266
Kalbos Kul ū a | 81
SKAISTĖ ALEKSANDRAVIČIŪTĖ
lie u ių kalbos ins i u as
PAIEŠKOS SISTEMOS GOOGLE
NauDoJIMo GalIMYbĖs
I IaN Kalbos EIŠKINIus
lie u ių kalbininkai is dažniau s aipsniuose nu odo, kad enkan am ik
us duomenis – nuo a osenos pa yzdžių iki skai inių dažnumo iš aiškų –
bu o naudo asi kokia no s in e ne o paieškos sis ema. Dažniausiai minima
didžiausia Google paieškos sis ema, ačiau, deja, nepakankamai p i aiky a
kalboms i i. odėl gana keis a, kad pap as ai apsi ibojama ik nuo oda į
Google kaip į ieną iš šal inių, be nenu odomas paieškos me odas i nesigi
linama į am ik us paieškos sis emos i kalbos ypa umus, ku ie gali palen
g in i a ba apsunkin i paiešką, pa ikslin i a ba išk eip i ezul a us. Paieškos
me odas s a bus iek enkan a osenos pa yzdžius, iek i ian į ai ių kal
bos eiškinių papli imą, ku s a bios skai inės iš aiškos.
Šiame s aipsnyje ap a iami paieškos eilu ės suda ymo p incipai, a siž el
gian į paieškos sis emos i lie u ių kalbos ypa umus, lemiančius paieškos
sėkmę. s aipsnyje emiamasi 2007–2008 m. a lik u san ykinio naujųjų s e
imžodžių ( oliau – Ns) dažnumo y imu, ku io pag indinis ikslas – nus a
y i ibas a p e ais, idu iniškais i dažnais laiky inų Ns. Da bas ėmėsi
p ielaida, kad a liekan y imą nus a y i dažnumo a skai os aškai ėliau p a
e s e inan i ki ų Ns papli imą a osenoje. ai galė ų bū i naudinga i
kalbos no minimo eikloje, aigi s aipsnio ikslas – ap ašy i paieškos eilu ės
suda ymo būdą.
a lik o y imo medžiaga – 2005–2006 m. spaudoje i dokumen uose bei
2007 m. in e ne e as i Ns1 – iš iso 201. są ašas labai į ai us: jame 33 eiks
mažodžiai, 168 a dažodžiai, a p ku ių pasi aikė 25 ūk inos pa adig mos
(20 ienaskai inių i 5 daugiskai iniai daik a a džiai), y a i anglų, i ki ų
1 są ašas suda y as pagal Vals ybinės kalbos no minimo, a ojimo, ugdymo i sklaidos 2006–
2015 m. p og amą naudojan is lie u ių kalbos ins i u o Kalbos kul ū os sky iuje ykdo
mo p ojek o „Naujųjų lie u ių kalbos s e imžodžių a osenos y imas: 1998–2008“ ka 
o eka.
s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius
267
kalbų kilmės Ns. Pas ebė ina, kad kai ku ie žodžiai, i i kaip Ns, y a
į auk i į Ta p au inių žodžių žodyną ( ŽŽ 2001) i gali bū i laikomi a p
au iniais žodžiais.
In e ne as y a i in he e ogeniška i nuola kin an i e d ė. a liekan y i
mą in e ne o inklalapiai nebu o ski s omi nei pagal emas, nei pagal s ilius
(no s Google paieškos sis emoje įmanoma i ai), nes no ė a susida y i ben
d ą Ns papli imo isuo inėje a osenoje aizdą. Dėl speci inių in e ne inio
disku so ypa ybių šiame s aipsnyje kalbama kiek apibend in ai, pab ėžia
mas sąlygiškumas, nemaža dėmesio ski iama galimoms paklaidoms i daug
ku ado aujamasi kalbine nuojau a.
Pi moje s aipsnio dalyje pa eikiami pag indiniai paieškos eilu ės suda y
mo p incipai, iek bend ieji, iek būdingi konk ečiam ap ašomam y imui.
an oje – nu odomi paieškos lauko siau inimo būdai i p iežas ys, kodėl ai
eikalinga.
1. PaG INDINIaI PaIEŠKos EIlu Ės
suDa YMo P INcIPaI
Pap as ai Google paieška a liekama į paieškos laukelį į ašan pama inę ūpimo
žodžio o mą. okio paieškos būdo iš dalies pakanka enkan a osenos pa
yzdžius, ačiau ikė ina, kad nemaža jų dalis gali lik i nepas ebė a, o ai da
mažiau pa anku i ian žodžių dažnumą, ku s a bios skai inės iš aiškos.
P oblema kyla dėl o, kad Google paieškos sis ema iš dalies sup an a, jog
į ašy as žodis gali u ė i ki ų o mų i į aukia jas į ezul a us. ačiau, isų
pi ma, paieškos algo i mas pap as am naudo ojui nė a isiškai aiškus, neaiš
ku, kiek i kokių žodžio o mų paklius a p ezul a ų. an a, paieškos sis e
ma nea pažįs a kalbos dalių. a kim, į ašius eiksmažodžio bend a į, a p
ezul a ų pasi aiko i os pačios šaknies daik a a džių, pa yzdžiui, į ašius
žodį au o izuo i, sis ema pa eiks i okių eks ų, ku iuose pa a o as žodis
au o izacija.
Dėl pas a ųjų d iejų p iežasčių pa ankiau a lik i kiek sudė ingesnę, a
čiau kalbos y imams naudingesnę paiešką. a liekan į ai ius bandymus nu
s a y a, kad ikslingiausia į ašy i isą žodžio kai ybos pa adigmą a didžiąją
jos dalį. Paieškos eilu ę iboja ai, kad Google paieškos laukelyje daugiausia
elpa 32 eikšminiai žodžiai.
268
Kalbos Kul ū a | 81
Pa a ina žodžio kai ybos o mas išski i kabu ėmis, nes ik aip pažymė
as eks as Google sis emoje sup an amas kaip iksli ci a a. Visos žodžio kai
ybos o mos jungiamos loginiu jung uku o (angl. a ba). Šiuo būdu suda
y a paieškos eilu ė a odo aip:
„ak edi a imas“ o „ak edi a imo“ o „ak edi a imui“ o „ak edi a imą“ o
„ak edi a imu“ o „ak edi a ime“ o „ak edi a imai“ o „ak edi a imų“ o
„ak edi a imams“ o „ak edi a imus“ o „ak edi a imais“ o „ak edi a imuose“
Minė as san ykinio Ns dažnumo y imas bu o a lik as naudojan is Goog-
le paieškos sis emos il u „puslapiuose lie u ių kalba“, dėl o jau y a ekę
susilauk i k i ikos. Mo y uo a uo, kad ne enkama maždaug d iejų ečda
lių in o macijos, . y. maždaug iek a osenos pa yzdžių, nes ne isų in e 
ne o s e ainių sa ininkai nu odo kalbinius s e ainių me aduomenis. ačiau
san ykinio žodžių dažnumo y imams o isiškai pakanka. be o, nesinaudo
jan šiuo il u y a i in sunku a si ibo i nuo paieškos sis emos pa eikiamų
eks ų anglų kalba, jie kliudo enkan a osenos pa yzdžius. odėl many
ume, kad paieška inklalapiuose lie u ių kalba y a inkamesnė, ik s a bu,
kad šio ap ibojimo isu bū ų laikomasi nuosekliai.
Sky ybos ženklai
Google paieškos sis ema ienodai eaguoja į be kokius sky ybos ženklus,
ne jei jie pa eikiami kabu ėse i u ė ų bū i sup an ami kaip iksli ci a a.
Vadinasi, paieškos laukelyje į ašy as „accoun ‘as“ bus į e in as kaip du a s
ki i žodžiai i suplak as su „accoun :as“, „accoun as“ a su ki ais panašiais
a ejais. Ši paieškos sis emos ypa ybė s a bi d iem a ejais. Pi ma, kai Ns
suda o du žodžiai, sis ema neleidžia a ski i okių ašybos a ian ų, kaip „ex
pos “ i „expos “, ai galė ų bū i s a bu e inan b ūkšnelio a ojimą.
Šiais a ejais dažnumo ezul a ai suplakami į ieną, ačiau lyginan bend ą
žodžių, o ne a ski ų jų ašybos a ian ų dažnumą paieškoje nė a bū ina a 
ski i okių o mų ieną nuo ki os. an a, kai i iami Ns ašybos a ian ai
su apos o u, susidu iama su kiek sudė ingesnėmis p oblemomis, nes kai
ku ios lie u iškos galūnės su ampa su:
a) kai ku iais anglų kalbos žodžiais (p z.: as – „kaip“, is – „y a“, us – „mus“);
b) kai ku iais lie u ių kalbos žodžiais (jung uku o, p ielinksniu į, jaus ukais ei, ai);
c) be diak i inių ženklų („š eplai“) už ašy ais lie u ių kalbos žodžiais (is – „iš“,
as – „aš“).
s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius
269
a liekan paiešką pas a uosius ne ikslumus kon oliuo i y a labai sunku,
o o og a inio Ns galūnių su apimo su lie u iškais žodžiais ne neįmanoma.
Vis dėl o a ejai, kai po Ns iš ka o eina ku is no s minė ų lie u iškų žo
džių, su ampančių su kai ybos o man o ašy ine iš aiška, nė a okie dažni,
kad yškiai pa eik ų y imų ezul a us.
Paieškos eilu ę suda ančių kai ybos o mų pa inkimas
Va dažodžiai
i ian a dažodinių Ns a jų ašybos a ian ų dažnumą, į paieškos eilu ę
daugeliu a ejų bu o į ašoma isa linksnio i skaičiaus kai ybos pa adigma.
Išim į suda ė žodžiai su ūk inomis kai ybos pa adigmomis (20 ienaskai i
nių i 5 daugiskai iniai daik a a džiai) i daugia eikšmiškumo a ejai (pla
čiau nag inėjami an oje s aipsnio dalyje). aip pa dėl o og a inio su api
mo su ki omis kai ybos o momis i mažo papli imo ne e a a ski ai į auk
i šauksmininko. aigi, aip galima apim i be eik isą a dažodžių kai ybos
pa adigmą.
Kalban apie a dažodinių Ns kai ymą, da eikė ų ap a i p oblemišką
giminės klausimą. Vienu mo e iškąją giminę galima bū ų laiky i Ns ašy
bos a ian u, pa yzdžiui, googlė / gūglė / google‘ė / googl‘ė; puzlė / puzzlė /
pūzlė; skypė / skaipė. Šiems Ns bend a, kad jie žymi negy us objek us i
odėl lie u ių kalboje giminėmis nekai omi, i ai, kad jų au en iškų o mų
pabaigoje y a no s i ne a iamas, ačiau aš e žymimas baigmuo -e, plg. go-
ogle, puzzle, skype. i ian pas ebė a, kad mo e iškosios giminės o mos o
kiais a ejais y a ge okai e esnės nei y iškosios giminės, ai galima aiškin
i op imalumo eo ijos p ielaida, kad „esan p ieš a a imui, enkamasi ma
žiausiai žymė a ka ego ija“ (Vaicekauskienė 2007: 177).
būd a džių i gy us objek us žyminčių daik a a džių y iškoji i mo e
iškoji giminė aip pa nebu o laikoma a ski omis lemomis, no s i esama
am ik o eikšmės ski umo. lo e a Vaicekauskienė, išsamiai nag inėjusi
Ns lie u ių kalboje, pažymi, kad „[ ]ais a ejais, kai daik a a džiu galima
pa adin i abiejų lyčių asmenis, a odo, iš p adžių apibend inama y iškoji
giminė, iš ku ios p i eikus ka ais pasida oma mo e iškosios giminės o ma“
(Vaicekauskienė 2007: 175). Vy iškosios i mo e iškosios giminės o mos
aip pa nebu o laikomos a ski omis lemomis engian Dažninį daba inės
270
Kalbos Kul ū a | 81
ašomosios lie u ių kalbos žodyną (DD lKŽ 1998: XIV–XV, XVI). suda
an paieškos eilu es eikia į ai a siž elg i, nes di ban su paieškos sis ema
Google neįmanoma a ski i su ampančių y iškosios i mo e iškosios gimi
nės kai ybos o mų.
Veiksmažodžiai
Veiksmažodžių a ejis sudė ingesnis, nes eiksmažodžio g ama inių ka ego
ijų skaičius ku kas didesnis. Kadangi, kaip jau minė a anksčiau, Google
paieškos eilu ės ilgis y a ibo as, eikia kel i klausimą, ku ios eiksmažodžio
o mos y a ep ezen a y iausios dažnumo a ž ilgiu i u ė ų bū i į auk os į
paieškos eilu ę.
sa aime sup an ama, kad, no in apim i didesnę eiksmažodžių dis ibu
ciją, į paieškos eilu ę eikia į ašy i dažniausiai a ojamas o mas. am eikia
u ė i duomenų apie g ama inių ka ego ijų dažnumą lie u ių kalboje, pa
geidau ina, elek oniniame disku se (ED). Iki šiol plačiau ED, kaip a ski ą
kalbos a mainą šalia ašy inės i saky inės kalbos, nag inėjo as a yklienė,
be jos pasi ink a y imo me odika ne eikia eikalingų duomenų apie g a
ma inių ka ego ijų pasiski s ymą ED. Šios au o ės da bo ikslas bu o paly
gin i ED su ašy ine i saky ine kalba ( yklienė 2001: 3), o kalbos dalių bei
žodžių o mų kiekybiniai ski umai ašy inėje kalboje i ED nag inė i su
g e inus penkiasdešim ies dažniausiai šiose kalbos a mainose a ojamų žo
džių bei žodžių o mų są adus ( yklienė 2001: 9).
Šiame s aipsnyje emiamasi Vidos Žilinskienės i E ikos imku ės žo
džių o mų a ojimo lie u ių kalboje y imais. iesa, šių au o ių da bai ski
iasi uo, kad V. Žilinskienė, ki aip nei E. imku ė, i dama žodžių o mų
dažnumą lygina du unkcinius s ilius – publicis inį i dalykinį. laikydamasi
nuomonės, kad ED kalba y a a imesnė publicis iniam nei dalykiniam s iliui,
šio s aipsnio au o ė emiasi publicis inio s iliaus g ama inių o mų dažnumo
s a is ika. V. Žilinskienės i E. imku ės duomenys labai panašūs – iesioginė
eiksmažodžio nuosaka apima 92,12 p oc. (Žilinskienė 2002: 110), 91,5 p oc.
( imku ė 2006: 35) isos eiksmažodžio dis ibucijos; asmenuojamosios
eiksmažodžio o mos – 55,48 p oc. (Žilinskienė 2002: 110), 50,7 p oc.
( imku ė 2006: 35); bend a is – 15,85 p oc. (Žilinskienė 2002: 111). iesa,
E. imku ė (2006: 35) kiek ki okia o ma nu odo bend a ies papli imą – jos
eigimu, bend a is apima 33,6 p oc. neasmenuojamųjų eiksmažodžio o 
mų, ku ių bend as papli imas y a 49,3 p oc.

s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius
271
a siž elgian į pas a uosius duomenis, į paieškos eilu ę pa ankiausia
į auk i isas iesioginės nuosakos asmenuojamąsias eiksmažodžio o mas,
bend a į i ne eikiamosios ūšies daly io y iškosios giminės daugiskai os
a dininką (palygin i o og a inį su apimą su bend a imi). Visos 26 g ama
inės o mos (iš iso 21 eikšminis paieškos žodis, nes su ampa i isų laikų
ečiasis asmuo) suda o kiek daugiau nei pusę isos eiksmažodžio dis ibu
cijos. Paieškos eilu ės pa yzdys:
„banin i“ o „baninu“ o „banini“ o „banina“ o „baniname“ o „banina
e“ o „baninau“ o „baninai“ o „banino“ o „baninome“ o „banino e“
o „baninsiu“ o „baninsi“ o „banins“ o „baninsime“ o „baninsi e“ o
„baninda au“ o „baninda ai“ o „baninda o“ o „baninda ome“ o „ba
ninda o e“
Kaip jau minė a anksčiau, paieškos sis ema Google nek eipia dėmesio į
sky ybos ženklus i ašybos a ian us su apos o u laiko d iem a ski ais
žodžiais. Kadangi Google paieškos eilu ės ilgis y a ibo as, i ian eiksma
žodžių ašybos a ian us su apos o u į paieškos eilu ę galima neį auk i
bū ojo dažninio laiko kai ybos o mų, nes bū asis dažninis laikas iek
V. Žilinskienės, iek E. imku ės duomenimis y a ečiausias iš isų eiks
mažodžio laikų.
Žinoma, esan po eikiui palygin i ski ingų o pa ies žodžio ašybos
a ian ų dažnumą, galima bū ų a lik i pla esnę paiešką, . y. suda y i kele
ą paieškos eilučių. ačiau lyginan žodžių, o ne jų kai ybos o mų dažnu
mą, ap a as me odas, many ina, y a pakankamas. ik s a bu isu laiky is
nuoseklumo i uos pačius paieškos k i e ijus aiky i isiems eiksma
žodžiams.
Iš o, kas pasaky a šiame sky elyje, aišku, kad paieškoje įmanoma ap ėp i
daugiau a mažiau isą a dažodžių kai ybos pa adigmą, o eiksmažodžių –
ik kiek daugiau nei pusę kai ybos pa adigmos, odėl ne enkama s a aus
lyginamojo pag indo. Žinoma, bū ų galima apskaičiuo i am ik ą eiksma
žodžių i a dažodžių dažnumo san ykio koe icien ą, ačiau am eikia a lik
i išsamesnius ED y imus. Kol kas lygin i a ski ų eiksmažodžių i a dažo
džių dažnumą bū ų ne ikslinga. aigi, ski inga a dažodžių i eiksmažo
džių kai ybos o mų im is lemia ai, kad dažnumo y imuose pa ankiau juos
ski i į d i g upes.
272
Kalbos Kul ū a | 81
Rašybos a ian ai
i ian a oseną in e ne o paieškos būdu a liekamas a i kš inis eiksmas
nei eks ynų me odu, nes suda an paieškos eilu ę eikia a si iš anks o nu
spė i, kokius ašybos a ian us gali u ė i kiek ienas žodis.
a liekan kalbos eiškinių paiešką in e ne e, eikė ų eng i anglų kal
bos kilmės au en iškos ašybos a ian ų, o a si ik inai pasi aikiusius paieš
kos eilu ėse – šalin i. Minė o y imo me u pas ebė a, kad o nepada ius
be eik neįmanoma aip susiau in i paieškos lauko, kad a p ezul a ų ne
pa ek ų anglų kalbos in a pų a azių, laiky inų ci a omis. Pa yzdžiui,
a liekan žodžių baby a c azy paiešką gaunama labai daug eks ų, ku iuo
se minimi dainų pa adinimai: Baby one mo e ime, C azy i pan. Panašus i
unky a ejis, nes šiuo Ns į a dijamas ne ik muzikos s ilius, be i seniau
labai populia i lie u ių muzikos g upė. Vis dėl o e inan san ykinį okių
žodžių dažnumą į šiuos ašybos a ian us eikia a siž elg i, nes a oseno
je jie gana dažni.
i iami okie ašybos a ian ai, ku ie ado aujan is kalbine nuojau a a 
odo įmanomi. P ie o og a iškai adap uojamo s e imžodžio p idedamos
da ybiškai įmanomos kai ybos galūnės. Kai Ns o og a iškai neadap uoja
mas, kai ybos galūnės p idedamos iesiog p ie nekai omos Ns o mos. Ypa
ingesni a ejai, kai nekai oma Ns o ma baigiasi balse, nes, i ian Ns a
šybos a ian us be apos o o, ji nume ama (pasi odė, kad smileas, skypeas,
googleas i į juos panašūs ašybos a ian ai a osenoje y a e i).
i ian iki šiol da neno min us kalbos eiškinius dažnai gali kil i klau
simas, ku iba a p ašybos klaidos i ašybos a ian o. Šią ibą lemia
dažnumo cha ak e is ika. Pa yzdžiui, minė ame Ns y ime 10 pa a oji
mo a ejų ibos nesiekian ys Ns ašybos a ian ai neį auk i skaičiuojan
bend ą a ski o Ns dažnumą i laiky ini ašybos klaidomis – pa ieniais
apsi ikimais, ne odančiais bend ųjų a osenos polinkių. iesa, šis p in
cipas aiky as ik 1000 pa a ojimo a ejų ibą i šijusiems žodžiams, e
esniems – ne. Vis dėl o ka ais gali bū i eikšminga i ai, kad i iamo
kalbos eiškinio in e ne e isai nebu o as a a ba jis nesiekė 10 pa a o
jimo a ejų ibos.
Šiais p incipais suda y ų i a ink ų ašybos a ian ų dažnumą žymin
čios skai inės iš aiškos sumuojamos i gaunamas apy ik is žodžio dažnu
mas. oliau pa eikiama len elė, ku ioje paieškos ezul a ų apdo ojimas ma
y i aiškiau.
s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius
273
1 lEN ElĖ. Duomenų kaupimo būdas
NS
a šybos
a ian as
Paieškos eilu ė a ski am ašybos a ian ui NS
ašybos
a ian o
dažnumas
puzlas „puzlas“ o „puzlo“ o „puzlui“ o „puzlą“ o „puzlu“
o „puzle“ o „puzlai“ o „puzlų“ o „puzlams“ o
„puzlus“ o „puzlais“ o „puzluose“
6430
puzlė „puzlė“ o „puzlės“ o „puzlei“ o „puzlę“ o „puzlėje“
o „puzlėms“ o „puzles“ o „puzlėmis“ o „puzlėse“
3210
puzlis „puzlis“ o „puzlio“ o „puzliui“ o „puzlį“ o „puzliu“
o „puzlyje“ o „puzliai“ o „puzlių“ o „puzliams“ o
„puzlius“ o „puzliais“ o „puzliuose“
711
puzzlė „puzzlė o „puzzlės“ o „puzzlei“ o „puzzlę“ o „puzzlė
je“ o „puzzlėms“ o „puzzlėmis“ o „puzzlėse“
458
puzzlis „puzzlis“ o „puzzlio“ o „puzzliui“ o „puzzlį“ o
„puzzliu“ o „puzzlyje“ o „puzzliai“ o „puzzlių“ o
„puzzliams“ o „puzzlius“ o „puzzliais“ o „puzzliuose“
315
pūzlė „pūzlė“ o „pūzlės“ o „pūzlei“ o „pūzlę“ o „pūzlėje“
o „pūzlėms“ o „pūzles“ o „pūzlėmis“ o „pūzlėse“
239
puzzlas „puzzlas“ o „puzzlo“ o „puzzlui“ o „puzzlą“ o „puzz
lu“ o „puzzlai“ o „puzzlų“ o „puzzlams“ o „puzzlus“
o „puzzlais“ o „puzzluose“
167
pūzlis „pūzlis“ o „pūzlio“ o „pūzliui“ o „pūzlį“ o „pūzliu“
o „pūzlyje“ o „pūzliai“ o „pūzlių“ o „pūzliams“ o
„pūzlius“ o „pūzliais“ o „pūzliuose“
101
puzzle‘as „puzzle’as“ o „puzzle’o“ o „puzzle’ui“ o „puzzle’ą“ o
„puzzle’u“ o „puzzle’e“ o „puzzle’ai“ o „puzz le’ų“ o
„puzzle’ams“ o „puzzle’us“ o „puzzle’ais“ o
„puzzle’uose“ a e
80
11 711
Kiek ienam i am Ns bu o suda oma panaši len elė. Pi moje skil yje
iš a dijami isi i i Ns ašybos a ian ai, su ikiuo i pagal dažnumą, nes
274
Kalbos Kul ū a | 81
s aipsnyje a si ibojama nuo s a s ymų, ku is Ns ašybos a ian as galė ų
bū i laikomas an aš iniu žodžiu (lema). an oje skil yje pa eikiamos kiek
ieno ašybos a ian o paieškos eilu ės jau susiau inus paieškos lauką, . y.
pašalinus isas daugia eikšmes o mas (ž . 2 sky ių). ečioje skil yje nu o
domas kiek ieno ašybos a ian o dažnumas (šie duomenys ik a piniai),
ku is ėliau sudedamas i gaunamas apy ik is i iamo žodžio dažnumas. ik
pas a ieji duomenys y a eikšmingi nus a an san ykinio Ns dažnumo ibas
(len elėje pa eik i duomenys ink i 2008 m. ko o – balandžio mėn.).
2. PaIEŠKos lauKo sIau INIMas
Dėl ezul a ų anglų kalba pe ekliaus
P oblemą dėl angliškų homog a inių (su ampančios ašybos) žodžių i ašy
bos a ian ų su apos o u iš dalies galima išsp ęs i naudojan is logine unk
cija „išsky us“, ku i Google sis emoje žymima ženklu „“. ai eiškia, kad
paieška nebus a liekama inklalapiuose, ku iuose pasi aikys po šio ženklo
einan is žodis. odėl paieškos eilu ės pabaigoje nu odžius ieną dažniausių
anglų kalbos žodžių i pažymėjus jį minė u ženklu, galima labai sumažin i
anglų kalbos a ejų skaičių.
Minė ame y ime isu bu o aikomas ap ibojimas ienu iš dažniausiai
anglų kalboje a ojamų žodžių a e2 (y a – esamojo laiko daugiskai os e
čiasis asmuo), ačiau galimas i ki oks pasi inkimas. eikia ik a k eip i dė
mesį į ai, kad šiam ikslui anglų kalbos žodį eikia ink is i in a idžiai, nes
kai ku ie dažniausi anglų kalbos žodžiai gali o og a iškai su ap i i su kai
ku iais lie u ių kalbos žodžiais (angl. i , be), kai ybos galūnėmis (angl. is, as,
a, I) a „š eplos“ ašybos a ejais (angl. is, as, I). be o, nemaža dalis daž
niausių anglų kalbos žodžių (a, he, o ) a lieka a nybinę unkciją i ne e ai
a ojami į ai iuose pa adinimuose, ku ie gali pasi aiky i i lie u iškuose
in e ne o inklalapiuose.
as pa s ap ibojimas aiky inas i isais a ejais, kai paieškos eilu ę suda
o nekai oma (au en iškos a adap uo os ašybos) Ns o ma, nep iklauso
mai nuo kalbos, iš ku ios konk e us žodis galėjo pasiek i lie u ių kalbą.
2 he 500 Mos commonly used Wo ds in he English language: h p://www.wo ld-english.
o g/english500.h m (žiū ė a 2008 06 07).
s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius
281
ŠALTINIAI
Paieškos sis ema www.google.l
he 500 Mos commonly used Wo ds in he English language: h p://www.
wo ld-english.o g/english500.h m
ŽŽ 2001 – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: alma li e a.
VDu Daba inės lie u ių kalbos eks ynas: h p://donelai is. du.l
lI E a ū a
DD lKŽ 1998: l. G umadienė, V. Žilinskienė. Dažninis daba inės ašomosios
lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as.
G a i e n i s K., Kei ny s s. 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
Jakai ienė E. 1980: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas.
Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy
bos ins i u as.
lKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy
bos ins i u as.
imku ė E. 2002: Homo o mos daba inės lie u ių kalbos eks yne. – Li ua-
nis ica 2(50), 86–101.
imku ė E. 2003: Mo ologinio daugia eikšmiškumo ipologija. – Li uanis-
ica 4(56), 60–78.
imku ė E. 2006: Mo ologinio daugia eikšmiškumo ibojimas kompiu e inia-
me eks yne. Dak a o dise acija, Kaunas.
imku ė E., G ybinai ė a. 2004: Dažniausios lie u ių kalbos mo olo
ginio daugia eikšmiškumo ūšys i jų au oma inis iena eikšminimas. – Kal-
bų s udijos 5, 74–78.
yklienė a. 2001: Elek oninis disku sas: kalbos ypa ybės i s ilius. Dak a o
dise acijos san auka, Vilnius.
Vaicekauskienė l. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai. Kalbos poli-
ika i a osena, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as.
Žilinskienė V. 2002: Žodžių o mų a ojimas lie u ių kalbos dalykinio i
publicis inio s ilių duomenimis. – Li uanis ica 1(49), 106–116.
Gau a 2008 07 08

282
Kalbos Kul ū a | 81
POSSIBILITIES OF USING
HE sEa cH sYs EM GOOGLE
IN lINGuIs Ic EsEa cH
Summa y
he pape in oduces he me hodology which can be used o implemen Google as
a ool o da a accumula ion and s o age and in es iga ing he sp ead o a linguis ic
phenomenon in he in e ne . he me hod is desc ibed in he amewo k o an in
es iga ion aimed a iden i ying ela i e equency coun o new loanwo ds be ween
2007 and 2008. he i s sec ion o he a icle desc ibes he main p inciples o ill
ing in he slo o a que y: gene al as well as speci ic o a pa icula desc ip i e e
sea ch. a he han en e ing only he main wo d o m, a p oposal has been launched
o en e he whole g amma ical pa adigm o he wo d o i s majo pa conside ing
ha in he Google que y slo he maximum numbe o key wo ds is 32.
he second sec ion iden i ies he ways o na ow down he sea ch domain and
easons why i should be done. his ype o esea ch is bound o ace a p oblem o
wo d and wo d o m ambigui y. he e m o ambigui y has been selec ed o a oid
con usion o mo e speci ic e ms like homonyms, homog aphs, homophones e c.
Mo eo e , he explica ion o he abo e e ms o en emphasises he phone ic aspec
o he wo d, which o in e ne sea ch is i ele an . he abo e e ms a e no su 
icien ly p ecise o some cases o ambigui y, when, o example, he spelling o
one wo d o m coincides wi h ano he o m o he same wo d.
he me hod o sea ch is ins umen al in collec ing a ious examples o lan
guage use as well as in in es iga ing hei equency. also he me hod o ela i e
equency o loanwo ds could be applied in language s anda disa ion, e.g. in com
piling lis s o new loanwo ds which a e conside ed g a e mis akes.
sKaIs Ė alEKsaND aVIčIū Ė
lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius
[email p o ec ed]