Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me is
359
JONAS JABLONSKIS IR BENDRINĖS
LIETUVIŲ KALBOS ŠIMTMETIS
(18-oji Jono Jablonskio kon e encija
150-osioms gimimo me inėms)
Spalio 7–8 dienomis Lie u ių kalbos ins i u e yko a p au inė Jono Jab-
lonskio kon e encija „Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me-
is“ 150-osioms kalbininko gimimo me inėms paminė i1. Jau aš uoniolik ą
ka ą engiama kon e encija bu o ski a bend inės lie u ių kalbos kū ėjo
Jono Jablonskio a minimui įp asmin i, bend inių kalbų kū imosi i aidos
ypa umams ap a i i šiuolaikinėms ak ualioms no minimo p oblemoms bei
a ei ies pe spek y oms nag inė i2. Jubiliejinėje Lie u ių kalbos ins i u o i
Vilniaus uni e si e o Lie u ių kalbos ka ed os eng oje a p au inėje kon-
e encijoje pe skai y as d idešim ienas p anešimas, iš jų sep yni – moks-
lininkų iš užsienio. Kon e encijoje daly a o k ies iniai s ečiai iš Jung inės
Ka alys ės, Vokie ijos, No egijos, Es ijos, sulauk a mokslininkų i iš kai-
myninės La ijos.
Pi moji kon e encijos dalis, ku ią p adėjo Jono Jablonskio p o aikai ė
Eglė Lukėnai ė-G iciu ienė, bu o ski a kalbininko gy enimui i eiklai.
Viešnia p is a ė neseniai išleis ą laiškų i a siminimų knygą (Eglė Lukėnai-
ė-G iciu ienė, Kons ancijos i Jono Jablonskių šeima: Jonas Jablonskis p o
anūkių akimis). S a s y a, kiek pag įs a saky i, kad J. Jablonskis – lie u ių
bend inės kalbos ė as, ap a a kalbininko mokslinė eikla. Sa o da buose
jis aikė ne ien analogijos, be i lyginamosios kalbo y os me odus. Ap-
gailes au a, kad iki šiol kalbininkų nemėgin a iš yškin i J. Jablonskio da -
buose slypinčių kalbos no minimo p incipų (A noldas Pi očkinas, Dėl ku
1 Kon e enciją pa ėmė Li uanis ikos adicijų i pa eldo įp asminimo komisija, Lie u os moks-
lo a yba, Šakių ajono sa i aldybė, UAB „Vuo ė“ (Šakiai) i UAB „Go ilis“ (U ena).
2 Kon e encijos p og amą skai yki e Lie u ių kalbos ins i u o s e ainėje ad esu h p://www.
lki.l /LKI_LT/images/Naujienos/Jono%20Jablonskio%20kon e encijos%20p og ama_2010,
ezes – h p://www.lki.l /LKI_LT/images/Naujienos/Jono%20Jablonskio%20kon e encijos%
20 ezes
360
KALBOS KULTūRA | 83
ių ne ku ių samp o a imų apie Jono Jablonskio kalbinę eiklą). Išsamiai ap-
a a i J. Jablonskio isuomeninė eikla, a skleis i kai ku ie sudė ingi kal-
bininko biog a ijos posūkiai, apž elg i jo, kaip pedagogo, mokslininko,
ko o ojo p ieš spaudos d audimą – au inio isuomenės žadin ojo, da bai
(Vi as Labu is, Jono Jablonskio ko a su lie u ių spaudos d audimu). P imin os
J. Jablonskio au inių nuos a ų ki imo p iežas ys. Palyginus Vinco Kudi kos
i Jono Jablonskio ėjimą au inės apa ybės link, galima eig i V. Kudi ką
apus Va po ideologu, o J. Jablonskį – padėjėju i ėmėju. Mėgin a a skleis-
i J. Jablonskio san ykį i su ki ais lie u ių kul ū os eikėjais (Gied ė Čepai-
ienė, Jonas Jablonskis – a pininkas).
A ski iems Jono Jablonskio da bams ski oje kon e encijos dalyje nag i-
nė a kalbininko leksikog a inė eikla, jo da bų į aka kalbos a kybai i s i-
lis ikai, skelb ų ecenzijų s a ba li uanis ikos aidai. Apž elg os J. Jablonskio
ašy os žodynų ecenzijos i edakcijos. Kalbininkas gal ojęs i pa s ašy i
žodyną, u ėjo sukaupęs didelę žodžių ka o eką (Vilija Sakalauskienė, Jono
Jablonskio leksikog a inė eikla). Taisydamas kalbos s iliaus ūkumus, aikė
ikslingumo, aiškumo, sup an amumo k i e ijus, pi miausia eikala o min ies
u inio logikos, jo s aipsniai pa ašy i dalykiniu moksliniu i ypač gy u pub-
licis iniu s iliumi (Regina Koženiauskienė, Jono Jablonskio dėmesys s iliui).
J. Jablonskis sky ė į e p inius sakinius i į e p inius pasakymus bei žodžius,
sin aksės požiū iu sakinių į e pimą šliejo p ie sakinių p ijungimo, sujungimo
i su apimo (Gin au as Akelai is, Į e piniai, jų aiškinimas Jono Jablonskio g a
ma ikos da buose). J. Jablonskio ecenzijose yškėja pag indiniai e inamie-
ji kalbos no minimo p incipai. Apž elg os jo i ki o oponen o – Juozo Tu-
mo-Vaižgan o, ku io „Aukš aičių aizdelius“ kalbininkas y a edaga ęs,
pa alelės i poleminės nuos a os (Ilona Čiužauskai ė, Jonas Jablonskis – a
do ėlių mokykloms ecenzen as: Š ie imo minis e ijos Knygų leidimo komisijos
Jablonskiui ecenzuo i pa es i kū iniai). Aiškin asi, kokią į aką J. Jablonskis
da ė Juozo Damijonaičio lie u ių kalbos p adžiamokslio kalbai. Kalbininkui
labiausiai ūpėjo lie u ių kalbos g ama ikos ado ėlio p adinei mokyklai
u inys, kalbos mokymo me odika, kalbos kokybė i aisyklingumas (Vaida
Bui ydienė, Penkios Jono Jablonskio ecenzijos – penki Juozo Damijonaičio
„Lie u ių kalbos g ama ikos mokslo p adžiai“ leidimai).
Linksnių aisymo is o ijai da ė p adžią J. Jablonskio eikalas Linksniai i
p ielinksniai. Daugelis kalbininko iš a mių i au osakos šal inių su ink ų
sakinių andami i daba inių y ėjų da buose, išlaiky as i jo linksnių eikš-
mių ap ašymo būdas (I ena Sme onienė, B igi a Damb auskai ė, Va dininko
Jonas Jablonskis i bend inės lie u ių kalbos šim me is
361
aisymo is o ija). Populia inan J. Jablonskio kū ybinį palikimą i no minan
bend inę kalbą bu o s a būs i Pane ėžio balso dien aščio sky elio „Kalbos
ke elė“ inicia o iaus i au o iaus Pe o Bū ėno da bai (Lionė Lapinskienė,
Pe as Bū ėnas – Jono Jablonskio da bų ęsėjas kalbos kul ū os s i yje).
Pasi inkimas a p o iginalo i adap uo ų ik inių a dų o mų is da y a
diskusijų objek as i La ijoje, i Lie u oje (Dzin a Šulce, Ki ų kalbų ik i
nių a dų a ojimo p oblemos la ių kalboje). La ijos š ie imo įs aigų sim-
bolinių pa adinimų da ybos p oblemų i ne ikslumų kyla dėl p ieš a a imų
no miniuose dokumen uose i kalbos a osenoje (Velga Laugale, La ijos
mokyklų pa adinimų no minimo p oblemos). Nag inė a, kiek s uden ų kalbos
kul ū os žinios i kalbos a osenos įgūdžiai p iklauso nuo kalbos ugdymo
idu inėje mokykloje i als ybinių egzaminų užduočių kai os (Kęs u is
B edelis, Medicinos s uden ų kalbos sis emos aikymo įgūdžiai).
Eu opos au ų bend inėms kalboms i jų aidai ski oje kon e encijos
dalyje umpai apž elg a bend inės okiečių kalbos aida i daba inė pa-
dė is. Ap a a šalių, ku iose okiečių kalba y a als ybinė, kalbos poli ika,
bend inės okiečių kalbos san ykis su a mėmis i ki omis Eu opos kalbo-
mis, ypač su anglų kalba (Ge ha d S ickel, Eu opos kalbų aida: bend inė
okiečių kalba). S ečias iš No egijos kon e encijos daly ius supažindino
su naujosios no egų ašomosios kalbos kū ėjo I a o Oseno (Aasen) bio-
g a ija, jo kalbine, li e a ū ine i isuomenine eikla, apž elgė naujosios
no egų ašomosios kalbos no minimo p incipus (S ephen J. Wal on, I a
as Aasenas i naujosios no egų ašomosios kalbos genezė). S a s y a, kiek
są okos „bend inė“ a „no minė“, aikomos sin aksei, mo ologijai i žo-
dynui, a o inos e inan bend inės b i ų anglų kalbos a o ojų a į.
Pas a uoju me u a p Jung inės Ka alys ės kalbininkų plin a požiū is, kad
bend ine kalba galima kalbė i be ku iuo dialek u, o įgy oji a is u ė ų
bū i sup an ama kaip neu alus, labiau nu odomojo pobūdžio bend inės
kalbos a ian as (Cli e Up on, „Bend inio“ akcen o ie a bend inėje kalboje:
b i ų anglų kalba i įgy oji a is).
Baigiamajame kon e encijos posėdyje ap a as bend inių kalbų aidmuo
šiandien, jų unkciona imas, no minimo dalykai. Va ėniškių i elšiškių moks-
lei ių bend inio i a minio kodo a osenos pasi ink is a skleidė, kad š ie-
imo domene, ku is p iklauso o icialiesiems domenams i pap as ai siejamas
su bend iniu kodu, a minis kodas y a apęs in eg alia kalbinės aiškos da-
limi (Dai a Aliūkai ė, Jolan a Jončai ė, Bend inės kalbos domenai (nuos a ų
y imai). S ečias iš Es ijos umpai p is a ė už es ų kalbos plana imą a sa-
362
KALBOS KULTūRA | 83
kingas ins i ucijas i als ybinės es ų kalbos a ojimą eglamen uojančius
dokumen us (Pee e Päll, Bend inė kalba – kam i kodėl?). Apž elg a i ie-
no populia iausių Es ijoje žodyno engimo is o ija, ap a os žodžių klasi i-
kacijos pagal kilmę p oblemos i pag indiniai naujojo žodyno leidimo pa-
obulinimai (Tiina Pae , Tuuli Rehemaa, Naujas – 8asis „Ta p au inių žodžių
žodyno“ leidimas). Iškel os ak ualios bend inės lie u ių kalbos no minimo
p oblemos, ap a i no min ojų samp a os isuomenėje pokyčiai nuo Jablons-
kio laikų. Šiandien skai meninio mode nizmo ap aiškos suda o p ielaidas į
no minamąją eiklą į auk i i ak y iausius isuomenės na ius (Ri a Miliū-
nai ė, Bend inės kalbos no min ojai skai meninio mode nizmo sąlygomis).
An ąją kon e encijos dieną aplanky as Jono Jablonskio gim asis k aš as
Šakių ajone. Zana ykų k aš o muziejuje ykusiame baigiamajame kon e-
encijos posėdyje-diskusijoje apie Jono Jablonskio da bų eikšmę i kalbi-
ninko a minimo įamžinimą Šakių k aš e kalbėjo kul ū os is o ikas Albinas
Vaičiūnas, Šakių ajono me as Juozas Be ašius, Šakių ajono sa i aldybės
adminis acijos Kul ū os i u izmo sky iaus edėja Augenija Kaspa e i-
čienė, Lie u ių kalbos ins i u o y esniosios mokslo da buo ojos Vilija
Sakalauskienė i Rima Bace ičiū ė. Iš ykos daly iai aplankė Rygiškių kai-
me sodybą, į ku ią 1877 me ais pe sik aus ė Jablonskių šeima. Apsilanky-
a i unikalioje medinėje aš uoniakampėje G iškabūdžio bažnyčioje, i
Zyplių d a e.
Gau a 2010 11 19
SKAISTĖ ALEKSANDRAVIČIūTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
