336
Kalbos Kul ū a | 81
ALVYDAS Umb ASAS
lie u ių kalbos ins i u as
JoNas KlIMaVIČIus –
leKsIKologIšKIausIas e MINologas
2008 m. lapk ičio 26 d. kalbininkui Jonui Klima i-
čiui sukako 70 me ų. šia g ažia p oga no isi pasi-
džiaug i sukak u ininko da bais, p isimin i nepails-
amą jo s o ėjimą kalbos sa gyboje i palinkė i da bš-
uoliui s eika os i iš e mės neleng ame da be.
Iš su alkijos a ykęs būsimasis mokslininkas (gimęs ge ùliškėje, Ma i-
jampolės ., mokęsis o pa ies ajono Všakiškės p adinėje i Vilka iškio .
Pl iškių idu inėje mokykloje) kalbos mokslo pag indus ga o uome inia-
me Vilniaus pedagoginiame ins i u e. sa o dės y ojo Kazimie o Kuza inio
paska in as nuo pa s udijų pabaigos (1961 m.) sėkmingai nė ė į kalbo y ą.
lie u ių kalbos ins i u as (iki 1990 m. lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u-
as) apo da bo ie e, ku iai sukak u ininkas iš ikimas iki šiol. Čia nuėjo
neleng ą kelią – nuo jaunesniojo iki y esniojo mokslo da buo ojo, apgynė
dise aciją (Melio acijos e minų sis ema, 1993), gilinosi i gilinasi į į ai ias
s i is – leksikologiją, leksikog a iją, e minologiją, e minog a iją, kalbos
kul ū ą, kalbos is o iją i isa apimančią g ama iką. Mokslo i iamoji i
p ak inė eikla ma y i iš gausybės da bų.
Pi miausia nemaža laiko a iduo a pama iniam leksikog a jos eikalui –
didžiajam Lie u ių kalbos žodynui. Jo kū ėjai pag įs ai gali didžiuo is sukū ę
paminklą kalbai. Jonas Klima ičius – ienas iš jų. Nuo 1963 m. sep yne ius
me us iūsė su žodynininkais, o i ėliau g e a ki ų da bų kele ą me ų ašė
a. uMb asas. Jonas Klima ičius – leksikologiškiausias e minologas
337
Žodyną – y a VIII (1970), IX (1973), X (1976), XIV (1986), XV (1991)
omų bend aau o is – iš iso pa ašė 270 p. (daug p isidėjo i p ie II omo
2-ojo leidimo (1969) – pa engė pe 400 p.). Lie u ių kalbos žodynas kalbi-
ninkui y a esminis, giliausias kalbos duomenų šal inis – ai ge ai ma y i iš
daugumos jo mokslo da bų. Žodynas p isidėjo p ie o, kad žodžių pasaulis
apo bene s a biausia mokslininko ais a, a pa i is p a e ė i di ban p ie
Daba inės lie u ių kalbos žodyno – Jonas Klima ičius y a ečio (1993) i
ke i o (2000) leidimų edak o ių kolegijos na ys. 1971 m. p adė as da bas
e minologijos g upėje (po po os dešim mečių ji i o e minologijos sky-
iumi, o nuo 2003 m. – e minologijos cen u) ik padėjo šiam po aukiui
a siskleis i – palaipsniui gausėjo s aipsnių s aipsnelių, kol galiausiai jie pil e
pasipylė. e minologijos klausimams mokslininkas iki šiol ski ia daugiausia
laiko, no s pe ge us ke u is da bo dešim mečius u ėjo i ebe u i į ai ių
mokslinių in e esų. iesa, jei ašo žodžių is o ijos, ki čia imo, bend inės
kalbos a ki ais klausimais, dažnai ne engia sąsajų i su e minija. šalia e -
minologijos ka u žengia i kalbos kul ū a. No minimas, klaidų aisymas y a
i e minologo, i kalbos kul ū os specialis o kasdienybė. Kalbos kul ū os
labui Jonas Klima ičius pada ė ik ai daug, odėl edak o iams, s ilis ams šis
mokslininkas ge ai žinomas, jie y a ieni iš y ėjo da bų ad esa ų.
Mokslininko y imų ezul a ai, ecenzijos, s a s ymai, siūlymai, aisymai
skelbiami daugelyje leidinių: Lie u ių kalbo y os klausimuose (Ac a Linguis-
ica Li huanica), Kalbo y oje, Bal is ikoje, Te minologijoje, Kalbos kul ū oje,
Mūsų kalboje, Gim ojoje kalboje, Gim ajame žodyje i k . Ypač džiaugiasi
Gim osios kalbos edakcija u ėdama okį da bš uolį – nuo 1990 me ų žu -
nale paskelb a apie 400 publikacijų (s aipsnių, ecenzijų, a sakymų į klau-
simus, žiupsnelių i k .). Pusė iš jų – daugelio mielai skai omoje „Klausimų
k ai elėje“. ai is pa a imai, ką kaip aisy i, kaip į a dy i ge iau, iksliau,
aisyklingiau. Iš jų mokosi i edak o iai, i ki i pa a imų da ėjai (dės y ojai,
kalbos konsul an ai i k .). u bū niekas ki as nė a iek ašęs Gim ojoje kal-
boje. Iki šio leidinio a gimimo da apie pusšim į panašaus pobūdžio publika-
cijų paskelb a Mūsų kalboje. o ku da daugybė pa a imų adijo i ele izijos
kalbos alandėlėse... ai dalis neleng o no minamojo da bo, da ge iau a -
siskleidžiančio iš gausių (ne oli 50) publikacijų Kalbos kul ū oje, ku iose
daugiausia analizuo os į ai ios kalbos nege o ės, siūly a, kaip jas šalin i.
aisymams ski a i a ski a knyga – ka u su Kazimie u gai eniu, ange-
le Kaulakiene i s asiu Keiniu pa eng i Te minologijos aisymai (1992). Pa-
338
Kalbos Kul ū a | 81
našūs klaidų žodynai kalbos kul ū os specialis ų p adė i eng i jau ge okai
anksčiau, o šis bu o specialesnis – pi mas oks i , deja, is da ienin elis.
Didžiausius e minologijos s aipsnius Jonas Klima ičius iš p adžių skel-
bė Lie u ių kalbo y os klausimuose (keli šio žu nalo nume iai bu o ski i
bū en e minologijai), o 1994 m. įku as specializuo as žu nalas Te minolo-
gija (pi masis nume is pa adin as Te minologijos agos) ne ukus apo pa-
g indine e minologų ibūna. Čia jau paskelb a pe 20 au o iaus publikaci-
jų, o nuo 8-ojo nume io (2001) jis y a y iausiasis šio leidinio edak o ius.
eiklus edak o ius. Kas ašė – žino. Visi s aipsniai a idžiai pe skai omi,
k uopščiai edaguojami, negailima pas abų i pasiūlymų.
Daugybėje au o iaus s aipsnių nag inėjama leksika. Dažniausiai sp en-
džiami e mininės leksikos klausimai, be ne ik – dažnai į leksiką žiū ima
pla esniu bend inės kalbos, ypač jos no minimo, aspek u, emiamasi a mė-
mis, mėgs ama pasigilin i į seman ikos, kilmės i aidos dalykus. Mokslinin-
kas ne be pag indo sako esąs gal leksikologiškiausias e minologas. ai ma-
y i iš 2005 m. pasi odžiusios jo knygos Leksikologijos i e minologijos da -
bai: no ma i is o ija, į ku ią sugulė a ink i s a besni pas a ųjų po os dešim -
mečių s aipsniai. Da buose ginamas kalbos g ynumas, daug dėmesio ski-
iama e minijos ikslumui i sis emiškumui.
Joną Klima ičių galima a pažin i iš indi idualaus s iliaus: kalba labai žo-
dinga, eks uose a gyja e i žodžiai, pasida oma naujada ų. Mėgs ama pasa-
ky i kandžiai, i oniškai. analizuodamas y ėjas dažnai apibe ia kalbos ak-
ais, o iš adas ka ais ne iesiogiai siūlo pasida y i pa iems.
e minologijos s aipsniai – ik dalis eo inio i p ak inio e minologijos
da bo, ne mažiau eikšmingas y a e minų žodynų engimas g upėse, okių
žodynų ecenza imas, aip pa e minų s anda ų ekspe a imas. ecenzijų i
ekspe izių e minologo p i ašy a šim ai puslapių. Ve in a į ai ių s ičių e -
minija, p isidė a p ie daugelio s a bių e minog a ijos leidinių obulinimo,
iš o sem asi į ai ių mokslinių y imų idėjų. Jonas Klima ičius y a labai ak-
y us Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos e minologijos pakomisės na ys
(1994–2002 m. bu o i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos na ys). Posė-
džiuose, į ku iuos mokslininkas a eina ge ai pasi uošęs, p isi inkęs medžia-
gos, apmąs ęs siūlymus, aps a s y a nesuskaičiuojama daugybė e minų – iš
žodynų, s anda ų, p ieš kele ą me ų da p isidėjo lie u os espublikos e -
minų banko e minų s aipsnių inkiniai. e minog a ijos gausėja. e minų
žodynų engėjams pa y ęs ecenzen as a engimo g upės na ys y a didelė
a. uMb asas. Jonas Klima ičius – leksikologiškiausias e minologas
339
pagalba – Jono Klima ičiaus pa a dė skai y ojams pap as ai y a e minų žo-
dyno pa ikimumo ženklas.
Va gu a kas suskaičiuos, kiek naujų žodžių, daugiausia e minų, į gy e-
nimą paleido Jonas Klima ičius. Daug jų p igijo, nemažai da bandomi a -
osenos. e minologija y a a s i is, ku žodžių kū ėjas gali daug nu eik i.
Da bų galo nema y i...
linkime, kad nep i ūk ų idėjų i – s a biausia – už ek ų jėgų jas įgy en-
din i. Ilgiausių me ų, Kolega.
