Te minologija / Te minology
2025, N . 32, p. 1–6
Tu inio nuo oda / Con en s link
ISSN 2669-2198 (elek oninis / online)
Copy igh © 2025 Sigi a Racke ičienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e
Commons‚ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje
laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Gau a: / Recei ed: 2025-03-27. P iim a: / Accep ed: 2025-04-03. 1
Olga Usinskiene.
A FRAMEWORK OF CONCEPTS
IN THE MIGRATION DOMAIN AND THEIR
EXPRESSION IN ENGLISH AND
LITHUANIAN (MIGRACIJOS SRITIES
SĄVOKŲ SISTEMA IR RAIŠKA ANGLŲ IR
LIETUVIŲ KALBOSE): dak a o dise acija,
Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 2024,
320 p.
SIGITA RACKEVIČIENĖ
Mykolo Rome io uni e si e as
El. paš as: [email p o ec ed]u
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-5794-0296
h ps://doi.o g/10.35321/ e m32-12
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
2024 m. ugsėjo 6 d. Mykolo Rome io uni e si e e ( oliau – MRU) Olga Ušinskienė
apgynė dak a o dise aciją A F amewo k o Concep s in he Mig a ion Domain and hei
Exp ession in English and Li huanian (Mig acijos s i ies są okų sis ema i aiška anglų i
lie u ių kalbose) (mokslinė ado ė p o . d . Sigi a Racke ičienė).
2
Dise acijoje O. Ušinskienė, emdamasi šiam y imui suku ų d ikalbių anglų i
lie u ių kalbų eks ynų duomenimis, sumodelia o mig acijos s i ies są okų sis emą i
sug e ino kalbines aiškos p iemones, a ojamas jų pa adinimams suda y i. Taigi dise acija
ski a d iejų mig acijos s i ies dimensijų analizei: koncep ualiosios dimensijos analizei, ku ia
bu o siekiama suku i koncep ualiuosius są okų yšiais pag įs us modelius i a skleis i
pag indinius šios s i ies p ocesus, bei ling is inės dimensijos analizei, ku ia bu o siekiama
nus a y i kalbines aiškos p iemones, a ojamas šios s i ies są okoms pa adin i.
Ty imo ikslais bu o suku i du d ikalbiai eks ynai, suda y i iš a p au inių i
nacionalinių mig acijos klausimams ski ų dokumen ų: lygiag e usis eks ynas (apie 1,5 mln.
žodžių) i lyginamasis eks ynas (apie 2,2 mln. žodžių). Iš eks ynų iš ink i 388 angliški i
376 lie u iški są okų pa adinimai. Dise acijoje są okų pa adinimai apima daik a a dines
azes, unkcionuojančias kaip e minai, e minų junginius i mig acijos s ičiai ak ualius
ik inius pa adinimus. Be o, siekian kuo ge iau sup as i są okų u inį, bu o iš ink i
papildomi duomenys: kiek ienai są okai iš eks ynų iš ink i in o ma y ieji kon eks ai, o iš
specializuo ų žodynų i e minų bazių – apib ėž ys. Suku i eks ynai i jų me aduomenys
saugomi MRU „Sha ePoin ‚ s e ainėje (nuo oda į s e ainę pa eik a dise acijos pi majame
p iede), o isi su ink i i susis emin i e minologiniai duomenys pa eik i dise acijos
an ajame p iede, ku io apim is 136 p.
Dise acijos į ade apib ėžiami s a biausi y imo pa ame ai bei dise acijos mokslinis
naujumas, e ė i p ak inis ezul a ų p i aikymas. Au o ė pažymi, kad dise acija eikšminga
keliais aspek ais: 1) a lik as e minologinis y imas p isideda p ie eks ynais g įs ų anglų i
lie u ių kalbų e minologinių y imų lauko, papildydamas jį da iena specializuo a s i imi –
mig acija; 2) są okų yšiais pag įs as są okų sis emos modelia imas, pi mą ka ą a lik as
emian is d ikalbiais mig acijos s i ies anglų i lie u ių kalbų duomenimis, y a eikšmingas
specializuo ų s ičių koncep ualiosios dimensijos y imams; 3) kogni y inės ling is ikos
p incipais pag įs a są okų pa adinimų da ybos analizė y a s a bi g e inamiesiems e minijos
ling is inės dimensijos y imams; 4) bend oji y imo me odika, pag įs a žinių i leksikos
analize g indžiamų p ieigų sujungimu, p isideda naujomis me odinėmis įž algomis i
pe spek y omis p ie lie u ių kalbos e minologinių da bų plė os.
Pi mojoje dise acijos dalyje pa eikiami bend ieji eo iniai y imo aspek ai.
P is a omos pag indinės e minologijos mokslo p ielaidos, ku ios y a ap a iamos
undamen aliuose e minologijos da buose i e minologijos klausimams ski uose ISO
s anda uose. De aliai ap ašomos d i pag indinės dise acijos y imo p ieigos – žinių analize
g indžiama (onomasiologinė) p ieiga i leksikos analize g indžiama (semasiologinė) p ieiga.
Ap a iami šių p ieigų p incipai i s a biausios e minologijos mokyklos, plė ojančios šias
p ieigas sa o da buose. Pi mosios dalies pabaigoje paaiškinama, kaip šios d i p ieigos
aikomos, a liekan dise acijos y imą, i ku ie jų aspek ai s a biausi, analizuojan są okinę
bei ling is inę mig acijos s i ies e minijos dimensijas.
3
An ojoje dise acijos dalyje p is a omi lygiag e usis i palyginamasis mig acijos
s i ies eks ynai, jų kū imo i e minologinių duomenų ga ybos p ocesai. Pi miausia
ap a iami lygiag ečiųjų i palyginamųjų eks ynų p i alumai i ūkumai bei pag indžiama,
kodėl išsamiam e minologiniam y imui a lik i eikia abiejų ipų eks ynų. De aliai
p is a omi eks ynų kū imo e apai i eks ynų sudė is. Teks ynai suda y i iš a p au inių i
nacionalinių o ganizacijų dokumen ų. Pi miausia a lik a de ali a p au inių o ganizacijų i jų
dokumen ų analizė bei a ink i y imui eikalingi dokumen ai. Juos suda o a p y iausybinių
o ganizacijų (Jung inių Tau ų, Eu opos Ta ybos i Eu opos Sąjungos bei joms pa aldžių
o ganizacijų) eisinę galią u in ys i jos ne u in ys dokumen ai (kon encijos, pi minės bei
an inės eisės ak ai, ekomendacinio pobūdžio dokumen ai, a askai os i k .). Tuome
išanalizuo i Lie u os Respublikos i Jung inės Ka alys ės nacionaliniai eisės ak ai.
Lygiag e usis eks ynas suda y as iš dokumen ų, ku ie bu o p ieinami o iginalo kalba i
e imo kalba ( ai daugiausia a p au inių o ganizacijų dokumen ai), o palyginamasis
eks ynas – iš dokumen ų, ku ie bu o p ieinami ik o iginalo kalba ( ai daugiausia
nacionaliniai dokumen ai). Dise acijoje p is a omos su ink ų dokumen ų me aduomenų
ka ego ijos bei eks ų apdo ojimo i sukėlimo į Ske ch Engine p og aminę į angą da bai.
Tuome ap ašomi e minologinių duomenų ga ybos i ek i alen ų nus a ymo p incipai.
P is a omi p og aminės į angos Ske ch Engine į ankiai, naudo i su enkan y imui eikalingus
anglų kalbos duomenis: są okų pa adinimus i in o ma y iuosius kon eks us, eikalingus
są okų u iniui i yšiams nus a y i. Ap a iamos lie u iškų ek i alen ų nus a ymo
p ocedū os lygiag ečiajame i palyginamajame eks ynuose bei joms naudo i Ske ch Engine
į ankiai.
T ečioji dise acijos dalis y a ski a mig acijos s i ies koncep ualiajai dimensijai:
eo iniams i me odiniams analizės p incipams bei mig acijos s i ies są okų sis emos
modelia imui i kiek ieno sis emą suda ančio modelio de aliam p is a ymui.
Pi majame ečiosios dalies sky iuje p is a omi są okinės analizės p incipai.
Ap a iama apib ėžčių eikšmė są okų yšių y imams, ap ašomos ski ingos są okų yšių
klasi ikacijos, daugiausia dėmesio ski ian ISO s anda uose i mokslininkės Ani os
Nuoponnen pa eikiamoms są okų yšių ipologijoms. Taip pa ap a iamos są okų ka ego ijos,
apib ėž os mokslininko Juano C. Sage io i G anados uni e si e o mokslininkų g upės
„LexiCon‚ da buose. P is a omos są okų ka ego ijos, į ku ias ski s omos dise acijos y imo
me u nus a y os są okos: eiklos i būsenos (ACT), gy ųjų objek ų (ANE) i negy ųjų
objek ų bei jų požymių (INANE).
An ajame ečiosios dalies sky iuje ap ašoma sumodeliuo a mig acijos s i ies są okų
sis ema – jos isuminė s uk ū a i a ski ai kiek ienas modelis. Sumodeliuo ą mig acijos
sis emą suda o ys modeliai:
1) Mig acijos p iežas inė g andinė, jungian i mig aciją sukeliančius i mig acijos
sukeliamus p ocesus;
2) Mig acijos aksonomijos modelis, suda y as iš ijų smulkesnių dalių, ski ų ims
mig acijos ūšims: da bo mig acijai, šeimos mig acijai i humani a inei mig acijai;
4
3) Mig acijos p ocedū os modelis, aip pa suda y as iš ijų dalių, ski ų kiek ienos
mig acijos ūšies p ocedū ai: da bo mig acijos p ocedū ai, šeimos mig acijos p ocedū ai i
humani a inės mig acijos p ocedū ai.
De aliai p is a omas kiek ienas modelis: paaiškinama, kokie są okų yšiai įgalino
suku i modelį i kaip ski ingų ipų yšiai susijungia į bend ą isumą; ap ašoma, kokios
są okų ka ego ijos i konk ečios są okos bu o p iski os kiek ienam modeliui, kokius
eiškinius ealiajame pasaulyje jos a spindi bei kokie angliški i lie u iški žodžiai bei azės
a ojami šioms są okoms pa adin i. Kiek ienas modelis i jo dalys aip pa p is a omi
s uk ū uo uose pa eiksluose, aip iš yškinan są okų yšių ipus i modelių sis eminius
panašumus bei ski umus.
Ke i oji dise acijos dalis ski a mig acijos s i ies ling is inei dimensijai:
eo iniams i me odiniams analizės p incipams bei kalbinių aiškos p iemonių, a ojamų
mig acijos s i ies są okų pa adinimams suda y i anglų i lie u ių kalbomis, analizei.
Pi majame ke i osios dalies sky iuje p is a omi kogni y inės da ybos analizės
p incipai bei są okų pa adinimams suda y i a ojamų leksinių i sin aksinių p iemonių
analizės p incipai. Kiek ieno analizės lygmens me odinis pag indas izualizuo as schema,
ep ezen uojančia są okos i są okos pa adinimų anglų bei lie u ių kalbose san ykį, aip
pab ėžian , kad analize siekiama išsiaiškin i, kokios kalbinės p iemonės a ojamos anglų i
lie u ių kalbose am pačiam są okiniam u iniui iš eikš i.
An ajame ke i osios dalies sky iuje p is a omi empi inės analizės ezul a ai.
Analizės duomenys sis eminami keliais sluoksniais, siekian išsiaiškin i: 1) a y a pas ebimų
kalbinės aiškos ski umų a p ski ingiems są okiniams modeliams p iklausančių są okų i
a p ski ingoms są okų ka ego ijoms (ACT, ANE, INANE) p iklausančių są okų; 2) kokie
kalbinės aiškos ski umai y a a p są okų pa adinimų anglų kalba i lie u ių kalbomis. Šis
analizės daugiasluoksniškumas lemia i posky ių s uk ū ą: juose kiek ieno modelio i , kai
ak ualu, kiek ienos ka ego ijos duomenys analizuojami a ski ai, o pabaigoje ezul a ai
apibend inami. Pa eikian ilius acinius duomenų pa yzdžius, isuome po uojami anglų i
lie u ių kalbų ek i alen ai, nusakan ys ą pačią są oką. Analizuojami šie aspek ai:
1) sinonimijos a ejai: d ikalbės są okų pa adinimų po os ski s omos pagal
sinonimų skaičių kiek ienoje kalboje (2:1; 1:2; 2:2 i k .) bei pagal sinonimų
ipus (leksinius, da ybinius, sin aksinius i mo ologinius);
2) eikšminių dėmenų skaičius: są okų pa adinimai ski s omi į monoleksinius i
polileksinius;
3) eikšminių dėmenų leksinės eikšmės: kiek ienoje są okų ka ego ijoje
nus a omos są okų pa adinimų pag indinio dėmens i modi ika o ių leksinės
eikšmės bei g upuojamos pagal seman inius laukus;
4) polileksinių są okų pa adinimų modi ikacijos ipai: kiek ienoje są okų
ka ego ijoje są okų pa adinimai ski s omi pagal modi ika o ių ie ą pag indinio
5
dėmens a ž ilgiu, . y. pagal ai, a modi ikacija y a p epozicinė, pos pozicinė a
abipusė (p e- i pos pozicinė);
5) polileksinių są okų pa adinimų sin aksinė s uk ū a: kiek ieno modi ikacijos ipo
są okų pa adinimai ski s omi pagal jų sin aksinę s uk ū ą, ep ezen uojamą
modi ika o ių kalbos dalių žymų sekomis.
Kiek ienas aspek as aip pa išanalizuo as kiekybiškai – a lik a išsami kiekybinė
duomenų analizė, a skleidžian i są okos pa adinimų da ybos endencijas iek a ski uose
są okiniuose modeliuose, iek a p modelių.
Iš adose pa eikiami kiek ienos dise acijos dalies s a biausi ezul a ai i ap a iama,
kokių naujų žinių jie su eikia apie iš i ąjį objek ą.
Au o ė pažymi, kad žinių analize i leksikos analize pag įs ų me odų de inimas
su eikė galimybę są okų pa adinimus e in i ne ik kaip koncep ualiosios sis emos
s uk ū inius iene us, be kaip i na ū aliosios kalbos iene us jų na ū aliosios a osenos
aplinkoje.
Teks ynų suda ymo i duomenų ga ybos da bai odo, kad mig acijos s i ies
e minologinių duomenų y imui bū ini d iejų ipų – lygiag ečiojo i palyginamojo –
eks ynai. Jie įgalina su ink i daug išsamesnę mig acijos s i ies e minologinių duomenų im į,
didesnį kiekį in o ma y iųjų kon eks ų, nus a y i daugiau anglų i lie u ių kalbų ek i alen ų.
Mig acijos s i ies koncep ualiosios dimensijos analizė a skleidė, kad mig acijos s i ies
są okas galima ski y i į is pag indinius koncep ualiuosius modelius, pag įs us šiais są okų
yšiais: on ologiniais (p iežas ies–pasekmės, dalies– isumos, p oceso– ezul a o, subjek o–
eiklos–objek o) i loginiais (gimininių i ūšinių są okų). Visi ys modeliai suda o bend ą
mig acijos s i ies są okų sis emą, a spindinčią šios s i ies eiškinių koncep ualiza imą
a p au iniuose i nacionaliniuose dokumen uose.
Mig acijos s i ies ling is inės dimensijos analizė a skleidė, kokios kalbinės aiškos
p iemonės a ojamos ski ingų koncep ualiųjų modelių i ski ingų ka ego ijų są okų
pa adinimams anglų i lie u ių kalbose iš eikš i. Analizė pa odė, kad sinonimija labiausiai
papli usi 2-ajame i 3-iajame modeliuose, o labiausia papli ęs sinonimų ipas abiejose
kalbose y a leksiniai sinonimai (p z.: pe manen mig a ion – pas o ioji mig acija / nuola inė
mig acija, illegal en y / i egula en y – ne eisė as a ykimas). Ty imas pa i ino i ki ose
dalykinėse s i yse y ėjų nus a y ą e minų polileksiškumo endenciją. Dise acijos
i iamojoje medžiagoje polileksiniai iene ai suda o 92 p oc. isų mig acijos są okų
pa adinimų iek anglų, iek lie u ių kalbose. Leksinės s uk ū os analizė a skleidė, kad
dauguma są okų pa adinimų y a kompoziciniai – jų eikšmę galima sup as i emian is
a ski ų dėmenų eikšmėmis. Kiek iename modelyje pa adinimai kons uojami iš
ski ingiems seman iniams laukams p iklausančių dėmenų. Pag indinis dėmuo dažniausiai
nusako am ik ą eiklą a būseną, negy ąjį a gy ąjį objek ą, o modi ika o iai pa ikslina
pag indiniu dėmeniu nusakomos są okos požymius į ai iais aspek ais, p z., są okų
pa adinimai asylum o an applican – p ieglobs is p ašy ojui suda y i šiuo p incipu:
PAGRINDINIS DĖMUO ‘apsaugos o ma’ + MODIFIKATORIUS ‘mig acijos daly is’.

6
Sin aksinės s uk ū os analizė a skleidė, kad 1-ajame i 3-iajame modeliuose a ojama i
p epozicinė, i pos pozicinė modi ikacija, ačiau 2-ajam modeliui, ku is apima mig acijos
ūšių aksonomiją, pos pozicinė modi ikacija isai nebūdinga, p z., labou mig a ion – da bo
mig acija. Daugeliu a ejų anglų i lie u ių kalbų modi ikacijos ipai su ampa, ačiau nemaža
dalimi a ejų angliški pos pozicinės modi ikacijos pa adinimai a i inka lie u iškus
p epozicinės modi ikacijos pa adinimus, p z., child en o e ugees – pabėgėlių aikai.
Apibend indama iš adas, au o ė eigia, kad jos „gali su eik i e ingos in o macijos
mokslininkams, užsiiman iems są okų sis emų modelia imu, g e inamąja e minologine
analize i e imo y imais‚ (314 p.). Au o ė aip pa pažymi, kad y imo me u suda y i
lygiag e usis i palyginamasis eks ynai „gali bū i paka o inai naudojami mig acijos s i ies
ling is iniuose y imuose‚ ( en pa ).
Olgos Ušinskienės dise acija A F amewo k o Concep s in he Mig a ion Domain and
hei Exp ession in English and Li huanian (Mig acijos s i ies są okų sis ema i aiška anglų i
lie u ių kalbose) s a iai p isideda p ie Lie u os e minologijos da bų, papildydama juos da
ienos specializuo os s i ies – mig acijos – išsamiu e minologiniu y imu, eikšmingu sa o
su ink ais duomenimis, jų analize i me odinėmis įž algomis. Kaip pažymi dise acijos
au o ė, y imo ezul a ai u i i p ak inę e ę. Mig acijos s i ies są okų sis ema gali
pasi a nau i šios s i ies specialis ams, o ganizuojan i pe eikian žinias apie mig acijos
p ocesus, bei isuomenės a s o ams, no in iems įgy i šių žinių. Ling is inės analizės
ezul a ai gali su eik i e ingos in o macijos e minų kū ėjams i e ėjams. Abiejų
dimensijų y imai gali bū i naudingi e minų a kybos specialis ams i echnologijų
kū ėjams, di ban iems žinių inžine ijos bei au oma inės duomenų ga ybos s i yse. Sukaup i
d ikalbiai y imo duomenys aip pa gali bū panaudo i suda an mig acijos s i ies e minų
bazę, ku i bū ų naudinga mig an ams, mig acijos ins i ucijų da buo ojams, eisės ak ų
engėjams i e ėjams bei s uden ams, s udijuojan iems mig acijos eisę i poli iką.