348
KALBOS KULTŪRA | 82
APIE RUSIŠKUS KEIKSMAŽODŽIUS
LATVIŲ KALBOS VADOVĖLYJE
La ių spaudoje (La ijas a īze, N . 29 (3955), 2010 01 29, www.la.l ) iš-
spausdin as A čio D ėzinio (A is D ēziņš) s aipsnis apie usiškus keiksma-
žodžius la ių kalbos mokykliniame ado ėlyje – K ie u lamu ā di la iešu
alodas mācibu g āma ā. Galbū jis bus įdomus i ne naudingas lie u ių
kalbininkams i plačiajai isuomenei, paska ins disku uo i i pasidaly i sa o
min imis ak ualiais iešosios a osenos klausimais.
S aipsnio au o ius eigia, kad Ilu os Dalbinios (Ilu a Dalbiņa) i Inesės
Lačauniecės (Inese Lāčauniece) pa ašy a i „RaKa“ leidyklos išleis a la ių
kalbos ado ėlio idu inėms mokykloms 1-oji dalis apo sa ai ės žinomiau-
siu ado ėliu. Tokį populia umą knyga įgijo anaip ol ne mokyklose, o a p
žu nalis ų – pi miausia ją pas ebėjo ele izijos kanalas TV5, ada in e ne o
po alai i usiški laik aščiai. Kas šioje knygoje aip ypa inga? 87-ame jos
puslapyje išspausdin i šiu kščiausi usiški keiksmažodžiai. Au o ės pasinau-
dojo kalbininkės In os U bano ičos (In a U bano iča) p anešimu „Žemojo
s iliaus leksika in e ne e“, pe skai y u kon e encijoje „Gim oji kalba iešo-
joje e d ėje“. Mokslei ių p ašoma pe skai y i kalbininkės eks o agmen ą
i apie ai klasėje su eng i diskusiją.
Vado ėlyje aiškinami ulga izmai, šnekamosios kalbos žodžiai, ba ba iz-
mai, aip pa k i iškai e inamas jų a ojimas. Ci uojama: „In e ne e dažni
ki ų kalbų ulga izmai, ku ie unkcionuoja kaip eksp esy iosios aiškos žo-
džiai: bļ*n, bļ*ģ, pi*** s, h**ņa, po**j i . .“ (Laik aščio edakcija p idu-
ia, kad knygoje šie žodžiai išspausdin i iš isai, be ž aigždučių, ku ios okiais
a ejais a ojamos. Beje, s aipsnis ilius uo as ap a iamojo ado ėlio pus-
lapiu, į ku į ž elgian a si p o padidinamąjį s iklą minė ieji keiksmažodžiai
iš yškėja „ isu g ažumu“).
Toliau A. D ėzinis ašo: „Tai, kas iko mūsų ė ams, jau nebe inka mums“.
Šią Oska o Vaildo ci a ą au o ės pa a ojo kaip de izą knygos sky iui „A
kalbamės la iškai?“. K eipiuosi į ieną iš au o ių, ku iai ad, ko ge o, dau-
giau nebe inka a kalba, ku ia kalbėjo mūsų ė ai i mo inos... Rygos Plia -
niekų gimnazijos moky oja Ilu a Dalbinia kalbėdama su manimi k iečia
Apie usiškus keiksmažodžius la ių kalbos ado ėlyje
349
skai y i ne ik ą ieną, 87-ąjį, puslapį, be isą knygą a ben jau sky ių, kad
sup asčiau, kodėl šiu kš ieji žodžiai minimi, o ne iš auk i juos iš kon eks o
i sukel i ažio ažą: „Knyga u i sa o me odiką, kiek ienas jos sky ius p asi-
deda iškelian p oblemą, ku ią mes nag inėjame, liepiama mokslei iams
ka u gal o i i analizuo i kalbą. Reikia sup as i, kad mes kalbame su 10-os
klasės mokslei iais, o ne su mažais aikais. Mes neliepiame šių žodžių ašy-
i len oje a moky is a min inai. Kaip ik a i kščiai: mes pageidaujame okių
žodžių a oseną sulaiky i i no ime, kad mokslei iai iš eikš ų neigiamą
nuomonę apie juos. A Jūs mano e, kad leng a moky i požiū io į kalbą? Be
o, in e ne e galima as i į ai ios mokymo medžiagos, ku necenzū iniai
žodžiai minimi. A moky ojams i šios medžiagos negalima naudo i?“
MOKYKLOS GALI NAUDOTI BET KĄ
Vals ybinio ugdymo u inio cen o iešųjų yšių specialis ė K is ina Ilgaža
(K is īne Ilgaža) aiškina, kad ado ėlius gali leis i be kas i moky ojams
nė a įs a ymo nu ody a, kokias knygas a ki us iš eklius naudo i sa o pamo-
kose, s a biausia, kad mokiniai įgy ų mokymo s anda o nus a y os apim ies
mokslo žinių. Ki as dalykas, kad p ak ikoje moky ojai s engiasi naudo is
Ugdymo u inio cen o ak edi uo omis knygomis, nes joms įsigy i gali gau-
i als ybės do aciją. K. Ilgaža nu odo įdomų dalyką: an aš iniame knygos
lape, ku pap as ai ašoma, kad knyga y a ak edi uo a, pa ašy a, kad ji pa-
eng a pagal (išski a A. D ėzinio. – D. M.) isuo inio idu inio ugdymo
mokomojo dalyko s anda ą „La ių kalba“. Toks į ašas, a idžiai neįsiskai-
čius, knygos pi kėjus gali klaidin i. Naujasis s anda as į es as neseniai, i
„RaKa“ leidykla y a pi moji, išleidusi okią knygą.
Tačiau Vals ybinio ugdymo u inio cen o a s o ai, neigiamai e indami
usiškų keiksmažodžių į aukimą į la ių kalbos ado ėlį, pab ėžia, kad apie
ulga izmus eikia aiškin i ki ais būdais. Agen ū a LETA aip pa ci uoja
K. Ilgažos eiginį, kad užd aus i okią knygą naudo i pamokose minė as
cen as ne u įs eisės, nes jis ne cenzū os įs aiga.
Vy iausiasis „RaKa“ leidyklos edak o ius Vilnis Pu ėnas (Vilnis Pu ēns)
sako, kad ado ėlio ak edi acija da p ieš akis. Kol kas išleis as ik p adinis
i ažas, i ai y a bandomasis knygos laiko a pis. Kiek iki šiol išleis a i pa -
duo a, V. Pu ėnas neno ėjo pasaky i, be pa i ino, kad moky ojai knygą
350
KALBOS KULTŪRA | 82
naudoja. Daba e eikia lauk i a siliepimų. Maždaug po me ų knygą pa obu-
linsią i išleisią iš naujo, galimas daik as, ada i usiški keiksmažodžiai būsią
pašalin i, jei dėl jų kil ų didelis nepasi enkinimas. Be a dėl o jie bus a -
ojami mažiau? – klausia V. Pu ėnas. Jam a odo, kad iukšmas dėl šių žo-
džių sukel as di b inai: „Jį sukėlė usų žu nalis ai, ku ie negalėjo su manimi
kalbė is als ybine, la ių, kalba, komen a uose apie šią knygą aš pe skaičiau
daugiau necenzū inių keiksmažodžių nei pačioje knygoje... Aš p i a iu kny-
gos au o ėms, kad mes dažnai negal ojam, ką kalbame, i ai y a blogai. Ši
knyga sumany a sąmoningo amžiaus jaunuoliams, jiems pa odoma: aip kal-
bama, i ai nė a ge ai.“
GERIAU SAKYKIME „KIAULĖ“!
La ių kalbos i li e a ū os moky ojų asociacijos pi mininkės, Agenskalno
als ybinės gimnazijos la ių kalbos moky ojos Ani os Vanagos komen a as:
„Rusų kalbos keiksmažodžiai žinomi i jų y a slengo žodyne, be ai ypa in-
gas leidinys i ienin elis, ku jie gali pasi ody i iš isai už ašy i i paaiškin i.
P o esionalūs kalbininkai abu laikomus, šiu kščius keiksmažodžius apibū-
dina, be neį a dija. Knygos au o ės žaidžia jaunuolių jausmais, be aip
galima sukel i p iešingą e ek ą: žodžiai a ojami, nes jie juk pa ašy i knygo-
je... Šių žodžių a osenoje nema au i pedagoginio ugdomojo po eikio.“
La ių kalbos ins i u o ado aujančiosios mokslininkės Valen inos Sku-
jinios (Valen īna Skujiņa) komen a as: „Kaip amžiumi y esnei kalbininkei
(I. Dalbiniai i I. Lačauniecei y a 40 me ų) man nep iim ina, kad kalboje –
scenoje, ek ane, knygose – pla inamos šiukšlės. Rusų kalbos iaukščius
keiksmažodžius po An ojo pasaulinio ka o La ijoje paskleidė deklasuo i
elemen ai. Minin šiuos žodžius knygoje, ko a su jų a ojimu ė a dekla a-
y i, jų a oseną pe ims da daugiau. Rusiškų keiksmažodžių ne eikė ų
a o i i minė i apsk i ai – juk mes u ime sa ų keiksmažodžių, pa yzdžiui,
„kiaulė“!“.
DAIVA MURMULAITYTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
