7 Al ydas Umb asas | Jū a biologijos nomenkla ū oje
Mū a biologijos nomenkla ū oje
ALVYDAS UMBRASAS
L'is i u o delle lingue Lie u ių
ESMINIAI VORŽIAI: nomkla u a della biologia, nomi di axson, nomi di pesci, me a o a,
sis emiškumas, e ida
S aipsnyje engono esamina i lie u iški biologiji nomenkla ū inie denominazioni, siami con la pa ola jū a.
Sop a u o a enzione iene assegna a ai nomi dei pesų1 (pe ché s udiamu aspek u lo o
p incipalmen e), ma si pa la e di mammi e i, uukščių, al i animali e nomi di pian e. Medžiaga è accol a da
Li uania Repubblica e minų banke (LRTB) skelbiamo Juozo Vi bicko suda y o Žu ų pa adinimų žodyno (ŽPŽ
2005) e al i animali, anche dic ioni nominamen i di pian e2. Si ce ca di mos a e di e si à dei nomi e i lo o
modelli di o mazione, a i a e a enzione a nesis emiali à e al i di e i. dell'a icolo inco aggia o a
in ap end con i colleghi so a discussione pe le pa ole jū ų e jū inis consumo nomenkla ū iniuose
denomininamen i. Cominciaėjus a in e essa si a ciò isul ò, che nei diziona i esis a a abbondan i e
in e essan i ma e iali. A di e enza della Li u iška bo anikos nomenkla ū a, che ha abbas anza ecchie
adizioni di o ganizzazione e s u u almen e abbas anza bene co esponde scien i ici (lo yniškus o
spesso sulo ynin us) nomi, cos i uomus secondo il Codekso in e nazionale dumblių, unghi e pian e
nomenkla ū os3 (iCN) equisi i, Li u iška zoologijos nomenkla ū a è s a a spesso o ganizza a
di e samen e e s u u almen e nea i inka dei equisi i del Codekso in e nazionale zoologijos
nomenkla ū os (iCZN). Comp ensibile, quelle esigenze algono solo scien i ici la yniš1 Pe i consigli su
alcune ques ioni di nomi dei pesci ing azio Gam os cen o ice che scienzia o D . Gin au ui
Vai oniui.
2 C . lis a della le e a u a e on i. Fo nendo esempi nei asi on einis qualche ol a indica o p ima degli esempi
g upę o più spesso dopo lei. Quando si pa la di pesce so ginis non 'in e odomas (kad non c'hai bisogno spesso ipo i),
ha in men e ŽPŽ 2005. In ques o a icolo alcuni g e a lie u iškų pa adinimų indica i da on i p ese la yniški
pa adinimai può esse e pasen a a, già sos i u, ma lie u iškų a dų y imo kon eks e ques o non impo a. 3
Anksčiau e a chiama o In e nazionale bo anikos nomenkla ū os kodeksu, ma il 2011 m. S i en e a Melbou ne
bo anikų cong esso il nome è s a o cambia o.
7Te minologija | 2015 | 22 kiem nomi, ma insieme è e impo an e o ien y as
no minan lie u išką nomenkla ū ą. ecce o nonusi adizioni nulem a
eccezione, Li u iška bo anikos nomenkla u a è s a a e imas a ges koma
man enendo il p incipio che ciascuna ibis a esse sa i ą ienana į nome, e le
di e enzie delle specie pa odome aggiudendo uno pažymimąjį pa ola, i.e.
cos i ui i d ina iai nomi (Gudžinskas, Rašoma ičius 2004: 3, 4). Sia la yniški, sia
lie u iški supe io i pe gen į bo anikos axsonų nominazioni sono anche
uni o mana ie, cos i ui i paili kian su a ine p eesagas, sandus (Ku o ga 1997:
2325, anco a 55, c . Gai enis 1973: 23). Analoghi p incipi è basa a e la nomencla u a
della zoologia la yniška, u a ia cos i uendone Li u iškus co ispondmenis non
ispe a igo oso sis ema non solo specie, ma anche genys o supe io i axsonai
abbas anza spesso engono innominija i due o anche più dėmenų u inčiais nomi,
i nume i dėmenų che o mano i nomi di specie anche a iano, inol e, lo s esso
gen ies con dėingais.menimis iene innomina o in di e en gen ims Tokia
nesis emiška sis ema bo anici ocimis semb a nepažangi (Gudžinskas,
Rašoma ičius 2004: 4), u a ia zoologijoje essa già ha en a a adizione e è
di icilmen e sos i uibile4.
NOMeNKLATŪRiNiAi PAVADiNiMAi SU DėMeNiU JŪRINIS Già nusis o ėjęs polinkis sia delle pian e, sia dei luoghi di
di usione animali nomenkla ū oje mos a i dėmenim con su isso -inis, da an edinius da di e si luoghi,
ogge i geog a ici eiškiančių comuni e ik inių pa ole (p z.: andinis, a lan inis, aukš ikalninis, azijinis, boli inis,
džiunglinis, pel inis, japoninis, egipkinis, pie inis, san ominis, u inis). Secondo ques o modello, ad esempio,
p eceden emen e usa e nominazioni mon ais kielė, mon ais pušis cambia e in kalninė kielė (la . Mo acilla
cine ea), kalninė pušis (la . Pinus mon ana). Kazimie as Gai enis p eceden emen e è sc i o che ale
pe i amen o spesso non è necessa io (Gai enis 1973: 24), u a ia ques o p incipio di innominijimo
nomenkla ū oje acquis alò, sebbene pasida omi ediniai comunine al linguaggio qualche ol a sia nonūdingi.
Na u almen e, nella nomenkla u a passa o nomi di cui il pos o pa odoma 4 nella so ocommissione della
Te minologia della commissione della lingua li uana du an e gli ul imi pochi anni conside ando la nomenkla u a
della zoologia pa ecchi diba i i pe a e e una sis emiskissima nomenkla u a dell'o dinamen o, specialmen e
nell'innomina e p eceden emen e non nomina i Li u iamen e gen is e specie, u a ia non c'è adizioni di
cambiamen i è di icile, ol e a ciò, l'essenziali à della nomencla u a lo yniana è mol o os acola a, nulem o la
equenza dell'ing esso di un al o gene e, quindi l'in eg azione di un al o S a o di gen es ha causa o la c isi.
Gius o, ci sono neįp as ų opinioni, che scien i ici axsonų denominazioni sono non la yniški, e in e nau inie,
comuni a u e le lingue, quindi li con iene assomiglia e alle lingue in e nazionali che unzionano in lingue
Li uanee e lie u iškų a i ikmenų apsk i ai neku i (Gliwa: 2011 119), ma ques o pe dėm ka dinalu.
8 0 Al ydas Umb asas | Jū a biologijos nomenkla ū oje иначе (p z. : Balchašo p iekalnių ūsuo ė (la .
Schizo ho ax a gen a us), alpine upokšnių nėgė (la . Ich hyomyzon g eeleyi), ka š ųjų e smių lėlžu ė (la .
Cyp inodon macula ius), p iek ančių pelona (la . Pellona ha owe i), yžių laukų ungu ys (la . Flu a alba) (ŽPŽ
2005)), ma essi sono a issimi e già non compa a i ai empi. Rici endosi y aujančiu modello sąsaja su jū a
nomenkla ū iniuose pa adinimuose es eiškiama dėmeniu jū inis. Come is o da ŽPŽ 2005, nel sis ema di
nominkla ū as di pesci ques a pa ola pasi elia pe a ennina e di e en i anghi axsonus: amiglia (a), gen is
(b), specieis (c), ecc. : a) a og ąžinės jū inės lydekos (lo . S eindachne iidae), jū inie ka osai (lo . Spa idae),
jū inie ka šiai (lo . B amidae), jū inie šamai (lo . A iidae), jū inie šapalai (lo . Kyphosidae), jū inie ungu iei (lo .
Cong idae); b) ame ikinie jū inie ijūnai (la . Phy ich hys), bal ie jū inie shamai (la . Sciadeich hys), bu iniai
jū inie pūgžliai (la . Taeniano us), gaidiniai jū inie eše iai (la . Neosebas es), ilgapelekės jū inės sko penos
(la . Lio pius), jū inės dyglės (la . Spinachia), jū inie ka žu ės (la . Anado a), jū inės k ap is (la . Ye u ius),
jū inės lydekos (la . Me luccius), jū inės Pe onas (la . Pe omyzon), jū inės jū inės eše ijas (la . Pleu ina),
jū inės eše ijas (la . B es ), jū inės jū inės jacinės (la . c) a ikinė jū inė lydeka (la . Me luccius capensis),
aus alinė jū inė s in enė (la . Aplochi on ma inus), bal ad yžis jū inis eše ėlis (la . Sebas iscus
albo ascia us), bu kinis jū inis pūgžlys (la . Tao us iacan hus), gy a inis jū inis g undalas (la . Gobius
e mini is), jū inė plekšnė (la . Pleu onessa), jū inis pla kas (la . S icinus S icus ma inus), jū inis ubinus (la .
Beje, Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje (VLe iX 2006) lo . Zoa ces i ipa us chiama a jū ine ėgėle, anche se
ŽPŽ 2005 pap as oji gy a edė ėgėlė, in al e šal ine, senza sinonimo jū inė ėgėlė, anche chiama a
semplicemen e gy a ede ėgėle o gy agimde ėgėle (Repečka, Bukelskis, Kesminas 1998: 74; Vi bickas 2000: 99).
8Te minologia | 2015 | 22 ėgėlė (lo . Zoa ces anguilla is), iole inis jū inis ijūnas
(lo . Cebedich hys iolaceus), žals ad yžis jū inis eše ys (lo . Sebas es
elonga us). Su dėmeniu ma ū inis ŽPŽ 2005 di u o innomina e 144 axsonai. Vedi i,
che i nomi spesso cos i uiscono da comun inessa pa ló giinomų ienažodžių žu ų
pa adinimų. Sebbene i nomi delle amiglie e gen i li e iche al ol a coincidano, ad
esempio, i jū inie ka šiai (lo . B amidae e B ama), i jū inie ungu iei (lo . Cong idae
e Cong ina) (nella nomenkla ū a lo inikoe ques o impossibile, in sos anza non
esis e pa oguine e nella nomenkla ū a li e iškoe, ma o se al ol a p i ūks a
aiškos p iemonių), lo s esso ango dei nomi dei axsoni non possono coincide e
niecaip, il comune dei jū inių eše ių (lo . Sebas es) e dei g andi jū inių eše ių (lo .
S e eepisinus) nella gen is Jū idu us il g ande jū inis eše is (lo . Sebas es e
S e eepis ma as) cos i uisce il 2005 . Analogiška klaida è e giappinis jū inis
ungu ys (lo . Conge japonicus e Japonoconge si icolus), che si può o a e
sempliųjų jū inių ungu ių (lo . Conge ) e japoninių jū inių ungu ių (lo .
Japonoconge ) gen yse. G an massa e di da i ali e o i gene almen e a iene
pe neapsi osse azione, e una delle cause p incipali dell'eme ge e degli s essi
dėmen uso a di e se gen im innomina e. Talií e o i di coincidenza ŽPŽ 2005 sono e
più (ž . ul e io men e nell'a icolo). Con il ma e si legano non solo pesci. P ima di
u o si po ebbe menziona e ucci.
2009Ž assegna e jū inių e elių (lo . Haliaee us) e jū inių k egždžių (lo .
F ege a) gen ys, sono keliolika con dėmeniu jū inis suda y ų specie
denomininimen i, ecc.: a ikinis jū inis e elis (lo . Cuncuma oci e ), bal a
jū inė k egždė (lo . F ege a g alla ia), jū inis bėgpilikas (lo . A qua ella
ma i ima), jū inis ki likas (lo . Cha ad ius hia icula), jū inis sėjikas (lo .
Plu ialis squa a ola). Con ques o dėmeniu è anche cos i ui o il nome
mammi olio jū inės ūd os (la . Enhyd a) (gen yje ik jū inė ūd a (la .
Enhyd a lu is)) (ŽinPŽ 2002), anche ci sono e nomi di al i animali, ecc.: della
amiglia na iuo akojų (la . A h opoda) ipo bes ubu ių bū jū iniai o ai
(la . Pan opoda), ėžlių pobū is jū iniai ėžliai (la . Chelonioidea), gyphilia
(la . Ophidia) jū io jū io žū io žū inės gy a ė (la . Hyd ophi), iguanidae (la .
Iguana) d ie jė (la . Amy chus c is hyna us) (LeX 2006). Un al o nome è e
bo anikos nomenkla ū oje p esso jū ų (mang o ėse) c escen e albe o
jū inė a icenija (la . A icennia ma ina), žoliniai a ma ina) (BVŽ 1998).
augalai jū inė upija(lo . Ruppiama i ima), jū inisand as(lo . Zos e-
8 Al ydas Umb asas | NOMeNKLATŪRiNiAi PAVADiNiMAi SU DėMeNiU JŪR
Anche se si po e a aspe a e che accompagnando un pesce connessione
con la ma u a più spesso mos a o dėmeniu jū inis, ŽPŽ 2005 nomi con
pa ola ma ini sono appena non e ol e più anche 409 nomi di axon. I nomi
sono mol i6, u a ia la a ie à delle pa ole che anno nei lo o p incipali
dėmenimi non è mol o g ande. Aiškiausiai seman i icamen e si dis ingue un
g uppo denominazioni, o ma ei pas iccendo non pescų, ma al i animali
nomi. Ti sono nomi me a o ini, in cui ien ano dei mammi e i (a), a ukščių
(b), a liagy ių (c), abzdžių
(d) nomi, esempio. (gen ys): a) jū ų bui olai (la . Tau ulus), jū ų pely ės (la . Neosynchi opus), jū ų šunlapės
(la . Pe cis), kas u agal iai jū ų7 šikšnospa niai (la . Halieu ich hys), mu eniniai jū ų šuneliai (la .
Halimu aenoides), no egines jū ų lapu ė (la . Lepus), pi o i jū ų a k a kli (la . Duncke ocampus), jū iai jū iai
šunlapės (la . Alopias), šunyuny (la . C is ižalceps); b) jū ų čiu liai (lo . Hi undich hys), jū ų gaideliai (lo .
Alec ias), jū ų ž i bliai (lo . P ognich hys), s o alūpės jū ų k egždės (lo . Cheilop ion), umpapelekės jū ų
an elės (lo . Diplecogas e ); c) jū ų upūžės (lo . Cyclop e us); d) jū ų bu e eliai (lo . Chae odon), jū ų
aps os (lo . Ocosia). Analogamen e a icina i e specie, i lo o nomi dai gencies nomi a ol e di e isce solo
nume i (zoologijoje soli o, che gen ys a icina i plu iskai a, specie ienaskai a), spesso aggiunendo più
dėmen, ecc. : a) a lan inis jū ų kiškis (lo . Eumic o emus spinosus), Da ino jū ų šikšnospa nis (lo .
Ogcocephalus da wini), gels asis jū ų a kliukas (lo . Hippocampus kuda), ilgauodegė jū ų pely ė (lo .
Pe icapi ich hys d aconis), japoninė jū ų šlapun japonė (lo . Spincis), jū ų bui olas (lo . Tau ulus
bubiganicus), jū ų šikšnospa nė (lo . Pla ax pinna us), ko inus iušis (lo . Salinus co all), pel8 (lo . Alopias 6 In
u o l'a icolo si s o za il più piccolo nume o di esempi a mos a e la più g ande di e si à. Di soli o iene
o ni o solo uno con qualunque dėmeniu cos i ui o esempio di un de e mina o modello, sebbene nella
nomenkla ú a spesso ci sia dal paio ino keliolica o anche qualchedecimcia di esempi analogici (quegli s essi
dėmen si ipe ono o mando specie, sia genčius che an o supe io i axsonų nominimi). 7 Nel nome ūšiniame
cambia o o dine delle pa ole, p esumibilmen e c'è apsi ikima Pue o Riko ma ino cas u agal is šikšnospa nis
(la . Halieu ich hys smi hii). By he way, il oponimo in al e on i iene cambia o būd a džiu, plg. paukščių
a dus pue o ikinė amazonė, pue o ikinis apuokėlis (PPŽ 2009).
8 Ques a specie a pa e del gen ile, chiama a in squaliai jū ų lapės (la . Alopias). L'ul imo nome si dis ingue
nel a o che la me a o a è del p e iesso in posizione. Può esse e e con a io caso, quando il su isso si
aggiunge al nome me a o ico ma ini ca liukai ska maliai (lo . Phyllop e yx).

3Te minologia | 2015 | 22 pelagicus), sidab inis g ynuo asis jū ų šuny is (lo .
Blennioclinus s ella), b) g akščioji jū ų an elė (lo . Gas ocya hus g acilis),
šiau inėdu klasnukėjū ųlapu ė(lo . Aganopsis ulsa);
jū ų po as (lo . Symodus inca), jū ų ž i blis (lo . P ognich hys b e ipinnis),
pap as jū ų blezdinga (lo . Hi aliach hys a inis), skaliždė jū ų k ega in
(lo e ea Hi ala i scpinnis), eidu lys (lo . jū ų speculys), jū ų ga ilige (lo .
Alec a benjamini). c) jū ų upūžė9 (lo . Cyclop e us lumpus); d) jū ų aps a
(lo . Ocosia espa), ke u akis jū ų d ugelis (lo . Chae odon capis a us).
Me a o ική signi ica o lėmė, che in ques o caso è scel oDemmo jū ų10, e non ma iniene, pe ché con
nomenkla ū oje sis emišku sco so dėmeniu signi ica o sa ebbe di e ainė (pa le emmo di mammi e i,
uccellius, ecc.). Come is o, pa e ai pesci nomina i pasi elk ų animali nomi di sono con deminu y inėmis
p e ixaghi, a ol e anche con ski inghi (lapė, lapu ė; šuneliai, šunyčiai). Hence, si i iene che ale p ecega
me a o ico di elazione con animaliun nenu olina, nepaslepia (p iešingu caso di soli o sa ebbe pai ola o
dėmuo ma inis). È e o, da p eceden emen e conosciu o e o a ebe a ojano con ep liais11 sie ina nome
del pesce jū inas d akonas (la . T achinus d aco) (LTe V 1979; VLe iX 2006) ŽPŽ 2005 è s a o cambia o in dižiži
jū inė d akoniukė (la . T achinus d aco) (gen is semplicemen e d ukės (la . T achinus)). In ques o caso,
p e edibile, si è i enu o che p eesaga addizione e giminè sos i uzione il nome keičia in sos anza, quindi non
è più po eikio sc i e e jū ų. Ques a logicaška. Tu a ia con il nome della specie jū ų šikšnospa nė (lo .
Pla ax pinna us) poseggia a di e samen e kas u žu inių (lo . Ephippididae) amiglia gen is chiama a
semplicemen e šikšnospa nės (lo . Pla ax) (plg. specie mels oji šikšnospa nė (lo . Pla ax o bicula is)).
Da ina a enzione, che in un'al a amiglia, in i ola a šikšnospa ninės (la . Ogcocephalidae), ci sono
pa ecchi gene i, il cui nome con iene un compoinys jū ų šikšnospa niai, ad esempio 9 Ques o nome di pesce è
associa o non solo con a liagy iu, ma anche con un uccello, essa è anche chiama a jū ų geguže
(VLe iX 2006). Nelle on i più ecchie la p e e enza iene da a all'appellazione ciego ius, ma engono indica i
e me a o iniai sinonimi, a lo o c'è anco a e jū ų kiškis (Vi bickas 2000: 116). 10 Gi ūno me a o a basa i dei
pesci nomi di nomi è e con un al o kilmininko, ecc.: dumblių pelės (lo . Fucomimus), acqua ožkos (lo . Pelecus),
aš uo ieji acqua ožiai (lo . Pachilonych) (ŽPŽ 2005). E s ai con dėmeniu andeninis usa i nomini di
signi icazione di e a, ecc.: semplice andeninis s azdas (lo . Cinclus cinclus) (PPŽ 2009), andeninė s i na
(lo . Hyd opo es ine mis), andeninis iušis (lo . Syl ilagus aqua icus) (ŽinPŽ 2002). 11 Plg. d akonai (lo .
D aco), agaminių (lo . Agamidae) amiglia d iežų gen is (VLe V 2004).
8 Al ydas Umb asas | Jū a biologijos nomenkla ū oje p on ieji jū ų
šikšnospa niai (lo . Ogcocephalus). Se si i enu o che la di e enza ginnese
šikšnospa nis šikšnospa nė nella nomencla u a dei pesci sia su icien e (in
gene ale ali poco besicchian i denominazioni meglio e i a e, specialmen e in
un unico sis ema12), allo a secondo sis ema e a possibile sceglie e il nome
jū inė šikšnospa nė.
I nomi ūšių spesso si collegano con i nomi genčių, ma ci sono e dis inzioni, ad
esempio, sm as oji jū ų blezdinga (lo . Hi undich hys a inis) è jū ų čiu lių (lo .
Hi undich hys) nel gen ile (al e specie in esso sono con la pa ola čiu lys), jū ų
po as (lo . Symphodus inca) sono zaliažu ių (lo . Symphodus) gen ile (daugiau
aksonų su po as a dy a). Se segui emo la denominazione cos i uimen o logica,
quan o keis okai semb a, quando aškuo oji jū ų lapė (lo . Lo ulpinus) a sidu ia
aškuo ųjų iušiažu ių (lo . Lo) gen yje. Cos uendo nomi di ale loginio
me a o ų nede ėjimo, specialmen e se egli non è nulem o adizione, meglio
sa ebbe e i a e. By he way, la pa ola iušiažu ės sa ebbe ikęsam supe io e
pe gen į anghi innomina i, a luogo della semplicia iušiažu ės (la . Siganus)
po e a esse e jū ų iušiai (šio combininio o a non esis e né in uno s esso
nomininime gen ies), pe ché gen yje è auksad yžis jū ų iušis (la . Siganus
i ula us) e pan. Da in e essan e è che dygiųjų ap aliapelekių (lo .
Eumic o emus) gen ì ci sono specie ap alusis jū ų kiškis (lo . Eumic o emus
o bis), a lan inis jū ų kiškis (lo . Eumic o emus spinosus), sebbene pescų
gen ies jū ų kiškiai non. La agione o aiški il nome già occupa o, jū ų kiškis (la .
E igna hus ba ba us) è uonis, unico jū ų kiškių (la . E igna hus) gen yje (ŽinPŽ
2002). Tenendo ques o in men e, in gene ale dubbia, a chi bisogna a il compos o
jū ų kiškis dė i in pescų nomenkla ū ą (išei is po e a esse e deminu y as jū ų
kiškelis o e c.).
Se gua dassimo allo s esso pa ola p incipale con enen i sis ema di denominazioni axsonì dei pesci, si può
ede e nesis emiali à ap aiškų. Daugiašakėje sis ema in ques o e i a e di icile, ma, do e possibile, de mie
pe segu i do ebbe. Gen is, nella quale è la specie Hek o o jū ų an elė (lo . Gas oscyphus hec o is), chiama a
B igso andenų an elės (lo . Gas oscyphus). Dėmuo andenų 12 Nelabai comodo, quando solo pa en ine
bes iccia e di e en i classi di animali, ad esempio, pasišiaušėlės (la . Pa achae odon) sono pesci (ŽPŽ 2005), e
pasišiaušėliai (la . T icholes es) paukščiai (PPŽ 2009). Da endo aggiudini nomi dei pesci sis ema susiplaka, plg.
eše iai pasišiaušėliai (la . Ec eposebas es), ma pasišiaušėliai g enadie iai (la . T achonu us) (ŽPŽ 2005).
Ques a oi pesci denominazione p incipale dememen o già è pasišiaušėlis, qui do e a esse e g enadie ie
pasišiaušėliai. Anco a si può menziona e che, ad esempio, a lan inė dižioji plėšikė (la . Magnisudis a lan ica) è un
pesce (ŽPŽ 2005), men e il g anissimo plėšikas (la . Ca ha ac a skua) uccelš is (PPŽ 2009). P iedėlinių žu ų
pa adinimų giminė, na u almen e, combininama kie ūsis dyglys plėšikas (la . Os eogeniosus mili a yis).
8Te minologija | 2015 | 22 g e a i ma ini įmanomas (especialmen e se i pesci i ono non solo ma ie; e i à,
a osenoje įp asčiau acqua, plg. acqua ožkos (lo . Pelecus), acqua ki eliai (lo . Ca negiella)), sebbene
qui dis inzione lyg non onda a. Un'al a nella s essa p esiu bini (lo . Gobiesocidae) in amiglia che si
o a gen is chiama a d yžosios B igso an elės (lo . Gas ocymba). Qui non c'è più né jū ų, né andenų,
sebbene gen ì ci sia la specie ke u d yžė jū ų an elė (la . Gas ocymba quad i adia a). In s esima
amiglia ci sono e gen is pelkinės an elės (la . A abes), andenyninės an elės (la . Diploc epis). A seconda
dei nomi ade imi si possono sugge i e pelkių an elės (se esse di a o i ono pelkėse), andenynų
an elės13. O s ai aguo ini (lo . Balis idae) amiglia gen es nomeamen o andenynų aguo ės (lo .
Can hide mis) secondo sis ema come solo ik e peis i in andenyninės aguo ės ( ada de in ina e
andenynų aš uo oji aguo ė (lo . Neluse a ay audi)). Ada žu inių (lo . Syngna hidae) in amiglia
g e a dygiųjų jū inių a kliukų (lo . Solegna hus) nelabai onda ai semb a ada žu iniai a kliukai (lo .
Syngna hoides) qui ik ų ada žu iniai jū iniai a kliukai. Jū ų lapučių (lo . Agonidae) in amiglia nede a
čilinės lapu ės (lo . Aganopsis), do ebbe esse e čilinės jū ų lapu ės. Men e sono jū ų d ugeliai (lo .
Chae odon), logica e seman i icamen e onda a o ni e gėla andeniai d ugeliai (lo . Pan odon), u a ia
ilgasnapių jū ų d ugelių (lo . Fo cipige ) gen yje nede a sempliceasis ilgažio is d ugelis (lo . Fo cipige
longi os is), po ebbe esse e, ad esempio, ilgažio is jū ų d ugelis. Da an nomi dei pesci da al i nomi
animali ŽPŽ 2005 non e i a a coincidenze due gen ys chiama e jū ų k egždės (la . Ch omis e
Monodac ylus). Il p imoji è ienuolžu inių (lo . Pomacen idae) in amiglia, la seconda k egždžiažu inių
(lo . Monodac ylidae) in amiglia. Nomenkla u a c ea o i anche non a i ò a enzione, che ilgaziomenis
jū ų a kliukas (lo . Acen onu a g acillissimus e Hippocampus amulosus) incluse in due gen is,
assegna o ispe i amen e e a ilgaziomenių jū ų a kliukų (lo . Acen onu a), e a pap as ųjų jū ų
a kliukų (lo . Hippocampus). I pesci innomina i secondo al i animali è un esempio di isualizzan e
nomenkla ū as a ing. Secondo K. Gai enio, nella e minologia immagini ici à spesso non e i a a là, do e
la dis in i ia (dis ink y inė) unzione dei e mini è più impo an e della denomininamąją (nomina i inę)
unzione. esp essi ūs e mini spesso engono c ea i sis ema ikos e minijoje, pe ché qui, pe
sepa a e una pian e o 13 Būd a džiai più o ien a a in paukščius, plg. pelkinės iš elės (lo . Gallinula),
andeniniai s azdai
(lo . Cinclus) (PPŽ 2009).
8 Al ydas Umb asas | Jū a biologijos nomenkla ū oje animali specieį da al a,
spesso g iebiamasi del pa agone igu a i o (Gai enis 1991: 29). sake di cu iosi à
si può anco a menziona e, che alcuni pesci di nomi si collegano subi o con due
animali, sin omi di somiglianza appaiono anco a e seconda io dėmeniu, ecc.:
aliga o ine jū ų lapu ės (lo . Anoplagonus), ežinė jū ų an elė (lo .
Diademich hys linea us), ki mėlinis jū ų iušis (lo . Siganus ykicula us),
scliagal ė jū ų an elė (lo . Eckloniaich hyslio hinoceps), zeb inis jū ų d ugelis
(lo o asco Dischae odoncia us). Tali nomi sono isibili, esp essi i à
pa icola men e yškus. A ski ą g upę cos i uiscono me a o iniai nomi dei
pesci con dėmeniu jū ų, il cui p incipale dėmeniu a a ie cose dik us eiškian i
pa ole. Genčių (a) e specie (b) esempi di denominazioni: a) jū ų ada os (lo .
Syngna hus), jū ų dildės (lo . Thamnaconus), jū ų dygliai (lo . Hemia us), jū ų
galąs u ai (lo . Pe ago ), jū ų ylos (lo . Ne ophis), jū ų kas u iai (lo .
Halieu opsis), jū ų liežu ėliai (lo . Dicologlossa), jū ų u ulėliai (lo .
Sphoe oides), jū ų skiau e ės (lo . C i iaenicichla), kažakiai jū iai (lo .
Symphus), jū ų ki iai (lo . A gylec opus); b) ba zdo asis jū ų ližu is (lo .
Monochi us hispidus), dėmė asis jū ų u ulėlis (lo . Sphoe oides macula us),
indinis jū ų kas u ėlis (lo . Halieu opsis mic ops), juodgal is jū ų galąs u as
(lo . Pe ago melanocephalus), pap as asis jū ų ližu ėlis (lo . Dicologlos
cunea a), pap as oji jū ų yla (lo . Pa aophis ophidion), do sibo jū ų skiau e is
(lo . C enicichla), plona jū a adana (lo . Syngna his enui os is), kla us jū ų
dia lė (lo . S e nopphana), dildus a ena.
Me a o isci à in ques o caso ha anche de e mina o che i nomi cos i uano non con dėmeniu ma i imis14. Ve i à,
coincidenze e qui non eng a deiiniaakių jū ų ližu ių (lo . Scoleidae) amiglia due gen ys chiama e umpapelekiai
jū ų ližu iu (lo . B achi us e Mic ochi us), e specie senegalinis jū ų ližu is k ei ažiočių jū ų ližu ių (lo .
Cynoglossus) e pap as ųjų jū ų ližu ių (lo . Solea), che sono le giacchia kai iaakių jū ų ližu ių (lo . Cynoglossidae) e
is(lo . Cynoglossussenegalensisi Soleasenegalensis) pa eko į d i gen-
già menziona e jū ų ližu iu. Pe inciso, ŽPŽ 2005 è e il nome del ginnese emmine iškės liežu ės (lo . ūxglossum), 14
Se, pe esempio, g e a jū inė ada os anco a si a il nome ada žu ė, non c'è più bisogno di sc i e e jū inė, in ece
kibiauodegės jū inė ada žu ės (lo . Amphelik u us) sis ema icamen e comple amen e calca kibiauodegės jės
ada žu ės e il nome (pl. Pa ežė jū inė smėlžu ė (lo . Callionymus issoi)).
3Te minologija | 2015 | 22 pelekiai jū gaidžiai (lo . P e ygo igla), jū gaidžiai
sa y ai (lo . Sa y ich hys). Pe cu iosi à si possono menziona e e pa nomi dei
pesci, ai quali inclusi nomi di di e si animali: d ugelinis jū gaidis (la . Pa a igla
papilio), c ocododilinis jū gaidis (la . Ga ga iscus p ionocephalus). e i à,
denominazione mels apelekis jū gaidis ŽPŽ 2005 innominijaman di e en i genčių
ūšys lo . Cu upiscis oluce e Chelidonich hys kumu. Giudicando da alcuni on i
(Jennings 1998), la yniški nomi sono sinonimi, pe ciò lessice in gene ale non eikėjo
ques o assone o ni e due ol e. dal sandu jū pada y o dū inio nomenkla ū as
sis ema può esse e posida omas e seconda io dėmuo, ecc., jū gaidinės ple nės
(la . E eunias). Qui menziona ino e il nome gen es di pesci jū žolių d ugeliai (la .
Hemi au ich hys). Già p eceden emen e discusso, che nel sis ema ci sono d ogelli
ma ini, ma, poiché in ques o caso il ma e è indica o ad un al o sandu, ma ini
passaidissima, sebbene quella specie di gen es dumblinis jū ų d ogel (lo .
Hemi au ich hys zos e ). Raiška si dis ingue il nome gen es del ledjū io polakai
(la . Pollachius). Qui il ma e è la seconda sandas dū inio. Più ali dū ini ŽPŽ 2005 non.
Anksčiau di eas nome ledjū io menkė (la . Pollachius i ens) (Repečka, Bukelskis,
Kesminas 1998: 56; Vi bickas 2000: 89), ma ŽPŽ 2005 è s a o cambia o in ame icanis
polakas, sebbene pe scopi comme ciali ebe a ojano sinonimo ledjū io menkė
(ž . KŽPRS).
Dū inie di Di a iamo modello en ano non solo in pesų, ma e in al i animali
nomi. PPŽ 2009 è il nome del gene e jū ša kės (la . Haema opus), a specie
eu azinė jū ša kė (la . Haema opus os alegus), anco a chiama a
semplicemen e jū ša ke. Essa si chiama a e jū ine ša ka (nome menziona o
DLKŽ7 2012 ša kos s aipsnyje). Ques o come solo dimos a dū inio e
compos o aiškos sinonimisci à, specialmen e non specialiojoje
a osenoje. DLKŽ7 2012 è e dū inys jū k anklis (la . Phalac oco ax ca bo),
ma o a è solo sinonimo, nomenkla ū oje o ni a g anisis co mo ana (PPŽ
2009). dal DLKŽ7 2012 si può menziona e il nome della pian a jū asmil ė (lo .
Honkenya22). Augalų nomenkla ū oje c'è anco a uno al o nome, che indica
connessione con mū a (nes no malmen e c esce p esso mū a o e c.), ecc.: jū a ižė (la . Uniola) (LRTB), jū s ogūnis23
(lo . D imia, U ginea) (DAV 2007).
22 Do ebbe esse e Honckenya (ž . iTiS).
23 Non nomenkla ū ā può esse e e cipūnai del ma e U ginea ma i ima s ogūnėlių sul ingi lapai (MTŽ 1980),
come già menziona i kopūs ai del ma e.

9 Al ydas Umb asas | Jū a biologijos nomenkla ū oje
iŠVADOS
1. Biologijos aksonų pa adinimuose įp as a gy ūnų i augalų papli imo
luoghi mos a e būd e džiais con p eesaga -inis, acendo edinius da di e si luoghi,
ogge i geog a ici eiškiančių bend inių e ik inių pa ole. Gi ūno o pian o
connessione con il ma ( i a jū oje, c esce g e a ma e o pan.) secondo
y aujančius biologijos nomenkla ū os kū imo polinkius pa adinimuose spesso
mos a o pa olajū inis (p z.: jū inės plekšnės (la . Pleu onec es), jū iniai e eliai
(la . Haliaee us), jū inės gy a ės (la . Hyd ophiidae), jū inis and as (la . Zos e a
ma ina)). 2. sono non pochi nomi di pesci, mammi e i, bes ubu i degli animali che
i ono in ma e, a i s essi usando i nomi degli animali e es i. Che ali
me a o iche denominazioni di e enzisi dai nomi degli animali cos i uen i base la
me a o a, iene usa o dėmio jū ų aigi jū ų k egždės (la . Ch omis e
Monodac ylus) sono pesci, e jū inės k egždės (la . F ege a) paukščiai, jū ų kiškis
(la . E igna hus ba ba us) è uonis, e anden. iušis (la . Syl ilagus aqua icus)
iušis che i e di e amen e p esso l'acqua Vandemen e nuocojan i jū ų bui olai
(lo . Tau ulus) e jū ų d ugeliai (lo . Chae odon) biologicamen e non hanno nulla in
comune con pie ose besiganančiais bui olai e s aidančiais d ugeliais. Nei nomi degli
animali ma ini jū ų sc i e e allo a, quando la base della me a o as cos i uisce da
daik ų o al i ogge i (p.g.: jū ų galąs u ai (lo . Pe ago ), jū ų skiau e ės (lo .
C enicichla), jū s a ždės (lo . As e oidea)), di pe sone o bū ybių (p.g.: jū angelai
(lo . Pomacan hidae), jū piemenėliai (lo . Nomeus), jū ai eliai (lo .
Blashiosciodon)), delle pian e o delle lo o pa i (p.g. jū Lelija (lo . C inoidea), jū
pumpu ai (lo . Pe sino e con deminu y ais me a o iškumas yškus, pe ciò si sc i e
jū ų pely ės (lo . Neosynchi opus), jū ų gaideliai (lo . Alec ias), pe ò jū ų
sc i e e nelinks ama, se sos i ui a giminė, ecc.: didžioji jū inė d ukė (lo .
T achinus d aco) (anksia chiama a jū ų d akonas), pusžio ė ka ei ė (lo .
Coelo hynchus coelo hynchus) (pl. ilgažiomenis jū ų ka ei is (lo . Os ich hys
a chiepiscopus)). Me a o ini nomi di animali acqua ici possono esse e e al e
ipiškos, ecc.: jū žolių d ugeliai (lo . Hemi au ich hys), acqua ožkos (lo . Pelecus). 3.
Quando nella nomencla u azione della biologia occo e indica e speci ica jū a, si a
combininys con la pa ola zee. Più spesso così innomina i pesci, ecc. :plasšnė del Ma
Bal ico (lo . Pleu onec es pla essa bal ica), schlakis del Ma Ne o (lo . Salmo
u a lab ax). Al ų gy ūnų a dų as a
5Te minologia | 2015 | 22 solo coppia: Raudonosios jū os kli inė k egždė (lo .
Pe ochelidon pe di a), Medi e aneo ma e uonis monacool (lo . Monachus
monachus).
4. Dėmens ma i ime o ma ini di scel a iene e i a o acendo nomi con dū inie
(sandas jū -). Soli amen e a e denominazioni dei pesci axsonì, ecc.:
iski p apelekiai jū ka šiai (la . Odon oglyphis), japoniniai jū eše iai (la .
Odon an hias), s ambiaž yniai jū gaidžiai (la . Lepido igla). e ci sono uccičių
gen is jū ša kės (la . Haema opus). A i opamais combininiais (plg. jū inis ka šis
e jū ka šis) nomenkla ū oje necessa ieikus į a dijami di e si axsoni, pe ò
pla esnėje a osenoje ques o non è pa ogu. pe ole bo anicale connessione
con il ma e mos a e nel nome del gen es solo dū inys eįmanomas, pe ché
d ižodžių denomininimen i i iama, iene o ni a, ecc.: jū a ižė (la . Uniola), jū s ogūnis
(lo . D imia).
5. Vu ù nomi di dizodyne (ŽPŽ 2005) di alcuni simili axsonì denominazioni nelle
dėmenys jū inis, jū , jū as nep įs ai a ijuja oppu e qualche ol a
ne ascomas nessun uno di ques i dėmenų, anche se secondo g e imų
pa adinimų sis ema ale dėmen o semb a necessa io. esama e un'al a
nesis emiška aiškos. Occo e uni o memen e nomina i di e si axsonì
(genčių, specie). Una a le coinci azioni agioni lo s esso u ilizzo delle pa ole
p incipali a di e se gen im e specie innomina e. Poiché lungo empo p epa o
dizyno olum o è g ande, e sanda a sis emica, suda y ojui e ecenzen am e a
neleg a su gua da e nei luoghi di e si i nomi si u ius. Dalis ne ienodumų po e a
e i ica si co eggendo il diziona io secondo e minologų no as ienu
pa aisy a, ki u nepa aisy a oppu e pa aisy a così, come le pa oleine già e a
pa a o a. In u u o a ando nomi dei pesci ca enze bisogna elimina e.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
BVŽ 1998: Bo anikos nimų žodynas. Suda ė R. Janke ičienė, Vilnius: Bo anikos ins i u o. DAV 2007: Kisielienė
D., G igienė i., G igas A. Deco a y inių augalų a dynas: lie u ių, la ynų, anglų, okiečių, lenkų i usų
kalbomis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DLKŽ7 2012: Daba inės lie u ių kalbos
žodynas. Se imo emendamen o. i supplemen . leid. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius:
L'is i u o della Li uania.
eTAŽ 2008: Te mini dell'Ekology dic iona io esplicamasis: lie u ių-anglų- okiečių- usų kalbomis. Pa engė A.
Paulauskas, K. Janke ičius, R. Liužinas, V. Raškauskas, P. Zajančkauskas, Vilnius: G un o pulimen o
ecnologie.
Gai enis K. 1973: Te minijos ugdymo ingiai. Cul u a delle lingue 25, 1927. Gai enis K. 1991: Lie u iškų e minų
aizdingumo quesimu. Li uanei lingo y os ques ioni 29. Le i i e e minologia p oblema ici, 2631. Gai enis K.
1997: J. elisono zoologijos sis ema ikos e minija. Ju gis Elisonas. 18891946. S ipsnių accolinys. Suda ė A.
Jakima ičius, Vilnius: Bal ic eCO, 7579. GFGTŽ 1956: Gudelis V. Geologijos i izinės geog a ijos e minų
žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
9 Al ydas Umb asas | Jū a biologijos nomenkla ū oje Gliwa B. 2011: A causa laumži gių pa adinimų. Nuo e e a e
specie Lie u os abzdžių 23, 115119. Gudžinskas Z., Rašoma ičius V. 2004: Kelis lie u iškus denomininimi con enen i
pian e genčių nomenkla u a e i suoi no minamen o p incipi. Bo anica Li huanica 6, 318. iCN In e na ional Code o
Nomencla u e o algae, ungi, and plan s (Melbou ne Code) adop ed by he Eigh een h In e na ional Bo anical
Cong ess Melbou ne, Aus alia, July 2011. h p://www.iap - axon.o g/ nomen/main.php.
iCZN In e na ional Code o Zoological Nomencla u e. Fou h edi ion adop ed by he in e na ional Union
o Biological Sciences, London: in e na ional T us o Zoological Nomencla u e, 1999.
h p://iczn.o g/iczn/index.jsp.
iTiS In eg a ed Taxonomic In o ma ion Sys em. h p://www.i is.go . Jennings G. 1998: The Sea and F eshwa e Fishes o
Aus alia & New Guinea 2. No h-Eas , No h, No h-Wes Aus alia and New Guinea, London: Calypso Publica ions.
Kabailienė M., Radze ičius S. 2011: Paleon ologija. S umen o di insegnamen o, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Ku o ga e.
1997: Bo anikos i mikologijos nomenkla ū a, Vilnius: Vilniaus uni e si ys publykla. KŽPRS Minis o dell'ag icol u a della
Repubblica Li uana 10 dicemb e 2013 d. o dine No. 3D-826 Dėl Minis o dell'ag icol u a 15 gennaio 2008 d. o dine No. 3D-22 Dėl
app o azione del elenco denominazioni delle specie di pesce Kome cinių (Žin., 2013, No. 128-6541). LRTB Lie u os Respublikos
e minų bankas. h p:// e minai. lkk.l . LTe V 1979: Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 5. Vy . ed. J. Zinkus, Vilnius:
Mokslas. MTŽ 1980: As auskas V., Biziule ičius S., Pa ilonis S., Vai ila ičius S., Vileišis A. Medicinos e minų žodynas, Vilnius:
Mokslas.
PPŽ 2009: Paukščių pa adinimų žodynas: la ynų, lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų i usų kalbomis. Suda ė M.
Žalake ičius, i. Žalake ičienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o ekologijos ins i u as. Repečka R., Bukelskis e., Kesminas
V. 1998: Lie u os žu ys 2. pesce delle acque bal iche, Vilnius: Dexma. Vi bickas J. 2000: Lie u os žu ys, Vilnius: T ys
ž aigždu ės. VLe V 2004: Visuo inė lie u ių enciklopedija 5. Vy . ed. A. Račis, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos
ins i u as.
VLe iX 2006: Visuo inė lie u ių enciklopedija 9. Vy . ed. A. Račis, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos
ins i u as.
ŽinPŽ 2002: Žinduolių pa adinimų žodynas: la ynų, lie u ių, anglų, p ancūzų, usų, okiečių kalbomis. Rengė P. Bluzma
(a s. ed.), R. Mažeiky ė, e. Micke ičius, J. P ūsai ė, K. Ba anauskas, R. Baleišis, Vilnius: ins i u o ecologijos
leidykla.
ŽPŽ 2005: Pesu ų pa adinimų žodynas. Suda ė J. Vi bickas, Vilnius: Vilniaus uni e si ys ekologijos ins i u o
publikla.
Михайлов В. А. 2000: Морскаясвинка:животныевнашемдоме, Москва: ЮНВЕС.
MŪRA IN BIOLOGICAL NOMENCLATURE
The pape deals wi h Li huanian names in biological nomencla u e ela ed wi h he wo d
jū a (sea). i pays mos a en ion o names o ish (due o he la ge numbe o such
names con aining his wo d), bu also he names o mammals, bi ds, o he animals and
plan s a e esea ched. An a emp is made o show he a ie y o names and pa e ns
o hei c ea ion and o d aw a en ion o he lack o sys ema ici y and o he aul s.
The e is a se led end in Li huanian nomencla u e o indica e he habi a s o bo h
animals and plan s using componen s wi h he su ix -inis de i ed om a ious wo ds
meaning places and geog aphical ea u es. On he basis o his model he connec ion o
an animal o a plan wi h he sea (li es in he sea o g ows nea he sea) is, acco ding o
he p e ailing ends o he c ea ion o biological nomencla u e, mos equen ly
indica ed by he wo d jū inis. Qui e a ew names o ishes, mammals o in e eb a es
which li e in he sea ha e been c ea ed using names o animals li ing on he
9Te minologia | 2015 | 22 land. in o de o sepa a e such me apho ical names o axa om he
names o he animals which a e aken as he basis o he me apho , he componen jū ų is
used. Thus jū in k egždės a e ishes and jū ines k egždės a e bi ds. When a speci ic sea
needs o be indica ed in he biological nomencla u e, a wo d combina ion wi h he componen
ma ine is c ea ed. in some names he componen s jū inis o jū ų a e eplaced by compounds
wi h he componen jū -.
The esea ch shows ha he componen s jū inis, jū ų and jū os in he names o some
simila axa p esen ed in Žu ų pa adinimų žodynas (Dic iona y o he names o ish) (Vilnius,
2005) by J. Vi bickas a y unnecessa ily. A ol e none o hese componen s is p esen ed e en
i i seems necessa y when compa ed wi h he sys em o con iguous names. O he cases o
lack o sys ema ici y ha e also been no iced. The e a e some di e en axa (species,
gene a) named he same. The dic iona y is la ge, i is a anged sys ema ically and i s
p epa a ion ook a long ime he e o e i s compile s and e iewe s had di icul ies in
o de ing names p esen ed in di e en places. Fu u e o de ing o he names o ish should
include some co ec ions.
Rice u a 2015-08-31
Al ydas Umb asas
L'is i u o delle lingue Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
e. paš as [email p o ec ed]