Olga Usinskiene. A Framework of Concepts in the Migration Domain and Their Expression in English and Lithuanian (Migracijos srities sąvokų sistema ir raiška anglų ir lietuvių kalbose): daktaro disertacija, Vilnius: MRU, 2024, 320 p.

Te minologija / Te minology 2025, N . 32, p. 1–6 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2669-2198 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 Sigi a Racke ičienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons‚ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Gau a: / Recei ed: 2025-03-27. P iim a: / Accep ed: 2025-04-03. 1 Olga Usinskiene. A FRAMEWORK OF CONCEPTS IN THE MIGRATION DOMAIN AND THEIR EXPRESSION IN ENGLISH AND LITHUANIAN (MIGRACIJOS SRITIES SĄVOKŲ SISTEMA IR RAIŠKA ANGLŲ IR LIETUVIŲ KALBOSE): dak a o dise acija, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 2024, 320 p. SIGITA RACKEVIČIENĖ Mykolo Rome io uni e si e as El. paš as: [email p o ec ed]u ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-5794-0296 h ps://doi.o g/10.35321/ e m32-12 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 2024 m. ugsėjo 6 d. Mykolo Rome io uni e si e e ( oliau – MRU) Olga Ušinskienė apgynė dak a o dise aciją A F amewo k o Concep s in he Mig a ion Domain and hei Exp ession in English and Li huanian (Mig acijos s i ies są okų sis ema i aiška anglų i lie u ių kalbose) (mokslinė ado ė p o . d . Sigi a Racke ičienė). 2 Dise acijoje O. Ušinskienė, emdamasi šiam y imui suku ų d ikalbių anglų i lie u ių kalbų eks ynų duomenimis, sumodelia o mig acijos s i ies są okų sis emą i sug e ino kalbines aiškos p iemones, a ojamas jų pa adinimams suda y i. Taigi dise acija ski a d iejų mig acijos s i ies dimensijų analizei: koncep ualiosios dimensijos analizei, ku ia bu o siekiama suku i koncep ualiuosius są okų yšiais pag įs us modelius i a skleis i pag indinius šios s i ies p ocesus, bei ling is inės dimensijos analizei, ku ia bu o siekiama nus a y i kalbines aiškos p iemones, a ojamas šios s i ies są okoms pa adin i. Ty imo ikslais bu o suku i du d ikalbiai eks ynai, suda y i iš a p au inių i nacionalinių mig acijos klausimams ski ų dokumen ų: lygiag e usis eks ynas (apie 1,5 mln. žodžių) i lyginamasis eks ynas (apie 2,2 mln. žodžių). Iš eks ynų iš ink i 388 angliški i 376 lie u iški są okų pa adinimai. Dise acijoje są okų pa adinimai apima daik a a dines azes, unkcionuojančias kaip e minai, e minų junginius i mig acijos s ičiai ak ualius ik inius pa adinimus. Be o, siekian kuo ge iau sup as i są okų u inį, bu o iš ink i papildomi duomenys: kiek ienai są okai iš eks ynų iš ink i in o ma y ieji kon eks ai, o iš specializuo ų žodynų i e minų bazių – apib ėž ys. Suku i eks ynai i jų me aduomenys saugomi MRU „Sha ePoin ‚ s e ainėje (nuo oda į s e ainę pa eik a dise acijos pi majame p iede), o isi su ink i i susis emin i e minologiniai duomenys pa eik i dise acijos an ajame p iede, ku io apim is 136 p. Dise acijos į ade apib ėžiami s a biausi y imo pa ame ai bei dise acijos mokslinis naujumas, e ė i p ak inis ezul a ų p i aikymas. Au o ė pažymi, kad dise acija eikšminga keliais aspek ais: 1) a lik as e minologinis y imas p isideda p ie eks ynais g įs ų anglų i lie u ių kalbų e minologinių y imų lauko, papildydamas jį da iena specializuo a s i imi – mig acija; 2) są okų yšiais pag įs as są okų sis emos modelia imas, pi mą ka ą a lik as emian is d ikalbiais mig acijos s i ies anglų i lie u ių kalbų duomenimis, y a eikšmingas specializuo ų s ičių koncep ualiosios dimensijos y imams; 3) kogni y inės ling is ikos p incipais pag įs a są okų pa adinimų da ybos analizė y a s a bi g e inamiesiems e minijos ling is inės dimensijos y imams; 4) bend oji y imo me odika, pag įs a žinių i leksikos analize g indžiamų p ieigų sujungimu, p isideda naujomis me odinėmis įž algomis i pe spek y omis p ie lie u ių kalbos e minologinių da bų plė os. Pi mojoje dise acijos dalyje pa eikiami bend ieji eo iniai y imo aspek ai. P is a omos pag indinės e minologijos mokslo p ielaidos, ku ios y a ap a iamos undamen aliuose e minologijos da buose i e minologijos klausimams ski uose ISO s anda uose. De aliai ap ašomos d i pag indinės dise acijos y imo p ieigos – žinių analize g indžiama (onomasiologinė) p ieiga i leksikos analize g indžiama (semasiologinė) p ieiga. Ap a iami šių p ieigų p incipai i s a biausios e minologijos mokyklos, plė ojančios šias p ieigas sa o da buose. Pi mosios dalies pabaigoje paaiškinama, kaip šios d i p ieigos aikomos, a liekan dise acijos y imą, i ku ie jų aspek ai s a biausi, analizuojan są okinę bei ling is inę mig acijos s i ies e minijos dimensijas. 3 An ojoje dise acijos dalyje p is a omi lygiag e usis i palyginamasis mig acijos s i ies eks ynai, jų kū imo i e minologinių duomenų ga ybos p ocesai. Pi miausia ap a iami lygiag ečiųjų i palyginamųjų eks ynų p i alumai i ūkumai bei pag indžiama, kodėl išsamiam e minologiniam y imui a lik i eikia abiejų ipų eks ynų. De aliai p is a omi eks ynų kū imo e apai i eks ynų sudė is. Teks ynai suda y i iš a p au inių i nacionalinių o ganizacijų dokumen ų. Pi miausia a lik a de ali a p au inių o ganizacijų i jų dokumen ų analizė bei a ink i y imui eikalingi dokumen ai. Juos suda o a p y iausybinių o ganizacijų (Jung inių Tau ų, Eu opos Ta ybos i Eu opos Sąjungos bei joms pa aldžių o ganizacijų) eisinę galią u in ys i jos ne u in ys dokumen ai (kon encijos, pi minės bei an inės eisės ak ai, ekomendacinio pobūdžio dokumen ai, a askai os i k .). Tuome išanalizuo i Lie u os Respublikos i Jung inės Ka alys ės nacionaliniai eisės ak ai. Lygiag e usis eks ynas suda y as iš dokumen ų, ku ie bu o p ieinami o iginalo kalba i e imo kalba ( ai daugiausia a p au inių o ganizacijų dokumen ai), o palyginamasis eks ynas – iš dokumen ų, ku ie bu o p ieinami ik o iginalo kalba ( ai daugiausia nacionaliniai dokumen ai). Dise acijoje p is a omos su ink ų dokumen ų me aduomenų ka ego ijos bei eks ų apdo ojimo i sukėlimo į Ske ch Engine p og aminę į angą da bai. Tuome ap ašomi e minologinių duomenų ga ybos i ek i alen ų nus a ymo p incipai. P is a omi p og aminės į angos Ske ch Engine į ankiai, naudo i su enkan y imui eikalingus anglų kalbos duomenis: są okų pa adinimus i in o ma y iuosius kon eks us, eikalingus są okų u iniui i yšiams nus a y i. Ap a iamos lie u iškų ek i alen ų nus a ymo p ocedū os lygiag ečiajame i palyginamajame eks ynuose bei joms naudo i Ske ch Engine į ankiai. T ečioji dise acijos dalis y a ski a mig acijos s i ies koncep ualiajai dimensijai: eo iniams i me odiniams analizės p incipams bei mig acijos s i ies są okų sis emos modelia imui i kiek ieno sis emą suda ančio modelio de aliam p is a ymui. Pi majame ečiosios dalies sky iuje p is a omi są okinės analizės p incipai. Ap a iama apib ėžčių eikšmė są okų yšių y imams, ap ašomos ski ingos są okų yšių klasi ikacijos, daugiausia dėmesio ski ian ISO s anda uose i mokslininkės Ani os Nuoponnen pa eikiamoms są okų yšių ipologijoms. Taip pa ap a iamos są okų ka ego ijos, apib ėž os mokslininko Juano C. Sage io i G anados uni e si e o mokslininkų g upės „LexiCon‚ da buose. P is a omos są okų ka ego ijos, į ku ias ski s omos dise acijos y imo me u nus a y os są okos: eiklos i būsenos (ACT), gy ųjų objek ų (ANE) i negy ųjų objek ų bei jų požymių (INANE). An ajame ečiosios dalies sky iuje ap ašoma sumodeliuo a mig acijos s i ies są okų sis ema – jos isuminė s uk ū a i a ski ai kiek ienas modelis. Sumodeliuo ą mig acijos sis emą suda o ys modeliai: 1) Mig acijos p iežas inė g andinė, jungian i mig aciją sukeliančius i mig acijos sukeliamus p ocesus; 2) Mig acijos aksonomijos modelis, suda y as iš ijų smulkesnių dalių, ski ų ims mig acijos ūšims: da bo mig acijai, šeimos mig acijai i humani a inei mig acijai; 4 3) Mig acijos p ocedū os modelis, aip pa suda y as iš ijų dalių, ski ų kiek ienos mig acijos ūšies p ocedū ai: da bo mig acijos p ocedū ai, šeimos mig acijos p ocedū ai i humani a inės mig acijos p ocedū ai. De aliai p is a omas kiek ienas modelis: paaiškinama, kokie są okų yšiai įgalino suku i modelį i kaip ski ingų ipų yšiai susijungia į bend ą isumą; ap ašoma, kokios są okų ka ego ijos i konk ečios są okos bu o p iski os kiek ienam modeliui, kokius eiškinius ealiajame pasaulyje jos a spindi bei kokie angliški i lie u iški žodžiai bei azės a ojami šioms są okoms pa adin i. Kiek ienas modelis i jo dalys aip pa p is a omi s uk ū uo uose pa eiksluose, aip iš yškinan są okų yšių ipus i modelių sis eminius panašumus bei ski umus. Ke i oji dise acijos dalis ski a mig acijos s i ies ling is inei dimensijai: eo iniams i me odiniams analizės p incipams bei kalbinių aiškos p iemonių, a ojamų mig acijos s i ies są okų pa adinimams suda y i anglų i lie u ių kalbomis, analizei. Pi majame ke i osios dalies sky iuje p is a omi kogni y inės da ybos analizės p incipai bei są okų pa adinimams suda y i a ojamų leksinių i sin aksinių p iemonių analizės p incipai. Kiek ieno analizės lygmens me odinis pag indas izualizuo as schema, ep ezen uojančia są okos i są okos pa adinimų anglų bei lie u ių kalbose san ykį, aip pab ėžian , kad analize siekiama išsiaiškin i, kokios kalbinės p iemonės a ojamos anglų i lie u ių kalbose am pačiam są okiniam u iniui iš eikš i. An ajame ke i osios dalies sky iuje p is a omi empi inės analizės ezul a ai. Analizės duomenys sis eminami keliais sluoksniais, siekian išsiaiškin i: 1) a y a pas ebimų kalbinės aiškos ski umų a p ski ingiems są okiniams modeliams p iklausančių są okų i a p ski ingoms są okų ka ego ijoms (ACT, ANE, INANE) p iklausančių są okų; 2) kokie kalbinės aiškos ski umai y a a p są okų pa adinimų anglų kalba i lie u ių kalbomis. Šis analizės daugiasluoksniškumas lemia i posky ių s uk ū ą: juose kiek ieno modelio i , kai ak ualu, kiek ienos ka ego ijos duomenys analizuojami a ski ai, o pabaigoje ezul a ai apibend inami. Pa eikian ilius acinius duomenų pa yzdžius, isuome po uojami anglų i lie u ių kalbų ek i alen ai, nusakan ys ą pačią są oką. Analizuojami šie aspek ai: 1) sinonimijos a ejai: d ikalbės są okų pa adinimų po os ski s omos pagal sinonimų skaičių kiek ienoje kalboje (2:1; 1:2; 2:2 i k .) bei pagal sinonimų ipus (leksinius, da ybinius, sin aksinius i mo ologinius); 2) eikšminių dėmenų skaičius: są okų pa adinimai ski s omi į monoleksinius i polileksinius; 3) eikšminių dėmenų leksinės eikšmės: kiek ienoje są okų ka ego ijoje nus a omos są okų pa adinimų pag indinio dėmens i modi ika o ių leksinės eikšmės bei g upuojamos pagal seman inius laukus; 4) polileksinių są okų pa adinimų modi ikacijos ipai: kiek ienoje są okų ka ego ijoje są okų pa adinimai ski s omi pagal modi ika o ių ie ą pag indinio 5 dėmens a ž ilgiu, . y. pagal ai, a modi ikacija y a p epozicinė, pos pozicinė a abipusė (p e- i pos pozicinė); 5) polileksinių są okų pa adinimų sin aksinė s uk ū a: kiek ieno modi ikacijos ipo są okų pa adinimai ski s omi pagal jų sin aksinę s uk ū ą, ep ezen uojamą modi ika o ių kalbos dalių žymų sekomis. Kiek ienas aspek as aip pa išanalizuo as kiekybiškai – a lik a išsami kiekybinė duomenų analizė, a skleidžian i są okos pa adinimų da ybos endencijas iek a ski uose są okiniuose modeliuose, iek a p modelių. Iš adose pa eikiami kiek ienos dise acijos dalies s a biausi ezul a ai i ap a iama, kokių naujų žinių jie su eikia apie iš i ąjį objek ą. Au o ė pažymi, kad žinių analize i leksikos analize pag įs ų me odų de inimas su eikė galimybę są okų pa adinimus e in i ne ik kaip koncep ualiosios sis emos s uk ū inius iene us, be kaip i na ū aliosios kalbos iene us jų na ū aliosios a osenos aplinkoje. Teks ynų suda ymo i duomenų ga ybos da bai odo, kad mig acijos s i ies e minologinių duomenų y imui bū ini d iejų ipų – lygiag ečiojo i palyginamojo – eks ynai. Jie įgalina su ink i daug išsamesnę mig acijos s i ies e minologinių duomenų im į, didesnį kiekį in o ma y iųjų kon eks ų, nus a y i daugiau anglų i lie u ių kalbų ek i alen ų. Mig acijos s i ies koncep ualiosios dimensijos analizė a skleidė, kad mig acijos s i ies są okas galima ski y i į is pag indinius koncep ualiuosius modelius, pag įs us šiais są okų yšiais: on ologiniais (p iežas ies–pasekmės, dalies– isumos, p oceso– ezul a o, subjek o– eiklos–objek o) i loginiais (gimininių i ūšinių są okų). Visi ys modeliai suda o bend ą mig acijos s i ies są okų sis emą, a spindinčią šios s i ies eiškinių koncep ualiza imą a p au iniuose i nacionaliniuose dokumen uose. Mig acijos s i ies ling is inės dimensijos analizė a skleidė, kokios kalbinės aiškos p iemonės a ojamos ski ingų koncep ualiųjų modelių i ski ingų ka ego ijų są okų pa adinimams anglų i lie u ių kalbose iš eikš i. Analizė pa odė, kad sinonimija labiausiai papli usi 2-ajame i 3-iajame modeliuose, o labiausia papli ęs sinonimų ipas abiejose kalbose y a leksiniai sinonimai (p z.: pe manen mig a ion – pas o ioji mig acija / nuola inė mig acija, illegal en y / i egula en y – ne eisė as a ykimas). Ty imas pa i ino i ki ose dalykinėse s i yse y ėjų nus a y ą e minų polileksiškumo endenciją. Dise acijos i iamojoje medžiagoje polileksiniai iene ai suda o 92 p oc. isų mig acijos są okų pa adinimų iek anglų, iek lie u ių kalbose. Leksinės s uk ū os analizė a skleidė, kad dauguma są okų pa adinimų y a kompoziciniai – jų eikšmę galima sup as i emian is a ski ų dėmenų eikšmėmis. Kiek iename modelyje pa adinimai kons uojami iš ski ingiems seman iniams laukams p iklausančių dėmenų. Pag indinis dėmuo dažniausiai nusako am ik ą eiklą a būseną, negy ąjį a gy ąjį objek ą, o modi ika o iai pa ikslina pag indiniu dėmeniu nusakomos są okos požymius į ai iais aspek ais, p z., są okų pa adinimai asylum o an applican – p ieglobs is p ašy ojui suda y i šiuo p incipu: PAGRINDINIS DĖMUO ‘apsaugos o ma’ + MODIFIKATORIUS ‘mig acijos daly is’. 6 Sin aksinės s uk ū os analizė a skleidė, kad 1-ajame i 3-iajame modeliuose a ojama i p epozicinė, i pos pozicinė modi ikacija, ačiau 2-ajam modeliui, ku is apima mig acijos ūšių aksonomiją, pos pozicinė modi ikacija isai nebūdinga, p z., labou mig a ion – da bo mig acija. Daugeliu a ejų anglų i lie u ių kalbų modi ikacijos ipai su ampa, ačiau nemaža dalimi a ejų angliški pos pozicinės modi ikacijos pa adinimai a i inka lie u iškus p epozicinės modi ikacijos pa adinimus, p z., child en o e ugees – pabėgėlių aikai. Apibend indama iš adas, au o ė eigia, kad jos „gali su eik i e ingos in o macijos mokslininkams, užsiiman iems są okų sis emų modelia imu, g e inamąja e minologine analize i e imo y imais‚ (314 p.). Au o ė aip pa pažymi, kad y imo me u suda y i lygiag e usis i palyginamasis eks ynai „gali bū i paka o inai naudojami mig acijos s i ies ling is iniuose y imuose‚ ( en pa ). Olgos Ušinskienės dise acija A F amewo k o Concep s in he Mig a ion Domain and hei Exp ession in English and Li huanian (Mig acijos s i ies są okų sis ema i aiška anglų i lie u ių kalbose) s a iai p isideda p ie Lie u os e minologijos da bų, papildydama juos da ienos specializuo os s i ies – mig acijos – išsamiu e minologiniu y imu, eikšmingu sa o su ink ais duomenimis, jų analize i me odinėmis įž algomis. Kaip pažymi dise acijos au o ė, y imo ezul a ai u i i p ak inę e ę. Mig acijos s i ies są okų sis ema gali pasi a nau i šios s i ies specialis ams, o ganizuojan i pe eikian žinias apie mig acijos p ocesus, bei isuomenės a s o ams, no in iems įgy i šių žinių. Ling is inės analizės ezul a ai gali su eik i e ingos in o macijos e minų kū ėjams i e ėjams. Abiejų dimensijų y imai gali bū i naudingi e minų a kybos specialis ams i echnologijų kū ėjams, di ban iems žinių inžine ijos bei au oma inės duomenų ga ybos s i yse. Sukaup i d ikalbiai y imo duomenys aip pa gali bū panaudo i suda an mig acijos s i ies e minų bazę, ku i bū ų naudinga mig an ams, mig acijos ins i ucijų da buo ojams, eisės ak ų engėjams i e ėjams bei s uden ams, s udijuojan iems mig acijos eisę i poli iką.