Juozui Karaciejui sukako 60 metų

S. AmbrAzAS. Juozui Karaciejui sukako 60 metų 343 SAULIUS AMBRAZAS Lietuvių kalbos institutas Juozui KaracieJui suKaKo 60 metų Docentas dr. Juozas Karaciejus 2008 m. šventė 60 metų jubiliejų. Jis gimė 1948 m. sausio 12 d. (pagal dokumentus spalio 28 d.) cimaninuose, Lazdjų rajone. Šia proga net ir trumpam atsigręžę atgal, ne vienoje vietoje išvysime jo giliai įrėžtų neišdildomų ženklų ar į ateitį nukreiptų punktyrinių linijų. istorinei kalbotyrai ypač reikšminga 1987 m. Vilniaus universitete apginta filologijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertacija, kurios galutinis variantas pagal ano meto reikalavimus parašytas rusų kalba: История со циаль ных терминов литовского языка (на материале письменных па мят ни ков XVI–XVIII вв.), mokslinis vadovas algirdas sabaliauskas. tai gana didelis dviejų dalių (per 200 mašinraščio puslapių) veikalas. Jame išnagrinėta lietuvių kalbos senųjų socialinių terminų kilmė, o svarbiausia – iš įvairių šaltinių sulasiota jų vartosena senuosiuose lietuvių raštuose. Gaila, kad šis daugeliu atžvilgių labai reikalingas darbas nėra paskelbtas atskira knyga1. Pasirodė tik keletas trumpų po įvairius leidinius išblaškytų ir disertacijos visumos neatstojančių straipsnių šia tema: apie terminų liáudis, šeimà, tautà ankstesnius kilmės aiškinimus (Lietuvių kalbotyros klausimai 19, 1979, 125– 130), apie senovinio, dabar išnykusio, termino rykūnia „vyriausioji reikalų tvarkytoja“ formą (Lietuvių kalbotyros klausimai 22, 1983, 124–127), apie žodžių draũgas, bičiùlis (Mintis ir ženklas, 1983, 104–110), svẽčias / svetỹs, viešnià (Ženklas ir prasmė, 1986, 62–75), bérnas, mergà (Žodžiai ir prasmės, 1991, 36–40) istoriją, apie žodžių kiemas „kaimas“, kiemionis „kaimietis“, kiemystė „kaimiškas šiurkštumas“ (Kalbos kultūra 33, 1977, 81–82), giminė, gentis, šeimyna, valdonas „valdinys“ (Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 1980, 101–107) vartojimą Konstantino sirvydo raštuose. 1 Galima guostis nebent tuo, kad tokia dalia ištiko daugelį sovietmečiu parašytų disertacijų. Juk tokio pobūdžio darbams leidyklos durys plačiau atsivėrė tik prieš keletą metų, kai Lietuvių kalbos institute imta leisti knygų serija Opera Linguistica Lithuanica. 344 KaLbos KuLtūra | 81 Prie jų dar glaudžiasi straipsniai apie giminystės termino vèsti(s) „imti už žmoną“ istoriją (LTSR MA darbai 2(95), 1986, 113–117), apie žodžio sbras kilmę (Baltistica 29(2), 1995, 184–187), apie istorinio ir etimologinio žodyno rengimo problemas (Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 1997, 209–214), apie etimologines pastabas Prano skardžiaus veikale Lietuvių kalbos žodžių daryba (Lietuvių kalbotyros klausimai 38, 1997, 21–26), taip pat algirdo sabaliausko knygos Lietuvių kalbos leksika (Baltistica 27(2), 1994, 100–102), Konstantino Karulio latvių kalbos etimologinio žodyno (Baltistica 29(2), 1994, 215–217), Danieliaus Peti (Petit) monografijos Apophonie et catégories grammaticales dans les langues baltiques (Acta Linguistica Lithuanica 53, 2005, 111–116) recenzijos. Dar reikia pabrėžti, kad 1987–1996 m. Karaciejus kartu su kitais Vilniaus universitete rengė lietuvių kalbos etimologinio žodyno kartoteką. Šiam darbui vadovavo Vincas urbutis. taip buvo klojami naujo etimologinio žodyno pamatai. be to, leidinyje Linguistica Baltica skelbtai bibliografijai Karaciejus keletą metų (t. 1–8) rinko informaciją apie Lietuvoje išspausdintus baltistikos darbus. Kitas svarbus kalbininko darbų baras – tai senųjų raštų tyrimas ir leidimas. Jis išleido Wolfenbüttelio postilę2 (1995), Kiprijono Lukausko Pamoks lus3 (1996), martyno mažvydo Kalėdų giesmes (1997). tuoj turėtų pasirodyti ilgokai leidykloje užsigulėjęs XViii a. pradžios rankraštinio pamokslų rinkinio Contiones Lituanicae mokslinis leidimas. rengiami spaudai ir kiti rankraštiniai pamokslų rinkiniai (plg. Naujasis židinys 9, 1996). Karaciejus prisidėjo ir prie XVi–XViii a. lietuvių bažnytinių giesmių antologijos Giesmės dangaus miestui (1998). Dabar jis talkina Vincentui Drotvinui, rengiančiam spaudai Jokūbo brodovskio žodyną. išsamiomis analitinio pobūdžio recenzijomis Karaciejus pasitiko Jono Palionio (Baltistica 32(1), 1997, 131–132; Acta Linguistica Lithuanica 45, 2001, 187–201), Vincento Drotvino (Archivum Lithuanicum 1, 1999, 171–178), Guido michelinio (Baltistica 32(2), 1998, 307–309; 36(2), 2002, 320–324; Acta Linguistica Lithuanica 53, 2005, 116–125), Dainoros Pociūtės (Acta Linguistica Lithuanica 51, 2004, 115–121) parengtus įvairių senųjų tekstų 2 tiesa, čia remtasi fotokopija, o pats šio unikalaus XVi a. lietuvių kalbos paminklo rankraštis, saugomas Volfenbiutelyje, Hercogo augusto bibliotekoje (Herzog August Bibliothek Wolfen büttel, signatūra cod. Guelf. 11. 2 aug. 20), Karaciejui, deja, dar nebuvo prieinamas. Šiuo metu jį nuodugniai tiria Jolanta Gelumbeckaitė, ji 2007 m. Vokietijoje apgynė habilitaciją. 3 Kartu su Vytautu zinkevičiumi sudaryta šio rankraščio kompiuterinė formų konkordancija. Ja remiantis rengiamas žodžių indeksas. S. AmbrAzAS. Juozui Karaciejui sukako 60 metų 345 leidimus. recenzavo Jocheno D. range’s veikalą Bausteine zur BretkeFor schung (Linguistica Baltica 2, 1993, 251–252), Jono Palionio knygą Lietuvių rašomosios kalbos istorija (Darbai ir dienos 4(13), 1997, 223–225). ant Karaciejaus darbo stalo guli pradėta rašyti monografija apie XViii a. Didžiosios Lietuvos bažnytinių raštų kalbą. Šia tema jau pasirodė keletas straipsnių (Lietuvių kalbotyros klausimai 39, 1998, 134–139; Žmogus ir žodis 2, 2000, 24–26; Acta BalticoSlavica 30, 2006, 173–179). iš jų pamažu aiškėja, kad XViii a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebūta tokio didelio lietuviškos raštijos nuosmukio4, koks dažnai vaizduojamas, kad tuo metu buvo toliau tęsiamos rašomosios kalbos, kuri rėmėsi viduriniu interdialektu (tik su vis storėjančiu žemaitybių sluoksniu), tradicijos, užgimusios mikalojaus Daukšos laikais, kad ir dauguma nagrinėjamu laikotarpiu vartotų slavizmų iš esmės yra tie patys kaip ir XVi–XVii a. raštuose, o jų didesnį dažnumą lėmė baroko epochai būdinga „makaroninė“ kalba. minėtini straipsniai apie martyno mažvydo Katekizmą (Darbai ir dienos 4(13), 1997, 93–98; vertimas į anglų kalbą išspausdintas leidinyje Martynas Mažvydas and Old Lithuania, 1998, 159–172); apie Jurgio Gerulio Senųjų lietuvių kalbos skaitymų sudarymo principus bei jų reikšmę lituanistikai (Lie tuvių kalbotyros klausimai 36, 1996, 25–29). Dialektologai turėtų būti dėkingi Karaciejui už jo į lietuvių kalbą išverstą roberto Gauthiot (Gotjo) (1876–1916) monografiją Buivydžių šnekta (1990). be to, atskiru straipsniu jis aptarė mažai kam žinomą 1900 m. kelionės į Lietuvą ataskaitą (Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 1, 2005, 224–240). rengiamasi išleisti ir kitus šio tragiškos lemties prancūzų mokslininko lituanistikai svarbius darbus. Domėjosi Karaciejus ir šveicarų kalbininko adolfo Pictet (Piktė) lietuviškų žodžių etimologizavimo bandymais (Kalbos kultūra 39, 1980, 95–97), į lietuvių kalbą išvertė antoine meillet (antuano mejė) recenziją apie Kazimiero būgos Aistiškus studijus (Lietuvių kalbotyros klausimai 20, 1980, 50– 52), vienas (ten pat, 86–96) ir kartu su algirdu sabaliausku (ten pat, 54–86) paskelbė pluoštą būgos laiškų. rašė apie būgos darbų reikšmę bendrinės kalbos rašybai (Kalbos kultūra 28, 1975, 42–48) ir dabartinei kalbos kultūrai aktualiomis temomis (Kalbos kultūra 26, 1974, 38–39; 27, 1974, 53–55). 4 Į tai dar gūdžiu sovietmečiu (1981 m. vidinėje Jono Kabelkos vadovėlio Baltų filologijos įvadas recenzijoje) atkreipė dėmesį aleksas Girdenis (Kalbotyros darbai 2, 2000, 393). o pastaruoju metu apskritai daugėja mokslininkų, blaiviau vertinančių to laikotarpio raštiją (plg. Archivum Lithuanicum 5, 2003, 378, 3 išn. nurodytą literatūrą). Vis dėlto čia dar trūksta išsamių, viską apimančių studijų. 346 KaLbos KuLtūra | 81 Karaciejus yra prisidėjęs ir prie naujõs lituanistų kartos ugdymo Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. tačiau savo šaknimis jis labiausiai suaugęs su Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriumi. Čia jis subrendo kaip mokslininkas, čia ir dabar sėkmingai darbuojasi. baigdamas norėčiau palinkėti mielam Kolegai, kad nepaisant visų audrų ir vėtrų dar ilgai ilgai jo dvasios sode noktų vis nauji niekada negendantys mokslo vaisiai.