S. Amb AzAS. Juozui Ka aciejui sukako 60 me ų
343
SAULIUS AMBRAZAS
Lie u ių kalbos ins i u as
Juozui Ka acieJui suKaKo 60 me ų
Docen as d . Juozas Ka aciejus 2008 m. š en ė 60 me ų jubiliejų. Jis gimė
1948 m. sausio 12 d. (pagal dokumen us spalio 28 d.) cimaninuose, Lazdjų
ajone. Šia p oga ne i umpam a sig ęžę a gal, ne ienoje ie oje iš ysime
jo giliai į ėž ų neišdildomų ženklų a į a ei į nuk eip ų punk y inių linijų.
is o inei kalbo y ai ypač eikšminga 1987 m. Vilniaus uni e si e e apgin-
a ilologijos mokslų kandida o (daba – dak a o) dise acija, ku ios galu inis
a ian as pagal ano me o eikala imus pa ašy as usų kalba: История со
циаль ных терминов литовского языка (на материале письменных па мят
ни ков XVI–XVIII вв.), mokslinis ado as algi das sabaliauskas. ai gana
didelis d iejų dalių (pe 200 mašin aščio puslapių) eikalas. Jame išnag inė a
lie u ių kalbos senųjų socialinių e minų kilmė, o s a biausia – iš į ai ių
šal inių sulasio a jų a osena senuosiuose lie u ių aš uose. Gaila, kad šis
daugeliu a ž ilgių labai eikalingas da bas nė a paskelb as a ski a knyga1.
Pasi odė ik kele as umpų po į ai ius leidinius išblašky ų i dise acijos
isumos nea s ojančių s aipsnių šia ema: apie e minų liáudis, šeimà, au à
anks esnius kilmės aiškinimus (Lie u ių kalbo y os klausimai 19, 1979, 125–
130), apie seno inio, daba išnykusio, e mino ykūnia „ y iausioji eikalų
a ky oja“ o mą (Lie u ių kalbo y os klausimai 22, 1983, 124–127), apie
žodžių d aũgas, bičiùlis (Min is i ženklas, 1983, 104–110), s ẽčias / s e ỹs,
iešnià (Ženklas i p asmė, 1986, 62–75), bé nas, me gà (Žodžiai i p asmės,
1991, 36–40) is o iją, apie žodžių kiemas „kaimas“, kiemionis „kaimie is“,
kiemys ė „kaimiškas šiu kš umas“ (Kalbos kul ū a 33, 1977, 81–82), giminė,
gen is, šeimyna, aldonas „ aldinys“ (Lie u ių kalbo y os klausimai 20, 1980,
101–107) a ojimą Kons an ino si ydo aš uose.
1 Galima guos is neben uo, kad okia dalia iš iko daugelį so ie mečiu pa ašy ų dise acijų.
Juk okio pobūdžio da bams leidyklos du ys plačiau a si ė ė ik p ieš kele ą me ų, kai Lie-
u ių kalbos ins i u e im a leis i knygų se ija Ope a Linguis ica Li huanica.
344
KaLbos KuL ū a | 81
P ie jų da glaudžiasi s aipsniai apie giminys ės e mino ès i(s) „im i už
žmoną“ is o iją (LTSR MA da bai 2(95), 1986, 113–117), apie žodžio sb as
kilmę (Bal is ica 29(2), 1995, 184–187), apie is o inio i e imologinio žody-
no engimo p oblemas (Lie u ių kalbo y os klausimai 37, 1997, 209–214),
apie e imologines pas abas P ano ska džiaus eikale Lie u ių kalbos žodžių
da yba (Lie u ių kalbo y os klausimai 38, 1997, 21–26), aip pa algi do sa-
baliausko knygos Lie u ių kalbos leksika (Bal is ica 27(2), 1994, 100–102),
Kons an ino Ka ulio la ių kalbos e imologinio žodyno (Bal is ica 29(2),
1994, 215–217), Danieliaus Pe i (Pe i ) monog a ijos Apophonie e ca égo ies
g amma icales dans les langues bal iques (Ac a Linguis ica Li huanica 53, 2005,
111–116) ecenzijos.
Da eikia pab ėž i, kad 1987–1996 m. Ka aciejus ka u su ki ais Vilniaus
uni e si e e engė lie u ių kalbos e imologinio žodyno ka o eką. Šiam da -
bui ado a o Vincas u bu is. aip bu o klojami naujo e imologinio žodyno
pama ai. be o, leidinyje Linguis ica Bal ica skelb ai bibliog a ijai Ka aciejus
kele ą me ų ( . 1–8) inko in o maciją apie Lie u oje išspausdin us bal is i-
kos da bus.
Ki as s a bus kalbininko da bų ba as – ai senųjų aš ų y imas i leidi-
mas. Jis išleido Wol enbü elio pos ilę2 (1995), Kip ijono Lukausko Pamoks
lus3 (1996), ma yno maž ydo Kalėdų giesmes (1997). uoj u ė ų pasi ody-
i ilgokai leidykloje užsigulėjęs XViii a. p adžios ank aš inio pamokslų
inkinio Con iones Li uanicae mokslinis leidimas. engiami spaudai i ki i
ank aš iniai pamokslų inkiniai (plg. Naujasis židinys 9, 1996).
Ka aciejus p isidėjo i p ie XVi–XViii a. lie u ių bažny inių giesmių
an ologijos Giesmės dangaus mies ui (1998). Daba jis alkina Vincen ui
D o inui, engiančiam spaudai Jokūbo b odo skio žodyną.
išsamiomis anali inio pobūdžio ecenzijomis Ka aciejus pasi iko Jono Pa-
lionio (Bal is ica 32(1), 1997, 131–132; Ac a Linguis ica Li huanica 45, 2001,
187–201), Vincen o D o ino (A chi um Li huanicum 1, 1999, 171–178),
Guido michelinio (Bal is ica 32(2), 1998, 307–309; 36(2), 2002, 320–324;
Ac a Linguis ica Li huanica 53, 2005, 116–125), Daino os Pociū ės (Ac a
Linguis ica Li huanica 51, 2004, 115–121) pa eng us į ai ių senųjų eks ų
2 iesa, čia em asi o okopija, o pa s šio unikalaus XVi a. lie u ių kalbos paminklo ank aš is,
saugomas Vol enbiu elyje, He cogo augus o biblio ekoje (He zog Augus Biblio hek Wol en
bü el, signa ū a cod. Guel . 11. 2 aug. 20), Ka aciejui, deja, da nebu o p ieinamas. Šiuo
me u jį nuodugniai i ia Jolan a Gelumbeckai ė, ji 2007 m. Vokie ijoje apgynė habili aciją.
3 Ka u su Vy au u zinke ičiumi suda y a šio ank aščio kompiu e inė o mų konko dancija.
Ja emian is engiamas žodžių indeksas.
S. Amb AzAS. Juozui Ka aciejui sukako 60 me ų
345
leidimus. ecenza o Jocheno D. ange’s eikalą Baus eine zu B e keFo 
schung (Linguis ica Bal ica 2, 1993, 251–252), Jono Palionio knygą Lie u ių
ašomosios kalbos is o ija (Da bai i dienos 4(13), 1997, 223–225).
an Ka aciejaus da bo s alo guli p adė a ašy i monog a ija apie XViii a.
Didžiosios Lie u os bažny inių aš ų kalbą. Šia ema jau pasi odė kele as
s aipsnių (Lie u ių kalbo y os klausimai 39, 1998, 134–139; Žmogus i žodis
2, 2000, 24–26; Ac a Bal icoSla ica 30, 2006, 173–179). iš jų pamažu aiš-
kėja, kad XViii a. Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje nebū a okio didelio
lie u iškos aš ijos nuosmukio4, koks dažnai aizduojamas, kad uo me u
bu o oliau ęsiamos ašomosios kalbos, ku i ėmėsi idu iniu in e dialek u
( ik su is s o ėjančiu žemai ybių sluoksniu), adicijos, užgimusios mikalo-
jaus Daukšos laikais, kad i dauguma nag inėjamu laiko a piu a o ų sla-
izmų iš esmės y a ie pa ys kaip i XVi–XVii a. aš uose, o jų didesnį
dažnumą lėmė ba oko epochai būdinga „maka oninė“ kalba.
minė ini s aipsniai apie ma yno maž ydo Ka ekizmą (Da bai i dienos
4(13), 1997, 93–98; e imas į anglų kalbą išspausdin as leidinyje Ma ynas
Maž ydas and Old Li huania, 1998, 159–172); apie Ju gio Ge ulio Senųjų
lie u ių kalbos skai ymų suda ymo p incipus bei jų eikšmę li uanis ikai (Lie
u ių kalbo y os klausimai 36, 1996, 25–29).
Dialek ologai u ė ų bū i dėkingi Ka aciejui už jo į lie u ių kalbą iš e s-
ą obe o Gau hio (Go jo) (1876–1916) monog a iją Bui ydžių šnek a
(1990). be o, a ski u s aipsniu jis ap a ė mažai kam žinomą 1900 m. kelio-
nės į Lie u ą a askai ą (Kalbos is o ijos i dialek ologijos p oblemos 1, 2005,
224–240). engiamasi išleis i i ki us šio agiškos lem ies p ancūzų moks-
lininko li uanis ikai s a bius da bus.
Domėjosi Ka aciejus i š eica ų kalbininko adol o Pic e (Pik ė) lie u iš-
kų žodžių e imologiza imo bandymais (Kalbos kul ū a 39, 1980, 95–97), į
lie u ių kalbą iš e ė an oine meille (an uano mejė) ecenziją apie Kazi-
mie o būgos Ais iškus s udijus (Lie u ių kalbo y os klausimai 20, 1980, 50–
52), ienas ( en pa , 86–96) i ka u su algi du sabaliausku ( en pa , 54–86)
paskelbė pluoš ą būgos laiškų. ašė apie būgos da bų eikšmę bend inės
kalbos ašybai (Kalbos kul ū a 28, 1975, 42–48) i daba inei kalbos kul ū ai
ak ualiomis emomis (Kalbos kul ū a 26, 1974, 38–39; 27, 1974, 53–55).
4 Į ai da gūdžiu so ie mečiu (1981 m. idinėje Jono Kabelkos ado ėlio Bal ų ilologijos
į adas ecenzijoje) a k eipė dėmesį aleksas Gi denis (Kalbo y os da bai 2, 2000, 393). o
pas a uoju me u apsk i ai daugėja mokslininkų, blai iau e inančių o laiko a pio aš iją
(plg. A chi um Li huanicum 5, 2003, 378, 3 išn. nu ody ą li e a ū ą). Vis dėl o čia da ūks-
a išsamių, iską apimančių s udijų.
346
KaLbos KuL ū a | 81
Ka aciejus y a p isidėjęs i p ie naujõs li uanis ų ka os ugdymo Vilniaus
i Vy au o Didžiojo uni e si e uose. ačiau sa o šaknimis jis labiausiai su-
augęs su Lie u ių kalbos ins i u o Kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iu-
mi. Čia jis sub endo kaip mokslininkas, čia i daba sėkmingai da buojasi.
baigdamas no ėčiau palinkė i mielam Kolegai, kad nepaisan isų aud ų
i ė ų da ilgai ilgai jo d asios sode nok ų is nauji niekada negendan ys
mokslo aisiai.