107Te minologija | 2018 | 25
Asmenų pa adinimai
kompiu e ijos žodynuose
ALVYDAS UMBRASAS
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI ŽODŽIAI: kompiu e ija, e minų žodynas, asmenis į a dijan ys e minai, da inys,
skolinys, e minas
Į e minologijos y imų lauką pa enka į ai ių są okų, be asmenų pa a-
dinimus galima bū ų p iski i p ie ų dalykų, apie ku iuos e minolo-
gijos kon eks e kalbama labai e ai. Gam os moksluose asmenų pa adi-
nimai, egis, nelabai ak ualūs, echnikos moksluose jų ka ais p i eikia,
ačiau ikė ina, kad labiausiai išplė o os asmenų pa adinimų sis emos y a
socialiniuose moksluose, nes šių mokslų objek as y a žmonių san ykiai
isuomenėje. Lie u ių e minologijoje asmenų pa adinimai nag inė i men-
kai, apsk i ai many a, kad eikėjų pa adinimų e minologiškumas y a p o-
blemiškas i , pa yzdžiui, specialybių pa adinimai neį a dija ų specialybių
asmenų i iamo mokslo są okų (Gai enis 2002: 31). Vis dėl o y imai odo,
kad ben jau socialiniuose moksluose asmenų pa adinimai suda o eikš-
mingą e minijos dalį. An ai i ian 1918–1940 m. lie u ių eisės e mini-
ją nus a y a, kad asmenis į a dijan ys e minai suda o os ne sep in adalį
kodeksuose anuome a o ų eisės e minų (Umb asas 2005: 107). Žinoma,
nemažą skaičių iš dalies lėmė anuome inės e minijos sinonimiškumas, be
sinonimiškumo esama i daba . Daba inė lie u ių eisės e minija asmenų
pa adinimų aspek u ne i a. Be o, nea mes ina, kad s i ies eks ų i e -
minog a ijos y imai pa ody ų ski ingus ezul a us, . y., galimas daik as,
kad dalis s i yje ak ualių asmenų pa adinimų į e minog a iją nepa enka.
Kazimie as Gai enis sakė, kad kalbininkas nė a kalbo y os e minas (Gai-
enis 2002: 31), odėl nekeis a, kad Kalbo y os e minų žodyne (KTŽ 1990)
nei kalbininko, nei e minologo nė a. Nė a e minologo i Mokomajame
e minologijos žodynėlyje (MTŽ 2005), be a ik ai pag įs ai? Ku okiam
e minui bū i? Bene pi masis i ienin elis e minų žodynas, ku iame
108 Al ydas Umb asas | Asmenų pa adinimai kompiu e ijos žodynuose
apib ėž as e minas e minologas, y a Ve imo s udijų žodynas (VSŽ 2014).
Jame eikiama: e minologas (angl. e minologis , i . e minologo, p anc.
e minologue, ok. Te minologe, us. терминолог) – „asmuo, sis emingai
i ian is am ik os s i ies są okų pa adinimus ( e minus). Jis u i išmany-
i am ik ą mokslo a echnikos s i į i u ė i ling is inių žinių“. Žodyne
ka u apib ėž a nemažai e imo kon eks e ak ualių asmenis į a dijančių
e minų, ik kiek keis a, kad neįdė a gimininė są oka e ėjas, ačiau ge-
ai, kad apib ėž i į ai ūs ūšiniai e minai: ges ų kalbos e ėjas, p isieku-
sysis e ėjas, eisės s i ies e ėjas, eismų e ėjas, e ėjas aš u, e ėjas
edlys, e ėjas žodžiu i k .
Kokia asmenų pa adinimų padė is y a kompiu e ijoje? Šio s aipsnio
ikslas i y a ben kiek p isidė i p ie a sakymo į šį klausimą. Siekiama
nus a y i, kokie asmenų pa adinimai pa enka į kompiu e ijos e minog a-
iją, ap ašomuoju me odu išnag inė i jų aišką a siž elgian į da ybą, kil-
mę (žiū ima e minų naujumo, unikalumo, lyginan su ki omis s i imis).
Te minų eikšmes s engiamasi nu ody i1 (be ne isuose žodynuose e -
minai paaiškin i), ačiau są okų aspek ai nag inėjami mažai, odėl i sino-
nimijos klausimai liečiami ik ka ais, daugiau k eipiamas dėmesys į e -
minų o mą. Rūšiniai e minai nag inėjami pagal pag indinį dėmenį (su-
da omi lizdai). Iš iso sukaup a apie 120 ski ingų asmenis į a dijančių
žodžių, ku ie kompiu e ijos žodynuose pa eik i kaip gimininiai ( ienažo-
džiai) e minai a ba kaip sudė inių e minų pag indiniai dėmenys.
Medžiaga y imui ink a iš kelių eikšmingesnių (dažnai nemažos apim ies)
ski ingu me u išleis ų kompiu e ijos i su ja glaudžiai susijusios in o ma i-
kos žodynų ( i ų šal inių są ašą ž . s aipsnio gale), aip pa į auk as i e-
lekomunikacijų e minų žodynas (ATTŽ), nes kompiu e ija i elekomuni-
kacijos y a susijusios echnologiškai, u i nemažai bend ų e minų.
Asmenis į a dijančių pap as ųjų, . y. da ybiškai neskaidžių, lie u iškų
žodžių kompiu e ijoje nedaug, žodynuose jų as a os kele as. Kalbą apie
asmenis ik ų p adė i nuo žodžio asmuo. Kaip ienažodis e minas kom-
piu e ijoje jis, egis, nelabai ak ualus, be junginiuose pasi aiko, pa yzdžiui,
egis uojan ysis asmuo (angl. egis an ) ŠKPTŽ, da plg. ins uk uo as
asmuo (angl. ins uc ed pe son) ATTŽ, k ali ikuo as asmuo (angl. skilled
pe son) ATTŽ. Te minizuojamas i sa i ą eikšmę kompiu e ijoje įgauna
1 Šal inio, iš ku io paim as eikšmės aiškinimas (apib ėž is), san umpa pab aukiama.
109Te minologija | 2018 | 25
s ečias „ne u in is pasky os (neužsi egis a ęs) kompiu e inės sis emos a -
o ojas“ (angl. gues ) ŠKPTŽ, EKŽ2, AKTŽ. Į nag inėjamos s i ies žodynus
į aukiama i , galima saky i, ne specialios eikšmės asmenis į a dijančių
žodžių, pa yzdžiui, na ys2 (angl. membe ) ŠKPTŽ, plg. g upės na iai (angl.
membe ship) LŽ, giminys ės a panašių e minų, pa yzdžiui: mo e is (angl.
emale) ŠKPTŽ, aikai (angl. child en) ŠKPTŽ, y as (angl. male) ŠKPTŽ.
Ap ašomuoju būdu į a dijan są oką p i eikia i žodžio žmogus, eikiama
žmogus, kaip sis emos elemen as (angl. human elemen ) ALKTŽ.
Dauguma kompiu e ijos žodynuose eikiamų asmenis į a dijančių e -
minų y a da iniai. Būdingiausia p iesaga - ojas. Daugiausia eikiami
e minizuo i a ba ans e minizuo i (pe im i iš ki ų s ičių) da iniai, p z.:
de in ojas (angl. cus ome [ ield] enginee ) IŽ;
gamin ojas (angl. manu ac u e , p oduce ) IŽ, ALKTŽ, kompiu e ių į angos ga-
min ojas (angl. compu e manu ac u e ) IŽ, p og aminės į angos gamin o-
jas (angl. so wa e manu ac u e ) IŽ;
ke ė ojas „kompiu e inės magijos specialis as, alen ingas p og amuo ojas“
(angl. wiza d) ALKTŽ;
ku s y ojas (angl. lame ) ŠKPTŽ;
moky ojas (angl. u o ) ALKTŽ;
nus a y ojas (angl. inde ) ALKTŽ;
p ižiū ė ojas „asmuo, p ižiū in is naujienų g upę, elek oninio paš o g upę, o-
umą i eguliuojan is g upėje skleidžiamą in o maciją“ (angl. mode a o )
EKŽ2, AKTŽ, paš o p ižiū ė ojas (angl. mailing lis mode a o ) ŠKPTŽ;
s ebė ojas „pasy us elek oninio paš o, naujienų g upės a ba pokalbių kanalo
daly is, ku is gauna laiškus a ba žinu es, ačiau pa s jų nesiunčia“ (angl. lu -
ke ) AKTŽ;
a nau ojas (angl. employee) ŠKPTŽ;
ik in ojai (angl. e iewe s) ŠKPTŽ;
aldy ojas „asmuo, u in is ne ibo as eises į iš eklius“ (angl. owne ) AKTŽ.
Kai ku ie da iniai, ypač bend esnės eikšmės, a ski ai ne eikiami, be
į aukiami į junginius, p z.:
da buo ojas – in o macinės a nybos da buo ojas (angl. documen alis ) ALKTŽ,
jaunesnysis mokslinis da buo ojas (angl. junio scien is ) ALKTŽ, y esnysis
mokslinis da buo ojas (angl. senio scien is ) ALKTŽ (šiaip jau daba įp as a
a o i mokslo da buo ojas, o ne mokslinis);
skai y ojas – media ekos skai y ojas (angl. media lib a ian) ŠKPTŽ;
2 Šis žodis a ojamas i ne asmens eikšme, plg. a i me inis na ys (angl. a i hme ic e m) IŽ.
110 Al ydas Umb asas | Asmenų pa adinimai kompiu e ijos žodynuose
suda y ojas – p og amų suda y ojas (angl. p og am w i e ) ALKTŽ, aikomo-
sios p og aminės į angos suda y ojas (angl. applica ion de elope ) ALKTŽ;
y inė ojas – nek ali ikuo as y inė ojas (angl. low- a ed analys ) ALKTŽ.
Kompiu e ijos naujada u3 galima bū ų laiky i neben e miną na šy ojas,
ku is bend ojoje leksikog a ijoje anksčiau ne iksuo as, žodis plin a daugiau-
sia in e ne o kon eks e, y a LKND (aiškinama „kas daug laiko4 p aleidžia
na šydamas in e ne e“). ŠKPTŽ eikiama inklo na šy ojas (angl. ne he-
ad, ne wo k su e , su e , cybe su e , cybe nau ), žinia inklio na šy ojas
(angl. Web su e ), abiem a ejais kaip sinonimas nu odomas in onau as.
Dalis su nag inėjama p iesaga pada y ų kompiu e ijos žodynuose ei-
kiamų asmenų pa adinimų y a hib idiniai. Jie aip pa dažnai būna pe -
im i iš ki ų s ičių, . y. ne specialiai suku i kompiu e ijos eikmėms, p z.:
modeliuo ojas (angl. modele , simula ionis ) ALKTŽ;
p ojek uo ojas (angl. designe ) ALKTŽ, p og aminės į angos p ojek uo ojas
(angl. so wa e designe ) ALKTŽ, sis emų p ojek uo ojas (angl. sys em de-
signe ) ALKTŽ;
ši uo ojas (angl. code ) ALKTŽ;
ansliuo ojas (angl. b oadcas e ) ŠKPTŽ.
Kompiu e ijos naujada ais galima bū ų laiky i hib idus koduo ojas „as-
muo, a liekan is koda imą“ (angl. code , encode ) IŽ, ALKTŽ, AKTŽ,
p og amuo ojas „asmuo, ku ian is, es uojan is, obulinan is, p ižiū in is
p og amas“ (angl. p og amme , code ) IŽ, ALKTŽ, EKŽ2, AKTŽ. Su pas-
a uoju e minu žodynuose suda oma nemažai junginių, p z.:
jaunesnysis p og amuo ojas (angl. junio p og amme ) IŽ, ALKTŽ;
konse a y usis p og amuo ojas (angl. adi ionbound p og amme , adi ion-
bound p og amme ) IŽ, ALKTŽ;
p og amuo ojas anali ikas (angl. p og amme analys ) IŽ;
p og amuo ojas an ininkas (angl. backup p og amme ) ALKTŽ;
sis emų p og amuo ojas „p og amuo ojas, ašan is sis emines p og amas“
(angl. sys em p og amme ) IŽ, AKTŽ, sis emos p og amuo ojas (angl. sys-
em p og amme , analys -p og amme , oolsmi h) ALKTŽ;
alen ingas p og amuo ojas (angl. p og amme o abili y) ALKTŽ;
idu inės k ali ikacijos p og amuo ojas (angl. a e age p og amme ) ALKTŽ;
ie inis p og amuo ojas (angl. on-si e p og amme ) ALKTŽ;
3 Naujada o k i e ijai y a gana elia y ūs, žodžio a si adimo laikas ne isada aiškus, eikalinga su a inė
iba. Naujumo k i e ijumi galima laiky i žodžio nebu imą pag indiniuose bend uosiuose žodynuose –
LKŽe i DLKŽ7 (be šie šal iniai naujumo nepaneigia, jei žodis į juos į auk as iš kompiu e ijos kon eks-
o, pa yzdžiui, p og amuo ojas), aip pa a siž elg ina į ki ų s ičių žodynus.
4 Y a pas abų, kad pagal a oseną požymis „daug laiko“ gali bū i pe eklinis (Mu mulai y ė 2016: 7), i ai
a odo gana pag įs a.
111Te minologija | 2018 | 25
y esnysis p og amuo ojas (angl. senio p og amme ) ALKTŽ;
y iausiasis p og amuo ojas (angl. chie p og amme ) IŽ, ALKTŽ.
Kai žodynuose nė a apib ėžčių a ben umpų paaiškinimų, ne isada
aišku, a u imas omenyje asmuo. Kadangi angliški a i ikmenys gali eikš-
i i ne asmenį (nag inėjamame kon eks e dažnai aip i y a), galima abe-
jo i, a ik ai isada į asmenį o ien uojan ys lie u iški a i ikmenys a i inka
esmę, inkamai pa ink i, p z.:
komponuo ojas (angl. builde ) ALKTŽ, p og amos komponuo ojas (angl. p o-
g am builde ) ALKTŽ, sis emos komponuo ojas (angl. sys em builde )
ALKTŽ;
p o iliuo ojas (angl. p o ile ) ALKTŽ, pag indinės p og amos ykdymo p o i-
liuo ojas (angl. execu ion p o ile ) ALKTŽ;
na šy ojas – žinia inklio na šy ojas (angl. Web spide , Web c awle , Web wo m)
ŠKPTŽ;
ž algy ojas (angl. na iga o ) ŠKPTŽ.
A ski ai eikė ų paminė i e miną a o ojas „ izinis, ju idinis asmuo
a ba okių asmenų g upė, naudojan i kompiu e į, jo p og aminę į angą,
duomenis i be kokius ki us in o macijos iš eklius“ (angl. use , consume ,
subsc ibe ) IŽ, ALKTŽ, ŠKPTŽ, LŽ, ATTŽ, AKTŽ. Jis išsiski ia didžiau-
sia ūšinių e minų į ai o e. Junginiais dažnai pa odoma a o ojo pa i is,
s a usas, elgesio pobūdis, am ik ų unkcijų u ėjimas, p iklausymas ie-
nokiai a ki okiai g upei i pan., p z.:
anoniminis a o ojas (angl. anonymous use ) ŠKPTŽ;
a si ik inis a o ojas (angl. casual use ) ALKTŽ;
dialoginio ežimo a o ojas (angl. in e ac i e use ) IŽ;
epizodinis a o ojas (angl. ad hoc use ) ALKTŽ;
galinis a o ojas (angl. end use , ul ima e use ) ALKTŽ;
in e ak y usis a o ojas „di ban is dialoginiu ežimu“ (angl. in e ac i e use )
ALKTŽ;
kome cinis a o ojas „apmokan is už kompiu e inį laiką“ (angl. eal use )
ALKTŽ;
naujasis a o ojas „ a o ojas iki pi mojo k eipimosi neuž egis uo as sis e-
moje“ (angl. i s - ime use ) ALKTŽ, ATTŽ;
ned ausmingas (nepaisan is aisyklių) a o ojas (angl. ough use ) ALKTŽ;
neplaninis a o ojas (angl. nonscheduled use ) IŽ;
nep o esionalus kompiu e io a o ojas (angl. compu e -nai e) ALKTŽ;
nuo olinis a o ojas „ a o ojas, di ban is su nuo oliniu galiniu į aisu“
(angl. emo e use ) IŽ, ATTŽ;
pag indinis a o ojas (angl. oo use ) LŽ;
pa eng asis a o ojas (angl. ained use ) IŽ;
112 Al ydas Umb asas | Asmenų pa adinimai kompiu e ijos žodynuose
pasku inis a o ojas (angl. las use ) ŠKPTŽ;
pa y ęs a o ojas „kompiu e io a ba jo p og aminės į angos a o ojas, u-
in is da bo su okia į anga a ba a ski ais jos komponen ais pa i į“ (angl.
ad anced use ) AKTŽ;
pa ienis a o ojas (angl. single use ) LŽ;
p adedan ysis a o ojas (angl. no ice use ) ALKTŽ;
p isijungęs a o ojas (angl. connec ed use ) ŠKPTŽ;
p i ilegijuo asis a o ojas „ a o ojas, u in is daugiau eisių, p z., didesnę
pi menybę“ (angl. p i ileged use , p i ileged ope a o , supe use ) IŽ, ALKTŽ,
ATTŽ;
iesioginis a o ojas „ a o ojas, ku is, iesiogiai naudodamas p anešimų pe -
da imo sis emą, daly auja apdo ojan p anešimus“ (angl. di ec use ) ATTŽ;
olimasis a o ojas (angl. elecommu e , emo e use ) ALKTŽ;
užda asis a o ojas (angl. closed use ) IŽ;
aldan ysis a o ojas (angl. supe use ) LŽ;
ie inis a o ojas (angl. local use ) ALKTŽ.
Rečiau pasakomas objek as5, su ku iuo a o ojas di ba, į ku į nuk eip-
i jo eiksmai, p z.:
kompiu e io a o ojas (angl. li ewa e) ALKTŽ;
„Ne scape“ a o ojas (angl. Ne scape use ) ŠKPTŽ;
paslaugų a o ojas „galu inis a o ojas, a ojan is inklo paslaugas“
(angl. se ice use ) ATTŽ;
e minalo a o ojas (angl. e minal use , e minal ope a o ) IŽ, ALKTŽ;
ideo ekso a o ojas „asmuo, ku is pe galinį ideo ekso į aisą naudojasi i-
deo ekso a nybos eikiamomis paslaugomis“ (angl. ideo ex use ) ATTŽ.
Dalis e minų u i eigiamąjį i neigiamąjį opozicinius na ius (pasi el-
kiamas p iešdėlis ne-), p z.:
klajojan is a o ojas (angl. oaming use ) ŠKPTŽ – neklajojan is a o ojas
(angl. non- oamed subsc ibe ) ŠKPTŽ;
k ali ikuo as a o ojas (angl. ad anced use , compu e -li e a ed use , expe
use , skilled use , ained use ) ALKTŽ – nek ali ikuo as a o ojas (angl.
lay use , nai e use , unskilled use ) ALKTŽ;
p io i e inis a o ojas (angl. high-p io i y use ) IŽ, ALKTŽ – nep io i e inis
a o ojas (angl. low-p io i y use ) ALKTŽ.
Ka ais a ijuoja p iešdėlė os i nep iešdėlė os, į a džiuo inės i neį a -
džiuo inės o mos, plg.:
egis uo asis a o ojas „asmuo, i ma, bend o ė i k . įs aiga, ku iai leis a
naudo is paslaugų eikėjo eikiamomis paslaugomis“ (angl. au ho ised use ,
scheduled use ) ATTŽ;
5 Nė iename iš žiū ė ų žodynų nė a ak ualaus e mino in e ne o a o ojas.
113Te minologija | 2018 | 25
egis uo as a o ojas (angl. scheduled use , eal use ) ALKTŽ;
į egis uo asis a o ojas (angl. au ho ized use ) IŽ;
į eisin asis ( egis uo as) a o ojas (angl. au ho ised use ) ALKTŽ;
ne egis uo asis a o ojas „paslaugos a paslaugų a o ojas, ku is nė a įsi e-
gis a ęs paslaugų eikėjo įs aigoje“ (angl. nonau ho ised use , non-scheduled
use ) ATTŽ;
ne egis uo as (ne eisė as) a o ojas (angl. unau ho ised use ) ALKTŽ;
neį egis uo asis a o ojas (angl. nonau ho ized [unau ho ized] use ) IŽ.
Iš esmės čia galima pa eisin i iek į a džiuo inę, iek neį a džiuo inę o -
mas. Į a džiuo inė o ma didina apib ėž umą, pab ėžia klasi ikacinį pobūdį.
A k eip inas dėmesys, kad no s daugumoje kompiu e ijos žodynų, įskai-
an naujausius, eikiamas e minas a o ojas, EKŽ2 bu o naudo ojas (angl.
use ). A i inkamai ski iasi i ūšiniai e minai (EKŽ2 jų įdė a nedaug), plg.
galu inis naudo ojas (angl. end use ) EKŽ2 i galu inis a o ojas (angl.
end use , ul ima e use ) IŽ, ATTŽ, AKTŽ, numa y asis naudo ojas (angl.
de aul use ) EKŽ2 i numa y asis a o ojas (angl. de aul use ) AKTŽ.
Apib ėž ys odo są okų apa umą, p z.:
galu inis naudo ojas „asmuo, ku is naudoja kompiu e į a ba jo p og aminę
į angą pagal aikomąją jų paski į, naudojasi jų da bo ezul a ais, o ne kaip
komponen ą ki ų p og amų a ba sis emų komplek a imui, kū imui a gamy-
bai“ EKŽ2 – galu inis a o ojas „asmuo, ku is a oja p og aminę į angą
pagal paski į siekdamas da bo ezul a ų, o ne kaip komponen ą ki oms p o-
g amoms komplek uo i a ku i“ AKTŽ;
numa y asis naudo ojas „naudo ojas, ku io p o ilis ampa naujai egis uoja-
mo p o ilio p adine eikšme, . y. ku ian naujo naudo ojo p o ilį į jį nukopi-
juojamas numa y ojo naudo ojo p o ilis“ EKŽ2 – numa y asis a o ojas
„ a o ojas, ku io p o ilis ampa egis uojamo naujo p o ilio p adine eikš-
me, . y. ku ian naujo a o ojo p o ilį į jį nukopijuojamas numa y ojo
a o ojo p o ilis“ AKTŽ.
Kaip ma y i, naujausiame aiškinamajame žodyne eikiamas e minas
a o ojas, a i inkamai ūšiniai e minai y a pakeis i i naujausiame EKŽ
leidime (knygos pa idalu neišleis as, skelbiama s e ainėje www. aš ija.l ).
Pas a ajame ūšiniai e minai su dėmeniu naudo ojas įdė i kaip sinonimai
nuo odiniais s aipsniais, nuk eipiančiais į a i inkamus e minus su dėme-
niu a o ojas, ačiau gimininiai e minai naudo ojas i a o ojas įdė i abu
kaip sa a ankiški i paaiškin a a i inkamai „ką no s naudojan is izinis a ba
ju idinis asmuo, a ba okių asmenų g upė“ i „ką no s a ojan is asmuo
a ba okių asmenų g upė“ (pi mos apib ėž ies aišką eikė ų a ky i). P ie
abiejų e minų pasaky a, kad „jie ka ais a ojami sinonimiškai, be iš
114 Al ydas Umb asas | Asmenų pa adinimai kompiu e ijos žodynuose
ik ųjų nė a sinonimai, nes nu odo ski ingą san ykį a p asmens i daik-
o – a ojimo a ba naudojimo.“ Da p ieš dešim me į ienas iš EKŽ2
au o ių ašė: „Įp as a saky i, kad mais ą, ais us, žodžius a ojame, kad
žemę, eže us, pas a us, mašinas naudojame. O ką da ome su kompiu e iu
i jo p og amine į anga? Kompiu e į a o i lyg i ne inka, kompiu e iu
naudojamės. O p og amos nema omos, į ašy os į diskus. Tai gal jas a -
ojame panašiai kaip o ą? Tačiau p og amos u i ieną įdomią ypa ybę. Jas
įsigiję galime jomis naudo is ik laikydamiesi licencijose nus a y ų aisyklių.
Dažniausiai negauname eisės jų kopijuo i, iša dy i, modi ikuo i. Su p o-
g amomis eikia elg is panašiai kaip su išsinuomo u a ba pasiskolin u daik-
u. Todėl čia da labiau inka naudojimas negu a ojimas. Taigi esame
kompiu e ių i jų p og amų naudo ojai (ne a o ojai) i kompiu e iais
naudojamės, ne juos a ojame“ (G igas 2007: 4). Pasaky a kaip i eisingai,
be a osena odo, kad naudojimo i a ojimo ibos ne isada y a okios
daugiau a mažiau aiškios, kaip mais o, ais ų, žodžių a panašiuose kon-
eks uose. Tiek kompiu e iai, iek p og amos y a p iemonės, į ankiai ( ik
ieni iziniai, ki i i ualūs), o jie gali bū i i naudojami, i a ojami.
Naudojimas y a iš esmės a ojimo a maina, DLKŽ7 sako, kad naudo i y a
„ a o i kaip p iemonę, į ankį kam no s siek i“. Iš LKŽe ma ome okių
pa yzdžių: Su ki ais pada gais apsei nemoku, ale ki į pap a ęs a o i
BsPI114(Tlž). Tokių ki ių mums ne eko a o i Lk . Žemei pu en i bal ai
a ojo medinį a klą, ėliau sus ip in ą geležiniu no agu š. Va oju men-
es, kaip einu da žų au i Yl. Būčia be a ojęs plieninę dalgelę, plieninę
dalgelę, ne š iesią šoblelę LB98. Ta p DLKŽ7 eikšmių aiškinimų aip pa
galima as i analogiškos a osenos: g ėblelis „mažas g ėblys, a ojamas
pėdui suda y i, ke an dalgele“, lęšis „spindulius laužian i plė elė, a -
ojama ie oj akinių“, pince as „žnyplelės suim i smulkiems daik ams,
a ojamos medicinoje, labo a o ijose“. Daba , ma y , bū ume linkę čia
saky i naudojama, be ka u a osena odo, kad a o ojo są oka y a pa-
sida iusi uni e sali, a o ojas i a oja, i naudoja (lyginan su anglų
kalba, apima i use , i consume ), odėl i p og amos a o ojas, kompiu-
e io a o ojas nes ebina. Iš esmės čia galima saky i iek a o ojas, iek
naudo ojas, be bend a sis ema links a link a o ojo.
Palygin i su p iesagos - ojas ediniais, asmenų pa adinimai su p iesaga
-ėjas kompiu e ijoje pasižymi šiek iek mažesne į ai o e, ačiau aip pa
y a gana gausūs. Pe ž elgus kompiu e ijos žodynus hib idinių šios p ie-
115Te minologija | 2018 | 25
sagos edinių ne as a, isi lie u iški i isus juos galima laiky i e mini-
zuo ais a ans e minizuo ais, p z.:
a likėjas (angl. pe o me ) ŠKPTŽ;
išk ie ėjas (angl. calling pa y) IŽ;
klausėjas „abonen as, a o ojas a ba sis emos elemen as, besik eipian is į žiny-
ną“ (angl. eques o ) IŽ, ŠKPTŽ, ATTŽ;
kū ėjas (angl. builde , c ea o , manu ac u e ) ALKTŽ, p og aminės į angos sis e-
mos kū ėjas (angl. so wa e p og amme ) ALKTŽ;
k ie ėjas „k iečian ysis asmuo“ (angl. in oke ) ŠKPTŽ;
lošėjas (angl. playe ) IŽ;
pa da ėjas (angl. endo ) ŠKPTŽ;
pa a ėjas (angl. gu u) ŠKPTŽ;
pa eikėjas (angl. p esen e ) ŠKPTŽ;
pažeidėjas „asmuo, bandan is įsisk e b i į apsaugo ą sis emą“ (angl. iola o ) ALKTŽ;
pe ėmėjas (angl. successo ) IŽ;
siun ėjas „siun ą siunčian is asmuo, ku io elek oninio ad eso duomenys elek-
oninio laiško an aš ėje į ašomi į lauką „kas“ (angl. sende ) IŽ, ATTŽ,
EKŽ2, AKTŽ, siun ėjas a ba ga ėjas (angl. o igina o / ecipien ) ŠKPTŽ, p a-
nešimo siun ėjas „pi minis p anešimo šal inis“ (angl. sende , message o igi-
na o ) ALKTŽ, ATTŽ.
Kai ku ie ediniai pa eik i ik junginiuose, p z.:
įdiegėjas – p og aminės į angos įdiegėjas (angl. implemen o ) ŠKPTŽ;
kenkėjas – ele oninis kenkėjas (angl. ph eake ) ŠKPTŽ;
padėjėjas – y iausiojo p og amuo ojo padėjėjas (angl. assis an chie p og am-
me ) ALKTŽ;
pe siun ėjas – anoniminis pe siun ėjas (angl. anonymous emaile ) ŠKPTŽ;
plė ėjas – elek oninio e slo plė ėjas (angl. e-business enhance ) ŠKPTŽ;
sukėlėjas – an plūdžio sukėlėjas (angl. spamme ) ŠKPTŽ.
A k eip inas dėmesys, kad, pa yzdžiui, žodžių išk ie ėjas, įdiegėjas nė a
nei DLKŽ7, nei LKŽe, no s įdė a išk ies i, įdieg i. Šie eikėjų pa adinimai
y a sis emiški, odėl a gu a juos galima laiky i kompiu e ijos naujada ais,
ai labiau bend osios leksikog a ijos sp agos. Ki a e us, į DLKŽ7 šie
žodžiai galbū nedė i odėl, kad labiau ikė inas no mų polinkius a i in-
kan is nep iešdėlė ų o mų a ojimas. Š ai, pa yzdžiui, pa eikėjas, pe -
siun ėjas į LKŽe įdė i, o į DLKŽ7 – ne.
Plačiausiai išplė o us lizdus u i e minai, apiman ys ko no s ga imo a
eikimo aspek us. Toks y a asmenį į a dijan is e minas ga ėjas „elek o-
ninį laišką a ba ki okią elek oninę siun ą gaunan is ad esa as“ (angl. e-
cipien , ecei e , accep o ) IŽ, ŠKPTŽ, ATTŽ, EKŽ2, AKTŽ. Su juo su-
122 Al ydas Umb asas | Asmenų pa adinimai kompiu e ijos žodynuose
No s anglų kalba kompiu e ijos e minijai da o didelį po eikį, iš ki ų
s ičių pe im i skoliniai dažnai o maliai nea i inka angliškų e minų aiškos,
jie a ojami kaip sa a ankiški lie u ių kalboje unkcionuojan ys iene ai,
ku ių pasi inkimą lemia idinė kalbos sis ema i eikšmių pe kėlimas, p z.:
elek oninio paš o abonen as (angl. email use , e-mail use ) EKŽ2;
in o macinės sis emos adminis a o ius (angl. sysop, sys em ope a o )
ALKTŽ;
elek oninio paš o adminis a o ius „asmuo, p ižiū in is elek oninio paš o
a nybą i a sakingas už jos da bą“ (angl. pos mas e ) AKTŽ;
s e ainės adminis a o ius „asmuo, p ižiū in is i a naujinan is sai yno s e-
ainę, a sakan is į jos lanky ojų elek oninius laiškus, susijusius su s e ainės
unkciona imu“ (angl. webmas e ) EKŽ2, AKTŽ;
modi ikacijų au o ius „ izinis asmuo, obulinan is i modi ikuojan is p og amą
a ki ą kompiu e inį objek ą“ (angl. con ibu o ) EKŽ2, AKTŽ;
o iginalo au o ius „ izinis asmuo, sukū ęs o iginalią kompiu e io p og amą a
ki ą kompiu e inį objek ą“ (angl. ini ial de elope ) EKŽ2, AKTŽ;
ins uk o ius (angl. u o ) ALKTŽ;
ku a o ius „asmuo, padedan is besimokančiajam moky is: eikia konsul acijas,
pa a imus, p ak inę pagalbą“ (angl. u o ) EKŽ2, AKTŽ;
licencia as „au o ių eisių u ė ojas“ (angl. copy igh owne , igh holde ) EKŽ2,
AKTŽ;
licencia as „kū inio, ku is y a au o ių eisių subjek as, a o ojas“ (angl. copy-
igh use ) EKŽ2, AKTŽ;
mechanikas (angl. enginee ) ALKTŽ;
bandymų specialis as (angl. es e ) ALKTŽ.
Ta p nag inė ų šal inių ik ienin eliame „Linux“ žodynėlyje (LŽ) įdė a
asmenis į a dijančių skolinių su pažyma n k., . y. okių, ku ie laikomi ne-
eik inais e minijoje. Visi jie pažymė i kaip ža goniniai: hake is (angl.
hacke ) – p og amišius; juse is (angl. use ) – a o ojas; k eke is (angl. c ack-
e ) – įsilaužėlis; lame is (angl. lame ) – nemokėlis; luze is (angl. luse ) – 1. nau-
jokas, 2. a o ojas. ALKTŽ be e inamųjų pažymų pa eik a o ma heke is,
be nu odoma, kad jau pa s angliškas žodis hacke y a ža goninis, odėl
galima many i, kad i a i ikmuo y a oks pa . Nea mes ina, kad ža gonišku-
mo pažymą galėjo lem i a sa gus požiū is į lie u išką a i ikmenį. Angliškas
žodis y a daugia eikšmis, ALKTŽ nu ody os ne penkios eikšmės: „1. p o-
g amuo ojas ana ikas. 2. p og amuo ojų d augijos pažiba. 3. konk ečios
p og amos žino as. 4. ekspe as, sa o žinias panaudojan is ne eisė iems
ikslams, p z., įsib audamas į apsaugo ą sis emą. 5. alen ingas p og amuo-
ojas, našiai ku ian is puikias p og amas“ (kai ku ias eikšmes galima bū ų
123Te minologija | 2018 | 25
sujung i). Paminė ina, kad ALKTŽ kai ku ie ža goniškais laikomi anglų
kalbos žodžiai a jų junginiai lie u iškų a i ikmenų kaip i ne u i, jie į a -
dy i ap ašomuoju būdu: bi widdle (ža g.) – kompiu e io ana ikas, mėgėjas
p og amuo i asemble io kalba; code bums (ža g.) – pe nelyg smulkmeniškas
p og amuo ojas; luse (ža g.) – nemokan is di b i su sis ema a o ojas; ne-
p o esionalus a o ojas. Sup an ama, ki ų kalbų ža gonizmams a p o esio-
nalizmams pa ink i a i ikmenis gali bū i keblu. Anglų kalboje okie ie-
ne ai ne e ai pe eina į e minijos lygmenį (kai ku iose s i yse9 jų ypač
gausu), o lie u ių e minog a ijoje ža gonizmų a p o esionalizmų pap as-
ai engiama.
Kaip ma y i iš pa eik os medžiagos, ik ieną ki ą asmenį į a dijan į
edinį galima laiky i pasida y u specialiai kompiu e ijos eikmėms, dau-
guma kompiu e ijos žodynuose pa eik ų asmenų pa adinimų y a paim i
ga a i iš bend inės kalbos, ku ioje jie a ojami ki ose s i yse (galima
saky i, kad dažniau ans e minizuo i nei e minizuo i). Iš esmės ą pa į
galima pasaky i i apie skolinius – dauguma jų kompiu e ijoje nė a uni-
kalūs. Tik p idedami ūšiniai dėmenys ka ais e miną labiau susieja su
kompiu e ija, jos ealijomis. Reikia pasaky i, kad į kompiu e ijos žodynus
dažnai e imo ikslu dedama ne ik kompiu e ijos e minija, be i į ai ių
p og amų a šiaip kompiu e ijos kon eks o leksika, azės, odėl ne isi
pa eik i asmenų pa adinimai y a ik ieji kompiu e ijos e minai. Jie į žo-
dynus pa eko ka u su am ik omis e minų mik osis emomis i jas pa-
pildo. Žinoma, dėl kai ku ių jų, ypač bend iausių, nespecialiausių ( okių
kaip, pa yzdžiui, y as, mo e is, aikai, su uok inis) eikalingumo kompiu-
e ijos e minog a ijoje galima abejo i. Ka u galima kel i i p iešingą
klausimą – a esamų asmenų pa adinimų nag inė uose žodynuose pakan-
ka? Šiuose žodynuose galima as i gana daug į ai ių eiksmažodžių i jų
abs ak ų, o iš eiksmažodžių pap as ai labai leng ai galima pasida y i
eiksmo a likėją į a dijan į žodį (ypač su da iomis p iesagomis - ojas,
-ėjas). Tam ik oje si uacijoje jie įmanomi, be nebū inai eikalingi spe-
cialiai s i ies są okai į a dy i (kaip e minai), p z.: naujin i (angl. upda e) –
naujin ojas, o ma uo i (angl. o ma ) – o ma uo ojas, inkin i (angl. cus-
9 Teigiama, kad, pa yzdžiui, ekonomikos i e slo žodynuose asmenis į a dijan ys ža gonizmai i p o esio-
nalizmai suda o apie 20 % anglų kalbos asmenų pa adinimų i apie 6 % usų kalbos asmenų pa adinimų
(Труфанова 2006: 8).
124 Al ydas Umb asas | Asmenų pa adinimai kompiu e ijos žodynuose
omize) – inkin ojas, įdieg i (angl. ins all) – įdiegėjas i pan. Kai ku ių
žodžių ne i a osenoje nė a, be p i eikus jie galė ų į a dy i s i ies są-
oką, p z., kompiu e izuo ojas. Š ai panašus skai menin ojas a osenoje jau
adosi (biblio ekose, muziejuose y a aip į a dy ų pa eigybių), aigi i
kompiu e ijos žodynuose jis pag įs ai galė ų bū i g e a dedamo e mino
skai meninimas.
Žinoma, y a a ejų, kai eiksmo a likėjo są oka nė a g ynai kompiu e-
ijos są oka, pa yzdžiui, kai ku iuose kompiu e ijos žodynuose galima
as i e minus spausdinimas (IŽ, ŠKPTŽ, AKTŽ), make a imas (IŽ,
ALKTŽ), be nė a spausdin ojas, make uo ojas – okie e minai a ose-
noje y a (į a dijamos i pa eigybės), be juos gal labiau ik ų dė i į poli-
g a ijos žodynus. Tik ai esama kompiu e ijos kon eks o eikėjų pa adini-
mų, e ų bū i kompiu e ijos žodynuose, pa yzdžiui, į žodynus pa enka
žaidimas, kompiu e inis žaidimas (IŽ, AKTŽ), pi a a imas (ALKTŽ, EKŽ2,
AKTŽ), be nė a a osenoje ak ualių žaidėjas, pi a au ojas ( egis, kom-
piu e ijos kon eks as kaip ik i a ski ia leksikog a ijoje ne iksuo ą pi a-
au oją nuo jū ų pi a o). Ka ais ma y i sis emiškumo sp agų, pa yzdžiui,
AKTŽ eikia minė us naujada us inkla aš ininkas, mik o inkla aš ininkas
g e a inkla aš is, mik o inkla aš is, be ga so inkla aš is (angl. audioblog),
aizdo inkla aš is (angl. ideo blog, log) eikiami pa ieniui. Ga so inkla-
aš is, egis, menkai ak ualus, be aizdo inkla aščių ak ualumas is didė-
ja, ak ualus i aizdo inkla aš ininkas (konku uoja su ideo inkla aš ininku).
Su šaknimi inkl- daba pasida oma nemažai į ai ių naujada ų, ka ais ik
si uacinių, pa yzdžiui, inklažmogis, inklinė ojas, inklišius (Gi čienė 2011:
174), ku ių e minog a ijai ne eikia.
P idu ina, kad nag inė uose e minų žodynuose asmenų pa adinimai
eikiami ik y iškąja gimine. Tai y a jau be eik nusis o ėjusi e mino-
g a ijos adicija. Absoliu i dauguma pa adinimų (išsky us okius kaip
asmuo, mo e is, y as, aikas) eiškiami adinamaisiais mobiliaisiais daik-
a a džiais (subs an i a mobilia) i jų junginiais, . y. jie u i a ben eo-
iškai gali u ė i i a i inkamus mo e iškosios giminės pa adinimus, ku ie
p i eikus gali bū i pa a o i s i ies eks uose, ačiau žodynų skai y ojai juos
u ė ų pa ys pasida y i pagal bend uosius kalbos dėsnius. Socialinių aid-
menų a ki ų p iežasčių nulem i ik ienos giminės asmenų pa adinimai
apsk i ai nė a dažni (Džežulskienė 2001: 67), daba ka ais p idedami
ūks ami po os na iai, pa yzdžiui, g e a įp as ai y iškąja gimine a o-
jamo žodžio licencia as, gali bū i pa a o a i licencia ė.
125Te minologija | 2018 | 25
IŠVADOS
No s dėl asmenų pa adinimų e minologiškumo ka ais abejojama, jie
į e minų žodynus dedami i o ne eikė ų laiky i e minų žodynų ūku-
mu. G eičiau p iešingai – e a pas a s y i, a ik ai pag įs ai kai ku ie
s i yse ak ualūs asmenų pa adinimai nepa enka į e minog a iją.
Kompiu e ijos žodynuose esama palygin i nemažai asmenų pa adinimų.
Dalis jų į a dija ne ik kompiu e ijos kon eks o są okas, be į šiuos žo-
dynus dė i, ma y , dėl ak ualumo s i yje a yšių su ki omis žodyno są-
okomis, aip pa i e imo ikslu. Dėl kai ku ių jų bū inumo kompiu-
e ijos žodynuose galima abejo i, ačiau ka u ma y i, kad y a i ūks a-
mų pa adinimų.
Asmenų pa adinimai dažniausiai eiškiami mobiliaisiais daik a a džiais,
galinčiais u ė i iek y iškąją, iek mo e iškąją giminę, ačiau susiklos ė
adicija į e minų žodynus dė i ik apibend in as y iškosios giminės o mas.
Iš kompiu e ijos e minog a ijos ma y i, kad dauguma s i ies asmenis
į a dijančių e minų y a p iesaginiai da iniai. Vy auja lie u iški ediniai,
be pasi aiko i hib idinių. Labiausiai išplė o i p iesagų - ojas i -ėjas mo-
deliai, kiek ečiau imami ediniai su p iesaga -ininkas. Da inių, ku iuos
galima bū ų laiky i kompiu e ijos naujada ais, y a os ienas ki as, dau-
guma y a e minizuo i a ba ans e minizuo i, . y. paim i iš bend inės
kalbos, pe im i iš ki ų s ičių.
Asmenis į a dijančių skolinių, į auk ų į lie u išką e minog a iją ik
kompiu e ijos są okoms į a dy i, isai e a. Dauguma skolinių a ojama
i ki ose s i yse, . y. kompiu e ijos kon eks e jie nė a unikalūs. Kai ku ie
skoliniai e minog a ijoje laikomi ne eik inais, ža goniniais, jų į bend inę
kalbą įsileis i nelinks ama. Apsk i ai skoliniai nė a gausūs, lie u iški e-
diniai kiekybiškai juos lenkia ben is ka us.
PAGRINDINIAI ŠALTINIAI
AKTŽ – Dagienė V., Je siko a T. Aiškinamasis kompiu e ijos e minų žodynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u as, 2016.
ALKTŽ – Aiškinamasis anglų–lie u ių kalbų kompiu e ijos e minų žodynas. Red. A. Ki eje as, Kaunas: Smal-
ija, 1997.
ATTŽ – Aiškinamasis elekomunikacijų e minų žodynas. Pa engė V. Valiukėnas, R. Sabaliauskai ė, J. Gabijū-
nienė, Vilnius: Lie u os elekomas, 2004.
EKŽ2 – Dagienė V., G igas G., Je siko a T. Enciklopedinis kompiu e ijos žodynas. 2-asis papild. leid., Vilnius:
TEV, 2008.
IŽ – In o ma ika: lie u ių–anglų– usų– okiečių kalbų e minų žodynas. Pa engė Z. Kudi ka, A. Mače nius,
K. Paulauskas, J. Riaubūnas, B. S ulpinas, D. Š eikauskienė, R. Vala kai ė, Vilnius: Ma ema ikos i in o -
ma ikos ins i u as, 1997.
126 Al ydas Umb asas | Asmenų pa adinimai kompiu e ijos žodynuose
LŽ – „Linux“ žodynėlis: umpas, dažniausiai naudojamų e minų žodynėlis anglų–lie u ių kalbomis. Red.
V. Žalkauskas, Kaunas: „Smal ijos“ leidykla, 2004.
ŠKPTŽ – Žalkauskas V. Šiuolaikinių kompiu e ių p og amų i inklų žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as, 2003.
LITERATŪRA IR PAPILDOMI ŠALTINIAI
DLKŽ7 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, 7-as pa ais. i papild. leid., Vilnius: Lie u-
ių kalbos ins i u as, 2012, elek oninis a ian as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga pe in e ne ą:
h p://lkiis.lki.l /daba inis.
Džežulskienė J. 2001: Asmenų pa adinimai, eiškiami eiksmažodiniais mobiliaisiais daik a a džiais (subs an-
i a mobilia). – Ac a Linguis ica Li huanica 44, 55-69.
Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI leidykla.
Gi čienė J. 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-. – Kalbos kul ū a 84, 165–177.
G igas G. 2007: Kele as panašių, be ski ingas eikšmes u inčių žodžių po ų kompiu e ijoje. – Gim oji
kalba 2, 3–5.
Kniūkš a P. 1999: Ypa ingesni kancelia inės kalbos a ejai. – Kalbos kul ū a 72, 16–28.
KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
Leksika 2005: Kalbos pa a imai 4. Leksika: skolinių a ojimas. Au o ė i suda y oja D. Mikulėnienė, Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
LKND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. Suda y oja i adminis a o ė R. Miliūnai ė. P ieiga pe
in e ne ą: h p://naujazodziai.lki.l .
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lkz.l .
MTŽ 2005: K ašy ė R. Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
Mu mulai y ė D. 2016: Naujieji asmenų pa adinimai da ybos i seman iniu aspek u. – Lie u ių kalba 10.
P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/200.
Umb asas A. 2005: Asmenis į a dijan ys eisės e minai 1918–1940 m. Lie u os kodeksuose. – Te mino-
logija 12, 107–136.
VLKK – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2003 m. bi želio 5 d. ekomendacija N . 1 „Dėl kai ku ių
kompiu e ijos s e imžodžių lie u iškų a i ikmenų“ (In . p an., 2003, N . 42).
VSŽ 2014: Pažūsis L., Maskaliūnienė N., Da bu ai ė R., Klioš o ai y ė R., Mankauskienė D., Miškinienė I.,
Pau a M. Ve imo s udijų žodynas, Vilnius: Lod ila.
Труфанова Н. О. 2006: Проблема номинации лиц в финансово-экономической терминологии (на матери-
але русского и английского языков). Автореферат диссертации на соискание ученой степени кандида-
та филологических наук, Москва.
NAMES OF PERSONS IN DICTIONARIES OF COMPUTER SCIENCE
The ield o e minology esea ch co e s a ious concep s, bu names o pe sons
a e among hings which a e a ely discussed in he con ex o e minology. I has
been no ed in wo ks o Li huanian e minologis s ha in gene al i is p oblema ic o
a ibu e names o pe sons o e minology. Howe e , in some ields such names com-
p ise a signi ican pa o e minology. The assump ion can be made ha sys ems o
e ms naming pe sons a e mo e de eloped in social sciences. The a icle deals wi h
e ms naming pe sons which we e collec ed om dic iona ies o compu e science.
An a emp is made o es ablish wha names a e co e ed by e minog aphy o com-
pu e science, o analyse hei o m in espec o wo d- o ma ion and o igin ( he
no el y and uniqueness o e ms a e aken in o conside a ion when compa ing wi h
o he ields). The esea ch shows ha he majo i y o names o pe sons p esen ed in
he dic iona ies o compu e science a e su ix de i a i es, hough e y ew o hem
a e neologisms which ha e been specially c ea ed o he nomina ions needs o com-
127Te minologija | 2018 | 25
pu e science. Mos o en de i a i es a e aken om o he ields, i.e. ans e minolo-
gized. De i a i es o Li huanian o igin p e ail, bu hyb ids a e also ound. Bo ow-
ings which name pe sons and a e included in Li huanian e minological dic iona ies
as e ms o compu e science a e also a he a e. The majo i y o bo owings a e
also used in o he ields, i.e. hey a e no unique in he con ex o compu e science.
Fo he pu poses o ansla ion no only e ms o compu e science a e included in
dic iona ies o his ield bu also wo ds and ph ases om a ious so wa e and o he
compu e ela ed con ex s. As a esul , no all names o pe sons p esen ed in such
dic iona ies a e ue e ms o compu e science. The necessi y o include some
names o a mo e gene al na u e in he dic iona ies o compu e science seems qui e
doub ul. A he same ime he e a e names o pe sons which a e impo an in he
con ex o compu e science, bu hey ha e no been included in such dic iona ies
and ha can be ea ed as hei sho coming.
Gau a 2018-06-04
Al ydas Umb asas
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]
