Ona Vaičiulytė-Romančuk. „Gramatyka języka litewskiego. Wybrane zagadnienia morfologii i fleksji z ćwiczeniami“

O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami 301 ONA VAIČIULYTĖ-ROMANČUK GRAMATYKAJĘZYKALITEWSKIEGO. WYBRANEZAGADNIENIAMORFOLOGII IFLEKSJIZĆWICZENIAMI Wa szawa: Ex lib is Gale ia Polskiej książki Sp. z. o. o., 2006, 244 p. G ama ikos au o ė Ona Vaičiuly ė-Romančuk (keis a, be pa a dė nenu ody- a i šelyje) li uanis ikos s udijas baigė Vilniaus uni e si e e. 1985–1990 m. di bo lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u o Daba inės lie u ių li e a ū inės kalbos sek o iuje, o nuo 1990 iki 1995 m. lie u ių kalbos ins i u o G ama- ikos sky iuje. 1994 m. apgynė dak a o dise aciją, ku ios pag indu pa engė monog a iją Tik iniai a daiGe ėčiųapylinkių a mėje (1996, Vilnius: lie- u ių kalbos ins i u as). Šiuo me u di ba Va šu os uni e si e o Bend osios kalbo y os i bal is ikos ka ed oje. Be ki ų dalykų, dės o lie u ių kalbos g a- ma iką i dialek ologiją. kaip paaiškėja iš į ado i ke i ojo i šelio, g ama ika ski iama į ai iau- siems skai y ojams, iek p adžiamoksliams, iek idu iniškai lie u ių kalbą mokan iems. G ama ikos dalykus s eng asi pa eik i kiek galima pap asčiau, ačiau neišk aipan esmės. Sa o da bą au o ė p is a o kaip lie u ių kalbos g ama ikos kompendiumą: jame nesis eng a išsamiai ap ašy i lie u ių kalbos g ama ikos sis emos, siek a ik pa eik i pag indinius, būdingiausius g ama- inės sanda os b uožus. u ė i omeny i didak iniai ikslai: pag indiniai g a- ma ikos sky iai baigiami p a imais, o jų a sakymai duo i knygos pabaigoje. a k eipiamas dėmesys į lie u ių kalbos g ama ikų, ypač mokomųjų, s ygių lenkijoje. Recenzuojamosios g ama ikos bibliog a ijoje ( iesa, ink inėje) y a ik d i lenkiškos nuo odos: p ieš pusamžį išleis as Jano O ębskio g a- ma ikos ečias omas i nepublikuo a axelio Hol oe o ap ašomosios lie u- ių kalbos g ama ikos paskai ų medžiaga. ai odo Onos Vaičiuly ės-Ro- mančuk g ama ikos ak ualumą. nag inėjamoji medžiaga g ama ikoje išdės y a pagal kalbos dalis. ap ašo- mos sep ynios kalbos dalys išdės y os okia a ka: daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis i p ielinksnis. nuosekliai ap a- iamos kiek ienos kalbos dalies g ama inės ka ego ijos, kai yba i da yba. a - 302 kalBOS kul ūRa | 81 ski u sky iumi pa eik os a dažodžių ki čia imo pa adigmos. G ama ika p ak- inė, ne eo inė, odėl joje ne asime g ama inių e minų apib ėžimų a są okų aiškinimo (pa yzdžiui, kas y a daik a a dis, g ama inė ka ego ija i pan.). oliau ecenzijoje apž elgiamas g ama ikos u inys. a k eipiamas dėme- sys į dės ymo me odiką, p i alumus i ūkumus, ginčy inus a abejo inus dalykus. 1. Pi majame knygos sky iuje pa eikiamas žiupsnis žinių apie lie u ių kalbą. P adedama nuo bal ų genčių i jų kalbų, p imenama Zie elos lie u ių šnek- a i jos san ykis su lie u ių, p ūsų bei jo ingių kalbomis, pa eikiami ben- d ieji duomenys apie lie u ių kalbos a ojimą i ap a iamos lie u ių kalbos a mės (nu odomos jų ski iamosios ypa ybės). Ši dalis, įdė a pačioje knygos p adžioje, da nepasi engusiam skai y ojui a odo pe dėm sudė inga. lie u- ių kalbos a mių ypa ybes bū ų ge iau ikę ap a i knygos pabaigoje. 2. an ajame g ama ikos sky iuje ap a iamas lie u iškas aidynas i išdės y os s a biausios žinios apie lie u ių kalbos one inę sanda ą (balsius, p iebalsius i d iga sius). apibūdinan lie u ių kalbos ašybą ne iksliai eigiama, kad ji esan i one inė, su is o inės ašybos elemen ais (p. 11)1. iš yškin os s a biau- sios onologinės balsių ( umpas : ilgas) i p iebalsių (kie as : minkš as) p ieš- p iešos, d ibalsių i d iga sių sanda a. D ibalsiais, o ne kin amaisiais balsiais, kaip daugelyje naujesnių lie u oje leidžiamų da bų2, g ama ikoje laikomi [ie] i [uo]. Sky iuje pasi aiko i one inės lie u iškų pa yzdžių ašybos klai- delių (nepažymė as kai ku ių p iebalsių minkš umas žodžių dzingsė i, sep y- ni, g ėb i ansk ipcijoje, [o] ilgumas ansk ibuojan o mą b olį i pan.). 1 aleksas Gi denis pag indiniu lie u ių kalbos ašybos p incipu laiko mo ologinį (a ba mo - onologinį), o one inį i is o inį p incipus – an iniais (plg. amb azas, ed. 11994: 20); adelė Valeckienė nu odo du pag indinius lie u ių ašybos p incipus – onologinį bei one- inį i mo ologinį a ba mo onologinį (plg. mo kūnas, sud. 11999: 521). 2 alekso Gi denio nuomone, „Su ap iniai d ibalsiai [ie, uo] dažniausiai […] laikomi a ski omis onemomis (ne onemų junginiais)“ (amb azas, ed. 11994: 23). Daba inėslie u iųkalbos g ama ikoje jie į auk i į lie u ių kalbos balsių sis emą ( en pa ); plg. da Gi denis 1995: 174 ; mo kūnas, sud. 11999: 57. O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami 303 3. Daik a a džio sky ius p adedamas pab ėžian lie u ių kalbos leksikos a chajiš- kumą, duodama pa eldė ųjų daik a a džių pa yzdžių. oliau palygin i plačiai nag inėjamas maža kuo nuo lenkiško besiski ian is daik a a džių ski s ymas į ik inius i bend inius (p. 24–25). iš daik a a džio g ama inių ka ego ijų na- g inėjamos giminė, skaičius i linksnis. Pagal giminę daik a a džiai ski s omi emian is ik ienu – ienaskai os a dininko – linksniu, odėl enka ieško i papildomų požymių daik a a džių su galūne -is giminei nus a y i. am pasi- elk as galūninis mo e iškosios giminės daik a a džių ienaskai os a dinin- ko ki čia imas (p. 27), o apie ienaskai os kilmininko i ypač naudininko o mas ne neužsimin a. a i inkamose y iškosios i mo e iškosios giminės daik a a džių len elėse nu ody a p iebalsinių kamienų daik a a džių galūnė -uo (p. 26, aip pa p. 30). eisinamasi mokyklinės g ama ikos adicija. Vis dėl o bū ų iksliau o mų akmuo, sesuo i pan. baigmenis laiky i ne galūnėmis, o kamiengaliais3; ai ge iau a i ik ų jų is o iją i daba inę mo eminę skaidą. Vadinamieji subs an i a communia (nak ibalda, nenuo ama, mėmė i pan.) g ama ikoje ne isai iksliai adinami d iejų giminių daik a a džiais ( ze- czownikidwu odzajowe). Daik a a džių skaičiaus ap a imas aip pa p adeda- mas nuo is o inių pas abų apie bu usią ina ę šios ka ego ijos sis emą. abe- jonių sukėlė daugiskai inio (plu alia an um) daik a a džio pie ūs sky imas ien ik p ie laiko są okų, o žodžio a os ogos – p ie š enčių i apeigų seman- inės g upės (p. 32). Šauksmininkas g ama ikoje be jokių išlygų laikomas sep in uoju linksniu i nu odomas ne ik daik a a džių, be i būd a džių, skai a džių i kai ku ių į a džių pa adigmose4. abejo ina, a p ak inėje g a- ma ikoje e ėjo pa eik i isus pos pozicinius ie ininkus – ben jau be adesy- o i alia y o ik ai bu o galima apsiei i, o o mas udeniop, aka op i pan. laiky i p ie eiksmiais5. kaip ge a g ama ikos ypa ybė minė inas kai ku ių linksnių galūnių umpinimo šnekamojoje kalboje ap a imas (p. 33–34). Daik a a džių linksnia imas ap ašy as emian is ne naujesne i nuosek- lesne Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje (plg. amb azas, ed. 11994: 69 ) bei Lie u iųkalbosenciklopedijoje (plg. mo kūnas, sud. 11999: 385) pa eik a 3 Bū en aip, no s i nenuosekliai, a i inkamos o mos aiškinamos Daba inėslie u iųkalbos g ama ikoje (plg. amb azas, ed. ¹1994: 76). 4 Galimą komp omisą šiuo a eju siūlo Daba inėslie u iųkalbosg ama ika: šauksmininko o ma čia aip pa iš adicijos nu odoma daik a a džių pa adigmose, ačiau linksnio ka ego- ijos ap aše paaiškin a, kad sin aksinių san ykių ji nežymi (plg. amb azas, ed. 11994: 68). 5 Beje, Daba inėslie u iųkalbosžodyno ke i ame leidime jie aip i pa eik i (plg. keinys, ed. 42000: 665 i 906). 304 kalBOS kul ūRa | 81 pa adigmų klasi ikacija pagal kamiengalius, o seno iniu mokykliniu ski s- ymu į linksniuo es, ku is emiasi ik ieno linksnio – ienaskai os a di- ninko – galūnėmis. Šiame ap ašyme pas ebė a kele as ne ikslumų. eigia- ma, kad ienaskai os šauksmininko galūnę -au u i su p iesaga - ojas pada- y i pi mosios linksniuo ės p o esijų, specialybių pa adinimai (p. 36), a- čiau ši galūnė būdinga i p iesagos -ėjas os pačios eikšmės ediniams. i inama, kad an osios linksniuo ės y ų pa a dės Bu ilà, D kė i pan. daugiskai oje linksniuojamos pagal pi mąją linksniuo ę, . y. u i daugis- kai os a dininko o mas Bu ila, Di kia i . . (p. 37). Su uo negalima su ik i. Bend inėje kalboje a i inkamos pa a dės u i dėsningas an osios linksniuo ės o mas, . y. Bù ilos, D kės i . ., o minė osios pi mosios linksniuo ės o mos laiky inos a miniais a ba šnekamosios kalbos (galbū kuopinės daugiskai os) a ian ais (plg. S undžia 1981). ap ašan daik a a džių da ybą sekama Daba inėslie u iųkalbosg ama i- ka. ačiau klaidingai eigiama, kad lie u iškose g ama ikose p iesaga (p zy- os ek) p iim a laiky i da ybinę p iesagą ka u su galūne (p. 40), odėl pačios au o ės isoje g ama ikoje p iesagų i ski ingos giminės galūnių sekos (p z.: -el-is i -el-ė; -uk-as i -uk-ė) laikomos ski ingomis p iesagomis!6 Da ke- lios pas abėlės dėl daik a a džių da ybos. eigiama, kad p iesagos -elis, -elė ediniai suda o nuo ienos penk osios iki pusės isų bend inės kalbos de- minu y ų (p. 40). iš iesų Vinco u bučio nu ody a apa inė jų skaičiaus iba y a d i penk osios (plg. amb azas, ed. 11994: 88). Deminu y ų sky iaus pabaigoje į e p as eksku sas apie lie u ių asmen a džių da ybą (p. 43–44). asmen a džių da ybą bu o galima ap a i a ski ai, o ne ka u su bend iniais daik a a džiais. Galūnė -ius au o ės laikoma iena da iausių eikėjų pa adi- nimų ka ego ijos da ybos galūnių (p. 45), ačiau Daba inėslie u iųkalbos g ama ikoje eigiama, kad šiai ka ego ijai „p iklausančių galūnės -ius edi- nių nė a daug“ (amb azas, ed. 11994: 113). ku kas da esnės y a ki os ga- lūnės. Pasak Vaičiuly ės-Romančuk, ie ų pa adinimai požemis, užjū is, už- sienis i pan., kaip i lenkų kalboje, pada y i iš p ielinksninių kons ukcijų (p. 49). lie u ių kalbo y oje y auja ki okia nuomonė7. 6 Panašiai i aukš esniojo laipsnio y iškosios i mo e iškosios giminės o man ai -esn-is i -esn-ė laikomi d iem ski ingomis p iesagomis (plg. p. 58). 7 Vincas u bu is i S asys keinys okius daik a a džius laiko a i inkamų p iešdėlių ediniais (plg. u bu is 1978: 220; amb azas, ed. 11994: 146, 148; keinys 1999: 80) a ba miš iosios da ybos žodžiais (plg. u bu is 1978: 290). au o ės in e p e aciją pa emia gal ienin elis an anas Sme ona (plg. 2005: 85–86). O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami 305 4. Būd a dis ap ašy as nedaug enu ols an nuo Daba inėslie u iųkalbosg a- ma ikos eo inių nuos a ų. Įdomios i e ingos pas abos apie ski ingą lie u- ių i lenkų kalbų būd a džių kai ybos san ykį su gy umo ka ego ija (p. 56). a k eipiamas dėmesys į lenkų kalbos laipsnio ka ego ijos aiškai būdingą suple y umą. kaip i daik a a džių, būd a džių linksniuo ės ski s omos emian is mo- kykline p ak ika, odėl enka duo i du ienodus iii linksniuo ės mo e iško- sios giminės būd a džių linksnia imo pa yzdžius (didelė i s iklinė). ne iks- liai palygin as į a džiuo inių i pap as ųjų būd a džių linksnia imas: „Pa a- dygma y p zymio ników zaimkowych są ba dziej egula ne niż p zymio- ników p os ych“ (iš yškin a mano. – A. J., p. 67)8. Pa eik uose linksnia imo pa yzdžiuose nė a iii linksniuo ės (didysis, -ioji i pan.) būd a džių (plg. 4 len elę, p. 210). Būd a džių da ybos ap ašas ge okai ski iasi nuo pa eik o Daba inėslie- u iųkalbosg ama ikoje. Pasi ink os ik ys (au o ės nuomone, dažnesnės) p iesaginės da ybos ka ego ijos: deminu y ai (zd obnienia), ypa ybės kiekio ski umus (zmianana ężeniacechy) i panašumą (podobiens wo) eiškian ys da iniai. P iesagos -ingas, -inga ediniai pa eko į an ąją ka ego iją, o p ie- sagos -inis, -inė ediniai – į ečiąją9. P iešdėlinė būd a džių da yba g ama- ikoje apima ik edinius iš būd a džių (plg. amb azas, ed. 11994: 224 ). 5. Skai a džio sky iuje su daugiskai iniais daik a a džiais be jokių išlygų ei- kiamas dauginio skai a džio iene i a ojimas (p. 85)10. Žodis iene as g a- ma ikoje apibūdinamas kaip kuopinis skai a dis (p. 87), no s i nu odoma, kad a ojamas jis ik kaip daik a a dis11. P ie kuopinių į ašy as i skai a dis 8 Plg.: „Į a džiuo inių o mų linksnia imas y a daugiau su ienodėjęs negu pap as ųjų“ (amb azas, ed. 11994: 185; iš yškin a mano. – A.J.). 9 Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje p iesagos -ingas, -inga ediniai p iski i p ie idinės ypa ybės būd a džių (amb azas, ed. 11994: 197 ), o p iesagos -inis, -inė ediniai – p ie iš- ski iamųjų, a ba ūšinių (amb azas, ed. 11994: 209 ). 10 ne no minamoji Daba inėslie u iųkalbosg ama ika nė a okia g iež a i bend inėje kalbo- je o mą iene i okiais a ejais laiko lygia e e su pag indiniu skai a džiu ieni (plg. amb a- zas, ed. 11994: 241). 11 Beje, O ębskis ne ik iene ą, be i Daba inėslie u iųkalbosg ama ikos kaip kuopinius skai a džius pa eikiamus žodžius laikė skai a džių kilmės kuopiniais daik a a džiais (plg. 1956: 174). 306 kalBOS kul ūRa | 81 dešim is ( en pa ), no s jau anksčiau au o ės jis pa eik as i išlinksniuo as kaip pag indinis skai a dis (plg. p. 81). abejo inas kelin inių skai a džių da ybos o man o - -as, - -a palyginimas su pa odomaisiais į a džiais às, à (p. 88). ne ikslu iš pag indinio skai a džio milijonas da omą o mą milijo- ninis (p. 90, 92) laiky i kelin iniu skai a džiu, nes ai y a būd a dis. 6. G ama ikoje ap a iamos šešios į a džių g upės: asmeniniai, sa ybiniai, pa o- domieji, klausiamieji, san ykiniai i neapib ėžiamieji. apibūdinama jų eikš- mė, pa eikiamos linksnia imo i ki čia imo pa adigmos12. nudžiugino sky- elis, ku iame apž elgiama socialinių san ykių aiška asmeniniais į a džiais. Jame ap a iamas į a džių u, jūs, ams a, pa s/pa i a ojimas. Pa odomasis į a dis as/ a g ama ikoje į auk as į deik inę sis emą kaip dis anciją (a s u- mą nuo kalbė ojo) žymin is na ys (p. 99–100). G a iškai a s umo ašyje jis pa aizduo as a p į a džių šis/ši, ši as/ši a i anas/ana. aiškinimas ilius- uojamas sakiniu Šiknygay abal a, amėlyna,oanagel ona. okia į a džio as/ a eikšmės in e p e acija nea i inka išsamesnių jo a osenos y imų iš adų13. neapib ėžiamųjų į a džių g upėje ski iama e e en inių : ne e e- en inių į a džių p iešp ieša (zaimki e e encjalneinie e e encjalne). a i in- kamų į a džių eikšmės nu odomos ne isai iksliai: į a džiai su o man u kaž- nu odą ealiai egzis uojančius, be neapib ėž us daik us ( ealnieis nie- jący,alenieok eślonyp zedmio ), o į a džiai su no s – hipo e inius daik us (p zedmio hipo e yczny)14. 7. Va dažodžių ki čia imas nag inėjamas a ski ame, sep in ajame, knygos sky iuje. Jame isų pi ma p imenami kai ku ie bend ieji lie u ių kalbos ki čia imo i jo žymėjimo dalykai. o da y i ne e ėjo: g ama ika ne okia 12 Pa odomųjų į a džių as, oks pa adigmose nepag įs ai nu ody os i šauksmininko o mos, plg.: „į a džiai ne u i šauksmininko, nes jie pap as ai neina k eipiniais“ (amb azas, ed. 11994: 256). 13 Plg.: „į a dis as y a indi e en iškas dis ancijai: juo galima nu ody i i a imą, i olimą objek- ą“ (Rosinas 1996: 59); „Tas, a y a neu alus na ys. Jis gali nu ody i i daugiau, i mažiau nuo kalbė ojo nu olusį daik ą“ (amb azas, ed. 11994: 263). 14 a. Rosino nuomone, „į a džiai su no s y a neu alūs egzis a imui“ (Rosinas 1996: 116). O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami 307 didelė, – esan eikalui nesunku a si e s i one ikos sky ių. lie u ių kalbos ki čia imas apibūdinamas kaip mo ologinis – ki čio ie a p iklausan i nuo žodžio mo eminės sudė ies. ai naujesnė lie u ių kalbos ki čia imo sis e- mos koncepcija (plg. S undžia 1995; amb azas, ed. 11994: 49). Vis dėl o p ak iniam a dažodžių ki čia imo ap ašymui eko ink is adicinį ke u ių ki čia imo pa adigmų modelį. iš ke i osios a dažodžių ki čia imo pa a- digmos (p. 113) duo as ik ienas pa yzdys (daik a a dis aikas), ku is kaip yčia ilius uoja isas pa eik os ki čia imo schemos išim is… 8. Dideliame eiksmažodžio sky iuje iš p adžių umpai apž elgiama lie u ių kalbos eiksmažodžio sis ema. oliau nag inėjami anzi y umas, sang ąža i eikslas, ku ie, panašiai kaip i Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje, ne- laikomi g ama inėmis ka ego ijomis. anzi y umas laikomas eiksmažo- džio, o ne sakinio a ne disku so (plg. Hoppe , hompson 1980) ypa ybe. Pagal anzi y umo žymėjimą eiksmažodžiai, ku ių o ma neski ia anzi- y umo eikšmių (jos p iklausančios nuo kon eks o), p iešinami jas ski- ian iems eiksmažodžiams. Pas a ieji ski s omi į is g upes: pi majai p i- klauso eiksmažodžiai, ku ių anzi y umo p iešp ieša žymima šaknies bal- sių kai a; an ajai – eiksmažodžiai, ku ių anzi y umas žymimas kauza y- inėmis i ku a y inėmis p iesagomis, o ečiajai – eiksmažodžiai, ku ių in anzi y umas žymimas sang ąža. Ši klasi ikacija pe im a iš Daba inės lie u iųkalbosg ama ikos (plg. amb azas, ed. 11994: 83–288). Ji kiek su- pap as ina anzi y umo ka ego ijos aizdą, nes neapima eiksmažodžių, apsk i ai negalinčių eikš i anzi y umo p iešp iešos (bū i, a ody i, gulė i i pan.). Sang ąža į aukiama į anzi y umo ka ego iją i ampa ik in an- zi y umo aiškos p iemone15. Vis dėl o sang ąžinės o mos g ama ikoje ap- a iamos i a ski ai. Pa odoma sang ąžos są eika su šaknies balsių kai a: kel i : kil i : kel is(p. 119). D iejų pas a ųjų in anzi y ių o mų eikšmės ski umai liko neiš yškin i: abi jos eiškiančios būseną a ba sa aiminį eiks- mą. nepaaiškin a, kad naudininko eikšmę u in i sang ąža eiksmažodžio anzi y umo nekeičia (plg. amb azas, ed. 11994: 288). Ge ai iš yškin i lie- 15 Panašiai šios o mos aiškinamos i Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje (plg. amb azas, ed. 11994: 287–288). Galima i ki okia lie u ių kalbos eiksmažodžių sang ąžinių o mų in e - p e acija – jos gali bū i į aukiamos į ūšies ka ego iją i laikomos mediumo aiškos p iemo- ne (ž . Hol oe , Semėnienė 2004). 308 kalBOS kul ūRa | 81 u ių i lenkų kalbų sang ąžinių eiksmažodžių ne eikiamosios ūšies eikš- mės ski umai (mannesimiega: niemogęzasnąć i pan.). ki os g ama inės eiksmažodžio ka ego ijos – laikas, asmuo, skaičius – a ski ai nenag inėjamos, o ik umpai apž elgiamos ap ašan eiksmažo- džių asmena imą. liepiamosios nuosakos 3-iojo asmens o mos eeinie, esimokai i pan. lai- komos specialiomis geidžiamosios eikšmės pe misy o o momis (p. 150– 151)16. liepiamosios eikšmės o mos ( epasako) i kons ukcijos ( egulpasa- ko) pa eik os ne kaip iesioginės (plg. amb azas, ed. 11994: 306), o kaip liepiamosios nuosakos aiškos p iemonės. ap a ian ūšį eigiama, kad kiek- iena eiksmažodžių (i daly ių) eikiamosios ūšies o ma u i ne eikiamo- sios ūšies a i ikmenį (p. 156)17. Sang ąžiniai p iešdėliniai eiksmažodžiai suda ą ūšies p iešp iešas panašiai kaip i nesang ąžiniai, o sang ąžiniams ne- p iešdėliniams p iešinamos sudė inės nesang ąžinės ne eikiamosios ūšies o mos, p z.: Ramunė šukuojasiplaukus : Plaukaiy a Ramunėsšukuojami (p. 158)18. abejo inas sang ąžinių eiksmažodžio o mų da ybos aiškinimas19: nu odoma, kad sang ąžos p iesaga -si- u i a ian ą -is/-s, ačiau okių o - mų kaip gydy is, suk is da yba aiškinama ienos balsės i eliminacija susida- iusiose gemina ose: *gýdy i-is → gýdy is (p. 159)20. oliau g ama ikoje nag inėjamos daly inės o mos. nu odomos eiks- mažodinės i būd a dinės jų sa ybės. neapsiei a be diach oninių pas abų apie a chajines i naująsias lie u ių kalbos daly ių o mas. nuosekliai ap a- 16 Jos jauDaba inėslie u iųkalbosg ama ikoje apibūdin os kaip nyks ančios, seno inės (am- b azas, ed. 11994: 305, 309). Daba inės lie u ių kalbos eks yne (h p://donelai is. du.l ) šios ecenzijos au o iaus as i sep yni pi mosios o mos pa a ojimo a ejai i ne as a nė ieno (!) an osios o mos a ejo. 17 Daba inėslie u iųkalbosg ama ikojeaiškinama, kad iena eikiamosios ūšies o ma gali u ė i kelis ne eikiamosios ūšies a i ikmenis i a i kščiai (amb azas, ed. 11994: 320 ). Panašiai eikiamosios i ne eikiamosios ūšies san ykis aiškinamas Hol oe o i Semėnienės (2004), ačiau ūšies p iešp ieša jiems a odo esan i ik seman inė i nesuda an i kai ybos ka ego ijos. 18 Plg.: „jas a s oja be a dės giminės sang ąžinės a ba y iškosios a mo e iškosios giminės nesang ąžinės o mos“ (amb azas, ed. 11994: 325). 19 Jis nepag įs ai išskaidy as: a iamosios i liepiamosios nuosakos – ka u su a i inkamomis nesang ąžinėmis o momis, o iesioginės nuosakos – a ski ai, ap a us isas ki as nuosakas. neiš eng a pasika ojimų, pa yzdžiui, balsių kai a p ieš sang ąžos p iesagą ap a a i p. 159, i p. 160–161 (an ą ka ą). 20 Ge okai pap asčiau okių o mų da yba paaiškin a Daba inėslie u iųkalbosg ama ikoje: „nep iešdėlinių eiksmažodžių bend a ys šio o man o [-s(i)] umpąjį a ian ą -s p ijungia p ie bend a ies p iesagos: p aũs i– p aũs i-s…“ (amb azas, ed. 11994: 383). O. Vaičiuly ė-ROmančuk. G ama ykajęzykali ewskiego.Wyb anezagadnieniamo ologiii leksjizćwiczeniami 309 šomas eikiamųjų i ne eikiamųjų daly ių laikų o mų kai ymas i ki čia i- mas, y a pas abų apie dažnesnį kai ku ių daly inių o mų a ojimą. a ski- ai ap a i eikiamybės daly iai, aip pa i in e ai daba inėje kalboje a o- jamos sang ąžinės i į a džiuo inės daly ių o mos21. nepag įs a isus ei- kiamuosius bū ojo laiko daugiskai os daly ius (ne i y iškosios giminės!) es i iš a i inkamų neį a džiuo inių mo e iškosios giminės o mų: „od e- ma u imiesłowu odzaju żeńskiego, na p zykład: d busi […] → d busieji […], d busiosios […]“ (p. 183)22. G ama ikoje ge ai iš yškin i pusdaly io i padaly io a ojimo ski umai. Veiksmažodžio neasmenuojamųjų o mų apž alga baigiama sky eliais apie siekinį i būdinį. abejo ina, a e ėjo ne- didelės apim ies p ak inėje daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje aiškin i siekinio (supino) da ybą, eikšmę i a oseną23. Būdinys g ama ikoje laiko- mas eiksmažodžio o ma, o ne p ie eiksmiu (plg. amb azas, ed. 11994: 413). Šis sp endimas aip pa abejo inas iek dėl būdinių eikšmės, iek dėl apib ėž os jų a ojimo s i ies, jis nepa eisinamas i me odikos a ž ilgiu. Veiksmažodžio sky ius baigiamas da ybos ap a imu. umpai apž elgia- mos da ybos pama o kalbos dalys, da ybą galin i lydė i šaknies balsių kai a, da ybos o man ai. abejonių sukėlė gana e ų p iesaginių du a y ų (aušė i, b ydo i, glūdo i i pan.) nag inėjimas (p. 190). 9. P ie eiksmis au o ės apib ėžiamas kaip nekai oma kalbos dalis, ačiau nu o- doma, kad daugelis p ie eiksmių laipsniuojami. kuo gi – kai yba a da yba – laikomas p ie eiksmių laipsnia imas? kadangi g ama ikoje jis nag inėjamas a ski ai nuo da ybos, galima spė i, kad da yba jis nelaikomas. Vadinasi, dau- guma p ie eiksmių kai omi laipsniais?24 21 Daba inės lie u ių kalbos eks ynas (h p://donelai is. du.l ) neduoda nė ieno g ama iko- je pa eik ų sang ąžinių o mų ašąsis i ašysiąsis a ba į a džiuo inės o mos di busiosios pa a ojimo a ejo. 22 Plg.: „Į a džiuo inis o man as jungiamas p ie ilgųjų y iškosios giminės ienaskai os a di- ninko o mų, ku ių galūnės balsis pailgėjęs: […] bū . k. l. d busys-is, yljusys-is, ãšiusys-is […]“ (amb azas, ed. 11994: 367). 23 Pa i au o ė a k eipia dėmesį į a minį šios o mos pobūdį i nu odo jos pakai ą bend inėje kalboje – bend a į (p. 187). 24 Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje p oblema apei a: p ie eiksmis joje apib ėžiamas kaip „nelinksniuojama i neasmenuojama sa a ankiška kalbos dalis“ (amb azas, ed. 11994: 410).