Švietimo ir mokslo terminų žodynas ir ontologija

5 6 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas | i on ologija Š ie imo i mokslo e minų žodynas i on ologija IRENA MARKIEVICZ, ERIKA RIMKUTĖ Vy au o Didžiojo uni e si e as ESMINIAI ŽODŽIAI: eks ynas, š ie imo i mokslo e minai, on ologija, žodynas ĮVADAS 2010–2012 m. Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen e ykdy as Lie u os mokslo a ybos inansuo as p ojek as Š ie imo i mokslo e minų au oma inis iden i ika imas (ŠIMTAI 2). Šio p ojek o pa- g indinis ikslas – išbandy i eks ynų ling is ikos me odus, kad bū ų galima au oma iškai a pusiau au oma iškai a pažin i e minus, au oma izuo i e - minų apib ėž ims su o muluo i eikalingos in o macijos a anką eks yne i aip paleng in i e minologų da bą. S a biausi a lik o y imo ezul a ai, be me odikų, y a specialusis š ie imo i mokslo ( oliau ŠM) eks ynas (jo dydis – 4 mln. žodžių), šio specialiojo eks yno pag indu pa eng as Š ie imo i mokslo e minų žodynas i Š ie imo i mokslo e minų on ologija. S aipsnyje p is a omas ŠM e minų žodynas i ŠM e minų on ologija. Rašoma apie žodyno s uk ū ą, jo ski umus nuo ki ų e minų žodynų. Daugiau dėmesio ski iama ŠM e minų on ologijai. Paaiškinama, kaip ski ingose mokslo šakose apib ėžiamos on ologijos, kam jos eikalingos, kokiais me odais ku iamos. Išsamiai ap a iama ŠM e minų on ologija, p is a oma jos sanda a, pa eikiama pa yzdžių, paaiškinama, kaip šis šal inis gali bū i p i aikomas. Abu da bai – iek ŠM e minų žodynas, iek ŠM e minų on ologija – pa eng i emian is a pačia medžiaga, . y. specializuo u ŠM eks ynu, naudojan eks ynų i kompiu e inės ling is ikos me odologiją. Šiuo da bu no ima p is a y i eks ynų i kompiu e inės ling is ikos ga- limybes e minologijos s i yje, siekiama a k eip i e minologų, e minų žodynų a duomenų bazių suda y ojų dėmesį į ai, kad galima ben iš dalies au oma izuo i e minų a kybą, kad įmanoma sude in i p esk ip- y ųjį i desk ip y ųjį e minų analizės būdą. 5 7Te minologija | 2013 | 20 ŠVIETIMO IR MOKSLO TERMINŲ ŽODYNO SUDARYMO ETAPAI ŠM e minų žodyno e minai nus a y i specializuo ame eks yne aikan ling is inius me odus (plačiau ž . G igony ė e al. 2011; Rimku ė 2012). Žodyno suda ymas uko d ejus me us, . y. kol bu o ykdomas į ade minė as p ojek as, okiais e apais: 1) suda y as 4 mln. žodžių specializuo as ŠM eks ynas; 2) eks ynas au oma iškai mo ologiškai ano uo as; 3) suku as au oma iškai e minus a enkan is į ankis, pag įs as ling is- inėmis aisyklėmis; 4) apsib ėž i galimų e minų a ankos k i e ijai; 5) nus a y a apie 11 ūks . galimų e minų, suda y ų nuo ieno iki pen- kiolikos žodžių; 6) p i aiky i papildomi galimų e minų a ankos k i e ijai1; 7) nus a y a 780 ŠM e minų (1–5 žodžių); 8) pa eng a e minų apib ėžimo, emian is eks ynais, me odika; 9) pa eng i ling is iniai iš ekliai, eikalingi e minų apib ėž ims nus a y i; 10) apib ėž i 300 pasi ink ų g upių e minų; 11) pa eik i apib ėž ų e minų a i ikmenys anglų, okiečių, p ancūzų kal- bomis. Neabejo ina, kad kiek ieno e minų žodyno suda ymas eikalauja daug specialis ų da bo laiko sąnaudų, inansinių iš eklių. Šiame s aipsnyje p i- s a omas ŠM e minų žodynas, no s i nedidelis – jame pa eik i 224 e - minai (plačiau ž . ki ą sky ių), be me odologiškai labai sudė ingas. Kaip ma y i iš ap ašy ų žodyno suda ymo e apų, ne i u in specializuo ą eikiamos s i ies eks yną2, bu o eikalingi specialūs į ankiai3 e minams au oma iškai a pažin i i nus a y i. 1 Analizuo i ne ilgesni nei iš sep ynių žodžių suda y i e minai; a siž elg a i į dažnumą: kuo umpesnis e minas, uo dažniau jis u i bū i a ojamas, p z., analizuo i ik ie ienažodžiai e minai, ku ie pa a o- i ben 20 ka ų, o sep yniažodžiai e minai u ėjo bū i pa a o i ne mažiau nei du ka us. 2 Teks yno suda ymas – ienas iš s a biausių i ilgiausių iso y imo e apų, nes no in suda y i ep ezen a- y ų eks yną, ku iame bū ų galima nus a y i e minus, eikėjo a idžiai a ink i eks us, juos žan iškai su- balansuo i, echniškai su a ky i (iš pd inkmenų pe kel i į eks ines, pakeis i koda imą i k .). 3 Šiame p ojek e bu o suku as lie u ių kalbai p i aiky as e minams au oma iškai nus a y i ski as į ankis, nes, kaip ma y i iš anks esnių ekspe imen ų (ž . G igony ė e al. 2011), dėl kalbų s uk ū os ski umų lie u ių kalbai be eik neįmanoma p i aiky i ki oms kalboms ski ų e minų a pažinimo į ankių. Šiame į ankyje naudo os ling is inės aisyklės: ieško a am ik os g ama inės s uk ū os e minų, p z., būd a dis + daik a a dis, daik a a džio kilmininkas + daik a a dis, daly is + daik a a dis i k . Panašiais me odais e minus nus a o la ių kalbos y ėjai (ž . Go nos ay e al. 2012; K ugļe skis e al. 2005). Pasak jų, e minų nus a ymas naudojan ling is inius me odus (mo osin aksinę analizę) y a inka- mesnis nei anali inėms kalboms inkan ys s a is iniai me odai. 5 8 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas | i on ologija Sudė inga bu o i iš isų au oma iškai nus a y ų p asmingų i aisyklingos g ama inės s uk ū os junginių a si ink i ŠM e minus. Sunkumų kilo dėl o, kad adinamųjų galimų e minų iš 4 mln. žodžių eks yno nus a y a ne 11 ūks . Ki ame y imo i žodyno suda ymo e ape bu o s a bu iš isų junginių nus a y i ŠM e minus (apie šią p oblemą ašoma Rimku ė 2012). A k eip inas dėmesys į ai, kad p is a omas ŠM e minų žodynas suda- y as eks yno pag indu. Tai eiškia, kad bu o naudo as ne adicinis, iki šiol Lie u oje is da papli ęs e minologų kompe encija pa em as, ka ais gana subjek y us, p esk ip y usis e minų a kybos būdas, o šiuolaiki- nėje e minologijoje p anašesniu laikomas desk ip y usis e minų analizės i apib ėžimo būdas, pag įs as eks ynų duomenimis. Žodynams suda y i eks ynai labai eikalingi, nes juose galima nus a y i ipiškiausius, dažniau- sius e minų a osenos modelius, ku ie s a būs eikšmei apib ėž i, ak u- aliems pa yzdžiams pa ink i. Dėl sudė ingos e minų apib ėžimo me odologijos nusp ęs a išsamiai apib ėž i 300 e minų. A si ink i am ik ų g upių e minai: e minai su žodžiu akademinis (p z.: akademinė lais ė, akademinė e ika, akademinė a- landa), su žodžiu da bas (p z.: diplominis da bas, namų da bas, sa a an- kiškas da bas), su žodžiu išsila inimas (p z.: uni e si e inis išsila inimas, bend asis išsila inimas, aukš asis išsila inimas), su žodžiu š ie imas (p z.: š ie imo eikėjas, suaugusiųjų š ie imas, ne o malusis š ie imas) i . . Api- b ėž i i keli dažnai a ojami ienažodžiai e minai: s uden as, mokslinin- kas, uni e si e as i k . Kaip i ki uose e minų žodynuose, ŠM e minų žodyne p ie daugumos e minų nu ody i a i ikmenys anglų, okiečių i p ancūzų kalbomis. Jie ink i iš pa i in ų apib ėž os s i ies šal inių, dokumen ų, specializuo ų e minų duomenų bazių: Anglų kalbos š ie imo e minų žodyno (Glossa y o Educa ional Te ms), Aiškinamojo su s udijomis susijusių e minų žodyno, De Eu opäische Quali ika ions ahmen ü lebenslanges Le nen, Eu oVoc (daugia- kalbio Eu opos Sąjungos ezau o), Lie u os Respublikos e minų banko i k . Daugiausia em asi Didžiosios B i anijos, P ancūzijos i Vokie ijos š ie- imo e minija, ačiau daugelio e imo a i ikmenų eikšmė minė ų šalių sis emos kon eks e nė a isiškai okia pa i kaip o iginalių e minų, a o- jamų Lie u os š ie imo i mokslo s i yje. Žodyne pa eik i e minų a i i- kmenys užsienio kalbomis y a aiky ini Lie u os Respublikos mokslo i š ie imo sis emai i ne isada (a ba iš dalies) gali bū i aikomi ki os šalies mokslo i š ie imo sis emai apibūdin i. 5 9Te minologija | 2013 | 20 ŠVIETIMO IR MOKSLO TERMINŲ ŽODYNO SANDARA ŠM e minų žodynas y a lais ai p ieinamas in e ne e ad esu h p://dau- kan as. du.l /moksliniai- e minai/. Čia pa eik i 224 e minai, no s anks- esniame sky iuje ašy a, kad apib ėž a 300 e minų. Apib ėž ų i žodyne pa eik ų e minų skaičiai ski iasi odėl, kad pas ebė a, jog kai ku ie e mi- nai (p z.: k ali ikacijos lygis / lygmuo; mokslo / mokslinis laipsnis; mokslo / mokslinė p odukcija; magis an ū os / magis o s udijos; s uden o mokymosi / da bo k ū is; als ybės / als ybinis mokslo ins i u as) a ojami kaip sino- nimai, jie y a panašios s uk ū os, odėl okie e minai sujung i. ŠM e minų žodyne y a isiems e minų žodynams bū inos dalys, . y. pa s e minas, jo apib ėž is. Kaip minė a, nu ody i a i ikmenys anglų, okiečių i p ancūzų kalbomis. Taip pa pa eik os dalykinės s i ys (p z., aukš ojo mokslo aldymas, aukš ojo mokslo poli ika, aukš ojo mokslo adminis a imas), kai ku ių e minų san umpos. Žodynas nuo ki ų e minų žodynų a duomenų bazių ski iasi uo, kad da nu ody os isos e minų kai ybinės o mos su dažnumais i bend asis e mino dažnumas ŠM eks yne. P ie isų e minų galima as i ben du a osenos pa yzdžius iš ŠM eks yno (pa yzdžiai ne edaguo i, nekeis i, ik ka ais su umpin i), kai iuosius i dešiniuosius koloka us4, konko dansą5. Ne isiems e minams apib ėž i pakako in o macijos iš eks yno. P ie ų e minų, ku ių apib ėž ims su o muluo i in o macijos bu o mažoka (p z.: mokymo eikėjas, s uden o k epšelis, bazinis išsila inimas), pažymė os ž aigždu ės. Kadangi e minai iš ink i iš eks yno, bu o žinoma, kaip dažnai jie pa- a o i, odėl p ie isų e minų nu ody as su a inai žymimas dažnumas ki ų e minų a ž ilgiu: êêê odoma p ie dažniausių e minų, ku ie š ie imo i mokslo eks- yne pa a o i iki 500 ka ų; êêê odoma p ie e esnių e minų, ku ie eks yne pa a o i 100–499 ka us; 4 Tai s a is iškai (pagal dažnumą) nus a omi analizuojamo e mino kon eks iniai pa ne iai, dažnai a sidu ian- ys šalia e mino iš kai ės i dešinės pusės. 5 Tai isų pasi ink o e mino g ama inių o mų a ojimo a ejai iš eks yno, pa eik i ienos eilu ės kon eks- e (konko danso eilu ė dažniausiai apima daugiau negu ieną sakinį). Konko dansas pap as ai analizuojamas skai an jį pi miausia e ikaliai, nes ik aip iš yškėja ipiška e mino a osena. Analizuojamas e minas pa eik as konko danso eilu ės idu yje, jis y a pa yškin as. Analizuojamam e minui iš kai ės i iš dešinės nu ody a maždaug po 50 simbolių konko danso iš aukos. No in pama y i ilgesnę konko danso iš auką (maždaug po 150 simbolių iš kai ės i dešinės), eikia paspaus i konko danso eilu ės gale esan į pliuso ženklą. 6 0 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas | i on ologija êêê odoma p ie e minų, ku ie eks yne pa a o i 10–99 ka us; êêê odoma p ie e ų e minų, ku ie eks yne pa a o i mažiau nei 10 ka ų. Toliau kaip ŠM e minų žodyno ilius acija pa eik as e mino bakalau o s udijos s aipsnis. BAKALAURO STUDIJOS êêê Apib ėž is Aukš ojo mokslo pi mosios pakopos s udijos, eikiančios bend ą uni e si e inį išsila i- nimą i pasi ink os s udijų k yp ies žinių pag indus bei k ali ikacinį bakalau o laipsnį. Pa yzdžiai JAV uni e si e uose įp as a, kad gabesniems s uden ams suda omos sąlygos sujung i magis an ū ą su dok o an ū a, iksliau - iška po bakalau o s udijų s o i į dok o an- ū ą ( ai am ik u laipsniu paaiškina, kodėl magis an ū os i dok o an ū os s udijos y a sujungiamos ienu e minu - g adua e s udies, ku ios ykdomos aip adinamoje g adua e school) i įgy i PhD laipsnį po 8 me ų s udijų uni e si e e. Rekomenduojamas pe iodas ka u su bakalau o s udijomis - 5 me ai Bakalau o s udijos (I pakopa) pap as ai unka 4 me us (160 k edi ų, dieninės s udijos). Bakalau o s udijos, magis an ū a i dok o an ū a baigiamos a i inkamai bakalau o da bo, magis o da bo i dise acijos gynimu. Bakalau o s udijos – ai pi mosios pakopos s udijos, eikiančios bend ą uni e si e inį išsila inimą i pasi ink os s udijų k yp ies žinių pag indus. Dažnumas bakalau o s udijos 21 bakalau o s udijomis 6 bakalau o s udijose 3 bakalau o s udijas 7 bakalau o s udijų 14 Bend asis dažnumas: 51 A i ikmenys Anglų k.: bachelo ’s s udies Vokiečių k.: Bachelo s udium P ancūzų k.: é udes de licence Dalykinė s i is aukš ojo mokslo adminis a imas 6 1Te minologija | 2013 | 20 Koloka ai Kai ieji koloka ai Dešinieji koloka ai PO bakalau o s udijų SU bakalau o s udijomis TRUMPINTI bakalau o s udijas PROGRAMINĖ ĮRANGA bakalau o s udijoms bakalau o s udijos I. PAKOPA bakalau o s udijos MAGISTRANTŪRA IR DOK- TORANTŪRA Konko dansas6 [1] da binę eiklą a ba oliau ęs i i baig i bakalau o s udijas. Aukš osios mokyklos a s o- ai išpla ino p anešimą, + [2] šalyse, siūlan ys okias bakalau o s udijas. Bakalau o s udijų IV ku so udens semes e, o magis an ū os s udijų + [3] eologijos s udijų p og a- ma – 5 me ai) ; į bakalau o s udijas bu o p iim i 1 870 s uden- ai, o 2009 m. Uni e si e ai + [4] uni e si e ai yžosi iki 3 i 3, 5 me ų umpin i bakalau o s udijas, in o muoja, kad Mokslo i s udijų įs a ymas + [5] uni e si e ai yžosi iki 3 i 3, 5 me ų umpin i bakalau o s udijas. JAV bakalau ai, siekdami p adė i magis an ū os + [6] komisijų eikala imus : eikia bū i baigus bakalau o s udijas, jei s ojama į y imus o ien uo ą p og amą, + [7] m. Uni e si e ai yžosi iki 3 me ų umpin i bakalau o s udijas. Keli uni e si e ai yžosi iki 3 i 3, 5 me ų + [8] k edi ų (4, 5 me ų) ba- kalau o s udijų. bakalau o s udijas, unkančias 4 me us (ka alikų eologijos s udijų + [9] ne eikiančios s udijos. Rekomenduojamas pe- iodas ka u su bakalau o s udijomis - 5 me ai (3 + 2 ; 3, 5 + 1, 5 ; 4 + 1). Bakalau o + [10] Pap ašy as palygin i šias s udijas su sa o bakalau o s udijomis JAV, užsienie is pas ebėjo, kad čia daug leng iau. + 6 Čia pa eik a ik dešim pi mųjų konko danso eilučių. In e ne o s e ainėje paspaudus pliuso ženklą pa odo- mas ilgesnis konko dansas. 6 2 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas | i on ologija P ie kai ku ių e minų pa eik i keli ūks ančiai konko danso eilučių. Pe žiū ė i okį in o macijos kiekį eikia daug laiko, ne isiems šie duo- menys s a būs. No in iems daugiau sužino i apie e mino a oseną, kon- eks ą, ku iame a ojamas pasi ink as e minas, galbū suda y i ki ą api- b ėž į, išsi ink i eikalingų pa yzdžių, susida y i objek y ią nuomonę konko dansas su eikia daug naudos. ONTOLOGIJŲ SAMPRATA IR KŪRIMO PRIEŽASTYS Šiame i olesniuose sky iuose ašoma apie ŠM e minų on ologiją, jos suda ymo p incipus, šios i ki ų on ologijų panaudojimo galimybes. Kad bū ų aiškiau, pa eik a kele as izualizuo ų ŠM e minų on ologijos klasi- ikacijų i ezul a ų. On ologijos – o malios žinių koncep ualiza imo p iemonės, apibend i- nančios na ū aliąja kalba ap ašy as žinias į s uk ū izuo ą, hie a chinį su- sijusių są okų modelį. Dėl in o macijos apdo ojimo kokybės i e minų daugia eikšmiškumo p oblemų kyla po eikis ku i s uk ū izuo ų e minų bazes, su ku iomis kompiu e inės p og amos galė ų apdo o i na ū aliąją žmonių kalbą (angl. na u al language p ocessing) i in e p e uo i jos se- man iką. Dėl šios p iežas ies i ku iamos on ologijos. Tam ik ą kalbą mokan is žmogus leng ai su okia jam pa eikiamo na- ū aliosios kalbos eks o p asmę, o kompiu e inė p og ama in e p e uoja ą pačią in o maciją kaip eks inių simbolių i su jais susijusių me ažymų inkinį. On ologijos y a a jungiamoji g andis, pa e čian i na ū aliąja kal- ba pa ašy ą in o maciją į koncepcinį žinių modelį, ku į leng ai in e p e- uoja in o macijos su inkimo i apdo ojimo obo ai. On ologijų kū imas y a a pdisciplininis p ocesas, apiman is iloso ijos, ling is ikos i in o ma ikos mokslų s i is (plačiau ž . G igony ė 2010). Filoso ijoje on ologija su okiama kaip disciplina, nag inėjan i bū į i eg- zis enciją. Tokią on ologijos apib ėž į papildo ling is ai; on ologija lin- g is ikoje – a ski ų są okų i jas apibūdinančių e minų inklas. In o ma- ikoje on ologija y a loginis i o malus ik o ės aizdas. Didžiausias i leng ai p ieinamas na ū aliosios kalbos eks ų šal inis y a in e ne as, dėl o on ologijos dažnai su okiamos kaip iena iš seman inio sai yno i seman inės paieškos p iemonių. W3C o ganizacija, ku ian i in- e ne inių s e ainių s anda us, apibūdina on ologiją kaip e minų inkinį, ap ašan į am ik os s i ies žinias: „on ologijas naudoja žmonės, duomenų bazės i aikomosios p og amos, ku ios siekia pasidaly i am ik os s i ies 6 3Te minologija | 2013 | 20 in o macija <...>. On ologijos susieja kompiu e inėms p og amoms p i- aiky as am ik os s i ies są okas i yšius a p jų“ (W3C). Š ie imo i mokslo e minų on ologija ( oliau ŠM e minų on ologija) suda y a siekian o malizuo i ŠM e minų inkinį, suku ą ykdan į ade minė ą p ojek ą, i jį papildy i seman iniais yšiais, ku iuos gali in e p e- uo i aikomosios p og amos. Pag indiniai on ologijos kū imo da bai: ko- kybiškai ap ašy i pasi ink os s i ies e minus bei są okas i o maliai spe- ci ikuo i jų eikšmes. Šie da bai s a būs sp endžian e minų daugia eikš- miškumo p oblemą i ku ian ŠM s i ies s uk ū inį e minų modelį. ŠM e minų on ologija suku a ne ik kaip ŠM e minų aksonomija, be i kaip ienas iš galimų seman inės paieškos esu sų. ŠM e minų on ologija p ieinama in e ne e ad esu h p://me a. du.l / webp o ege/, izualizuojama naudojan WebP o ege į ankį, su ku iuo ga- lima pe žiū ė i hie a chinį klasių medį, jų a ibu us i są okų esinių pa- yzdžius. Va o ojas, a ida ydamas a paslėpdamas naujas ko eles i blokus, gali susidėlio i pa ogią g a inę sąsają. Rekomenduojama naudo i Ch ome a Mozilla Fi e ox na šykles. Tam, kad yšiai a p e minų bū ų ge iau pa aizduo i, ekomenduojama naudo i P o ege 4.3 su On oG a papildiniu. ŠVIETIMO IR MOKSLO TERMINŲ ONTOLOGIJOS KŪRIMO METODOLOGIJOS PASIRINKIMAS Apibend in a on ologijų kū imo koncepcija apibūdinama šiuo p ocesų me amodeliu (plačiau ž . Cimiano 2006): M={D, LA, T, S, C, TR}, ku- iame D eiškia dokumen ų su inkimą, LA – ling is ines žymas, T – e - minų a anką, S – sinonimų nus a ymą, C – e minų i jų sinonimų su- siejimą į są okas i TR – są okų seman inių yšių apib ėžimą. Naudojan ski ingas on ologijų kū imo me odologijas, aikomos į ai ios on ologijų kū imo s a egijos: emian is ienomis me odologijomis, dau- giau dėmesio ski iama on ologijos gy a imo ciklui i p o o ipų kū imui (Cyc, TOVE, Me hon ology, On-To-Knowledge), ki ose labiau akcen uoja- mas on ologijų panaudojimas aikomosiose p og amose (KAKTUS). Vie- nais me odais on ologijos ku iamos iš sukaup ų eks ynų (TOVE, On-To- Knowledge), ki ais – iš didelių bend inių žinių on ologijų (SENSUS, Cyc) (plačiau ž . Co cho e al. 2003). Pap asčiausiai on ologijos ku iamos šiais e apais: pa enkama žinių s i is, apdo ojama in o macija (apib ėžiamos są okos, e minai, ap ibojimai), 6 4 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas | i on ologija nu odomi on ologijos plė imo me odai i į e inimo k i e ijai, pa engiama on ologijos dokumen acija (plačiau ž . Uschold e al. 1996). Suda an on ologijas okiu me odu, nenuma oma, kad bus ku iami on ologijos p o- o ipai a kad on ologijos, kaip papildomi in o macijos šal iniai, bus nau- dojamos. Taikan šią me odologiją, suku os kelios ūkinės eiklos on o- logijos, be nenuma y a, kaip jas panaudo i aikomosiose p og amose. On-To-Knowledge p ojek e pasiūly a me odologija, daugiausia dėmesio ski ian i žinių aldymui i būsimosios on ologijos naudojimo in o maci- nėse sis emose galimybėms (plačiau ž . S aab e al. 2001). A likus gali- mybių s udiją, apib ėž i in o macijos šal iniai, po encialūs on ologijos a o ojai, panaudojimo būdai. Tobulinan On-To-Knowledge on ologiją daly a o pasi ink os s i ies eks- pe ai, bu o apdo ojama iš eks ų i ki ų žinių bazių sukaup a in o maci- ja. On ologijos kokybė į e in a ik inan , a on ologija a i inka eikala i- mus i p i aikymo galimybes. Visi šie on ologijos kū imo i obulinimo e apai gali bū i laikomi ekomendacijomis ki oms on ologijoms suda y i. P is a y ose me odologijose daugiausia dėmesio ski iama on ologijų kū imo iš eks inių in o macijos šal inių me odams. SENSUS on ologijos me odologija siūlo specialiosios s i ies on ologijos kū imo p ocese nau- do i bend ųjų žinių on ologijas (plačiau ž . Gomez-Pe ez e al. 2004). Me odologija numa o e minų iš On oSau us žinių bazės g upa imą į są okų medį. Bandan susie i d i są okų klases, ieškoma bend inės są o- kos klasės (angl. oo class). Pasi enkan ŠM e minų on ologijos kū imo me odologiją, a siž elg a į u imus in o macijos iš eklius i kalbos echnologijų bei on ologijų kū- imo į ankių p i aikymo galimybes. Nusp ęs a naudo i Me hon ology p o- jek e sukaup ą pa i į (plačiau ž . Ma iano e al. 2004; Gomez-Pe ez e al. 2004; Co cho e al. 2003). Me hon ology p i aikymas ŠM e minų on ologijai ku i i on ologijos kū imo iš ekliai pa aizduo i 1 pa eiksle. Speci ikuojan nu odomas on o- logijos kū imo ikslas i apim ys. Koncepcinis on ologijos modelis ku ia- mas a siž elgian į speci ikacijos me u išg ynin ą s i į, ėliau jis o mali- zuojamas – pa e čiamas o maliu on ologijos modeliu. Kū imo p oceso me u o malus modelis įgy endinamas pagal pasi ink os on ologijų kū i- mo kalbos eikala imus. Ne i suku a on ologija ne e ai būna keičiama, plečiama a a naujinama. 7 1Te minologija | 2013 | 20 omis pačiomis sa ybėmis. Pa yzdžiui, jeigu on ologijoje nu odoma, kad ek o ius ado auja uni e si e ui, ai šios są okos esinys – Zigmas Lydeka – ado auja VDU, . y. są okos uni e si e as esiniui (ž . 7 pa .). Š ie imo i mokslo e minų on ologija suku a OWL kalba su P o ege 4.3 on ologijų kū imo į ankiu, izualizuo a naudojan WebP o ege į ankį a On oG a papildinį9. ŠVIETIMO IR MOKSLO TERMINŲ ONTOLOGIJOS ĮVERTINIMAS BEI PRITAIKYMAS Šiuo me u ŠM e minų on ologijoje y a 29 abs akčiosios są okų klasės i 465 bend osios są okos, 87 są okų, są okų klasių i jų esinių sa ybės, 141 esinys, 296 on ologijos są okų klasių, są okų bei esinių yšiai. Fo maliai on ologijos sudė ingumą galima į e in i pasi elkian ap ašo- mosios logikos (angl. desc ip ion logic) me ikas (plačiau ž . Co cho e al. 2003; Baade 2003). ŠM e minų on ologija į e in a ALCHON(D) sudė- ingumo lygmeniu, čia: – AL – a ibu ų kalba; ja galima susie i są okas, ašy i joms uni e sa- lius ap ibojimus; – C – nu odo, kad galima neig i są okų yšius; – H – nu odo, kad galima ku i aidmenų hie a chiją; – O – kiekį į e inan ys ap ibojimai ( yšiai: iksliai ienas, ienas iš daugelio); – N – kiekio ap ibojimai ( yšiai: mažiau, daugiau); – (D) – duomenų ipų sa ybės. Be on ologijos žodyno, aksonomijos i seman inių yšių e inamos jos panaudojimo i p i aikymo galimybės. Pasi ink a OWL on ologijų kū imo kalba y a inkama pada y i seman inėms iš adoms, on ologijai pildy i naujomis są okomis a kelioms ski ingų s ičių on ologijoms su- sie i. ŠM s i ies s uk ū inis e minų modelis pa eng as aip, kad kiek ie- na on ologijos są oka bū ų ap ašy a unikaliu sa ybių i seman inių yšių inkiniu – oks sp endimas padeda sp ęs i e minų daugia eikšmiškumo p oblemą. Šis iš eklius suku as ne ik kaip ŠM s i ies e minų aksono- mija, be i kaip ienas iš galimų seman inės paieškos i na ū aliosios kalbos apdo ojimo p iemonių. 9 Daugiau in o macijos: h p://p o ege.s an o d.edu. 7 2 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas | i on ologija Iki šiol daug dėmesio ski a am, kaip on ologijos gali bū i p i aiky os kompiu e izuojan na ū aliąją kalbą, ją sis eminan , pada an sup an amą kompiu e inėms p og amoms. Galbū iš pi mo ž ilgsnio ne isai aišku, kuo on ologijos gali bū i p a a čios ling is ams a ki ų s ičių specialis ams. Reikia pab ėž i, kad on ologijos ypač naudingos e minologams, nes, pa- sinaudojus on ologijos izualiza imo p iemonėmis, aiškiai ma y i e minų a pusa io yšiai. Te minams ilius uo i galima pa ink i on ologijoje pa- eik us su ais e minais susijusius konk ečius žodžius (on ologijoje adi- namus esiniais). Tiek ŠM e minų žodynas, iek on ologija gali padė i ŠM s i ies daly- iams: dės y ojams, moky ojams, adminis acijos da buo ojams, s uden ams, mokslei iams, nes šiuose šal iniuose ma y i, kaip, p z., klasi ikuojami s uden ai, kokių ūšių būna s udijų, iš ko suda y a aukš ųjų mokyklų adminis acija i pan. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS S aipsnyje p is a y as Š ie imo i mokslo e minų žodynas i Š ie imo i mokslo e minų on ologija. Tiek žodynas, iek on ologija y a obulin i. Di- džiausias abiejų šal inių p i alumas i išski inumas y a ai, kad jie pa eng- i naudojan lie u ių e minologų da menkai aikomus eks ynų i kom- piu e inės ling is ikos p incipus. ŠM e minų žodynas y a p ieinamas in e ne e, jį suda o 224 nuo ieno iki penkių žodžių suda y i e minai. Nuo ki ų e minų žodynų šis ski ia- si uo, kad be įp as inių e minų žodyno dalių (pačių e minų, apib ėžčių, a i ikmenų užsienio kalbomis) jame pa eik os isos o e mino kai ybinės o mos su dažnumais, pa yzdžiai iš ŠM eks yno, koloka ai i konko dan- sas. Šie duomenys s a būs uo, kad žodyno naudo ojai gali susida y i iš- samų aizdą apie am ik o e mino a oseną, kon eks ą; gali as i api- b ėž yje galbū nepaminė us s a bius e mino požymius. In e ne e p ieinama ŠM e minų on ologija a skleidžia, kokiais seman- iniais yšiais susiję ŠM e minai, pada o šią in o maciją sup an amą kom- piu e inėms p og amoms. On ologijos gali ypač p a e s i e minologams, klasi ikuojan iems, ap ašan iems am ik os s i ies e minus, pa eikian iems konk ečių pa yzdžių. Tikimasi, kad iek ŠM e minų žodynas, iek on ologija bus me odolo- giškai s a būs esu sai i paska ins Lie u os e minologus labiau pasinau- do i eks ynų eikiamomis galimybėmis i i, ap ašy i, klasi ikuo i e minus. 7 3Te minologija | 2013 | 20 LITERATŪRA Baade F. 2003: Appendix: desc ip ion logic e minology. – The desc ip ion logic handbook: heo y, implemen a ion, and applica ions, Camb idge: Camb idge uni e si y p ess. Bielinskienė A., Boizou L., Ko ale skai ė J., U ka A. 2012: Towa ds he Au oma ic Ex ac ion o Te m- de ining Con ex s in Li huanian. – Human Language Technologies. The Bal ic Pe spec i e: P oceedings o he Fi h In e na ional Con e ence Bal ic HLT 2012, Ams e dam, Be lin, Tokyo, Washing on, DC: IOS P ess, 18–26. Cimiano P. 2006: On ology Lea ning and Popula ion om Tex : Algo i hms, E alua ion and Applica ions, Ka ls uhe: Sp inge . Co cho O., Fe nández-López M., Gómez-Pé ez A. 2003: Me hodologies, ools and languages o building on ologies. Whe e is hei mee ing poin ? – Da a & knowledge enginee ing 46(1), 41–64. Gomez-Pe ez A., Co cho O., Fe nandez-Lopez M. 2004: On ological Enginee ing: wi h examples om he a eas o Knowledge Managemen , e-Comme ce and he Seman ic Web, London: Sp inge -Ve lag. Go nos ay T., Ramm A., Heid U., Mo in E., Ha as ani R., Planas E. 2012: Te minology Ex acion om Compa able Co po a o La ian. – Human Language Technologies. The Bal ic Pe spec i e: P oceedings o he Fi h In e na ional Con e ence Bal ic HLT 2012, Ams e dam, Be lin, Tokyo, Washing on, DC: IOS P ess, 66–73. G igony ė G. 2010: Building and E alua ing Domain On ologies: NLP Con ibu ions, Logos Ve lag Be lin GmbH. G igony ė G., Rimku ė E., U ka A., Boizou L. 2011: Expe imen s on Li huanian Te m Ex ac ion. – P oceedings o he 18 h No dic Con e ence o Compu a ional Linguis ics NODALIDA 2011. NEALT P oceedings Se ies 11, 82–89. ISO 10241: 1992 In e na ional e minology s anda ds – P epa a ion and layou , Gene a: ISO. ISO 9001: 2000 Quali y managemen sys ems – Requi emen s, Gene a: ISO. K ugļe skis V., Vancāne I. 2005: Te m Ex ac ion om Legal Tex s in La ian. – P oceedings o he Second Bal ic Con e ence Human Language Technologies, 155–159. LST ISO 1087-1: 2005 Te minologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( pd ISO 1087-1: 2000). Ma iano F., Gomez-Pe ez A., Ju is o N. 2004: Me hon ology: F om On ological A Towa ds On ological Enginee ing. – AAAI-97 Sp ing Symposium. Se ies on On ological Enginee ing, S an o d: AAAI P ess, 33–40. May E. 1987: The on ological s a us o species: scien i ic p og ess and philosophical e minology. – Biology and Philosophy 2(2), 145–166. Rimku ė E. 2010: Lie u ių kalbos e minų au oma inio nus a ymo galimybės. – Kalbų s udijos 16, 71–78. Rimku ė E. 2012: Au oma inis š ie imo i mokslo e minų nus a ymas ling is iniais me odais. – Te minologija 19, 54–69. S aab S., S ude R., Schnu H. P. 2001: Knowledge P ocesses and On ologies. – In elligen Sys ems 16(1), 26–34. Uschold M., G uninge M. 1996: On ologies: P inciples, me hods and applica ions. – Knowledge enginee ing e iew 11(2), 93–136. Uschold M., G uninge M. 2004: On ologies and seman ics o seamless connec i i y. – ACM SIGMod Reco d 33(4), 58-64. W3C – OWL Web On ology Language Use Cases and Requi emen s. P ieiga in e ne e h p://www.w3.o g/ TR/2002/WD-webon - eq-20020307/ (žiū ė a 2013-10-14). ONTOLOGY AND DICTIONARY OF SCIENCE AND EDUCATION TERMS The pape p esen s he dic iona y and he on ology o science and educa ion e ms. The p oposed app oach o on ology and dic iona y building uses he ollowing Na u al Language P ocessing echniques: linguis ic pa e n ecogni ion, colloca ion ex ac ion, mo phological analysis, POS agging, and o he s. The dic iona y o science and educa ion is a ailable online and con ains 224 one wo d and mul iwo d e ms ( hei leng h is up o 5 wo ds). The dic iona y con ains he 7 4 I ena Ma kie icz, E ika Rimku ė | Š ie imo i mokslo e minų žodynas | i on ologija necessa y dic iona y ields ( e ms, de ini ions, ansla ions o o he languages), as well as some addi ional ields such as declined o ms o e ms wi h hei equencies, examples o e m usage, colloca ions and conco dances om he special science and educa ion co pus. The main ocus o he pape is he on ology o e ms in he domain o science and educa ion. Au ho s p esen , how di e en esea ch a eas de ine on ologies, wha a e he possibili ies o hei use, wha a e on ology building me hods. The s uc u e o he on ology is illus a ed by mul iple examples. The hie a chical s uc u e o concep s, hei p ope ies and ela ionships make his in o ma ion eadable and unde s andable o knowledge-based in o ma ion sys ems. On ologies can be pa icula ly use ul o e minology expe s, who y o classi y and desc ibe e ms, concep s and hei ins ances in a domain speci ic ield. Bo h esou ces can be aluable o lec u e s, eache s, adminis a ion managemen bodies, s uden s, e c. While using he on ology, hey can de ine and concep ualize he p ocesses o s udying, eaching o lea ning. The pape in oduces he possibili ies o semi-supe ised e m ex ac ion wi h mixed p esc ip i e and desc ip i e e m analysis me hods, which can be use ul o e minology expe s, lexicog aphe s, and c ea o s o lexical da abases. Gau a 2013-10-29 I ena Ma kie icz Vy au o Didžiojo uni e si e as K. Donelaičio g. 52, LT-44248 Kaunas E. paš as i.ma kie icz@i . du.l E ika Rimku ė Vy au o Didžiojo uni e si e as K. Donelaičio g. 52, LT-44248 Kaunas E. paš as e. imku e@hm . du.l