Leksikologiškiausiam terminologui Jonui Klimavičiui – 80

245Te minologija | 2018 | 25 Leksikologiškiausiam e minologui Jonui Klima ičiui – 80 AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Kauno kolegija P ieš aš uoniasdešim me ų, 1938 m. lapk ičio 26 d., Su alkijoje gimė Jonas Klima ičius, ienas iš ų kalbininkų, ku į pažįs a i e ina ne ik kolegos kalbininkai, edak o iai, s ilis ai, be i pla- čioji isuomenė. Humani a inių mokslų dak a as, kalbininkas, e minolo- gas, leksikologas, e minog a as, leksikog a as, kalbos no min ojas, kalbos kul ū os ugdy ojas, edak o ius, edak o ių kolegijų na ys, e ėjas, kon- sul an as, au o ius, ekspe as, ecenzen as, poe as... – ai ik maža dalis apibūdinimų, inkančių kalban apie J. Klima ičių i į ai ią bei plačią jo mokslinę eiklą. G aži 80-ies me ų sukak is – puiki p oga ap a i be galo da bš aus i uolaus kalbininko gy enimą i da bus. Jubilia o ė ai Ma ijampolės ajono Ge uliškės kaime u ėjo penkis hek- a us žemės. Šeimoje augo da ys aikai. Nuo šeše ių jį globojo i į mokslus išleido e a Ma ija su y u – Mu aškauskai iš Va akiškės kaimo, 246 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Leksikologiškiausiam e minologui Jonui Klima ičiui – 80 Vilka iškio ajono. Lankė Višakiškės p adinę mokyklą, 1956 m. baigė Pil iškių idu inę mokyklą i įs ojo į uome inį Vilniaus pedagoginį ins- i u ą s udijuo i lie u ių kalbos i li e a ū os. Ga ęs aukš ojo mokslo di- plomą su pagy imu, 1961-aisiais p adėjo di b i Lie u ių kalbos ( ada – Lie u ių kalbos i li e a ū os) ins i u e. „Į kalbo y ą mane laimingai pa- s ūmėjo Kazimie as Kuza inis“, – ne ienąka y a ašęs i pasakojęs apie sa o dės y oją J. Klima ičius (Klima ičius 2005: 7). Tačiau kalbinė eikla be eik d iem me ams nu ūko – 1961 m. udenį jauną mokslininką pa- šaukė a lik i bū inosios ka o a nybos. Jam da būnan a nyboje, 1962 m. ko o 1 d. spaudoje pasi odė pi moji publikacija – Li e a ū os mokslo e - minų žodynėlio ecenzija. „20 mėn. bu o išb auk a iš mano mokslinio gy enimo p admės“, – apie sa o kaip kalbininko kelio p adžią p isimena sukak u ininkas (www.lki.l ). Sep yne ius me us, nuo 1963 iki 1970 m. pabaigos, Jono K uopo pas ū- mė as ka u su ki ais žodynininkais ašė akademinio didžiojo Lie u ių kal- bos žodyno eks ą. „Tai alinan is da bas, be i į ai iapusiška kalbos moky- kla, ik a labo a o ija“ (Klima ičius 2005: 7). Šis da bas neapleido kalbi- ninko i ėliau: „Lie u ių kalbos žodynas ( . 1–20, 1941–2002) man i š en as daik as, i pi mu inis kalbos duomenų šal inis“ (Klima ičius 2005: 7). J. Klima ičius y a VIII (1970), IX (1973), X (1976), XIV (1986), XV (1991) omų bend aau o is – iš iso pa ašė apie du šim us sep yniasdešim pusla- pių. Daug p isidėjo i p ie II omo 2-ojo leidimo (1969) – pa engė daugiau nei ke u is šim us puslapių. Kaip ma y i iš jo da bų, Lie u ių kalbos žody- nas mokslininkui y a esminis kalbos duomenų šal inis. J. Klima ičiui eko d auge su ki ais p isidė i i p ie kai ku ių Daba inės lie u ių kalbos žodyno leidimų – y a 3-iojo (1993) i 4-ojo (2000), aip pa 2002 m. išėjusio elek oninio leidimo edak o ių kolegijos na ys. Nuo 1971 m. kalbininkas p adėjo di b i Te minologijos g upėje. „Joje a sidū iau kaip em inys, be p igijau – ėliau i k iečiamas neg įžau: pa- ju au, kad e minologijoje kalbai galima daug pada y i“ (www.lki.l ). Taip p asidėjo mokslinis p ak inis e minologijos da bas: iš p adžių Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos sky iuje, ėliau – Te minologijos cen e, aip pa – 1994–2002 m. Vals ybinėje lie u ių kalbos komisijoje, paskui – jos Te minologijos pakomisėje (iki 2012 m.). Te minologo da bas, kaip i leksikologo, – sunkus i alinan is. Temų i p oblemų – daug. Suskaičiuo i pa ašy ų s aipsnių, s aipsnelių, e minų žodynų, žodynėlių, s anda ų eks- pe izių, ecenzijų, su eik ų konsul acijų u bū ne neįmanoma (da 2008 m. 247Te minologija | 2018 | 25 išleis oje Bibliog a ijos odyklėje andame daugiau nei ūks an į į ai ių po- zicijų!). K uopščiai i kompe en ingai pa ašy os pas abos page ino ik ai ne ieno leidinio kokybę. Visiems šiems da bams paauko a ne iena alanda a ne diena lais alaikio, pabu imo su a imaisiais. Tačiau g įžkime į mokslinio da bo p adžią. 1967–1970 m. J. Klima ičius s udija o aspi an ū oje ( aip ada adin a dok o an ū a). Kandida o dise - acijos Ta p au iniai žodžiai daba inėje lie u ių kalboje laiku neužbaigė, no s pa ašė labai daug, daugiau nei du šim us puslapių. Tema labai sudė inga i pla i. „Pe daug dėmesio sky ė eo inei daliai i a p au inių žodžių is o ijai lie u ių kalboje“, – ašoma asmens byloje (Bibliog a ijos odyklė 2008: 11). Domėjosi a p au iniais žodžiais i ėliau – su kolegėmis I ena E many e, Viole a Če ne i Lijana Puziniene 2010 m. išleido Mokyklinį a p au inių žodžių žodyną. Knygos į ade „Ta p au iniai žodžiai lie u ių kalboje“ J. Klima ičius ašė, kad Eu opoje nė a ienodos a p au inių žo- džių samp a os, ap a ė išleis us a p au inių žodžių žodynus, pasiūlė a p- au inių žodžių apib ėž į. Dise aciją sėkmingai apgynė 1993 m. g uodžio 14 dieną. Tik ema jos isai ki a – Melio acijos e minų sis ema. Moksli- ninkas dise acijoje nag inėjo ne iek mokslines są okų, kiek kalbines seman ines e minų mik osis emas, jas ap a ė ne ik e minologiškai, be i leksikog a iškai. Da iki dise acijos gynimo 1992 m. ka u su Kazimie u Gai eniu, An- gele Kaulakiene i S asiu Keiniu J. Klima ičius pa engė knygą Te minolo- gijos aisymai, ku ioje „iš yškėjo e minijos no minimo k i e ijai i p in- cipai i ku i sulaukė ne kelių al e na y ių ecenzijų“ (Rosinas 2008: 29). Labai našus e minologijos y inėjimų a psnis p asidėjo su moksliniu žu nalu Te minologija. Iš p adžių Jubilia as bu o pi mojo žu nalo nume io edak o ių kolegijos na ys (pi mas nume is išėjo pa adinimu Te minolo- gijos agos), nuo 1995 m. apo a sakomojo edak o iaus pa aduo oju, o nuo 2001 iki 2008 m. – y iausiuoju edak o iumi. Kalbininkas y a ne ka ą minėjęs, kad edak o ys ė a ėmė daug laiko i jėgų. Šių eilučių au o ė u ėjo galimybę eng i spaudai didžiulį da bą – moks- linėje spaudoje skelb ų s aipsnių ink inę Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, pasi odžiusią 2005 m. Čia J. Klima ičius a sisklei- džia i kaip leksikologas, i kaip e minologas. Pi miausia jam ūpėjo ben minimaliai paaiškin i pama inį dalyką – kas y a bend inės kalbos leksika? Knygoje nuosekliai de ino is o inį i no minį y imo aspek us. Ypa ingą dėmesį sky ė leksikos i e minijos sis emiškumui. Ši s aipsnių ink inė – iena iš e minologų, ypač jaunosios ka os, pa ankinių knygų. 248 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Leksikologiškiausiam e minologui Jonui Klima ičiui – 80 „Daugiausia aukė nuos abus i paslap ingas žodžių pasaulis, jo bega- linėje pla ybėje mokslinė eikla susiklos ė daugiašakė. Viskas aip lėmė – aplinkybės (kolek y inių da bų e gys ė – žinoma, iš susip a imo, sa a- no iška), būdas ( e žlumas i domesingumas), likimas – Moky ojo, aip pa Jono Jablonskio i ypač Kazimie o Būgos pa yzdys. Be i ienijo ą daugiašakumą u bū iš Jų nusižiū ė as c edo – heo ia cum p axis, gal iksliau – p ak ika su eo ija: eo ija, nieko nesakan i apie kalban į žmogų, ka ais a odo be aisė, neap aisinan i p ak ikos – be gždžia, o p ak ika be eo ijos – a ba iš iso negalima, a ba ieni klys keliai. No minamasis i ugdomasis aspek ai be i iamojo – s e ai be a amos aško“, – knygos Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija p a a mėje ašo moks- lininkas (Klima ičius 2005: 7). Pe isus uos me us, ski us lie u ių kalbai, nuo pa pi mosios jau mi- nė os publikacijos Ta ybiniame moky ojuje 1962 m., be daugybės mokslinių s aipsnių, išspausdin ų specialiuose mokslo leidiniuose Lie u ių kalbo y os klausimai (Ac a Linguis ica Li huanica), Kalbo y a, Bal is ica, Kalbos kul ū a (Bend inė kalba), Te minologija, J. Klima ičius paskelbė da daugiau popu- lia ių s aipsnelių kalbos kul ū ai i š ie imui ski uose leidiniuose Mūsų kalba, Gim oji kalba, Gim asis žodis i k . Kaip ik odėl jis y a puikiai žino- mas edak o iams, s ilis ams, kalbos a ky ojams. Daug pa a imų, aisymų, siūlymų ski a bū en jiems. Kaip pa s y a ašęs: „Įsi aukiau ykdy i jau- nys ėje susida y os kalbos kul ū os p og amos [1) sa a plė o i, 2) nauja ku i, 3) sena pe žiū ė i – e iduo i] ečią dalį. Leidžiu į žmones naujada- us, y a p igijusių“ (www.lki.l ). „Pagal sa o c edo ne empiau kiek ienos publikacijos į p ipažin o moksliškumo angą – eo iją isada u i u ė i, be nebū inai i šuje ody i eikia. J. Jablonskis, K. Būga niekada ne odė, eo- ija gali bū i kaip pamušalas“, – apie sa o da bus ašė pa s kalbininkas. O ku da adijo i ele izijos kalbos alandėlės (p ikalbė a ne oli pa os)... A ski ai eikia paminė i didžiulius e minų žodynus, ku ių e minologas y a J. Klima ičius: Medicinos e minų žodynas (1980, ka u su K. Gai eniu), Elek o echnikos e minų žodynas (1999), Ap angos žodynas: lie u ių–an- glų– okiečių–p ancūzų– usų kalbos ap angos žodynas (2002), S a ybos e - minų žodynas (2002), A ile ijos enciklopedinis žodynas (2004), Fizikos e - minų žodynas: lie u ių, anglų, p ancūzų, okiečių i usų kalbomis (2007), Aiškinamasis medienos e minų žodynas: 3020 e minų lie u ių, anglų, o- kiečių, p ancūzų, usų kalbomis (2014), Lie u ių e nog a ijos enciklopedinis žodynas (2015) i daugelis ki ų. 249Te minologija | 2018 | 25 I ai da ne iskas. Jubilia as iki pa šiol di ba našiai, be a ok ėpio. Tačiau ski ia laiko i pomėgiams, ypač poezijos ašymui, e imui, – kiek mažiau žinomai eiklai. Tik pasi ašo slapy a džiu. 2008 m. išėjo Klemen- so Ge ulio slapy a džiu pasi ašy as in elek ualios poezijos inkinys Ž aigž- dės k i imas. Po šio inkinio jis pasi odė su do ana Lie u os a do jubi- liejui – 20 dalių giesme Tūks an me ė Lie u a (2011). Tuo pačiu slapy a - džiu pasi ašy a poezijos giesmė T ys k yžkelės: au os ūpin ojėlio Jono Aisčio (2012), eilė aščių knygelė A i gim i i amžini (2016) bei sone ų, giesmių, sakmių, pa a azių i eilė aščių ink inė Gy oji amžių Lie u a (2018). Galima ik spė i, kiek da posmų nepaskelb a i ašoma… Ma y , dėl šio pomėgio ku i mokslinius J. Klima ičiaus s aipsnius galima a pa- žin i iš indi idualaus s iliaus: žodingos kalbos, e ų žodžių, naujada ų, į ai ių me a o ų i ki ų meninės aiškos p iemonių. Mėgs a pasaky i kan- džiai, i oniškai, pa eik i daug p eciziškai su ink ų kalbos ak ų, de alių, gana dažnai k iečia sa o skai y oją pamąs y i ka u i pada y i apibend i- nimą, iš adas. Mano pažin is su d . J. Klima ičiumi p asidėjo 2004 m. Lie u ių kalbos ins i u o Te minologijos cen e. Baigusi bakalau o s udijas Vilniaus peda- goginiame uni e si e e p adėjau di b i Te minologijos cen o y . labo- an e, po me ų – jaunesniąja mokslo da buo oja. Nuo pa da bo ins i u e p adžios dalijomės su J. Klima ičiumi ienu kabine u. Čia p asidėjo už- sispy usios žemai ės i acionalaus su alkiečio d augys ė. Man ada žu - nalo Te minologija y iausiasis edak o ius a odė labai eiklus, šiek iek a si ibojęs, šiek iek paslap ingas, isada ką no s ašan is, susikaupęs, ačiau u in is puikų humo o jausmą i kolegas s ebinan is sa o kū ybos eilėmis, ypač pe gim adienius. Nuo pa da bo ins i u e p adžios jaučiau ė išką J. Klima ičiaus globą, ypač ašan pi muosius mokslinius s aipsnius. Iki pa šiol a simenu, kaip nekan iai i su baime ( iesą pasakius, kaip i ki i jaunieji mano kolegos) laukiau pi mojo sa o s aipsnio Te minologijos žu - nalui ecenzijų, ypač edak o iaus. Jo pas abos, pa a imai, paba imai man bu o labai s a būs. Kiek ieną s aipsnį J. Klima ičius a idžiai pe skai y- da o (ne po ieną ka ą!), k uopščiai edaguoda o, negailėda o pas abų i pasiūlymų. Puikiai pamenu 2007 m. udenį, kai J. Klima ičiaus pap ašiau ap i moksliniu ado u. Jis su iko. Kan iai ė iškai i dalykiškai mane globojo isus dok o an ū os me us. Ne iena ka u p aleis a alanda, skai- an dise acijos ank aš į, man bu o didžiausia, kokią ik galėjau u ė i, mokykla. 2011 m. sėkmingai apgyniau dise aciją 1883–1916 m. ka ekiz- 250 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Leksikologiškiausiam e minologui Jonui Klima ičiui – 80 mų eligijos e minija. Taip J. Klima ičiui eko dalia p isidė i i p ie negau- saus e minologų bū io ugdymo. Su Jubilia u eko di b i i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te mi- nologijos pakomisėje. Čia jauni e minologai galėjo ma y i, kiek daug laiko mokslininkas ski da o e minų žodyno, s anda o i k . eks ų s a s- ymui, odėl u ėjo puikią p ogą moky is. J. Klima ičius isada a eida o pasi engęs, išsinag inėjęs kiek ieną e miną, kiek ieną apib ėž į, u ėda o sa o nuomonę. Ne isada i a, p incipinga nuomonė pa ikda o kolegoms, ačiau ji būda o pag įs a i aiški, e ai kada keisda osi. Kalbė i apie d . Joną Klima ičių nė a pap as a – ge iausiai Jubilia ą api- būdina da bai. Jie kalba pa ys už sa e. Be eik šeši dešim mečiai ski i kalbai, k uopščiam i nuosekliam kalbos mokslo i p ak ikos da bui. Be jo a lik ų da bų ik ai bū ume daug sku desni. O žinan , kad s alčiai pil- ni medžiagos, juod aščių, gal a – minčių, da sulauksime ne ieno įdomaus i e ingo da bo. Todėl okios g ažios sukak ies p oga no ė ųsi palinkė i ge os s eika os, jėgų da buojan is gim osios kalbos labui. Ilgiausių me ų, Moky ojau! LITERATŪRA Balašai is A. 2012: Kalbininkai i poezija. – Mokslas i gy enimas 1, 13–15. D . Jonas Klima ičius. – Lie u ių kalbos ins i u o inklalapis, www.lki.l . P ieiga pe in e ne ą: h p://old.lki. l /LKI_LT/index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=186&I emid=1 (žiū ė a 2018-09-03). Jonas Klima ičius: bibliog a ijos odyklė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. Klima ičius J. 1993: Melio acijos e minų sis ema. Humani a inių mokslų kalbo y os k yp ies dak a o dise a- cijos ezės, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Mokyklinis a p au inių žodžių žodynas, Kaunas: Š iesa, 2010. Pupkis A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis, 256–257. Rosinas A. 2008: Žymus gim ojo žodžio y ėjas. – Gim oji kalba 2, 29–31. Umb asas A. 2008: Jonas Klima ičius – leksikologiškiausias e minologas. – Kalbos kul ū a 81, 336–339. Gau a 2018-09-04 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Kauno kolegija P amonės g. 20, 50468 Kaunas E. paš as aus a. [email p o ec ed]