J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-
165
JURGITA GIRČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
NAUJAŽODŽIAI SU DĖMENIU (-)TINKL-
EsmINIAI žodžIAI:
naujažodis, naujada as, da ybos: lizdas, būdas, ipas, ka ego ija,
eikšmė, (p iešdėlio, p iesagos, galūnės) edinys, dū inys.
Pas a ąjį dešim me į a osenoje pasi odė pe šim ą d idešim naujažo-
džių1 – naujų da inių, u inčių dėmenį (-) inkl-, p z.: iki inklinis, į inklin-
i, inkla aš ininkau i, inklumas, inklalapynas, supe inklas, inklae d ė,
plepa inklis, mik o inkla aš ininkas. Jie y a šio s aipsnio objek as: a liekama
kokybinė i kiekybinė 123 naujažodžių2 s uk ū os i a osenos analizė –
pasiski s ymas pagal kalbos dalis, kilmę, da ybos būdus i ipus, da ybos
ka ego ijas. Ap a iami naujų da inių ipiškumo i (glaus ai) su jais susiję
san ykio su į ai iašakniais duble iniais naujaisiais skoliniais, jų unkcijų bei
leksikalizacijos i socializacijos, . y. įsi i inimo kalbos sis emoje i a o-
senoje, klausimai.
1. Pi miausia pasaky ina, kad s aipsnyje ap a iamus naujažodžius ienijan-
į dėmenį – daik a a dį inklas (angl. ne wo k) aip pa galima laiky i neo-
logizmu, ik, ski ingai nei i iamajai imčiai p iklausančios naujosios lek-
semos, jis p iski inas naujosioms sememoms. Skai meniniame amžiuje šis
žodis y a įga ęs naują – in e ne o – eikšmę3: kompiu e ijos žodynuose
1 Naujažodis s aipsnyje adiciškai sup an amas kaip be koks pasi odęs naujas žodis. Neolo-
gizmas gali bū i naujai pasiskolin as, naujai pasida y as a ba adęsis kaip seman inės aidos
pasekmė. Lie u ių kalbo y oje jie pap as ai adinami naujaisiais skoliniais, naujada ais, se-
man iniais neologizmais. Naujada as adiciškai sup an amas siau iau: ai naujažodis, a si adęs
dėl žodžių da ybos, . y. naujas da inys (ž .: U bu is 1978: 28–29; Jakai ienė 1980: 82–84;
O o d 2001: 98; Gi čienė 2006: 74–75 i k .).
2 Tiek naujažodžių su dėmeniu (-) inkl- ap ik a ašy inėje i elek oninėje a osenoje iki
2011 m. ugpjūčio mėn. Siekian gene alinės isumos, pagal bend ąją in e ne o paieškos
sis emą Google papildomai bu o ik inama isa galima da ybos pa adigma, apiman i isus
hipo e inius daik a a džio inklas edinius bei dū inius.
3 Plg. Miliūnai ė 2010: 109; šį a ejį bū ų galima in e p e uo i i kaip e minologizuo ą
bend inės kalbos žodžio inklas eikšmę, . y. „susisiekimo, kelių, yšių i k . linijų sis ema“
(DLKŽ, LKŽ).
166
KALbOS KULTūRA | 84
inklas apib ėžiamas kaip „g upė kompiu e ių i ki ų į enginių, sujung ų
yšio linijomis aip, kad bū ų galimas kei imasis duomenimis a p jų“, o
„didžiausiu kompiu e ių inklu laikomas in e ne as“ (EKŽ). Sup an ama,
kad daugelis kompiu e ijos e mino inklas da ybos lizdui p iklausančių
naujada ų aip pa y a kompiu e ijos e minai, a liekan ys e e en inę unk-
ciją. Pažymė ina, kad nemaža jų dalis adosi kaip į ai iašaknių naujųjų
skolinių a i ikmenys, p z.: inklalapis (( eb)peidžas, angl. web page), žinia-
inklis ( ebas, angl. Wo ld Wide, Web), po inklis (subne as, angl. subne ,
subne wo k), inkla aš is (blogas, angl. blog).
2. Ta p naujažodžių, kaip i įp as a nominacijos plė os a psniais (Цу ру-
па 1984: 181; Cichocki 1996: 779), y auja daik a a džiai (77 p oc.; p z.,
ideo inkla aš ininkas). Veiksmažodžiai e esni be eik šešis ka us (14 p oc.;
p z., inklė i), būd a džiai – ienuolika ka ų (7 p oc.; p z., inkla eikinis),
p ie eiksmių ė a os kele as (2 p oc.; p z., žinia inkliškai).
1 PAV. Pasiski s ymas pagal kalbos dalis (p oc.)
3. Daugumas (80 p oc.) naujų da inių y a lie u iški, p z., inklad augis.
Tik penk adalis (20 p oc.) naujada ų y a hib idiniai, . y. u i i sko-
lin ą elemen ą, p z., o o inkla aš is (plg. skolinį o oblogas, angl. pho-
oblog). Ta p hib idinių da inių daugiausia dū inių (16; p z., mega ink-
las), be eik is ka us mažiau a p au inių p iešdėlių edinių (6; p z.,
sub ink las), ečiausi – naujada ai, u in ys nelie u iškų p iesagų (3; p z.,
ink lis as).
J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-
167
4. Daugumas ap a iamųjų naujada ų laiky ini ipiškais da iniais. Jie a s o-
auja isiems da ybos būdams4 (ž . 2 pa .).
2 PAV. Naujada ų pasiski s ymas pagal da ybos būdus (p ocen ais)
Apie pusę (48 p oc.) naujada ų y a dū iniai, p z., inklažmogis. Mažiau
nei ečdalis (16) iš 59 dū inių y a hib idiniai, p z., skau a inklis. Pas e-
bė ina, kad apie pusę okių dū inių suda o anksčiau lie u ių kalbos žodžių
da ybai bu ę nebūdingi dū inių i a p au inių dėmenų hib idai, p z., i-
deo inkla aš is. 53 dū inių ienas sandas y a daik a a dis inklas, 6 – ink-
la aš is, p z.: da ba inklis, pseudo inkla aš is. Pažymė ina, kad sudu inį
kamieną u i da daugiau naujada ų, ku ie ka u su dū iniais suda o daugiau
nei pusę i iamosios naujažodžių im ies – iš iso 73 iene us, nes 14 (ke-
liapakopių) dū inių y a edinių pama iniai žodžiai, p z., o o inkla aš i-
ninkas, inkla aš ė i. Gausūs dū inių ediniai e in ini kaip naujas da ybos
polinkis, jis iš yškėjo pas a aisiais dešim mečiais (Keinys 1979: 155; Gai e-
nis 1980: 31; Mikelionienė 2000: 10–12, 17; Gi čienė 2005: 53–54 i k ).
Tai g eičiausiai lemia komunikaciją leng inančios ikslesnės nominacijos
po eikis, pasi eiškian is siekiu a in i da inio leksinę i da ybos eikšmę
(plačiau ž . Gi čienė 2005: 54 i k .)5. Tokie p ocesai būdingi i ki oms
4 Sang ąžiniai ediniai a ski o da ybos būdo a s o ais laikomi pagal DLKG: 406–409.
5 Va ojan da inį kaip leksikos iene ą, a ody ų, jo mo y acija, iš pačios da inio sanda os
išplaukian i eikšmė u ė ų lik i šešėlyje (Gai enis 1996: 31). Tačiau da iniai y a an iniai
nominaciniai iene ai, ku iuose už iksuo a in o macija ne ik apie am ik ą ik o ės objek-
ą, be i apie am ik us san ykius, esančius a p ik o ės dalykų bei juos pa adinančių
žodžių (Jakai ienė 1988: 24, 92). Kol da inio mo y acija ebė a aiški, jo unkciona imas is
168
KALbOS KULTūRA | 84
kalboms (Picone 1996: 15) (daik a a diniai dū iniai plačiau ap a iami daik-
a a džių da ybos analizės posky yje 5.1).
dėl o ski iasi nuo pap as ojo žodžio. Žodžio da ybos s uk ū a nu odo jo a ojimo gai es,
kliudo leksinei eikšmei išei i už am ik ų ibų (U bu is 1978: 56–64). Iš į ai ių leksikos
a ian ų a osenoje pap as ai įsigali ie, ku ių ga sinis pa idalas y a neklaidinan is i mak-
simaliai in o ma y us (U bu is 1978: 63–65; Haugenas 1994: 23; Ska džius 1997: 79–80;
Gi čienė 2005: 107–127).
3 PAV. P iesagų pasiski s ymas pagal edinių skaičių
J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-
169
Už dū inius nedaug e esni (36 p oc.) p iesagų ediniai, p z., inklija.
Apie dešim adalį (11 p oc.) naujų da inių suda o p iešdėlių ediniai, p z.,
be inklis. Labai e i sang ąžiniai (3 p oc.; p z., įsi inklin i)6 i galūnių (2 p oc.)
ediniai, p z., inklius. 64 edinių da ybai iš iso panaudo a 20 ski ingų
p iesagų, iš ku ių ys nelie u iškos (ž . 3 pa .); 12 ski ingų p iešdėlių, iš
ku ių penki s e imkilmiai: po du p iešdėlių ne- i supe - edinius; po
ieną be-, į-, iš-, po-, už-; an i-, in e -, me a-, sub- edinį; 2 ski ingos
galūnės: po ieną -is i -us edinį. Ta p edinių y auja a dažodiniai
da iniai (73 p oc.; 47), eiksmažodiniai ediniai suda o mažiau nei eč-
dalį (27 p oc.; 17). Iš 3 pa eikslo ma y i, kad da iausi o man ai – p iesa-
gos -imas i -ininkas.
5. Jau minė a, kad daugumą i iamųjų naujažodžių su dėmeniu (-) inkl-
suda o daik a a džiai, odėl jiems oliau i bus ski iama daugiausia dėmesio.
Ta p 95 daik a a džių aip pa y auja dū iniai (62 p oc.), už juos mažiau
kaip pe pus p iesagų edinių (29 p oc.), mažiau nei dešim adalis – p iešdė-
lių edinių (7 p oc.), pa ys ečiausi – galūnių ediniai (2 p oc.).
5.1. Dauguma (75 p oc.) – 44 iš 59 – dū inių, kaip lie u ių kalboje
įp as a (plg. DLKG 151; Keinys 1999: 69), y a pada y i su an uoju daik-
a a diniu sandu. Ta p jų populia iausias daik a a dis inklas – okį an ąjį
sandą u i 21 dū inys, iš ku ių be eik pusė y a su jungiamuoju balsiu, p z.,
nauda inklis. An as pagal dažnumą – naujažodžių imčiai p iklausan is su-
du inis žodis inkla aš is, ku is y a 6 ki ų, jau an os pakopos, dū inių
an asis sandas, p z., mik o inkla aš is. Pas ebė ina, kad isi okį an ąjį
sandą u in ys dū iniai hib idiniai: jų pi mieji sandai y a a p au iniai ele-
men ai o o-, ideo-, mik o-, mak o- i k . Šie sudu iniai daik a a džiai
a osenoje pap as ai konku uoja ne ik su skoliniu, be i d ižodžiu lie u-
išku jo a i ikmeniu: plg. audio inkla aš is i audioblogas, ga so inkla aš-
is. Ta p dū inių su an uoju sandu inklas hib idinių y a be eik pusė, p z.,
mega inklas. Dalis jų p iski ini ne ipiškiems, pa ienės a osenos dū iniams,
p z., socia inklis. Ta p jų esama s ilis iškai žymė ų naujažodžių, be e e en-
inės, a liekančių i emocinę eksp esinę, me aling is inę unkciją (plg. Ja-
kobson 2004: 10–17 i . .), p z.: Va gu a y a p asmė pasaulinį inklą
6 Tokios mo eminės sanda os žodžiai gali bū i laikomi i p iešdėlių ediniais iš sang ąžinių
eiksmažodžių, šiuo a eju inklin is (ž . V. U bučio įž algas apie da inius su nenusis o ė-
jusia da ybos pakopų a ka: U bu is 1978: 91–93).
170
KALbOS KULTūRA | 84
siau in i a skaidy i pagal jo u inį. Tada eiks i „paskala inklio“, „plepa-
inklio“, „po no inklio“ i . . [in e n. kom.]. Dauguma an ąjį daik a a -
dinį sandą u inčių sudu inių daik a a džių y a de e mina y iniai, . y.
pi masis jų sandas apib ėžia, susiau ina an ojo sando eikšmę (U bu is
1961: 68; LKG I: 457; DLKG: 151).
Pe šeš adalį (13) dū inių u i an ąjį eiksmažodinį sandą, p z., inkla-
alda. Tai iš esmės a i inka lie u ių kalbos naujada ų da ybos polinkius:
eigiama, kad maždaug ik kas penk o dū inio an asis sandas emiasi eiks-
mažodžiais (Keinys 1999: 69). Visų jų pi masis sandas y a daik a a dinis
( inklas) i isi jie u i jungiamąjį balsį -a-, išsky us ieną ( inklokū a, be
a ojamas i sinonimas inklakū a). Daugumos ap a iamųjų dū inių pi -
muoju sandu adiciškai pasakomas an uoju sandu eiškiamo eiksmo objek-
as, p z., inklasklaida. T adiciškai abiem šio ipo dū inių sandais dažniau-
siai eina neiš es iniai kamienai, p z., inkla a ša (plg. Gi čienė 2005: 68).
Tik du dū iniai u i ki okius sandus: ienas jų – būd a dinį: inklapa-
laikis; ki as – iš eikš ą nesa a ankišku a p au iniu elemen u: inkloma as
(ž . Mikelionienė 2000: 132 i k .).
Apibend inan dū inius pasaky ina, kad ik keli jų y a jau įsigalėję a -
osenoje kompiu e ijos e minai, nukonku a ę duble inius skolinius. Tokiais
galima laiky i inklalapį, inkla aš į, žinia inklį. Va osenoje aip pa plin a
naujieji dū iniai inkla ie ė, inkla eika, inklažmogis. beje, pas a asis ne ik
kaip skolinio in e nau as a i ikmuo: esama eks ų, ku šis naujažodis a o-
jamas siau esne nei in e ne o a o ojas, specializuo a eikšme – ai „jauni
20–29 m. in e ne o pionie iai, ku ie pi mieji no i išbandy i isas naujo es,
eikalų a kymas in e ne u – jų kasdienybė; in e ne as jiems bū inas kaip
sa i aiškos o ma, eikalingas bend au i, leis i lais alaikį.“ Plg. ki us nu o-
domus in e ne o a o ojų ipus: ikslingieji, socialieji, ine iškieji, konse -
a y ieji (ž . h p://mediame amo ozes.wo dp ess.com/2011/02/05/in e -
ne o- a o oju-pa eikslas-lie u oje-2011-m/).
5.2. Ta p naujų p iesaginių daik a a džių (27), iš es ų su 12 ski ingų
p iesagų, be eik d igubai daugiau a dažodinių (65 p oc.) nei eiksmažo-
dinių (35 p oc.) edinių. Apsk i ai p iesaginiai daik a a džiai a s o auja
šešioms da ybos ka ego ijoms. Gausiausia – a dažodinės ypa ybės u ė o-
jų ka ego ija (31 p oc.), ku iai p iklauso ijų ski ingų p iesagų ediniai.
Da iausia iš jų – p oduk y i šios ka ego ijos p iesaga -ininkas (plg. DLKG:
94). Šeši nauji da iniai: inkla aš ininkas, o o inkla aš ininkas, mik o inkla-
aš ininkas, ideo inkla aš ininkas, inklasai ininkas, inkla eikininkas, ku ių
J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-
171
pama ai aip pa y a naujada ai – (keliapakopiai) dū iniai, u in ys dėmenį
- inkl-, į a dija asmenis pagal p o esiją, pomėgį a su jais susijusį dalyką
(plg. DLKG: 114). Iš minė ųjų edinių labiausiai a osenoje įsigalėjęs
pi masis – e e en inę unkciją a liekančio aip pa labai dažno naujojo
skolinio bloge is a i ikmuo. Ki i naujada ai, u in ys dėmenį - inkla aš - i
į a dijan ys siau esnes, dalines są okas, aip pa linkę plis i. Da du a -
dažodinės ypa ybės u ė ojų ka ego ijai p iklausan ys naujada ai – p iesa-
gos -išius edinys inklišius i da inys su a p au ine p iesaga -is as – ink-
lis as y a daik a a džio inklas ediniai. Va osenos duomenys odo, kad
ai ienka iniai, s ilis iškai žymė i naujada ai, a liekan ys, be e e en inės,
i emocinę eksp esinę, me aling is inę unkciją, p z.: Pagal šį e miną ga-
lima suda inė i ki us, iksliai nusakančius kažku ios ki os s i ies (ne gi pakan-
kamai siau os!) specialis ą iki kaulų smegenų (kas pi mas pasakė inklišius?;-)
[in e n. kom.]; Tik ai, k eipkis į Alge dą, jis pas mus s ip us inklis as
[in e n. kom.]. Pažymė ina, kad žaismingumas, kalbinis žaidimas y a lai-
komas pos mode nizmo epochos, ku iai apsk i ai i in būdingi neologizmai,
išski iniu b uožu (Lapėnienė 2007; Lyo a d 2010: 32 i k .).
An a pagal da inių gausą – eiksmų pa adinimų, a ba eiksmažodžių
abs ak ų, ka ego ija (23 p oc.). Jai p iski ini šeši p oduk y iausios šios
ka ego ijos p iesagos -imas (plg. DLKG: 94) ediniai: inkla aš inimas, in-
kla aščia imas, inkl(i)a imas(is), inklėjimas, inklinimas(is), į(si) inklinimas.
Tai keliapakopiai pa ienės a osenos (išsky us du pasku inius) da iniai,
ku ių pama iniai žodžiai aip pa y a i iamosios im ies naujada ai.
Kiek mažiau naujų da inių p iklauso ypa ybių u ė ojų, a ba a dažo-
džių abs ak ų, ka ego ijai (15 p oc.). Tai ke u i ijų ski ingų p iesagų
-umas, -ys ė i a p au inės -izmas ediniai. Vienas jų y a pi mos pakopos
da inys – ne isai ipiškas daik a a džio inklas edinys inklumas. Šios
p iesagos ediniai dažniausiai da omi iš būd a džių (ž . DLKG: 100–101),
plg. ki ą – keliapakopį – da inį inkliškumas. Ki i šios ka ego ijos da iniai,
ku ių pama iniais žodžiais eina im ies naujada ai inkla aš ys ė i inkla-
aš izmas, e in ini kaip s ilis iškai žymė i konku uojan ys leksikos a i-
an ai, kol kas, kaip i ki i du, a osenoje labai e i.
Va osenoje linkę plis i iek pa naujada ų u inčiai ie ų pa adinimų
ka ego ijai (15 p oc.) p iski ini p iesagų -ija i -ynas ediniai, ku ių da y-
bos pama as aip pa y a im ies naujada as inkla aš is: ai inkla aš ynas i
inkla aš ija. Pas a asis, no s i ne isai ipiškas, sėkmingai konku uoja su
naujuoju skoliniu blogos e a (plačiau ž . Gi čienė 2008).
172
KALbOS KULTūRA | 84
6. Apibend in inai pasaky ina, kad be eik šeš adalis naujažodžių (22), u-
inčių dėmenį (-) inkl-, y a ki ų naujų da inių, ku ie suda o apie ečdalį
isos im ies (44), pama iniai žodžiai. Dauguma jų u i po ieną edinį, p z.:
inklažmogis → inklažmogiškas; inkl(i)uo i → inkl(i)a imas; inklinė i →
inklinė ojas. Keli žodžiai y a d iejų ijų edinių da ybos pama ai, p z.:
inkla eika → inkla eikininkas, inkla eikinis; inklalapis → inklalapynas,
inklalapiškas, inklalapin i. Gausiausias naujo sudu inio daik a a džio ink-
la aš is da ybos lizdas. Šis naujažodis y a ne 19 naujų da inių pama inis
žodis, p z.: inkla aš is → inkla aš ininkas, inkla aš iškas, inkla aš ija, ink-
la aš ynas, inkla aščiau i, mik o inkla aš is ( isus a ejus ž . naujažodžių
są aše). Jis aip pa y a 8 keliapakopių da inių dėmuo, p z.: inkla aš inin-
kau i, inkla aš iškai, inkla aščia imas, mik o inkla aš ininkas. Aiškios mo-
y acijos, sis emiški (suda an ys adek ačią s e imžodžiams sis emą), paly-
gin i ekonomiški i da ūs naujada ai, u in ys dėmenį (-) inkla aš -, spa čiai
plin a a osenoje, geba konku uo i ne ik su duble iniais skoliniais, be i
ki ais jų a i ikmenimis: plg. inkla aš is i blogas, asmen aš is, in e ne o die-
no aš is (plačiau apie skolinių su šaknimi (-)blog- i į ai iašaknių jų a i ik-
menų, ku ių daugiau nei pusę suda o u in ys dėmenį (-) inkla aš -, kon-
ku encijos polinkius ž . Gi čienė 2008).
IŠVADOS
Pas a ąjį dešim me į a osenoje pasi odė 123 naujažodžiai – nauji da iniai,
u in ys dėmenį (-) inkl-, p z.: įsi inklin i, be inklis, žinia inkliškai. Ta p jų
y auja lie u iški naujada ai (80 p oc.), hib idiniai da iniai, p z., mega inklas,
suda o ik penk adalį im ies. Nemažai naujada ų adosi kaip e e en inę
unkciją a liekan ys į ai iašaknių naujųjų skolinių a i ikmenys, ku ių dalis
laiky ini kompiu e ijos e minais, p z., žinia inklis ( ebas). Taigi žodžių da-
yba neabejo inai ebelieka s a bi ki o naujažodžių adimosi būdo – skoli-
nimosi p oceso – a s a a. Esama i okių naujų da inių, a p jų i pos mo-
de nybei i in būdingų s ilis iškai kono uo ų, a liekančių emocinę eksp esinę,
me akalbinę i k . unkcijas, ku ie nesie ini su konk ečiais skoliniais i kom-
piu e ijos e minais, p z., plepa inklis. Nominacijos plė os a psniams bū-
dinga, kad a p naujažodžių y auja daik a a džiai (77 p oc.).
Daugumas naujada ų laiky ini ipiškais da iniais. Iš bend esnių naujų
da ybos polinkių minė ina anksčiau lie u ių kalbos žodžių da ybai nebū-
J. GIRČIENĖ. Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-
173
dingų dū inių i a p au inių dėmenų hib idų, aip pa dū inių edinių
gausa, p z. ideo inkla aš is, inklalapynas. Ne apie pusę (48 p oc.) im ies
suda o dū iniai, a p ku ių adiciškai y auja de e mina y iniai, u in ieji
an ąjį daik a a dinį sandą, p z., inklad augis. Sudu inių žodžių, ku ie
lie u ių kalbai anksčiau nebu o okie būdingi, dažnumas pa i ina pas a-
aisiais dešim mečiais iš yškėjusį jų gausėjimo polinkį. Tai g eičiausiai lemia
komunikaciją leng inančios ikslesnės nominacijos po eikis – a osenoje
pap as ai įsigali naujada ai, ku ių ga sinis pa idalas y a neklaidinan is i
maksimaliai in o ma y us: aip mažinama a min ies apk o a, leng inama
naujų žodžių in eg acija į ak y iosios leksikos ondą.
An i pagal dažnumą (36 p oc.) – p iesagų ediniai, p z., inklija. Apie
dešim adalį (11 p oc.) naujų da inių suda o p iešdėlių ediniai, p z., po ink-
lis. Labai e i sang ąžiniai (3 p oc.) i galūnių (2 p oc.) ediniai. Vedinių
da ybai iš iso panaudo a 20 ski ingų p iesagų, 12 p iešdėlių i 2 galūnės.
Da iausi o man ai – p iesagos -imas i -ininkas: as a po šešis edinius,
p iski inus eiksmažodžių abs ak ų (p z., inkla aš inimas) i a dažodinės
ypa ybės u ė ojų (p z., inkla aš ininkas) ka ego ijoms.
be eik šeš adalis naujažodžių, u inčių elemen ą (-) inkl-, y a ki ų nau-
jų da inių, suda ančių pe ečdalį isos im ies (36 p oc.), pama iniai
žodžiai. Gausiausias naujo sudu inio daik a a džio inkla aš is da ybos
lizdas (27). Spa ūs leksikalizacijos i socializacijos p ocesai – da ybos
šakojimasis, didelis dalies naujada ų, p z.: inklalapis, inkla aš is, inkla-
aš ininkas, inkla ie ė, žinia inklis, a osenos dažnumas, gebėjimas kon-
ku uo i su į ai iašak niais skoliniais i ki ais jų a i ikmenimis, daugumai
naujažodžių su dėmeniu (-) inkl- palankus elek oninis disku sas leidžia
kalbė i apie naujažodžių au o ių kalbinę bei isuomeninę įž algą i gali-
mą olesnę plė ą.
AbĖCĖLINIS NAUJAŽODŽIŲ
SU DĖMENIU (-)TINKL- SąRAŠAS
an i inkla aš is
audio inkla aš is
be inklis
da ba inklis
o o inkla aš ininkas
o o inkla aš is
iki inklinis
in o inklas
in e inklas
in a inklas
išsi inklin i
iš inklin i
į(si) inklinimas
įsi inklin i
į inklin i
mak o inkla aš is
mega inklas
me a inklas
mik o inkla aš ininkas
mik o inkla aš is
nauda inklis
