Paieškos sistemos „Google“ naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius

266 Kalbos Kul ū a | 81 SKAISTĖ ALEKSANDRAVIČIŪTĖ lie u ių kalbos ins i u as PAIEŠKOS SISTEMOS GOOGLE NauDoJIMo GalIMYbĖs I IaN Kalbos EIŠKINIus lie u ių kalbininkai is dažniau s aipsniuose nu odo, kad enkan am ik us duomenis – nuo a osenos pa yzdžių iki skai inių dažnumo iš aiškų – bu o naudo asi kokia no s in e ne o paieškos sis ema. Dažniausiai minima didžiausia Google paieškos sis ema, ačiau, deja, nepakankamai p i aiky a kalboms i i. odėl gana keis a, kad pap as ai apsi ibojama ik nuo oda į Google kaip į ieną iš šal inių, be nenu odomas paieškos me odas i nesigi linama į am ik us paieškos sis emos i kalbos ypa umus, ku ie gali palen g in i a ba apsunkin i paiešką, pa ikslin i a ba išk eip i ezul a us. Paieškos me odas s a bus iek enkan a osenos pa yzdžius, iek i ian į ai ių kal bos eiškinių papli imą, ku s a bios skai inės iš aiškos. Šiame s aipsnyje ap a iami paieškos eilu ės suda ymo p incipai, a siž el gian į paieškos sis emos i lie u ių kalbos ypa umus, lemiančius paieškos sėkmę. s aipsnyje emiamasi 2007–2008 m. a lik u san ykinio naujųjų s e imžodžių ( oliau – Ns) dažnumo y imu, ku io pag indinis ikslas – nus a y i ibas a p e ais, idu iniškais i dažnais laiky inų Ns. Da bas ėmėsi p ielaida, kad a liekan y imą nus a y i dažnumo a skai os aškai ėliau p a e s e inan i ki ų Ns papli imą a osenoje. ai galė ų bū i naudinga i kalbos no minimo eikloje, aigi s aipsnio ikslas – ap ašy i paieškos eilu ės suda ymo būdą. a lik o y imo medžiaga – 2005–2006 m. spaudoje i dokumen uose bei 2007 m. in e ne e as i Ns1 – iš iso 201. są ašas labai į ai us: jame 33 eiks mažodžiai, 168 a dažodžiai, a p ku ių pasi aikė 25 ūk inos pa adig mos (20 ienaskai inių i 5 daugiskai iniai daik a a džiai), y a i anglų, i ki ų 1 są ašas suda y as pagal Vals ybinės kalbos no minimo, a ojimo, ugdymo i sklaidos 2006– 2015 m. p og amą naudojan is lie u ių kalbos ins i u o Kalbos kul ū os sky iuje ykdo mo p ojek o „Naujųjų lie u ių kalbos s e imžodžių a osenos y imas: 1998–2008“ ka  o eka. s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius 267 kalbų kilmės Ns. Pas ebė ina, kad kai ku ie žodžiai, i i kaip Ns, y a į auk i į Ta p au inių žodžių žodyną ( ŽŽ 2001) i gali bū i laikomi a p au iniais žodžiais. In e ne as y a i in he e ogeniška i nuola kin an i e d ė. a liekan y i mą in e ne o inklalapiai nebu o ski s omi nei pagal emas, nei pagal s ilius (no s Google paieškos sis emoje įmanoma i ai), nes no ė a susida y i ben d ą Ns papli imo isuo inėje a osenoje aizdą. Dėl speci inių in e ne inio disku so ypa ybių šiame s aipsnyje kalbama kiek apibend in ai, pab ėžia mas sąlygiškumas, nemaža dėmesio ski iama galimoms paklaidoms i daug ku ado aujamasi kalbine nuojau a. Pi moje s aipsnio dalyje pa eikiami pag indiniai paieškos eilu ės suda y mo p incipai, iek bend ieji, iek būdingi konk ečiam ap ašomam y imui. an oje – nu odomi paieškos lauko siau inimo būdai i p iežas ys, kodėl ai eikalinga. 1. PaG INDINIaI PaIEŠKos EIlu Ės suDa YMo P INcIPaI Pap as ai Google paieška a liekama į paieškos laukelį į ašan pama inę ūpimo žodžio o mą. okio paieškos būdo iš dalies pakanka enkan a osenos pa yzdžius, ačiau ikė ina, kad nemaža jų dalis gali lik i nepas ebė a, o ai da mažiau pa anku i ian žodžių dažnumą, ku s a bios skai inės iš aiškos. P oblema kyla dėl o, kad Google paieškos sis ema iš dalies sup an a, jog į ašy as žodis gali u ė i ki ų o mų i į aukia jas į ezul a us. ačiau, isų pi ma, paieškos algo i mas pap as am naudo ojui nė a isiškai aiškus, neaiš ku, kiek i kokių žodžio o mų paklius a p ezul a ų. an a, paieškos sis e ma nea pažįs a kalbos dalių. a kim, į ašius eiksmažodžio bend a į, a p ezul a ų pasi aiko i os pačios šaknies daik a a džių, pa yzdžiui, į ašius žodį au o izuo i, sis ema pa eiks i okių eks ų, ku iuose pa a o as žodis au o izacija. Dėl pas a ųjų d iejų p iežasčių pa ankiau a lik i kiek sudė ingesnę, a čiau kalbos y imams naudingesnę paiešką. a liekan į ai ius bandymus nu s a y a, kad ikslingiausia į ašy i isą žodžio kai ybos pa adigmą a didžiąją jos dalį. Paieškos eilu ę iboja ai, kad Google paieškos laukelyje daugiausia elpa 32 eikšminiai žodžiai. 268 Kalbos Kul ū a | 81 Pa a ina žodžio kai ybos o mas išski i kabu ėmis, nes ik aip pažymė as eks as Google sis emoje sup an amas kaip iksli ci a a. Visos žodžio kai ybos o mos jungiamos loginiu jung uku o (angl. a ba). Šiuo būdu suda y a paieškos eilu ė a odo aip: „ak edi a imas“ o „ak edi a imo“ o „ak edi a imui“ o „ak edi a imą“ o „ak edi a imu“ o „ak edi a ime“ o „ak edi a imai“ o „ak edi a imų“ o „ak edi a imams“ o „ak edi a imus“ o „ak edi a imais“ o „ak edi a imuose“ Minė as san ykinio Ns dažnumo y imas bu o a lik as naudojan is Goog- le paieškos sis emos il u „puslapiuose lie u ių kalba“, dėl o jau y a ekę susilauk i k i ikos. Mo y uo a uo, kad ne enkama maždaug d iejų ečda lių in o macijos, . y. maždaug iek a osenos pa yzdžių, nes ne isų in e  ne o s e ainių sa ininkai nu odo kalbinius s e ainių me aduomenis. ačiau san ykinio žodžių dažnumo y imams o isiškai pakanka. be o, nesinaudo jan šiuo il u y a i in sunku a si ibo i nuo paieškos sis emos pa eikiamų eks ų anglų kalba, jie kliudo enkan a osenos pa yzdžius. odėl many ume, kad paieška inklalapiuose lie u ių kalba y a inkamesnė, ik s a bu, kad šio ap ibojimo isu bū ų laikomasi nuosekliai. Sky ybos ženklai Google paieškos sis ema ienodai eaguoja į be kokius sky ybos ženklus, ne jei jie pa eikiami kabu ėse i u ė ų bū i sup an ami kaip iksli ci a a. Vadinasi, paieškos laukelyje į ašy as „accoun ‘as“ bus į e in as kaip du a s ki i žodžiai i suplak as su „accoun :as“, „accoun as“ a su ki ais panašiais a ejais. Ši paieškos sis emos ypa ybė s a bi d iem a ejais. Pi ma, kai Ns suda o du žodžiai, sis ema neleidžia a ski i okių ašybos a ian ų, kaip „ex pos “ i „expos “, ai galė ų bū i s a bu e inan b ūkšnelio a ojimą. Šiais a ejais dažnumo ezul a ai suplakami į ieną, ačiau lyginan bend ą žodžių, o ne a ski ų jų ašybos a ian ų dažnumą paieškoje nė a bū ina a  ski i okių o mų ieną nuo ki os. an a, kai i iami Ns ašybos a ian ai su apos o u, susidu iama su kiek sudė ingesnėmis p oblemomis, nes kai ku ios lie u iškos galūnės su ampa su: a) kai ku iais anglų kalbos žodžiais (p z.: as – „kaip“, is – „y a“, us – „mus“); b) kai ku iais lie u ių kalbos žodžiais (jung uku o, p ielinksniu į, jaus ukais ei, ai); c) be diak i inių ženklų („š eplai“) už ašy ais lie u ių kalbos žodžiais (is – „iš“, as – „aš“). s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius 269 a liekan paiešką pas a uosius ne ikslumus kon oliuo i y a labai sunku, o o og a inio Ns galūnių su apimo su lie u iškais žodžiais ne neįmanoma. Vis dėl o a ejai, kai po Ns iš ka o eina ku is no s minė ų lie u iškų žo džių, su ampančių su kai ybos o man o ašy ine iš aiška, nė a okie dažni, kad yškiai pa eik ų y imų ezul a us. Paieškos eilu ę suda ančių kai ybos o mų pa inkimas Va dažodžiai i ian a dažodinių Ns a jų ašybos a ian ų dažnumą, į paieškos eilu ę daugeliu a ejų bu o į ašoma isa linksnio i skaičiaus kai ybos pa adigma. Išim į suda ė žodžiai su ūk inomis kai ybos pa adigmomis (20 ienaskai i nių i 5 daugiskai iniai daik a a džiai) i daugia eikšmiškumo a ejai (pla čiau nag inėjami an oje s aipsnio dalyje). aip pa dėl o og a inio su api mo su ki omis kai ybos o momis i mažo papli imo ne e a a ski ai į auk i šauksmininko. aigi, aip galima apim i be eik isą a dažodžių kai ybos pa adigmą. Kalban apie a dažodinių Ns kai ymą, da eikė ų ap a i p oblemišką giminės klausimą. Vienu mo e iškąją giminę galima bū ų laiky i Ns ašy bos a ian u, pa yzdžiui, googlė / gūglė / google‘ė / googl‘ė; puzlė / puzzlė / pūzlė; skypė / skaipė. Šiems Ns bend a, kad jie žymi negy us objek us i odėl lie u ių kalboje giminėmis nekai omi, i ai, kad jų au en iškų o mų pabaigoje y a no s i ne a iamas, ačiau aš e žymimas baigmuo -e, plg. go- ogle, puzzle, skype. i ian pas ebė a, kad mo e iškosios giminės o mos o kiais a ejais y a ge okai e esnės nei y iškosios giminės, ai galima aiškin i op imalumo eo ijos p ielaida, kad „esan p ieš a a imui, enkamasi ma žiausiai žymė a ka ego ija“ (Vaicekauskienė 2007: 177). būd a džių i gy us objek us žyminčių daik a a džių y iškoji i mo e iškoji giminė aip pa nebu o laikoma a ski omis lemomis, no s i esama am ik o eikšmės ski umo. lo e a Vaicekauskienė, išsamiai nag inėjusi Ns lie u ių kalboje, pažymi, kad „[ ]ais a ejais, kai daik a a džiu galima pa adin i abiejų lyčių asmenis, a odo, iš p adžių apibend inama y iškoji giminė, iš ku ios p i eikus ka ais pasida oma mo e iškosios giminės o ma“ (Vaicekauskienė 2007: 175). Vy iškosios i mo e iškosios giminės o mos aip pa nebu o laikomos a ski omis lemomis engian Dažninį daba inės 270 Kalbos Kul ū a | 81 ašomosios lie u ių kalbos žodyną (DD lKŽ 1998: XIV–XV, XVI). suda an paieškos eilu es eikia į ai a siž elg i, nes di ban su paieškos sis ema Google neįmanoma a ski i su ampančių y iškosios i mo e iškosios gimi nės kai ybos o mų. Veiksmažodžiai Veiksmažodžių a ejis sudė ingesnis, nes eiksmažodžio g ama inių ka ego ijų skaičius ku kas didesnis. Kadangi, kaip jau minė a anksčiau, Google paieškos eilu ės ilgis y a ibo as, eikia kel i klausimą, ku ios eiksmažodžio o mos y a ep ezen a y iausios dažnumo a ž ilgiu i u ė ų bū i į auk os į paieškos eilu ę. sa aime sup an ama, kad, no in apim i didesnę eiksmažodžių dis ibu ciją, į paieškos eilu ę eikia į ašy i dažniausiai a ojamas o mas. am eikia u ė i duomenų apie g ama inių ka ego ijų dažnumą lie u ių kalboje, pa geidau ina, elek oniniame disku se (ED). Iki šiol plačiau ED, kaip a ski ą kalbos a mainą šalia ašy inės i saky inės kalbos, nag inėjo as a yklienė, be jos pasi ink a y imo me odika ne eikia eikalingų duomenų apie g a ma inių ka ego ijų pasiski s ymą ED. Šios au o ės da bo ikslas bu o paly gin i ED su ašy ine i saky ine kalba ( yklienė 2001: 3), o kalbos dalių bei žodžių o mų kiekybiniai ski umai ašy inėje kalboje i ED nag inė i su g e inus penkiasdešim ies dažniausiai šiose kalbos a mainose a ojamų žo džių bei žodžių o mų są adus ( yklienė 2001: 9). Šiame s aipsnyje emiamasi Vidos Žilinskienės i E ikos imku ės žo džių o mų a ojimo lie u ių kalboje y imais. iesa, šių au o ių da bai ski iasi uo, kad V. Žilinskienė, ki aip nei E. imku ė, i dama žodžių o mų dažnumą lygina du unkcinius s ilius – publicis inį i dalykinį. laikydamasi nuomonės, kad ED kalba y a a imesnė publicis iniam nei dalykiniam s iliui, šio s aipsnio au o ė emiasi publicis inio s iliaus g ama inių o mų dažnumo s a is ika. V. Žilinskienės i E. imku ės duomenys labai panašūs – iesioginė eiksmažodžio nuosaka apima 92,12 p oc. (Žilinskienė 2002: 110), 91,5 p oc. ( imku ė 2006: 35) isos eiksmažodžio dis ibucijos; asmenuojamosios eiksmažodžio o mos – 55,48 p oc. (Žilinskienė 2002: 110), 50,7 p oc. ( imku ė 2006: 35); bend a is – 15,85 p oc. (Žilinskienė 2002: 111). iesa, E. imku ė (2006: 35) kiek ki okia o ma nu odo bend a ies papli imą – jos eigimu, bend a is apima 33,6 p oc. neasmenuojamųjų eiksmažodžio o  mų, ku ių bend as papli imas y a 49,3 p oc. s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius 271 a siž elgian į pas a uosius duomenis, į paieškos eilu ę pa ankiausia į auk i isas iesioginės nuosakos asmenuojamąsias eiksmažodžio o mas, bend a į i ne eikiamosios ūšies daly io y iškosios giminės daugiskai os a dininką (palygin i o og a inį su apimą su bend a imi). Visos 26 g ama inės o mos (iš iso 21 eikšminis paieškos žodis, nes su ampa i isų laikų ečiasis asmuo) suda o kiek daugiau nei pusę isos eiksmažodžio dis ibu cijos. Paieškos eilu ės pa yzdys: „banin i“ o „baninu“ o „banini“ o „banina“ o „baniname“ o „banina e“ o „baninau“ o „baninai“ o „banino“ o „baninome“ o „banino e“ o „baninsiu“ o „baninsi“ o „banins“ o „baninsime“ o „baninsi e“ o „baninda au“ o „baninda ai“ o „baninda o“ o „baninda ome“ o „ba ninda o e“ Kaip jau minė a anksčiau, paieškos sis ema Google nek eipia dėmesio į sky ybos ženklus i ašybos a ian us su apos o u laiko d iem a ski ais žodžiais. Kadangi Google paieškos eilu ės ilgis y a ibo as, i ian eiksma žodžių ašybos a ian us su apos o u į paieškos eilu ę galima neį auk i bū ojo dažninio laiko kai ybos o mų, nes bū asis dažninis laikas iek V. Žilinskienės, iek E. imku ės duomenimis y a ečiausias iš isų eiks mažodžio laikų. Žinoma, esan po eikiui palygin i ski ingų o pa ies žodžio ašybos a ian ų dažnumą, galima bū ų a lik i pla esnę paiešką, . y. suda y i kele ą paieškos eilučių. ačiau lyginan žodžių, o ne jų kai ybos o mų dažnu mą, ap a as me odas, many ina, y a pakankamas. ik s a bu isu laiky is nuoseklumo i uos pačius paieškos k i e ijus aiky i isiems eiksma žodžiams. Iš o, kas pasaky a šiame sky elyje, aišku, kad paieškoje įmanoma ap ėp i daugiau a mažiau isą a dažodžių kai ybos pa adigmą, o eiksmažodžių – ik kiek daugiau nei pusę kai ybos pa adigmos, odėl ne enkama s a aus lyginamojo pag indo. Žinoma, bū ų galima apskaičiuo i am ik ą eiksma žodžių i a dažodžių dažnumo san ykio koe icien ą, ačiau am eikia a lik i išsamesnius ED y imus. Kol kas lygin i a ski ų eiksmažodžių i a dažo džių dažnumą bū ų ne ikslinga. aigi, ski inga a dažodžių i eiksmažo džių kai ybos o mų im is lemia ai, kad dažnumo y imuose pa ankiau juos ski i į d i g upes. 272 Kalbos Kul ū a | 81 Rašybos a ian ai i ian a oseną in e ne o paieškos būdu a liekamas a i kš inis eiksmas nei eks ynų me odu, nes suda an paieškos eilu ę eikia a si iš anks o nu spė i, kokius ašybos a ian us gali u ė i kiek ienas žodis. a liekan kalbos eiškinių paiešką in e ne e, eikė ų eng i anglų kal bos kilmės au en iškos ašybos a ian ų, o a si ik inai pasi aikiusius paieš kos eilu ėse – šalin i. Minė o y imo me u pas ebė a, kad o nepada ius be eik neįmanoma aip susiau in i paieškos lauko, kad a p ezul a ų ne pa ek ų anglų kalbos in a pų a azių, laiky inų ci a omis. Pa yzdžiui, a liekan žodžių baby a c azy paiešką gaunama labai daug eks ų, ku iuo se minimi dainų pa adinimai: Baby one mo e ime, C azy i pan. Panašus i unky a ejis, nes šiuo Ns į a dijamas ne ik muzikos s ilius, be i seniau labai populia i lie u ių muzikos g upė. Vis dėl o e inan san ykinį okių žodžių dažnumą į šiuos ašybos a ian us eikia a siž elg i, nes a oseno je jie gana dažni. i iami okie ašybos a ian ai, ku ie ado aujan is kalbine nuojau a a  odo įmanomi. P ie o og a iškai adap uojamo s e imžodžio p idedamos da ybiškai įmanomos kai ybos galūnės. Kai Ns o og a iškai neadap uoja mas, kai ybos galūnės p idedamos iesiog p ie nekai omos Ns o mos. Ypa ingesni a ejai, kai nekai oma Ns o ma baigiasi balse, nes, i ian Ns a šybos a ian us be apos o o, ji nume ama (pasi odė, kad smileas, skypeas, googleas i į juos panašūs ašybos a ian ai a osenoje y a e i). i ian iki šiol da neno min us kalbos eiškinius dažnai gali kil i klau simas, ku iba a p ašybos klaidos i ašybos a ian o. Šią ibą lemia dažnumo cha ak e is ika. Pa yzdžiui, minė ame Ns y ime 10 pa a oji mo a ejų ibos nesiekian ys Ns ašybos a ian ai neį auk i skaičiuojan bend ą a ski o Ns dažnumą i laiky ini ašybos klaidomis – pa ieniais apsi ikimais, ne odančiais bend ųjų a osenos polinkių. iesa, šis p in cipas aiky as ik 1000 pa a ojimo a ejų ibą i šijusiems žodžiams, e esniems – ne. Vis dėl o ka ais gali bū i eikšminga i ai, kad i iamo kalbos eiškinio in e ne e isai nebu o as a a ba jis nesiekė 10 pa a o jimo a ejų ibos. Šiais p incipais suda y ų i a ink ų ašybos a ian ų dažnumą žymin čios skai inės iš aiškos sumuojamos i gaunamas apy ik is žodžio dažnu mas. oliau pa eikiama len elė, ku ioje paieškos ezul a ų apdo ojimas ma y i aiškiau. s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius 273 1 lEN ElĖ. Duomenų kaupimo būdas NS a šybos a ian as Paieškos eilu ė a ski am ašybos a ian ui NS ašybos a ian o dažnumas puzlas „puzlas“ o „puzlo“ o „puzlui“ o „puzlą“ o „puzlu“ o „puzle“ o „puzlai“ o „puzlų“ o „puzlams“ o „puzlus“ o „puzlais“ o „puzluose“ 6430 puzlė „puzlė“ o „puzlės“ o „puzlei“ o „puzlę“ o „puzlėje“ o „puzlėms“ o „puzles“ o „puzlėmis“ o „puzlėse“ 3210 puzlis „puzlis“ o „puzlio“ o „puzliui“ o „puzlį“ o „puzliu“ o „puzlyje“ o „puzliai“ o „puzlių“ o „puzliams“ o „puzlius“ o „puzliais“ o „puzliuose“ 711 puzzlė „puzzlė o „puzzlės“ o „puzzlei“ o „puzzlę“ o „puzzlė je“ o „puzzlėms“ o „puzzlėmis“ o „puzzlėse“ 458 puzzlis „puzzlis“ o „puzzlio“ o „puzzliui“ o „puzzlį“ o „puzzliu“ o „puzzlyje“ o „puzzliai“ o „puzzlių“ o „puzzliams“ o „puzzlius“ o „puzzliais“ o „puzzliuose“ 315 pūzlė „pūzlė“ o „pūzlės“ o „pūzlei“ o „pūzlę“ o „pūzlėje“ o „pūzlėms“ o „pūzles“ o „pūzlėmis“ o „pūzlėse“ 239 puzzlas „puzzlas“ o „puzzlo“ o „puzzlui“ o „puzzlą“ o „puzz lu“ o „puzzlai“ o „puzzlų“ o „puzzlams“ o „puzzlus“ o „puzzlais“ o „puzzluose“ 167 pūzlis „pūzlis“ o „pūzlio“ o „pūzliui“ o „pūzlį“ o „pūzliu“ o „pūzlyje“ o „pūzliai“ o „pūzlių“ o „pūzliams“ o „pūzlius“ o „pūzliais“ o „pūzliuose“ 101 puzzle‘as „puzzle’as“ o „puzzle’o“ o „puzzle’ui“ o „puzzle’ą“ o „puzzle’u“ o „puzzle’e“ o „puzzle’ai“ o „puzz le’ų“ o „puzzle’ams“ o „puzzle’us“ o „puzzle’ais“ o „puzzle’uose“ a e 80 11 711 Kiek ienam i am Ns bu o suda oma panaši len elė. Pi moje skil yje iš a dijami isi i i Ns ašybos a ian ai, su ikiuo i pagal dažnumą, nes 274 Kalbos Kul ū a | 81 s aipsnyje a si ibojama nuo s a s ymų, ku is Ns ašybos a ian as galė ų bū i laikomas an aš iniu žodžiu (lema). an oje skil yje pa eikiamos kiek ieno ašybos a ian o paieškos eilu ės jau susiau inus paieškos lauką, . y. pašalinus isas daugia eikšmes o mas (ž . 2 sky ių). ečioje skil yje nu o domas kiek ieno ašybos a ian o dažnumas (šie duomenys ik a piniai), ku is ėliau sudedamas i gaunamas apy ik is i iamo žodžio dažnumas. ik pas a ieji duomenys y a eikšmingi nus a an san ykinio Ns dažnumo ibas (len elėje pa eik i duomenys ink i 2008 m. ko o – balandžio mėn.). 2. PaIEŠKos lauKo sIau INIMas Dėl ezul a ų anglų kalba pe ekliaus P oblemą dėl angliškų homog a inių (su ampančios ašybos) žodžių i ašy bos a ian ų su apos o u iš dalies galima išsp ęs i naudojan is logine unk cija „išsky us“, ku i Google sis emoje žymima ženklu „“. ai eiškia, kad paieška nebus a liekama inklalapiuose, ku iuose pasi aikys po šio ženklo einan is žodis. odėl paieškos eilu ės pabaigoje nu odžius ieną dažniausių anglų kalbos žodžių i pažymėjus jį minė u ženklu, galima labai sumažin i anglų kalbos a ejų skaičių. Minė ame y ime isu bu o aikomas ap ibojimas ienu iš dažniausiai anglų kalboje a ojamų žodžių a e2 (y a – esamojo laiko daugiskai os e čiasis asmuo), ačiau galimas i ki oks pasi inkimas. eikia ik a k eip i dė mesį į ai, kad šiam ikslui anglų kalbos žodį eikia ink is i in a idžiai, nes kai ku ie dažniausi anglų kalbos žodžiai gali o og a iškai su ap i i su kai ku iais lie u ių kalbos žodžiais (angl. i , be), kai ybos galūnėmis (angl. is, as, a, I) a „š eplos“ ašybos a ejais (angl. is, as, I). be o, nemaža dalis daž niausių anglų kalbos žodžių (a, he, o ) a lieka a nybinę unkciją i ne e ai a ojami į ai iuose pa adinimuose, ku ie gali pasi aiky i i lie u iškuose in e ne o inklalapiuose. as pa s ap ibojimas aiky inas i isais a ejais, kai paieškos eilu ę suda o nekai oma (au en iškos a adap uo os ašybos) Ns o ma, nep iklauso mai nuo kalbos, iš ku ios konk e us žodis galėjo pasiek i lie u ių kalbą. 2 he 500 Mos commonly used Wo ds in he English language: h p://www.wo ld-english. o g/english500.h m (žiū ė a 2008 06 07). s. alEKsaND aVIčIū Ė. Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius 281 ŠALTINIAI Paieškos sis ema www.google.l he 500 Mos commonly used Wo ds in he English language: h p://www. wo ld-english.o g/english500.h m ŽŽ 2001 – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: alma li e a. VDu Daba inės lie u ių kalbos eks ynas: h p://donelai is. du.l lI E a ū a DD lKŽ 1998: l. G umadienė, V. Žilinskienė. Dažninis daba inės ašomosios lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. G a i e n i s K., Kei ny s s. 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Jakai ienė E. 1980: Lie u ių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy bos ins i u as. lKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidy bos ins i u as. imku ė E. 2002: Homo o mos daba inės lie u ių kalbos eks yne. – Li ua- nis ica 2(50), 86–101. imku ė E. 2003: Mo ologinio daugia eikšmiškumo ipologija. – Li uanis- ica 4(56), 60–78. imku ė E. 2006: Mo ologinio daugia eikšmiškumo ibojimas kompiu e inia- me eks yne. Dak a o dise acija, Kaunas. imku ė E., G ybinai ė a. 2004: Dažniausios lie u ių kalbos mo olo ginio daugia eikšmiškumo ūšys i jų au oma inis iena eikšminimas. – Kal- bų s udijos 5, 74–78. yklienė a. 2001: Elek oninis disku sas: kalbos ypa ybės i s ilius. Dak a o dise acijos san auka, Vilnius. Vaicekauskienė l. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai. Kalbos poli- ika i a osena, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. Žilinskienė V. 2002: Žodžių o mų a ojimas lie u ių kalbos dalykinio i publicis inio s ilių duomenimis. – Li uanis ica 1(49), 106–116. Gau a 2008 07 08 282 Kalbos Kul ū a | 81 POSSIBILITIES OF USING HE sEa cH sYs EM GOOGLE IN lINGuIs Ic EsEa cH Summa y he pape in oduces he me hodology which can be used o implemen Google as a ool o da a accumula ion and s o age and in es iga ing he sp ead o a linguis ic phenomenon in he in e ne . he me hod is desc ibed in he amewo k o an in es iga ion aimed a iden i ying ela i e equency coun o new loanwo ds be ween 2007 and 2008. he i s sec ion o he a icle desc ibes he main p inciples o ill ing in he slo o a que y: gene al as well as speci ic o a pa icula desc ip i e e sea ch. a he han en e ing only he main wo d o m, a p oposal has been launched o en e he whole g amma ical pa adigm o he wo d o i s majo pa conside ing ha in he Google que y slo he maximum numbe o key wo ds is 32. he second sec ion iden i ies he ways o na ow down he sea ch domain and easons why i should be done. his ype o esea ch is bound o ace a p oblem o wo d and wo d o m ambigui y. he e m o ambigui y has been selec ed o a oid con usion o mo e speci ic e ms like homonyms, homog aphs, homophones e c. Mo eo e , he explica ion o he abo e e ms o en emphasises he phone ic aspec o he wo d, which o in e ne sea ch is i ele an . he abo e e ms a e no su  icien ly p ecise o some cases o ambigui y, when, o example, he spelling o one wo d o m coincides wi h ano he o m o he same wo d. he me hod o sea ch is ins umen al in collec ing a ious examples o lan guage use as well as in in es iga ing hei equency. also he me hod o ela i e equency o loanwo ds could be applied in language s anda disa ion, e.g. in com piling lis s o new loanwo ds which a e conside ed g a e mis akes. sKaIs Ė alEKsaND aVIčIū Ė lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius [email p o ec ed]