177Te minologija | 2017 | 24
Kū ybinių indus ijų e minai:
ap ėp is i a kyba
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ
Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as
ESMINIAI ŽODŽIAI: kū ybinės indus ijos, kū ybingumas, kū ybiškumas, e minų žodynas
Kaip ypač s a bi pos mode nios isuomenės eikla XXI amžiuje iš-
kyla kū yba, ku i sieja kū ėjus (kū ybinę isuomenę, kū ybinę klasę,
kū ybines g upes), kū ybinę eiklą (kū ybinį mąs ymą, kū ybinį da -
bą, kū ybinį e slą, kū ybines paslaugas, kū ybinį mokymąsi), kū ybos p o-
duk us. Vis labiau įsi i inan kū ybos ekonomikai i is plačiau isu
įsigalin echnologijoms, kaip bū ina šiuolaikinio da buo ojo kompe en-
cija iškyla kū ybiškumas. Kū ybiniame amžiuje naują polėkį įgyja i kū-
ybinės p o esijos, siejamos su naujausiais mokslo i echnikos pasiekimais.
Tokiame kon eks e p adė a kalbė i apie kū ybines indus ijas kaip apie
a ski ą pe spek y ų ūkio sek o ių, ku iame susisieja d i ski ingos s i ys:
menas i kome cija. Kū ybinių indus ijų specialis us engia kelios aukš-
osios mokyklos: Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as, Vy au o Di-
džiojo uni e si e as, Mykolo Rome io uni e si e as, Kazimie o Simona i-
čiaus uni e si e as ( u i okio pa adinimo s udijų p og amas). Taip pa
šiose s i yje di bsiančius specialis us engia Vilniaus uni e si e as, Vilniaus
dailės akademija, Lie u os muzikos i ea o akademija i kele as kolegijų.
S aipsnio1 ikslas – išsiaiškinus kū ybinių indus ijų są okos samp a ą
i a siž elgus į ealiąją šio ūkio sek o iaus e minų a oseną, ap a i šios
eiklos s i ies e minų a kybos p oblemas.
KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ SAMPRATA
Kū ybinių indus ijų e minas lie u ių kalboje a si ado XXI a. p adžioje,
ai anglų kalbos e mino c ea i e indus ies a i ikmuo. IATE bazėje anglų
1 S aipsnis pa eng as ykdan pagal Lie u ių bend inės kalbos, a mių i ki ų kalbos a mainų unkciona i-
mo i kai os y imų 2011–2020 m. p og amą Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inansuojamą moksli-
nių y imų p ojek ą „S e imžodžių unkciona imo p o esinėje kalboje y imas“.
178 Rasuolė Vlada skienė | Kū ybinių indus ijų e minai: ap ėp is i a kyba
kalbos e mino c ea i e indus y daugiskai os o mos e mino nė a, ačiau
duodami okie ienaskai os o mos a i ikmenys: lie . k. kū ybos p amonė;
ok. Kul u - und K ea i wi scha ; p anc. indus ie c éa i e; i . indus ia
c ea i a; la. adošā indus ija; lenk. p zemysł k ea ywny; bulg. творческа
индустрия; ček. k ea i ní od ě i / ů čí od ě i; dan. k ea i indus i; isp.
indus ia c ea i a; es . Loomemajandus; suom. luo a ala; k oa . k ea i na
indus ija; eng . k ea í ágaza ; maked. indus ija k ea i a; oland. c ea-
ie e bed ij s ak; po ug. indús ias c ia i as; umun. indus ie c ea i ă; slo-
ak. k ea í ny p iemysel; slo ėn. k ea i na indus ija; š ed. k ea i nä ing.
Kaip ma y i, daugelyje Eu opos kalbų y auja a p au ines šaknis u inčių
žodžių junginiai, o lie u iškas e minas suda y as iš sa o kalbos žodžių.
Lie u ių kalbos e minas kū ybinės indus ijos suda y as iš a p au inio
daik a a džio indus ija (plg. TŽŽ pa eik ą indus ija lie u išką a i ikmenį
p amonė) daugiskai os o mos i jį apibūdinančio būd a džio kū ybinis, -ė.
DLKŽ nu odoma, kad šis būd a dis pada y as iš daik a a džio kū yba
pi mosios eikšmės „ku iamasis da bas, kū imas: Meninė, echninė k.“
Beje, šį junginį suda ančių žodžių eikšmės neapima nag inėjamos są o-
kos samp a os, ačiau nu odo galimą samp o a imo k yp į: ai okia eikla,
ku kū yba susiejama su p amone. Filoso o Tomo Kače ausko nuomone,
„šiame e mine glūdi am ik as p ieš a a imas. Viena e us, pažyminys
„kū ybinės“ nu odo neka o inę, indi idualią, o iginalią kū ybą, ki a e -
us, indus ijų e minas nu odo, kad ai y a am ik a se ijinė gamyba
kalban iek apie kū ybos p oduk ą, iek apie paklausos i a ojimo ga-
mybą“ (Kače auskas 2014: 10). Tiesa, kū ybos samp a a XXI – kū ybos –
amžiuje išsiplė ė, ji apima ne ik eiklą meno i mokslo s i yse, ačiau i
be kokią eiklą, ku ios me u p i eikia kū ybiškų sp endimų (plačiau ž .
S unžinas 2017).
Kū ybinių indus ijų e minui i juo žymimai eiklos s ičiai kelią į lie-
u ių kalbą i Lie u ą a ė ė eisės ak ai, ku iuose bu o nu ody as šios
eiklos eikalingumas. Viena iš Lie u os Respublikos Vy iausybės 2004–
2008 me ų p og amos įgy endinimo p iemonių, pa i in ų 2005 m. ko-
o 24 d. nu a imu, bu o „[p]a eng i Kū ybinių indus ijų ska inimo i
plė os s a egiją“. Tokia s a egija kul ū os minis o įsakymu bu o pa i -
in a 2007 m. ko o 28 d., o joje kū ybinės indus ijos apib ėž os kaip
„indi ido kū ybiniais sugebėjimais i alen u pag įs os eiklos, ku ių iks-
las bei ezul a as y a in elek inė nuosa ybė i ku ios gali ku i ma e ialią
ge o ę bei da bo ie as“.
179Te minologija | 2017 | 24
Ki ų šalių mokslininkų kū ybinių indus ijų samp a a į ai uoja, ačiau
dauguma jų pa eikia esminius šio sek o iaus požymius, . y. kad ai eikla,
kai kū ybingumas panaudojamas in elek inei nuosa ybei, u inčiai p idė-
inę e ę, ku i (plačiau ž . Če ne ičiū ė e al. 2015). Taigi e minas
kū ybinės indus ijos žymi okią eiklos s i į, ku ioje susipina e slas, ko-
munikacija, echnologijos, kul ū a i menas.
Ski ingose šalyse pa eikiamos ski ingos kū ybinių indus ijų klasi ika-
cijos (plačiau ž . Če ne ičiū ė e al. 2015). Lie u oje kū ybinėms indus 
ijoms p iski iami ama ai, a chi ek ū a, dizainas, kinas i ideomenas,
leidyba, aizduojamasis, aikomasis menas, muzika, p og aminė į anga i
kompiu e inės paslaugos, adijo i ele izijos p og amų kū imas i ans-
liacija, eklama, scenos menai i ki os s i ys, ku iose jungiasi kul ū os bei
ūkinės eiklos aspek ai (Kū ybinių indus ijų ska inimo i plė os s a e-
gija 2007). Visas šias s i is galima sug upuo i į 1) adicines meno ūšis
apimančias eiklas ( aizduojamasis, aikomasis menas, kinas i ideomenas,
scenos menai, muzika, a chi ek ū a), 2) su menu i masine gamyba susi-
jusius dizainą bei ama us, 3) komunikaciją (leidyba, adijo i ele izijos
p og amų kū imas i ansliacija, eklama), 4) kompiu e iją (p og aminė
į anga i kompiu e inės paslaugos), 5) ki as s i is, ku iose jungiasi kul ū-
os bei ūkinės eiklos aspek ai.
TERMINIJOS TVARKYBA
Kū ybinių indus ijų s i yje a ojamus e minus sąlygiškai galima su-
ski s y i į d i g upes: bend uosius i specialiųjų s ičių e minus.
Bend ieji e minai
Kū ybinių indus ijų kaip am ik os eiklos gy a imas p iklauso nuo
oje s i yje eikiančių žmonių, ku ie adinami kū ybininkais, kū ybiniais
da buo ojais, kū ybingais specialis ais, kū ybinių p o esijų a s o ais. Jie, em-
damiesi kū ybingumu, siekia gau i kuo didesnį ekonominį pelną. S a s an
apie šio ūkio sek o iaus paski į i eikimo pag indą, iškyla s a biausias
są okas žyminčių e minų apib ėž ies klausimas. Pi miausia ai ke ines
są okas žyminčių e minų kū ybingumas i kū ybiškumas samp a a, ku ią
aiškinasi kū ybos isuomenės y inė ojai, p iklausan ys į ai ioms mokslo
s i ims. Viena iš pi mųjų šių są okų ski į, emdamasi lie u ių kalbos žo-
dynais, nu odė Vik o ija Daujo y ė. Jos nuomone, „[p] iesaga ing odo
kū ybos galių u ėjimą. Žmogų iškelia, su eikia išski inių galimybių kū-
180 Rasuolė Vlada skienė | Kū ybinių indus ijų e minai: ap ėp is i a kyba
ybingumo yškumas, in ensy umas“. Li e a ū ologė mano, kad kū ybiš-
kumas labiau susijęs eiksmu: „kū ybiškai eikian is žmogus anda ne i-
kė us sp endimus, pama o išei is, pasisuka nelauk a k yp imi, pama o, kas
ligi ol nebu o pas ebė a, su ok a“ (Daujo y ė 2010).
Vėliau mokslininkų pa eikiamos kū ybingumo i kū ybiškumo apib ėž ys
labiausiai i emiasi V. Daujo y ės įž algomis. Panašiai mąs o i iloso ė
Jo ilė Ba e ičiū ė (2014: 20–21):
„Kū ybiškumas susijęs su žmogaus psichologiniu ipu, emociniu nusi eikimu,
mąs ymo būdu, jo o ien a imusi am ik ose nenuma y ose a speci inėse si
ua cijose i aplinkose, išeičių adimu i sp endimų p iėmimu ne ikė ai pak y-
pusiomis aplinkybėmis i pan. O kū ybingumą nulemia ai, kokių gebėjimų,
galių a alen ų u i žmogus – gebėjimą į ikinamai ku i aidmenį spek aklyje,
iš aiškingai kalbė i p iešais audi o iją, de amai į aldy i daina imo a šokimo
echniką i . .“
Tiesa, kū ybinėse indus ijose kū ybingumas įgyja naujų b uožų. Li-
e a ū ologė Lau a Lau ušai ė mano, kad „kū ybinių indus ijų įsigalėji-
mas esmingai išplė ė i naujai ak ualiza o kū ybingumo samp a ą, ad
daba ji siejama su sėkminga ka je a i a i inkama inansine g ąža“ (Ba-
e ičiū ė 2017).
Reikia p ipažin i, kad a osenoje esama i šių e minų painia os. No s
minė i du e minai į a dija ski ingas są okas, ačiau ne e ai a ojami
kaip sinonimai. Tokią padė į k i ikuoja Robe as S unžinas, jo nuomone,
galima ap ik i ne ik a osenoje ne inkamai pa a o ų sinoniminių e mi-
nų, be i e minų žodynuose pa eikiama ne ikslių šių są okų apib ėžčių
(S unžinas 2017). Tačiau J. Ba e ičiū ė (2014: 21) mano:
„Šie du gana ski ingi, ačiau ka u i labai giminingi dalykai – kū ybiškumas
i kū ybingumas – glaudžiai są eikauja iš esmės be kokiose eiklose, odėl
juos p iešin i a pusa yje bū ų ne ikslinga. <...> kū ybiška e pė a aplinka ge-
ne uoja palankias kū ybingumo aiškos i sklaidos sąlygas. A ba da g iežčiau:
kū ybingas gali bū i ik as, ku is y a kū ybiškas. Nes kū ybiškumas i kū y-
bingumas – ai i d i ieno medžio šakos; kū ybiškumas nea siejamas nuo kū-
ybingumo i a i kščiai“.
Specialiųjų s ičių e minai i jų žodynai
Lie u os Respublikos e minų banke2 kū ybinėms indus ijoms p iski-
iamų e minų bū ų galima ieško i pagal šias s i is: kul ū a (Te minų ban-
2 P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l , žiū ė a 20170525.
181Te minologija | 2017 | 24
ke as i 154 šiai s ičiai p iski i e minai); komunikacijos (5160 e minų);
u izmas (49 e minai); ekonomika (iš dalies) (14 510 e minų). S i ies
į ai ialypiškumas lemia i ne ienodai su a ky ą e miniją.
Neblogai su a ky i ben jau pag indiniai adicinių meno s ičių e mi-
nai, y a išleis as ne ienas ge ai pa eng as žodynas, jie s a s y i Vals ybi-
nėje lie u ių kalbos komisijoje ( oliau – VLKK) a ba edak o ių pe žiū-
ė i, aisyklingi e minai pa eikiami enciklopedijose i mokslinėje bei
mokomojoje li e a ū oje. T adicines meno ūšis apimančių eiklų e minus
galima as i šiuose žodynuose i enciklopedijose: Uni e salus meno žodynas:
nuo seniausiųjų laikų iki daba ies 1998; Dailės e minų žodynas 1999; Dai-
lės žodynas 1999; Muzikos enciklopedija 1–3 . 2000–2007; Muzikos e -
minai i są okos 2002; Ilius uo as a chi ek ū os is o ijos žodynas 2007;
Ins umen uo ės e minai 2007; Muzikos e minų žodynėlis 2008; Pažin inė
cho eog a ijos abėcėlė 2008; Pažin inė muzikos abėcėlė 2008; Anglų–lie u ių
kalbų aiškinamasis a chi ek ū os žodynas 2009; Dažniausiai a ojamų ba-
le o e minų žodynėlis 2009; Es e ikos enciklopedija 2010; Mokyklinis dailės
e minų žodynas 2011.
Pa eldo e minų y a Lie u ių e nog a ijos enciklopediniame žodyne 2015,
o komunikacijos s i ies e minų – Žu nalis ikos enciklopedijoje 1997.
Ekonomikos e minų žodynuose aip pa galima as i kū ybinių indus i-
jų eiklose a ojamų e minų, ypač ak ualių inkoda os e minų. Naujau-
si ekonomikos e minų žodynai: B. Ma inkus, B. Ne e auskas, A. Sakalas,
R. Venskus, V. Žilinskas. Aiškinamasis įmonės adybos e minų žodynas 2000;
Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas 2008; R. Vainienė.
Ekonomikos e minų žodynas 2008. Šiek iek a ky as Ve slo žinių elek o-
ninis Ekonominių e minų žodynas (h p://zodynas. z.l /apie.php).
Gana ge ai a komi su kompiu e inėmis paslaugomis susiję kompiu e-
ijos e minai, jų žodynų išleis as ne ienas, p z.: V. Dagienė, G. G igas,
T. Je siko a. Enciklopedinis kompiu e ijos žodynas 2000; V. Žalkauskas.
Šiuolaikinių kompiu e ių p og amų i inklų žodynas 2003; V. Dagienė,
T. Je siko a, G. G igas. Aiškinamasis kompiu e ijos e minų žodynas 2016;
V. Dagys, V. Dagienė, T. Je siko a, G. G igas. Anglų–lie u ių kalbų kom-
piu e ijos žodynas 2015; S. Maskeliūnas. Žinių echnologijų (i sai yno ech-
nologijų) e minų žodynėlis 2015. Šie žodynai p ieinami in e ne o s e ai-
nėje Raš ija.l .
Pag indinė kū ybinių indus ijų e minų a kybos p oblema – as i
inkamą angliško e mino lie u išką a i ikmenį. Pluoš as naujausių suno -

182 Rasuolė Vlada skienė | Kū ybinių indus ijų e minai: ap ėp is i a kyba
min ų kū ybinių indus ijų s i yje a ojamų e minų pa eikiamas S e im-
žodžių a i ikmenų są aše, pa i in ame VLKK (www. lkk.l ), p z.:
• dailės e minai: be ò mė dail, kno mẽnas, kno dail, kno apýba,
aplinks mẽnas;
• kino e minai: anònsinis ilmùkas, p is ã omasis ilmùkas, nekome-
cinis knas, ideomẽnas;
• muzikos e minai: bibòpas, bigbeñdas, bigb as, bliug ãsas, bliùzo
a likjas, bliùzininkas, b ekas, b eke is, bugi ùgis, kán i (kañ i) nk .,
kán i (kañ i) mùzika, (kañ i) òkas, dsko nk ., dsko muzika,
dksilendas, ánkas, ánko mùzika, lais àsis džiãzas, kùmbija, šal àsis
džiãzas;
• medijų e minai: gaso inklã aš is, inklã aš is, inklã aščio ãšymas,
inklã aš ininkas, inklã aščių apž algà, inkla aš ijà, núo aukų ink-
lã aš is, mobilùsis inklã aš is, azdo inklã aš is, mèdijos, mèdijų
mẽnas, g ojã aš is.
Keblesnė padė is dėl komunikacijos i medijų s i ies e minų, čia ypač
papli ę in e ne iniai žodynai i žodynėliai. Jie daugiausia e čiamieji, pa-
eikian ys lie u iškus anglų kalbos e minų a i ikmenis, nes lie u iškuose
eks uose eikia pa adin i ealijas, ku ių į a dijamosios aiškos lie u ių
kalboje da nė a. Vieni in e ne iniai žodynėliai ge iau su a ky i, pa yz-
džiui, Lie u os komunikacijos agen ū ų asociacijos (KOMAA) pa eng as
RTŽ 2007, ecenzuo as VLKK. Tai anglų–lie u ių e minų žodynas su
lie u iškomis apib ėž imis. Te minai sudė i pagal angliškuosius a i ikmenis.
Ge ai pa eng as i AMŽ, ai aip pa e čiamasis anglų–lie u ių e minų
žodynas. Šie žodynai nė a dideli, juos labiau ik ų adin i žodynėliais.
RTŽ 2007 y a 304, o AMŽ pa eik i 467 e minai.
Ne e ai ieškan inkamų lie u iškų a i ikmenų susidu iama su p oblema,
kad no in lie u iškai iksliai į a dy i są oką, enka a o i ilgesnį e miną
nei anglų kalboje. Todėl bu o palygin as šiuose žodynėliuose pa eik ų
anglų k. e minų i jų lie u iškų a i ikmenų ilgis. Paaiškėjo, kad didžioji
dalis e minų y a okio pa ies ilgio: AMŽ okių e minų y a 318, . y.
68,1 p oc., p z.: kad a imas (angl. aming); scena ijus (angl. sc ip ); ilmo
dailininkas (angl. a di ec o ); kompiu e inis žaidimas (angl. ideo game);
pe sonažo kū ėjas (angl. cha ac e designe ); plė o ės pake as (angl. expan-
sion pack); ima is lipdymas (angl. digi al sculp ing); š iečiamosios p amo-
gos (angl. educa ional en e ainmen ); i ualusis spo as (angl. elec onic
183Te minologija | 2017 | 24
spo s). O RTŽ 2007 a ejų, kai angliškus e minus i jų lie u iškus a i-
ikmenis suda o oks pa s skaičius žodžių, da daugiau – 77,3 p oc. (235),
p z.: a s o aujamoji eklama (angl. ad ocacy ad e ising); mainų su a imas
(angl. ba e syndica ion); kū ybos san auka (angl. c ea i e b ie ); kū ybinis
įgy endinimas (angl. c ea i e execu ion); pag indinė idėja (angl. big idea);
su elk oji inkoda a (angl. concen a ed ma ke ing); konku encinis kainų nu-
s a ymas (angl. compe i ion-o ien ed p icing).
AMŽ as i 134 e minai, ku ių anglų k. a i ikmuo umpesnis už lie u-
išką e miną (28,7 p oc.), p z.: au o ių eisės (angl. copy igh ); banguoja-
moji eklama (angl. ligh ing); dialogų kū ėjas (angl. dialogis ); į e p inė sce-
na (angl. cu scene); išdidin as modelis (angl. biga u e); įžymybės daly a imas
(angl. cameo); p iešinė š iesa (angl. backligh ing); ope a o iaus padėjėjas ech-
nikai (angl. g ip); po encialios pa amos ondo kaupimas (angl. gene a ion);
umpas ilmo apibūdinimas (angl. logline); pas o us p og amos laikas (angl.
slo ), i 15 (3,2 p oc.) e minų, ku ių lie u iškas a i ikmuo umpesnis, p z.:
da ba aš is (angl. exposu e shee ); okusuo ojas (angl. ocus pulle ); sandū a
(angl. con inui y cu ); užbaigimo ga an ija (angl. comple ion bond gua an ee);
ienka inio mokesčio licencija (angl. la ee licence ag eemen ).
RTŽ as i 53 lie u iški e minai, ilgesni už angliškuosius, ai suda o
17,4 p oc., p z.: bandomasis klipas (angl. anima ic); g e inamoji eklama
(angl. adjacencies); eikėjo pa auklumas (angl. a ac i eness); pa da imo
akcija-žaidimas (angl. con es ); idėjų i eks ų au o ius (angl. copyw i e );
pakuo ė su nemokamu p iedu (angl. bonus packs), i 16 e minų (5,3 p oc.),
umpesnių už anglų k. a i ikmenis, p z.: kon ibucija (angl. con ibu ion
ma gin); sa i eguliacija (angl. sel egula ion); kin an i kaina (angl. open
a e s uc u e); a o ojo socializacija (angl. consume socializa ion p ocess);
numa omos pa da imo dalies me odas (angl. pe cen age o p ojec ed u u e
sales me hod).
Nesan lie u iškų e minų, a odo, kad in e ne inių žodynėlių engėjų
ikslas y a paaiškin i anglų kalbos e minų eikšmes, apibūdin i jais žymi-
mas są okas i pa eik i lie u iškus a i ikmenis, be jie nepa eikiami. Kai
ku ie in e ne iniai žodynėliai y a gana p as ai pa eng i: daug s e imybių
a nei o og a iškai, nei mo ologiškai neadap uo ų anglų kalbos žodžių
a ba jų junginių. Pa yzdžiui, angliškas e minas pa eikiamas kaip ci a a be
lie u iško a i ikmens, ik duodama jo lie u iška apib ėž is (už ašy a su
klaidomis), p z.: „Bulb – ai ankinis išlaikymo ežimas, ku iame dia ag
184 Rasuolė Vlada skienė | Kū ybinių indus ijų e minai: ap ėp is i a kyba
ma buna [sic!] a ida a ol [sic!] kol laikomas paspaus as už ak o myg ukas3“
FTŽ; „Landing page4 – ai y a in e ne inio puslapio skil is, į ku ią
nuk eipia eklaminis skelbimas“ SMTŽ; „Bounce a e5 y a iksuojamas
okiu a eju, kai a o ojas, užėjęs į s e ainę, joje daugiau nena šo i iš-
eina iš s e ainės“ SMTŽ.
Kai žymimas sudė inis ūšinis e minas, ka ais neadap uo as s e imžo-
dis būna apibūdinamuoju žodžiu, p z.: „Dig i a l eklama6 gali u ė i
kele ą ski ingų kanalų“ SMTŽ; „Vi al eklamos7 išski inumas as, kad
už jos anslia imą a ski ai nė a mokama“ SMTŽ; „Re sp o ns i e di zai
nas8 – ai in e ne inių s e ainių sa ybė p isi aiky i p ie mobiliųjų į engi-
nių ek anų“ SMTŽ.
Ki as dalykas, kad ne neblogai su a ky uose žodynėliuose speci inėms
siau ai a ojamoms są okoms žymė i pa eikiami ža goniniai p o esiona-
lizmai (anglybės), p z.: bane is9 „ eklaminis skydelis, ma omas in e ne o
puslapiuose“ SMTŽ, blokbas e is10 „įspūdingas, didelio biudže o, daug
žiū o ų sulaukian is i labai pelningas ilmas“ AMŽ, agas „ aškas, pel-
ny as kompiu e iniuose žaidimuose už nugalė ą p iešininką“ AMŽ, lipsin-
gas „animacinio ilmo pe sonažo bu nos judesiai, pap as ai a i inkan ys
a iamus ga sus“ AMŽ, sloganas „ eklaminis šūkis“ SMTŽ. Kaip ma y i,
dalis s e imžodžių u i suno min us, ki uose leidiniuose pa eik us a i ik
menis, be y a da nekodi ikuo ų s e imžodžių.
Tokie nesu a ky i in e ne inių žodynėlių e minai aiškiai a skleidžia i
ealiąją a oseną, kai ame pačiame eks e p amaišiui a ojami i angliški,
i lie u iški e minai, p z.: „„B a nd book“ kū imas; Visi jie ka u su-
ku ia ien isą iden i e ą, o ap ašy i s iliau s knygoj e (b an d boo k) “
( eb and.l ); „W i e a m e engimas; In e ne inės s e ain ė s izua-
3 In e ne inių žodynėlių kalba ne aisy a.
4 Įėjimo inklalapis (Dagienė, Dagys e al. 2015).
5 Puslapio a me imo odiklis.
6 Taisyklingas a i ikmuo skai meninė eklama.
7 Taisyklingas a i ikmuo i usinė eklama, plg. i al ma ke ing | i ùsinė inkóda a RTŽ 2007.
8 Adap y usis p ojek a imas (Dagienė e al. 2016).
9 Ne a o ina s e imybė, keis ina a i ikmenimis eklaminė juos a, eklamjuos ė, eklaminis pa eikslėlis, eklaminis
langelis; kaičioji eklama (Kalbos pa a imai 2013:16).
10 Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne (h p://naujazodziai.lki.l ) nu odoma, kad naujažodis blokbas e is
da nekodi ikuo as, ikslaus lie u iško a i ikmens nė a.
185Te minologija | 2017 | 24
lizacija (angl. wi e ame) y a aizdinis inklapio u inio išdės ymas“
( eb and.l ). Ka ais lie u iško e mino i neieškoma, pasi enkinama pe a-
šymu pagal a imą, p z.: „Tokios s e ainės y a suku os aip, kad na šyda-
mi žmonės ne ik ma y ų mini s e ainės e siją, be i išdės ymą, ku is
puikiai a i ik ų mobilaus į enginio sk olinimo (angl. sc olling) įp o-
čius“ ( eb and.l ). Tokia a osena pa i ina, kad šiuo me u ku iami ūks-
ami lie u iški kū ybinių indus ijų e minai, o p adiniam be ku ios e -
minijos kū imosi e apui būdingas sinonimiškumas i a ian iškumas. Kol
kas ieškoma inkamiausios aiškos są okoms į a dy i.
IŠVADOS
XXI a. – kū ybos amžius, kū ybos ekonomiką ku ia kū ybos isuome-
nė. Kū ybinės indus ijos – labai alpi są oka, sujungian i e slą, komu-
nikaciją, echnologiją, kul ū ą i meną. Tai nauja są oka i naujas e mi-
nas, a si adę dėl o, kad išsiplė ė kū ybos samp a a, ji apima ne ik meno
i mokslo eiklą, ačiau i be kokią eiklą, ku ios me u p i eikia kū ybiš-
kų sp endimų. Kū ybinių p o esijų a s o ai, emdamiesi kū ybingumu i
kū ybiškumu, siekia gau i kuo didesnį ekonominį pelną.
S i ies į ai ialypiškumas lemia i ne ienodai su a ky ą e miniją. Kū-
ybinių indus ijų e minai y a į ai ūs, dalis jų kaip i ki ų s ičių e minai
jau suno min i i įsi i inę žodynuose, e minų bazėse bei a osenoje.
Kai ku ioms są okoms da ieškoma inkamų į a dijimo būdų, ne e ai i
ne edaguo uose eks uose, i in e ne iniuose žodynėliuose a ojamos ci-
a os (nei o og a iškai, nei mo ologiškai neadap uo i s e imžodžiai) i
mo ologiškai adap uo i s e imžodžiai; ne e ai eks e šalia lie u iško a i ik
mens nu odomas i angliškas. Tai būdinga p adiniam e minijos kū imo-
si e apui.
ŠALTINIAI
AMŽ – Audio izualinių medijų žodynas. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lkc.l /wpcon en /
uploads/2013/10/Audio izualiniu e minuzodynas.pd .
DLKŽ 2012: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 7as pa aisy as i papildy as leidimas,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: h p://lkiis.lki.l /daba inis.
FTŽ – Fo og a ijos e minų žodynas. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.e o o.l / e minai.
Reb and.l . In e ne o s e ainė. P ieiga pe in e ne ą: h p:// eb and.l /musupaslaugos/ i minios iliausku-
imas.
RTŽ 2007: Reklamos e minų žodynas. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.komaa.l / eklamos e minuzodynas.
SMTŽ – Skai meninio ma ke ingo e minų žodynėlis. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www.digi als a .l / ekla-
mos e minuzodynas/.