162 Al ydas Umb asas | Te minologija Lie u ių kalbos žodyne
doi.o g/10.35321/ e m26-08
Te minologija Lie u ių kalbos žodyne
ALVYDAS UMBRASAS
Lie u ių kalbos ins i u as
AnoTAcijA
S aipsnyje nag inėjami iš Lie u ių kalbos žodyno (LKŽ) su ink i e minologijos
mokslo i p ak ikos duomenys. Tai bandymas skai y i žodyną kiek ki aip. Šaknį
e min- laikan signalizuojančia am ik ą e minologinio pobūdžio in o maciją, iš
LKŽ bu o su ink i šią šaknį u in ys žodžiai, aip pa eikšmių aiškinimai, ilius a-
ciniai pa yzdžiai su okiais žodžiais. Sukaup a medžiaga leidžia į LKŽ žiū ė i ne ik
kaip į bend o pobūdžio žodyną, be i kaip į dalykinės in o macijos šal inį. Tam
ypač pasi a nauja ilius aciniai pa yzdžiai. Pe juos galima susipažin i su e minolo-
gijos eo ija i p ak ika, e minologijos da bo sunkumais, e minų aida i pan.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Lie u ių kalbos žodynas, e minologinė in o macija, ilius acinis pa yzdys,
e minas, e minologija.
AbsT AcT
The a icle analyses e minological da a collec ed om he Dic iona y o he
Li huanian language (Lie u ių kalbos žodynas – LKŽ). I is an e o o ead he
dic iona y in a sligh ly di e en way. Conside ing ha he oo e min- is con-
eying a ce ain o m o e minological in o ma ion, wo ds wi h his oo , as
well as meaning in e p e a ions, illus a i e examples wi h such wo ds we e col-
lec ed om he LKŽ. The ga he ed in o ma ion allows o conside he LKŽ no
only as a dic iona y o gene al ype bu also as a sou ce o expe ise in o ma-
ion. Illus a i e examples a e pa icula ly help ul since hey p o ide an insigh
in o he heo y and p ac ice o e minology, challenges in e minological wo k,
he de elopmen o e ms, e c.
KEYWORDS: Lie u ių kalbos žodynas, The Dic iona y o he Li huanian Language, e mino-
logical in o ma ion, illus a i e sen ence, e m, e minology.
Didžiuoju adinamas Lie u ių kalbos žodynas (LKŽ) y a išski inis
lie u ių leksikog a ijos kū inys. Jo išski inumą suda o iek ap-
im is, iek pobūdis, iek engimo ukmė, iek kū ėjų isuma.
Kelių ka ų žmonės pe 100 me ų su inko i į 20 omų sudėjo pe kelis
163Te minologija | 2019 | 26
pas a uosius šim mečius a o us žodžius – nuo senųjų aš ų iki XX a.
eks ų, nuo a mių iki bend inės kalbos, nuo liaudies iki mokslo e mi-
nijos. Tezau o ipo žodynas ap ėpia iek šnekamąją, iek ašomąją kalbą.
Pasak Vik o ijos Daujo y ės, ai pama inis lie u ių kul ū os eks as, ku io
au o ius y a au a. Užbaig as, be neužbaigiamas. „Visi esame (a ba būsi-
me) jame su ašy i, mi ę i gy i, i ie, ku ie da a eis į šį pasaulį kaip
lie u iai“ (Daujo y ė 2002: 35–36).
Kaip nu odoma elek oninės žodyno e sijos ap aše, žodžius jam inko
keli ūks ančiai žodžių inkėjų, žodyno eks ą ašė 70 ašy ojų, edaga o
23 edak o iai. Maždaug 22 ūks ančiuose puslapių ap ašy a apie 0,5 mi-
lijono an aš inių i paan aš inių žodžių, jų a ian ų, azeologizmų, pa-
eik a apie milijoną ilius acinių pa yzdžių. Iš iso eks e pa a o a daugiau
kaip 11 milijonų žodžių. Į okios apim ies eks ą su gausybe pa yzdžių
galima žiū ė i ne ik adiciškai kaip į žodyną, be i kaip į sa i ą eks yną,
ku iame koncen uo ai pa eikiamos į ai ios žodžių a ojimo si uacijos,
a skleidžiančios iek žodžių g ama ines o mas, iek jų junglumą i seman-
iką. Ypač įdomu e in i eks ą u inio aspek u, juk pa yzdžiuose glūdi
am ik a in o macija apie esamą a bu usią ealybę, iksuojamos iek
žodyno medžiagos eikėjų, iek žodyno ašy ojų e ybinės nuos a os,
pasaulio ma ymas i k . Ki aip sakan , žodyną galima bandy i skai y i kaip
am ik ą kul ū inį eks ą, pe ku į galima pažin i mus pačius. Žodyno
ašymo laikmečiai (didžioji jo dalis pa ašy a so ie mečiu) paliko eks e
sa o ženklų. No s anuome bū inai u ėjo bū i socialis inei sąmonei ug-
dy i ski ų pa yzdžių1, „mokslui bu o s a biausi a mių i senųjų eks ų
ak ai, gy i sakiniai, yškinę au os gy enimą, mąs ymą, kū ybingumą,
gud umą i šaunumą, niekingumo pasme kimą“ (Vi kauskas 2002: 11).
Ilgą laiką LKŽ bu o pagalbinė p iemonė ki iems y imams, be daba jis
ka u pa s ampa y imo objek u, imama kalbė i apie ki okį žodyno skai ymą
(Zaba skai ė 2012: 241), į jo leksikog a inį s aipsnį bandoma žiū ė i kaip į
disku są, ku iame galima iš yškin i eikėjus, si uacijas i pan. (Zaba skai ė
2010: 136; 2012: 249). Jolan a Zaba skai ė da o p ielaidą, kad LKŽ dėl sa o
ypa ingo sukū imo būdo y a lie u iškos pasaulėjau os a spindys, lie u iško
pasaulio modelis iki XX a. pi mosios pusės2. Leksikog a inio s aipsnio dis-
ku se a sispindi kalbinės, socialinės, ideologinės, psichologinės nuos a os.
1 Rengian elek oninę LKŽ e siją „a sisaky a kai ku ių žodžių apib ėžimuose bu usio so ie inio e ini-
mo“ (Nak inienė 2012: 93).
2 Dauguma LKŽ ilius acinių pa yzdžių su ink a maždaug iki XX a. idu io (Zaba skai ė 2012: 247).
164 Al ydas Umb asas | Te minologija Lie u ių kalbos žodyne
Kadangi žodyno au o ius y a kolek y inis, ai duomenims su eikia objek y-
umo (Zaba skai ė 2010: 128; 2012: 247). Remian is LKŽ pa eik ais pa yz-
džiais jau a lik as ne ienas y imas, ku iuose k eip as dėmesys į LKŽ už ik-
suo as e čių sis emas, aizdinius – pagal als ybės, aldžios i įs a ymo lek-
sikog a inius s aipsnius nag inė as mūsų poli inis pasaulė aizdis (Zaba skai-
ė 2010), pagal LKŽ pa eik ą Adalbe o Bezzenbe ge io medžiagą ap ašy os
ma ios, pama ys i pama iškis (Zaba skai ė 2012), išsamiai a skleis as še -
mukšnio aizdinys, apiman iek p ak inius, biologinius, iek au osakinius,
mi ologinius aspek us (G i ėnienė 2016), emian is ap a iamu žodynu nag-
inė a pa ies žodyno są oka, jo aizdinys (G i ėnienė 2017).
Žodyno aizdinį LKŽ y usi Au elija G i ėnienė sako, kad jos „ y ime
pa ody as konk e us žodyno aizdinys y a susida ęs kalbo y os specialis-
ų – leksikog a ų, g ama ikų, dialek ologų i ki ų kalbos mokslo s ičių
y ėjų, aip pa jiems a imų kul ū os eikėjų i g ožinės li e a ū os kū ė-
jų sąmonėje“ (G i ėnienė 2017: 14). Sup an ama, aip eigiama u in
omenyje LKŽ kū ėjus i į LKŽ a ink ų ilius acinių pa yzdžių, ku iuose
minimas žodynas, au o ius. LKŽ, kaip leksikog a inio šal inio, į ai iapu-
siškumas pag įs ai leidžia ikė is pama inės leksikog a ijos są okos žodynas
a siskleidimo. Ve ikaliai i ho izon aliai skai an žodyno eks ą galima
sukaup i įdomios medžiagos į ai iems y imams. A. G i ėnienės y imas
apo aks inu ž ilg elė i į LKŽ e minologijos aspek u.
S aipsnio y imo objek as – LKŽ pa eik i su e minu e minas, jo e-
diniais, sinonimais susiję e minologiniai duomenys (a si ibo a nuo ki ų
e mino eikšmių, ku iomis į a dijama ne e minologijos są oka). Visame
žodyno eks e ieško a žodžių su šaknimi e min- – iek pa ies e mino, iek
e minologijos, e minijos i pan., . y. iš esmės e mino edinių, aip pa
ki ų žodžių, ku iais į a dijama e mino są oka. Da oma p ielaida, kad en,
ku minima šaknis e min-, galima as i am ik os e minologinės in o -
macijos. Ty imo ikslas – analizuojan šaknį e min- u inčius LKŽ an aš-
inius žodžius, aip pa eikšmių aiškinimus i ypač ilius acinius pa yzdžius
su okiais žodžiais pa ody i, kokie e minologijos mokslo i p ak ikos duo-
menys už iksuo i LKŽ. Daugiausia anali iniu ap ašomuoju me odu no ima
iš i i ne ik, kas kaip pa eik a ( ai daugiau leksikog a inis požiū is), be
i kokia in o macija a ink a žodynui, ką sako ilius aciniai pa yzdžiai
e minologijos klausimais. A liekan y imą naudo asi iek popie iniu LKŽ,
iek elek onine jo e sija. Į juos žiū ima iš esmės kaip į ieną šal inį
(ka ais a k eipian dėmesį į ski umus). P i eikus pasinaudo a i Skai me-
nine Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o eka ( oliau – LKŽPK).
165Te minologija | 2019 | 26
ANTRAŠTINIAI ŽODŽIAI
LKŽ pa eik i3 keli šaknį e min- u in ys daik a a džiai, ku iais į a dija-
mos ienos iš s a biausių e minologijos mokslo są okų:
• e minas DŽ, DŽ1, KlK19,71; L, Š, R nj. „1. KŽ, TŽŽ ling . iks-
liai ku ią no s mokslo, echnikos, meno są oką eiškian is žodis a
junginys“;
• e minija DŽ, NdŽ, LTEXI273, TŽŽ ling . „ e minų isuma“;
• e minologija T pŽ, KŽ, LTEXI274; LL254, L, R „1. DŽ, NdŽ
e minų mokslas“, „2. DŽ, NdŽ ž . e minija“;
• e minologas NdŽ; KlbXVIII33 „ e minologijos specialis as“;
• e minologizacija TŽŽ „ i imas i e imas e minu“.
Reikšmės aiškinamos lakoniškai, be bend ajam žodynui o pakanka. Ne
ką išsamiau šios są okos aiškinamos i specialiuosiuose žodynuose (plg.
KTŽ 1990; MTŽ 20054).
LKŽ aip pa eikiama kele as iš minė ų e minų iš es ų būd a džių,
eiksmažodžių:
• e mininis BŽ22, NdŽ, KŽ „1. e minijai p iklausan is“, „2. būdin-
gas e minui“;
• e minologinis NdŽ „susijęs su e minologija“;
• e minologiškas KŽ; L, R „ž . e minologinis“;
• e minin i „ž . e minologizuo i“;
• su e minin i5 š „pa e s i e minu“;
• e minologizuo i „panaudo i e minijai“.
Tu in omenyje, kad LKŽ a p au inių žodžių i jų edinių šiaip jau
daug ne eikė6, są ašas palygin i ne umpas (pa yzdžiui, į plačiąją a ose-
3 S aipsnyje žodžių i pa yzdžių šal inių san umpos a i inka pa eik as LKŽ.
4 KTŽ 1990 y a ik e minas, e minija, e minologija. Šie e minai y a i MTŽ 2005, ik jame eikiama ne
e minologizacija, o e miniza imas. Tai mūsų e minologijoje konku uojan ys e minai, pa yzdžiui,
K. Gai enis ilgainiui pasi inko a o i e minologizacija (Gai enis 2002: 18), o J. Klima ičius palaiko e -
minizaciją (Klima ičius: 2002: 131). Te minologo e minologijos žodynuose nė a, be jis pag įs ai en galė-
ų bū i (ž . Umb asas 2018: 107–108).
5 LKŽPK iksuojama i su e min i: Panašiai y a a si ikę i su pi mininku bei i šininku, jie su e min i iš
pi mąjį ba ą edančio pio ėjo (pap as ai senajame d a e) i y esniojo ke džiaus, a kančio kaimo piemenis
LEXXXI81 (kalba ne aisy a). Tokia o ma e ka čiais pasi aiko i daba inėje a osenoje, pa yzdžiui,
su e min i bend ieji žodžiai (Didju gienė, G igonienė 2010: 31). Dėl bend ašaknių e minų sis emišku-
mo haplologijos šiuo a eju ne eikė ų pa eisin i, nes edinį is dėl o da ome iš e minas, o ne e mas.
6 Juozas Balčikonis, 1930 m. apęs engiamo LKŽ ado u, į žodyną plana o dė i ik uos a p au inius
žodžius, ku ie a ojami gy ojoje kalboje, . y. a mėse (Vi kauskas 2002: 9).
166 Al ydas Umb asas | Te minologija Lie u ių kalbos žodyne
ną labiau o ien uo as DLKŽ7 eikia ik e minas, e minija, e minologija,
e minologas be jokių edinių).
Daba iniame e minologijos moksle y a ge okai daugiau e minų su
šaknimi e min-, daug jų y a ap a usi Regina K ašy ė, lygindama lie u ių
i la ių e minologijos e minijos sis emas. Pa yzdžiui, da a ojama
de e miniza imas, e e miniza imas, ans e miniza imas, e minog a ija,
e mino y a, e minoidas, k azi e minas, e minynas (K ašy ė 2013: 130).
Sup an ama, LKŽ jų nė a.
Daba inėje a osenoje p igijusių lie u iškų sinonimų7 e minas ne u i.
An ano Vi eliūno į a das lyg u ėjo galimybių konku uo i su e minu, be
nep igijo. Regis, jam koją galėjo pakiš i asociacijos su a das, eko gi dė i
nepag įs ų kal inimų dėl ne inkamos da ybos, no s, kaip inkamai y a pa-
s ebėjęs Jonas Klima ičius, jo da yba – iš į a dy i – y a nep iekaiš inga
(Klima ičius 2002: 132), mo y acija – aiški. LKŽ iksuojama: į a das Š,
BŽ265, NdŽ „pa adinimas, į a dijimas; e minas“ (Ryžausi p i ačiai iš-
spausdin i uos į a dus, ku ie jau pe ėję pe „Š ie imo da bo“ lapus V .); į a -
dynas Se „ e minologijos žodynas“ (Šiame į a dyne ė a ie į a dai, ku ie
y a išspausdin i „Š ie imo da be“ V .). Į a do y a (Klima ičius 2003: 12),
egis, pasi aikė ik lie u ių išei ių8 a osenoje, odėl į LKŽ nepa eko. Vis
dėl o LKŽ galima as i mažai žinomų e mino sinonimų. Su An ano Ba a-
nausko sakiniu eikiama sakmuo (neol.) „2. e minas, žodis“: No ėdamas
eiškiai saky pamokslus, egul nededa pamokslan s a k m e n ų , po mokslinyčias
esakomų A.Ba an. Tiesa, čia ne isai aišku, a sakmuo ne a o as iesiog
žodžio9 eikšme. Iš Ju gio Pab ėžos eks ų LKŽ iksuojama neįp as a žen-
klinsena „ e minija“: S ip esnioj ž e n k l i n s e n o j ankš a a adinas, kad il-
gybė jos kele ą ka ų p aei sa o losną pla ybę P. Vedinio iš ženklin i mo y a-
7 Ta p au inius e minus duble as, p o esionalizmas J. Klima ičius mini kaip e minologijoje esamus e mino
sinonimus (Klima ičius 2002: 132), be is dėl o ie e minai unkciškai nė a isai apa ūs e minui.
8 Čikagos Li uanis ikos y imo i s udijų cen o (Li huanian Resea ch and S udies Cen e ) in e ne o s e ai-
nėje (h p://www.li huanian esea ch.o g) galima as i, kad jų Adomo Va no a chy e y a p o . A. Va no
s aipsnis „Gy enimiškosios į a do y os eikalu“ (apie 1961 m.).
9 Te minas aip pa ka ais pa a ojamas „žodžio“ eikšme, ypač ki ose kalbose (Klima ičius 2002: 132).
LKŽ p ie lelio i „ba i, plūs i, ui i, ie i“ kaip eikšmės a spal is pa eik as pa yzdys Leliojamas e minas
K.Būg u bū labiau o ien uoja į „žodžio“ eikšmę. LKŽPK y a ko elių su Zigmo Zinke ičiaus eks ų
sakiniais, ku iuose ne i ie o a džiai apibūdinami su žodžiu e minas ( aiška ne aisy a): Te minas Bal a-
usia y a naujas; Te minas Vilniaus k aš as, a ba Vilnija (Wileńszczyzna), a si ado po I pas. ka o, Lenkijai
ėmus eikš i p e enzijas į y inę Lie u os dalį. As a Mi ke ičienė aip pa y a a k eipusi dėmesį į šiuos
LKŽPK pa yzdžius – ne isai aišku, a čia e mino eikšmė p aplės a, a jis de e minizuo as, . y. pa e s-
as pap as u žodžiu (Mi ke ičienė 2016: 76–77).

167Te minologija | 2019 | 26
cija gana skaid i, o i e mino p igim is, pasak Kazimie o Gai enio, y a
ženkliška (Gai enis 2002: 10). Taip pa J. Pab ėžos sakiniu Reiškiai ( e -
minai) apei ai ingą padalyseną P. ilius uojamas žodis padalysena „padali-
jimas“. Iš į ilius aciją į e p o aiškinamojo komen a o10 ma y i, kad „ e mi-
nų“ eikšme pa a o a eiškiai. Vienaskai a, ma y , bū ų eiškis ( edinys iš
eikš i). Žodis kažkodėl nė a pa eik as LKŽ kaip an aš inis, galbū abejo a
dėl jo in e p e acijos a iesiog liko pami š as. Vis dėl o ma y i, kad žinomas
naujada ų kū ėjas J. Pab ėža (nemažai jo naujada ų išliko biologijos a dy-
ne11) bandė p isidė i i p ie esminio e minologijos e mino aiškos.
Minė ina, kad LKŽ aip pa y a pa eik as žodis nomenkla ū a „1. T pŽ
„ku ios no s mokslo a eiklos s i ies e minų isuma“. Pa eikiamas pa-
yzdys Geog a ijos nomenkla ū a DŽ. Iš pa eik o aiškinimo nema y i no-
menkla ū os i e minijos ski umų. Iš iesų nomenkla ū a pap as ai a o-
jama kalban ik apie am ik os s i ies objek ų, ealijų pa adinimus (KTŽ
1990: 134; MTŽ 2005: 41), pa yzdžiui, mūsų e minologų dažniausiai
nag inėjama biologijos nomenkla ū a (augalų i gy ūnų a dai), ana omi-
jos nomenkla ū a (o ganų pa adinimai) i k . Apie nomenkla ū os san y-
kį su e minija, ski ingas nomenkla ū os samp a as da ž . Шелов 2006.
REIKŠMIŲ AIŠKINIMAI
Sup an ama, kad LKŽ aiškinan žodžius pasi elkiami logiškai susiję ben-
d ašakniai žodžiai, . y. e minija, e mininis, su e minin i aiškinama a ojan
žodį e minas, asmenį į a dijan is e minologas aiškinan siejamas su e mi-
nologija i pan. (ž . anks esnį sky elį). Taip pa sup an ama, kad, pa yzdžiui,
į a das, į a dynas aiškinami sinonimais, . y. pasi elkiami žodžiai e minas,
e minologija. Tos pačios mik osis emos žodžiai g indžiami ieni ki ais. Ne
šios mik osis emos žodžių aiškinimuose LKŽ žodžiai su šaknimi e min-
neminimi, išsky us e miną e minas. Y a os kele as ki ų žodžių aiškinimų,
ku iuose e minas minimas, pa yzdžiui, ansk ipcija – „2. LTEXI379 ling .
ki ų kalbų ik inių a dų i mokslo e m i n ų pe aša sa o kalbos aidėmis“.
Aiškinama žodžio e minologinė a osena: lielis – „3. sudė iniuose e -
m i nu o s e apie augalą su liežu io pa idalo lapais“: Vėd ynas lielis (Ranun-
culus lingua) LBŽ. Š a ykas lielis P.; nykš ukas – „ǁ a ojamas kaip sudė-
inio e mi n o dalis, žymin ką no s labai mažą“: Šikšnospa nis nykš ukas –
10 LKŽe elemen as, pa adin as „aiškinan is komen a as ilius acijoje“, ašomas ku sy u (pa i ilius acija s a-
čiu š i u).
11 Ka ais jo naujada ai a gai inami daba no minan biologijos a dyną (Aukso iū ė 2015: 64).
168 Al ydas Umb asas | Te minologija Lie u ių kalbos žodyne
ienas mažiausių mūsų šikšnospa nių š. Pamiškėje ga banojasi nykš ukai
be žai J.Ma c. Ž aigždžių nykš ukų spek ai EncV1243. P ie ieno ki o žo-
džio aiškinimo skliaus uose p idedamas komen a as12, ku iame pasakoma,
ku ios s i ies ai e minas: įlaiškis „laiško p adžia, įžanga (p ekybinės ko es-
pondencijos e m i n a s 13) “, ka genis „žmogus, ku is s umia ka į po an-
deniu olyn (ž ejų e m i n a s )“, kulninė „ am ik as14 geležinis į ankis;
e s u ė (klumpdi bių e m i n a s )“, nugimdy i „pašalin i aisių (seno inis
eisinis e m i n a s )“. Žodis g ūdukas apsk i ai nepaaiškin as, ik pasaky a,
kad ai „1. audimo e m i n a s “: Aus a aš uoniom ny im, e a po po ą g ū-
dukų su a ai KzR. Iš esmės ai oks pa me akomen a as kaip p ieš ai
minė ieji (skliaus uose).
ILIUSTRACINIAI PAVYZDŽIAI
Ilius aciniai pa yzdžiai (pap as ai ai išplė o i sakiniai, be būna i sa-
kinio pa idalu pa eik ų nomina y inio pobūdžio žodžių junginių) y a,
galima saky i, įdomiausia LKŽ dalis. Jie eikia ne ik ling is inę, g ama-
inę15 in o maciją, be ka u i am ik ą dalykinį u inį. Iš iso LKŽ y a
pa eik a pe 10016 pa yzdžių, ku iuose y a žodžių su šaknimi e min-.
Juose galima as i į ai ios e minologinės in o macijos.
Te minų požymiai i ipologija
Kaip jau minė a, e minas LKŽ aiškinamas „ iksliai ku ią no s mokslo,
echnikos, meno są oką eiškian is žodis a junginys“. Daugiau in o ma-
cijos apie e minus galima sužino i iš į ai iuose s aipsniuose pa eik ų
pa yzdžių ( ų s aipsnių an aš iniai žodžiai su e minologija gali bū i
isai nesusiję). Kai ku ie pa yzdžiai aizdingai a skleidžia e mino esmę –
Te minai ai specialiosios, dalykinės kalbos še dis š17 (še dis18). Nuo ne
12 LKŽe nu odoma, kad skliaus uose y a „aiškinan is komen a as eikšmės apib ėžime“. Popie iniame žody-
ne ai ašoma smulkesniu s ačiu š i u (g e a eikšmės aiškinimo ku sy u).
13 LKŽe komen a as pašalin as, y a „ e slo laiško p adžia, įžanga“.
14 LKŽe pakeis a į „ oks geležinis į ankis, e s u ė (klumpdi bių e minas)“.
15 A. Mi ke ičienė iš ilius acinių pa yzdžių, ku iais LKŽe i LKŽPK aiškinamas e minas, y a išsky usi
a ibu inių, objek inių i subjek inių junginių su žodžiu e minas (Mi ke ičienė 2016: 75–77).
16 Žodžių s aipsnių, ku iuose pa eik i ie pa yzdžiai, y a šiek iek mažiau nei 100, nes ka ais iename
s aipsnyje būna daugiau nei ienas ak ualus pa yzdys.
17 San umpos š ( a ybiniai aš ai) i š ( aš ai) žodyno elek oninėje e sijoje (LKŽe) su ienodin os, ašo-
ma š, a i inkamai p ie šio i da po os pa yzdžių pakeis a i s aipsnyje.
18 Čia i oliau skliaus uose po šal inio san umpos nu odoma, kokio žodžio s aipsnyje y a as pa yzdys.
169Te minologija | 2019 | 26
specialiųjų žodžių e minai ski iasi sa o eikšme, jos apib ėž umu, ačiau
uo pačiu e minu į a dijamų są okų ap ėp is gali ski is: Te mininė eikš-
mė š ( e mininis); Deminu y ų e minas čia sup an amas plačiąja p asme
KlK12,47 (p asmė). S a bi e minų pasi eiškimo e d ė – mokslas, e mi-
nų po eikis ypač iškyla a si andan naujoms ealijoms: Moksliški e minai
i naujų iš adinių a dai š (iš adinys). Moksle ne e ai ku iamos abs akčių
e minų sis emos, ku ioms sup as i eikia inkamo dalykinio pasi engimo:
Meno elemen ai abs ak iniais e minais y a labai sunkiai są okojami š (są oko i
„sup as i, su ok i“);
A sajus e minas ka ais sunkiai sup an amas FT (a sajus „a i auk as, a sie as,
abs ak us“).
Lie u ių e minologijoje e minais pap as ai laikomi i e minų žody-
nuose eikiami daik a a džiai i jų junginiai:
Nomina y inę unkciją ge iausiai a lieka i s anda izacijai bei e minologizacijai leng
iausiai pasiduoda daik a a džiai i jų kons ukcijos KlK25,9 ( e minologizacija);
Specializuojami, e minologizuojami i abs ak inami ne ik mokslinio s iliaus žo-
džiai, be i žodžių junginiai KlK25,5 ( e minologizuo i).
Te mino požymiai, jam keliami eikala imai ma y i iš šių pa yzdžių:
Te minai nuo pap as ų žodžių a jų junginių ski iasi iena eikšmiškumu, sis emiš-
kumu, s ilis iniu neu alumu MLTEIII542 (sis emiškumas);
Sis emiška, iksli, su ienodin a, aisyklinga e minija š (su ienodin i);
Te minų da yboje laiky is ien ik umpumo k i e ijaus negalima KlK21,10 ( um-
pumas).
Tiek kalbos, iek logikos a ž ilgiu ikslumas y a ienas iš s a biausių
e mino kokybės k i e ijų:
Te minų ikslumas š ( ikslumas);
Tiksliu adiname okį e miną, ku is iš eiškia esminius nu odomosios są okos po-
žymius KlK42,37 ( ikslus);
Iš nomenkla ū inių i e mininių pa adinimų eikalaujama didžiausio kslumo19
K.Daukš ( e mininis).
Tikslumas pap as ai siejamas su iena eikšmiškumu, eikšmės apib ėž-
umu i mo y acija, ačiau, kaip eisingai pas ebi K. Gai enis, p ak ikoje
šie dalykai neleng ai pasiekiami i e minų a ky ojų a y ėjų nebū inai
19 Žodyne ko ek ū os klaida, u ė ų bū i ikslumo.
170 Al ydas Umb asas | Te minologija Lie u ių kalbos žodyne
ienodai sup an ami. Apsk i ai isuo inis ienodas e minų sup a imas
u bū y a neįmanomas, užke an is kelią mokslo pažangai. Jei iena eikš-
miškumas ka ais pasiekiamas, ai ik „pe nuola inę nuomonių ko ą“
(Gai enis 2002: 38–39). Šie LKŽ pa yzdžiai iš esmės odo ik eo inį
idealą, ku į eikė ų ak uo i ne kaip eikala imą, o kaip pageida imą ap-
si ibojan ik iena s i imi a e minų mik osis ema (Keinys 2013: 50):
Viena eikšmis e minas š ( iena eikšmis);
Vienas s a biausių eikalaujamų e mino b uožų y a iena eikšmiškumas š ( iena-
eikšmiškumas);
Daugiau negu ienos eikšmės u ėjimas pap as ai laikomas e mino yda š ( u ėjimas);
Tobulai su a ky oje e minologijoje kiek ienai są okai u ė ų bū i a ski as e minas
š (su a ky i).
Te minai gali bū i ski s omi į ai iais aspek ais. Ling is inėje e minolo-
gijoje ski s ymo pag indu dažnai imama e mino sanda a – Galima ski i
ienažodžius e minus i sudė inius e minus š ( ienažodis). Y a nuomonių,
kad kaip sudė inio e mino opozicija sis emiškesnis y a ien isinis
e minas (MTŽ 2005: 74), be lie u ių e minologų a osenoje iš adi-
cijos y auja LKŽ minimas ienažodis e minas. Ski s ymo pag indas
y a žodžių skaičius20. Į sanda ą aip pa žiū ima ieno žodžio lygmeniu:
Sudu inis e minas š (sudu inis), Su auk iniai e minai š (su auk inis).
Dalykiniu aspek u pi miausia kyla po eikis ski s y i e minus pagal s i is
( ai pag indinis e minų a ankos žodynuose pag indas). Te minijos s ičių
į ai o ė ma y i i iš LKŽ pa yzdžių:
Technikos e minas DŽ ( e minas);
Vidaus eikalų minis as u ėjo eisę nus a inė i medžioklės e minus š (nu-
s a inė i);
Lie u ių, la ių i p ūsų ė ynė, kaip odo medžiojimo e minai, ieško ina y a
gi io ame k aš e K.Būg (gi io as);
Giminys ės e minai, susiję su žmonos šeimos linija, indoeu opiečių kalbose
labiau į ai uoja i y a ėlesnės kilmės š ( e minas);
E imologizuojamos ema inės žodžių g upės (žu ų, paukščių, giminys ės
e minų pa adinimai i pan.) BIV145 ( ema inis);
20 Te minus klasi ikuo i galima ne pagal žodžių, be pagal šaknų skaičių. Lie u os s anda e (ISO s anda o
e ime) Te minologijos da bas pa eik i e minai ienašaknis e minas (angl. simple e m) i daugia
šak nis e minas (angl. complex e m) (LST ISO 1087-1:2005). Vis dėl o lie u ių e minologijai oks
ski s ymas nebūdingas, ai y a pasaky a i Lie u os s anda o pas aboje.
177Te minologija | 2019 | 26
Daugelis jo (J. Jablonskio) suku ų kalbos mokslo e minų ebe a ojami i šiandien
K.Ko s ( e minas);
Ta p ki ko mes iš jo u ime isą g ama ikos e minologiją KlbV62(J.Balč) ( u ė i;
sakinys iš s aipsnio apie J. Jablonskį);
Jaunius u ėjo… nukal i g ama ikos e minus LTII321 (J.Jabl) (nukal i);
Jauniaus ken ė inis (passi um) g ama ikos e minologijos eikalui y a ne isai ge as
J.Jabl (ken ė inis);
Čia Jauniaus įsileis a be eikalo į pap as ųjų ado ėlių e minologiją LTII320 (J.Jabl)
(įleis i; sakinys iš Kazimie o Jauniaus Lie u ių kalbos g ama ikos (1911) ecenzijos);
Tokie žodžiai ne u ė ų gau i ie os (ne u ė ų bū i a ojami) nė g ama ikos e mi-
nams da y i J.Jabl (gau i).
Esama iš į ai ių s ičių eks ų paim ų eiginių dėl ieno a ki o e mino
au o ys ės, samp a os a papli imo:
A is o elis pi masis pa a ojo e ikos e miną i su eikė jam mokslo apie do o ę
p asmę š ( e minas);
Daba e minas bál ai jau isuo inai a ojamas į ai ių šalių mokslininkų š ( i-
suo inas);
Tau osakos y inė ojai y a į edę e miną d asia egys EncVII292 (d asia egys);
Te minu „jauja“ a ba „ eja“ žemaičiai sup an a po ienu s ogu esančius šiuos pas-
a us: klojimą, da žinę šiaudams, pi į džio inimui, peludę i k . š ( eja).
Kai ku iuose sakiniuose už iksuo i am ik ų s ičių e minijos pokyčiai,
nebū inai sėkmingi bandymai ski i, keis i e minus:
Viene o są okai eikš i ap a iamuoju laiko a piu bu o įsigalėjęs žodis iena a, pa-
kei ęs iki ol a o ą e miną iena is KlbXXXI(1)72 ( iena is);
Kai eikės ski i giesmės i dainos są oką, a ei y abu e minu a osime pag ečiui
B.S uog (pag ečiui);
Jablonskis ilgai ginčijęsis su P. Vileišiu dėl o e mino, be leidėjo negalėjęs į ikin i,
kad ge esnis žodis „kaina“, o ne „p ekė“ J.Balč (leidėjas).
„A i me ikos eo ijoje“, pi mą ka ą pa eikian są okos pa adinimą, šalia naujojo
(„ o onežiškio“) e mino skliaus uose bu o nu odomas i senasis e minas ai są o-
kai žymė i: dalyba (dalinimas), daliklis (daly ojas), dalmuo (dalinys), ka o inis
(saikojas) KlK29,11 (saikojas);
Be po išgi dimo Palangoj, jog ilnys jū os adinas ulingiais, nu ad eiškius ( e -
minus) ilnė as, ilnelė as, biškį pa ėdingus į ilną, ilnelę, pa k eipiau į eiškius
ulingiuo as, ulingeliuo as P ( ulingiuo as).

178 Al ydas Umb asas | Te minologija Lie u ių kalbos žodyne
Ma y i no minamojo kon eks o sakinių, ku iuose au o iai nu odo aisy-
inus e minus, siūlo sa o eikinius:
Many ume, kad kasdieninei a osenai bū ų pa ogesnis ienažodis e minas š a inu-
kas, o, no ėdami ą ašyklę nusaky i iksliau, galė ume ją adin i š a iniu pieš uku
KlK15,66 (š a inis);
Tu in du e minus – ine inės dujos i ne eikliosios dujos, kilniųjų i au iųjų
dujų eik ų a sisaky i KlK23,57 ( au us);
Tokią a alynę siūlome adin i umpaaũliais, no s jai aikomas i e minas žemi
aulinukai KlK35,34 ( umpaauliai);
Žalia iniam spi i ui inkamesnis e minas žalias spi i as KlK34,38 (žalias).
Esama iesiog aizdingų sakinių – pasi elkian me a o as pa odoma e -
minų gausa, painumas, įman umas:
Smagenys džiū o neišei iname labi in e isokių e minų š (išei i);
Ne ieną li e a ū os moky oją k i ikos da bai a baido šal u akademizmu, specialių
e minų sang ūdomis sp (sang ūda);
Poezija g aibs o jos ( echnikos) e minologijos blizgučius, mėgindama nea silik i
nuo amžiaus, nuo mados J.Ma cin ( e minologija).
P idu ina, kad LKŽ pa yzdžiai odo, jog e minas ka ais minimas į e -
piamuose me akalbiniuose komen a uose, kai p i eikia nu ody i šal inį,
e mino au o ių:
Kiek ieno k aš o lie u is is ki aip „nusuõkia“ (Daukan o e minas) žodį, ki-
aip jį iš a ia K.Būg (nusuok i);
Jo e minu kalban , į žodžūgį, iš ku io iš iedėjusios a ski ų a mių o mos
LKXIX76 (žodžūgis).
Pa yzdžių šal iniai
Ž elgian į isus ap a us LKŽ ilius acinius pa yzdžius, ku iuose mini-
mas e minas, jo sinonimai a ediniai, ma y i, kad engian žodyną pasi-
elk a į ai ių šal inių. Dažniausiai – as i 28 pa yzdžiai – konk e us šal inis
a au o ius nenu odomas, ik pažymima, kad ai duomenys iš aš ų kalbos
( š). Leidinys, iš ku io paim a daugiausia e minologinio pobūdžio sakinių,
y a Kalbos kul ū a (KlK) – šis šal inis nu odomas p ie 22 sakinių. Nemažai
em asi i Kalbo y a – įdė i 9 sakiniai. Ne keis a, kad daug žiū ė a į J. Ja-
blonskio eks us, nes iš jo moky asi, – įdė a 11 pa yzdžių. Nė a abejonių,
kad šio au o iaus eks ai bu o p iski iami p ie s a biausių LKŽ šal inių.
179Te minologija | 2019 | 26
Kai ku ių au o ių, minėjusių sa o da buose e miną a jo edinius (p z.,
J. Balčikonio, V. Kudi kos, Kazimie o Būgos), įdė a po kele ą sakinių, daž-
niau im a po ieną (p z., Augus ino Janulaičio, Balio S uogos, Jus ino
Ma cinke ičiaus). Šių i ki ų au o ių i leidinių ilius acinių pa yzdžių
s a is iką ž . 1 len elėje.
1 len elė. Ti ų LKŽ ilius acinių pa yzdžių šal iniai23
š 28 B.S uog 1
KlK 22 b 1
J.Jabl 11 DŽ 1
Klb 6(9) DŽ11
LT 4(6) GK 1
J.Balč 4 J.Ma cin 1
V.Kudi 4 K.Daukš 1
EncI 3 K.Ko s 1
K.Būg 3 LK 1
P3LTE 1
V 3MLTE 1
FT 2 NdŽ 1
M 2SkŽ 1
Z.Žem 2 sp 1
A.Janul 1Iš iso 112
IŠVADOS
Lie u ių kalbos žodyne sukaup a ne ik gausybė žodžių, jų aiškinimų.
Tai i į ai ialypis eks as apie mus. Jame už iksuo a ne ik ilgame ė au os
kasdienybės pa i is, ealijos, be i į ai ių mokslų žinios. Ty imas odo,
kad apie e minologijos mokslą iš LKŽ galima sužino i palygin i nemažai.
LKŽ ne iksuoja isų šiandienos e minologijoje žinomų e minų su
šaknimi e min- (sup an ama, juk ai nė a e minų žodynas), be už iksuo-
23 G e a LKŽ san umpos nu odomas pa yzdžių skaičius. Jei bu o nu odomas i leidinys, i au o ius, pa yz-
džiai p iski i p ie au o iaus, o p ie leidinių skliaus uose nu odomas pa yzdžių i su au o iumi skaičius.
Čia u imi omenyje du J. Jablonskio sakiniai iš Lie u ių Tau os i ys J. Balčikonio sakiniai iš Kalbo y os.
180 Al ydas Umb asas | Te minologija Lie u ių kalbos žodyne
ų e minų i jų edinių pakanka su minė a šaknimi susijusių žodžių
b anduoliui ap ėp i. Ka u ma y i, kad e minui is o ijos aidoje ieško a
sinonimų. I ai ne ik pami š as, be da pažįs amas į a das, ai i ge okai
senesni, jau nežinomi sakmenys, eiškiai, ženklinsena.
LKŽ eikšmių aiškinimuose e minas minimas e ai, dažniausiai šaknis
e min- pasi elkiama aiškinan ą pačią šaknį u inčius žodžius. Vos p ie
ieno ki o žodžio y a komen a ų, ku iais pasakoma, kad as žodis y a am
ik os s i ies e minas.
Didžiausias lobynas y a ilius aciniai pa yzdžiai. LKŽ as a pe 100 pa-
yzdžių, ku iuose minimas e minas, jo ediniai a sinonimai. Daug jų
paim a iš neį a dy ų ašy inės kalbos šal inių ( ikė ina, kalbo y os kon-
eks o), dažnai em asi Kalbos kul ū os žu nalu, aip pa J. Jablonskio eks-
ais i k . Tie sakiniai leidžia susida y i gana pla ų e minologijos eo ijos
i p ak ikos aizdą. Te minai LKŽ a siskleidžia kaip dalykinės kalbos še -
dis. Čia galima as i in o macijos, kas laikoma e minais, kokie eikala i-
mai keliami e minams, kaip jie ski s omi ( iek kilmės, iek sanda os, iek
u inio aspek ais). Daug dėmesio ski iama e minų kū imui, jų a kymui.
Iš J. Jablonskio (nemažai sakinių odo jo nuopelnus e minijai) a eina
dėmesys žmonių kalbos dėsniams – e minų kū imo p incipai am aip pa
ne u i p ieš a au i. Ma y i apgailes a imų, kad kai ku ių s ičių e minija
da nesu a ky a, nenusis o ėjusi. Su okiama, kad e minų a kyba y a
sunkus, daug laiko a iman is da bas, ku į s a bu di b i nuosekliai, be ei-
kalo ne aisaliojan . Te minija kaupiama e minų žodynuose. Kai ku iuose
sakiniuose už iksuo a am ik ų e minų is o ija, aida. Galima sužino i
apie e minų au o ys ę, papli imą, esama nebū inai sėkmingų siūlymų,
kaip ieną a ki ą e miną eikė ų keis i. LKŽ pa yzdžiuose e minologi-
nis gy enimas iesiog e da. Tai odo, kad LKŽ y a daugiau nei žodynas,
gilesnis jo skai ymas a ei yje padės as is da ne ienam y imui. Žodyno
kū ėjai į jį sudėjo gausybę in o macijos, ku i susis emin a gali bū i ne i-
kė a ne pa iems žodyno kū ėjams.
PAGRINDINIS ŠALTINIS
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas I–XX. A sak. / y . ed. J. Balčikonis, J. K uopas, K. Ul ydas, V. Vi kauskas,
Vilnius, 1941–2002.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002), e. a ian as. Redak o ių kolegija: G. Nak inienė
( y . ed.), J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė. P og amuo ojai: E. Ože ai is,
V. Zinke ičius, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga pe in e ne ą:
h p://www.lkz.l .
181Te minologija | 2019 | 26
PAPILDOMI ŠALTINIAI
DLKŽ7 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S . Keinys. 7-asis pa ais. i papild. leid., Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2012; e. a ian as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga pe in e ne ą:
h p://lkiis.lki.l .
KTŽ 1990: Gai enis K., Keinys S . Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
LKŽPK – Skai meninė Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o eka, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2015.
P ieiga pe in e ne ą: h p://lkiis.lki.l .
LST ISO 1087-1:2005 Te minologijos da bas. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Teo ija i aikymas ( apa us ISO
1087-1:2000).
MTŽ 2005: K ašy ė R. Mokomasis e minologijos žodynėlis, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e o leidykla.
LITERATŪRA
Aukso iū ė A. 2015: Naujieji deko a y inių augalų genčių a dai. – Te minologija 22, 61–77.
Daujo y ė V. 2002: Pama inis kul ū os eks as. – D idešim Lie u ių kalbos žodyno omų. Suda ė J. Za-
ba skai ė, Z. Šimėnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–38.
Didju gienė A., G igonienė G. 2010: Ino a y us požiū is į specialybės kalbos dės ymą aukš ojoje mokyklo-
je. – Mokslo aikomieji y imai Lie u os kolegijose 7, 27–33.
Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI leidykla.
Gai eny ė-Bu le J. 2016: Ilona Mickienė, Bi u ė B iaukienė. Lie u ių e minologijos aspek ai. Me odinė
mokomoji knyga [e. iš eklius], Vilnius: Vilniaus uni e si e as, 2016, 67 p. [ ecenzija] – Te minologija 23,
240–255.
G i ėnienė A. 2016: Še mukšnio aizdinys „Lie u ių kalbos žodyne“. – Tau osakos da bai 52, 85–104.
G i ėnienė A. 2017: Žodyno aizdinys Lie u ių kalbos žodyne. – Bend inė kalba 90, 1–19. P ieiga pe in e -
ne ą: h p://www.bend inekalba.l /?90.
Kaulakienė A. 2014 [1979]: P iešdėliniai i p iesaginiai da ybiniai e iniai lie u iškoje poli echnikos e mi-
nijoje. – Kaulakienė A. Te minologija. Te minog a ija. Te minija. S aipsnių inkinys, Vilnius: Technika,
192–204.
Kaulakienė A. 2014 [1981]: Seman iniai e iniai lie u ių poli echnikos e minijoje. – Kaulakienė A. Te mi-
nologija. Te minog a ija. Te minija. S aipsnių inkinys, Vilnius: Technika, 233–243.
Keinys S . 2010: Min ys apie didelį kalbininką i e minologą Joną Jablonskį 150- ų gimimo me inių p o-
ga. – Te minologija 17, 80–92.
Keinys S . 2013: Dėl mokslo e minų iena eikšmiškumo sup a imo. – Te minologija 20, 47–55.
Klima ičius J. 2002: Kazimie as Gai enis. Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius:
LKI leidykla, 2002, 148 p. [ ecenzija] – Te minologija 9, 129–147.
Klima ičius J. 2003: Lie u ių e minog a ija: p aei ies b uožai, daba ies sunkumai i užda iniai. – Te mino-
logija 10, 9–32.
Kniūkš a P. 1985: Pi miausia li e a ū inė kalba, po o bend inė. – Kalbos kul ū a 49, 33–62.
K ašy ė R. 2013: Lie u ių i la ių kalbų e minų su šaknimi e min- mik osis ema. – Te minologija 20,
123–139.
Mi ke ičienė A. 2016: Te minas kon eks e (žodžių junginio lygmuo). – Te minologija 23, 73–104.
Nak inienė G. 2012: Elek oninio Lie u ių kalbos žodyno naujo ės. – Kalbos kul ū a 85, 92–102. P ieiga pe
in e ne ą: h p://www.bend inekalba.l /?85.
Pi očkinas A. 1970: Li e a ū inės kalbos e minas i jo analogai. – Kalbos kul ū a 19, 25–32.
Pi očkinas A. 1986: Jono Jablonskio kalbos aisymai, Kaunas: Š iesa.
Pupkis A. 2017: S anda inė kalba? – Bend inė kalba 90, 1–16. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.bend ine-
kalba.l /?90.
Sme onienė I., Sme ona A., Valo ka A. 2016: Dėl s anda inės kalbos e mino. – Lie u ių kalba 10, 1–14.
P ieiga pe in e ne ą: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iew/217.
Šalkauskis S. 1991: Raš ai II: Filoso ijos i pedagogikos e minija, Vilnius: Min is.
TV 2006: Te minologijos ado ėlis: Eu opos Komisijos Ve imo aš u gene alinio di ek o a o Lie u ių kalbos de-
pa amen o e ėjams, Liuksembu gas. P ieiga pe in e ne ą: h ps://ec.eu opa.eu/in o/si es/in o/ iles/
e minology_guidelines_l .pd .
Umb asas A. 2018: Asmenų pa adinimai kompiu e ijos žodynuose. – Te minologija 25, 107–127.
182 Al ydas Umb asas | Te minologija Lie u ių kalbos žodyne
U bu is V. 1978: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslas.
Vaišnienė D. 2017: Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon-
eks e. – Bend inė kalba 90, 1–19. P ieiga pe in e ne ą: h p://www.bend inekalba.l /?90.
Vi kauskas V. 2002: Didysis akademinis mūsų Žodynas. – D idešim Lie u ių kalbos žodyno omų. Suda ė
J. Zaba skai ė, Z. Šimėnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 8–14.
Zaba skai ė J. 2010: Poli inis pasaulė aizdis didžiajame Lie u ių kalbos žodyne ( als ybė, įs a ymas, aldžia). –
Pa lamen o s udijos 9, Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka, 125–143. P ieiga pe
in e ne ą: h p://www.pa lamen os udijos.l /N 9/9_kalba_1.h m.
Zaba skai ė J. 2012: Ki oks didžiojo „Lie u ių kalbos žodyno“ skai ymas: Adalbe as Bezzenbe ge is, ma ios,
pama ys, pama iškis. – Mažoji Lie u a: pa ibio kul ū os y imai. Suda ė G. Blažienė, N. Mo ozo a, J. Za-
ba skai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 239–271.
Шелов С. 2006: Номенклатура e sus терминология (три подхода к выделению номенклатурных
наименований). – Te minologija 13, 33–47.
TERMINOLOGY IN THE DICTIONARY OF THE LITHUANIAN LANGUAGE (LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS)
Summa y
The Dic iona y o he Li huanian Language (Lie u ių kalbos žodynas – LKŽ) is an
exclusi e wo k o he Li huanian lexicog aphy. I is signi ican o i s b oad scope,
long p epa a ion ime and he abundance o au ho s. This dic iona y no only con-
ains many wo ds and hei in e p e a ions, bu also i is a mul i ace ed ex ha can
be analysed as a co pus. I includes a a ie y o scien i ic knowledge. The a icle in-
es iga es e minological da a collec ed om he LKŽ. The da a un olds h ough he
wo ds wi h he oo e min- ha we e used in di e en pa s o he dic iona y.
The s udy shows ha he LKŽ is an ex ensi e sou ce o e minological knowledge.
Though he LKŽ does no con ain all he e ms wi h he oo e min- ha a e known
oday in he ield o e minology, he e ms and hei de i a i es ound in he dic ion-
a y a e su icien o co e he ke nel o wo ds ela ed o he be o e men ioned oo .
The co e e m is e minas “ e mˮ, wha is mo e, i was obse ed ha Li huanian syn-
onyms o his wo d we e sea ched o in he Li huanian language. In he LKŽ, mean-
ing in e p e a ions include he wo d e minas e y a ely. Usually, he oo e min- is
used o in e p e wo ds wi h he same oo . The g ea es easu e o he dic iona y is
illus a i e examples. O e 100 examples we e ound in he LKŽ, including he e m
e minas, i s de i a i es o synonyms. Many o hem we e aken om unnamed w i -
en language sou ces (p obably, linguis ic con ex s), as well as, om he linguis ic
jou nal Kalbos kul ū a (“Language Cul u eˮ) and he ex s o amous linguis Jonas
Jablonskis and o he s. These sen ences gi en as examples allow o a a he b oad pic-
u e o he heo y and p ac ice o e minology. The e ms in he sen ences p esen ed
in he LKŽ un old as he co e o he expe ise language. He e, he in o ma ion on
wha a e m is conside ed, wha he equi emen s o he e ms a e, how hey a e
classi ied (on he aspec s o o igin, s uc u e and con en ) is ound. A lo o ocus is
dedica ed o he c ea ion p ocess and managemen o e ms. Nume ous sen ences
show Jonas Jablonskis’ me i s o e minology, his a en ion o usual language laws –
he p inciples o e m-c ea ion canno con adic hem. Reg e ably, he e minology
in some ields has no ye been se led. Na u ally, he managemen o e ms is a di -
icul , ime-consuming wo k equi ing a sys ema ic app oach. I is men ioned ha he

183Te minologija | 2019 | 26
e minology is s o ed in he dic iona ies o e ms. Some sen ences e lec he his o y
and de elopmen o ce ain e ms. The au ho ship and p e alence o he e ms a e
p esen ed. The e a e some p oposals ha should be changed. In he illus a i e exam-
ples o he LKŽ, e minological li e is boiling. This shows ha he LKŽ is mo e han
a dic iona y, and i s comp ehensi e analysis is going o esul in mo e esea ch in he
u u e. I mo e sys emized, he in o ma ion pu in he dic iona y by he au ho s
migh make he la e unexpec edly su p ised.
Gau a 2019-08-26
Al ydas Umb asas
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]