion and Applica ions,
Ka ls uhe: Sp inge .
Co cho O., Fe nández-López M., Gómez-Pé ez A. 2003: Me hodologies, ools and languages o building
on ologies. Whe e is hei mee ing poin ? – Da a & knowledge enginee ing 46(1), 41–64.
Gomez-Pe ez A., Co cho O., Fe nandez-Lopez M. 2004: On ological Enginee ing: wi h examples om he
a eas o Knowledge Managemen , e-Comme ce and he Seman ic Web, London: Sp inge -Ve lag.
Go nos ay T., Ramm A., Heid U., Mo in E., Ha as ani R., Planas E. 2012: Te minology Ex acion om
Compa able Co po a o La ian. – Human Language Technologies. The Bal ic Pe spec i e: P oceedings
o he Fi h In e na ional Con e ence Bal ic HLT 2012, Ams e dam, Be lin, Tokyo, Washing on, DC:
IOS P ess, 66–73.
G igony ė G. 2010: Building and E alua ing Domain On ologies: NLP Con ibu ions, Logos Ve lag Be lin
GmbH.
G igony ė G., Rimku ė E., U ka A., Boizou L. 2011: Expe imen s on Li huanian Te m Ex ac ion. –
P oceedings o he 18 h No dic Con e ence o Compu a ional Linguis ics NODALIDA 2011. NEALT
P oceedings Se ies 11, 82–89.
ISO 10241: 1992 In e na ional e minology s anda ds – P epa a ion and layou , Gene a: ISO.
ISO 9001: 2000 Quali y managemen sys ems – Requi emen s, Gene a: ISO.
K ugļe skis V., Vancāne I. 2005: Te m Ex ac ion om Legal Tex s in La ian. – P oceedings o he Second
Bal ic Con e ence Human Language Technologies, 155–159.
LST ISO 1087-1: 2005 Te minologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas
( pd ISO 1087-1: 2000).
Ma iano F., Gomez-Pe ez A., Ju is o N. 2004: Me hon ology: F om On ological A Towa ds On ological
Enginee ing. – AAAI-97 Sp ing Symposium. Se ies on On ological Enginee ing, S an o d: AAAI P ess,
33–40.
May E. 1987: The on ological s a us o species: scien i ic p og ess and philosophical e minology. – Biology
and Philosophy 2(2), 145–166.
Rimku ė E. 2010: Lie u ių kalbos e minų au oma inio nus a ymo galimybės. – Kalbų s udijos 16, 71–78.
Rimku ė E. 2012: Au oma inis š ie imo i mokslo e minų nus a ymas ling is iniais me odais. – Te minologija
19, 54–69.
S aab S., S ude R., Schnu H. P. 2001: Knowledge P ocesses and On ologies. – In elligen Sys ems 16(1),
26–34.
Uschold M., G uninge M. 1996: On ologies: P inciples, me hods and applica ions. – Knowledge enginee ing
e iew 11(2), 93–136.
Uschold M., G uninge M. 2004: On ologies and seman ics o seamless connec i i y. – ACM SIGMod
Reco d 33(4), 58-64.
W3C – OWL Web On ology Language Use Cases and Requi emen s. P ieiga in e ne e h p://www.w3.o g/
TR/2002/WD-webon - eq-20020307/ (žiū ė a 2013-10-14).
ONTOLOGY AND DICTIONARY OF SCIENCE AND EDUCATION TERMS
The pape p esen s he dic iona y and he on ology o science and educa ion e ms.
The p oposed app oach o on ology and dic iona y building uses he ollowing
Na u al Language P ocessing echniques: linguis ic pa e n ecogni ion, colloca ion
ex ac ion, mo phological analysis, POS agging, and o he s.
The dic iona y o science and educa ion is a ailable online and con ains 224 one
wo d and mul iwo d e ms ( hei leng h is up o 5 wo ds). The dic iona y con ains he
7 4 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas
| i on ologija
necessa y dic iona y ields ( e ms, de ini ions, ansla ions o o he languages), as well
as some addi ional ields such as declined o ms o e ms wi h hei equencies,
examples o e m usage, colloca ions and conco dances om he special science and
educa ion co pus.
The main ocus o he pape is he on ology o e ms in he domain o science and
educa ion. Au ho s p esen , how di e en esea ch a eas de ine on ologies, wha a e
he possibili ies o hei use, wha a e on ology building me hods. The s uc u e o he
on ology is illus a ed by mul iple examples. The hie a chical s uc u e o concep s,
hei p ope ies and ela ionships make his in o ma ion eadable and unde s andable
o knowledge-based in o ma ion sys ems. On ologies can be pa icula ly use ul o
e minology expe s, who y o classi y and desc ibe e ms, concep s and hei
ins ances in a domain speci ic ield.
Bo h esou ces can be aluable o lec u e s, eache s, adminis a ion managemen
bodies, s uden s, e c. While using he on ology, hey can de ine and concep ualize he
p ocesses o s udying, eaching o lea ning.
The pape in oduces he possibili ies o semi-supe ised e m ex ac ion wi h
mixed p esc ip i e and desc ip i e e m analysis me hods, which can be use ul o
e minology expe s, lexicog aphe s, and c ea o s o lexical da abases.
Gau a 2013-10-29
I ena Ma kie icz
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K. Donelaičio g. 52, LT-44248 Kaunas
E. paš as i.ma kie icz@i . du.l
E ika Rimku ė
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K. Donelaičio g. 52, LT-44248 Kaunas
E. paš as e. imku e@hm . du.l