9 8 Rasuolė Vlada skienė | Skolin ųi lie u iškųekonomikos e minųkonku encija
Skolin ų i lie u iškų
ekonomikos e minų konku encija
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ
VilniausGedimino echnikosuni e si e as
ESMINIAI ŽODŽIAI: konku encija, e minų sinonimija, a ian iškumas, ekonomikos e minai
Daba inėslie u iųkalbosžodyne eikiama gana pla i žodžio kon-
ku encija eikšmė – „ a žymasis dėl pi ma imo“. Ta p au inių
žodžiųžodyne ski iamos ys eikšmės, nu odoma, kad iena iš
jų būdinga ekonomikos s ičiai: „1 a žymasis, ung ynia imas ku ioje no s
s i yje no in pasiek i ą pa į ikslą 2 są eika a p d iejų i daugiau ūšių,
populiacijų a ba o ganizmų, ku iems eikia o pa ies mais o, e i o ijos a
ly inio pa ne io 3 ek. inkos si uacija, kai y a pakankamai daug pi kėjų
i pa da ėjų, galima lais ai įei i į inką i išei i iš jos“ (TŽŽ 2013). Taigi
konku encija y a į ai iose s i yse plačiai papli ęs eiškinys. Kalboje, kaip
i ekonomikoje a ki ose s i yse (p z., gy ojoje gam oje), gali susida y i
konku enciniai san ykiai.
S aipsnio ikslas – išsiaiškinus są okų konku encija(konku en as),sino-
nimija(sinonimas), a ian iškumas ( a ian as) samp a ą i jų a pusa io
san ykius, panag inė i skolin ų i lie u iškų ekonomikos e minų konku-
encijos ypa umus.
KONKURENCIJOS,SINONIMIJOS,VARIANTIŠKUMO SAMPRATA
Konku encija kalboje yks a nuola , nes bū en ja pa em a kalbos aida,
ačiau lie u ių kalbo y oje eo inis kalbos p iemonių konku encijos pa-
ma as p adė as g įs i palygin i neseniai. Pi masis nuosekliai šį p incipą,
e indamas sinch oniškai, s ilis inei ling is ikai p i aikė i eo iškai įp as-
mino Kazimie as Župe ka sa o habili aciniame da be Kalbosp iemonių
konku encijakaiplie u iųkalboss ilis ikosobjek as (1995), emdamasis
čekų s ilis ikos y ėjų, ypač Milano Jelíneko, da bais. iki o laiko konku-
encija bu o ap a iama ik diach oninėje plo mėje. Taigi ski iami du po-
žiū iai į kalbos p iemonių konku enciją:
9 9Te minologija | 2015 | 22
1) diach oninis – konku encija su okiama kaip dinamiškas eiškinys, kai
a osenoje įsigali ienas a ian as, iš jos išs ūmęs ki ą, ka ais i neno -
minį a ian ą;
2) sinch oninis – kai šnekos ak o me u enka ink is ieną iš kelių ą
pačią (a panašią) eikšmę u inčių kalbos p iemonių (Župe ka 1995: 10).
K. Župe kos nuomone, kalbos p iemonių konku encijos idėja išsi u u-
liojo iš sinonimų są okos, nes as pa s daik as a eiksmas gali bū i į a -
dy as ne ienu žodžiu. Sinonimija suda o kalbos p iemonių konku encijos
cen ą (Župe ka 1995: 13). Tačiau kalban apie kalbos p iemonių konku-
enciją bend inėje kalboje labai s a bi i a ian ų są oka bei jos san ykis
su sinonimais.
Kalbos p iemonių konku encijos eo inius aspek us bend ojoje a ose-
noje nag inėja Ri a Miliūnai ė monog a ijoje Daba inėslie u iųkalbos
a osenos a ian ai (2009). Ji mano, kad „daba inės lie u ių kalbos a -
osenos a ian ais laiky ini ą pačią a labai a imą eikšmę u in ys i e-
gulia iai pasika ojan ys kalbos eiškiniai, a p ku ių a osenoje susida o
a ian iškumo – galėjimo ienas ki ą pakeis i – san ykiai“ (Miliūnai ė 2009:
177). S a biausias a ian ų unkciona imo a osenoje požymis – s ip esnė
a silpnesnė jų konku encija, ji pap as ai eiškia kelių dalykų a žymąsi, o
ilgainiui ieno iš jų įsigalėjimą i ki ų išs ūmimą (Miliūnai ė 2009: 188).
Tokia kalbos a ian ų samp a a y a gana pla i, į ją pa enka i sinonimai.
Pe einan p ie e minijos eikė ų pasaky i, kad no in išsiaiškin i, kaip
galima analizuo i e minų konku encinius san ykius, labai s a bu, kaip
su okiamos ke inės su kalbos p iemonių konku encijos eiškiniu susiju-
sios są okos. O joms gali bū i su eikiamas į ai us u inys: bend ojoje i
e mininėje a osenoje sinonimo i a ian o są okų samp a a ski iasi.
Te minologijoje pap as ai kalbama apie e minų sinonimiją. Te minijoje
sinonimaipa adina ą pa į daik ą, susieja jį su iena są oka, be neapibūdi-
na ski ingų o daik o ypa ybių i nea lieka s ilis inės unkcijos (Danilenko
1977, ci . iš Zemle ičiū ė 2001). i no s eo iškai e minų sinonimija bu o
laikoma didele e minijos yda, ne eikalingu i ne gi žalingu dalyku, ačiau
ai is dėl o y a neiš engiamas eiškinys ienoje mokslo šakoje (Gai enis
2002: 34; Keinys 2005: 25; Kaulakienė 2009: 167). Dažnai no minis e mi-
nas įsigali i įsi i ina e minijoje iš kelių sinonimų a a ian ų (Kaulakie-
nė 2009: 168). Te minologų nuomone, sinonimija esan i ypač būdinga
p adiniams e minijos posis emių o ma imosi e apams, kai ne ik e minai,
100 Rasuolė Vlada skienė | Skolin ųi lie u iškųekonomikos e minųkonku encija
be i pačios są okos bei jų apim is nė a pakankamai aiškūs (Kaulakienė
2009: 168; Gai enis 2014: 176). Todėl sinoniminiai e minai ku į laiką
konku uoja, kol ienai są okai pa adin i įsigali ienas e minas.
Laikoma, kad a ian ai y a sinonimijos plačiąja p asme dalis. Al ydo
Umb aso nuomone, e minų a ian ais eikė ų laiky i okius e minus,
ku iuos suda o ie pa ys žodžiai, u in ys ik neesminių ski ybių (p z.:
ašybos, one ikos, mo ologijos, kai ybos, aplie u inimo) (Umb asas 2004:
101). Tai y a adicinė a ian ų samp a a, ačiau p ipažįs ama, kad e mi-
nų sinonimų i a ian ų iba nė a aiškiai nub ėž a, odėl kai nė a labai
s a bu iksliai juos a ski i, a siž elgian da i į ai, kad sinonimija gali
bū i labai į ai ios p igim ies, „[p]a anku e minologijoje a o i K. Žu-
pe kos į lie u ių kalbo y ą į es ą konku en o są oką, ku i apim ų i siau-
ai sup an amus a ian us, i sis eminius sinonimus, i ki us eks e kon-
ku uojančius e minologinius kalbos iene us“ (Mi ke ičienė 2015: 47).
TeRMiNŲ KONKUReNCiNiAi SANTyKiAi
Są okas sup an an aip, kaip y a įp as a bend inės kalbos eo ijoje,
sinoniminiai e minai aip pa y a a ian ai, ku iems būdingi konku en-
ciniai san ykiai. S aipsnyje konku en ais (konku uojančiais e minais)
laikomi sinoniminiai e minai ( os pačios a ba labai a imos eikšmės žo-
džiai a jų junginiai, galin ys ieni ki us pakeis i ienoje mokslo s i yje),
iš ku ių ilgainiui ienas, išs ūmęs ki us, įsigali a osenoje.
Te minai gali konku uo i ame pačiame žodyne a eks e (moksliniame
eks e, eisės ak e): žodyne pa eikian sinonimų eilu ę pažymimas i jų
eiliškumas, pi masis ašomas pag indinis no mos a ian as, o eks e au o-
ius a oja ą konku en ą, ku iam eikia pi menybę, be ki us konku uo-
jančius e minus kaip šalu inius a ian us aip pa gali nu ody i ap ašo-
muoju ( a ojamos pagalbinės aiškos p iemonės a ba,da  adinama,ki aip
a ian i pan.) a ba g a iniu būdu (skliaus uose pa eikiamas šalu inis a-
ian as). Te minų konku encija gali yk i i os pačios s i ies ski inguose
žodynuose a eks uose: au o ius, į e inęs unkcionuojančius konku en us
ai pačiai są okai pa adin i, enkasi ieną iš jų.
Ski iami ke u i e minų a kybos būdai: e minog a ija, e minų s an-
da iza imas, kompiu e inė e minų a kyba i eks inė e minų a ky-
ba (Gai enis 2002: 63–87). Visi šie e minų a kybos būdai y a s a būs
ieno ku io konku en o įsi i inimui a osenoje. Taip pa e minų kon-
ku encijoje nemažą aidmenį aidina i am ik i kalbos poli ikos polin-
101Te minologija | 2015 | 22
kiai bei eisės ak ų leidyba. Pa yzdžiui, 1991 m. Lie u os Respublikos
Vy iausybė pa i ino nu a imą „Dėl i mų a dų egis a imo“ (VŽ 1991,
N . 35-967). Šiame eisės ak e bu o nu ody a, kad įmonės, įs aigos i
o ganizacijos adinamos ienu žodžiu i ma. Bu o įs eig as Fi mų a dų
egis as, o 1999 m. p iim as Fi mų a dų įs a ymas (VŽ 1999, N . 63-2060);
jame są oka i ma apibūdin a kaip „be ku ios ūšies įmonė, iešoji įs aiga,
k edi o unija a ki a k edi o įs aiga“. Te minas im as plačiai a o i, pa eik-
as e minų žodynuose BBBŽ 1994, AĮVTŽ 2000, pas a ajame žodyne y a
i sudė inių e minų, ku iuose i ma eina pag indiniu dėmeniu, p z.: kon-
sul acinė i ma, aip pa a lieka p iklausomojo dėmens unkciją, . y. api-
būdina pag indinį dėmenį, p z.: i mos a das, i mos ikslai; aip pa nu-
odoma, kad i mos sinonimas gali bū i įmonė. Tačiau 2003 m. Fi mų
a dų įs a ymą p ipažinus ne ekusiu galios (VŽ 2003, N .116-5252), o
Fi mų a dų egis o duomenis pe kėlus į Ju idinių asmenų egis ą, e -
miną i ma pamažu iš a osenos p adėjo s um i jo konku en ai įmonė,
bend o ė, ju idinisasmuoi k . Lie u os Respublikos Seimo eisės ak ų
paieškos bazėje ( oliau – LRSB) as a, kad 1994 01 01–2004 01 01 VŽ
paskelb a 813 dokumen ų, ku iuose a ojamas žodžio i ma a dininkas,
o 2004 01 01–2014 01 01 šio žodžio a dininko VŽ as a ik 83 doku-
men uose. Šiuo me u Lie u os eisės ak uose e minas i ma e a ojamas
užsienio ju idiniams asmenims pa adin i a eu opos Sąjungos ins i ucijų
p iim ų dokumen ų e imuose, pa yzdžiui, „2002 m. g uodžio 16 d.
eu opos Pa lamen o i Ta ybos di ek y a 2002/87/eB dėl inansiniam
konglome a ui p iklausančių k edi o įs aigų, d audimo įmonių i in es i-
cinių i mų papildomos p iežiū os“. Vėlesniuose žodynuose (eTŽ 2005;
AeTŽ 2006) i mos jau nė a.
SVeTiMOS iR LieTUViŠKOS KiLMėS
eKONOMiKOS TeRMiNŲ KONKUReNCiJA
S e imos i sa os kilmės e minų konku encija yks a kiek ienoje kal-
boje. Angelė Kaulakienė (2009: 182) a p au inių i lie u iškų e minų
sinonimiją laiko pag įs a i neiš engiama. A liekami i lyginamieji ski -
ingų kalbų sinoniminių e minų y imai. Pa yzdžiui, Sigi a S anke ičie-
nė, palyginusi elek os a ikos e minų sinonimus i a ian us lie u ių i
okiečių kalbose, nus a ė, kad e minų aiška g e inamose kalbose ski iasi
i kiekybiškai, i kokybiškai, ačiau sinonimų a ojimo polinkiai y a pa-
našūs (S anke ičienė 2012). As a Mi ke ičienė sa o dise acijoje nuodugniai
102 Rasuolė Vlada skienė | Skolin ųi lie u iškųekonomikos e minųkonku encija
išnag inėjusi į ai ius sinoniminių e minų ipus, kaip ipišką plačiau su-
okiamos leksinės e minų sinonimijos a ejį nu odo skolin ų i lie u iš-
kų e minų sinonimiją (Mi ke ičienė 2015: 42–43).
No in išsiaiškin i, kaip skolin ų i lie u iškų e minų konku encija yks-
a ekonomikos e minijoje, a lik as y imas. Panag inė i 1994–2006 me ais
išleis i ke u i ekonomikos e minų žodynai; pa ik in a, kaip as i skolin ų
i lie u iškų e minų konku encijos a ejai a sispindi ekonomikos s i ies
dokumen ų eks uose. Reikia pasaky i, kad e inan e minų konku en-
ciją, bū en e minų papli imas moksliniuose i adminis aciniuose eks-
uose, o ne jų į i inimas žodynuose odo konku encijos pabaigą. Ty imui
pasi ink a ekonomikos s i is odėl, kad Lie u oje XX a. pabaigoje yko
esminė ekonominės sis emos pe a ka, a si ado naujų są okų i į ai ių
konku uojančių jų aiškos p iemonių.
Susi elkus ies ski ingos kilmės e minų konku enciniais san ykiais,
e minų sanda a y imui nebu o labai s a bi, odėl i i ne ik ien isiniai
e minai, be i a ejai, kai ie e minai y a sudė inių e minų dėmenys.
Hib idai, u in ys s e imos kilmės šaknį, be lie u išką p iesagą (p z.:
kon e uojamumas, eze inis,konsolida imas) s aipsnyje sąlygiškai aip
pa laikomi skoliniais. Skaičiuojan konku en ų g upes, į ieną g upę su-
dė i i ien isiniai e minai, i sudė iniai e minai, jei juos suda o žodžiai,
u in ys ą pačią šaknį kaip i ien isinis e minas, p z.: endo/nuonešio
pašalinimas AeTŽ 2006,ilgalaikis endas/nuonešis AeTŽ 2006; ienodas
naudingumas,indi e en iškumasAeTŽ 2006, ienodonaudingumok ei ė/
indi e en iškumok ei ė AeTŽ 2006, ienodonaudingumoa aizdas/žemė-
lapis AeTŽ 2006, indi e encijosk ei ė/ abejingumo k ei ė eTŽ 2005.
iš iso ke u iuose žodynuose as a 213 s e imos i sa os kilmės konku-
uojančių e minų g upių: daugiausia jų y a BBBŽ 1994 – 129, mažiau
AeTŽ 2006 – 62, o mažiausia – eTŽ 2005 – 31 i AĮVTŽ 2000 – 161.
Kaip ma y i, gausiausia konku uojančių e minų pa eik a anksčiausiai iš-
leis ame žodyne BBBŽ 1994, jų gausą, eikia many i, lemia as ak as, kad
uo me u Lie u oje nuo planinės ekonomikos bu o pe einama p ie inkos
ekonomikos, odėl ieško a ge iausių aiškos p iemonių naujoms są okoms
pa adin i. AĮVTŽ 2000 konku en ų as a nedaug, šio žodyno engėjai,
laikydamiesi e minų iena eikšmiškumo eikala imo, s engėsi eng i jų
sinonimijos, odėl eikė kuo mažiau konku uojančių e minų. eTŽ 2005
1 Bend as konku uojančių e minų g upių skaičius y a mažesnis nei a ski uose žodynuose as ų konku uo-
jančių e minų g upių suma, nes dalis šių g upių kai ku iuose žodynuose su apo.

103Te minologija | 2015 | 22
iš ki ų žodynų išsiski ia uo, kad jame kai ku ie skolin i e minai aiškiai
į e inami kaip ne eik ini ekonomikos e minijai, žodyne duodami jų a i-
ikmenys, p z.: biznis n k. = e slas; ha moniza imas n k. = de inimas;
o e d a asn k. = sąskai osk edi as. AeTŽ 2006 duomenys odo, kad šia-
me žodyne eikiami lie u iški a i ikmenys ų skolin ų e minų, ku ie bu-
o anksčiau išleis uose žodynuose, p z.: amo izacija BBBŽ 1994, AĮVTŽ
2000, eTŽ 2005, nu e ėjimas/amo izacija AeTŽ 2006; ak o ingas
BBBŽ 1994, AĮVTŽ 2000, eTŽ 2005, skolųpa da imas/ ak o ingas
AeTŽ 2006; mul iplika o ius eTŽ 2005, AĮVTŽ 2000, daugiklis/mul i-
plika o ius AeTŽ 2006.
Palyginus į ai iais laiko a piais išleis ų ekonomikos e minų žodynuose
iksuo us skolin us e minus i jų lie u iškus a i ikmenis, yškėja e minų
lie u inimo polinkis, kai pe dešim me į lie u iškas e minas nukonku-
uoja skolin ą i įsi i ina žodynuose, p z.:
aukcionasBBBŽ 1994,eTŽ 2005 „ iešas p ekių i paslaugų pa da imas
pasiūliusiajam didžiausią kainą“, aukcionas, a žy ynėseTŽ 2005, a žy-
ynėsAeTŽ 2006;
biznis, e slas BBBŽ 1994 „ eikla, susie a su p ekių gamyba, p ekyba
bei paslaugų eikimu, siekian gau i pelno“, e slasAĮVTŽ 2000, eTŽ
2005, AeTŽ 2006;
biznie ius, e slininkas BBBŽ 1994 „asmuo, o ganizuojan is e slo įmo-
nę (gaminančią p odukciją a eikiančią paslaugas) sa o lėšomis i siekian-
is gau i pelno“, e slininkasAĮVTŽ 2000, eTŽ 2005;
ekspo as,iš ežimasBBBŽ 1994,AeTŽ 2006 „p ekių, paslaugų i pa-
g indinio kapi alo pa da imas užsienio šalims“, ekspo asAĮVTŽ 2000,
eTŽ 2005;
ak o ingasBBBŽ 1994, eTŽ 2005 „p ekybos skolų pe da imo me odas,
pagal ku į bend o ė pa duoda šias skolas inansinei ins i ucijai“, skolų
pa da imas/ ak o ingas AeTŽ 2006;
impo as,į ežimasBBBŽ 1994, AeTŽ 2006 „p ekių, paslaugų i pag indi-
nio kapi alo pi kimas iš užsienio šalių“,impo asAĮVTŽ 2000, eTŽ 2005;
kon ak as, su a isBBBŽ 1994 „dokumen as, nus a an is su a ies šalių
eises i pa eigas i jų ykdymo e minus“, su a isAĮVTŽ 2000, eTŽ
2005, AeTŽ 2006;
menedžmen asž . adybaBBBŽ 1994 „plana imas, o ganiza imas, mo-
y a imas i kon olė o ganizacijos ikslams pasiek i“, adybaAĮVTŽ 2000,
AeTŽ 2006;
menedže is, adūnasBBBŽ 1994, adybininkas AeTŽ 2006;
104 Rasuolė Vlada skienė | Skolin ųi lie u iškųekonomikos e minųkonku encija
ansakcija,sando is BBBŽ 1994 „ eisinė su a is a p pi kėjo i pa da ėjo“,
sando is AĮVTŽ 2000, sando iųme odas,sando iųbalansas AeTŽ 2006.
Kalban apie konku uojančių e minų s uk ū ą i uose žodynuose, ei-
kė ų pasaky i, kad didžiajai daliai (69,6 p oc.) ienažodžių e minų as i
ienažodžiai a i ikmenys, nes ada jų konku encinė galia y a didesnė, p z.:
a enda imas–nuoma BBBŽ 1994; depozi as–indėlis BBBŽ 1994; de al-
a imas–nu e inimas AeTŽ 2006; ecesija–nuosmukis eTŽ 2005; šan-
sas–galimybė BBBŽ 1994; ekonominėbazė–ekonominispag indas AeTŽ
2006; kapi alo o ma imas–kapi alosuda ymas AeTŽ 2006; indėliose -
i ika as–indėliopažymėjimas AeTŽ 2006. Dažniausiai konku en ų g u-
pėje būna ienas a i ikmuo, ačiau ka ais konku uoja i keli e minai:
lie u iški i skolin i, ienažodžiai i d ižodžiai, p z.:p e e encija–p ana-
šumas,pi menybė BBBŽ 1994; es a imas–išbandymas,bandymas, y imas
BBBŽ 1994; depozi o ius–depozi a ijus,saugo ojas BBBŽ 1994; donacija–
do ana,subsidijaBBBŽ 1994; kompanionas–bend ininkas,pa ne is BBBŽ
1994; de ici asAĮVTŽ 2000, AeTŽ 2006,nep i ekliusAĮVTŽ 2000,lėšų
s oka AeTŽ 2006;anui e asBBBŽ 1994,eTŽ 2005, AeTŽ 2006, kas-
me inėišmokaBBBŽ 1994, me inė en aAeTŽ 2006. Tokie a ejai odo,
kad is da in ensy iai ieškoma inkamiausios aiškos.
Ti uose žodynuose as i 52 a ejai (24,4 p oc.), kai skolin as ienažodis
e minas konku uoja su d ižodžiu e minu, į ku io sudė į gali įei i i ki-
i skolin i žodžiai, p z.: denonsa imas–su a iesnu aukimasBBBŽ 1994;
ilialas–pa aldžiojiįmonė AĮVTŽ 2000; mo a o iumas–mokesčiųa idėji-
mas BBBŽ 1994; p olongacija– e minųa idėjimas,p a ęsimas BBBŽ 1994;
angas–užimamospa eigosBBBŽ 1994; eekspo as–ka o inisiš ežimas
AeTŽ 2006; akansija–lais ase a as eTŽ 2005.
Pasi aikė ik 7 a ejai (3,3 p oc.), kai ienažodis e minas konku uoja
su ižodžiu, p z.: ein es icija–papildomaskapi aloįdėjimas BBBŽ 1994;
e al a imas– aliu osku sopadidinimasAeTŽ 2006. Ras i 5 (2,7 p oc.)
ienažodžio i ke u žodžio e mino konku encijos a ejai, p z.: eimpo -
as–g įž amasisį ežimasįšalį BBBŽ 1994;ga an as–akcijųpi kimopa-
si inkimosando is AeTŽ 2006. Vadinasi, ienažodžius e minus pap as ai
s engiamasi pakeis i ienažodžiais konku en ais, nes konku uojan keliems
e minams gana s a bus y a kalbos ekonomijos dėsnis. Tačiau i ilgesni
e minai gali nukonku uo i umpus mažai žinomus skolin us e minus,
jeigu iš juos suda ančių žodžių eikšmių paaiškėja jais žymimos są okos
apibūdinimas, p z.:hedžingas– izikosd auda AeTŽ 2006; senjo ažas–
pinigųemisijosmokes is AeTŽ 2006.
105Te minologija | 2015 | 22
Realią e minų konku enciją gana ge ai a skleidžia e minų a ojimas
dokumen uose. iš jų galima gau i ne ik s a is inių duomenų, odančių
a osenos polinkius2, be i ma y i, kaip yks a e minų konku encija: iš
p adžių a osenoje a si anda skolinys, ėliau – ienas a keli sinoniminiai
lie u iški e minai, g e a ku ių skliaus uose da kaip šalu inis a ian as
pa eikiamas skolinys, i galiausiai eks uose a ojamas ik lie u iškas e -
minas odo konku encinių san ykių baig į, plg. ( e in a R.V. ):
„Finansų h oldingo bend o ė – inansų įs aiga, ku ios isos kon o-
liuojamos įmonės a ba jų dauguma y a k edi o įs aigos a ba inansų įmo-
nės, iš ku ių no s iena y a k edi o įs aiga.“ (LRS 2002-06-11);
„Valdymo (holdingo) eu opos bend o ę s eigian pagal Regla-
men o 2 s aipsnio 2 dalį, aldymo (holdingo ) eu opos bend o ės
s eigimo sąlygų p ojek as u i bū i į e in as audi o įmonės, su ku ia su-
a į suda o kiek iena bend o ė, inicijuojan i aldymo (h oldingo)
eu opos bend o ės s eigimą“ (VŽ 2004-05-11, N . 78-2710);
„Finansų kon oliuojančioji (holdingo) bend o ė – inansų
įs aiga, ku ios kon oliuojamos isos įmonės a ba jų dauguma y a k edi o
įs aigos a ba inansų įmonės, o iš jų no s iena y a k edi o įs aiga“
(VŽ 2002-09-18, N . 91-3891);
„Finansų kon oliuojančioji bend o ė – kaip apib ėž a 2013 m. bi -
želio 26 d. eu opos Pa lamen o i Ta ybos eglamen o (eS) N . 575/2013
dėl p udencinių eikala imų k edi o įs aigoms i in es icinėms įmonėms <...>
4 s aipsnio 1 dalies 20 punk e“ (TAR 2015-03-31, N . 2015-04829).
išnag inėjus i iamąją medžiagą galima eig i, kad ieni skolin i e minai
i jų lie u iški a i ikmenys is da a kakliai konku uoja ne ais a ejais,
kai žodynuose i e minų bazėse eikiamas lie u iškas a i ikmuo. Ryškiau-
sias pa yzdys galė ų bū i skolinio ma ke ingas BBBŽ 1994 i jo lie u iško
a i ikmens inkoda a„pa da imo s a egijos o ganiza imas i ykdymas“
AĮVTŽ 2000, eTŽ 2005, AeTŽ 2006 konku encija. LRSB as a, kad e -
mino ma ke ingas a dininko, naudininko, galininko i įnagininko linksniai
2 S a is iniai duomenys nė a isai ikslūs, nes Lie u os Respublikos Seimo eisės ak ų paieškos bazėje au o-
ma iškai galima gau i ik dokumen ų, ku iuose žodis a jų junginys bu o pa a o as, skaičių, o ne ikslų
pa a ojimo a ejų skaičių (gali bū i, kad kai ku iuose dokumen uose ieškomas žodis a junginys bu o
pa a o as ne ka ą). Ki as dalykas, kad ieškomas žodis a žodžių junginys gali bū i pa a o as ne bend i-
ne, o ik ine eikšme, . y. gali suda y i ju idinio asmens pa adinimą a gali į jį įei i, p z.: UAB„Ma ke-
ingas“,„Bal ijos egionoma ke ingas“,„Nemunoma ke ingas“,„P og esy usma ke ingas“. Tačiau be kokiu
a eju a osenos polinkiai šioje duomenų bazėje gana aiškiai a spindimi, e inan e minų konku enciją,
jos am ik us e apus ge ai žymi i dokumen ų engimo da os.
106 Rasuolė Vlada skienė | Skolin ųi lie u iškųekonomikos e minųkonku encija
pa a o i 191, o kilmininko linksnis – 358 dokumen uose (kilmininkas
dažniausiai kaip p iklausomasis dėmuo įeina į sudė inį e miną). Viena iš
o malių p iežasčių, kodėl šis skolinys da ak y iai ebe a ojamas o icia-
liuose eks uose, y a a, kad ma ke ingas pa eko į Š ie imo pos ičių klasi-
ika o ių: 342 ma ke ingas i  eklama (VŽ 2000-07-28, N . 62-1887), aip
pa jis įeina i į S udijų kokybės e inimo cen o di ek o iaus įsakymu
pas a aisiais me ais ak edi uo ų s udijų p og amų pa adinimus, p z.: e slo
adybai ma ke ingas, ma ke ingasi p ekybos adyba (TAR 2015-05-20,
N . 2015-07647); iešieji yšiaii ma ke ingas (TAR 2014-10-21, N . 2014-
14467); ma ke ingas i medijųmenas(TAR 2014-07-08, N . 2014-09941);
a p au inisma ke ingasi ženkloda a (TAR 2014-06-02, N . 2014-0605);
ma ke ingas,ma ke ingasi  a p au inėkome cija,ma ke ingo adyba,ma -
ke ingasi pa da imai,ma ke ingo aldymas, a p au inisma ke ingasi 
p ekyba(TAR 2014-03-28, N . 2014-03628). Da ienas eisės ak as, ku-
is i gi p isideda p ie šio e mino konku encinės galios, y a Vals ybinės
kainų i ene ge ikos kon olės komisijos nu a imu pa i in as pelno i
nuos olių a askai os šablonas, jame iena skil is pa adin a „Ma ke ingo
išlaidos“ (TAR 2015-04-03, N . 2015-05160).
Sėkmingai ne ik žodynuose, be i a osenoje įsi i ino inansinių
p iemonių lie u iški pa adinimai, o ne iš ki ų kalbų a ėję a ian ai, ne-
paisan o, kad jų a ojimo s i is gana siau a i speci inė, p z.: a ei ies
sando is BBBŽ 1994; būsimųjųa siskai ymųsando is BBBŽ 1994, AeTŽ
2006 i juče inissando isBBBŽ 1994;išanks inissando isBBBŽ 1994,
AeTŽ 2006 i o a das; pasi inkimosando isAeTŽ 2006 i opcionas
BBBŽ 1994, AĮVTŽ 2000, eu oopcionas BBBŽ 1994.
Tačiau ki iems speci iniams, ik siau os s i ies specialis ų a ojamiems
lie u iškiems e minams konku uo i su skoliniais būna neleng a, plg. en-
das i nuonešisAeTŽ 2006 „1. esminė ilgalaikė laiko eilu ės duomenų
dedamoji, ku i dažnai apskaičiuojama am, kad pa ody ų kin amojo kai os
ilgalaikę endenciją; 2. ekonominio kin amojo (p z., pajamų) idu inio
dydžio ma as am ik u momen u“. LRSB as a ik 11 dokumen ų su
į ai iais e mino endaslinksniais, p z.: „<...> laiko į aka nus a oma
panaudojan po inės pa da imų analizės, pe pa da imų analizės, pa da-
imo kainų endo koe icien o analizės i daugiana ės eg esinės ana-
lizės būdus“ (LRSB, 2002). Nuonešiošioje dokumen ų bazėje ne as a nė
iename dokumen e.