scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Asmenvardinių makroekonomikos terminų variantiškumas

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami lietuviškuose makroekonomikos vadovėliuose vartojami sudėtiniai terminai, sudaryti su asmenvardžiais. Apžvelgus su tokių terminų vertinimu susijusius neaiškumus, asmenvardinio ir eponiminio termino santykį, siekiama atskleisti šiuose šaltiniuose vartojamų terminų variantiškumą. Kartu ryškėja kai kurios variantiškumo priežastys, asmenvardinių terminų vartojimo ypatumai.

Read accessible full text

Asmenvardinių makroekonomikos terminų variantiškumas

Author: Ramunė Vaskelaitė
Year: 2023
DOI: 10.35321/term30-5
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/2266/2369
95Te minologija | 2023 | 30
doi.o g/10.35321/ e m30-5
Asmen a dinių mak oekonomikos
e minų a ian iškumas
Va ia ion o Mac oeconomic Te ms
wi h a Pe sonal Name
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-6063-9699
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami lie u iškuose mak oekonomikos ado ėliuose a oja-
mi sudė iniai e minai, suda y i su asmen a džiais. Apž elgus su okių e minų
e inimu susijusius neaiškumus, asmen a dinio i eponiminio e mino san ykį,
siekiama a skleis i šiuose šal iniuose a ojamų e minų a ian iškumą. Ka u
yškėja kai ku ios a ian iškumo p iežas ys, asmen a dinių e minų a ojimo
ypa umai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: asmen a dinis e minas, eponiminis e minas, e minų a ian iškumas.
ABSTRACT
The a icle deals wi h compound e ms used in Li huanian mac oeconomics ex -
books, which a e o med wi h pe sonal names. I e iews he unce ain ies ela ed
o he e alua ion o such e ms, he ela ionship be ween he e m o med wi h a
pe sonal name and he eponymous e m, and aims o e eal he a ia ion o e ms
used in hese sou ces. Some o he easons o his a ia ion and he peculia i ies
o he use o such e ms a e highligh ed.
KEYWORDS: e m wi h a p ope name, eponymous e m, e m a ia ion.
ĮVADAS
Sudė iniai e minai, suda y i su asmen a džiais, – ne ienoje s i yje papli-
ęs, be lie u ių e minologijos da buose mažai enag inėjamas eiškinys.
S a s an į ai ius e minijos a ojimo klausimus, pa ieniuose da buo-
se paminima i okių e minų kaip Omo dėsnis a Ohmo dėsnis, Tomsono
e ek as a Thomsono e ek as (Kaulakienė 2003: 113–114), Boilio i Ma io o
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 96 Ramunė Vaskelai ė
dėsnis, Diua o indas, Simpsono o mulė (Kaulakienė 2014: 60), Dope io g ei-
is, Deka o koo dina ės, Ebš eino sind omas (Gai enis 1994: 14), pa eikiama
iena ki a pas aba dėl jų a ojimo, be a ski ai okie e minai be eik nena-
g inėjami. Ki a e us, lie u ių e minologijos da buose dėl jų pa eikiamos
pas abos a užsienio e minologijos da buose plačiau plė ojamos diskusijos
okių e minų a ojimo klausimu odo, kad su asmen a džiais suda y i
e minai kelia į ai ių neaiškumų i p ieš a a imų.
An ai keliuose lie u ių au o ių da buose okių e minų minima ap-
a ian eponiminius e minus, be jų san ykis su eponiminiais e minais
į a dijamas ne isiškai ienodai. Su asmen a džiu suda y us e minus kaip
eponiminius aiškiai į a dija Laimu ė Ki kauskienė, eigdama, kad s aips-
nyje laikomasi nuos a os, jog „ e minas, sa o sanda oje u įs a dažodį –
asmen a dį, mies o, kaimo, ki os geog a inės ie os, šalies a au os, gen-
ies pa adinimą – adin inas eponiminiu“ (Ki kauskienė 2011: 48). Taigi,
nag inėdama a chi ek ū os, meno i s a ybos e miniją, L. Ki kauskienė
kaip eponiminius e minus nag inėja ne ik ienažodžius, iš asmen a -
džio pada y us e minus, kaip an ai gobelenas (plg. Gobelin), makadamas
(plg. McAdam) a mauzoliejus (plg. Mauzolo), be i asmen a dį u inčius
sudė inius e minus, okius kaip Simmle io baldai, Medici po celianas a Vik-
o ijos s ilius, ku iuos galima apibūdin i kaip suda y us su asmen a džiu.
Tiek ienus, iek ki us, kaip aiškė ų, eponiminiais e minais laiko i Ju gi a
Mikelionienė, no s ji sa o s aipsnyje nag inėja ik pi muosius – bend i-
niais žodžiais i usius, mažąja aide ašomus są okų pa adinimus1. Na-
g inėdama juos kaip apelia y izacijos (p oceso, kai ik inis žodis ampa
bend iniu) ezul a ą, ji užsimena, kad eponiminiai e minai ski s omi į
isiškai i iš dalies apelia y izuo us, i kaip dalinės apelia y izacijos pa-
yzdžius pamini du sudė inius e minus: Ceza io pjū is, Be ole o d uska
(Mikelionienė 2017: 129). Išei ų, kad eponiminiais e minais laikomi i
sudė iniai e minai, ku iuose asmen a dis ne i ęs bend iniu žodžiu, be
jie e inami kaip nuo ienažodžių besiski ian ys apelia y izacijos laips-
niu. Tiesa, suabejo i, a okie e minai iš ies laikomi eponiminiais, ska in-
ų pa eikiamas eponiminio e mino apib ėžimas – ai „iš ik inio žodžio
pada y i są okų pa adinimai“ (Mikelionienė 2017: 127). L. Ki kauskienės
pa eik as apib ėžimas, p iešingai, ody ų, kad ai pi miausia su ik iniu
1 Jie J. Mikelionienės s aipsnyje smulkiau ski s omi į one iškai p ie lie u ių kalbos sis emos p i aiky us
e minus (p z.: kolo adas, celsijus, silue as, be na dinai) i da inius (p z.: spa akiada, be gsonizmas,
jakobianas).
97Te minologija | 2023 | 30
žodžiu suda y i są okų pa adinimai – a dažodį sa o sanda oje u in ys
e minai. O š ai iename baigiamajame magis o da be, ku aip pa nag i-
nėjami eponiminiai e minai, ienus nuo ki ų iš ies links ama ski i. Kaip
eponiminiai e minai čia nag inėjami ik ienažodžiai, bend inio žodžio
s a usą u in ys są okų pa adinimai, p z.: e mis, mendele is, kle ei as, o
sudė iniai, sa o sanda oje u in ys ik inį žodį są okų pa adinimai adi-
nami ik iniais a ik inį žodį u inčiais e minais, be ne eponiminiais
e minais, p z.: „Iš iso y imo me u iš žodyno bu o iš ink a 247 lie u iš-
ki e minai, iš ku ių 136 ik iniai ( . y. u in ys ik inį žodį, da ki aip oni-
mą), i 111 eponiminių e minų, . y. okių, ku ie y a pada y i iš ik inio
žodžio <...>“ (Ulky ė 2016: 27). Kad eponiminiais links ama laiky i ik i-
k inio žodžio s a uso nebe u inčius są okų pa adinimus, ody ų i šio ma-
gis o da bo pa adinimas – Tik iniai žodžiai i eponimai chemijos e minijoje.
Tiesa, užsienio kalbomis skelbiamuose e minologijos da buose, ypač daug
disku uojan dėl eponiminių medicinos e minų, pi miausia k eipiamas
dėmesys į ik inį žodį u inčius są okų pa adinimus (p z.: Duque-Pa a
i k . 2006; Becke i k . 2021; Dyda, P onińska 2021), ačiau iš ki ų da bų
ma y i, kad į eponiminio e mino są oką į aukiami i jie, i ik inio žo-
džio s a uso ne ekę, bend iniais žodžiais i ę są okų pa adinimai (p z.:
Cappuzzo 2008; Kucha z 2020).
Iš ų da bų, aip pa i iš lie u ių e minologų pa eikiamų pas abų yš-
kėja ki as su asmen a dį u inčiais e minais susijęs neaiškumas a p ieš-
a a imas – jų e minologinės e ės klausimas. Š ai Kazimie as Gai enis,
1994 m. paskelb ame s aipsnyje „Ta p au inių e minologijos p incipų ai-
kymas mūsų e minijai“ minėjo okią su mokslininkų, a adėjų a iš adėjų
pa a dėmis suda y ų e minų eigiamą ypa ybę kaip mokslui nusipelniusių
žmonių įamžinimą, be nu odė i jų ūkumą – šie e minai nepakankamai
mo y uo i (Gai enis 1994: 14). Dėl okių e minų e minologinės e ės
daug disku uojama užsienio e minologijos da buose, ku jie plačiai ap-
a iami kaip eponiminiai e minai, o ypač s a s omas okių e minų p i-
im inumas medicinos e minijai. Kaip šių e minų p i alumai nu odomi
nusipelniusių asmenų page bimas, is o inė i kul ū inė okių e minų e ė,
umpumas, p ak iškumas, komunikacijos p ocesų leng inimas i k . (p z.:
Whi wo h 2007; Cappuzzo 2008), be kaip ūkumai a dijami ne ikslu-
mas, d ip asmiškumas, nein o ma y umas i k ., aip pa i komunikacijos
p ocesų sunkinimas (p z.: Duque-Pa a i k . 2006; Woywod , Ma eson
2007; Cappuzzo 2008; Kucha z 2020; Ke lian i k . 2023).
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 98 Ramunė Vaskelai ė
P ieš a a imai a sispindi i e minų a kyboje. Ta p au inės e mi-
nų a kybos p ieš a a imų y a nu odęs K. Gai enis, ką ik minė ame
s aipsnyje ap a damas keblumus, kylančius mėginan aiky i a p au inės
e minų a kybos p incipus lie u ių e minijai. Kaip ieną ų keblumų jis
minėjo a p au inių kodeksų ekomendacijų p ieš a ingumą e minų, pa-
da y ų iš mokslininkų, a adėjų a iš adėjų pa a džių, a ojimo klausimu:
a p au iniame ana omijos nomenkla ū os kodekse jų a osena d audžia-
ma, a p au iniame zoologijos nomenkla ū os kodekse ibojama, o echni-
kos e minijoje leidžiama be jokių ap ibojimų (Gai enis 1994: 217). Ka u
pas ebė a, kad okių e minų engiama i kai ku iuose lie u iškų e minų
žodynuose. Nu ody as Medicinos e minų žodynas, ku iame jie bemaž isi
pakeis i ki ais e minais.
Tačiau ki i e minog a iniai šal iniai odo, kad su asmen a džiais suda-
y ų e minų į žodynus pa enka, pa yzdžiui, į Chemijos e minų aiškinamąjį
žodyną (Daukšas i k . 2003), daugiakalbį Fizikos e minų žodyną (Palenskis
i k . 2007), Aiškinamąjį geog a ijos e minų žodyną (Ka aliauskas i k . 2021),
gausu jų i Aiškinamajame ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodyne (AEKŽ
2006). Juolab okių e minų gausu eponiminių e minų žodynuose (p z.:
Fi kin, Whi hwo h 2001; Ba ankin i k . 2004), ku ių ienas – T auma-
ologijos i o opedijos eponimai: simp omai i sind omai (Kas adze, Kas adze
2015) – išleis as i lie u ių kalba. Iš e minologijos da buose eikiamų pas-
abų aip pa galima sp ęs i, kad papli usi i okių e minų a osena. Jau i
1994 m. K. Gai enis eigė, kad jų gausu isose mokslo s i yse, ypač medi-
cinos, echnikos, izikos, ma ema ikos e minijoje (Gai enis 1994: 14). Su
mokslininko a iš adėjo pa a de suda y ų e minų pa yzdžių, nag inėdama
izikos e minus, pa eikia i Angelė Kaulakienė (p z., Kaulakienė 2014: 60),
o J. Mikelionienė, pasi inkdama apž elg i į 2013 m. išleis ą Ta p au inių e -
minų žodyną pa ekusius ienažodžius eponiminius e minus, a k eipia dėme-
sį, kad ame žodyne sudė inių e minų, okių kaip Ceza io pjū is a Be ole o
d uska, y a mažai, ačiau jų labai daug a osenoje (Mikelionienė 2017: 129).
O Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2007 m. g uodžio 20 d. posė-
džio p o okoliniu nu a imu a naujin i Te minų žodynų engimo bend ieji ei-
kala imai odo, kad okius e minus jau lyg i links ama aiškiau į eisin i
e minų a kyboje. Kad jie a o ini, čia nesu o muluojama, be 29-ajame
šio e minų žodynų suda ymą eglamen uojančio dokumen o punk e nu-
odoma, kad „[P]i menybė eikiama o iginalioms e minų dėmenimis ei-
nančių ik inių a dų o moms (išsky us adicinius a ejus). Te minai su
99Te minologija | 2023 | 30
adap uo omis o momis pa eikiami nuo odiniais s aipsniais“ (TŽR 2007).
Išei ų, kad su ik iniais žodžiais, aigi i asmen a džiais, suda y i e mi-
nai laikomi sudedamąja e minų žodynų ( adinasi, i e minijos) dalimi.
Beje, jų jau minima i naujajame lie u ių kalbos ašybos aisyklių są a-
de – 2022 m. išėjusiame leidinyje Lie u ių kalbos ašyba: aisyklės, komen a-
ai, pa a imai (Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 137–138), iesa, pi menybę
eikian ne o iginalioms o moms. Tiksliau, ap a ian į ai ių pa adinimų
ašymą, čia ap a iamas i e minų ašymas, o jį ap a ian su o muluoja-
ma, kad ki ų kalbų asmen a džiai i ie o a džiai pap as ai ansk ibuoja-
mi, p z.: Omo dėsnis, S juden o ski s inys, B auno p ocesas, Buge o i Vėbe io
dėsnis, Džaulio dėsnis, Kocho mėginys, Elžbie os s ilius, Eus achijaus amzdis,
Tyzenhauzo kilimai (Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 137–138). Palygin i
su Te minų žodynų engimo bend aisiais eikala imais, lyg i susida y ų da
ienas su asmen a diniais e minais susijęs p ieš a a imas, ačiau, žinoma,
ie eikala imai o ien uo i į specialiąsias bend inės kalbos a ojimo s i is,
o kalbamasis ašybos aisyklių są adas – pi miausia į bend ąją a oseną.
Kaip ma y i, p ieš a a imų i neaiškumų, susijusių su asmen a dį u-
inčiais sudė iniais e minais, y a nemažai, ačiau, be jau minė o magis o
da bo i kelių s aipsnių, ku iuose į okius e minus mėgin a ž elg i kaip
į eponimus, lie u ių e minologų jie galbū dėl abejo inos e minologinės
e ės eik nenag inėjami, no s pa iems asmen a džiams daug dėmesio
ski iama į ai ių kalbo y os mokslo šakų da buose (p z.: Kniūkš a 2004;
Amb azas 2008; Bal ušai ienė 2009; Gudelienė 2016). O nag inė i, kaip
aiškėja, bū ų ak ualu į ai ius su asmen a džiais suda y ų są okų pa adi-
nimų aspek us, pa yzdžiui, jų papli imą, s uk ū ines a seman ines ypa-
ybes, sinonimiją, a ian iškumą.
Šiame da be į okius e minus bus paž elg a a ian iškumo aspek u,
y imui pasi inkus mak oekonomikos, ienos iš d iejų ekonomikos eo-
ijos sudedamųjų dalių, e miniją. Taigi, da bo ikslas – išnag inė i su as-
men a džiais suda y ų e minų a ian iškumo polinkius mak oekonomi-
kos e minijoje. Naudosimi šios e minijos šal iniai – a si ik inai pasi ink i
8 mak oekonomikos ado ėliai aukš osioms mokykloms2, apiman ys
2 Vado ėliai daugiausia aip i pa adin i – Mak oekonomika. Tačiau mak oekonomikos ku sas gali bū i
pe eikiamas ne ik a ski ame mak oekonomikos ado ėlyje, be i ekonomikos eo ijos ado ėlyje, jame
ski ian mak oekonomikos i mik oekonomikos dalis. Taigi, kaip šal iniai panaudo i i du ekonomikos
eo ijos ado ėliai (And , Jak), bū en mak oekonomiką apimančios jų dalys. Visi nag inėjami šal iniai
eng i lie u ių kalba, ik ienas – e s inis (W).

Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 100 Ramunė Vaskelai ė
1994–2017 m. laiko a pį (jie iš a dijami šal inių są aše, o eks e, eikian
pa yzdžius, bus žymimi e minologijos da bams būdingomis san umpo-
mis). Da bo užda iniai – iš ų šal inių iš ink i su asmen a džiais suda y us
e minus, nus a y i jų a ian us, į e in i a ian us e minų a ian iškumo
ipologijos požiū iu, iš yškin i pag indinius šiems e minams būdingus
a ian iškumo požymius. Nag inėjan šių e minų a ian iškumą, ka u
u ė ų yškė i i ben iena ki a jiems būdingo a ian iškumo p iežas is.
Vis dėl o p ieš pe einan p ie analizės da lieka išsp ęs i e mino klau-
simą, nes jau iš pa eik o su asmen a diniais e minais susijusių neaišku-
mų ap a imo yškėja, kad i e minija, susijusi su čia pasi ink u nag inė i
eiškiniu, gana ne ienoda. S aipsnyje bus nag inėjami ik ie e minai, į
ku ių sudė į įeina ik inio žodžio s a uso nep a adęs asmen a dis (asmen-
a džiai), ašomas didžiąja aide. Ti ian okius e minus kaip eponimi-
nius, juos nuo ki okių eponiminių e minų – ienažodžių są okų pa a-
dinimų, ku iuose ik inis žodis y a i ęs bend iniu, – bū ų galima ski i
e minu, suda y u a siž elgian į e minų sanda os ypa ybes, . y. sudė iniai
eponiminiai e minai (ž . Ki kauskienė 2011). Tačiau šiame s aipsnyje į as-
men a dį u inčius e minus bus ž elgiama ne eponimijos požiū iu, be o,
e minas sudė iniai eponiminiai e minai neleis ų ski i e minų, suda y ų
su asmen a džiais, nuo e minų, suda y ų su ki okiais a dažodžiais. Pa-
si elkus onomas ikoje įp as ą ik inių a dų ski s ymą, juos bū ų galima
adin i an oponiminiais e minais – aip e minai, suda y i su asmen-
a džiais, bū ų ski iami nuo e minų, suda y ų su ki okių gy ųjų bū ybių
a dais (mi onimais, zoonimais) a negy ųjų bū ybių a dais (p z., opo-
nimais). Tačiau e minologijoje, egis, klos osi ki okia į a dijimo adicija.
Š ai A. Kaulakienė keliuose da buose su mokslininkų a iš adėjų pa a dė-
mis suda y us e minus y a į a dijusi kaip pa a dinius (p z., Kaulakienė
2014: 60). Vis dėl o e minų suda oma ne ik su pa a dėmis, be i su
a dais, kaip an ai Vik o ijos s ilius a Napoleono s ilius, aigi pa ankesnis
jiems ap a i y a K. Gai enio a o as e minas asmen a diniai e minai.
Tiesa, kaip galima sp ęs i iš K. Gai enio pa eik os pas abos3, asmen a -
diniais e minais jis adino ne ik su asmen a džiu suda y us sudė inius,
3 K. Gai enis nu odė, kad lie u ių kalboje asmen a diniai e minai d ejopi: ienažodžiai (džaulis, kel inas,
en genas, ol as i k .) i sudė iniai (A chimedo dėsnis, Adisono liga, Ebš eino sind omas i k .). Da minė i
i usų e minijoje populia ūs su būd a džiu suda y i asmen a diniai e minai (p z., ma ko skij p oces), be
nu ody a, kad lie u ių kalboje okių e minų eikė ų eng i, jie bū ų laikomi neno miniais (Gai enis 1994:
14).
101Te minologija | 2023 | 30
be i iš asmen a džio pada y us ienažodžius e minus, p z.: džaulis, kel-
inas, omas, en genas. P i eikus ski i ienus nuo ki ų, bū ų galima a o-
i e minus ienažodžiai asmen a diniai e minai i sudė iniai asmen a diniai
e minai, be šiame s aipsnyje bus nag inėjami ik pas a ieji, o okiame
kon eks e isiškai pakaks e mino asmen a diniai e minai.
Asmen a džiais, kaip ma y i i iš minė o naujojo lie u ių kalbos ašy-
bos leidinio, įp as a laiky i ik inius žodžius, ku iais į a dijami asmenys,
juos smulkiau ski s an į o icialius asmen a džius ( a dus, pa a des) i ne-
o icialius asmen a džius (p a a des, slapy a džius i k .) (Vlada skienė,
Zemle ičiū ė 2022: 101). Mak oekonomikos ado ėliuose as a ik su o i-
cialiais asmen a džiais suda y ų sudė inių e minų, aigi i čia a ojamu
e minu asmen a diniai e minai bus apimami ik su jais suda y i e minai,
ku ių didžiąją dalį, kaip paaiškės, suda o su pa a de (a keliomis pa a -
dėmis) suda y i e minai. Da iš anks o galima pasaky i, kad isi mak o-
ekonomikos ado ėliuose as i asmen a diniai e minai y a suda y i ik
su nelie u iškais (adap uo ais a neadap uo ais) asmen a džiais, odėl čia
a ojamas e minas asmen a diniai e minai apims ik okius e minus, o
asmen a dį nebus engiama pa adin i i s e im a džiu.
1. BENDRIEJI VARIANTIŠKUMO DUOMENYS
IR VARIANTIŠKUMO TIPOLOGIJA
Iš 8 mak oekonomikos ado ėlių aukš osioms mokykloms iš inkus sudė i-
nius asmen a dinius e minus, ku ie, kaip ką ik ašy a, šiame s aipsnyje
bus adinami iesiog asmen a diniais e minais, aiškėja, kad jų šal iniuose
a ojama ne ienodai. 1997 m. išleis uose Mak oekonomikos pag induose
okių e minų – os 5: Filipso k ei ė D il 48, La e io k ei ė D il 142, Sėjaus
dėsnis D il 72, Fiše io lyg is D il 46 i Keinso ekonominė eo ija D il 73. Ne-
daug jų i 1994 m. išleis ame e s iniame ado ėlyje – 15: Filipso k ei ė
W 248, Sėjaus dėsnis W 170, G ešemo dėsnis W 44, Okun’o dėsnis W 118
(i Okuno dėsnis W 406), Mal hus’o p oblema W 315 (i Mal uso p oblema
W 402), Pigou e ek as W 170, Ba o eo ija W 336, G amm-Rudman ak as
W 194, 197, Humph ey-Hawkins’o įs a ymas W 266 i k . Be o, kai ku ie
asmen a diniai e minai eį auk i į šio ado ėlio gale pa eikiamą Specia-
liųjų e minų žodyną, o eks e ne a ojami: Engelo aisyklės W 395, Fiše io
lyg is W 396, Lo enso k ei ė W 402, Keinso ekonominė eo ija W 399. Tačiau,
pa yzdžiui, au o ių kolek y o pa eng ame Vilniaus uni e si e o ado ėly-
je, ku is iš pe ž elg ų mak oekonomikos ado ėlių y a naujausias (išėjęs
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 102 Ramunė Vaskelai ė
2017 m.), e minų, suda y ų su asmen a džiu a asmen a džiais, pa a o a
42, o 2013 m. išėjusioje Remigijaus Čiegio Mak oekonomikoje – ne 62.
Tuo emian is, bū ų nesunku pada y i p ielaidą apie asmen a dinių e -
minų pli imą. Vis dėl o jau iška ją ikslin i ska ina d i aplinkybės. Vie-
na, gana gausiai okių e minų a o a jau i 2006 m. išleis ame Vilniaus
uni e si e o ado ėlyje (jo pag indu eng as 2017 m. ado ėlis), aip pa
i 2008 m. išleis oje Kauno echnologijos uni e si e o Mak oekonomikoje:
a i inkamai 38 i 43 e minai. O 2016 m. išleis os Ekonomikos eo ijos ma-
k oekonomikos dalyje a ojami ik 7 asmen a diniai e minai, no s ai
i gi y a ienas iš naujausių šiai analizei pasi ink ų ado ėlių. Tai odo, kad
asmen a dinių e minų skaičius ado ėliuose, be ki a ko, gali bū i susijęs
i su au o ių pasi inkimu šiuos e minus a o i a jų eng i. Be o, mak o-
ekonomikos ado ėliai ne ienodos apim ies. Š ai as, ku iame epa eik i 5
asmen a diniai e minai, suda o 12,75 apskai os lanko, o 2008 m. ado ė-
lis, ku iame pa a o i 43 asmen a dinis e minas, – ne 40 apskai os lankų.
Kol kas plačiau nes a s an asmen a dinių e minų ne ienodo papli i-
mo p iežasčių, da eikė ų pasaky i, kad y a e minų, ku ie epa a ojami
os iename ado ėlyje. Jei oks ik iename ado ėlyje pasi aikan is e -
minas jame da i pa a ojamas os ieną ka ą, kaip an ai Engelo aisyklės
W 395, Kuhno eo ija Sn 60, Pope o eo ija Sn 60, Val aso dėsnis Sn 370,
T i ino pa adoksas Čieg 263, Be e idge’o k ei ė Č 155, Hume’o mechanizmas
Čieg 263, Oli e io-Tanzi po eikis Sn 452 a Humph ey-Hawkins’o įs a ymas
W 266, ai, sup an ama, jis a ian ų negali u ė i. Be jei i pa a ojamas
keliska , a ian iškumo a ejų a ski o ado ėlio lygmeniu pasi aiko e ai.
Š ai 1994 m. ado ėlyje ašoma Okun’o dėsnis W 118, šio ado ėlio gale
pa eikiamame Specialiųjų e minų žodyne – Okuno dėsnis W 406, eks e a-
šoma La e ’io k ei ė W 200, žodyne – La e o k ei ė W 401, da – Mal hus’o
p oblema W 315 i Mal uso p oblema W 402.
Tačiau jei e minas a ojamas daugiau nei iename ado ėlyje, jis a-
ian ų pap as ai u i, p z.: Solow liku is Čieg 367 i Solou liku is Sn 508;
Pigou e ek as Čieg 79, W 170 i Pigu e ek as Sn 271; Jugla o ciklai Ga 269,
Sk 143 i Žuglia o ciklai Čieg 174, Sn 374; Filipso k ei ė And 277, D il 48,
Ga 244, Jak 236, Sk 177, Sn 438, W 248 i Phillipso k ei ė Č 176; Sėjaus
dėsnis D il 72, Sn 48, W 170 i Say’aus dėsnis Č 26; Okuno dėsnis And
259, Čieg 127, Ga 209, Sk 154, Sn 404, Okun’o dėsnis W 118 i Oukeno
dėsnis Jak 242; G eshamo dėsnis Sk 199, G ešamo dėsnis Ga 118, Sn 208
i G ešemo dėsnis W 44; Lo enzo k ei ė Čieg 67, Lo enso k ei ė W 402 i
103Te minologija | 2023 | 30
Lo enco k ei ė Sn 567; Mundello–Flemingo modelis Sk 265, Mandelo-Fle-
mingo modelis Sn 489, Mundelo i Flemingo modelis Ga 286. Kaip keliuose
ado ėliuose a ojamus, be a ian ų eilu ės nesuda ančius galima minė i
ik e minus Ha elmo eo ema Čieg 168, Sn 182, Vagne io dėsnis Sk 83, Sn
174 i os keliuose ado ėliuose pasi aikančius e minus Mal uso spąs ai
And 303, Jak 247, Fiše io hipo ezė And 277, Jak 234, Okuno koe icien as
Ga 209, no s ki i su asmen a džiais Mal usas, Fiše is a Okunas suda y i
e minai, kaip paaiškės, y a a ian iški. Taigi, analizuojamuose šal iniuose
asmen a dinių e minų a ian iškumas daugiausia iš yškėja a p eks iniu
lygmeniu.
Palygin i gausiuose lie u ių e minologijoje a ian iškumo y imuo-
se, ku iuose e minų a ian ais pap as ai laikomi os pačios eikšmės, be
ski ingos aiškos e minai a ski ingi e mino pa idalai (ž .: Mi ke ičie-
nė 2004: 124; Zemle ičiū ė 2012: 106)4, a ian us įp as a ski s y i į am
ik us ipus. Juose ap a iami ašybos a ian ai (Zemle ičiū ė 2011, 2018),
ku ie adinami i o og a iniais a ian ais (Zemle ičiū ė 2012; D uk einis
2015), one iniai a ian ai (Zemle ičiū ė 2003: 94–95; 2009: 177), mo o-
loginiai a ian ai (S unžinas 2008; Zemle ičiū ė 2012) i k . Išsamų a i-
an ų in en o ių pa eikian i As a Mi ke ičienė (2004) a dija okius ipus:
one iniai i ašybos a ian ai, mo ologiniai a ian ai, sin aksiniai a ian-
ai, da ybiniai a ian ai. Mo ologiniai a ian ai smulkiau ski s omi į skai-
čiaus, giminės i ki us a ian us, kaip a ski ą mo ologinių a ian ų po-
g upį ski ian i galūnių bei baigmenų a ian us, o mula i o mulė, idilė i
idilija, oblis i oblius, u ėklas i u ėklius, k umplys i k umplis (Mi ke ičienė
2004: 133–135; S unžinas 2008: 124; Zemle ičiū ė 2012: 114). Ap a ian
galūnių i baigmenų a ian us, p ie jų p iski iami i okie a ian ai, ku ių
a si anda ne ienodai mo ologiškai į o minan skolinius, pa yzdžiui, psi-
chologinė analizė i psichologinis analizas, epas i eposas (Mi ke ičienė 2004:
134). Ka u a ian iškumo y ėjų pas ebima, kad e minai dažnai ski iasi
ne ienu, o keliais a ian iškumo požymiais, i šiuo požiū iu jie ski s omi
į g ynuosius i miš iuosius (Mi ke ičienė 2004: 139–140; Zemle ičiū ė
2012). Tačiau, klasi ikuojan i ap a ian a ian us, asmen a dinių e minų
neį aukiama, aigi nė a ian iškumo ipologija jiems ne aikoma. O mėgi-
nan ją okiems e minams aiky i iškyla i am ik ų neaiškumų.
4 Taip sup an ami a ian ai lie u ių e minologijos da buose ski iami nuo ą pačią są oką į a dijančių
ski ingų e minų – sinonimų (ž .: Mi ke ičienė 2004; Vaskelai ė 2022a: 90–93).
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 110 Ramunė Vaskelai ė
s y uojama. Pa yzdžiui, ne ienodai ašomi i e minai, suda y i su ma-
k oekonomikos kū ėju laikomo anglų mokslininko Johno M. Keyneso,
sa o pag indinę eo iją išplė ojusio 1936 m. išleis oje knygoje, pa a de. Su
ja suda y ų e minų ado ėliuose a ojama ne po ieną, i ienu ašoma
Keinso (ekonominė) eo ija D il 73, W 399, ki u – Keyneso eo ija Ga 170,
Sk 130, ienu – Keyneso lik idumo pi menybės eo ija Sk 206, ki u – Keinso
lik idumo pi menybės eo ija Ga 116 i k .
Tokie s y a imai ody ų, kad adicinės o mos samp a a gali kel i ke-
blumų. Tu bū odėl iename ado ėlyje išimčių neda oma – be eik isi
čia a ojami asmen a diniai e minai u i o iginalo kalba ašomą asmen-
a dį, . y. Phillipso k ei ė Čieg 68, Fishe io lyg is Čieg 67, Fishe io yšys
Čieg 318. Toks ik šiame ado ėlyje yškėjan is polinkis i gi didina su
ne ienodo asmen a džio ašymo būdu susijusių a ian ų eilučių skaičių.
O okiame kon eks e pasi aikan ys os keli asmen a džio ašymo ansk i-
buo a o ma a ejai g eičiau ody ų ne s y a imus, o neapsižiū ėjimą. Š ai
šiame ado ėlyje ašoma ik Fishe io lyg is, Fishe io yšys, be os ienąka
pa a ojan e miną Fiše io indeksas Čieg 81 a pa i pa a dė pa eikiama
ansk ibuo a.
D iejuose ado ėliuose, ku iuose yškėja p iešingas – e minų ašymo
su ansk ibuo u asmen a džiu polinkis, iena išim is i gi pasi aiko. Tai
JAV mokslininko pa a dės, su ku ia suda y i e minai Okuno dėsnis And
259, Sn 404 i Okuno koe icien as And 259, ašymas – ji ašoma o iginalo
o ma (plg. čia pa eikiamą e miną Okun’s law). Tai, kad ečiajame okiu
pa polinkiu išsiski iančiame ado ėlyje ašoma Oukeno dėsnis Jak 242, o-
dy ų, kad ki uose d iejuose ado ėliuose pa a dė eikiausiai palaiky a ne
angliškos kilmės i kad jos ašymas gali ody i ne angliškos kilmės pa a -
dės adap a imą. Ta p eks iniu lygmeniu one inio adap a imo ne ienodu-
mų odo i e mino G eshamo dėsnis Sk 199, suda y o su inansų minis o
Thomo G eshamo (1519–1579) pa a de, ašymas: iename ado ėlyje a-
šoma G ešamo dėsnis Sn 208, ki ame – G ešemo dėsnis W 44.
Taip aiškėja, kad iš ašybos ski umų ma omą e minų a ian iškumą
ado ėliuose lemia i juose pasi enkamas ne ienodas e mino šalu iniu
dėmeniu einančio asmen a džio ašymo būdas, i kai ku iems asmen a -
džiams aikomos išim ys, i su jomis susiję s y a imai. Pa ienius okio a-
ian iškumo a ejus lemia neapsižiū ėjimas a su one iniu asmen a džio
adap a imu susiję neaiškumai. Iš iso šį a ian iškumą odo 38 a ian ų
eilu ės, be dauguma jų išplečiamos i ki ais, oliau ap a simais a ian ais.

111Te minologija | 2023 | 30
3. NEVIENODAS MORFOLOGINIS ĮFORMINIMAS
Jau iš ap a ų a ian iškumo a ejų aiškėja, kad asmen a dinius e minus
analizuojamuose šal iniuose links ama a o i asmen a dį p i aikius p ie
lie u ių kalbos mo ologinės sis emos, . y. p idėjus lie u išką galūnę. Kaip
numa o isų šių ado ėlių leidimo me u galiojusios nelie u iškų asmen-
a džių ašymo aisyklės, išdės y os LKRS (1992: 81–89), aip pa i a nau-
jin os ašybos aisyklės (ž . Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 179–206),
galūnės ado ėliuose dedamos iek p ie ansk ibuo ų, iek p ie o iginalo
ašmenimis ašomų asmen a džių, p z.: Fiše io lyg is i Fishe io lyg is, Filip-
so i Fhillipso k ei ė, G ešamo, G ešemo i G eshamo dėsnis.
Iš eik ų pa yzdžių aip pa ma y i, kad galūnės daugiausia dedamos
iesiai p ie asmen a džio. Jas ašy i po apos o o mėginama 1994 m. laidos
ado ėlyje: Okun’o dėsnis W 118, Mal hus’o p oblema W 315, A. La e ’io
k ei ė W 200, Humph ey-Hawkins’o įs a ymas W 266. Jei oks e minas a -
ojamas i ki uose ado ėliuose, susida o iš pažiū os ik apos o u besi-
ski iančių e mino a ojimo a ejų: Okun’o dėsnis W 118 i Okuno dėsnis
And 259, Čieg 127, Ga 209, Sk 177, Sn 404; Mal hus’o p oblema W 315
i Mal huso p oblema And 304; A. La e ’io k ei ė W 200 i La e io k ei ė
D il 142. Ki i asmen a diniai e minai 1994 m. ado ėlyje pa eikiami su
ansk ibuo u asmen a džiu, jiems galūnę, kaip i numa o aisyklės, p ide-
dan iesiai, be apos o o: G ešamo dėsnis W 44, Filipso k ei ė W 248, Fiše io
lyg is W 396, Lo enso k ei ė W 402. Ki uose ado ėliuose su apos o u i gi
ašomi ik kai ku ie e minai: Say’aus dėsnis Čieg 26, D il 72, Hume’o me-
chanizmas Čieg 90, Ramsey’aus–Casso–Koopmanso modelis Čieg 365. Tiesa,
pas a ieji du pa a ojami os iename ado ėlyje i nė a a ian iški.
Tačiau ik am ik ų asmen a džių ašymą su apos o u numa o i nelie u-
iškų asmen a džių ašymo aisyklės. Kaip jau ap a a šio s aipsnio 1 dalyje,
LKRS numa y a, kad apos o as ašy inas, kai nelie u iškas ik inis a das
baigiasi ne a iama balse a ne a iama p iebalse (LKRS 1992). Vado ėliuo-
se pasi aikan ys apos o o a ojimo a ejai galė ų ody i okios išim ies ai-
kymą. Tačiau nus a y i, kada p iebalsiu besibaigiančio nelie u iško asmen-
a džio balsė a p iebalsė y a ne a iama, nė a pap as a, am eikia žino i i
asmen a džio kilmę. Taigi, gali bū i, kad 1994 m. ado ėlyje pasi aikan ys
a ian ai, o bū en Okun’o dėsnis W 118 i Okuno dėsnis W 406, A. La e ’io
k ei ė W 200 i La e o k ei ė W 401, y a adęsi dėl okių neaiškumų.
Jau iš anks esniame sky iuje analizuo ų ašymo a ejų aiškėjan bend am
polinkiui mak oekonomikos ado ėliuose a o i e minus su ienokiu a
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 112 Ramunė Vaskelai ė
ki okiu būdu p idė a lie u iška galūne, šiuo požiū iu kai ku iems asmen-
a džiams aip pa da oma išim is. Š ai be lie u iškos galūnės a ojami e -
minai Gini koe icien as Čieg 67, Ba o eo ija W 336, Rica do–Ba o eo ema
Čieg 203, Pigou e ek as Čieg 79, W. W. Ros ow modelis Ga 263, F. Modigliani
gy enimo ciklo eo ija Ga 50, Solow aupymo pa adoksas Čieg 394, Solow li-
ku is Čieg 367, Solow ekonominės plė os modelis Sk 195. Tačiau okia išim is
i gi a i inka nelie u iškų asmen a džių ašymo lie u ių kalboje aisykles,
ka u numa ančias i jų mo ologinį į o minimą. Vado ėlių engimo me u
galiojusiose aisyklėse, išdės y ose LKRS, numa y a, kad galūnės nededa-
mos ki ų kalbų ik iniams a dams, ku ie baigiasi kamienui p iklausančia
balse a ba d ibalsiu, kaip an ai Dombey, Fanny, Manzoni, Spandau, a ku ie
baigiasi ki čiuo u balsiu, p z.: Meille , Camus (LKRS 1992: 89). Be o, jau
i jose numa y a mo ologinių a ian ų, . y. o muluo a, kad kamienui p i-
klausančia balse a ba d ibalsiu besibaigian iems asmen a džiams p i eikus
galūnės gali bū i p idedamos – jos okiu a eju ašy inos po apos o o. Tai-
gi, ado ėliuose pasi aikan ys e mino, suda y o su asmen a džiu Paashe,
mo ologiniai a ian ai Paasche (kainų) indeksas Sk 157 i Paashe’o indeksas
Sk 34 gali bū i šio aisyklių numa omo a ian iškumo a spindys.
Su mo ologiniu asmen a džio į o minimu susijusių a ian iškumo
a ejų, nea i inkančių ado ėlių išleidimo me u galiojusių nelie u iškų
asmen a džių ašymo aisyklių, ado ėliuose pasi aiko os ienas ki as.
An ai su asmen a džiu Solow suda y i e minai, kaip i numa y ų aisy-
klės, a ojami nep idedan lie u iškos galūnės, be iename ado ėlyje
pa a ojamas su šiuo asmen a džiu suda y as e minas odo, kad galūnė
p idedama, i ji p idedama ne po apos o o, kaip numa ė LKRS, o iesiai –
Solowo augimo modelis Sk 11. Ki u a eju asmen a dis, ku iam, paisan
aisyklių, begalūnis ašymas ne u ė ų bū i aikomas, ašomas be galūnės –
J. R. Hicks modelis Čieg 284 (plg. J. Hickso modelis Sk 250).
Keli su galūnėmis i baigmenimis susiję a ian iškumo a ejai odo
mo ologiškai adap uojan asmen a dį iškylančius neaiškumus dėl minkš-
umo žymėjimo: La e o k ei ė Sn 263, W 200, La e ’io k ei ė W 200 i
La e io k ei ė D il 142; Mundelo i Flemingo modelis Ga 286 i Mundelio i
Flemingo modelis Ga 286.
4. KITI ATVEJAI
Ki okių a ian ų, be jau ap a ų, ado ėliuose pasi aiko labiau ik pa ienių.
Jau iš iki šiol a lik os analizės bu o galima ma y i, kad šiems šal iniams
113Te minologija | 2023 | 30
būdingiausi su ienu ki os kalbos asmen a džiu, o bū en pa a de, suda-
y i e minai, o jiems – jau ap a i a ian iškumo požymiai. Tų e minų
isų ado ėlių pag indu susida o 85, be analizuojamuose šal iniuose pa-
a o a i 11 e minų, suda y ų su d iem pa a dėmis. Kai ku ie pa a o i
os iename ado ėlyje, kaip an ai Humph ey-Hawkins’o įs a ymas W 266,
G amm-Rudman ak as W 194, 196, 197, Reigano-Teče modelis Sn 31, Ri-
ca do-Ba o eo ema Čieg 90, J. M. Keyneso pajamų–išlaidų modelis Sk 50,
Solow–Swano modelis Čieg 377, i a ian ų ne u i.
Keli su d iem asmen a džiais suda y i e minai pa a ojami plačiau
i aip iš yškina ne ik su asmen a džio ašymo būdu susijusį a ian iš-
kumą, be i a ian iškumą, ku į bū ų galima apibūdin i kaip susijusį
su e mino dėmenų jungimu. Vienu a eju e mino dėmenys jungiami
jung uku i , ki u a eju – b ūkšniu a b ūkšneliu, p z.: Hekše io i Oli-
no modelis And 318, Hekše io – Olino modelis Čieg 79; Baumolio i Tobi-
no modelis Ga 133, Baumolio–Tobino modelis Sk 209; Mundelo i Flemingo
modelis Ga 286, Mundello–Flemingo modelis Sk 265, Mandelo-Flemingo
modelis Sn 489. Šie keli a ejai, o ka u i a ian ų ne u inčių su d iem
pa a dėmis suda y ų e minų ašymas (p z., Humph ey-Hawkins’o įs a y-
mas W 266, G amm-Rud man ak as W 194, 196, 197, be Solow–Swano
modelis Čieg 377, Ramsey’aus–Casso–Koopmanso modelis Čieg 365) odo,
kad ak ą, kons a uojamą emian is ki ų s ičių e minija (p z.: Gai enis
2002: 38; D uk einis 2015), galima pa i in i i emian is čia nag inėjama
e minija – joje i gi kyla b ūkšnelio i b ūkšnio ašymo neaiškumų. Kaip
ma y i iš pa eik ų pa yzdžių, kai ku jų iš engiama pasi enkan e mino
dėmenis jung i jung uku i . Ki a e us, neka y a k eip as dėmesys i į
kodi ikuo ųjų no mų, numa ančių b ūkšnio i b ūkšnelio ašymą, neaiš-
kumus (Keinys 2005; Gudzine ičiū ė 2012), aip pa i į neaiškias no mas,
susijusias su b ūkšnelio ašymu a p ik inių žodžių (Vaskelai ė 2022b:
106–109). Tik naujajame ašybos aisyklių są ade Lie u ių kalbos ašyba:
aisyklės, komen a ai, pa a imai, išėjusiame jau ėliau nei čia analizuojami
šal iniai – 2022 m., a p b ūkšnio i b ūkšnelio nub ėžiama aiškesnė iba
(Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 230–242). Kaip jau a k eip as dėmesys,
jame kaip ašybos ženklas ap a iamas ne ik b ūkšnelis, be i apim ies
b ūkšnys, aigi oks b ūkšnys e inamas kaip ašybos ženklas. O kol šio
aiškumo nebu o, su b ūkšnio i b ūkšnelio a ojimu susijusius e minų
a ian us, ko ge o, bū ų bu ę galima e in i i kaip sky ybos a ian us
(Vaskelai ė 2022b: 107–108).
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 114 Ramunė Vaskelai ė
Lie u ių e minologijos da buose aikoma e minų a ian iškumo ipo-
logija sky ybos a ian ų nenuma o, be nag inėjama medžiaga iš yškina
kele ą a ejų, ku iuos bū ų galima s a s y i kaip sky ybos a ian us. An ai
2006 m. ado ėlyje e miną suda an is asmen a dis pa ieniais a ejais a-
šomas pas i uoju š i u, kaip an ai La e o k ei ė Sk 11, Ga 11, Solowo au-
gimo modelis Sk 11, Keyneso k yžius Sk 11, Laspey es kainų indeksas Sk 157,
Tobino q Sk 737, o oks ašymas a i ik ų s e imos kalbos elemen o sky imą
eks e. Tiesa, šis sky imo būdas numa omas nelie u iškiems bend iniams
žodžiams a posakiams i nelie u iškiems (a lie u iškiems) simboliniams
pa adinimams, o ne asmen a džiams. Vis dėl o aiškesnių o muluočių dėl
jo aikymo pa eikiama ik neseniai (p z.: Linke ičienė 2013: 56; ESIV
2014: 38; Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 177), aigi anks esnio laiko-
a pio ado ėlyje pasi aikan is a ian iškumas gali bū i susijęs su kodi i-
kacijos neaiškumais.
Vos iename ado ėlyje pa a ojami du su imis pa a dėmis suda y i
e minai, bū en Ramsey’aus–Casso–Koopmanso modelis Čieg 365 i Dia-
mondo–Mo enseno–Pissa ideso modelis Čieg 154. Vienas jų pa a ojamas
os ieną ka ą, aigi a ian ų negali u ė i. Be ka u su an uoju keliska
pa a ojamas i san umpą u in is e minas – DMP modelis Čieg 154, 155.
No s lie u ių e minologijoje san umpos kaip e minų a ian ai neap a-
iamos, pasi emian užsienyje plė ojamais a ian iškumo y imais (p z.,
León-A aúz, Cabezas-Ga cía 2020), san umpas a su jomis suda y us e -
minus bū ų galima e in i i kaip e minų a ian us. Šiaip a aip, okį
a ian iškumą plačiau bū ų galima s a s y i emian is ki ais šal iniais – čia
analizuojamų šal inių asmen a diniams e minams oks umpinimas ne-
būdingas.
Tačiau ki okių umpinimo būdų nag inėjamuose šal iniuose pasi aiko.
Pa yzdžiui, e minas umpinamas p aleidžian jo neasmen a dinį dėme-
nį a dėmenis. Taigi, ame pačiame ado ėlyje a ojama i Ha odo–Do-
ma o ekonominio augimo modelis Čieg 388, i Ha odo–Doma o modelis Čieg
379; i Solow ekonomikos plė os modelis Sk 193, i Solow modelis Sk 194. Ta-
čiau okio umpinimo būdu besi adusių o mų nelinks ama e in i kaip
e mino a ian ų – A. Mi ke ičienė (2015a) iek jas, iek adinamąsias
ilgąsias i umpąsias o mas y a ap a usi kaip eks inei e minų a osenai
7 Kadangi šiame s aipsnyje pa yzdžiai ašomi pas i uoju š i u, ado ėliuose pa a o as pas i asis š i as
pa odomas a i inkamą žodį ašan s ačiuoju š i u.
115Te minologija | 2023 | 30
būdingus a ejus. Vadinamųjų ilgųjų i umpųjų asmen a dinio e mino
o mų nag inėjamuose šal iniuose pasi aiko os du a ejai: umpojo laiko-
a pio Filipso k ei ė Ga 244, Sk 176, Sn 322 i umpalaikė Filipso k ei ė Jak
238, ilgojo laiko a pio Filipso k ei ė Sk 180, Sn 441 i ilgalaikė Filipso k ei ė
Jak 238.
Tačiau nei eks inės e minų a osenos, nei a ian iškumo požiū iu
nė a e in i su e mino asmen a dinio dėmens umpinimu susiję a ejai,
o jų nag inėjamuose šal iniuose gausu. No s, kaip ma y i iš jau eik ų pa-
yzdžių, mak oekonomikos ado ėliuose a ojami daugiausia ien su pa-
a de suda y i e minai, kai ku iuose ado ėliuose yškus polinkis a o i
i a do (a kelių a dų) pi mąją aidą apimančius e minus. Pa yzdžiui,
2006 m. išleis ame Vilniaus uni e si e o ado ėlyje andame I. Fishe io
a o ojo a plaikį biudže o ap ibojimą Sk 54, I. Fische io a plaikio pasi inkimo
eo iją Sk 54, I. Modigliani gy enimo ukmės eo iją Sk 59, J. A. Hobsono
eo iją Sk 123, J. M. Keyneso a ojimo unkciją Sk 50, 52, J. M. Keyneso
pajamų–išlaidų modelį Sk 50, W. D. No dhauso i J. Tobino indeksą Čieg 72,
R. Lucaso gamybos unkciją Sk 131, A. Spie ho o hipo ezę Sk 124, A. A alio-
no hipo ezę Sk 123, J. Hickso modelį Sk 250, E. S. Phelpso aisyklę Čieg 377,
T. Mal huso eo iją Čieg 362, no s ki i čia a ojami e minai a do pi mo-
sios aidės ne u i (plg.: Vagne io dėsnis Sk 83, Rica do ek i alen iškumas Sk
100, Ki chino ciklai Sk 123, Jugla o ciklai Sk 143, Okuno dėsnis Sk 177, Filipso
k ei ė Sk 177). Te minų su a do pi mąja aide daug esama i 2017 m. iš-
leis ame Vilniaus uni e si e o ado ėlyje, ku is, kaip ma y i, eng as anks-
esniojo pag indu. Jų nemažai i 2008 m. laidos Kauno echnologijos uni-
e si e o ado ėlyje, p z.: Dž. Neimano modelis Sn 370, H. Dali i J. Kobo
subalansuo os ekonominės ge o ės indeksas Sn 347, Dž. M. Keinso modelis
Sn 324, A. La e o k ei ė Sn 432, I. Fiše io lyg is Sn 450, I. Fiše io po eikis
Sn 450, J. M. Keyneso k yžius Sk 249. Taigi, ado ėliuose susida o okių
ašymo ne ienodumų kaip La e o k ei ė i A. La e o k ei ė, Fiše io lyg is i
I. Fiše io lyg is, Keinso modelis i Dž. M. Keinso modelis, Keinso k yžius i
J. M. Keyneso k yžius i k ., o jie kelia okių a ejų e inimo e minų a-
ian iškumo požiū iu klausimą.
Taip pa pasi aiko, kad kaip eo ijos, modelio, eiškinio, lyg ies a pan.
pa adinimas pa a ojamas žodžių junginys su isu a du a keliais a dais,
p z.: „Žymiausi šios neokeinsizmo eo ijos a s o ai y a ame ikiečių eko-
nomis ų Eusėjaus Dei ido Doma o (Doma , E esey Da id, g. 1914),
Rojaus Fo bso Ha odo (Ha od, Ray, Fo bs, 1980–1978) i Robe o

Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 116 Ramunė Vaskelai ė
Me ono Solou (Solo, Robe Me on, g. 1924) ekonominio augi-
mo modeliai“ Sn 57; „Šalia labiausiai žinomų ekonominės pusiaus y os
modelių bū ina pažymė i i JAV ekonomis o Džeži Neimano (Neyman
Je zy, 1903–1957) augančios ekonomikos pusiaus y os modelį“
Sn 369. Vis dėl o okie a ejai e i, o a do aidės a ojimo a ejų pasi ai-
ko dažnai, p z.: „Tai adinama I. Fiše io po eikiu (Fishe e ec )“ Sn
450; „Apa inė A. La e io k ei ės dalis odo p iešingą si uaciją <...>“
W 200; „Ilgojo laiko a pio pusiaus y os pinigų inkoje sąlygas iš eiškia
M. F idmeno lyg is, pa adin a žymaus ame ikiečių ekonomis o ga bei
<...>“ Sn 274; „M. F iedmano nuola inių pajamų eo ija papildo
F. Modigliani gy enimo ciklo eo iją“ Čieg 50.
Tokį polinkį galima aiškin i kon eks o į aka. Vado ėliuose ne ik a o-
jami asmen a diniai e minai, be i a skleidžiamos jų a si adimo aplinky-
bės, nu odan asmenį, ku io a du ienas a ki as dalykas pa adin as, o jį
nu odan ašoma ne ik pa a dė, be i a das, ėliau jis umpinamas – a-
šoma ik pi moji a do aidė. Taigi, okiu kon eks u bū ų galima aiškin i i
kai ku iuos e minų pa a ojimo su a do aide a ejus, p z.: „Pi masis il-
gųjų bangų eo iją pag indė usų ekonomis as Nikolajus Kond a je as
(1892–1938) sa o s aipsnyje ,,Ilgosios bangos ekonominiame gy enime“
(1926 m.). Remdamasis in o macija apie a ojimo eikmenų kainų ki imą
P ancūzijoje, Didžiojoje B i anijoje, JAV i Vokie ijoje, N. Kond a je as
iškėlė hipo ezę, kad indus inė plė a y a ciklinė. J. Schumpe e is pa i i-
no usų mokslininko koncepciją, pa adindamas ilgąsias bangas N. Kon-
d a je o ciklu. Nuo 1930 me ų ilgosios bangos ekonomikos li e a ū-
oje y a žinomos kaip Kond a je o ciklas“ Ga 284. Ki a e us, no s
pa a dė pap as ai a ojama su a do aide, pasi aiko i ienos pa a dės
a ojimo a ejų, ku iuos bū ų galima e in i kaip neapsižiū ėjimą, p z.:
„I. Fishe is manė, kad pinigų g ei is umpuoju laiko a piu daugiau a
mažiau pas o us“ Sn 205 i „Fishe is pi miausiai su o mula o mainų
lygybę“ Sn 204. Taigi, okiame kon eks e pa a o ą a do aidę u in į
e miną I. Fishe io mainų lygybė („Tai leidžia I. Fishe io mainų lygybę
pe a ky i į kiekybinę pinigų eo iją“) i gi bū ų galima e in i kaip neap-
sižiū ėjimo ezul a ą. Ki a e us, pas a asis pa yzdys gali ody i i asmen-
a dinio e mino o ma imosi mak oekonomikos ado ėlyje aplinkybes.
Jei iš iesų aip, ai oliau jau bū ų galima aiškin is, kiek asmen a diniai
e minai mak oekonomikos ado ėliuose pe imami iš užsienio leidinių,
kiek – ku iami ado ėlių au o ių. Visi jie, kaip aiškėjo iš šiame s aipsnyje
117Te minologija | 2023 | 30
analizuo ų pa yzdžių, y a suda y i su nelie u išku asmen a džiu (nes
juose ap a iamus dėsnius, eo ijas, modelius, lyg is i . . y a sukū ę ne
lie u iai), be kon eks as, į ku į čia a k eip as dėmesys, ody ų, kad p ie
asmen a dinio e mino adimosi gali bū i p isidėję i lie u iškų ado ėlių
au o iai. Tokią p ielaidą leis ų kel i i s aipsnio p adžioje minė i ne ie-
nodi nag inė uose ado ėliuose asmen a dinių e minų kiekybiniai duo-
menys – am ik uose ado ėliuose a am ik ų asmen a dinių e minų
ado ėliuose gali bū i iš engiama eminin su am ik u eiškiniu sie iną
asmenį a asmenis, be ne a ojan asmen a dinio e mino, pa yzdžiui,
okiu būdu: „Pagal y aujančius a ojimo ypa umus ekonomikos eo ijoje
išski iami keli pag indiniai a ojimo modeliai: <...> Nuola inių pajamų
hipo ezė (Mil on F iedman’as, 1957). <…> Gy enimo ciklo hipo ezė (F anco’as
Modigliani’is i Richa das B umbe g’as, 1954) <…>“ And 180–181. Tačiau
šį asmen a dinių e minų a ojimo keliamą klausimą jau eikė ų aiškin is
a ski ai, nes jis nė a ien ik su jų a ian iškumu susijęs klausimas.
IŠVADOS
Ap a us aukš osioms mokykloms ski uose mak oekonomikos ado ė-
liuose a ojamų asmen a dinių e minų a ian iškumą, aiškėja, kad jis
labiausiai susijęs su asmen a džio ašymo i mo ologinio adap a imo ypa-
umais.
Būdingiausias šiems šal iniams a ian iškumas, susida an is dėl ne ie-
nodo asmen a džio ašymo būdo: ienuose ado ėliuose asmen a dis a-
šomas o iginalo, ki uose – lie u iškais ašmenimis, pas a uoju a eju jį
adap uojan pagal apy ik į a imą. Ski ingus asmen a džio ašymo būdus
numa o i nelie u iškų asmen a džių ašymo lie u ių kalboje no mos. Jos
aip pa numa o išim į adicinėms asmen a džių o moms, o nag inė uose
šal iniuose ma y i i su šios išim ies aikymu, aip pa su adicinės o mos
samp a os neaiškumais galimų sie i a ian iškumo a ejų.
Mak oekonomikos ado ėlių e minijoje yškus polinkis nelie u iš-
kus asmen a džius p i aiky i p ie lie u ių kalbos mo ologinės sis emos,
jiems p idedan lie u išką galūnę, o pasi aikančios išim ys a spindi išim is,
ku ias numa o kodi ikuo os nelie u iškų asmen a džių ašymo lie u ių
kalboje no mos. Kai ku ie mak oekonomikos ado ėliuose pasi aikan ys
a ian ai sie ini su asmen a džio one inio adap a imo neaiškumais.
No s asmen a dinių e minų a ian iškumo p iežas is eikė ų i i a s-
ki ai, pasi elkian ne ik mak oekonomikos s i ies šal inius, čia išnag inė a
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 118 Ramunė Vaskelai ė
medžiaga, odan i asmen a dinių e minų a ojimo polinkių i nelie u-
iškų asmen a džių ašymo aisyklių a i ik į, leis ų sp ęs i, kad iena iš
ų p iežasčių galė ų bū i a ian iškumas, numa omas ašybos no mų ko-
di ikacijos. Ki ų a ian iškumo a ejų nag inė uose šal iniuose nedaug, o
iš pasi aikančių galima sp ęs i, kad i mak oekonomikos e minijoje kyla
neaiškumų, susijusių su b ūkšnio i b ūkšnelio a ojimu.
Čia pa eik a asmen a dinių e minų a ojimo analizė ne ik a sklei-
džia mak oekonomikos ado ėliams būdingiausius a ian iškumo ipus a
požymius, be i iškelia a ian iškumo ipologijos klausimų. Ji aip pa
a skleidžia a ejų, ku ie a ian iškumo požiū iu nė a e in i, i apsk i ai
ska ina asmen a dinius e minus nag inė i plačiau, i i juos į ai iais as-
pek ais.
ŠALTINIAI
And – And iušai ienė Dai a, D eje is Rolandas, Jaku is Algi das, Pe aške ičius Vladisla as, S epano as
A ū as 2016: Ekonomikos eo ija: ado ėlis, Vilnius: Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e o leidykla
„Technika“.
Čieg – Čiegis Remigijus 2012: Mak oekonomika: Vilniaus uni e si e o ado ėlis, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
D il – D ilingas Boleslo as, Čibu ienė Jad yga, Snieška Vy au as 1997: Mak oekonomikos pag indai:
ado ėlis neekonominių specialybių s uden ams, Kaunas: Technologija.
Ga – Ga elis Vy au as, Gylys Po ilas, Mačiekus Venan as, Minke ičienė Ne inga, Paliuly ė Regina,
Ul idienė E s ida, U bšienė Laima 2017: Mak oekonomika: Vilniaus uni e si e o ado ėlis, elek oninė
knyga, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Jak – Jaku is Algi das, Pe aške ičius Vladisla as, S epano as A ū as, Šečku ė Laima, Zaice S epan
2007: Ekonomikos eo ija: ado ėlis, šeš asis pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Eug imas.
Sk – Skominas Vy au as, sud., 2006: Mak oekonomika: ado ėlis, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Sn – Snieška Vy au as, Baumilienė Vale ija, Be na ony ė Dalia, Čibu ienė Jad yga, Juozapa ičienė Aldona
i k . 2008: Mak oekonomika: ado ėlis ekonominių specialybių s uden ams, ečiasis pa aisy as i
papildy as leidimas, Kaunas: Technologija.
W – Wonnaco Paul, Wonnaco Ronald 1994: Mak oekonomika, Kaunas: Li e ae uni e si a is.
LITERATŪRA
AEKŽ – Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas, suda ė W. Pea ce, Vilnius: TEV, 2006.
Amb azas Vy au as 2008: S e imų ik inių a dų ašymas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Bal ušai ienė Ind ė 2009: S e im a džių ašymo adicijos o ma imasis Lie u oje: magis o da bas, Vilnius:
Vilniaus uni e si e as.
Ba ankin Benjamin, Me eli sa And ei I., Lin And ew N. 2004: S edman’s Illus a ed Dic iona y o
De ma ology Eponyms, Philadelphia: Lippinco Williams and Wilkins.
Becke Ch is ophe J., McDe mo Mollie, London Zacha y N. 2021: Declining Use o Neu ological
Eponyms in Cases Whe e a Non-eponymous Al e na i e Exis s. – Clinical Neu ology and Neu osu ge y
200, 1–6 P ieiga in e ne e: h ps://medicine.umich.edu/si es/de aul / iles/con en /downloads/
Eponym%20S udy.pd .
Cappuzzo Ba ba a 2008: Eponyms o Desc ip i e Equi alen Te ms? The Ques ion o Scien i ic Accu acy in
Medical Discou se. P ieiga in e ne e: h ps://co e.ac.uk/display/53253513.
119Te minologija | 2023 | 30
Čepienė Nijolė 1995: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inė adap acija: dise acija, Kaunas: Vy au o
Didžiojo uni e si e as.
Daukšas Kazys, Ba kauskas Ju gis, Daukšas Vi as i k . 2003: Chemijos e minų aiškinamasis žodynas, 2-asis
pa ais. i papild. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Dyda Anna, P onińska Aleksand a 2021: Lessico medico i aliano e polacco a con on o: il caso dei
sin agmi e minologici di ipo mala ia di ban i/cho oba ban iego. – Romanica C aco iensia 1, 43–53.
D uk einis Albinas 2015: O og a iniai jū ei ys ės e minų a ian ai: didžiosios aidės, b ūkšnelis,
kabu ės. – Kalbos p ak ikos p oblemos 14, 6–14.
Duque-Pa a Jo ge Edua do, Llano-Ida aga J. Oska , Duque-Pa a Ca los Albe o 2006: Re lec ions on
Eponyms in Neu oscience Te minology. – The Ana omical Reco d, Pa B: The New Ana omis 289(6),
219–224.
ESIV – Eu opos Sąjungos ins i ucijų e imo į lie u ių kalbą ado as, Liuksembu gas, 2014.
Fi kin Ba y G., Whi hwo h Judi h A. 2001: Dic iona y o Medical Eponyms, London: In o ma Heal hca e.
Gai enis Kazimie as 1994: Ta p au inių e minologijos p incipų aikymas mūsų e minijai. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 31, 11–17.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI leidykla.
Gudelienė 2016: Tik inių a dų galūnių adap a imo ypa umai Simono Daukan o i Simono S ane ičiaus
Epi ome His o iae Sac ae e imuose. – Li uanis ica 62(1), 38–44.
Gudzine ičiū ė Ona Laima 2012: Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai. – Kalbos
kul ū a 85, 121–135.
Kas adze Mindia, Kas adze Da id 2015: T auma ologijos i o opedijos eponimai: simp omai i sind omai,
Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Kaulakienė Angelė 2003: Lie u iškų izikos ado ėlių elek os i magne izmo e minai. – Te minologija 10,
107–116.
Kaulakienė Angelė 2014: Iš ma ema ikos i izikos e minų a osenos. – Te minologija. Te minog a ija.
Te minija, Vilnius: Technika, 58–61.
Ka aliauskas Paulius, K upickai ė Do ilė, Kynė Geno ai ė 2021: Aiškinamasis geog a ijos e minų žodynas,
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 2005: B ūkšnio i b ūkšnelio a ojimas. – Kalbos kul ū a 78, 183–190.
Ke lian And ew, Logie Sa ah, Hage Robe 2023: Deba ing Eponyms: His o y o Ea and Eye Ana omical
Eponyms. – T ansla ional Resea ch in Ana omy 32, 1–13.
Ki kauskienė Laimu ė 2011: Eponiminiai a chi ek ū os, meno i s a ybos e minai lie u ių kalboje. –
San alka: Filologija, Edukologija 19(1), 48–58.
Kniūkš a P anas 2004: Įs aigų, įmonių i o ganizacijų pa adinimai. Da ybos i a osenos ap a imai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Kucha z Eugeniusz Józï 2020: Medical Eponyms om Linguis ic and His o ical Poin s o View. –
Reuma ologia 58(4), 258–260.
León-A aúz Pila , Cabezas-Ga cía Melania 2020: Te m and T ansla ion Va ia ion o Mul i-wo d
Te ms. – Análisis mul idisciplina del enómeno de la a iación aseológica en aducción e in e p e ación /
Mul idisciplina y Analysis o he Phenomenon o Ph aseological Va ia ion in T ansla ion and In e p e ing,
210–247.
Linke ičienė Nijolė 2013: Redaga imo p admenys, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
LKRS – Lie u ių kalbos ašyba i sky yba, 2-asis pa ais. o og . leid., Vilnius: Mokslas, 1992.
LTE – Nelie u iškų ik inių a dų ašymas „Lie u iškojoje a ybinėje enciklopedijoje“, Vilnius: Vy iausioji
enciklopedijų edakcija, 1986.
Mikelionienė Ju gi a 2017: Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai. – Te minologija 24, 127–144.
Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian ai. – Te minologija 11,
9–144.
Mi ke ičienė As a 2015a: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai. – Te minologija 22, 39–60.
Mi ke ičienė As a 2018: Lie u os Nep iklausomybės Ak o signa a as Kazys Bizauskas i lie u ių li e a ū os
mokslo e minija. – Te minologija 25, 201–234.
Palenskis Vilius, Valiukėnas Vy au as, Žalkauskas Vale ijonas, Žilinskas P anas Juozas 2007: Fizikos
e minų žodynas: lie u ių, anglų, p ancūzų, okiečių i usų kalbomis, 2-asis pa ais. i papild. leid., Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Pažūsis Lionginas 2014: Kalba i e imas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.