245Te minologija | 2018 | 25
Leksikologiškiausiam e minologui
Jonui Klima ičiui – 80
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Kauno kolegija
P ieš aš uoniasdešim me ų, 1938 m. lapk ičio 26 d., Su alkijoje
gimė Jonas Klima ičius, ienas iš ų kalbininkų, ku į pažįs a i
e ina ne ik kolegos kalbininkai, edak o iai, s ilis ai, be i pla-
čioji isuomenė. Humani a inių mokslų dak a as, kalbininkas, e minolo-
gas, leksikologas, e minog a as, leksikog a as, kalbos no min ojas, kalbos
kul ū os ugdy ojas, edak o ius, edak o ių kolegijų na ys, e ėjas, kon-
sul an as, au o ius, ekspe as, ecenzen as, poe as... – ai ik maža dalis
apibūdinimų, inkančių kalban apie J. Klima ičių i į ai ią bei plačią jo
mokslinę eiklą. G aži 80-ies me ų sukak is – puiki p oga ap a i be galo
da bš aus i uolaus kalbininko gy enimą i da bus.
Jubilia o ė ai Ma ijampolės ajono Ge uliškės kaime u ėjo penkis hek-
a us žemės. Šeimoje augo da ys aikai. Nuo šeše ių jį globojo i į
mokslus išleido e a Ma ija su y u – Mu aškauskai iš Va akiškės kaimo,
246 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Leksikologiškiausiam e minologui
Jonui Klima ičiui – 80
Vilka iškio ajono. Lankė Višakiškės p adinę mokyklą, 1956 m. baigė
Pil iškių idu inę mokyklą i įs ojo į uome inį Vilniaus pedagoginį ins-
i u ą s udijuo i lie u ių kalbos i li e a ū os. Ga ęs aukš ojo mokslo di-
plomą su pagy imu, 1961-aisiais p adėjo di b i Lie u ių kalbos ( ada –
Lie u ių kalbos i li e a ū os) ins i u e. „Į kalbo y ą mane laimingai pa-
s ūmėjo Kazimie as Kuza inis“, – ne ienąka y a ašęs i pasakojęs apie
sa o dės y oją J. Klima ičius (Klima ičius 2005: 7). Tačiau kalbinė eikla
be eik d iem me ams nu ūko – 1961 m. udenį jauną mokslininką pa-
šaukė a lik i bū inosios ka o a nybos. Jam da būnan a nyboje, 1962 m.
ko o 1 d. spaudoje pasi odė pi moji publikacija – Li e a ū os mokslo e -
minų žodynėlio ecenzija. „20 mėn. bu o išb auk a iš mano mokslinio
gy enimo p admės“, – apie sa o kaip kalbininko kelio p adžią p isimena
sukak u ininkas (www.lki.l ).
Sep yne ius me us, nuo 1963 iki 1970 m. pabaigos, Jono K uopo pas ū-
mė as ka u su ki ais žodynininkais ašė akademinio didžiojo Lie u ių kal-
bos žodyno eks ą. „Tai alinan is da bas, be i į ai iapusiška kalbos moky-
kla, ik a labo a o ija“ (Klima ičius 2005: 7). Šis da bas neapleido kalbi-
ninko i ėliau: „Lie u ių kalbos žodynas ( . 1–20, 1941–2002) man i
š en as daik as, i pi mu inis kalbos duomenų šal inis“ (Klima ičius 2005: 7).
J. Klima ičius y a VIII (1970), IX (1973), X (1976), XIV (1986), XV (1991)
omų bend aau o is – iš iso pa ašė apie du šim us sep yniasdešim pusla-
pių. Daug p isidėjo i p ie II omo 2-ojo leidimo (1969) – pa engė daugiau
nei ke u is šim us puslapių. Kaip ma y i iš jo da bų, Lie u ių kalbos žody-
nas mokslininkui y a esminis kalbos duomenų šal inis.
J. Klima ičiui eko d auge su ki ais p isidė i i p ie kai ku ių Daba inės
lie u ių kalbos žodyno leidimų – y a 3-iojo (1993) i 4-ojo (2000), aip pa
2002 m. išėjusio elek oninio leidimo edak o ių kolegijos na ys.
Nuo 1971 m. kalbininkas p adėjo di b i Te minologijos g upėje. „Joje
a sidū iau kaip em inys, be p igijau – ėliau i k iečiamas neg įžau: pa-
ju au, kad e minologijoje kalbai galima daug pada y i“ (www.lki.l ). Taip
p asidėjo mokslinis p ak inis e minologijos da bas: iš p adžių Lie u ių
kalbos ins i u o Te minologijos sky iuje, ėliau – Te minologijos cen e,
aip pa – 1994–2002 m. Vals ybinėje lie u ių kalbos komisijoje, paskui –
jos Te minologijos pakomisėje (iki 2012 m.). Te minologo da bas, kaip i
leksikologo, – sunkus i alinan is. Temų i p oblemų – daug. Suskaičiuo i
pa ašy ų s aipsnių, s aipsnelių, e minų žodynų, žodynėlių, s anda ų eks-
pe izių, ecenzijų, su eik ų konsul acijų u bū ne neįmanoma (da 2008 m.
247Te minologija | 2018 | 25
išleis oje Bibliog a ijos odyklėje andame daugiau nei ūks an į į ai ių po-
zicijų!). K uopščiai i kompe en ingai pa ašy os pas abos page ino ik ai ne
ieno leidinio kokybę. Visiems šiems da bams paauko a ne iena alanda
a ne diena lais alaikio, pabu imo su a imaisiais.
Tačiau g įžkime į mokslinio da bo p adžią. 1967–1970 m. J. Klima ičius
s udija o aspi an ū oje ( aip ada adin a dok o an ū a). Kandida o dise -
acijos Ta p au iniai žodžiai daba inėje lie u ių kalboje laiku neužbaigė, no s
pa ašė labai daug, daugiau nei du šim us puslapių. Tema labai sudė inga
i pla i. „Pe daug dėmesio sky ė eo inei daliai i a p au inių žodžių
is o ijai lie u ių kalboje“, – ašoma asmens byloje (Bibliog a ijos odyklė
2008: 11). Domėjosi a p au iniais žodžiais i ėliau – su kolegėmis I ena
E many e, Viole a Če ne i Lijana Puziniene 2010 m. išleido Mokyklinį
a p au inių žodžių žodyną. Knygos į ade „Ta p au iniai žodžiai lie u ių
kalboje“ J. Klima ičius ašė, kad Eu opoje nė a ienodos a p au inių žo-
džių samp a os, ap a ė išleis us a p au inių žodžių žodynus, pasiūlė a p-
au inių žodžių apib ėž į. Dise aciją sėkmingai apgynė 1993 m. g uodžio
14 dieną. Tik ema jos isai ki a – Melio acijos e minų sis ema. Moksli-
ninkas dise acijoje nag inėjo ne iek mokslines są okų, kiek kalbines
seman ines e minų mik osis emas, jas ap a ė ne ik e minologiškai, be
i leksikog a iškai.
Da iki dise acijos gynimo 1992 m. ka u su Kazimie u Gai eniu, An-
gele Kaulakiene i S asiu Keiniu J. Klima ičius pa engė knygą Te minolo-
gijos aisymai, ku ioje „iš yškėjo e minijos no minimo k i e ijai i p in-
cipai i ku i sulaukė ne kelių al e na y ių ecenzijų“ (Rosinas 2008: 29).
Labai našus e minologijos y inėjimų a psnis p asidėjo su moksliniu
žu nalu Te minologija. Iš p adžių Jubilia as bu o pi mojo žu nalo nume io
edak o ių kolegijos na ys (pi mas nume is išėjo pa adinimu Te minolo-
gijos agos), nuo 1995 m. apo a sakomojo edak o iaus pa aduo oju, o
nuo 2001 iki 2008 m. – y iausiuoju edak o iumi. Kalbininkas y a ne
ka ą minėjęs, kad edak o ys ė a ėmė daug laiko i jėgų.
Šių eilučių au o ė u ėjo galimybę eng i spaudai didžiulį da bą – moks-
linėje spaudoje skelb ų s aipsnių ink inę Leksikologijos i e minologijos
da bai: no ma i is o ija, pasi odžiusią 2005 m. Čia J. Klima ičius a sisklei-
džia i kaip leksikologas, i kaip e minologas. Pi miausia jam ūpėjo ben
minimaliai paaiškin i pama inį dalyką – kas y a bend inės kalbos leksika?
Knygoje nuosekliai de ino is o inį i no minį y imo aspek us. Ypa ingą
dėmesį sky ė leksikos i e minijos sis emiškumui. Ši s aipsnių ink inė –
iena iš e minologų, ypač jaunosios ka os, pa ankinių knygų.
248 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Leksikologiškiausiam e minologui
Jonui Klima ičiui – 80
„Daugiausia aukė nuos abus i paslap ingas žodžių pasaulis, jo bega-
linėje pla ybėje mokslinė eikla susiklos ė daugiašakė. Viskas aip lėmė –
aplinkybės (kolek y inių da bų e gys ė – žinoma, iš susip a imo, sa a-
no iška), būdas ( e žlumas i domesingumas), likimas – Moky ojo, aip
pa Jono Jablonskio i ypač Kazimie o Būgos pa yzdys. Be i ienijo ą
daugiašakumą u bū iš Jų nusižiū ė as c edo – heo ia cum p axis, gal
iksliau – p ak ika su eo ija: eo ija, nieko nesakan i apie kalban į žmogų,
ka ais a odo be aisė, neap aisinan i p ak ikos – be gždžia, o p ak ika be
eo ijos – a ba iš iso negalima, a ba ieni klys keliai. No minamasis i
ugdomasis aspek ai be i iamojo – s e ai be a amos aško“, – knygos
Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija p a a mėje ašo moks-
lininkas (Klima ičius 2005: 7).
Pe isus uos me us, ski us lie u ių kalbai, nuo pa pi mosios jau mi-
nė os publikacijos Ta ybiniame moky ojuje 1962 m., be daugybės mokslinių
s aipsnių, išspausdin ų specialiuose mokslo leidiniuose Lie u ių kalbo y os
klausimai (Ac a Linguis ica Li huanica), Kalbo y a, Bal is ica, Kalbos kul ū a
(Bend inė kalba), Te minologija, J. Klima ičius paskelbė da daugiau popu-
lia ių s aipsnelių kalbos kul ū ai i š ie imui ski uose leidiniuose Mūsų
kalba, Gim oji kalba, Gim asis žodis i k . Kaip ik odėl jis y a puikiai žino-
mas edak o iams, s ilis ams, kalbos a ky ojams. Daug pa a imų, aisymų,
siūlymų ski a bū en jiems. Kaip pa s y a ašęs: „Įsi aukiau ykdy i jau-
nys ėje susida y os kalbos kul ū os p og amos [1) sa a plė o i, 2) nauja
ku i, 3) sena pe žiū ė i – e iduo i] ečią dalį. Leidžiu į žmones naujada-
us, y a p igijusių“ (www.lki.l ). „Pagal sa o c edo ne empiau kiek ienos
publikacijos į p ipažin o moksliškumo angą – eo iją isada u i u ė i, be
nebū inai i šuje ody i eikia. J. Jablonskis, K. Būga niekada ne odė, eo-
ija gali bū i kaip pamušalas“, – apie sa o da bus ašė pa s kalbininkas. O
ku da adijo i ele izijos kalbos alandėlės (p ikalbė a ne oli pa os)...
A ski ai eikia paminė i didžiulius e minų žodynus, ku ių e minologas
y a J. Klima ičius: Medicinos e minų žodynas (1980, ka u su K. Gai eniu),
Elek o echnikos e minų žodynas (1999), Ap angos žodynas: lie u ių–an-
glų– okiečių–p ancūzų– usų kalbos ap angos žodynas (2002), S a ybos e -
minų žodynas (2002), A ile ijos enciklopedinis žodynas (2004), Fizikos e -
minų žodynas: lie u ių, anglų, p ancūzų, okiečių i usų kalbomis (2007),
Aiškinamasis medienos e minų žodynas: 3020 e minų lie u ių, anglų, o-
kiečių, p ancūzų, usų kalbomis (2014), Lie u ių e nog a ijos enciklopedinis
žodynas (2015) i daugelis ki ų.
249Te minologija | 2018 | 25
I ai da ne iskas. Jubilia as iki pa šiol di ba našiai, be a ok ėpio.
Tačiau ski ia laiko i pomėgiams, ypač poezijos ašymui, e imui, – kiek
mažiau žinomai eiklai. Tik pasi ašo slapy a džiu. 2008 m. išėjo Klemen-
so Ge ulio slapy a džiu pasi ašy as in elek ualios poezijos inkinys Ž aigž-
dės k i imas. Po šio inkinio jis pasi odė su do ana Lie u os a do jubi-
liejui – 20 dalių giesme Tūks an me ė Lie u a (2011). Tuo pačiu slapy a -
džiu pasi ašy a poezijos giesmė T ys k yžkelės: au os ūpin ojėlio Jono
Aisčio (2012), eilė aščių knygelė A i gim i i amžini (2016) bei sone ų,
giesmių, sakmių, pa a azių i eilė aščių ink inė Gy oji amžių Lie u a
(2018). Galima ik spė i, kiek da posmų nepaskelb a i ašoma… Ma y ,
dėl šio pomėgio ku i mokslinius J. Klima ičiaus s aipsnius galima a pa-
žin i iš indi idualaus s iliaus: žodingos kalbos, e ų žodžių, naujada ų,
į ai ių me a o ų i ki ų meninės aiškos p iemonių. Mėgs a pasaky i kan-
džiai, i oniškai, pa eik i daug p eciziškai su ink ų kalbos ak ų, de alių,
gana dažnai k iečia sa o skai y oją pamąs y i ka u i pada y i apibend i-
nimą, iš adas.
Mano pažin is su d . J. Klima ičiumi p asidėjo 2004 m. Lie u ių kalbos
ins i u o Te minologijos cen e. Baigusi bakalau o s udijas Vilniaus peda-
goginiame uni e si e e p adėjau di b i Te minologijos cen o y . labo-
an e, po me ų – jaunesniąja mokslo da buo oja. Nuo pa da bo ins i u e
p adžios dalijomės su J. Klima ičiumi ienu kabine u. Čia p asidėjo už-
sispy usios žemai ės i acionalaus su alkiečio d augys ė. Man ada žu -
nalo Te minologija y iausiasis edak o ius a odė labai eiklus, šiek iek
a si ibojęs, šiek iek paslap ingas, isada ką no s ašan is, susikaupęs, ačiau
u in is puikų humo o jausmą i kolegas s ebinan is sa o kū ybos eilėmis,
ypač pe gim adienius. Nuo pa da bo ins i u e p adžios jaučiau ė išką
J. Klima ičiaus globą, ypač ašan pi muosius mokslinius s aipsnius. Iki
pa šiol a simenu, kaip nekan iai i su baime ( iesą pasakius, kaip i ki i
jaunieji mano kolegos) laukiau pi mojo sa o s aipsnio Te minologijos žu -
nalui ecenzijų, ypač edak o iaus. Jo pas abos, pa a imai, paba imai man
bu o labai s a būs. Kiek ieną s aipsnį J. Klima ičius a idžiai pe skai y-
da o (ne po ieną ka ą!), k uopščiai edaguoda o, negailėda o pas abų i
pasiūlymų. Puikiai pamenu 2007 m. udenį, kai J. Klima ičiaus pap ašiau
ap i moksliniu ado u. Jis su iko. Kan iai ė iškai i dalykiškai mane
globojo isus dok o an ū os me us. Ne iena ka u p aleis a alanda, skai-
an dise acijos ank aš į, man bu o didžiausia, kokią ik galėjau u ė i,
mokykla. 2011 m. sėkmingai apgyniau dise aciją 1883–1916 m. ka ekiz-

250 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Leksikologiškiausiam e minologui
Jonui Klima ičiui – 80
mų eligijos e minija. Taip J. Klima ičiui eko dalia p isidė i i p ie negau-
saus e minologų bū io ugdymo.
Su Jubilia u eko di b i i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te mi-
nologijos pakomisėje. Čia jauni e minologai galėjo ma y i, kiek daug
laiko mokslininkas ski da o e minų žodyno, s anda o i k . eks ų s a s-
ymui, odėl u ėjo puikią p ogą moky is. J. Klima ičius isada a eida o
pasi engęs, išsinag inėjęs kiek ieną e miną, kiek ieną apib ėž į, u ėda o
sa o nuomonę. Ne isada i a, p incipinga nuomonė pa ikda o kolegoms,
ačiau ji būda o pag įs a i aiški, e ai kada keisda osi.
Kalbė i apie d . Joną Klima ičių nė a pap as a – ge iausiai Jubilia ą api-
būdina da bai. Jie kalba pa ys už sa e. Be eik šeši dešim mečiai ski i
kalbai, k uopščiam i nuosekliam kalbos mokslo i p ak ikos da bui. Be
jo a lik ų da bų ik ai bū ume daug sku desni. O žinan , kad s alčiai pil-
ni medžiagos, juod aščių, gal a – minčių, da sulauksime ne ieno įdomaus
i e ingo da bo. Todėl okios g ažios sukak ies p oga no ė ųsi palinkė i
ge os s eika os, jėgų da buojan is gim osios kalbos labui.
Ilgiausių me ų, Moky ojau!
LITERATŪRA
Balašai is A. 2012: Kalbininkai i poezija. – Mokslas i gy enimas 1, 13–15.
D . Jonas Klima ičius. – Lie u ių kalbos ins i u o inklalapis, www.lki.l . P ieiga pe in e ne ą: h p://old.lki.
l /LKI_LT/index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=186&I emid=1 (žiū ė a 2018-09-03).
Jonas Klima ičius: bibliog a ijos odyklė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008.
Klima ičius J. 1993: Melio acijos e minų sis ema. Humani a inių mokslų kalbo y os k yp ies dak a o dise a-
cijos ezės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o
leidykla.
Mokyklinis a p au inių žodžių žodynas, Kaunas: Š iesa, 2010.
Pupkis A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis, 256–257.
Rosinas A. 2008: Žymus gim ojo žodžio y ėjas. – Gim oji kalba 2, 29–31.
Umb asas A. 2008: Jonas Klima ičius – leksikologiškiausias e minologas. – Kalbos kul ū a 81, 336–339.
Gau a 2018-09-04
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė
Kauno kolegija
P amonės g. 20, 50468 Kaunas
E. paš as aus a. [email p o ec ed]