279Te minologija | 2021 | 28
„Kalba žmogaus i mašinos e oje“: isų
žemynų mokslininkai ienija jėgas, kad
p ognozuo ų, kaip naujos echnologijos
pakeis mūsų kalbas i bend a imą1
Eu opos moKslo i Echnologijų bEnd ada bia imas
(angl. Eu opean Coope a ion in Science and Technology, cos )
„Kalba žmogaus i mašinos e oje“: kaip naujos kalbos
echnologijų o mos pakeis mūsų bend a imą i pačią kalbą?
ne ukus a eis „žmogaus i mašinos e a“: laikas, kai echnologijos bus
iesiogiai susijusios su mūsų pojūčiais, nebus apsi ibojama ien mobiliai-
siais į enginiais. išmanieji akiniai i ausinės galės iš e s i ki o žmogaus
žodžius, i ai a odys aip, lyg ki as žmogus kalbė ų su mumis mūsų
kalba. ačiau echnologijos ne ik a pininkaus am, ką ma ome, gi dime
i sakome ealiuoju laiku, – ai bus is sudė ingesni pokalbiai su mumis.
naujai suku as mokslinių y imų inklas „Kalba žmogaus i mašinos
e oje“ (angl. Language in he Human-Machine E a) (li hmE) su 52 šalių
na iais i ia, kaip nuola kin ančios echnologijos gali pakeis i mūsų kas-
dienį kalbos a ojimą i pačią kalbą. li hmE paskelbė a i osios p ieigos
a askai ą (angl. open access epo ), į ku ią įeina dešim ys kalbos echnologijų
i kalbinių y imų s ičių specialis ų įž algų.
„li hmE y a apie a ei į. ai apie naujas echnologijas isai šalia, jos
pakeis mūsų kalbos a ojimą, – ai, kaip mes kalbamės, andame in o -
maciją i bend aujame su kompiu e iais“, – sako inklo pi mininkas da e’as
saye sas (ju eskiulės uni e si e as, suomija).
emian is daba iniais i numa omais echnologijų pokyčiais, galima
apibūdin i du neiš engiamus žmonių bend a imo pokyčius: kalbėjimas pe
echnologijas i kalbėjimas su echnologijomis. pi masis eiškia, kad ne-
šiojamieji p ie aisai ak y iai daly aus mūsų pokalbiuose. „ne ukus mes
nežiū ėsime į sa o ankose esančius mobiliuosius ele onus – in o macija
pasi odys p ieš mūsų akis iš mažų akinių. Ka u su naujomis išmaniosio-
mis ausinėmis pama ysime i išgi sime papildomos in o macijos apie mus
supan į pasaulį: pag indinius dalykus, p z., kelionės nuo odas, i pažan-
1 in o macija jau skelb a s e ainėje www.manok as as.l .
280 Pa elas Sko upa |
gesnį u inį, p z., au oma inius e imus iš ki ų kalbų. mūsų pačių žodžiai
bus sus ip in i, pa ikslin i, iš e s i i sub i uo i mums kalban ; i ki i
žmonės ai ma ys i gi dės“, – aiškina d. saye sas.
„mes aip pa kalbėsime su pokalbių obo ais (angl. cha bo s) ek anuo-
se i ealis iškai a odančiais pe sonažais naujos ka os i ualiojoje ealy-
bėje. pas a ieji bus ku kas p o ingesni nei pokalbių obo ai šiandien,
pasi engę sudė ingiems pokalbiams – padė i apgal o i p oblemas, ap a i
planus, paguos i a pasidžiaug i sėkme, – eigia d. saye sas i p idu ia: –
isa ai u i didžiulę į aką kalbai.“
Ką šie bend a imo pokyčiai eikš žmonėms susi apa inan su konk ečio-
mis kalbomis a pakai omis kalban is? Kaip jie pa eiks kalbų mokymosi,
eks ų e imo a įs a ymų ašymo i aiškinimo būdą? a didelis pasi ikė-
jimas ealaus laiko kalbų echnologijomis galė ų pakeis i kalbos s uk ū ą?
a ilgainiui smegenų i mašinų sąsajų pokyčiai galė ų papildy i a ne
pakeis i kalbą? ai y a kele as klausimų, ku iuos nag inėja li hmE.
Unikalus kalbininkų i echnologų bend ada bia imas
Ke e ių me ų inklo kū imo p ojek as, inansuojamas Eu opos mokslo
i echnologijų bend ada bia imo s i yje (angl. he Eu opean Coope a ion
in Science and Technology, cos ), p asidėjo 2020 m. spalio mėn. Šiuo
me u jame daly auja na iai iš isų 27 Es als ybių i a s o ai iš 25 ki ų
kiek ieno žemyno šalių. li hmE siekia į eik i a o ūkį a p kalbininkų
i echnologijų ekspe ų, odėl pi mieji gali pasinaudo i ge esniu echno-
loginiu įž algumu, o an ieji – ge iau sup as i galimas a si andančių ech-
nologijų ling is ines i isuomenines pasekmes.
Y a aš uonios da bo g upės, a s o aujančios ski ingoms kalbų y imo
s i ims: „Kompiu e inė ling is ika“ (angl. Compu a ional linguis ics), „Kal-
ba i eisė“ (angl. Language and law), „Kalbos eisės“ (angl. Language
igh s), „Kalbos į ai o ė, gy ybingumas i pa ojus jai“ (angl. Language
di e si y, i ali y and endange men ), „Kalbos mokymasis i mokymas“
(angl. Language lea ning and eaching), „ideologijos, įsi ikinimai, požiū iai“
(angl. Ideologies, belie s, a i udes), „Kalbos da bas, kalbos specialis ai“
(angl. Language wo k, language p o essionals) i „Kalbos a iacija“ (angl.
Language a ia ion). Kiek ienos da bo g upės na iai p isidėjo p ie p og
nozės a askai os „Žmogaus i mašinos e os auš a“ (angl. The Dawn o he
Human-Machine E a), paskelb os gegužės 19 d.
a askai oje ap ašoma daba inė į ai ių kalbinių echnologijų būsena i
ikė inos a ei ies ajek o ijos – ašy inės, saky inės, hap inės i pasi ašy os
kalbos modalumo. „ ai unikalaus bend ada bia imo ezul a as, – eigia
281Te minologija | 2021 | 28
s ia lana höhn (liuksembu go uni e si e as, belgija), li hmE pi mi-
ninko pa aduo oja, p anešimo bend aau o ė i edak o ė. – li hmE su-
bu ia žmones iš ski ingų kalbos da bo k ypčių. pap as ai šie žmonės
nesikalba ienas su ki u. pi muosius šio apsikei imo idėjomis ezul a us
ma ome sa o p ognozės a askai oje: galėjome už iksuo i į ai ias nuomones
i ak us iename dokumen e, ku į pa engė y ėjai, ku ie ki u a eju nie-
kada nebū ų engę ieno leidinio ka u. ai padeda mums moky is ie-
niems iš ki ų, iš ki ų bend uomenių.“
Technologijos ski ingomis kalbomis p og esuos ne ienodai
leidinys u i bū i unikalus i p ieinamas, ski as kalbos i echnologijų
specialis ams, aip pa poli ikos o muo ojams i pla esnei isuomenei.
„mes pa odome, kaip į ai ios naujos echnologijos g ei ai pakeis mūsų
kalbos a ojimą. ap a iame p og aminę į angą, ku i įgalina šiuos naujus
pasiekimus, aip pa a o ojų p ie aisus, okius kaip papildy osios ealybės
okulia ai i į aukiančios i ualiosios ealybės e d ės. ikimės, kad susi-
da ysime aiškų aizdą, kaip isa ai p isideda p ie didžiulio bend a imo
būdo pasikei imo“, – sako d. saye sas, ku is aip pa bu o ienas iš p a-
nešimo au o ių i edak o ių.
Ki a e us, u in įdomių galimybių, aip pa bus i iššūkių. p anešime
ap a iami okie s a būs klausimai, kaip p ieigos p ie echnologijų nelygy-
bė, p i a umas i saugumas, naujos apgaulės i nusikals amumo o mos.
„mes susidu sime su įp as omis p oblemomis, p z., kas gali sau leis i
įsigy i naujausius a naujinimus. Šie į enginiai kai ku iomis kalbomis aip pa
gali eik i ne aip ge ai, o ki omis isiškai ne eiks, – įspėja d. saye sas. – mes
no ime pak ies i žmones ge ai apgal o i a ei ies echnologijas. ne isi gaus
ienodos naudos iš šių laimėjimų, o kai ku ie apsk i ai nieko negaus. pa-
p as ai pažanga y a spa čiausia didžiosiose pasaulio kalbose, okiose kaip
anglų a kinų. o ges ų kalbos mašinoms y a daug sunkiau sup an amos,
odėl pažanga is iek bus daug lė esnė. ikimės paska in i mūsų skai y ojus
s ebė i nelygybę, kai jie ma o šiuos įman ius naujus į aisus.“
p anešimą „Žmogaus i mašinos e os auš a“ gali e as i čia: h ps://li hme.eu/
publica ions. jį pa ašė 52 y ėjai i edaga o li hmE pi mininkas da e’as
saye sas (ju eskiulės uni e si e as, suomija), pi mininko pa aduo oja s ia lana
höhn (liuksembu go uni e si e as, belgija) i li hmE Kompiu e inės kalbo-
y os da bo g upės pi mininkė ui sousa sil a (po o uni e si e as, po ugali-
ja). sužino i daugiau apie li hmE eiklą gali e čia: h ps://li hme.eu.
p anešimą į lie u ių kalbą e ė d . Pa elas Sko upa