263Te minologija | 2021 | 28
doi.o g/10.35321/ e m28-13
Pi majai lie u ių e minologijos
dise acijai – 60
AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-8655-7333
P ieš 60 me ų – „1961 m. g uodžio 14 d. VVU Is o ijos- ilologijos
akul e o a yboje LTSR MA Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o
Žodynų sek o iaus jaunesnysis mokslinis bend ada bis“ (K onika
1963: 346) An anas Balašai is sėkmingai apgynė pi mąją lie u ių e mi-
nologijos dise aciją Lie u ių kalbo y os e minų is o ija. Da bo ado as –
doc. ilol. m. kand. Jonas K uopas, o icialieji oponen ai – p o . Bo isas
La inas, p o . Juozas Balčikonis, ilol. m. kand. Vincas U bu is.
Dise acija s o a – daugiau nei 340 mašin aščio puslapių i da 80 puslapių
suda o d i odyklės: is o inė lie u ių kalbo y os e minų i abėcėlinė isų
da be nag inė ų e minų. Ap ašan dise acijos pasi odymą, pab ėžiama, kad
ai „pi mas didelis, naujas, o iginalus i u iningas da bas iš lie u ių ling is-
inių e minų is o ijos“ (K onika 1963: 346). Te minologams jis ypač eikš-
mingas, nes dise acijoje išsamiai apž elgiama ienos s i ies e minų is o i-
ja, pa odoma jos aida, ap a iami y a ę e minų kū imo būdai. Maža o,
e inga i ai, kad, ap a damas a ski ų kalbo y os šakų – akcen ologijos,
dialek ologijos, leksikologijos (i jos pošakio leksikog a ijos), g ama ikos
(mo ologijos, žodžių da ybos, sin aksės) i k . – e minus, au o ius ap ašė
i ų šakų a si adimą. No s „o icialusis oponen as p o . d . B. La inas nu o-
do, kad ūks a da be s ilis ikos e minų sky iaus, ku is, be abejo, bū ų
s a bus i eikalingas“ (K onika 1963: 346), ačiau eikia nepami š i i o,
kad iš p adžių lie u ių kalbos s ilis ika bu o iesiog p ak inio kalbos no mi-
no i a kymo dalis, o kaip a ski a kalbo y os šaka susi o ma o ik XX a.
7-ajame dešim me yje, ad au o ius, ma y , nesi yžo šių e minų išski i.
Dise acijoje Lie u ių kalbo y os e minų is o ija pi mąka išsamiai na-
g inėjami daugiau nei ke u ių šim mečių – 1547–1961 m. – kalbo y os
e minai, ink i iš lie u ių kalbos g ama ikų, pag indinių lie u ių kalbos
264 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Pi majai lie u ių e minologijos
dise acijai – 60
žodynų, s a biausių kalbo y os eikalų, kalbininkų s aipsnių i k . šal inių.
Ją suda o penkios dalys, iš ados i p iedai.
Pi moji dalis ski a g ama ikos e minams. Čia umpai apž elgiamos
lie u ių kalbos g ama ikos – p adedama nuo Danieliaus Kleino pi mosios
lie u ių kalbos g ama ikos G amma ica Li anica (1653). Kaip eigia da bo
au o ius, iki XIX a. p . lie u ių kalbos g ama ikos bu o leidžiamos lo yniš-
kai a ba okiškai, jose pagal idu amžių Vaka ų Eu opos adiciją bu o
a ojami lo yniški e minai. Simono Daukan o pa eng oje lo ynų kalbos
g ama ikoje (1837) išdės y i s a biausi lie u ių kalbos mo ologijos dalykai,
a ojami lie u iški e minai. An ojoje XIX a. pusėje, kaip ašo A. Bala-
šai is, lie u ių g ama ikos e miniją kū ė Jonas Juška, An anas Ba anauskas,
Kazimie as Jaunius i k . XIX a. pabaigoje jau a o i pag indiniai one ikos,
kalbos dalių i žodžio dalių pa adinimai, p z.: balsės, d ibalsės, p ie a dis
(Kaliks as Kasakauskis); umposios balsės, daik a a dis, būd a dis, laikas,
laipsnis, eikėjas (S. Daukan as); skiemuo, šaknis, galūnė, į a dis, skai a dis
(J. Juška); aidė, ašyba (A. Ba anauskas); asmuo, linksnis, kamienas, p ieš-
dėlis, p iesaga, sudė iniai žodžiai, eiksmažodis, p ie eiksmis (K. Jaunius) i
k . Ypač eikšmingos Jono Jablonskio g ama ikos (1901, 1919, 1922), u-
ėjusios didelę į aką bend inės lie u ių kalbos aidai. Galima paminė i, kad
jose isuo inai įsigalėjo S. Daukan o suda y i kalbos dalių pa adinimai daik-
a a dis, būd a dis i k ., aip pa K. Jauniaus pasiūly as kalbos dalies pa a-
dinimas p ie eiksmis a pa ies J. Jablonskio pasiūly i okie e minai kaip
p ielinksnis, polinksnis. Įdomu i ai, kad J. Jablonskis Lie u ių kalbos sin-
aksėje (1911) pasi inko a o i J. Juškos naujada ą į a dis i aip jį į i ino
kalbo y os e minijoje. I okių pa yzdžių dise acijoje ne ienas!
Dise acijos au o iaus eigimu, be eik isi šiuolaikiniai sin aksės i sky-
ybos e minai aip pa im i a o i po J. Jablonskio Lie u ių kalbos sin aksės
pasi odymo. Iki šiol a ojami kalbininko pasiūly i e minai a inys, k eipi-
nys, papildinys, pažyminys, daug aškis, kablelis, kablia aškis, sky yba, šauk-
ukas, klaus ukas, kabu ės, beasmenis sakinys, an ininkės sakinio dalys i k .
A. Balašai is ašo, kad apsk i ai lie u iška g ama ikos e minija XIX a.
o ma osi sudė ingomis sąlygomis. Lie u iškų g ama ikų au o iai s ichiš-
kai, nebend ada biaudami ieni su ki ais, kū ė sa us pa adinimus, gana
dažnai ne nesilaikydami lie u ių kalbos žodžių da ybos p incipų. Kaip
ik odėl ie pa ys dalykai u ėjo ne po ieną į a dijimą (Балашаитис
1961: 6), p z., šiandien a ojamas J. Juškos pasiūly as e minas galūnė
adin as žodžiais pabaiga, galas, baigimas (S. Daukan as), žodgalis (J. Jab-
lonskis) i k . G ama ikų au o iai ie oj e mino jung ukas a ojo sujung-
265Te minologija | 2021 | 28
ojis (Kaliks as Kasakauskis), sujungis (Juozas Čiulda, K is upas Daukša),
jungė, junginė, ke gė (S. Daukan as), sujung u as, žodjungis (J. Juška), san-
jungė i ke gė (Mykolas Miežinis), „J. Jablonskis 1901 m. g ama ikoje i
1911 m. sin aksėje da a ojo e miną sąjunga, o nuo 1919 m. g ama i-
kos – sklandžios da ybos e inį jung ukas“ (Balašai is 2010: 5).
An ojoje dise acijos dalyje umpai apž elgiama lie u ių leksikog a i-
jos is o ija i leksikog a ijos e minija. Kadangi pi mieji lie u iški spaus-
din i i ank aš iniai žodynai bu o adinami lo yniškos a g aikiškos kilmės
a dais dic iona ium (lo . dic io „pasakymas“), ocabula ium (lo . ocabulum
„žodis“), lexicon (g . lexis „žodis“) a cla is (lo . „ ak as“), p i eikė i
e mino pačiam žodynui pa adin i. Au o ius iksuoja dise acijoje okius
naujažodžius: žodininkas, a ba su ink žodis (Kaje onas Nezabi auskis), žo-
dininkas (Poška, An anas Juška), žodinykas (Lindė, Su ke ičius), žod odis
(S. Daukan as), žodinas (Mo iejus Valančius, Mikalojus Akelai is), žodinis
(Sil es as Valiūnas, Lau ynas I inskis), žodynas (Pab ėža). Daug dėmesio
ski iama Kazimie o Būgos da bams i juose a ojamiems kalbo y os į a -
dijimams (skoliniai, s e imybės, asmen a džiai, ie o a džiai i k .). Ano
au o iaus, leksikologijos i leksikog a ijos e minai plačiau im i a o i ik
apie XX a. idu į. Jų nebu o iek daug, kiek g ama ikos. Be o, be lie u-
iškų, gausiai a ojami i a p au iniai e minai, p z., okie kaip sinonimai,
an onimai, eu emizmai, a chaizmai, ak y ioji, pasy ioji leksika, idiomos i k .
T ečiojoje dalyje nag inėjama dialek ologijos e minijos aida i dialek-
ologijos e minai. Daug dėmesio ski iama XIX a. pabaigoje pasi odžiu-
siems K. Jauniaus a mių da bams, ku iuose a ojami okie dialek ologi-
jos e minai kaip šnek a, pa a mė, p iegaidė. Ap a iamas i ienas esminių
e minų a mė, a o as A. Ba anausko.
Ke i ojoje dalyje, emian is F yd icho Ku šaičio, K. Jauniaus i K. Bū-
gos da bais, ap ašoma akcen ologijos e minija, p z., okie e minai kaip
i ap adė, i agalė p iegaidė (A. Ba anauskas), kylančioji, k in ančioji,
lauž inė, p ieški inė, poki inė p iegaidė; šakninis, galūninis, a kel inis, kil-
nojamasis ki is (K. Būga) i k . Pab ėžiama, kad okie e minai kaip kai-
inis ki is, dešininis ki is, ies inis ki is į i in i jau minė ose J. Jablons-
kio g ama ikose (1919, 1922).
Penk ojoje dalyje daugiausia dėmesio ski iama bend iesiems kalbo y os
e minams, iksliau – kalbo y oje a ojamiems a p au iniams e minams,
ku ie y a bend i daugeliui kalbų, aip pa i bal ų.
Dise acijos pabaigoje pa eikiamos išsamios iš ados, ku iose k yp ingai,
emian is au o iaus išski ais kalbo y os e minų a si adimo i a osenos
266 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Pi majai lie u ių e minologijos
dise acijai – 60
pe iodais, apž elgiama kalbo y os e minų is o ija, ap a iami šal iniai, ku-
iuose jie a ojami.
A. Balašaičio dise acija be galo eikšminga keliais apsek ais. Pi ma,
joje de aliai ap ašoma lie u iška kalbo y os e minijos is o ija. P ieinama
p ie iš ados, kad ji nuosekliai p adė a ku i i plė o i XIX a. pi mojoje
pusėje. No s pi muosiuose šal iniuose esančių kalbo y os e minų nega-
lima e in i emian is šiuolaikiniais e minų kū imo p incipais, ačiau jie
padeda a skleis i kalbamos e minijos aidą, pa odo s a biausius ap a ia-
mojo laiko a pio e minų kū imo būdus ( e inių gausa, naujada ų da y-
ba, a p au iniai žodžiai i k .) i , be abejo, a osenos polinkius, kai ku-
iais a ejais ne am ik us no minimo p incipus. An a, dise acijos au-
o ius u ėjo neleng ą užduo į – sup as i i gana plačiai paaiškin i į ai ias
kalbo y os są okas eiškiančius žodžius, . y. e minus. No s šal iniai i jų
au o iai ne ienodi, ačiau su šia užduo imi susido o a puikiai. T ečia, ie-
noje ie oje uoliai su egis uo i į ai uojan ys a ski ų kalbo y os šakų e -
minai, pa eik os išsamios odyklės.
Taigi, d ąsiai galima eig i, kad A. Balašai is – ienas pi mųjų Lie u os
e minologų, da ęs p adžią lie u iškos e minijos is o ijos y inėjimams. Ne
el ui kalbininkas Jonas Klima ičius ašo: „Pab ėž inai eikia paneig i s e e-
o ipą Balašai is – žodynininkas (ne jam ienam panašus lipinamas). Ne ik!
Pi miausia Balašai is – e minologas, pi mosios e minologijos dise acijos
au o ius. I jei bū ų galėjęs šiuo keliu oliau ei i, lie u ių e minologijos
mokslas bū ų spa čiau i sėkmingiau kilęs i b endęs“ (Klima ičius 2021: 11).
Li e a ū a
Balašai is An anas 2010: Iš lie u iškų kalbo y os e minų is o ijos. – Gim oji kalba 5, 3–12. P ieiga in e ne e:
h p://li uanis usambu is.l /wp-con en /uploads/2016/06/A.Bala%C5%A1ai is-GK-2010-05.pd [žiū ė a
2021-08-20].
Klima ičius Jonas 2021: Iš ši dies i iš pe ies. – An anas Balašai is: bibliog a ijos odyklė, an asis pa ikslin as
i papildy as leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 9–18. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-
con en /uploads/2021/04/Balasaicio_bibliog a ija_2021_make as.pd [žiū ė a 2021-08-25].
K onika 1963: K onika. – Kalbo y a 6, 341–351. Doi: 10.15388/Knygo y a.1963.18978. P ieiga in e ne e:
h ps://www.zu nalai. u.l /kalbo y a/a icle/ iew/18978 [žiū ė a 2021-08-25].
Балашаитис Антанас 1961: История литовской лингвистической терминологии: автореф. дис. канд.
филол. наук / Вильнюсский гос. ун-т им. В. Капсукаса, Вильнюс.
Gau a 2021-08-27
Auš a Rimku ė-Ganusauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as aus a.gan[email p o ec ed]