O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami
301
ONA VAIČIULYTĖ-ROMANČUK
GRAMATYKAJĘZYKALITEWSKIEGO.
WYBRANEZAGADNIENIAMORFOLOGII
IFLEKSJIZĆWICZENIAMI
Wa szawa: Ex lib is Gale ia Polskiej książki Sp. z. o. o., 2006, 244 p.
G ama ikos au o ė Ona Vaičiuly ė-Romančuk (keis a, be pa a dė nenu ody-
a i šelyje) li uanis ikos s udijas baigė Vilniaus uni e si e e. 1985–1990 m.
di bo lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o Daba inės lie u ių li e a ū inės
kalbos sek o iuje, o nuo 1990 iki 1995 m. lie u ių kalbos ins i u o G ama-
ikos sky iuje. 1994 m. apgynė dak a o dise aciją, ku ios pag indu pa engė
monog a iją Tik iniai a daiGe ėčiųapylinkių a mėje (1996, Vilnius: lie-
u ių kalbos ins i u as). Šiuo me u di ba Va šu os uni e si e o Bend osios
kalbo y os i bal is ikos ka ed oje. Be ki ų dalykų, dės o lie u ių kalbos g a-
ma iką i dialek ologiją.
kaip paaiškėja iš į ado i ke i ojo i šelio, g ama ika ski iama į ai iau-
siems skai y ojams, iek p adžiamoksliams, iek idu iniškai lie u ių kalbą
mokan iems. G ama ikos dalykus s eng asi pa eik i kiek galima pap asčiau,
ačiau neišk aipan esmės. Sa o da bą au o ė p is a o kaip lie u ių kalbos
g ama ikos kompendiumą: jame nesis eng a išsamiai ap ašy i lie u ių kalbos
g ama ikos sis emos, siek a ik pa eik i pag indinius, būdingiausius g ama-
inės sanda os b uožus. u ė i omeny i didak iniai ikslai: pag indiniai g a-
ma ikos sky iai baigiami p a imais, o jų a sakymai duo i knygos pabaigoje.
a k eipiamas dėmesys į lie u ių kalbos g ama ikų, ypač mokomųjų, s ygių
lenkijoje. Recenzuojamosios g ama ikos bibliog a ijoje ( iesa, ink inėje)
y a ik d i lenkiškos nuo odos: p ieš pusamžį išleis as Jano O ębskio g a-
ma ikos ečias omas i nepublikuo a axelio Hol oe o ap ašomosios lie u-
ių kalbos g ama ikos paskai ų medžiaga. ai odo Onos Vaičiuly ės-Ro-
mančuk g ama ikos ak ualumą.
nag inėjamoji medžiaga g ama ikoje išdės y a pagal kalbos dalis. ap ašo-
mos sep ynios kalbos dalys išdės y os okia a ka: daik a a dis, būd a dis,
skai a dis, į a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis i p ielinksnis. nuosekliai ap a-
iamos kiek ienos kalbos dalies g ama inės ka ego ijos, kai yba i da yba. a -
302
kalBOS kul ūRa | 81
ski u sky iumi pa eik os a dažodžių ki čia imo pa adigmos. G ama ika p ak-
inė, ne eo inė, odėl joje ne asime g ama inių e minų apib ėžimų a są okų
aiškinimo (pa yzdžiui, kas y a daik a a dis, g ama inė ka ego ija i pan.).
oliau ecenzijoje apž elgiamas g ama ikos u inys. a k eipiamas dėme-
sys į dės ymo me odiką, p i alumus i ūkumus, ginčy inus a abejo inus
dalykus.
1.
Pi majame knygos sky iuje pa eikiamas žiupsnis žinių apie lie u ių kalbą.
P adedama nuo bal ų genčių i jų kalbų, p imenama Zie elos lie u ių šnek-
a i jos san ykis su lie u ių, p ūsų bei jo ingių kalbomis, pa eikiami ben-
d ieji duomenys apie lie u ių kalbos a ojimą i ap a iamos lie u ių kalbos
a mės (nu odomos jų ski iamosios ypa ybės). Ši dalis, įdė a pačioje knygos
p adžioje, da nepasi engusiam skai y ojui a odo pe dėm sudė inga. lie u-
ių kalbos a mių ypa ybes bū ų ge iau ikę ap a i knygos pabaigoje.
2.
an ajame g ama ikos sky iuje ap a iamas lie u iškas aidynas i išdės y os
s a biausios žinios apie lie u ių kalbos one inę sanda ą (balsius, p iebalsius
i d iga sius). apibūdinan lie u ių kalbos ašybą ne iksliai eigiama, kad ji
esan i one inė, su is o inės ašybos elemen ais (p. 11)1. iš yškin os s a biau-
sios onologinės balsių ( umpas : ilgas) i p iebalsių (kie as : minkš as) p ieš-
p iešos, d ibalsių i d iga sių sanda a. D ibalsiais, o ne kin amaisiais balsiais,
kaip daugelyje naujesnių lie u oje leidžiamų da bų2, g ama ikoje laikomi
[ie] i [uo]. Sky iuje pasi aiko i one inės lie u iškų pa yzdžių ašybos klai-
delių (nepažymė as kai ku ių p iebalsių minkš umas žodžių dzingsė i, sep y-
ni, g ėb i ansk ipcijoje, [o] ilgumas ansk ibuojan o mą b olį i pan.).
1 aleksas Gi denis pag indiniu lie u ių kalbos ašybos p incipu laiko mo ologinį (a ba mo -
onologinį), o one inį i is o inį p incipus – an iniais (plg. amb azas, ed. 11994: 20);
adelė Valeckienė nu odo du pag indinius lie u ių ašybos p incipus – onologinį bei one-
inį i mo ologinį a ba mo onologinį (plg. mo kūnas, sud. 11999: 521).
2 alekso Gi denio nuomone, „Su ap iniai d ibalsiai [ie, uo] dažniausiai […] laikomi a ski omis
onemomis (ne onemų junginiais)“ (amb azas, ed. 11994: 23). Daba inėslie u iųkalbos
g ama ikoje jie į auk i į lie u ių kalbos balsių sis emą ( en pa ); plg. da Gi denis 1995: 174 ;
mo kūnas, sud. 11999: 57.
O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami
303
3.
Daik a a džio sky ius p adedamas pab ėžian lie u ių kalbos leksikos a chajiš-
kumą, duodama pa eldė ųjų daik a a džių pa yzdžių. oliau palygin i plačiai
nag inėjamas maža kuo nuo lenkiško besiski ian is daik a a džių ski s ymas į
ik inius i bend inius (p. 24–25). iš daik a a džio g ama inių ka ego ijų na-
g inėjamos giminė, skaičius i linksnis. Pagal giminę daik a a džiai ski s omi
emian is ik ienu – ienaskai os a dininko – linksniu, odėl enka ieško i
papildomų požymių daik a a džių su galūne -is giminei nus a y i. am pasi-
elk as galūninis mo e iškosios giminės daik a a džių ienaskai os a dinin-
ko ki čia imas (p. 27), o apie ienaskai os kilmininko i ypač naudininko
o mas ne neužsimin a. a i inkamose y iškosios i mo e iškosios giminės
daik a a džių len elėse nu ody a p iebalsinių kamienų daik a a džių galūnė
-uo (p. 26, aip pa p. 30). eisinamasi mokyklinės g ama ikos adicija. Vis
dėl o bū ų iksliau o mų akmuo, sesuo i pan. baigmenis laiky i ne galūnėmis,
o kamiengaliais3; ai ge iau a i ik ų jų is o iją i daba inę mo eminę skaidą.
Vadinamieji subs an i a communia (nak ibalda, nenuo ama, mėmė i pan.)
g ama ikoje ne isai iksliai adinami d iejų giminių daik a a džiais ( ze-
czownikidwu odzajowe). Daik a a džių skaičiaus ap a imas aip pa p adeda-
mas nuo is o inių pas abų apie bu usią ina ę šios ka ego ijos sis emą. abe-
jonių sukėlė daugiskai inio (plu alia an um) daik a a džio pie ūs sky imas
ien ik p ie laiko są okų, o žodžio a os ogos – p ie š enčių i apeigų seman-
inės g upės (p. 32). Šauksmininkas g ama ikoje be jokių išlygų laikomas
sep in uoju linksniu i nu odomas ne ik daik a a džių, be i būd a džių,
skai a džių i kai ku ių į a džių pa adigmose4. abejo ina, a p ak inėje g a-
ma ikoje e ėjo pa eik i isus pos pozicinius ie ininkus – ben jau be adesy-
o i alia y o ik ai bu o galima apsiei i, o o mas udeniop, aka op i pan.
laiky i p ie eiksmiais5. kaip ge a g ama ikos ypa ybė minė inas kai ku ių
linksnių galūnių umpinimo šnekamojoje kalboje ap a imas (p. 33–34).
Daik a a džių linksnia imas ap ašy as emian is ne naujesne i nuosek-
lesne Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje (plg. amb azas, ed. 11994: 69 )
bei Lie u iųkalbosenciklopedijoje (plg. mo kūnas, sud. 11999: 385) pa eik a
3 Bū en aip, no s i nenuosekliai, a i inkamos o mos aiškinamos Daba inėslie u iųkalbos
g ama ikoje (plg. amb azas, ed. ¹1994: 76).
4 Galimą komp omisą šiuo a eju siūlo Daba inėslie u iųkalbosg ama ika: šauksmininko
o ma čia aip pa iš adicijos nu odoma daik a a džių pa adigmose, ačiau linksnio ka ego-
ijos ap aše paaiškin a, kad sin aksinių san ykių ji nežymi (plg. amb azas, ed. 11994: 68).
5 Beje, Daba inėslie u iųkalbosžodyno ke i ame leidime jie aip i pa eik i (plg. keinys,
ed. 42000: 665 i 906).
304
kalBOS kul ūRa | 81
pa adigmų klasi ikacija pagal kamiengalius, o seno iniu mokykliniu ski s-
ymu į linksniuo es, ku is emiasi ik ieno linksnio – ienaskai os a di-
ninko – galūnėmis. Šiame ap ašyme pas ebė a kele as ne ikslumų. eigia-
ma, kad ienaskai os šauksmininko galūnę -au u i su p iesaga - ojas pada-
y i pi mosios linksniuo ės p o esijų, specialybių pa adinimai (p. 36), a-
čiau ši galūnė būdinga i p iesagos -ėjas os pačios eikšmės ediniams.
i inama, kad an osios linksniuo ės y ų pa a dės Bu ilà, D kė i pan.
daugiskai oje linksniuojamos pagal pi mąją linksniuo ę, . y. u i daugis-
kai os a dininko o mas Bu ila, Di kia i . . (p. 37). Su uo negalima
su ik i. Bend inėje kalboje a i inkamos pa a dės u i dėsningas an osios
linksniuo ės o mas, . y. Bù ilos, D kės i . ., o minė osios pi mosios
linksniuo ės o mos laiky inos a miniais a ba šnekamosios kalbos (galbū
kuopinės daugiskai os) a ian ais (plg. S undžia 1981).
ap ašan daik a a džių da ybą sekama Daba inėslie u iųkalbosg ama i-
ka. ačiau klaidingai eigiama, kad lie u iškose g ama ikose p iesaga (p zy-
os ek) p iim a laiky i da ybinę p iesagą ka u su galūne (p. 40), odėl pačios
au o ės isoje g ama ikoje p iesagų i ski ingos giminės galūnių sekos (p z.:
-el-is i -el-ė; -uk-as i -uk-ė) laikomos ski ingomis p iesagomis!6 Da ke-
lios pas abėlės dėl daik a a džių da ybos. eigiama, kad p iesagos -elis, -elė
ediniai suda o nuo ienos penk osios iki pusės isų bend inės kalbos de-
minu y ų (p. 40). iš iesų Vinco u bučio nu ody a apa inė jų skaičiaus iba
y a d i penk osios (plg. amb azas, ed. 11994: 88). Deminu y ų sky iaus
pabaigoje į e p as eksku sas apie lie u ių asmen a džių da ybą (p. 43–44).
asmen a džių da ybą bu o galima ap a i a ski ai, o ne ka u su bend iniais
daik a a džiais. Galūnė -ius au o ės laikoma iena da iausių eikėjų pa adi-
nimų ka ego ijos da ybos galūnių (p. 45), ačiau Daba inėslie u iųkalbos
g ama ikoje eigiama, kad šiai ka ego ijai „p iklausančių galūnės -ius edi-
nių nė a daug“ (amb azas, ed. 11994: 113). ku kas da esnės y a ki os ga-
lūnės. Pasak Vaičiuly ės-Romančuk, ie ų pa adinimai požemis, užjū is, už-
sienis i pan., kaip i lenkų kalboje, pada y i iš p ielinksninių kons ukcijų
(p. 49). lie u ių kalbo y oje y auja ki okia nuomonė7.
6 Panašiai i aukš esniojo laipsnio y iškosios i mo e iškosios giminės o man ai -esn-is i
-esn-ė laikomi d iem ski ingomis p iesagomis (plg. p. 58).
7 Vincas u bu is i S asys keinys okius daik a a džius laiko a i inkamų p iešdėlių ediniais
(plg. u bu is 1978: 220; amb azas, ed. 11994: 146, 148; keinys 1999: 80) a ba miš iosios
da ybos žodžiais (plg. u bu is 1978: 290). au o ės in e p e aciją pa emia gal ienin elis
an anas Sme ona (plg. 2005: 85–86).
O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami
305
4.
Būd a dis ap ašy as nedaug enu ols an nuo Daba inėslie u iųkalbosg a-
ma ikos eo inių nuos a ų. Įdomios i e ingos pas abos apie ski ingą lie u-
ių i lenkų kalbų būd a džių kai ybos san ykį su gy umo ka ego ija (p. 56).
a k eipiamas dėmesys į lenkų kalbos laipsnio ka ego ijos aiškai būdingą
suple y umą.
kaip i daik a a džių, būd a džių linksniuo ės ski s omos emian is mo-
kykline p ak ika, odėl enka duo i du ienodus iii linksniuo ės mo e iško-
sios giminės būd a džių linksnia imo pa yzdžius (didelė i s iklinė). ne iks-
liai palygin as į a džiuo inių i pap as ųjų būd a džių linksnia imas: „Pa a-
dygma y p zymio ników zaimkowych są ba dziej egula ne niż p zymio-
ników p os ych“ (iš yškin a mano. – A. J., p. 67)8. Pa eik uose linksnia imo
pa yzdžiuose nė a iii linksniuo ės (didysis, -ioji i pan.) būd a džių
(plg. 4 len elę, p. 210).
Būd a džių da ybos ap ašas ge okai ski iasi nuo pa eik o Daba inėslie-
u iųkalbosg ama ikoje. Pasi ink os ik ys (au o ės nuomone, dažnesnės)
p iesaginės da ybos ka ego ijos: deminu y ai (zd obnienia), ypa ybės kiekio
ski umus (zmianana ężeniacechy) i panašumą (podobiens wo) eiškian ys
da iniai. P iesagos -ingas, -inga ediniai pa eko į an ąją ka ego iją, o p ie-
sagos -inis, -inė ediniai – į ečiąją9. P iešdėlinė būd a džių da yba g ama-
ikoje apima ik edinius iš būd a džių (plg. amb azas, ed. 11994: 224 ).
5.
Skai a džio sky iuje su daugiskai iniais daik a a džiais be jokių išlygų ei-
kiamas dauginio skai a džio iene i a ojimas (p. 85)10. Žodis iene as g a-
ma ikoje apibūdinamas kaip kuopinis skai a dis (p. 87), no s i nu odoma,
kad a ojamas jis ik kaip daik a a dis11. P ie kuopinių į ašy as i skai a dis
8 Plg.: „Į a džiuo inių o mų linksnia imas y a daugiau su ienodėjęs negu pap as ųjų“
(amb azas, ed. 11994: 185; iš yškin a mano. – A.J.).
9 Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje p iesagos -ingas, -inga ediniai p iski i p ie idinės
ypa ybės būd a džių (amb azas, ed. 11994: 197 ), o p iesagos -inis, -inė ediniai – p ie iš-
ski iamųjų, a ba ūšinių (amb azas, ed. 11994: 209 ).
10 ne no minamoji Daba inėslie u iųkalbosg ama ika nė a okia g iež a i bend inėje kalbo-
je o mą iene i okiais a ejais laiko lygia e e su pag indiniu skai a džiu ieni (plg. amb a-
zas, ed. 11994: 241).
11 Beje, O ębskis ne ik iene ą, be i Daba inėslie u iųkalbosg ama ikos kaip kuopinius
skai a džius pa eikiamus žodžius laikė skai a džių kilmės kuopiniais daik a a džiais
(plg. 1956: 174).

306
kalBOS kul ūRa | 81
dešim is ( en pa ), no s jau anksčiau au o ės jis pa eik as i išlinksniuo as
kaip pag indinis skai a dis (plg. p. 81). abejo inas kelin inių skai a džių
da ybos o man o - -as, - -a palyginimas su pa odomaisiais į a džiais às, à
(p. 88). ne ikslu iš pag indinio skai a džio milijonas da omą o mą milijo-
ninis (p. 90, 92) laiky i kelin iniu skai a džiu, nes ai y a būd a dis.
6.
G ama ikoje ap a iamos šešios į a džių g upės: asmeniniai, sa ybiniai, pa o-
domieji, klausiamieji, san ykiniai i neapib ėžiamieji. apibūdinama jų eikš-
mė, pa eikiamos linksnia imo i ki čia imo pa adigmos12. nudžiugino sky-
elis, ku iame apž elgiama socialinių san ykių aiška asmeniniais į a džiais.
Jame ap a iamas į a džių u, jūs, ams a, pa s/pa i a ojimas. Pa odomasis
į a dis as/ a g ama ikoje į auk as į deik inę sis emą kaip dis anciją (a s u-
mą nuo kalbė ojo) žymin is na ys (p. 99–100). G a iškai a s umo ašyje jis
pa aizduo as a p į a džių šis/ši, ši as/ši a i anas/ana. aiškinimas ilius-
uojamas sakiniu Šiknygay abal a, amėlyna,oanagel ona. okia į a džio
as/ a eikšmės in e p e acija nea i inka išsamesnių jo a osenos y imų
iš adų13. neapib ėžiamųjų į a džių g upėje ski iama e e en inių : ne e e-
en inių į a džių p iešp ieša (zaimki e e encjalneinie e e encjalne). a i in-
kamų į a džių eikšmės nu odomos ne isai iksliai: į a džiai su o man u
kaž- nu odą ealiai egzis uojančius, be neapib ėž us daik us ( ealnieis nie-
jący,alenieok eślonyp zedmio ), o į a džiai su no s – hipo e inius daik us
(p zedmio hipo e yczny)14.
7.
Va dažodžių ki čia imas nag inėjamas a ski ame, sep in ajame, knygos
sky iuje. Jame isų pi ma p imenami kai ku ie bend ieji lie u ių kalbos
ki čia imo i jo žymėjimo dalykai. o da y i ne e ėjo: g ama ika ne okia
12 Pa odomųjų į a džių as, oks pa adigmose nepag įs ai nu ody os i šauksmininko o mos,
plg.: „į a džiai ne u i šauksmininko, nes jie pap as ai neina k eipiniais“ (amb azas, ed.
11994: 256).
13 Plg.: „į a dis as y a indi e en iškas dis ancijai: juo galima nu ody i i a imą, i olimą objek-
ą“ (Rosinas 1996: 59); „Tas, a y a neu alus na ys. Jis gali nu ody i i daugiau, i mažiau
nuo kalbė ojo nu olusį daik ą“ (amb azas, ed. 11994: 263).
14 a. Rosino nuomone, „į a džiai su no s y a neu alūs egzis a imui“ (Rosinas 1996: 116).
O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami
307
didelė, – esan eikalui nesunku a si e s i one ikos sky ių. lie u ių kalbos
ki čia imas apibūdinamas kaip mo ologinis – ki čio ie a p iklausan i nuo
žodžio mo eminės sudė ies. ai naujesnė lie u ių kalbos ki čia imo sis e-
mos koncepcija (plg. S undžia 1995; amb azas, ed. 11994: 49). Vis dėl o
p ak iniam a dažodžių ki čia imo ap ašymui eko ink is adicinį ke u ių
ki čia imo pa adigmų modelį. iš ke i osios a dažodžių ki čia imo pa a-
digmos (p. 113) duo as ik ienas pa yzdys (daik a a dis aikas), ku is kaip
yčia ilius uoja isas pa eik os ki čia imo schemos išim is…
8.
Dideliame eiksmažodžio sky iuje iš p adžių umpai apž elgiama lie u ių
kalbos eiksmažodžio sis ema. oliau nag inėjami anzi y umas, sang ąža
i eikslas, ku ie, panašiai kaip i Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje, ne-
laikomi g ama inėmis ka ego ijomis. anzi y umas laikomas eiksmažo-
džio, o ne sakinio a ne disku so (plg. Hoppe , hompson 1980) ypa ybe.
Pagal anzi y umo žymėjimą eiksmažodžiai, ku ių o ma neski ia anzi-
y umo eikšmių (jos p iklausančios nuo kon eks o), p iešinami jas ski-
ian iems eiksmažodžiams. Pas a ieji ski s omi į is g upes: pi majai p i-
klauso eiksmažodžiai, ku ių anzi y umo p iešp ieša žymima šaknies bal-
sių kai a; an ajai – eiksmažodžiai, ku ių anzi y umas žymimas kauza y-
inėmis i ku a y inėmis p iesagomis, o ečiajai – eiksmažodžiai, ku ių
in anzi y umas žymimas sang ąža. Ši klasi ikacija pe im a iš Daba inės
lie u iųkalbosg ama ikos (plg. amb azas, ed. 11994: 83–288). Ji kiek su-
pap as ina anzi y umo ka ego ijos aizdą, nes neapima eiksmažodžių,
apsk i ai negalinčių eikš i anzi y umo p iešp iešos (bū i, a ody i, gulė i
i pan.). Sang ąža į aukiama į anzi y umo ka ego iją i ampa ik in an-
zi y umo aiškos p iemone15. Vis dėl o sang ąžinės o mos g ama ikoje ap-
a iamos i a ski ai. Pa odoma sang ąžos są eika su šaknies balsių kai a:
kel i : kil i : kel is(p. 119). D iejų pas a ųjų in anzi y ių o mų eikšmės
ski umai liko neiš yškin i: abi jos eiškiančios būseną a ba sa aiminį eiks-
mą. nepaaiškin a, kad naudininko eikšmę u in i sang ąža eiksmažodžio
anzi y umo nekeičia (plg. amb azas, ed. 11994: 288). Ge ai iš yškin i lie-
15 Panašiai šios o mos aiškinamos i Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje (plg. amb azas, ed.
11994: 287–288). Galima i ki okia lie u ių kalbos eiksmažodžių sang ąžinių o mų in e -
p e acija – jos gali bū i į aukiamos į ūšies ka ego iją i laikomos mediumo aiškos p iemo-
ne (ž . Hol oe , Semėnienė 2004).
308
kalBOS kul ūRa | 81
u ių i lenkų kalbų sang ąžinių eiksmažodžių ne eikiamosios ūšies eikš-
mės ski umai (mannesimiega: niemogęzasnąć i pan.).
ki os g ama inės eiksmažodžio ka ego ijos – laikas, asmuo, skaičius –
a ski ai nenag inėjamos, o ik umpai apž elgiamos ap ašan eiksmažo-
džių asmena imą.
liepiamosios nuosakos 3-iojo asmens o mos eeinie, esimokai i pan. lai-
komos specialiomis geidžiamosios eikšmės pe misy o o momis (p. 150–
151)16. liepiamosios eikšmės o mos ( epasako) i kons ukcijos ( egulpasa-
ko) pa eik os ne kaip iesioginės (plg. amb azas, ed. 11994: 306), o kaip
liepiamosios nuosakos aiškos p iemonės. ap a ian ūšį eigiama, kad kiek-
iena eiksmažodžių (i daly ių) eikiamosios ūšies o ma u i ne eikiamo-
sios ūšies a i ikmenį (p. 156)17. Sang ąžiniai p iešdėliniai eiksmažodžiai
suda ą ūšies p iešp iešas panašiai kaip i nesang ąžiniai, o sang ąžiniams ne-
p iešdėliniams p iešinamos sudė inės nesang ąžinės ne eikiamosios ūšies
o mos, p z.: Ramunė šukuojasiplaukus : Plaukaiy a Ramunėsšukuojami
(p. 158)18. abejo inas sang ąžinių eiksmažodžio o mų da ybos aiškinimas19:
nu odoma, kad sang ąžos p iesaga -si- u i a ian ą -is/-s, ačiau okių o -
mų kaip gydy is, suk is da yba aiškinama ienos balsės i eliminacija susida-
iusiose gemina ose: *gýdy i-is → gýdy is (p. 159)20.
oliau g ama ikoje nag inėjamos daly inės o mos. nu odomos eiks-
mažodinės i būd a dinės jų sa ybės. neapsiei a be diach oninių pas abų
apie a chajines i naująsias lie u ių kalbos daly ių o mas. nuosekliai ap a-
16 Jos jauDaba inėslie u iųkalbosg ama ikoje apibūdin os kaip nyks ančios, seno inės (am-
b azas, ed. 11994: 305, 309). Daba inės lie u ių kalbos eks yne (h p://donelai is. du.l )
šios ecenzijos au o iaus as i sep yni pi mosios o mos pa a ojimo a ejai i ne as a nė
ieno (!) an osios o mos a ejo.
17 Daba inėslie u iųkalbosg ama ikojeaiškinama, kad iena eikiamosios ūšies o ma gali
u ė i kelis ne eikiamosios ūšies a i ikmenis i a i kščiai (amb azas, ed. 11994: 320 ).
Panašiai eikiamosios i ne eikiamosios ūšies san ykis aiškinamas Hol oe o i Semėnienės
(2004), ačiau ūšies p iešp ieša jiems a odo esan i ik seman inė i nesuda an i kai ybos
ka ego ijos.
18 Plg.: „jas a s oja be a dės giminės sang ąžinės a ba y iškosios a mo e iškosios giminės
nesang ąžinės o mos“ (amb azas, ed. 11994: 325).
19 Jis nepag įs ai išskaidy as: a iamosios i liepiamosios nuosakos – ka u su a i inkamomis
nesang ąžinėmis o momis, o iesioginės nuosakos – a ski ai, ap a us isas ki as nuosakas.
neiš eng a pasika ojimų, pa yzdžiui, balsių kai a p ieš sang ąžos p iesagą ap a a i p. 159,
i p. 160–161 (an ą ka ą).
20 Ge okai pap asčiau okių o mų da yba paaiškin a Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje:
„nep iešdėlinių eiksmažodžių bend a ys šio o man o [-s(i)] umpąjį a ian ą -s p ijungia
p ie bend a ies p iesagos: p aũs i– p aũs i-s…“ (amb azas, ed. 11994: 383).
O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami
309
šomas eikiamųjų i ne eikiamųjų daly ių laikų o mų kai ymas i ki čia i-
mas, y a pas abų apie dažnesnį kai ku ių daly inių o mų a ojimą. a ski-
ai ap a i eikiamybės daly iai, aip pa i in e ai daba inėje kalboje a o-
jamos sang ąžinės i į a džiuo inės daly ių o mos21. nepag įs a isus ei-
kiamuosius bū ojo laiko daugiskai os daly ius (ne i y iškosios giminės!)
es i iš a i inkamų neį a džiuo inių mo e iškosios giminės o mų: „od e-
ma u imiesłowu odzaju żeńskiego, na p zykład: d busi […] → d busieji
[…], d busiosios […]“ (p. 183)22. G ama ikoje ge ai iš yškin i pusdaly io i
padaly io a ojimo ski umai. Veiksmažodžio neasmenuojamųjų o mų
apž alga baigiama sky eliais apie siekinį i būdinį. abejo ina, a e ėjo ne-
didelės apim ies p ak inėje daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje aiškin i
siekinio (supino) da ybą, eikšmę i a oseną23. Būdinys g ama ikoje laiko-
mas eiksmažodžio o ma, o ne p ie eiksmiu (plg. amb azas, ed. 11994:
413). Šis sp endimas aip pa abejo inas iek dėl būdinių eikšmės, iek dėl
apib ėž os jų a ojimo s i ies, jis nepa eisinamas i me odikos a ž ilgiu.
Veiksmažodžio sky ius baigiamas da ybos ap a imu. umpai apž elgia-
mos da ybos pama o kalbos dalys, da ybą galin i lydė i šaknies balsių kai a,
da ybos o man ai. abejonių sukėlė gana e ų p iesaginių du a y ų (aušė i,
b ydo i, glūdo i i pan.) nag inėjimas (p. 190).
9.
P ie eiksmis au o ės apib ėžiamas kaip nekai oma kalbos dalis, ačiau nu o-
doma, kad daugelis p ie eiksmių laipsniuojami. kuo gi – kai yba a da yba –
laikomas p ie eiksmių laipsnia imas? kadangi g ama ikoje jis nag inėjamas
a ski ai nuo da ybos, galima spė i, kad da yba jis nelaikomas. Vadinasi, dau-
guma p ie eiksmių kai omi laipsniais?24
21 Daba inės lie u ių kalbos eks ynas (h p://donelai is. du.l ) neduoda nė ieno g ama iko-
je pa eik ų sang ąžinių o mų ašąsis i ašysiąsis a ba į a džiuo inės o mos di busiosios
pa a ojimo a ejo.
22 Plg.: „Į a džiuo inis o man as jungiamas p ie ilgųjų y iškosios giminės ienaskai os a di-
ninko o mų, ku ių galūnės balsis pailgėjęs: […] bū . k. l. d busys-is, yljusys-is, ãšiusys-is
[…]“ (amb azas, ed. 11994: 367).
23 Pa i au o ė a k eipia dėmesį į a minį šios o mos pobūdį i nu odo jos pakai ą bend inėje
kalboje – bend a į (p. 187).
24 Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje p oblema apei a: p ie eiksmis joje apib ėžiamas
kaip „nelinksniuojama i neasmenuojama sa a ankiška kalbos dalis“ (amb azas, ed.
11994: 410).