Anas asija Ša apko a: Me lino paslap is biomedicinos moksle (Doi.o g,
Image, Concep , Te m
10.35321).
Me lino paslap is biomedicinoje
Mokslas: aizdas, są oka, e minas
"AnAs AsiA shA Apko A"
Lomonoso o Mask os als ybinis
uni e si e as, ilologinis akul e as, anglų
kalbos ka ed a ORCID id: h ps: o cid.o g/0000-0001-5378-2729
Abs akcija
Šiame s aipsnyje bandoma apž elg i, kaip išgal o as pe sonažas iš A ū o mi o bu o
pe kel as į biomedicinos mokslus, įžengdamas į sudė ingą a ianso yšį su ki ais uo pačiu me u
į es omis są okomis. Taikydami kogni y inę ling is inę me odiką, pi miausia modeliuojame
p adinės są okos a s o aujamas žinių s uk ū as, apibūdindami koncep ualias sa ybes. Tada
mes y inėjame žodžio "me linas" disku cinius b uožus i nus a ome as sa ybes, ku ios y a
ak ualizuo os moksliniuose s aipsniuose. Šis e minas leidžia išlais in i didelį kū ybiškumą,
išnaudojan šias s uk ū as i pe keldamas jas į ki ą žinių s i į. Me linas kaip e minas y a
pageidaujamas apž algos s aipsniuose i a odo, kad jis a nauja kaip kai ku ių da
neišsp ęs ų pag indinių mokslų klausimų žymeklis. Rak iniai žodžiai: me linas, A ū o mi as,
e minologinis ski umas, są oka, žinių s uk ū os, me a o a.
ANOTACIJA
S aipsnio ikslas apž elg i, kaip ka aliaus A ū o legendos pe sonažas bu o pe kel as į
biomedicinos mokslus, aip užsimezgan sudė ingiems, a ian iškumu g indžiamiems
san ykiams su ki ais uo pa me u e minauose moksluose a si adusiais šiis. Taikan
kogni y inės ling is ikos me odą, pi miausia, išski ian są okos požymius,
sumodeliuojamos pi minės są okos pe eikiamos žinių s uk ū os. Tuome analizuojami
disku sy ieji e mino me linas a ojimo požymiai i į a dijami požymiai, ak ualizuojami
moksliniuose da buose. Šias s uk ū as panaudojan i pe kelian jas į ki ą žinių s i į,
e minas eikia galimybių dideliam kū ybiškumui. Te minas me linas dažniau a ojamas
apž algose i y a a si ženklas, žymin is am ik us da neišsp ęs us undamen aliųjų
mokslų s i ies klausimus. ESMINIAI ŽODŽIAI: me linas, A ū o legenda, e minologinis
a ian iškumas, są oka, žinių s uk ū os, me a o a.
2Te minologija | 2021 | 28
Įžanga
Mokslinis ašymas a ba kalbos ipas, naudojamas į ai ių žan ų akademiniuose
leidiniuose, y a " o malizuo a i kodi ikuo a kalbos į ai o ė, specializuo o
used o special pu poses wi h he unc ion o communica ing in o ma ion
pobūdžio be kokiu lygiu ekonomiškiausiomis, iksliausiomis i
ned ip asmiškesnėmis sąlygomis" (Pich , D askau 1985: 3). Šis disku sas
"a s o auja mokslo bend uomenės am ik u laiko a piu su o muo as žinių
s uk ū as" (No od ano a 2007: 139) i , kas da s a biau, " eikia žinių obulinimo
p iemones" am ik oje disciplinoje (Wood e al. 2001). Žinios pe da imo i jos
o ma imo pag indas y a e minai, žodžiai "sa o speci inėje unkcijoje"
(Vinoku 1939) ep e. Tačiau žinių s uk ū os y a nepaki usios ik am ik u
sen ing he mos condensed packs o p ocessed and cons ued knowledge.
mas u. Su mokslo pažanga jie keičiasi, ans o muojasi i pe a ko, p iimdami
naujas žinias, įgy as disciplinoje. Me a o iškai kalban , e minas y a kaip i
bangos, i dalelės; ai y a kalbinis iene as i kogni y inis iene as uo pačiu
me u, s a inis i dinamiškas iene as. Šis e minas apib ėžiamas kaip "žodinis
bend os są okos apib ėžimas konk ečioje dalyko s i yje" (ISO 1087: 3.4.3) i
pap as ai y a "ge ai apib ėž as i aiškus psichinis objek as su ge ai
pažymė omis sienomis" (Lei chik, Shelo 2007: 93). Tuo a pu, išsky us
aki aizdžius ling is inius b uožus, ge i i p ipažin i e minai y a naujų žinių
įgijimo p iemonės, . y. jie apib ėžiami heu is iniu po encialu. Kai ku ie e minai
aip pa gali bū i daug sudė ingesni, neaiškūs i nė a isiškai nus a y i (Lei chik,
Shelo 2007). "T adicinis e minologijos a gumen as, kad są okos u ė ų bū i
aiškiai apib ėž os, kad bū ų už ik in as neabejo inas i odėl e ek y us i
eiksmingas bend a imas, nė a į ikinan is" (Temme man 2000: 7). Tai gali bū i dėl
on ologinės opozicijos a p gy enimo i aip nuola besikeičiančio žinių ko puso
i užda ų i aip s a inių dalių. Anks esnėje pas aipoje žodis "žinios" bu o
panaudo as kele ą ka ų yčia. Tai esminis komponen as, odėl bū ina
s udijuo i ne ik ikslius žodžius, . y. e minus, be i disku są, a spindin į ai,
kaip ši žinios y a modeliuojamos, a siž elgian į žmogiškąjį eiksnį, kul ū inį i
socialinį pag indą bei disku sų p ak iką am ik u me u. Kalba iš esmės y a
"in e subjek y us, is o iniu i socialiniu požiū iu kin amas į ankis" (Gee ae s
2016: 527), ji leng ai p isi aiko p ie eks a-ling is inės aplinkos. Todėl daugelis
3 0 Anas asia Sha apko a Me lino enigma biomedicinos moksle: e minai
Image, Concep , Te m
keliauja ilgą kelionę, apimančius šį in e subjek i umą. Asociacijos su is o ija
i kul ū a y a į e p os į jų s uk ū ą dėl lygių eisių su aiškiu moksliniu
su umpin u mąs ymu. Vie oj o, dinamiški i bend uomeniniai jo įgijimo
e ms in discou se ep esen no he eady-made b icks o knowledge bu
aspek ai. Visų pi ma, "kogni y inė ling is ika a siž elgia į agen ų psichinę i
komunikacinę eiklą, į aukiančią socialines, psichologines, p agma ines i ki as
žmogaus są eikos puses" (Mane ko 2019: 52). Ki oje įž algoje pas abose
pab ėžiama, kad "mes negalime s udijuo i p o esinės kalbos, ne u ėdami žinių
apie jos sukū imo i ys ymosi būdus i mechanizmus".
(Alexee a e al. 2020: 59).
Kaip pa odė eikšmingi y imai, mokslinis disku sas apsk i ai i e minologija
(Ahmad 2011; Pe o ić, Golubo ić 2018) ypač niekada nebu o a im a iš šio
kul ū inio-emocinio komponen o. Medicininė i psichologinė e minologija u i
šaknis g aikų mi ologijoje, o šis aspek as iki šiol y a ge ai iš i as iek iš
adicinio požiū io (A hanasiadis 1997), iek iš kogni y inio (Mane ko,
No od ano a 2012). Be o, naujasis ūks an me is bu o liudy ojas am ik ų
pokyčių, ku ie pe žengia ma inius i ki us išo inius ling is inius b uožus […]
in o ma ion-based p econcep ion b inging he socio-cul u al na u e o
language use o he o eg ound. They a ise om “ he si ua ional, p ag-
(Schube 2011: 29), mokslinio kū ybinio mąs ymo kogni y inį aspek ą
(Temme mann 2000) i apa ybės kons ukciją pe kalbos p iemones (Komo a
2000; Hyland 2009). No s akademinis ašymas laikomas daugiausia
in o ma y iu, moksliniam p ocesui isada p isidėjo daugybė kū ybinių
modelių. Vienas iš šių b uožų y a me a o ų naudojimas ne ik paaiškin i
mokslines są okas, . y. koncep ualias, be i p i auk i dėmesį - naujo iškas.
Me a o os aip pa y a u ingas i į ai iapusis e minologijos šal inis.
Koncep ualinės me a o os aidmuo moksle šiandien y a neabejo inas, nes ji
su eikia įž algų apie ai, kaip a si anda naujos mokslinės idėjos, kaip jos
ans o muojamos pažangos žinių s i yje i kaip jos skleidžiamos pe
mokslinius s aipsnius i monog a ijas. Daugelis mokslininkų paaiškino, kad
me a o a i analogija y a bū ini elemen ai, susiję su moksliniu kū ybiškumu,
a gumen u, kad sujung os senos i naujos žinios. […]Nauji subjek ai i
o mos, ku ias į edė eo ija, ampa sup an ami ik ada, kai mes juos
in e p e uojame senų subjek ų požiū iu
1Te minologija | 2021 | 28 i jau u imos o mos […] (Ha é 2004). "Mokslinės
me a o os y a pag indinės modelių kū imui i naujų mokslinių eo ijų
sukū imui, ypač kai jos y a p adžioje" (Rod igez, A oyo-San os 2011: 84).
Taigi, mokslinės min ies pajėgumas i žinių obulinimo p iemonė. Me a o a y a
o mula ion, heo ies should eso o me apho s in o de o p o ide un-
de s anding and o allow o ex ac in e ences by using knowledge a ail-
" ai min ies į ankis, ku iuo galime pasiek i olimiausias mūsų są okų lauko
abili y o d aw links be ween he known and he unknown is he i al
dalis" (O ega y Gasse , 1990).
Taip pa bu o p ipažin as me a o ų aidmuo e minologijos o ma ime
(Raad 1989; T e jako a 2013; Temi gazina e al. 2019). Kogni y inė me odika
bu o ypač naudinga sup an an , kodėl am ik as aizdas pa i ia me a o inį
pe da imą am ik oje žinių s i yje (Mane ko, No od ano a, 2012). Kul ū iniu
požiū iu speci inių są okų, naudojamų kaip šal inių s i ys moksle, s a ba
bu o iš i as okioms me a o oms kaip Rose os akmuo i T ojos a klys,
naudojami biologijos disku se (Sha apko a, Mane ko 2019). Tinkamos
me a o os paieškos i naudojimas moksliniame disku se iš esmės y a
kū ybinė emocinė įž alga. Čia no ėčiau ci uo i du mokslininkus, sp endžiančius
šią p oblemą iš i šaus į apačią i iš apačios į i šų. Pi ma, kalbos iloso as G.
Kulie as pab ėžė emocinių eiksnių aidmenį moksliniame pažinojime:
"Re lexas į naujo ę mokslinėje eikloje p asideda... emociniu šoku" (Kulie
1987). Ga sus izikas R. Feynmanas ienoje iš sa o paskai ų apie mokslinio
me odo p igim į sakė: "Daba aš ke inu ap a i, kaip mes ieško ume naujo
įs a ymo. Apsk i ai, mes ieškome naujo įs a ymo pagal šį p ocesą.
Pi miausia, mes įsi aizduojame, ne, nesijuok, ai y a iesa. Iš iesų abu
mokslininkai pab ėžė emocinio impulso, kū ybinės įž algos, holis inio į aizdžio
s a bą olesnių ekspe imen ų, acionalizacijos i ka ego izacijos cen e.
Tai ik iausiai gali bū i a pa i šaknis, kad as ume me a o ą.
Šio s aipsnio ikslai y a d igubi. Pi miausia no ėčiau pa ody i, kaip ge ai
žinomas pe sonažas iš A ū o mi o, u in is didelį heu is inį pajėgumą,
pa y ė a pdisciplininį pe da imą i apo e minu, aip p isidėdamas p ie
mokslo disku so apie biologiją. An a, aš palie iau
Anas asija Ša apko a: Me lino enigma biomedicinos moksle: e minologinio
Image, Concep , Te m
ski umo klausimu, kai ienu me u bu o į es as kele as ki ų e minų, pag įs ų
ski ingais p incipais, i Me linas, pasi odė, kad jis bu o kū ybiškai žaidžiamas.
a e once being popula , ceased o a limi ed numbe o pape s whe e i
Šis empi inis y imas aip pa siekia sp ęs i kū ybiškumo klausimą g ynai
in o ma y aus. Šiam ikslui iš PubMed bu o su ink i 2029 s aipsniai, ku ie y a
scien i ic discou se and i s ole in p omo ing scien i ic ideas.
ko pusas i biomedicinos mokslų s aipsnių duomenų bazė. Medžiaga apima
eks us su ienu iš šių ijų e minų: "me linas", "schwanomin" i "N 2
bal ymas". Kadangi pag indinis šio da bo dėmesys su elk as į ai, kad Me linas
pi miausia ampa me a o a, o paskui e minas, p ieš ap a ian disku so
naudojimą i a pdomeno a aizda imą a liekama išsami koncepcinė analizė.
Me linas: mi ologinis pe sonažas i koncepcija Šioje dalyje no ėčiau
apž elg i li e a ū inį i is o inį kon eks ą bei asociacijas, susijusias su
Me lino, ga saus A hū o mi o d uido, į aizdžiu. P ieš apibūdindamas
a pdomeno a aizda imą, eikės oliau apibūdin i koncepcines sa ybes,
apib ėžiančias jį kaip są oką.
Me a o os iden i ika imo p ocedū a adiciškai eikia d iem pag indiniais
lygmenimis: ling is iniu i koncep ualiu. Jau seniai p ipažįs ama, kad labai
s a bu a ski i is pag indinius eiškinius, lemiančius iek iden i ika imo
( ik ling is inę) p ocedū ą, iek me a o ų sup a imą: ling is ines iš aiškas,
koncep ualias s uk ū as i pačius a pdomeno žemėlapius. Taigi keli
p ocesai yks a ka u: me a o os nus a ymas, šal inio i ikslo domenų
nus a ymas i , pagaliau, disku so apim ies - jo komunikacinės i p agma inės
e ės - sup a imas. Tačiau, kai kalbama apie e minus, kilusius iš meno i
humani a inių mokslų s i ies, įskai an li e a ū ą, is o iją, mi ologiją, ypač
s a bu a lik i išsamią šal inio s i ies koncepcinę analizę. Taikoma me odika
bu o suku a a siž elgian į koncepcinę me a o os eo iją (CMT), ski ą
šal inio i ikslo s i ims (Lako , Johnson 1980). Būdamas pag indiniu da bu,
ku is dešim mečius pakei ė ling is inį i kogni y inį ling is inį me a o os
požiū į, jis is da eikala o de aliza imo, ypač kai jis aikomas sudė ingoms
są okoms, ap a naujančioms šal inio s i is.

3Te minologija | 2021 | 28
Being ini ially complex images, hese me apho s s ill p ese e much o
jų o iginalus u ingas u inys, pag įs as isomis nuo odomis i
asociacijomis, ka ais y a be kas, be pap as as. Jie gali bū i gana sudė ingi
analizei i d ip asmiški naudojimui, ypač jei kai ku ios jų są okinės sa ybės
p aleidžiamos šiame a pdisciplininiame pe da ime. Koncepcinė s uk ū a,
kaip p ipažin a kogni y iniame požiū yje, "susijusi su neling is iniais žinių
ep ezen acijomis, ku ias žodžiai naudoja i gali em is esančiame kalbos
naudojime" (E ans 2009: 4). Naujausi kogni y inės ling is ikos da bai eigia, kad
plačios kul ū inės žinios, saugomos i s uk ū izuo os į ai iose kul ū iniu
požiū iu konk ečiose są okose, aidina s a bų aidmenį (Komo a 2005). Šios
s uk ū izuo os žinios y a "pag indinė schema, pagal ku ią žmonės
koncep ualizuoja pasaulį i sa o eiklą" (Gibbs 2008: 3), ji su eikia pa uoš ą
koncep ualinę sis emą pe kėlimui iš ienos s i ies į ki ą.
Me linas y a ambi alen iškiausias i paslap ingiausias A hu o mi o
pe sonažas, ku is legendose a si ado a ski ai nuo A hu o mi o i o ganiniu
būdu susijungė su A hu o mi u, p a u indamas jį kel ų magiškomis
aizdomis. Žodinė adicija pasakoja, kad Me linas egzis a o nuo VII a.
(Good ich 2002). Pagal pi muosius is o inius į ašus, Me linas bu o jaunas
bu ininkas Amb osius, gimęs iš inkubo i ienuolės, aip apib ėžiamas
an gam iniu sugebėjimu žino i dalykus i jokių blogų ke inimų. Jis galėjo
pama y i požeminį eže ą i ko o i su d akonais ( audonais i bal ais), užki s i
kelią Vo ige nui pas a y i i o ę. Tačiau populia iausią is o ijos e siją
12-ajame amžiuje p is a ė Dže ijus iš Monmau o (His o ia Regum
B i anniae), ku galu inis is o inių, legendinių i mi ologinių igū ų de inys yko
iename Me lino Amb ozio pa eiksle - p anašu, d uidu, bu ininku i išminčiu.
Me linas apo unikaliu pe sonažu idu amžių li e a ū oje, į ai ių
p iešk ikščioniškų ikėjimų aizdų amalgamas i pi moji žinių galios
koncep ualizacija. Apsk i ai, bu o d i pag indinės idu amžių adicijos, kaip
Me linas bu o apibūdinamas: d uidas-magas i izione ius-poli ikas (Ja man
1960; Thomas 2000). Pe isą li e a ū os inka nacijų is o iją ka aliaus A ū o
a aizdas apo ka ališkosios socialinės galios įkūnijimu, o Me linas bu o
mis inių p ak ikų galios įkūnijimas, kilęs iš d uidų eligijos. D uidas simboliai
bu o ąžuolas i ėžlys (iš yškėja žodžio d u- id jėgos-išmin ies
e imologijoje) i as-
Anas asija Ša apko a: Me lino paslap is biomedicinos moksle: bend a imas su
Image, Concep , Te m
jėga i išmin ingu (Guenon, 1962). Tai indoeu opie inis kunigo-ka aliaus, šamanų
a š en ųjų žmonių ipas, laukinio žmogaus a aizdas, Biblijos p anašų
modelis (Good ich 2002). Jo a aizdas y a a pininkas a p ski ingų pasaulių:
pagoniško i k ikščioniško, magiškų i i e io, gy ų i mi usių. Jo aidmuo kaip
jaunuolio A ū o men o ius suda o s a biausią legendos komponen ą. Jo
olesnė likimas aip pa s a bus; Jis išnyks a iš A ū o pasaulio po o, kai
įsimylėjo Kalą Žinią, jis negalėjo a sispi i jos ža esio i bu o įs igęs u e.
his emale app en ice – Nimue. Despi e his isiona y abili ies and magi-
Vis dėl o ai nė a mi is ik a p asme; Jis kabina p ie gy ojo i mi usiojo
sienos, g įž a i įkūnija amžinojo senosios išmin ies a che ipą - "aukščiausius
i išmin ingiausius nesąmonės iš eklius" (Gollnick 1990).
XXI amžiuje, kai mokslas apo oks neįsi aizduojamai sudė ingas, kad
neįmanoma su ok i daugelio jo są okų, ne ikėdami jomis a laikydami jas
isapusiškomis esybėmis, mokslininko Me lino aizdas apo idealiu medžiaga
p o o ipiniam y ėjui, i oniniam, p o ingam i šiek iek bep o iškam.
Pas a asis a sispindi daugelyje li e a ū os i kino kū inių.
Daba apž elkime koncepcines sa ybes iš sep ynių analizuo ų leksikog a inių
šal inių (Ame ikos anglų kalbos pa eldo žodynas; Eu opos mi as, legenda;
Kolinsų anglų žodynas; Webs e io koledžo žodynas; Macmillano žodynas;
Wik iona y). Visų pi ma, Me linas neiš engiamai siejamas su ka aliaus A ū o
legendomis, nes jis paminė as šešiuose analizuo uose apib ėžimuose, ku ie
nu odo aizdų egzis a imo disku sy umą (Ša apko a 2014). Me linas kilęs i
egzis uoja senose is o ijose (senosios anglų is o ijose). Be o, y a ys
s a būs unkciniai komponen ai. Jo magiškasis pobūdis y a y aujan is, i
jis apibūdinamas kaip bu ininkas ke u iuose apib ėžimuose, o kaip
bu ininkas ijuose. Ki i du aizdo komponen ai, ku ie y a e ai
pasi aikan ys, pap as ai pasi aiko ka u. Tai pa a ėjo aidmuo: a ybos
na ys (2 ka us) i pa a ėjas. Tik iename apib ėžime a ojamas a dinis
d augas, odan is d augiškus san ykius a p A ū o i Me lino. I p anašo
aidmuo a sispindi p anašo i p anašo leksikiniuose dalykuose. Apib ėžimuose
aip pa pa eikiama, kad Mo gana, Vi ien i Nimue bu o įkalin i ąžuolo medyje:
in o ma ion abou his dea h, namely, acco ding o one o he legends, he
amžinai įkalin i medyje mo e is, ku iai jis a skleidė sa o slap ą ama ą.
3Te minologija | 2021 | 28
Since he explana o y dic iona ies o language and cul u e o e only
Išsiaiškinus pag indines są okos sa ybes, mes k eipėmės į asociacijų
žodynus, pag įs us didelių duomenų kompiu e iniu apdo ojimu iš a i ų
in e ne o šal inių, aip pa į klasikinę i šiuolaikinę anglų li e a ū ą. Mūsų
y ime naudojamoje žodžių asociacijų inklo žodynėje pa eikiamos
asociacijos leidžia nus a y i ne ik nag inėjamos są okos pag indines
sa ybes, be i a imiausią jos pe i e iją i pe i e iją. Jis aip pa pab ėžia
yšius su ki ais mi o eikėjais (ž . 1 len elę).
1 len elė. Są okų cha ak e is ikų pasiski s ymas (pagal žodžių asociacijų inklo žodyną)
Dažniausiai
Asociacijos
Mažiau
Asociacijos
Dažniausiai Mažiausiai Dažniausiai
Asociacijos
Pag indinės magijos
Magician, D uid,
bu ininkys ė, ecy,
Hawke , Wiza d, En-
chan ed, Ea ed, Pied,
Galios, Magijos,
Magija, P anašys ė,
Nuo ykiai, A d,
K onikos, Nuolaužas,
pe i e ija, Au o ius:
Va iklis, lazdelė, Vul u e,
pe i e ija, geSmiley,
P anašai, kalėjimo
A gonau , A imiausias
Ho sepowe , Th us ,
Spi i e, Ced ic, Macbe h,
Hobby, Boos , Bbc
Space A imiausias
Ques , A alon, Scabba d,
B i on, Cauld on, Vi a,
Saksonų, B i anijos,
a imiausios
ki i pe sonažai: Velso,
Lancelo as,
Lucien, T is an, Pe ci al
A imiausia pe i e ija,
ho s: Monmou h, Geo -
ey, Tennyson
gebėjimai: pag indiniai,
P oph-P ophe ,
bu ininkas, Ba d,
sonages: Mo gan, Emma,
Lancas e
Išmin ies, Pe i e ijos,
Magiškas pasaulis p ieš
Bu ininkys ė, Pelės liga,
A imiausia pe i e ija:
Supe na u al, Fai y,
a imiausias pe i e ija,
kunigaikš ienė, Vi ian
pe i e ija, ki i:
pe i e ija, bend as
P ologue,
C uising, My hology,
A ac ion, Gods,
pe i e ija, pabaiga:
P o o ype, Lu e,
Conju e, Slay, Tailed,
Ba ono, mi ingųjų,
pe i e ijos, e d ė:
Eu azijos, B i anijos,
A ū as,
Co e, bend os
au-Mys ical, Pe ilous,
a y, Fi ed, My hical, Sen-
ien , Yonde , Righ ul
magijos gebėjimai: bu ų, pag indiniai, magijos gebėjimai-
Fo e ell yšiai:
a imiausias pe i e ija, ki i pe - a ybos, akmuo, Al-
chemis
Pe iphe y, ea u es o
Pasaulio sa ybės:
A ū ą: Chaosas, Odas,
Ka alius, Fan azija,
A šaldy a, A imiausia
Enchan men , Damsel, Co nwall, Chauce Cel ic, Radial
a e ak ai: a imiausias
D agon, Swo d, Towe s ne al unkcijos: Neme-
En e ainsis, Rough,
men as, Po ion,
cha ak e is ikos:
Demon, App en ice, Bege ,
A imiausias pe i e ija,
Likeness, P ome heus, and A i ac s: G ail, Nymph, Ca e, Me maid, Illegi ima e, Topical
Disguise, A imiausia pe i e ija,
Imend: Dungeon, Aqua-
Madam, P ey, Legend
likimas, Veil, OmniCo e,
au obusas, kalinys, T e-
G enas, Ko n alijos ache y
cha ak e is ikos: A imiausia pe i e ija, a -
Legend e ac s: Bowl, Goble
Anas asija Ša apko a: Me lino paslap is biomedicinos moksle
Image, Concep , Te m
Ši nag inėjamos są okos pag indinės i pe i e inės cha ak e is ikos
apibūdinimo p ocedū a bu o suku a emian is adicine koncepcinė analizė
(Boldy e 2014), išplės a asociacijų i enciklopedinių žinių analizė. Jis suda o
naudingą pag indą olesnei a pdomeno žemėlapio p ocedū ai (Sha apko a,
Mane ko 2019), aizdų schemai i in eg uo os e d ės analizei (Шарапкова,
Яковлева 2020), ypač kai mes susidu iame su koncep ualiai u ingu u iniu.
Aki aizdu, kad Me lino pag indinės sa ybės kaip bu ininko, alchemiko i
d uido da o šį aizdą labai naudingą sudė ingiems i iliuzijiniams subjek ams,
eikalaujan iems koncep ualizacijos i ka ego iza imo moksle, nu ody i. XXI
amžiuje bu o pasiek a eikšminga pažanga y inėjan molekulinius
mechanizmus, ku ie y a ys ymosi p ocesų pag indas, i apib ėžian
biocheminius kelius, ku ie, kai y a sulaužy i, sukelia į ai ius su ikimus. Daba
apo aki aizdu, kad gy ojo o ganizmo biologija y a labai api i neį ikė inai
sudė inga, i ji a me a be kokį mechanis inį supap as inimą. Ši spa čiai
besi ys an i s i is, ku ioje žinios bu o įgyjamos dideliu empu, eikala o, kad
bū ų pasiūly a, a mes a a p iim a isa nauja e minų sis ema. Biologinių
kelių inklelis eikala o kai ku ių paleng inančių p iemonių, kad bū ų galima
sup as i i paaiškin i mokslą, sukeliančias me a o as.
Vienas iš išski inai įdomių a ejų y a e mino "NF2 bal ymas"
a si adimas, a iansas i pasikei imas, 595 amino ūgščių bal ymas,
koduojamas neu o ib oma ozės ipo 2 (NF2) genu, ku is bu o adinamas
"schwannomin" i "me lin". Tai ci oskele inis bal ymas, p isidedan is p ie
ys ymosi p ocesų. Žmonėms jis daly auja žmogaus ne ų sis emos
na ikų pa ogenezėje, nes y a inak y uo as a ba ne eikia be eik isose
š anomose i meningiomose.
Pi mieji da bai apie šį bal ymą pasi odė jau 80-aisiais i 90-ųjų p adžioje su
s aipsniais, paskelb ais labiausiai ge biamuose žu naluose "Na u e" i "Cell" -
abu paaiškino šio specialaus e minologinio o mos pasi inkimą. "Schwannomas"
ion. Since he p o ein esponsible o he de elopmen o umou g owing
bu o pi mą ka ą as as "schwannomin" - žodis, kilęs iš "schwannoma",
labiausiai papli ęs na iko slopinimo ak y umas, i s ebė inai pasi odė, kad jis u i
seen in NF2” (Rouleau e al. 1993). I was also p oposed ha i has umou
an inę s uk ū ą, panašią į adinino, ez ino i adixino s uk ū ą.
4 3Te minologija | 2021 | 28
(Xiao e al. 2003) y a išsamus šio bal ymo a liekamų daugelio a iamų unkcijų,
susijusių su na iko inicija imu i p og esa imu, apž alga, konk ečiai nepalaikan
ik pa adinime pa eik o bu ininka imo pasi inkimo. Daugelis šių unkcijų y a ik
manomos, be nežinomos a į ody os ekspe imen iniu būdu. Tačiau aišku, kad,
a siž elgian į unkcijų, ku ias gali a lik i bal ymas, skaičių i isų šių p ocesų,
susijusių su daugybe biocheminių kelių, sudė ingumą, jo aidmenį galima palygin i
su bu ininka imu. Tai ge ai žinoma žmogaus min ies liga, ku ią oksimo oniškai
su o mulia o li e a ū os ašy ojas A u as Kla kas: "Be ku i pakankamai
pažangi echnologija y a nea ski iama nuo magijos". Jis ne gi gali bū i
pe o muluo as į "be kokį neįsi aizduojamą sudė ingą mokslą galima
supap as in i magiška min is". S aipsniuose, ku iuose ap a iamos nežinomos
a ba da neį ody os šio bal ymo unkcijos, aiškiai pasi enkamas e minas
me linas, o ne schwanomin, lydin is eks ą okiais žodžiais kaip neį ikė inas,
nežinomas, neišaiškin as, paslap ingas i . . Ne i acionaliam moksliniam
mąs ymui kažkas nežinomo a odo paslap inga i magiška, a si gam a is da
slepia sa o paslap is nuo žmogaus p o o. Jis naudojamas šių s aipsnių
pa adinimuose: "Š iesa apie Me lino bu ininkys ę" (Okada e al. 2007), ku au o iai
di ba pagal ge ai įsi i inusią koncepcinę me a o ą, lyginan žinią su š iesa. Šis
bal ymas, ski ingai nuo ki ų onkogenų p oduk ų, eikia pik ybinius p ocesus
ne iesiogiai, p isidėdamas p ie ski ingų ląs elių kelių: 1) a odo, kad ki i na ikų
slopinančių genų genai eikia p ocesuose, ku ie mažiau aiškiai susiję su ląs elių
ciklo kon ole. Vienas įdomiausių šios klasės genų y a neu o ib oma ozės ipo 2
(NF2) 1 genas, koduojan is bal ymo na į 4.1 supe amilija, Me linas; 2) Me lino
unkcijos, eguliuojančios ląs elių p oli e aciją, mechanizmas is da neaiškus
(LaJeunesse e al. 1998); 3) neu o ib oma ozės ipo 2 (NF2) genų p oduk o me lino
na ikų slopinančio ak y umo mechanizmas iš esmės nė a apib ėž as (Neill,
C omp on 2001). Be o, šis bal ymas bu o aki aizdžiai išski inis panašių na ikų
apsaugo ojų są aše, i daugelyje s aipsnių jis bu o pab ėž as iesioginiu
palyginimu: iš ka o apo aišku, kad Me linas nė a įp as as na ikų slopin ojas: jis
ne u i jokio aki aizdžio ka aliza o iaus a DNR jungimo domeno, be odo didelę
homologiją su ERM (Ez in[…]Radixin[…]Moesin) ci oskele inių jungiklių bal ymų
šeima (Okada e al. 2007).
Apž algos s aipsnis, pa adin as "Tumo supp esso p o ein
NF2-me lin: he puzzle con inues" (Ho ens, Kaye 2001), aiškiai emiasi šiuo klausimu.

4 Anas asia Sha apko a "Me lino enigma biomedicinos moksluose": dalis o iginalių
Image, Concep , Te m
koncep ualių sa ybių, da labiau apsunkinančių p ocesą, p i aikan "me liną"
pasika ojančiai žinių įgijimo me a o ai, pa yzdžiui, puzzle su inkimui.
S aipsniai, ku ie pab ėžia žinių ūkumą, labiau mėgs a žodį "neį ikė inas".
Tačiau kol kas nežinoma, kaip ši unkcija gali slopin i na iko augimą. Ilgą laiką šio
bal ymo unkcijos nebu o iksliai nus a y os: 1) N 2 na iko slopinimo genas
koduoja me liną, bal ymą, ku io unkcija bu o neį ikė ina (Kissil e al. 2003); 2)
ačiau jo koduojamo bal ymo "Me lin" unkcija ebė a neaiški (Mccla chey,
Gio annini 2005); 3) No s Me lino biocheminė unkcija išliko neį ikė ina... (Okada e
al. 2007). Au o ius aki aizdžiai mėgs a sus ip in i me odus i ink is s ip esnius
žodžius: šių na ikų biologijos išsiaiškinimas padeda paaiškin i jų augimo modelį (de
Vi es e al. 2015).
Me lino aidmuo kaip jaunam A ū ui pa a ėjui, o ganizuodamas Apsk i ojo
s alo o diną i a pininkaudamas a p ski ingų i e ų, da o šį e miną
nepap as ai naudingą apibūdinan sudė ingus biologinius kelius, pab ėžiančius
koo dina imo i bend ada bia imo unkciją, kaip ai bu o pada y a šiais
da bais: "N 2 = Me lin: ecep o ių signalizacijos i a pląs elių kon ak o
koo dina o ius" (Cu o, McCla chey, 2008) i "Me lin są eikaujan ys bal ynai
a skleidžia N 2 e apijos daugybę ikslų". Koncep ualinės me a o os,
a s o aujamos eguliuo i, bend as žodis biologijoje, y a lydimos daugiau
me a o inių iš aiškų, okių kaip dik a as, bend ada biaujan i unkcija,
ląs elių-ląs elių komunikacijos pe a kymas, mik o ubulių s abiliza o ius,
pag indinis o ganiza o ius. Pa yzdžiui: me lino na ikų slopinimo unkcijos y a
nep iklausomos nuo jo aidmens kaip ci oskele o o ganiza o iaus Schwanno
ląs elių (Lallemand e al. 2009); Me linas eikia kaip k i inis egulia o ius
S aphylococcus au eus sukel ame os eomieli e (Zhou e al. 2021). Ge iausias
žinių s uk ū os es as y a ai, a ji y a p oduk y i, a ne. Ki aip a ian , a
esamoje sis emoje, egis, a si ado naujų e minų. I Me linas, kaip e minas,
susie as su magija i bu ininka imu, iš iesų y a p oduk y us. 2000 m.
"Magicin" e minas pasi odė s aipsnyje "Magicin, no el cy oskele al p o ein
associa es wi h he NF2 umo supp esso me lin and G b2", ku is y a da
ienas ak onimas, ku is seka siūlomą sis emą i išnaudoja jau esamas žinių
s uk ū as: Mes p anešame apie naują bal ymą kaip me lin-speci inį
jungiamąjį pa ne į, ku į pa adinome magicin (me lin i G b2 są eikaujan is
cy oskele inis bal ymas) (Wiede hold e al. 2004).
4 5Te minologija | 2021 | 28
Nuo 2014 m. bu o daug daugiau s aipsnių, ski ų ikslinei e apijai NF2 genui i
jo p oduk ui me linui a š anominu susijusiems na ikams. Įdomu ai, kad šis
bal ymas p isideda p ie ki ų ėžio ipų i jų p og esa imo: NF2 mu acijos i
me lino inak y acija aip pa pasi eiškia spon aniškose š anomose i
meningiomose, aip pa ki ose ėžio ūšyse, įskai an mezo eliomą,
mul i o minę gliomą, k ū ies, kolo ek alinę, odos, skaid ų ląs elių inks ų ląs elių
ka cinomą, kepenų i p os a os ka cinomą. Siekian aiškumo i ienodumo, kai
cance (Pe illi, Fe nández-Valle 2016). The e o e, he e is a slow decline
ku ie au o iai iesiog enkasi "N 2 genų p oduk ą", ku is 2013-2020 m. be eik
padidėja is ka us (Fig. 1). A odo, kad Me linas is da mėgs amas ose
da bose, ku iuose kalbama apie pag indinius biocheminius p ocesus, ys ymosi
p ocesus, oksidacinį s esą. Vėlgi, daugelyje s aipsnių du e minai pasi odo
ka u i y a į edami kaip isiški sinonimai, kaip oliau pa eikiamuose
s aipsniuose: "Me lin, NF2 genų p oduk as" (Pećina-Šlaus 2013) a ba "Me linų i
NF2 inak y a imo aidmuo na iko biologijoje" (Pe illi, Fe nández-Valle 2016).
Tuo a pu e miną "me linas" p adėjo išs um i Neu o ib omin 2, e minas,
susijęs su genu, sukeliančiu isus gedimus. Be o, 2021 m. bu o 41 e minas
"me linas", palygin i su 34 N 2 bal ymu i ik 11 schwannominu. A odo, kad
galu inis ieno i ienin elio e mino pasi inkimas nebu o pada y as, i šis
ski umas y a sąmoningai išsaugo as ne ik dėl d iejų konku uojančių mokyklų
a g upių sociokul ū inių p iežasčių, be bū en dėl bū inybių, susijusių su žinių
o ma imu i a pininka imu biologijoje. Tai y a šis sudė ingumas, neaiškumas
i neapib ėž umas, eikian ys heu is iniams ikslams, su sub iliais ski umais,
is da egzis uojančiais a p e minų. Ki as aspek as, ku is pap as ai
a me amas, kalban apie akademinį ašymą, y a ai, kad jis gali u ė i
kū ybiškumo į aukimą a ba kai ku iuos eiškinius, ku ie pe žengia in o macinę
pa adigmą. Mūsų a eju ai y a i ienas, i ki as: kogni y inis lygis, kai gims a
naujos žinios, i ling is inis lygis, kai šios žinios pe duodamos oliau. Pi masis
lygis y a sunku už iksuo i naudojan adicinius ling is inius me odus, nes ik
labai e as a ejis, pa yzdžiui, e mino "me linas", leidžia sup as i, kaip
a si anda naujo ės. D i anksčiau ci uo os idėjos apie emocinį mąs ymą iš
ik ųjų ge ai su ampa su naujausiais neu ologiniais y imais apie kū ybiškumą:
shock (Кулиев) and a guess (Feynman) a he e y dawn o heo y o ma-
4 Anas asia Sha apko a Me lino paslap is biomedicinos moksle: malonumo eakcija, lydin i
Image, Concep , Te m
naujus de inius b angiame AHA! Pa i is. Naujų aizdų sukū imas apima anksčiau nesusijusių
aizdų sujungimą aip, kad aip pa a si as ų naujų emocinių yšių […] (Thaga , S ewa 2011).
Be šį momen ą galima a sek i s udijuojan me a o as isuose žinių pažangos e apuose. Tuo
a pu, kai bal ymas pagaliau sup an amas, me a o inis po encialas ėl išnaudojamas
daugiausia apž algos s aipsniuose (Tabula 2). Be o, a odo, kad šie s aipsniai y a ci uojami
daug dažniau, nei ai įp as a žu nale. Tai gali bū i iš dalies paaiškin a uo, kad apž algos
s aipsniai y a ci uojami dažniau, be aip pa gali bū i, kad kū ybinis pa adinimas p i aukia
dėmesį, odėl da labiau padidina ci a ų skaičių. Impak o koe icien o i ci a ų skaičiaus
duomenys bu o paim i iš "Web o Sciences". Kele as s aipsnių žymiai i šija po eikio
koe icien ą pagal ci a ų skaičių. 2 len elė. Kū ybiškiausi pa adinimai mūsų ko puse su žu nalo
po eikio koe icien u i ci a ų ezul a u
TITLE JOuRNAL IMPACT
FACTOR
YEAR TYPE CITE
SCORE
Neu o ib oma ozė
komen a as 3 ipas 2
Me linas: P ome ejaus
mi as
Hepa ologija 2011
Neu o ib oma o-
44 Me lino
de i e bu ų p a adimas.
zė 2: Cu Opin 5.9
apsaugos-Gene
1996 m. apž alga
Magija, be gydoma?
Na ikai dėl me lino
p a adimo.
Smegenys 2008 m. apž alga 105
Auglio
apž alga 22 so
Paslap is ęsiasi.
supp es-J Clin
bal ymas NF2- osci.
Neu-2.1 2001
"Me lin: The
2012 apž alga 23
eik i kaip na ikų
slopinančios medžiagos.
Wiza d
qui es bal ymų s abilumas phys Ac a.
e-BiochimBio-3.4
"T ends Cell
Me lino
16" 2007 m.
bu ininkys ė Biol.
apž alga"
4Te minologija | 2021 | 28
TITLE JOuRNAL IMPACT
FACTOR
YEAR TYPE CITE
SCORE
Me linas,
linke be ween ex a-
ląs elių signalai i
ląs elių signalizacijos
keliai, ku ie eguliuoja
ląs elių judumą,
p oli e aciją i išgy enimą.
"maginis" ko ų
Pep Sci.
bal ymas 2.5 2010 m. apž alga 108
NF2: Genų
apž alga 42
bu ininka imas
Me lin. mosomos
Vėžys
ch o-4.04 2003
Diskusija i iš ada
Ypač įdomus y a analizuo as a ejis, kai aizdas ampa me a o a i oliau
sukelia e miną, ku is y a ak onimas specializuo ame kon eks e. Jis
a skleidžia ne ik pačius pokyčių sudė ingumą, be i me a o ų aidmenį
p adinėje naujos mokslo koncepcijos ap a imo i ap ašymo azėje.
Me a o os y a nepakeičiamos populia iai moksliniam ašymui i idėjų
pe da imui pla esnei audi o ijai, ačiau čia mes s ebime, kaip sudė ingas
daugiasluoksnis aizdas bu o pe kel as iš ienos s i ys į ki ą, kad bū ų galima
su ok i paslap ingą subjek ą, ku is bus oliau išsp ęs as acionaliu
mąs ymu. Bū en dėl o "me lino" a ejis y a unikalus i simp ominis,
nu odydamas am ik ą šal inio domenų aukimą, ku į mokslas e ina dėl jų
heu is inio po encialo. Žinios šal iniai y a susiję su kul ū a, mi ologija i
li e a ū a, nes jie y a emociškai u ingi žinių s i ys.
Te minologinio mul i a ian o pa yzdys ( […]me lin[…], […]schwanomin[…] i […]NF2
bal ymas[…]/ […]NF2 genų p oduk as[…]/ […]neu o ib ominas[…]) y a ypač įdomus,
nes ys e minai bu o į es i, naudojami, in e p e uojami be eik uo pačiu
me u i oje pačioje žinių s i yje. Be o, juos naudojo be eik ie pa ys žmonės
ski inguose laik aščiuose ski ingiems ikslams. Kaip pab ėžė Go dinas sa o
knygoje apie mokslinę anglų kalbą, "mokslinės kalbos nė a gimusios, jos y a
suku os i suku os su dideliu pas angų kiekiu" (2015), odėl kiek ienos pokyčio
i pasi inkimo eikšmė y a pag indinė. Ši p ocedū a ski a apibūdin i
Gi en he complexi y o he chosen ma e ial, we de eloped he ollow-
koncep ualias sa ybes, ku ias eikia oliau analizuo i.
8 Anas asia Sha apko a Me lino enigma biomedicinos moksle: lyzė biomedicinos
Image, Concep , Te m
disku se. Pi miausia analizuojami leksikog a iniai į ašai, kad bū ų galima
nus a y i pag indines sa ybes, o po o analizuojami asociacijų žodynai i
clopedic knowledge o ob ain he comple e s uc u e o a concep . Then
ency e su ink a medžiaga iš PubMed, kad bū ų galima suku i pag indinius
kelius, ku iais o iginali są oka bū ų panaudo a moksliniame disku se. Me lino
bal ymo y imai y a susiję su molekuline onkologija, mo ogeneze i ląs elių
di e enciacija, aip pa daugialąs elių gy ūnų kilme iš e oliucinio požiū io. Tuo
pačiu me u me linas gali aidin i s a bų aidmenį in iguojančiuose
p ocesuose, yks ančiuose okio bend o biologinio eiškinio, kaip oksidacinis
s esas, me u. Šias mokslines s i is ienija bū inybė išaiškin i pag indinius
ląs elių p og ama imo i p oli e acijos egulia imo mechanizmus. Tai y a
klausimai su daugybe nežinomų in o macijos blokų, da nesuku ų žinių.
Me linas gali bū i ne isų šių s ičių ak as, be a odo, kad jis y a s a bi
gal osūkio, gal osūkio a ne paslap is dalis. Reikė ų pažymė i, kad ak onimas
"me linas" dažnai naudojamas kū iniuose, ku iuose y a eikšmingiausių i
ne i ialių ezul a ų, leidžiančių pakel i am ik os da nežinomos paslap ies
užuolaidą. Taigi, kai dauguma klausimų y a daugiau a mažiau išsp ęs a, i
galima šiuos ap eiškimus panaudo i p ak ikoje (medicinoje a gydyme),
paslap is išnyks a į ploną o ą i a odo, kad nė a jokios eikalo, kad e minas
"me linas" u ė ų asociacijas su A ū o mi o bu ininko į aizdžiu, galin u
žino i ai, ko ki i žmonės negali. Tai ska ina e minų heu is inį po encialą i
naudoja p adines žinių s uk ū as i koncep ualias sa ybes. Šiame kon eks e
p adinis aizdų sudė ingumas, nešan is kul ū inės žinios naš ą, nė a e minų
naudojimo p oblema. P iešingai, ai y a būdas paleng in i šios žinios kū imą,
ku is pi miausia y a bend os pas angos, daugiausia emiančiosis p adiniu
sudė ingumu. Šiuolaikinėje moksle, ypač biomedicinoje, žinios y a okios
neį ikė inai sudė ingos, kad mes neiš engiamai susidu iame su he e ogeniškais
inklais, ku iuose y a žmonės, jų in elek ualaus da bo ezul a ai i į ai ūs
a e ak ai (La ou , 1999). No ėdami paleng in i mokslo pažangą, mes iesiog
u ime k eip is į isokius disku so a pininkaujamus s a inius: ku i i naudo i
kogni y inį a e ak ą, me a o as, i pe di b i men alius modelius, galingus
aizdus, są okas. Jie y a "daugiau u in ys žinių, p o ingi i sa a ankiški"
(Paa ola, Hakka ainen 2005: 536). Mi ologiniai, kul ū iniai i li e a ū iniai aizdai,
s ebė inai, u i p eceden o ne u in į heu is inį po encialą.

4Te minologija | 2021 | 28
They o e a men al modal ha is complex ye holis ic, mul i ace ed ye
s uk ū izuo as, a i as i neapib ėž as, ačiau u in is s abilų b anduolį.
S a biausia, kad ai leidžia kū ybiškai, be ap ibojimų naudo i i paka o inai
naudo i anks esnes žinias, aip išplės an nežinomų ibas. Te minų
neapib ėž umas y a palaima, o ne p oblema e minui, ypač am ik u žinių
ys ymosi laiko a piu. Koncep ualinė šio e mino pa eikslų s uk ū a aidina
didžiulį aidmenį, paleng inan bend as žinių kū imo pas angas i ne gi ją
plė ojan isiškai ki okioje s i yje. Speci inės sa ybės y a naudojamos
kiek iename šio e mino su okime mokslinės biomedicinos anglų kalbos disku se.
Analizė pa odė, kad sudė ingesniuose i pag indiniuose s aipsniuose
a ojamas e minas "me linas" ie oj "schwanomin" a ba "NF 2 genų
p oduk as". Kai išsp ęs a dauguma bal ymo me lino sa ybių i jo aidmuo
daugelyje p ocesų, jo dažnis mažėja. Taip pa bu o pažymė a, kad apž algos
s aipsniuose naudojami kū ybiškesni pa adinimai i jie dažniau ci uojami,
ačiau ši mokslinio disku so sa ybė u i bū i oliau i iama.
REFERENCES
Ahmad Khu shid 2011: A ec i e compu ing and sen imen analysis: Emo ion, me apho and e minology 45,
Sp inge Science, Business Media.
Aleksee a La issa, Mishlano a S e lana, Pich He be 2020: The Me apho Cycle in a Te m-Fo ma ion
P ocess. – Te minologija/Te minology 27, 58–80.
A hanasiadis loukas 1997: G eek my hology and medical and psychia ic e minology. – Psychia ic Bulle in
21(12), 781–782.
Bassey An ia 2007: In oduc ion. In Inde e minacy in e minology and LSP: S udies in honou o He ibe Pich
8, John benjamins Publishing.
Baze man Cha les 1987: Codi ying he social scien i ic s yle: The APA Publica ion Manual as a beha io is
he o ic. – The he o ic o he human sciences, 125–144.
E ans Vy yan 2009: How wo ds mean: lexical concep s, cogni i e models, and meaning-cons uc ion, Ox o d:
Ox o d uni e si y P ess.
Fauconnie Gilles 1999: Mappings in Though and Language, Camb idge: Camb idge uni e si y P ess.
Gee ae s di k 2016: The sociosemio ic commi men . – Cogni i e linguis ics 27(4), 527–542.
Gibbs Raymond W. 2008: “Me apho and hough .” The Camb idge handbook o me apho and hough , ed.
R. Gibbs, camb idge: uni e si y P ess, 3–14.
Gollnick James 1990: The Me lin a che ype and he ans o ma ion o he sel . – S udies in Religion/Sciences
Religieuses 3, 319–329.
Good ich Pe e H. 2002: Me lin in he Twen y-Fi s cen u y. – A hu ian s udies 51, 149–162.
Go din Michael d. 2015: Scien i ic babel, uni e si y o Chicago P ess.
G ange bob, bloom d. A. 2000: Ac onyms, abb e ia ions and ini ialisms. – BJU In e na ional 86, 1–6.
Guenon Rene 1962: The Wild boa and he bea . – S udies in Compa a i e Religion 1(1). uRL: h p://www.
s udiesincompa a i e eligion.com/public/a icles/The_Wild_boa _and_ he_bea -by_Rene_Guenon.aspx.
Ha é Rom 2004: Modeling: Ga eway o he Unknown: a Wo k by Rom Ha é 1, Gul P o essional Publishing.
He mann J. Be enike 2013: Me apho in academic discou se. – Linguis ic o ms, concep ual s uc u es, com-
munica i e unc ions and cogni i e ep esen a ions, 333.
Hyland Ken 2009: Cons ain s c ea i i y: Iden i y and disciplina i y in academic w i ing. – Commonali y
and Indi iduali y in Academic Discou se. Linguis ic Insigh s 100, 25–52.
5 0 Anas asia Sha apko a The Enigma o Me lin in Biomedical Sciences:
Image, Concep , Te m
ISO (In e na ional O ganiza ion o S anda diza ion) 1988–2003: ISO 639 (Pa s 1–6). codes o he ep e-
sen a ion o names o languages, Gene a, Swi ze land: ISO. See h p://www.loc.go /s anda ds/iso639–2/.
Ja man Al ed Owen Hughes 1960: The legend o Me lin, uni e si y o Wales P ess.
Johnson Ma k 2010: Me apho and cogni ion. – Handbook o phenomenology and cogni i e science, Do d ech :
Sp inge , 401–414.
Komo a Ta iana And ee na 2005: Concep s o Language in His o ical and Cul u al Con ex s, Moscow: Maks
P ess
lako Geo ge, Johnson Ma k 1980: Me apho s we li e by, uni . o Chicago P ess.
La ou B uno 1999: Pando a’s Hope, Ha a d uni e si y P ess, Camb idge, MA.
LDO – Longman Dic iona y o Con empo a y English Online URL: h ps://www.ldoceonline.com/dic iona y.
lei chik Vladimi Moisee i ch, Shelo Se gey dmi ie i ch 2007: commensu abili y o scien ific heo ies
and inde e minacy o e minological concep s. – Inde e minacy in e minology and LSP: S udies in honou
o He ibe Pich 8, 93–106.
Le inson S ephen C. 1997: F om ou e o inne space: linguis ic ca ego ies and non-linguis ic hinking. –
Language and concep ualiza ion, 13–45.
Mane ko La issa 2019: Knowledge S uc u es and Ways o Thei Desc ip ion in Cogni i e Te minology Re-
sea ch. – Te minologija 26, 47–72.
No od ano a Valen ina. 2007: Types o Knowledge and hei Rep esen a ion in he Language o Special
Pu poses (LSP). – Cogni i e Linguis ics: New P oblems o Cogni ion 5, 136–140.
O ega y Gasse J. 1990: D e elikie me a o y [Two g ea me apho s], A u yuno a, ND and Zhu inskaya,
MA eds, 68–81
Paa ola Sami, Hakka ainen Kai 2005: The knowledge c ea ion me apho –An eme gen epis emological ap-
p oach o lea ning. – Science & Educa ion 14(6), 535–557.
Pe o ić Milena, Golubo ić Ma ija 2018: The use o me apho ical musical e minology o e bal desc ip-
ion o music. – Rasp a e: Časopis Ins i u a za h a skijezikijezikoslo lje 44(2), 627–641.
Pich He ibe , D askau Jenni e 1985: Te minology: An in oduc ion, Guild o d: uni e si y o Su ey.
Raad B. L. 1989: Mode n ends in scien i ic e minology: mo phology and me apho . – Ame ican speech
64(2), 128–136.
Rod iguez Xa ie , A oyo-San os Al onso 2011: The unc ion o scien i ic me apho s: An example o he
c ea i e powe o me apho s in biological heo ies. – The pa hs o c ea ion. C ea i i y in science and a 9,
81–96.
Schube Ka l 2011: Specialized Communica ion S udies: An Expanding Discipline. – Cu en T ends in LSP
Resea ch: Aims and Me hods, Pe e lang, 19–60.
Sha apko a Anas asia And ee na, Mane ko La issa Alexand o na 2019: Cul u e-de i ed concep s in scien-
i ic discou se: T ans e ing knowledge h ough me apho . – Fachsp ache-Jou nal o P o essional and Sci-
en i ic Communica ion 41(S1), 23–47.
Thaga d Paul, Te ence C. S ewa 2011: The AHA! expe ience: c ea i i y h ough eme gen binding in
neu al ne wo ks. – Cogni i e science 35(1), 1–33.
Temi gazina Zi a, Akoshe a M., Y ysgul S., Shaha man A., Ku mano a Z., Kai o a M. 2019: Me apho s in
Ana omical Te minology. – Space and Cul u e, India 7(1), 143–153.
Temme man Ri a 2000: Towa ds new ways o e minology desc ip ion: The sociocogni i e-app oach 3, John
benjamins Publishing.
Thaga d Paul, S ewa Te ence C. 2011: The AHA! expe ience: C ea i i y h ough eme gen binding in
neu al ne wo ks. – Cogni i e science 35(1), 1–33.
Thomas Neil 2000: The cel ic Wild Man T adi ion and Geo ey o Monmou h’s “Vi a Me lini”: Madness
o “Con emp us Mundi?”. – A hu iana 10(1), 27–42.
T e jako a Jelena 2013: Me apho in e minology: Visualiza ion as a way o e m pe cep ion. – In e na ional
Jou nal o Cogni i e and Language Sciences 7(4), 891–894.
Wood Alis a , Flowe dew J., Peacock M. 2001: In e na ional scien i ic English: The language o esea ch sci-
en is s a ound he wo ld. – Resea ch pe spec i es on English o academic pu poses, eds. J. Flowe dew,
M. Peacock, Camb idge Uni e si y P ess, 71–83.
Алексеева Ларисса Михайловна 1998: Термин и Метафора [Te m and Me apho ], Pe m: Pe m uni e si y
P ess.
Болдырев Николай Константинович 2014: Когнитивная семантика [Cogni i e seman ics], Tambo : Tam-
bo S a e uni e si y P ess.
5 1Te minologija | 2021 | 28
Винокур Григорий Осипович 1939: О некоторых явлениях словообразования в русской технической
терминологии. – Труды Московского института истории, философии и литературы: cборник статей
по языковедению, Москва, 3–54.
Заботкина Вера Ивановна 2019: Когнитивные основы лингвистической креативности. – Когнитивные
исследования языка 38, 208–216.
Кулиев Гасан Гусейнович 1987: Метафора и научное познание [Me apho and scien i ic hinking], АН
АзССР, Институт философии и права, Баку : Элм.
Манерко Лариса Александровна, Новодранова Валентина Федоровна 2012: Использование методов
когнитивного анализа в терминологических исследованиях [Applying cogni i e analysis in e minol-
ogy s udies]. – Когнитивные исследования языка, Тамбов: Изд. ДомТГУим. Г. Р. Державина,
226–228.
Шарапкова Анастасия Андреевна 2014: Отражение научных гипотез и легенд и их взаимосвязь в
лексикографических источниках (на материале словарных статей XIX–XX вв.). – Вопросы
филологии 3–4, 164–175.
Шарапкова Анастасия Андреевна, Яковлева Юлия Сергеевна 2020: Семиотика преобразований мифа в
XXI в. (на примере рекламного дискурса). – Вопросы когнитивной лингвистики 3, 22–42.
THE BIOLOGICAL AND MEDICAL SOURCES
Cu o M., McCla chey A. I. 2008: N 2/Me lin: a coo dina o o ecep o signalling and in e cellula con-
ac . b J cance . 2008 Jan 29; 98(2), 256–262.
D a o O., Cube o F. J. 2011: Neu o ib oma osis ype 2/Me lin: sha pening he my h o p ome heus. Hep-
a ology. 2011 May; 53(5), 1767–1770.
Gusella J. F., Ramesh V., Maccollin M., Jacoby l. b. 1996: Neu o ib oma osis 2: loss o me lin’s p o ec i e
spell. cu Opin Gene de . 1996 Feb; 6(1), 87–92.
Hama a oglu F., Willecke M., Kango-Singh M. e al. 2006: The umou -supp esso genes NF2/Me lin and
Expanded ac h ough Hippo signalling o egula e cell p oli e a ion and apop osis. – Na u e Cell Biology
8(1), 27–36.
Hanemann C. O. 2008: Magic bu ea able? Tumou s due o loss o me lin. B ain. 2008 Ma ; 131(P 3),
606–615.
Ho ens C. M., Kaye A. H. 2001: The umou supp esso p o ein NF2/me lin: he puzzle con inues. J Clin
Neu osci. 2001 Jan; 8(1), 4–7.
Kissil J. L., Wilke E. W., Johnson K. C., Eckman M. S., Ya e M. B., Jacks T. 2003: Me lin, he p oduc o
he N 2 umo supp esso gene, is an inhibi o o he p21-ac i a ed kinase, Pak1. Mol Cell. 2003 Oc ;
12(4), 841–849.
laJeunesse d. R., Mcca ney b. M., Fehon R. G. 1998: S uc u al analysis o d osophila me lin e eals
unc ional domains impo an o g ow h con ol and subcellula localiza ion. J Cell Biol. 1998 Jun 29;
141(7), 1589–1599.
lallemand d., Sain -Amaux A. l., Gio annini M. 2009: Tumo -supp ession unc ions o me lin a e inde-
penden o i s ole as an o ganize o he ac in cy oskele on in Schwann cells. J Cell Sci. 2009 No 15;
122(P 22), 4141–4149.
Maccollin M., Mohney T., T o a e J., We elecki W., Ramesh V., Gusella J. 1993: dNA diagnosis o neu o-
ib oma osis 2. Al e ed coding sequence o he me lin umo supp esso in an ex ended pedig ee. JAMA.
1993 No 17; 270(19), 2316–2320.
Mccla chey A. I., Gio annini M. 2005: Memb ane o ganiza ion and umo igenesis– he NF2 umo sup-
p esso , Me lin. Genes de . 2005 Oc 1; 19(19), 2265–2277.
Mo ow K. A., She de L. A. 2012: Me lin: he wiza d equi es p o ein s abili y o unc ion as a umo sup-
p esso . biochimbiophys Ac a. 2012 dec; 1826(2), 400–406.
Neill G. W., c omp on M. R. 2001: binding o he me lin-I p oduc o he neu o ib oma osis ype 2 u-
mou supp esso gene o a no el si e in be a- od in is egula ed by associa ion be ween me lin domains.
Biochem J. 2001 Sep 15; 358(P 3), 727–735.
Okada T., you l., Gianco i F. G. 2007: Shedding ligh on Me lin’s wiza d y. T ends cell biol. 2007 May;
17(5), 222–229.
Pećina-Šlaus N. 2013: Me lin, he NF2 gene p oduc . Pa hol Oncol Res. 2013 Jul; 19(3), 365–373.
5 2 Anas asia Sha apko a The Enigma o Me lin in Biomedical Sciences:
Image, Concep , Te m
Pe illi A. M., Fe nández-Valle c. 2016: Role o Me lin/NF2 inac i a ion in umo biology. Oncogene.
2016 Feb 4; 35(5), 537–548.
Rouleau G. A., Me el P., lu chman M., Sanson M., Zucman J., Ma ineau c., Hoang-Xuan K., demczuk
S., Desmaze C,, Plougas el B. e al. 1993: Al e a ion in a new gene encoding a pu a i e memb ane-o ga-
nizing p o ein causes neu o- ib oma osis ype 2. Na u e. 1993 Jun 10; 363(6429), 515–521.
Scoles D. R. 2008: The me lin in e ac ing p o eins e eal mul iple a ge s o NF2 he apy. BiochimBiophys
Ac a. 2008 Jan; 1785(1), 32–54.
She man l. S., Gu mann d. H. 2001: Me lin: hanging umo supp ession on he Rac. T ends cell biol.
2001 No ; 11(11), 442–444.
S amenko ic I., Yu q. 2010: Me lin, a “magic” linke be ween ex acellula cues and in acellula signaling
pa hways ha egula e cell mo ili y, p oli e a ion, and su i al. cu P o ein Pep Sci. 2010 Sep; 11(6),
471–484.
Su ace e. I., Haipek c. A., Gu mann d. H. 2004: e ec o me lin phospho yla ion on neu o ib oma osis 2
(NF2) gene unc ion. Oncogene. 2004 Jan 15; 23(2), 580–587.
Tikoo A., Va ga M., Ramesh V., Gusella J., Ma u a H. 1994: An an i-Ras unc ion o neu o ib oma osis
ype 2 gene p oduc (NF2/Me lin). J biol chem. 1994 Sep 23; 269(38), 23387–23390.
T o a e J. A., MacCollin M. M., Ru e J. L., Mu ell J. R., Duyao M. P., Pa y D. M., Eld idge R., Kley
N., Menon A. G., Pulaski K. e al. 1993: A no el moesin-, ez in-, adixin-like gene is a candida e o
he neu o ib oma osis 2 umo supp esso . cell. 1993 No 19; 75(4),826.
Wiede hold T., lee M. F., James M., Neujah R., Smi h N., Mu hy A., Ha wig J., Gusella J. F., Ramesh V.
2004: Magicin, a no el cy oskele al p o ein associa es wi h he NF2 umo supp esso me lin and G b2.
Oncogene. 2004 No 18; 23(54), 8815–8825.
de V ies M., an de Mey A. G., Hogendoo n P. c. 2015: Tumo biology o Ves ibula Schwannoma: A
Re iew o expe imen al da a on he de e minan s o Tumo Genesis and G ow h cha ac e is ics. O ol-
Neu o ol. 2015 Aug; 36(7), 1128–1136.
Xiao G. H., che no J. , Tes a J. R. 2003: NF2: he wiza d y o me lin. Genes ch omosomes cance . 2003
dec; 38(4), 389–399.
Zhou Z., Chen Y., Min H. S., Wan Y., Shan H., Lin Y., Xia W., Yin F., Jiang C., Yu X. 2021: Me lin unc-
ions as a c i ical egula o in S aphylococcus au eus-induced os eomyeli is. J Cell Physiol. 2021 Aug 11.
MERLINO MįSLė BIOMEDICINOS MOKSLUOSE: AIzDINYS, Są OKA, TERMINAS
San auka
S aipsnyje analizuojama, kaip ka aliaus A ū o legendos pe sonažas bu o pe kel as į
biomedicinos mokslus, aip užsimezgan sudė ingiems, a ian iškumu g indžiamiems
san ykiams su ki ais uo pa me u šiuose moksluose a si adusiais e minais, o bū en
su e minu „š anominas“, ku is a si ado ais pačiais 1993 me ais, kaip i „me linas“, a-
čiau jį paskelbė ki a y ėjų g upė ki ame žu nale. Iš p adžių abu e minai gy a o uo
pa me u i bu o sinonimai, be ėliau juos im a a o i ski inguose mokslo da buose
i ski ingose biomedicinos y imų s i yse. „Me linas“ dažniau a o as undamen a-
liuosiuose moksluose, o „š anominas“ – biomedicinos s i ies y imuose. Kadangi e -
minas „me linas“ susi o ma o kaip a i kš inis ak onimas (angl. back onym) iš e mino
„moezino-ez ino- adiksino ipo bal ymas“ (angl. moesin-ez in- adixin-like p o ein) i
jam pa adin i inka paslap ingojo pe sonažo a das, pi miausia u ėjome sumodeliuo i
p adinę są okos s uk ū ą. Taikydami kogni y inės ling is ikos me odą (leksikog a inių
s aipsnių analizę, asociacijų žodynus), pi miausia apib ėžėme pag indinius są okos
požymius. Tuome analiza ome disku sy iuosius e mino „me linas“ požymius i iš-
sky ėme uos požymius, ku ie ak ualizuojami moksliniuose da buose. Analizuodami
isus su ink us pa yzdžius, išsky ėme ke u ias pag indines šio e mino aiškinimo