95Te minologija | 2023 | 30
doi.o g/10.35321/ e m30-5
Asmen a dinių mak oekonomikos
e minų a ian iškumas
Va ia ion o Mac oeconomic Te ms
wi h a Pe sonal Name
RAMUNĖ VASKELAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-6063-9699
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami lie u iškuose mak oekonomikos ado ėliuose a oja-
mi sudė iniai e minai, suda y i su asmen a džiais. Apž elgus su okių e minų
e inimu susijusius neaiškumus, asmen a dinio i eponiminio e mino san ykį,
siekiama a skleis i šiuose šal iniuose a ojamų e minų a ian iškumą. Ka u
yškėja kai ku ios a ian iškumo p iežas ys, asmen a dinių e minų a ojimo
ypa umai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: asmen a dinis e minas, eponiminis e minas, e minų a ian iškumas.
ABSTRACT
The a icle deals wi h compound e ms used in Li huanian mac oeconomics ex -
books, which a e o med wi h pe sonal names. I e iews he unce ain ies ela ed
o he e alua ion o such e ms, he ela ionship be ween he e m o med wi h a
pe sonal name and he eponymous e m, and aims o e eal he a ia ion o e ms
used in hese sou ces. Some o he easons o his a ia ion and he peculia i ies
o he use o such e ms a e highligh ed.
KEYWORDS: e m wi h a p ope name, eponymous e m, e m a ia ion.
ĮVADAS
Sudė iniai e minai, suda y i su asmen a džiais, – ne ienoje s i yje papli-
ęs, be lie u ių e minologijos da buose mažai enag inėjamas eiškinys.
S a s an į ai ius e minijos a ojimo klausimus, pa ieniuose da buo-
se paminima i okių e minų kaip Omo dėsnis a Ohmo dėsnis, Tomsono
e ek as a Thomsono e ek as (Kaulakienė 2003: 113–114), Boilio i Ma io o
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 96 Ramunė Vaskelai ė
dėsnis, Diua o indas, Simpsono o mulė (Kaulakienė 2014: 60), Dope io g ei-
is, Deka o koo dina ės, Ebš eino sind omas (Gai enis 1994: 14), pa eikiama
iena ki a pas aba dėl jų a ojimo, be a ski ai okie e minai be eik nena-
g inėjami. Ki a e us, lie u ių e minologijos da buose dėl jų pa eikiamos
pas abos a užsienio e minologijos da buose plačiau plė ojamos diskusijos
okių e minų a ojimo klausimu odo, kad su asmen a džiais suda y i
e minai kelia į ai ių neaiškumų i p ieš a a imų.
An ai keliuose lie u ių au o ių da buose okių e minų minima ap-
a ian eponiminius e minus, be jų san ykis su eponiminiais e minais
į a dijamas ne isiškai ienodai. Su asmen a džiu suda y us e minus kaip
eponiminius aiškiai į a dija Laimu ė Ki kauskienė, eigdama, kad s aips-
nyje laikomasi nuos a os, jog „ e minas, sa o sanda oje u įs a dažodį –
asmen a dį, mies o, kaimo, ki os geog a inės ie os, šalies a au os, gen-
ies pa adinimą – adin inas eponiminiu“ (Ki kauskienė 2011: 48). Taigi,
nag inėdama a chi ek ū os, meno i s a ybos e miniją, L. Ki kauskienė
kaip eponiminius e minus nag inėja ne ik ienažodžius, iš asmen a -
džio pada y us e minus, kaip an ai gobelenas (plg. Gobelin), makadamas
(plg. McAdam) a mauzoliejus (plg. Mauzolo), be i asmen a dį u inčius
sudė inius e minus, okius kaip Simmle io baldai, Medici po celianas a Vik-
o ijos s ilius, ku iuos galima apibūdin i kaip suda y us su asmen a džiu.
Tiek ienus, iek ki us, kaip aiškė ų, eponiminiais e minais laiko i Ju gi a
Mikelionienė, no s ji sa o s aipsnyje nag inėja ik pi muosius – bend i-
niais žodžiais i usius, mažąja aide ašomus są okų pa adinimus1. Na-
g inėdama juos kaip apelia y izacijos (p oceso, kai ik inis žodis ampa
bend iniu) ezul a ą, ji užsimena, kad eponiminiai e minai ski s omi į
isiškai i iš dalies apelia y izuo us, i kaip dalinės apelia y izacijos pa-
yzdžius pamini du sudė inius e minus: Ceza io pjū is, Be ole o d uska
(Mikelionienė 2017: 129). Išei ų, kad eponiminiais e minais laikomi i
sudė iniai e minai, ku iuose asmen a dis ne i ęs bend iniu žodžiu, be
jie e inami kaip nuo ienažodžių besiski ian ys apelia y izacijos laips-
niu. Tiesa, suabejo i, a okie e minai iš ies laikomi eponiminiais, ska in-
ų pa eikiamas eponiminio e mino apib ėžimas – ai „iš ik inio žodžio
pada y i są okų pa adinimai“ (Mikelionienė 2017: 127). L. Ki kauskienės
pa eik as apib ėžimas, p iešingai, ody ų, kad ai pi miausia su ik iniu
1 Jie J. Mikelionienės s aipsnyje smulkiau ski s omi į one iškai p ie lie u ių kalbos sis emos p i aiky us
e minus (p z.: kolo adas, celsijus, silue as, be na dinai) i da inius (p z.: spa akiada, be gsonizmas,
jakobianas).
97Te minologija | 2023 | 30
žodžiu suda y i są okų pa adinimai – a dažodį sa o sanda oje u in ys
e minai. O š ai iename baigiamajame magis o da be, ku aip pa nag i-
nėjami eponiminiai e minai, ienus nuo ki ų iš ies links ama ski i. Kaip
eponiminiai e minai čia nag inėjami ik ienažodžiai, bend inio žodžio
s a usą u in ys są okų pa adinimai, p z.: e mis, mendele is, kle ei as, o
sudė iniai, sa o sanda oje u in ys ik inį žodį są okų pa adinimai adi-
nami ik iniais a ik inį žodį u inčiais e minais, be ne eponiminiais
e minais, p z.: „Iš iso y imo me u iš žodyno bu o iš ink a 247 lie u iš-
ki e minai, iš ku ių 136 ik iniai ( . y. u in ys ik inį žodį, da ki aip oni-
mą), i 111 eponiminių e minų, . y. okių, ku ie y a pada y i iš ik inio
žodžio <...>“ (Ulky ė 2016: 27). Kad eponiminiais links ama laiky i ik i-
k inio žodžio s a uso nebe u inčius są okų pa adinimus, ody ų i šio ma-
gis o da bo pa adinimas – Tik iniai žodžiai i eponimai chemijos e minijoje.
Tiesa, užsienio kalbomis skelbiamuose e minologijos da buose, ypač daug
disku uojan dėl eponiminių medicinos e minų, pi miausia k eipiamas
dėmesys į ik inį žodį u inčius są okų pa adinimus (p z.: Duque-Pa a
i k . 2006; Becke i k . 2021; Dyda, P onińska 2021), ačiau iš ki ų da bų
ma y i, kad į eponiminio e mino są oką į aukiami i jie, i ik inio žo-
džio s a uso ne ekę, bend iniais žodžiais i ę są okų pa adinimai (p z.:
Cappuzzo 2008; Kucha z 2020).
Iš ų da bų, aip pa i iš lie u ių e minologų pa eikiamų pas abų yš-
kėja ki as su asmen a dį u inčiais e minais susijęs neaiškumas a p ieš-
a a imas – jų e minologinės e ės klausimas. Š ai Kazimie as Gai enis,
1994 m. paskelb ame s aipsnyje „Ta p au inių e minologijos p incipų ai-
kymas mūsų e minijai“ minėjo okią su mokslininkų, a adėjų a iš adėjų
pa a dėmis suda y ų e minų eigiamą ypa ybę kaip mokslui nusipelniusių
žmonių įamžinimą, be nu odė i jų ūkumą – šie e minai nepakankamai
mo y uo i (Gai enis 1994: 14). Dėl okių e minų e minologinės e ės
daug disku uojama užsienio e minologijos da buose, ku jie plačiai ap-
a iami kaip eponiminiai e minai, o ypač s a s omas okių e minų p i-
im inumas medicinos e minijai. Kaip šių e minų p i alumai nu odomi
nusipelniusių asmenų page bimas, is o inė i kul ū inė okių e minų e ė,
umpumas, p ak iškumas, komunikacijos p ocesų leng inimas i k . (p z.:
Whi wo h 2007; Cappuzzo 2008), be kaip ūkumai a dijami ne ikslu-
mas, d ip asmiškumas, nein o ma y umas i k ., aip pa i komunikacijos
p ocesų sunkinimas (p z.: Duque-Pa a i k . 2006; Woywod , Ma eson
2007; Cappuzzo 2008; Kucha z 2020; Ke lian i k . 2023).
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 98 Ramunė Vaskelai ė
P ieš a a imai a sispindi i e minų a kyboje. Ta p au inės e mi-
nų a kybos p ieš a a imų y a nu odęs K. Gai enis, ką ik minė ame
s aipsnyje ap a damas keblumus, kylančius mėginan aiky i a p au inės
e minų a kybos p incipus lie u ių e minijai. Kaip ieną ų keblumų jis
minėjo a p au inių kodeksų ekomendacijų p ieš a ingumą e minų, pa-
da y ų iš mokslininkų, a adėjų a iš adėjų pa a džių, a ojimo klausimu:
a p au iniame ana omijos nomenkla ū os kodekse jų a osena d audžia-
ma, a p au iniame zoologijos nomenkla ū os kodekse ibojama, o echni-
kos e minijoje leidžiama be jokių ap ibojimų (Gai enis 1994: 217). Ka u
pas ebė a, kad okių e minų engiama i kai ku iuose lie u iškų e minų
žodynuose. Nu ody as Medicinos e minų žodynas, ku iame jie bemaž isi
pakeis i ki ais e minais.
Tačiau ki i e minog a iniai šal iniai odo, kad su asmen a džiais suda-
y ų e minų į žodynus pa enka, pa yzdžiui, į Chemijos e minų aiškinamąjį
žodyną (Daukšas i k . 2003), daugiakalbį Fizikos e minų žodyną (Palenskis
i k . 2007), Aiškinamąjį geog a ijos e minų žodyną (Ka aliauskas i k . 2021),
gausu jų i Aiškinamajame ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodyne (AEKŽ
2006). Juolab okių e minų gausu eponiminių e minų žodynuose (p z.:
Fi kin, Whi hwo h 2001; Ba ankin i k . 2004), ku ių ienas – T auma-
ologijos i o opedijos eponimai: simp omai i sind omai (Kas adze, Kas adze
2015) – išleis as i lie u ių kalba. Iš e minologijos da buose eikiamų pas-
abų aip pa galima sp ęs i, kad papli usi i okių e minų a osena. Jau i
1994 m. K. Gai enis eigė, kad jų gausu isose mokslo s i yse, ypač medi-
cinos, echnikos, izikos, ma ema ikos e minijoje (Gai enis 1994: 14). Su
mokslininko a iš adėjo pa a de suda y ų e minų pa yzdžių, nag inėdama
izikos e minus, pa eikia i Angelė Kaulakienė (p z., Kaulakienė 2014: 60),
o J. Mikelionienė, pasi inkdama apž elg i į 2013 m. išleis ą Ta p au inių e -
minų žodyną pa ekusius ienažodžius eponiminius e minus, a k eipia dėme-
sį, kad ame žodyne sudė inių e minų, okių kaip Ceza io pjū is a Be ole o
d uska, y a mažai, ačiau jų labai daug a osenoje (Mikelionienė 2017: 129).
O Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2007 m. g uodžio 20 d. posė-
džio p o okoliniu nu a imu a naujin i Te minų žodynų engimo bend ieji ei-
kala imai odo, kad okius e minus jau lyg i links ama aiškiau į eisin i
e minų a kyboje. Kad jie a o ini, čia nesu o muluojama, be 29-ajame
šio e minų žodynų suda ymą eglamen uojančio dokumen o punk e nu-
odoma, kad „[P]i menybė eikiama o iginalioms e minų dėmenimis ei-
nančių ik inių a dų o moms (išsky us adicinius a ejus). Te minai su
99Te minologija | 2023 | 30
adap uo omis o momis pa eikiami nuo odiniais s aipsniais“ (TŽR 2007).
Išei ų, kad su ik iniais žodžiais, aigi i asmen a džiais, suda y i e mi-
nai laikomi sudedamąja e minų žodynų ( adinasi, i e minijos) dalimi.
Beje, jų jau minima i naujajame lie u ių kalbos ašybos aisyklių są a-
de – 2022 m. išėjusiame leidinyje Lie u ių kalbos ašyba: aisyklės, komen a-
ai, pa a imai (Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 137–138), iesa, pi menybę
eikian ne o iginalioms o moms. Tiksliau, ap a ian į ai ių pa adinimų
ašymą, čia ap a iamas i e minų ašymas, o jį ap a ian su o muluoja-
ma, kad ki ų kalbų asmen a džiai i ie o a džiai pap as ai ansk ibuoja-
mi, p z.: Omo dėsnis, S juden o ski s inys, B auno p ocesas, Buge o i Vėbe io
dėsnis, Džaulio dėsnis, Kocho mėginys, Elžbie os s ilius, Eus achijaus amzdis,
Tyzenhauzo kilimai (Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 137–138). Palygin i
su Te minų žodynų engimo bend aisiais eikala imais, lyg i susida y ų da
ienas su asmen a diniais e minais susijęs p ieš a a imas, ačiau, žinoma,
ie eikala imai o ien uo i į specialiąsias bend inės kalbos a ojimo s i is,
o kalbamasis ašybos aisyklių są adas – pi miausia į bend ąją a oseną.
Kaip ma y i, p ieš a a imų i neaiškumų, susijusių su asmen a dį u-
inčiais sudė iniais e minais, y a nemažai, ačiau, be jau minė o magis o
da bo i kelių s aipsnių, ku iuose į okius e minus mėgin a ž elg i kaip
į eponimus, lie u ių e minologų jie galbū dėl abejo inos e minologinės
e ės eik nenag inėjami, no s pa iems asmen a džiams daug dėmesio
ski iama į ai ių kalbo y os mokslo šakų da buose (p z.: Kniūkš a 2004;
Amb azas 2008; Bal ušai ienė 2009; Gudelienė 2016). O nag inė i, kaip
aiškėja, bū ų ak ualu į ai ius su asmen a džiais suda y ų są okų pa adi-
nimų aspek us, pa yzdžiui, jų papli imą, s uk ū ines a seman ines ypa-
ybes, sinonimiją, a ian iškumą.
Šiame da be į okius e minus bus paž elg a a ian iškumo aspek u,
y imui pasi inkus mak oekonomikos, ienos iš d iejų ekonomikos eo-
ijos sudedamųjų dalių, e miniją. Taigi, da bo ikslas – išnag inė i su as-
men a džiais suda y ų e minų a ian iškumo polinkius mak oekonomi-
kos e minijoje. Naudosimi šios e minijos šal iniai – a si ik inai pasi ink i
8 mak oekonomikos ado ėliai aukš osioms mokykloms2, apiman ys
2 Vado ėliai daugiausia aip i pa adin i – Mak oekonomika. Tačiau mak oekonomikos ku sas gali bū i
pe eikiamas ne ik a ski ame mak oekonomikos ado ėlyje, be i ekonomikos eo ijos ado ėlyje, jame
ski ian mak oekonomikos i mik oekonomikos dalis. Taigi, kaip šal iniai panaudo i i du ekonomikos
eo ijos ado ėliai (And , Jak), bū en mak oekonomiką apimančios jų dalys. Visi nag inėjami šal iniai
eng i lie u ių kalba, ik ienas – e s inis (W).

Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 100 Ramunė Vaskelai ė
1994–2017 m. laiko a pį (jie iš a dijami šal inių są aše, o eks e, eikian
pa yzdžius, bus žymimi e minologijos da bams būdingomis san umpo-
mis). Da bo užda iniai – iš ų šal inių iš ink i su asmen a džiais suda y us
e minus, nus a y i jų a ian us, į e in i a ian us e minų a ian iškumo
ipologijos požiū iu, iš yškin i pag indinius šiems e minams būdingus
a ian iškumo požymius. Nag inėjan šių e minų a ian iškumą, ka u
u ė ų yškė i i ben iena ki a jiems būdingo a ian iškumo p iežas is.
Vis dėl o p ieš pe einan p ie analizės da lieka išsp ęs i e mino klau-
simą, nes jau iš pa eik o su asmen a diniais e minais susijusių neaišku-
mų ap a imo yškėja, kad i e minija, susijusi su čia pasi ink u nag inė i
eiškiniu, gana ne ienoda. S aipsnyje bus nag inėjami ik ie e minai, į
ku ių sudė į įeina ik inio žodžio s a uso nep a adęs asmen a dis (asmen-
a džiai), ašomas didžiąja aide. Ti ian okius e minus kaip eponimi-
nius, juos nuo ki okių eponiminių e minų – ienažodžių są okų pa a-
dinimų, ku iuose ik inis žodis y a i ęs bend iniu, – bū ų galima ski i
e minu, suda y u a siž elgian į e minų sanda os ypa ybes, . y. sudė iniai
eponiminiai e minai (ž . Ki kauskienė 2011). Tačiau šiame s aipsnyje į as-
men a dį u inčius e minus bus ž elgiama ne eponimijos požiū iu, be o,
e minas sudė iniai eponiminiai e minai neleis ų ski i e minų, suda y ų
su asmen a džiais, nuo e minų, suda y ų su ki okiais a dažodžiais. Pa-
si elkus onomas ikoje įp as ą ik inių a dų ski s ymą, juos bū ų galima
adin i an oponiminiais e minais – aip e minai, suda y i su asmen-
a džiais, bū ų ski iami nuo e minų, suda y ų su ki okių gy ųjų bū ybių
a dais (mi onimais, zoonimais) a negy ųjų bū ybių a dais (p z., opo-
nimais). Tačiau e minologijoje, egis, klos osi ki okia į a dijimo adicija.
Š ai A. Kaulakienė keliuose da buose su mokslininkų a iš adėjų pa a dė-
mis suda y us e minus y a į a dijusi kaip pa a dinius (p z., Kaulakienė
2014: 60). Vis dėl o e minų suda oma ne ik su pa a dėmis, be i su
a dais, kaip an ai Vik o ijos s ilius a Napoleono s ilius, aigi pa ankesnis
jiems ap a i y a K. Gai enio a o as e minas asmen a diniai e minai.
Tiesa, kaip galima sp ęs i iš K. Gai enio pa eik os pas abos3, asmen a -
diniais e minais jis adino ne ik su asmen a džiu suda y us sudė inius,
3 K. Gai enis nu odė, kad lie u ių kalboje asmen a diniai e minai d ejopi: ienažodžiai (džaulis, kel inas,
en genas, ol as i k .) i sudė iniai (A chimedo dėsnis, Adisono liga, Ebš eino sind omas i k .). Da minė i
i usų e minijoje populia ūs su būd a džiu suda y i asmen a diniai e minai (p z., ma ko skij p oces), be
nu ody a, kad lie u ių kalboje okių e minų eikė ų eng i, jie bū ų laikomi neno miniais (Gai enis 1994:
14).
101Te minologija | 2023 | 30
be i iš asmen a džio pada y us ienažodžius e minus, p z.: džaulis, kel-
inas, omas, en genas. P i eikus ski i ienus nuo ki ų, bū ų galima a o-
i e minus ienažodžiai asmen a diniai e minai i sudė iniai asmen a diniai
e minai, be šiame s aipsnyje bus nag inėjami ik pas a ieji, o okiame
kon eks e isiškai pakaks e mino asmen a diniai e minai.
Asmen a džiais, kaip ma y i i iš minė o naujojo lie u ių kalbos ašy-
bos leidinio, įp as a laiky i ik inius žodžius, ku iais į a dijami asmenys,
juos smulkiau ski s an į o icialius asmen a džius ( a dus, pa a des) i ne-
o icialius asmen a džius (p a a des, slapy a džius i k .) (Vlada skienė,
Zemle ičiū ė 2022: 101). Mak oekonomikos ado ėliuose as a ik su o i-
cialiais asmen a džiais suda y ų sudė inių e minų, aigi i čia a ojamu
e minu asmen a diniai e minai bus apimami ik su jais suda y i e minai,
ku ių didžiąją dalį, kaip paaiškės, suda o su pa a de (a keliomis pa a -
dėmis) suda y i e minai. Da iš anks o galima pasaky i, kad isi mak o-
ekonomikos ado ėliuose as i asmen a diniai e minai y a suda y i ik
su nelie u iškais (adap uo ais a neadap uo ais) asmen a džiais, odėl čia
a ojamas e minas asmen a diniai e minai apims ik okius e minus, o
asmen a dį nebus engiama pa adin i i s e im a džiu.
1. BENDRIEJI VARIANTIŠKUMO DUOMENYS
IR VARIANTIŠKUMO TIPOLOGIJA
Iš 8 mak oekonomikos ado ėlių aukš osioms mokykloms iš inkus sudė i-
nius asmen a dinius e minus, ku ie, kaip ką ik ašy a, šiame s aipsnyje
bus adinami iesiog asmen a diniais e minais, aiškėja, kad jų šal iniuose
a ojama ne ienodai. 1997 m. išleis uose Mak oekonomikos pag induose
okių e minų – os 5: Filipso k ei ė D il 48, La e io k ei ė D il 142, Sėjaus
dėsnis D il 72, Fiše io lyg is D il 46 i Keinso ekonominė eo ija D il 73. Ne-
daug jų i 1994 m. išleis ame e s iniame ado ėlyje – 15: Filipso k ei ė
W 248, Sėjaus dėsnis W 170, G ešemo dėsnis W 44, Okun’o dėsnis W 118
(i Okuno dėsnis W 406), Mal hus’o p oblema W 315 (i Mal uso p oblema
W 402), Pigou e ek as W 170, Ba o eo ija W 336, G amm-Rudman ak as
W 194, 197, Humph ey-Hawkins’o įs a ymas W 266 i k . Be o, kai ku ie
asmen a diniai e minai eį auk i į šio ado ėlio gale pa eikiamą Specia-
liųjų e minų žodyną, o eks e ne a ojami: Engelo aisyklės W 395, Fiše io
lyg is W 396, Lo enso k ei ė W 402, Keinso ekonominė eo ija W 399. Tačiau,
pa yzdžiui, au o ių kolek y o pa eng ame Vilniaus uni e si e o ado ėly-
je, ku is iš pe ž elg ų mak oekonomikos ado ėlių y a naujausias (išėjęs
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 102 Ramunė Vaskelai ė
2017 m.), e minų, suda y ų su asmen a džiu a asmen a džiais, pa a o a
42, o 2013 m. išėjusioje Remigijaus Čiegio Mak oekonomikoje – ne 62.
Tuo emian is, bū ų nesunku pada y i p ielaidą apie asmen a dinių e -
minų pli imą. Vis dėl o jau iška ją ikslin i ska ina d i aplinkybės. Vie-
na, gana gausiai okių e minų a o a jau i 2006 m. išleis ame Vilniaus
uni e si e o ado ėlyje (jo pag indu eng as 2017 m. ado ėlis), aip pa
i 2008 m. išleis oje Kauno echnologijos uni e si e o Mak oekonomikoje:
a i inkamai 38 i 43 e minai. O 2016 m. išleis os Ekonomikos eo ijos ma-
k oekonomikos dalyje a ojami ik 7 asmen a diniai e minai, no s ai
i gi y a ienas iš naujausių šiai analizei pasi ink ų ado ėlių. Tai odo, kad
asmen a dinių e minų skaičius ado ėliuose, be ki a ko, gali bū i susijęs
i su au o ių pasi inkimu šiuos e minus a o i a jų eng i. Be o, mak o-
ekonomikos ado ėliai ne ienodos apim ies. Š ai as, ku iame epa eik i 5
asmen a diniai e minai, suda o 12,75 apskai os lanko, o 2008 m. ado ė-
lis, ku iame pa a o i 43 asmen a dinis e minas, – ne 40 apskai os lankų.
Kol kas plačiau nes a s an asmen a dinių e minų ne ienodo papli i-
mo p iežasčių, da eikė ų pasaky i, kad y a e minų, ku ie epa a ojami
os iename ado ėlyje. Jei oks ik iename ado ėlyje pasi aikan is e -
minas jame da i pa a ojamas os ieną ka ą, kaip an ai Engelo aisyklės
W 395, Kuhno eo ija Sn 60, Pope o eo ija Sn 60, Val aso dėsnis Sn 370,
T i ino pa adoksas Čieg 263, Be e idge’o k ei ė Č 155, Hume’o mechanizmas
Čieg 263, Oli e io-Tanzi po eikis Sn 452 a Humph ey-Hawkins’o įs a ymas
W 266, ai, sup an ama, jis a ian ų negali u ė i. Be jei i pa a ojamas
keliska , a ian iškumo a ejų a ski o ado ėlio lygmeniu pasi aiko e ai.
Š ai 1994 m. ado ėlyje ašoma Okun’o dėsnis W 118, šio ado ėlio gale
pa eikiamame Specialiųjų e minų žodyne – Okuno dėsnis W 406, eks e a-
šoma La e ’io k ei ė W 200, žodyne – La e o k ei ė W 401, da – Mal hus’o
p oblema W 315 i Mal uso p oblema W 402.
Tačiau jei e minas a ojamas daugiau nei iename ado ėlyje, jis a-
ian ų pap as ai u i, p z.: Solow liku is Čieg 367 i Solou liku is Sn 508;
Pigou e ek as Čieg 79, W 170 i Pigu e ek as Sn 271; Jugla o ciklai Ga 269,
Sk 143 i Žuglia o ciklai Čieg 174, Sn 374; Filipso k ei ė And 277, D il 48,
Ga 244, Jak 236, Sk 177, Sn 438, W 248 i Phillipso k ei ė Č 176; Sėjaus
dėsnis D il 72, Sn 48, W 170 i Say’aus dėsnis Č 26; Okuno dėsnis And
259, Čieg 127, Ga 209, Sk 154, Sn 404, Okun’o dėsnis W 118 i Oukeno
dėsnis Jak 242; G eshamo dėsnis Sk 199, G ešamo dėsnis Ga 118, Sn 208
i G ešemo dėsnis W 44; Lo enzo k ei ė Čieg 67, Lo enso k ei ė W 402 i
103Te minologija | 2023 | 30
Lo enco k ei ė Sn 567; Mundello–Flemingo modelis Sk 265, Mandelo-Fle-
mingo modelis Sn 489, Mundelo i Flemingo modelis Ga 286. Kaip keliuose
ado ėliuose a ojamus, be a ian ų eilu ės nesuda ančius galima minė i
ik e minus Ha elmo eo ema Čieg 168, Sn 182, Vagne io dėsnis Sk 83, Sn
174 i os keliuose ado ėliuose pasi aikančius e minus Mal uso spąs ai
And 303, Jak 247, Fiše io hipo ezė And 277, Jak 234, Okuno koe icien as
Ga 209, no s ki i su asmen a džiais Mal usas, Fiše is a Okunas suda y i
e minai, kaip paaiškės, y a a ian iški. Taigi, analizuojamuose šal iniuose
asmen a dinių e minų a ian iškumas daugiausia iš yškėja a p eks iniu
lygmeniu.
Palygin i gausiuose lie u ių e minologijoje a ian iškumo y imuo-
se, ku iuose e minų a ian ais pap as ai laikomi os pačios eikšmės, be
ski ingos aiškos e minai a ski ingi e mino pa idalai (ž .: Mi ke ičie-
nė 2004: 124; Zemle ičiū ė 2012: 106)4, a ian us įp as a ski s y i į am
ik us ipus. Juose ap a iami ašybos a ian ai (Zemle ičiū ė 2011, 2018),
ku ie adinami i o og a iniais a ian ais (Zemle ičiū ė 2012; D uk einis
2015), one iniai a ian ai (Zemle ičiū ė 2003: 94–95; 2009: 177), mo o-
loginiai a ian ai (S unžinas 2008; Zemle ičiū ė 2012) i k . Išsamų a i-
an ų in en o ių pa eikian i As a Mi ke ičienė (2004) a dija okius ipus:
one iniai i ašybos a ian ai, mo ologiniai a ian ai, sin aksiniai a ian-
ai, da ybiniai a ian ai. Mo ologiniai a ian ai smulkiau ski s omi į skai-
čiaus, giminės i ki us a ian us, kaip a ski ą mo ologinių a ian ų po-
g upį ski ian i galūnių bei baigmenų a ian us, o mula i o mulė, idilė i
idilija, oblis i oblius, u ėklas i u ėklius, k umplys i k umplis (Mi ke ičienė
2004: 133–135; S unžinas 2008: 124; Zemle ičiū ė 2012: 114). Ap a ian
galūnių i baigmenų a ian us, p ie jų p iski iami i okie a ian ai, ku ių
a si anda ne ienodai mo ologiškai į o minan skolinius, pa yzdžiui, psi-
chologinė analizė i psichologinis analizas, epas i eposas (Mi ke ičienė 2004:
134). Ka u a ian iškumo y ėjų pas ebima, kad e minai dažnai ski iasi
ne ienu, o keliais a ian iškumo požymiais, i šiuo požiū iu jie ski s omi
į g ynuosius i miš iuosius (Mi ke ičienė 2004: 139–140; Zemle ičiū ė
2012). Tačiau, klasi ikuojan i ap a ian a ian us, asmen a dinių e minų
neį aukiama, aigi nė a ian iškumo ipologija jiems ne aikoma. O mėgi-
nan ją okiems e minams aiky i iškyla i am ik ų neaiškumų.
4 Taip sup an ami a ian ai lie u ių e minologijos da buose ski iami nuo ą pačią są oką į a dijančių
ski ingų e minų – sinonimų (ž .: Mi ke ičienė 2004; Vaskelai ė 2022a: 90–93).
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 110 Ramunė Vaskelai ė
s y uojama. Pa yzdžiui, ne ienodai ašomi i e minai, suda y i su ma-
k oekonomikos kū ėju laikomo anglų mokslininko Johno M. Keyneso,
sa o pag indinę eo iją išplė ojusio 1936 m. išleis oje knygoje, pa a de. Su
ja suda y ų e minų ado ėliuose a ojama ne po ieną, i ienu ašoma
Keinso (ekonominė) eo ija D il 73, W 399, ki u – Keyneso eo ija Ga 170,
Sk 130, ienu – Keyneso lik idumo pi menybės eo ija Sk 206, ki u – Keinso
lik idumo pi menybės eo ija Ga 116 i k .
Tokie s y a imai ody ų, kad adicinės o mos samp a a gali kel i ke-
blumų. Tu bū odėl iename ado ėlyje išimčių neda oma – be eik isi
čia a ojami asmen a diniai e minai u i o iginalo kalba ašomą asmen-
a dį, . y. Phillipso k ei ė Čieg 68, Fishe io lyg is Čieg 67, Fishe io yšys
Čieg 318. Toks ik šiame ado ėlyje yškėjan is polinkis i gi didina su
ne ienodo asmen a džio ašymo būdu susijusių a ian ų eilučių skaičių.
O okiame kon eks e pasi aikan ys os keli asmen a džio ašymo ansk i-
buo a o ma a ejai g eičiau ody ų ne s y a imus, o neapsižiū ėjimą. Š ai
šiame ado ėlyje ašoma ik Fishe io lyg is, Fishe io yšys, be os ienąka
pa a ojan e miną Fiše io indeksas Čieg 81 a pa i pa a dė pa eikiama
ansk ibuo a.
D iejuose ado ėliuose, ku iuose yškėja p iešingas – e minų ašymo
su ansk ibuo u asmen a džiu polinkis, iena išim is i gi pasi aiko. Tai
JAV mokslininko pa a dės, su ku ia suda y i e minai Okuno dėsnis And
259, Sn 404 i Okuno koe icien as And 259, ašymas – ji ašoma o iginalo
o ma (plg. čia pa eikiamą e miną Okun’s law). Tai, kad ečiajame okiu
pa polinkiu išsiski iančiame ado ėlyje ašoma Oukeno dėsnis Jak 242, o-
dy ų, kad ki uose d iejuose ado ėliuose pa a dė eikiausiai palaiky a ne
angliškos kilmės i kad jos ašymas gali ody i ne angliškos kilmės pa a -
dės adap a imą. Ta p eks iniu lygmeniu one inio adap a imo ne ienodu-
mų odo i e mino G eshamo dėsnis Sk 199, suda y o su inansų minis o
Thomo G eshamo (1519–1579) pa a de, ašymas: iename ado ėlyje a-
šoma G ešamo dėsnis Sn 208, ki ame – G ešemo dėsnis W 44.
Taip aiškėja, kad iš ašybos ski umų ma omą e minų a ian iškumą
ado ėliuose lemia i juose pasi enkamas ne ienodas e mino šalu iniu
dėmeniu einančio asmen a džio ašymo būdas, i kai ku iems asmen a -
džiams aikomos išim ys, i su jomis susiję s y a imai. Pa ienius okio a-
ian iškumo a ejus lemia neapsižiū ėjimas a su one iniu asmen a džio
adap a imu susiję neaiškumai. Iš iso šį a ian iškumą odo 38 a ian ų
eilu ės, be dauguma jų išplečiamos i ki ais, oliau ap a simais a ian ais.

111Te minologija | 2023 | 30
3. NEVIENODAS MORFOLOGINIS ĮFORMINIMAS
Jau iš ap a ų a ian iškumo a ejų aiškėja, kad asmen a dinius e minus
analizuojamuose šal iniuose links ama a o i asmen a dį p i aikius p ie
lie u ių kalbos mo ologinės sis emos, . y. p idėjus lie u išką galūnę. Kaip
numa o isų šių ado ėlių leidimo me u galiojusios nelie u iškų asmen-
a džių ašymo aisyklės, išdės y os LKRS (1992: 81–89), aip pa i a nau-
jin os ašybos aisyklės (ž . Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 179–206),
galūnės ado ėliuose dedamos iek p ie ansk ibuo ų, iek p ie o iginalo
ašmenimis ašomų asmen a džių, p z.: Fiše io lyg is i Fishe io lyg is, Filip-
so i Fhillipso k ei ė, G ešamo, G ešemo i G eshamo dėsnis.
Iš eik ų pa yzdžių aip pa ma y i, kad galūnės daugiausia dedamos
iesiai p ie asmen a džio. Jas ašy i po apos o o mėginama 1994 m. laidos
ado ėlyje: Okun’o dėsnis W 118, Mal hus’o p oblema W 315, A. La e ’io
k ei ė W 200, Humph ey-Hawkins’o įs a ymas W 266. Jei oks e minas a -
ojamas i ki uose ado ėliuose, susida o iš pažiū os ik apos o u besi-
ski iančių e mino a ojimo a ejų: Okun’o dėsnis W 118 i Okuno dėsnis
And 259, Čieg 127, Ga 209, Sk 177, Sn 404; Mal hus’o p oblema W 315
i Mal huso p oblema And 304; A. La e ’io k ei ė W 200 i La e io k ei ė
D il 142. Ki i asmen a diniai e minai 1994 m. ado ėlyje pa eikiami su
ansk ibuo u asmen a džiu, jiems galūnę, kaip i numa o aisyklės, p ide-
dan iesiai, be apos o o: G ešamo dėsnis W 44, Filipso k ei ė W 248, Fiše io
lyg is W 396, Lo enso k ei ė W 402. Ki uose ado ėliuose su apos o u i gi
ašomi ik kai ku ie e minai: Say’aus dėsnis Čieg 26, D il 72, Hume’o me-
chanizmas Čieg 90, Ramsey’aus–Casso–Koopmanso modelis Čieg 365. Tiesa,
pas a ieji du pa a ojami os iename ado ėlyje i nė a a ian iški.
Tačiau ik am ik ų asmen a džių ašymą su apos o u numa o i nelie u-
iškų asmen a džių ašymo aisyklės. Kaip jau ap a a šio s aipsnio 1 dalyje,
LKRS numa y a, kad apos o as ašy inas, kai nelie u iškas ik inis a das
baigiasi ne a iama balse a ne a iama p iebalse (LKRS 1992). Vado ėliuo-
se pasi aikan ys apos o o a ojimo a ejai galė ų ody i okios išim ies ai-
kymą. Tačiau nus a y i, kada p iebalsiu besibaigiančio nelie u iško asmen-
a džio balsė a p iebalsė y a ne a iama, nė a pap as a, am eikia žino i i
asmen a džio kilmę. Taigi, gali bū i, kad 1994 m. ado ėlyje pasi aikan ys
a ian ai, o bū en Okun’o dėsnis W 118 i Okuno dėsnis W 406, A. La e ’io
k ei ė W 200 i La e o k ei ė W 401, y a adęsi dėl okių neaiškumų.
Jau iš anks esniame sky iuje analizuo ų ašymo a ejų aiškėjan bend am
polinkiui mak oekonomikos ado ėliuose a o i e minus su ienokiu a
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 112 Ramunė Vaskelai ė
ki okiu būdu p idė a lie u iška galūne, šiuo požiū iu kai ku iems asmen-
a džiams aip pa da oma išim is. Š ai be lie u iškos galūnės a ojami e -
minai Gini koe icien as Čieg 67, Ba o eo ija W 336, Rica do–Ba o eo ema
Čieg 203, Pigou e ek as Čieg 79, W. W. Ros ow modelis Ga 263, F. Modigliani
gy enimo ciklo eo ija Ga 50, Solow aupymo pa adoksas Čieg 394, Solow li-
ku is Čieg 367, Solow ekonominės plė os modelis Sk 195. Tačiau okia išim is
i gi a i inka nelie u iškų asmen a džių ašymo lie u ių kalboje aisykles,
ka u numa ančias i jų mo ologinį į o minimą. Vado ėlių engimo me u
galiojusiose aisyklėse, išdės y ose LKRS, numa y a, kad galūnės nededa-
mos ki ų kalbų ik iniams a dams, ku ie baigiasi kamienui p iklausančia
balse a ba d ibalsiu, kaip an ai Dombey, Fanny, Manzoni, Spandau, a ku ie
baigiasi ki čiuo u balsiu, p z.: Meille , Camus (LKRS 1992: 89). Be o, jau
i jose numa y a mo ologinių a ian ų, . y. o muluo a, kad kamienui p i-
klausančia balse a ba d ibalsiu besibaigian iems asmen a džiams p i eikus
galūnės gali bū i p idedamos – jos okiu a eju ašy inos po apos o o. Tai-
gi, ado ėliuose pasi aikan ys e mino, suda y o su asmen a džiu Paashe,
mo ologiniai a ian ai Paasche (kainų) indeksas Sk 157 i Paashe’o indeksas
Sk 34 gali bū i šio aisyklių numa omo a ian iškumo a spindys.
Su mo ologiniu asmen a džio į o minimu susijusių a ian iškumo
a ejų, nea i inkančių ado ėlių išleidimo me u galiojusių nelie u iškų
asmen a džių ašymo aisyklių, ado ėliuose pasi aiko os ienas ki as.
An ai su asmen a džiu Solow suda y i e minai, kaip i numa y ų aisy-
klės, a ojami nep idedan lie u iškos galūnės, be iename ado ėlyje
pa a ojamas su šiuo asmen a džiu suda y as e minas odo, kad galūnė
p idedama, i ji p idedama ne po apos o o, kaip numa ė LKRS, o iesiai –
Solowo augimo modelis Sk 11. Ki u a eju asmen a dis, ku iam, paisan
aisyklių, begalūnis ašymas ne u ė ų bū i aikomas, ašomas be galūnės –
J. R. Hicks modelis Čieg 284 (plg. J. Hickso modelis Sk 250).
Keli su galūnėmis i baigmenimis susiję a ian iškumo a ejai odo
mo ologiškai adap uojan asmen a dį iškylančius neaiškumus dėl minkš-
umo žymėjimo: La e o k ei ė Sn 263, W 200, La e ’io k ei ė W 200 i
La e io k ei ė D il 142; Mundelo i Flemingo modelis Ga 286 i Mundelio i
Flemingo modelis Ga 286.
4. KITI ATVEJAI
Ki okių a ian ų, be jau ap a ų, ado ėliuose pasi aiko labiau ik pa ienių.
Jau iš iki šiol a lik os analizės bu o galima ma y i, kad šiems šal iniams
113Te minologija | 2023 | 30
būdingiausi su ienu ki os kalbos asmen a džiu, o bū en pa a de, suda-
y i e minai, o jiems – jau ap a i a ian iškumo požymiai. Tų e minų
isų ado ėlių pag indu susida o 85, be analizuojamuose šal iniuose pa-
a o a i 11 e minų, suda y ų su d iem pa a dėmis. Kai ku ie pa a o i
os iename ado ėlyje, kaip an ai Humph ey-Hawkins’o įs a ymas W 266,
G amm-Rudman ak as W 194, 196, 197, Reigano-Teče modelis Sn 31, Ri-
ca do-Ba o eo ema Čieg 90, J. M. Keyneso pajamų–išlaidų modelis Sk 50,
Solow–Swano modelis Čieg 377, i a ian ų ne u i.
Keli su d iem asmen a džiais suda y i e minai pa a ojami plačiau
i aip iš yškina ne ik su asmen a džio ašymo būdu susijusį a ian iš-
kumą, be i a ian iškumą, ku į bū ų galima apibūdin i kaip susijusį
su e mino dėmenų jungimu. Vienu a eju e mino dėmenys jungiami
jung uku i , ki u a eju – b ūkšniu a b ūkšneliu, p z.: Hekše io i Oli-
no modelis And 318, Hekše io – Olino modelis Čieg 79; Baumolio i Tobi-
no modelis Ga 133, Baumolio–Tobino modelis Sk 209; Mundelo i Flemingo
modelis Ga 286, Mundello–Flemingo modelis Sk 265, Mandelo-Flemingo
modelis Sn 489. Šie keli a ejai, o ka u i a ian ų ne u inčių su d iem
pa a dėmis suda y ų e minų ašymas (p z., Humph ey-Hawkins’o įs a y-
mas W 266, G amm-Rud man ak as W 194, 196, 197, be Solow–Swano
modelis Čieg 377, Ramsey’aus–Casso–Koopmanso modelis Čieg 365) odo,
kad ak ą, kons a uojamą emian is ki ų s ičių e minija (p z.: Gai enis
2002: 38; D uk einis 2015), galima pa i in i i emian is čia nag inėjama
e minija – joje i gi kyla b ūkšnelio i b ūkšnio ašymo neaiškumų. Kaip
ma y i iš pa eik ų pa yzdžių, kai ku jų iš engiama pasi enkan e mino
dėmenis jung i jung uku i . Ki a e us, neka y a k eip as dėmesys i į
kodi ikuo ųjų no mų, numa ančių b ūkšnio i b ūkšnelio ašymą, neaiš-
kumus (Keinys 2005; Gudzine ičiū ė 2012), aip pa i į neaiškias no mas,
susijusias su b ūkšnelio ašymu a p ik inių žodžių (Vaskelai ė 2022b:
106–109). Tik naujajame ašybos aisyklių są ade Lie u ių kalbos ašyba:
aisyklės, komen a ai, pa a imai, išėjusiame jau ėliau nei čia analizuojami
šal iniai – 2022 m., a p b ūkšnio i b ūkšnelio nub ėžiama aiškesnė iba
(Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 230–242). Kaip jau a k eip as dėmesys,
jame kaip ašybos ženklas ap a iamas ne ik b ūkšnelis, be i apim ies
b ūkšnys, aigi oks b ūkšnys e inamas kaip ašybos ženklas. O kol šio
aiškumo nebu o, su b ūkšnio i b ūkšnelio a ojimu susijusius e minų
a ian us, ko ge o, bū ų bu ę galima e in i i kaip sky ybos a ian us
(Vaskelai ė 2022b: 107–108).
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 114 Ramunė Vaskelai ė
Lie u ių e minologijos da buose aikoma e minų a ian iškumo ipo-
logija sky ybos a ian ų nenuma o, be nag inėjama medžiaga iš yškina
kele ą a ejų, ku iuos bū ų galima s a s y i kaip sky ybos a ian us. An ai
2006 m. ado ėlyje e miną suda an is asmen a dis pa ieniais a ejais a-
šomas pas i uoju š i u, kaip an ai La e o k ei ė Sk 11, Ga 11, Solowo au-
gimo modelis Sk 11, Keyneso k yžius Sk 11, Laspey es kainų indeksas Sk 157,
Tobino q Sk 737, o oks ašymas a i ik ų s e imos kalbos elemen o sky imą
eks e. Tiesa, šis sky imo būdas numa omas nelie u iškiems bend iniams
žodžiams a posakiams i nelie u iškiems (a lie u iškiems) simboliniams
pa adinimams, o ne asmen a džiams. Vis dėl o aiškesnių o muluočių dėl
jo aikymo pa eikiama ik neseniai (p z.: Linke ičienė 2013: 56; ESIV
2014: 38; Vlada skienė, Zemle ičiū ė 2022: 177), aigi anks esnio laiko-
a pio ado ėlyje pasi aikan is a ian iškumas gali bū i susijęs su kodi i-
kacijos neaiškumais.
Vos iename ado ėlyje pa a ojami du su imis pa a dėmis suda y i
e minai, bū en Ramsey’aus–Casso–Koopmanso modelis Čieg 365 i Dia-
mondo–Mo enseno–Pissa ideso modelis Čieg 154. Vienas jų pa a ojamas
os ieną ka ą, aigi a ian ų negali u ė i. Be ka u su an uoju keliska
pa a ojamas i san umpą u in is e minas – DMP modelis Čieg 154, 155.
No s lie u ių e minologijoje san umpos kaip e minų a ian ai neap a-
iamos, pasi emian užsienyje plė ojamais a ian iškumo y imais (p z.,
León-A aúz, Cabezas-Ga cía 2020), san umpas a su jomis suda y us e -
minus bū ų galima e in i i kaip e minų a ian us. Šiaip a aip, okį
a ian iškumą plačiau bū ų galima s a s y i emian is ki ais šal iniais – čia
analizuojamų šal inių asmen a diniams e minams oks umpinimas ne-
būdingas.
Tačiau ki okių umpinimo būdų nag inėjamuose šal iniuose pasi aiko.
Pa yzdžiui, e minas umpinamas p aleidžian jo neasmen a dinį dėme-
nį a dėmenis. Taigi, ame pačiame ado ėlyje a ojama i Ha odo–Do-
ma o ekonominio augimo modelis Čieg 388, i Ha odo–Doma o modelis Čieg
379; i Solow ekonomikos plė os modelis Sk 193, i Solow modelis Sk 194. Ta-
čiau okio umpinimo būdu besi adusių o mų nelinks ama e in i kaip
e mino a ian ų – A. Mi ke ičienė (2015a) iek jas, iek adinamąsias
ilgąsias i umpąsias o mas y a ap a usi kaip eks inei e minų a osenai
7 Kadangi šiame s aipsnyje pa yzdžiai ašomi pas i uoju š i u, ado ėliuose pa a o as pas i asis š i as
pa odomas a i inkamą žodį ašan s ačiuoju š i u.
115Te minologija | 2023 | 30
būdingus a ejus. Vadinamųjų ilgųjų i umpųjų asmen a dinio e mino
o mų nag inėjamuose šal iniuose pasi aiko os du a ejai: umpojo laiko-
a pio Filipso k ei ė Ga 244, Sk 176, Sn 322 i umpalaikė Filipso k ei ė Jak
238, ilgojo laiko a pio Filipso k ei ė Sk 180, Sn 441 i ilgalaikė Filipso k ei ė
Jak 238.
Tačiau nei eks inės e minų a osenos, nei a ian iškumo požiū iu
nė a e in i su e mino asmen a dinio dėmens umpinimu susiję a ejai,
o jų nag inėjamuose šal iniuose gausu. No s, kaip ma y i iš jau eik ų pa-
yzdžių, mak oekonomikos ado ėliuose a ojami daugiausia ien su pa-
a de suda y i e minai, kai ku iuose ado ėliuose yškus polinkis a o i
i a do (a kelių a dų) pi mąją aidą apimančius e minus. Pa yzdžiui,
2006 m. išleis ame Vilniaus uni e si e o ado ėlyje andame I. Fishe io
a o ojo a plaikį biudže o ap ibojimą Sk 54, I. Fische io a plaikio pasi inkimo
eo iją Sk 54, I. Modigliani gy enimo ukmės eo iją Sk 59, J. A. Hobsono
eo iją Sk 123, J. M. Keyneso a ojimo unkciją Sk 50, 52, J. M. Keyneso
pajamų–išlaidų modelį Sk 50, W. D. No dhauso i J. Tobino indeksą Čieg 72,
R. Lucaso gamybos unkciją Sk 131, A. Spie ho o hipo ezę Sk 124, A. A alio-
no hipo ezę Sk 123, J. Hickso modelį Sk 250, E. S. Phelpso aisyklę Čieg 377,
T. Mal huso eo iją Čieg 362, no s ki i čia a ojami e minai a do pi mo-
sios aidės ne u i (plg.: Vagne io dėsnis Sk 83, Rica do ek i alen iškumas Sk
100, Ki chino ciklai Sk 123, Jugla o ciklai Sk 143, Okuno dėsnis Sk 177, Filipso
k ei ė Sk 177). Te minų su a do pi mąja aide daug esama i 2017 m. iš-
leis ame Vilniaus uni e si e o ado ėlyje, ku is, kaip ma y i, eng as anks-
esniojo pag indu. Jų nemažai i 2008 m. laidos Kauno echnologijos uni-
e si e o ado ėlyje, p z.: Dž. Neimano modelis Sn 370, H. Dali i J. Kobo
subalansuo os ekonominės ge o ės indeksas Sn 347, Dž. M. Keinso modelis
Sn 324, A. La e o k ei ė Sn 432, I. Fiše io lyg is Sn 450, I. Fiše io po eikis
Sn 450, J. M. Keyneso k yžius Sk 249. Taigi, ado ėliuose susida o okių
ašymo ne ienodumų kaip La e o k ei ė i A. La e o k ei ė, Fiše io lyg is i
I. Fiše io lyg is, Keinso modelis i Dž. M. Keinso modelis, Keinso k yžius i
J. M. Keyneso k yžius i k ., o jie kelia okių a ejų e inimo e minų a-
ian iškumo požiū iu klausimą.
Taip pa pasi aiko, kad kaip eo ijos, modelio, eiškinio, lyg ies a pan.
pa adinimas pa a ojamas žodžių junginys su isu a du a keliais a dais,
p z.: „Žymiausi šios neokeinsizmo eo ijos a s o ai y a ame ikiečių eko-
nomis ų Eusėjaus Dei ido Doma o (Doma , E esey Da id, g. 1914),
Rojaus Fo bso Ha odo (Ha od, Ray, Fo bs, 1980–1978) i Robe o

Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 116 Ramunė Vaskelai ė
Me ono Solou (Solo, Robe Me on, g. 1924) ekonominio augi-
mo modeliai“ Sn 57; „Šalia labiausiai žinomų ekonominės pusiaus y os
modelių bū ina pažymė i i JAV ekonomis o Džeži Neimano (Neyman
Je zy, 1903–1957) augančios ekonomikos pusiaus y os modelį“
Sn 369. Vis dėl o okie a ejai e i, o a do aidės a ojimo a ejų pasi ai-
ko dažnai, p z.: „Tai adinama I. Fiše io po eikiu (Fishe e ec )“ Sn
450; „Apa inė A. La e io k ei ės dalis odo p iešingą si uaciją <...>“
W 200; „Ilgojo laiko a pio pusiaus y os pinigų inkoje sąlygas iš eiškia
M. F idmeno lyg is, pa adin a žymaus ame ikiečių ekonomis o ga bei
<...>“ Sn 274; „M. F iedmano nuola inių pajamų eo ija papildo
F. Modigliani gy enimo ciklo eo iją“ Čieg 50.
Tokį polinkį galima aiškin i kon eks o į aka. Vado ėliuose ne ik a o-
jami asmen a diniai e minai, be i a skleidžiamos jų a si adimo aplinky-
bės, nu odan asmenį, ku io a du ienas a ki as dalykas pa adin as, o jį
nu odan ašoma ne ik pa a dė, be i a das, ėliau jis umpinamas – a-
šoma ik pi moji a do aidė. Taigi, okiu kon eks u bū ų galima aiškin i i
kai ku iuos e minų pa a ojimo su a do aide a ejus, p z.: „Pi masis il-
gųjų bangų eo iją pag indė usų ekonomis as Nikolajus Kond a je as
(1892–1938) sa o s aipsnyje ,,Ilgosios bangos ekonominiame gy enime“
(1926 m.). Remdamasis in o macija apie a ojimo eikmenų kainų ki imą
P ancūzijoje, Didžiojoje B i anijoje, JAV i Vokie ijoje, N. Kond a je as
iškėlė hipo ezę, kad indus inė plė a y a ciklinė. J. Schumpe e is pa i i-
no usų mokslininko koncepciją, pa adindamas ilgąsias bangas N. Kon-
d a je o ciklu. Nuo 1930 me ų ilgosios bangos ekonomikos li e a ū-
oje y a žinomos kaip Kond a je o ciklas“ Ga 284. Ki a e us, no s
pa a dė pap as ai a ojama su a do aide, pasi aiko i ienos pa a dės
a ojimo a ejų, ku iuos bū ų galima e in i kaip neapsižiū ėjimą, p z.:
„I. Fishe is manė, kad pinigų g ei is umpuoju laiko a piu daugiau a
mažiau pas o us“ Sn 205 i „Fishe is pi miausiai su o mula o mainų
lygybę“ Sn 204. Taigi, okiame kon eks e pa a o ą a do aidę u in į
e miną I. Fishe io mainų lygybė („Tai leidžia I. Fishe io mainų lygybę
pe a ky i į kiekybinę pinigų eo iją“) i gi bū ų galima e in i kaip neap-
sižiū ėjimo ezul a ą. Ki a e us, pas a asis pa yzdys gali ody i i asmen-
a dinio e mino o ma imosi mak oekonomikos ado ėlyje aplinkybes.
Jei iš iesų aip, ai oliau jau bū ų galima aiškin is, kiek asmen a diniai
e minai mak oekonomikos ado ėliuose pe imami iš užsienio leidinių,
kiek – ku iami ado ėlių au o ių. Visi jie, kaip aiškėjo iš šiame s aipsnyje
117Te minologija | 2023 | 30
analizuo ų pa yzdžių, y a suda y i su nelie u išku asmen a džiu (nes
juose ap a iamus dėsnius, eo ijas, modelius, lyg is i . . y a sukū ę ne
lie u iai), be kon eks as, į ku į čia a k eip as dėmesys, ody ų, kad p ie
asmen a dinio e mino adimosi gali bū i p isidėję i lie u iškų ado ėlių
au o iai. Tokią p ielaidą leis ų kel i i s aipsnio p adžioje minė i ne ie-
nodi nag inė uose ado ėliuose asmen a dinių e minų kiekybiniai duo-
menys – am ik uose ado ėliuose a am ik ų asmen a dinių e minų
ado ėliuose gali bū i iš engiama eminin su am ik u eiškiniu sie iną
asmenį a asmenis, be ne a ojan asmen a dinio e mino, pa yzdžiui,
okiu būdu: „Pagal y aujančius a ojimo ypa umus ekonomikos eo ijoje
išski iami keli pag indiniai a ojimo modeliai: <...> Nuola inių pajamų
hipo ezė (Mil on F iedman’as, 1957). <…> Gy enimo ciklo hipo ezė (F anco’as
Modigliani’is i Richa das B umbe g’as, 1954) <…>“ And 180–181. Tačiau
šį asmen a dinių e minų a ojimo keliamą klausimą jau eikė ų aiškin is
a ski ai, nes jis nė a ien ik su jų a ian iškumu susijęs klausimas.
IŠVADOS
Ap a us aukš osioms mokykloms ski uose mak oekonomikos ado ė-
liuose a ojamų asmen a dinių e minų a ian iškumą, aiškėja, kad jis
labiausiai susijęs su asmen a džio ašymo i mo ologinio adap a imo ypa-
umais.
Būdingiausias šiems šal iniams a ian iškumas, susida an is dėl ne ie-
nodo asmen a džio ašymo būdo: ienuose ado ėliuose asmen a dis a-
šomas o iginalo, ki uose – lie u iškais ašmenimis, pas a uoju a eju jį
adap uojan pagal apy ik į a imą. Ski ingus asmen a džio ašymo būdus
numa o i nelie u iškų asmen a džių ašymo lie u ių kalboje no mos. Jos
aip pa numa o išim į adicinėms asmen a džių o moms, o nag inė uose
šal iniuose ma y i i su šios išim ies aikymu, aip pa su adicinės o mos
samp a os neaiškumais galimų sie i a ian iškumo a ejų.
Mak oekonomikos ado ėlių e minijoje yškus polinkis nelie u iš-
kus asmen a džius p i aiky i p ie lie u ių kalbos mo ologinės sis emos,
jiems p idedan lie u išką galūnę, o pasi aikančios išim ys a spindi išim is,
ku ias numa o kodi ikuo os nelie u iškų asmen a džių ašymo lie u ių
kalboje no mos. Kai ku ie mak oekonomikos ado ėliuose pasi aikan ys
a ian ai sie ini su asmen a džio one inio adap a imo neaiškumais.
No s asmen a dinių e minų a ian iškumo p iežas is eikė ų i i a s-
ki ai, pasi elkian ne ik mak oekonomikos s i ies šal inius, čia išnag inė a
Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas 118 Ramunė Vaskelai ė
medžiaga, odan i asmen a dinių e minų a ojimo polinkių i nelie u-
iškų asmen a džių ašymo aisyklių a i ik į, leis ų sp ęs i, kad iena iš
ų p iežasčių galė ų bū i a ian iškumas, numa omas ašybos no mų ko-
di ikacijos. Ki ų a ian iškumo a ejų nag inė uose šal iniuose nedaug, o
iš pasi aikančių galima sp ęs i, kad i mak oekonomikos e minijoje kyla
neaiškumų, susijusių su b ūkšnio i b ūkšnelio a ojimu.
Čia pa eik a asmen a dinių e minų a ojimo analizė ne ik a sklei-
džia mak oekonomikos ado ėliams būdingiausius a ian iškumo ipus a
požymius, be i iškelia a ian iškumo ipologijos klausimų. Ji aip pa
a skleidžia a ejų, ku ie a ian iškumo požiū iu nė a e in i, i apsk i ai
ska ina asmen a dinius e minus nag inė i plačiau, i i juos į ai iais as-
pek ais.
ŠALTINIAI
And – And iušai ienė Dai a, D eje is Rolandas, Jaku is Algi das, Pe aške ičius Vladisla as, S epano as
A ū as 2016: Ekonomikos eo ija: ado ėlis, Vilnius: Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e o leidykla
„Technika“.
Čieg – Čiegis Remigijus 2012: Mak oekonomika: Vilniaus uni e si e o ado ėlis, Vilnius: Vilniaus
uni e si e o leidykla.
D il – D ilingas Boleslo as, Čibu ienė Jad yga, Snieška Vy au as 1997: Mak oekonomikos pag indai:
ado ėlis neekonominių specialybių s uden ams, Kaunas: Technologija.
Ga – Ga elis Vy au as, Gylys Po ilas, Mačiekus Venan as, Minke ičienė Ne inga, Paliuly ė Regina,
Ul idienė E s ida, U bšienė Laima 2017: Mak oekonomika: Vilniaus uni e si e o ado ėlis, elek oninė
knyga, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Jak – Jaku is Algi das, Pe aške ičius Vladisla as, S epano as A ū as, Šečku ė Laima, Zaice S epan
2007: Ekonomikos eo ija: ado ėlis, šeš asis pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Eug imas.
Sk – Skominas Vy au as, sud., 2006: Mak oekonomika: ado ėlis, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Sn – Snieška Vy au as, Baumilienė Vale ija, Be na ony ė Dalia, Čibu ienė Jad yga, Juozapa ičienė Aldona
i k . 2008: Mak oekonomika: ado ėlis ekonominių specialybių s uden ams, ečiasis pa aisy as i
papildy as leidimas, Kaunas: Technologija.
W – Wonnaco Paul, Wonnaco Ronald 1994: Mak oekonomika, Kaunas: Li e ae uni e si a is.
LITERATŪRA
AEKŽ – Aiškinamasis ekonomikos anglų–lie u ių kalbų žodynas, suda ė W. Pea ce, Vilnius: TEV, 2006.
Amb azas Vy au as 2008: S e imų ik inių a dų ašymas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Bal ušai ienė Ind ė 2009: S e im a džių ašymo adicijos o ma imasis Lie u oje: magis o da bas, Vilnius:
Vilniaus uni e si e as.
Ba ankin Benjamin, Me eli sa And ei I., Lin And ew N. 2004: S edman’s Illus a ed Dic iona y o
De ma ology Eponyms, Philadelphia: Lippinco Williams and Wilkins.
Becke Ch is ophe J., McDe mo Mollie, London Zacha y N. 2021: Declining Use o Neu ological
Eponyms in Cases Whe e a Non-eponymous Al e na i e Exis s. – Clinical Neu ology and Neu osu ge y
200, 1–6 P ieiga in e ne e: h ps://medicine.umich.edu/si es/de aul / iles/con en /downloads/
Eponym%20S udy.pd .
Cappuzzo Ba ba a 2008: Eponyms o Desc ip i e Equi alen Te ms? The Ques ion o Scien i ic Accu acy in
Medical Discou se. P ieiga in e ne e: h ps://co e.ac.uk/display/53253513.
119Te minologija | 2023 | 30
Čepienė Nijolė 1995: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inė adap acija: dise acija, Kaunas: Vy au o
Didžiojo uni e si e as.
Daukšas Kazys, Ba kauskas Ju gis, Daukšas Vi as i k . 2003: Chemijos e minų aiškinamasis žodynas, 2-asis
pa ais. i papild. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Dyda Anna, P onińska Aleksand a 2021: Lessico medico i aliano e polacco a con on o: il caso dei
sin agmi e minologici di ipo mala ia di ban i/cho oba ban iego. – Romanica C aco iensia 1, 43–53.
D uk einis Albinas 2015: O og a iniai jū ei ys ės e minų a ian ai: didžiosios aidės, b ūkšnelis,
kabu ės. – Kalbos p ak ikos p oblemos 14, 6–14.
Duque-Pa a Jo ge Edua do, Llano-Ida aga J. Oska , Duque-Pa a Ca los Albe o 2006: Re lec ions on
Eponyms in Neu oscience Te minology. – The Ana omical Reco d, Pa B: The New Ana omis 289(6),
219–224.
ESIV – Eu opos Sąjungos ins i ucijų e imo į lie u ių kalbą ado as, Liuksembu gas, 2014.
Fi kin Ba y G., Whi hwo h Judi h A. 2001: Dic iona y o Medical Eponyms, London: In o ma Heal hca e.
Gai enis Kazimie as 1994: Ta p au inių e minologijos p incipų aikymas mūsų e minijai. – Lie u ių
kalbo y os klausimai 31, 11–17.
Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vilnius: LKI leidykla.
Gudelienė 2016: Tik inių a dų galūnių adap a imo ypa umai Simono Daukan o i Simono S ane ičiaus
Epi ome His o iae Sac ae e imuose. – Li uanis ica 62(1), 38–44.
Gudzine ičiū ė Ona Laima 2012: Keli p obleminiai ašybos i sky ybos ženklų a ojimo a ejai. – Kalbos
kul ū a 85, 121–135.
Kas adze Mindia, Kas adze Da id 2015: T auma ologijos i o opedijos eponimai: simp omai i sind omai,
Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla.
Kaulakienė Angelė 2003: Lie u iškų izikos ado ėlių elek os i magne izmo e minai. – Te minologija 10,
107–116.
Kaulakienė Angelė 2014: Iš ma ema ikos i izikos e minų a osenos. – Te minologija. Te minog a ija.
Te minija, Vilnius: Technika, 58–61.
Ka aliauskas Paulius, K upickai ė Do ilė, Kynė Geno ai ė 2021: Aiškinamasis geog a ijos e minų žodynas,
Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 2005: B ūkšnio i b ūkšnelio a ojimas. – Kalbos kul ū a 78, 183–190.
Ke lian And ew, Logie Sa ah, Hage Robe 2023: Deba ing Eponyms: His o y o Ea and Eye Ana omical
Eponyms. – T ansla ional Resea ch in Ana omy 32, 1–13.
Ki kauskienė Laimu ė 2011: Eponiminiai a chi ek ū os, meno i s a ybos e minai lie u ių kalboje. –
San alka: Filologija, Edukologija 19(1), 48–58.
Kniūkš a P anas 2004: Įs aigų, įmonių i o ganizacijų pa adinimai. Da ybos i a osenos ap a imai, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Kucha z Eugeniusz Józï 2020: Medical Eponyms om Linguis ic and His o ical Poin s o View. –
Reuma ologia 58(4), 258–260.
León-A aúz Pila , Cabezas-Ga cía Melania 2020: Te m and T ansla ion Va ia ion o Mul i-wo d
Te ms. – Análisis mul idisciplina del enómeno de la a iación aseológica en aducción e in e p e ación /
Mul idisciplina y Analysis o he Phenomenon o Ph aseological Va ia ion in T ansla ion and In e p e ing,
210–247.
Linke ičienė Nijolė 2013: Redaga imo p admenys, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
LKRS – Lie u ių kalbos ašyba i sky yba, 2-asis pa ais. o og . leid., Vilnius: Mokslas, 1992.
LTE – Nelie u iškų ik inių a dų ašymas „Lie u iškojoje a ybinėje enciklopedijoje“, Vilnius: Vy iausioji
enciklopedijų edakcija, 1986.
Mikelionienė Ju gi a 2017: Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai. – Te minologija 24, 127–144.
Mi ke ičienė As a 2004: V. Dubo isuo inės li e a ū os ado ėlio e minų a ian ai. – Te minologija 11,
9–144.
Mi ke ičienė As a 2015a: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai. – Te minologija 22, 39–60.
Mi ke ičienė As a 2018: Lie u os Nep iklausomybės Ak o signa a as Kazys Bizauskas i lie u ių li e a ū os
mokslo e minija. – Te minologija 25, 201–234.
Palenskis Vilius, Valiukėnas Vy au as, Žalkauskas Vale ijonas, Žilinskas P anas Juozas 2007: Fizikos
e minų žodynas: lie u ių, anglų, p ancūzų, okiečių i usų kalbomis, 2-asis pa ais. i papild. leid., Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Pažūsis Lionginas 2014: Kalba i e imas, Vilnius: Vilniaus uni e si e as.